Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-2433-343/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-02Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
2A-2433-343/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01012-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė (pran.)
Ieškovas
Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“
Atsakovas
L. G., V. G., L. J., E. K., J. B., A. M., R. A. M., A. R., J. B. L., N. J. T.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2433-343/2013(Proceso Nr. 2-05-3-01012-2012-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 30.8; 121.14; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ atstovo advokato E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1660-528/2013 pagal ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ ieškinį atsakovams L. G., V. G., L. J., E. K. (J. G. įpėdinei), J. B., A. M., R. A. M., A. R., J. B. L., N. J. T., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau-GSEB) „Lazūnai“ ieškiniu (t. 1, b. l. 3-4) prašė nustatyti, kad ieškovė įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į metalinių garažų aikštelę, kurią sudaro šie statiniai, nurodyti techninės apskaitos byloje, reg. Nr. 20/206960, metalinių garažų aikštelės techniniame pase: mūrinė tvora, vielos tvora, vartai, 2 sandėliai, pažymėti skaitmenimis 231G11g – 232G11g, sargybos bokštas, pažymėtas 234J11g, transformatorinė, pažymėta 233G11g ir 230 metalinių garažų, pažymėtų statmenimis 1G1¹g –230G11g, kurių pamatai yra betoniniai. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė pasistatė minėtus statinius teisėtai, tačiau jų neįregistravo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į statinius, nors nuo pat 1991 m. iki 2012 m. sausio mėn., tai yra daugiau kaip 10 metų sąžiningai ir nepertraukiamai juos valdė, tinkamai statiniais rūpinosi, tvarkė ir prižiūrėjo – faktiškai įgyvendino savo kaip savininko teises, todėl mano, jog yra įstatymo nustatyti pagrindai įgyti nuosavybės teisę į nurodytus statinius įgyjamąja senatimi. Ieškovė teisėtam statinių valdymui pagrįsti nurodė šias aplinkybes: Lenino rajono Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdyba 1986-01-21 raštu Nr. 39 laikinųjų metalinių garažų pastatymo aikštelės įrengimui Lazūnų g. gale paskyrė sklypą, o 1987-12-03 raštu Nr.650 leido laikinai pastatyti papildomus 243 metalinius garažus. Kadangi tuometiniuose teisės aktuose laikino statinio sąvoka nebuvo apibrėžta, o žemės sklypų skyrimo dokumentuose vykdomieji komitetai paprastai nenurodydavo termino iki kurio leidžiama šiuos garažus naudoti, todėl garažų kooperatyvas nebuvo įkurtas. Garažų pamatai yra betoniniai, sujungti su žeme, todėl šie statiniai negali būti vertinami kaip laikinas nekilnojamas turtas. 1994-02-21 ieškovų nurodyti statiniai buvo įtraukti į kadastro duomenų bazę, ką, ieškovės nuomone, patvirtina inventorinė techninės apskaitos byla, todėl aikštelės įrengimas ir garažų statyba atitiko tuometinių teisės aktų reikalavimus. 1996-09-20 Kauno miesto mero potvarkiu Nr.627 buvo įsteigta GSEB „Lazūnai“. Kauno miesto valdyba 2000-11-21 sprendimu Nr.14422 patvirtino Lazūnų g.73 D žemės sklypo detalųjį planą ir išnuomojo minėtą sklypą GSEB „Lazūnai“. Atkūrus atsakovams nuosavybės teises į dalį GSEB „Lazūnai“ naudojamos žemės, liko neaiškus minėtame žemės sklype valdomų statinių likimas. Teismui konstatavus sąlygas įgyjamai senačiai taikyti, ieškovės valdymo teisė transformuotųsi į nuosavybės teisę ir ieškovė galėtų nuosavybės teisę į statinius įregistruoti viešame registre.