Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei R. B., trečiasis asmuo – V. M. dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4060,03 Eur (14018,48 Lt) skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,23 Eur (315,00 Lt) žyminį mokestį.Nurodė, kad tiekė elektros energiją gyvenamosioms patalpoms Kaune, (duomenys neskelbtini) Tarp šalių sutarties dėl elektros tiekimo nėra, tačiau patalpų savininkė nuo 2001 m. spalio 22 d. yra atsakovė. Už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2013 m. liepos 22 d. nebuvo pilnai atsiskaitoma ir pagal apskaitos prietaisų rodmenis bei skolos nustatymo dieną galiojusius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus tarifus susidarė 4060,03 Eur (14018,48 Lt) skola.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nenustatė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ir nepagrįstai neįgyvendino pareigos pasiūlyti ieškovei pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė ieškinio netikslino, nurodė, kad už skolą yra atsakingas turto savininkas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies. Priteisė iš atsakovės R. B. ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ 2755,03 Eur skolą už elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 62,00 Eur žyminį mokestį. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad 1999 m. rugsėjo mėnesį tarp ieškovės Kauno elektros tinklų dabar akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiojo asmens V. M. buvo sudaryta elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartis. Atsakovė R. B. nuo 2001 m. spalio 12 d. yra ginčo patalpų savininkė. 2013 m. gruodžio 31 d. notaro patvirtintu įgaliojimu R. B. įgaliojo trečiąjį asmenį V. M. savo nuožiūra tvarkyti, valdyti (be teisės disponuoti) jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pastatus Kaune, (duomenys neskelbtini), atstovauti ją visose įstaigose, tvarkant visus reikalus, susijusius su minėto nekilnojamojo turto valdymu, tvarkymu, eksploatacija. 2013 m. liepos 22 d. už skolas nutrauktas elektros energijos tiekimas, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) Nuo 2014 m. sausio mėnesio vyko susirašinėjimas tarp ieškovės ir V. M. dėl informacijos pateikimo. 2014 m. rugsėjo 25 d. techninio tyrimo akte Nr. 27 nurodyta, kad elektros skaitiklis atitinka metodikos BPM 8871101-14:2013 „Elektros energijos skaitikliai“ reikalavimus bei tinka atsiskaitymui už suvartotą elektros energiją. V. M. 2014 m. lapkričio 10 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad elektros apskaitos prietaisas Nr. 0008973 turi defektų ir tai įtakojo parodant netikslius elektros apskaitos duomenis, dėl to ir susidarė didelis 14018,47 Lt įsiskolinimas, sumažinti įsiskolinimą AB „LESTO“ iki sumos, kuri realiai atitiktų suvartojamos elektros energijos vidurkiui bei priteisti iš AB „|LESTO“ 20000 Lt neturtinę žalą. 2015 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3625-656/2015 ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes pareikštas ne įgalioto asmens, todėl V. M. turi būti pakeista tinkama ieškove R. B.. Nutartis įsiteisėjusi.Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad V. M. ginčo turto savininkė buvo tik nuo 1993 m. rugsėjo 23 d. iki 1997 m. liepos 11 d. ir vėliau turtą perleidus kitų nuosavybėn du kartus, nėra pagrindo spręsti, kad 1999 m. sutartis yra galiojanti. Atsakovės argumentą, kad ji nekilnojamu turtu nesinaudoja, todėl yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir atsakove turi būti trauktina V. M., teismas laikė nepagrįstu. Nurodė, kad pavedimas kitam asmeniui valdyti ar naudotis gyvenamuoju namu neatleidžia to namo savininko nuo pareigos tinkamai ir savo sąskaita vykdyti prievoles, susijusias su paslaugų tam namui teikimu, kol nuosavybės teisės nėra perleistos kitam asmeniui (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.2, 6.38, 6.756, 6.757, 6.761 straipsniai). Teismas sprendė, kad atsakovė R. B. yra tinkamas atsakovas byloje.Atsakovės įgaliotas asmuo – trečiasis asmuo V. M., po bylos iškėlimo sumokėjo 1306,16 Eur skolą. Ieškovė nepateikė prašymo šioje dalyje bylą nutraukti, todėl teismas ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2014 m. spalio 10 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos raštas Nr. 2R-2827, 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Fesla“ techninio tyrimo aktas Nr. 27 (kuris nėra nuginčytas), ieškovės pateikta suvestinė – kliento sąskaitos, mokėjimai, kontrolė (patikrinimai) laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) (CPK 177, 178, 185 straipsniai) patvirtina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Todėl ieškinį tenkino iš dalies, sumažinant skolos dydį po bylos iškėlimo sumokėtais 1306,16 Eur, ir iš atsakovės priteisė ieškovei 2755,03 Eur skolą už elektros energiją, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 punkte nustatyta savininko atsakomybė už prievoles tiekėjui tuo atveju, kai su tiekėju nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Šiuo atveju yra galiojanti tarp ieškovės ir trečiojo asmens 1999 m. sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, todėl taisyklių 96 punkto nuostata netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Trečiasis asmuo žodinės panaudos sutarties pagrindu gyvena ginčo patalpose, jam perleista gyvenamojo namo priežiūra ir visų su juo susijusių dokumentų tvarkymas, todėl ir visa atsakomybė tenka trečiajam asmeniui. Ieškovės reikalavimai turi būti pareikšti V. M.. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB ‚Energijos skirstymo operatorius“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tarp elektros energijos tiekėjo ir V. M. kaip turto nuomininkės (ar panaudos gavėjos) nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, todėl prievolę atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją turi patalpų savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas ( kuris subjektas) privalo atsiskaityti už objektui tiekiamą elektros energiją, kai su ankstesniu objekto savininku nebuvo nutraukta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, o naujasis savininkas tokios sutarties su elektros energijos tiekėju nėra sudaręs, bet jam energija buvo tiekiama.Kauno apylinkės teismo 2015m. gruodžio 11d. sprendimu ieškovės A B „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovės R. B. priteista ieškovei 4 060,03 Eur skola už elektros energiją, 5 procentai dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016m. gegužės 12d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015m. gruodžio 11d. sprendimą panaikino. Teisėjų kolegija savo nutartyje nurodė, kad sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, taip pat energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos septintojo skirsnio normos. Kolegija nutartyje akcentavo, kad skolos susidarymo už suvartotą elektros energiją laikotarpiu, galiojo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 galiojusios nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2013 m. gruodžio 8 d. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė šiuo metu galiojančią Taisyklių redakciją. Pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę, jos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Taisyklių 96 punktu (ši redakcija, galiojusi nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2013 m. gruodžio 8 d., pasirinkta teisingai) ir 98 punktu (ši redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 8 d., pasirinkta neteisingai), padarė išvadą, kad už prievoles ieškovei yra atsakinga apeliantė, kaip turto savininkė. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutiko ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė byloje trečiąjį asmenį iki apeliantės buvusia namo savininke ir neįvertinęs, kad trečiasis asmuo su ieškove yra sudaręs rašytinę Elektros energijos pardavimo ( tiekimo) – pirkimo ( vartojimo) buities vartojimui (gyventojui) sutartį, sprendė, kad buvo neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija savo nutartyje taip pat nurodė, kad Taisyklių 96 punkte įtvirtinta būtent savininko atsakomybė už prievoles tiekėjui, tuo atveju, kai su tiekėju nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo ir AB „Lietuvos energija“ filialas Kauno elektros tinklai 1999 m. rugsėjo mėn. sudarė neterminuotą Elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) buities vartojimui (gyventojui) sutartį Nr. 998118359 elektros energijai tiekti ir vartoti bendro naudojimo reikmėms ir gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Byloje esantis dokumentas patvirtina, kad šiam gyvenamajam namui 1999 m. birželio 14 d. suteiktas adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Taigi, ši sutartis patvirtina, kad trečiasis asmuo ir šiuo metu ieškovę valdantis energetikos įmonių holdingas AB „Lietuvos energija“ 1999 m. rugsėjo mėn. sudarė neterminuotą Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti ir parduoti elektros energiją objektui, o trečiasis asmuo įsipareigojo atsiskaityti už suvartotą elektros energiją sutartyje nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju esant sudarytai ir nenutrauktai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai, ši Taisyklių 96 punkto nuostata netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Teisėjų kolegija remdamasi Kasacinio teismo išaiškinimais savo nutarties motyvuojamoje dalyje išanalizavo tarp šalių susiformavusius teisinius santykius ir apibendrindama nutartyje išdėstytą argumentaciją konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nenustatė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti ir nepagrįstai neįgyvendino pareigos pasiūlyti ieškovei pakeisti pradinį atsakovą tinkamu (CPK 45 straipsnis). Tai atlikdama teisėjų kolegija priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti.Kaip rodo bylos eiga pirmosios instancijos teisme, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ieškovei pakartotinai siūlė patikslinti atsakovą, tačiau ieškovė tvirtino, kad už susidariusią skolą yra atsakinga turto savininkė ir atsisakė tikslinti atsakovą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes sprendė, kad byloje atsakovė R. B. visgi yra tinkamas atsakovas ir ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, iš atsakovės priteisė 2755,03 Eur skolą už elektros energiją ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija atsakovės tinkamumo klausimą ir mano, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje. Jos nuomone, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkama atsakove turėtų būti pripažinta trečiasis asmuo V. M..Tinkama procesinė padėtis lemia tai, ar gali būti patenkinti ieškovo pareikšti reikalavimai. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba saugomas interesas. Taigi, ieškovo teisė pareikšti ieškinį konkrečiam asmeniui ar keliems asmenims yra neginčijama teisė. Tačiau ieškinys turi būti pareiškiamas tinkamam atsakovui arba tinkamiems atsakovams. Jeigu jis pareiškiamas netinkamam atsakovui ( atsakovams), tokį atsakovą ( atsakovus) šalies motyvuotu prašymu galima pakeisti tinkamu atsakovu ( atsakovais). CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šioje normoje yra įtvirtinta galimybė netinkamą šalį pakeisti tinkama šalimi. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama šalimi taip pat reiškia, kad teismas ieškovo prašymu gali pakeisti toje byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį.Įstatymas ( CPK 45 straipsnio 3 dalis) nustato, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas nagrinėja bylą iš esmės.Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylą pakartotinai ieškovei buvo siūloma pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau ieškovė nesutiko jį pakeisti. Apylinkės teismas nagrinėjo bylą iš esmės ir tinkamu atsakovu laikė atsakovę R. B. nekreipdamas dėmesio tiek į apeliacinio teismo, tiek ir į Kasacinio teismo išaiškinimus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. gegužės 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2005). Teisėjų kolegija pritaria ankstesnės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos 2016m. gegužės 12d. nutartyje nurodytiems argumentams ir išaiškinimams atsakovo tinkamumo klausimu byloje ir iš naujo tokių aplinkybių neanalizuoja, nes jos nėra pasikeitę.Kaip jau ir buvo nurodyta ir išanalizuota Kauno apygardos teismo 2016m. gegužės 12d. nutartyje bei šios nutarties 15-17 punktuose, kad esant sudarytai ir nenutrauktai bei nenuginčytai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai, pareiga atsakyti pagal ieškovės reiškiamus reikalavimus atsiranda būtent trečiajam asmeniui V. M., o ne atsakovei R. B.. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovė nesutiko pakeisti atsakovą tinkamu. Nustatęs tokias aplinkybes apylinkės teismas pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies taisykles turėjo ieškovės ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas to neatlikęs neteisingai taikė procesinės teisė normas ir dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį atmesti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

Apeliantė priteisti bylinėjimosi išlaidų turėtų nagrinėjant bylą neprašė, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.Iš ieškovės pagal CPK 96 straipsnio taisykles priteistinos tik bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės A B „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei R. B. a/k (duomenys neskelbtini) atmesti.

Iš ieškovės A B „Energijos skirstymo operatorius“ į/k 304151376 priteisti 11,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.