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu (t.3, b. l. 14-22) ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei E. K. 2 300 Lt, atsakovui V. G. 1 740 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, valstybei 126,69 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 1987-12-14 Kauno miesto LDT VK Statybos ir architektūros valdyba raštu Nr.650 Kauno miesto Lenino rajono Vykdomajam Komitetui nurodė, jog neprieštarauja laikinų metalinių garažų statybai, pastatant papildomus 243 metalinius garažus prie Lazūnų gatvės, vietoje, pažymėtoje prie rašto pridėtame situacijos plane (kuris prie rašto byloje nepateiktas), taip pat nurodoma, jog pagal miesto generalinį planą ši teritorija rezervuota tilto per Nerį statybai, todėl, išduodant leidimą laikino metalinio garažo statybai, būtina iš garažo statytojo gauti pasižadėjimą nusigriauti metalinį garažą, nesuteikiant kitos vietos, prireikus šios teritorijos valdinei statybai (t.1, b.l.6). 1993-06-10 metalinių garažų aikštelės pirmininkas O. M. kreipėsi su pareiškimu į Kauno m. Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėją, prašydamas sutikimo įkurti laikinų metalinių garažų, esančių Eigulių r., Lazūnų g., kooperatyvą bei nurodydamas, jog aikštelė garažams statyti buvo įkurta 1988 m. Kauno m. Lenino rajono Vykdomojo komiteto ir suderinta su miesto vyriausiuoju architektu (t. 1, b.l.7). 1993-08-02 Urbanistikos ir architektūros skyrius pakartotinai pranešė O. M., kad 1987-12-03 raštu Nr.698 prie Lazūnų g.43 metalinius garažus buvo leista pastatyti laikinai, kol ši teritorija nebus panaudota miesto reikmėms, todėl šio skyriaus nuomone, steigti garažų kooperatyvą šioje teritorijoje netikslinga (t.1, b.l.8). Aplinkybei, kad Lazūnų g. buvo pastatyta 230 vnt. garažų, 2 sandėliai, transfor. (taip minėtoje byloje), sarg.b (taip minėtoje byloje), 440 m ilgio mūrinė tvora ir 760 m ilgio vielos tvora, vartai, pagrįsti ieškovas pateikė Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro techninės apskaitos bylą, reg. Nr.20/206960, sudarytą 1994-02-21 (t.1, b.l.9-24); 1995-04-19 aikštelės pirmininkas O. M. ir aikštelės keturi nariai pateikė prašymą Kauno miesto merui, kuriuo prašė leisti steigti bendrovę, įteisinant sklypo ribas. Minėtame prašyme taip pat nurodoma, kad Lenino r. VK 1985-12-29 raštu Nr.831 kreipėsi į Kauno miesto LDT VK dėl metalinių garažų aikštelės Lazūnų g. gale įrengimo; 1986-01-21 Statybos ir architektūros valdyba raštu Nr.39 paskyrė sklypą; 1987-12-03 Statybos ir architektūros valdyba raštu Nr.650 leido praplėsti aikštelę iki 243 vietų; šiuo metu aikštelė pilnai sukomplektuota, įrengta aikštelės vidaus kanalizacija, padarytas vertikalus planiravimas, įrengtas aikštelės apšvietimas ir apskaitos mazgas, nubraižyti genplano bei žemės sklypo ribų plano brėžiniai, sudaryta aikštelės inventorizacijos byla (t.1, b.l.25). 1996-06-20 Kauno m. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius Kauno m. savivaldybei raštu Nr. M-83 nurodė neprieštaraujantis dėl laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos prie Lazūnų g. steigimo ir iki 14 050 kv. m žemės sklypo prie Lazūnų g. trumpalaikės nuomos (iki 3 metų) sutarties sudarymui su įteigta bendrija (t. 1, b.l.29); 1996-09-20 Kauno miesto mero potvarkiu Nr.627 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ įregistravimo“ įsteigta GSEB „Lazūnai“ ir įregistruoti jos įstatai (t. 1, b.l.26-28). 2000-11-21 Kauno miesto valdyba sprendimu Nr.1422 patvirtino Lazūnų g.73D žemės sklypo planą ir nusprendė išnuomoti minėtą sklypą GSEB „Lazūnai“, sudarant trumpalaikę (iki 3 metų) žemės nuomos sutartį, tačiau žemės sklypas Lazūnų g.73D Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas ir duomenų apie sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą su GSEB „Lazūnai“ Žemėtvarkos skyriuje nėra (t.1, b.l.66). 2011-11-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, jog sklype stovi 35 metaliniai garažai be pamatų, jie yra kilnojami daiktai; savavališkos statybos faktas nenustatytas (t.1, b.l.130). Sklypas, ant kurio yra ieškovės nurodyti statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovams: sklypas unikalus Nr.4400-2142-1514 A. G.; 1,1721 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) E. K. – 8731/11721 dalys, A. M. –1495/11721 dalys, J. B. –1495/11721 dalys (t.2, b.l.72); 0,1150 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) J. B. L. – 334/1150 dalys; N. J. T. – 786/1150 dalys (t.1, b.l.62,63).

Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visetui, o bent vienos jų nenustačius, nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį negalimas. Ieškovė, prašydama nustatyti nuosavybės teisę įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į garažų aikštelės techniniame pase nurodytus statinius – mūrinę tvorą, vielos tvorą, vartus, 2 sandėlius, pažymėtus skaitmenimis 231G11g-232G11g, sargybos bokštą, pažymėtą 234J11g, transformatorinę, pažymėtą 233G11g ir 230 metalinius garažus, pažymėtus statmenimis 1G11g-230G11g, kurie buvo pastatyti pačios ieškovės, privalėjo įrodyti, kad šie objektai buvo pastatyti teisėtai. Įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, nustačius, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi šių reikalavimų neatitinkantis objektas nėra privačios nuosavybės teisės objektas (CK 4.69 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog garažų aikštelė su visais jo nurodytais statiniais, pastatyta teisėtai, todėl ieškovei nuosavybės teisei į nurodytus statinius įgyti įgyjamosios senaties teisės normos negali būti taikomos. Teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo leista statyti metalinius garažus laikinai - 3 metų laikotarpiui, o duomenų apie bet kokius leidimus ieškovei statyti transformatorinę, sandėlius, tvoras ir kt. byloje iš viso nėra, be to, pastatydama garažus, kurie gali būti perkeliami į kitą vietą, ant betoninių pamatų – sujungdama juos su žeme ieškovė iš esmės pažeidė net tai, kas jai buvo leista. Teismas nurodė, kad statytojas, laikęsis teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, nuosavybės teisę į pastatytą statinį įgyja CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Jeigu statybos neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, o tuo pačiu nėra ir CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, nes savavališka statyba yra pažeidžiama CK 4.253 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog aikštelės pastatymo teisėtumą pagrindė fizinių asmenų prašymas dėl leidimo įsteigti bendrovę, kuriame nurodoma apie aikštelės sukomplektavimą, bei Kauno miesto mero potvarkis įregistruoti GSEB „Lazūnai“. Teismas laikė, kad šiais dokumentais nebuvo sprendžiamas aikštelės įrengimo teisėtumo klausimas. Teismo nuomone, statinių pastatymo teisėtumo ar jų teisinės registracijos nepatvirtino ir pateikta techninės apskaitos byla, nes joje objektai nei kartu, nei atskirai nėra identifikuoti, jiems nesuteikti unikalūs numeriai. Teismas pažymėjo, kad pagal 1991m. galiojusią Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją (1,5,6 punktai): negyvenamieji pastatai, statiniai, kt. su jiems skirtais žemės sklypais, turėjo būti teisiškai registruojami; registruojama buvo tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą ar statinį naudoti; neregistruojami buvo laikini bei savavališkai pastatyti pastatai ar statiniai. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog minėta aikštelė ar atskiri jos objektai – sandėliai, garažai, kt. yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas iš esmės apima ir žemę, ant kurios stovi nurodyti statiniai, tačiau ši žemė, tiksliau žemės sklypai nėra bešeimininkis turtas, nes nuo 2010 m. nuosavybės teise priklauso atsakovams, o iki 2010 m. priklausė Kauno miesto savivaldybei. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kitiems asmenims ar savivaldybei priklausančius daiktus (CK 4.69 str. 3 d.). Be to, ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais jos mokėtą žemės mokestį bei teiginių apie žemės nuomos sutarties sudarymą. Detaliojo plano patvirtinimas nereiškė, kad žemės sklypas yra įregistruotas, o nuomos sutartį galima sudaryti tik įregistravus žemės sklypą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 42-43) ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - nustatyti, kad GSEB „Lazūnai“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į metalinių garažų aikštelę, kurią sudaro šie statiniai, nurodyti techninės apskaitos byloje, reg. Nr. 20/206960, metalinių garažų aikštelės techniniame pase: mūrinė tvora, vielos tvora, vartai, 2 sandėliai, pažymėti skaitmenimis 231G11g – 232G11g, sargybos bokštas, pažymėtas 234J11g, transformatorinė, pažymėta 233G11g. Apeliantas nurodė tokius motyvus:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės garažų aikštelė buvo pastatyta neteisėtai ir statiniai neatitiko CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas aiškindamas CK 4.69 straipsnio 1 dalies normos turinį nesirėmė kitais teisės aktais, galėjusiais padėti išsiaiškinti šią teismo nurodytą aplinkybę. Metalinių garažų aikštelės statiniai buvo baigti statyti 1991-1992 m . Metalinių garažų pamatai buvo sujungti su žeme betono pamatais ir tai patvirtina techninės apskaitos byla, kuri yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Todėl metalinių garažų aikštelės įrengimas buvo organizuotas ir vykdomas atsižvelgus į VSRK 1975 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 129 „Dėl individualių lengvųjų automobilių garažų ir automobilių parkavimo aikštelių statybos tvarkos pažeidimų“ nuostatas, kurio teismas netaikė ir į jį neatsižvelgė;

2. Teismas, spręsdamas apie metalinių garažų aikštelės statinių teisėtumą, nesivadovavo LR Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“ 1.1. punkto nuostata, pagal kurią garažų statybos kooperatyvai steigiami kooperatiniais pagrindais statyti garažus (vieno ir daugiau aukštų, antžeminius, požeminius, sublokuotus) individualioms gyventojų transporto priemonėms laikyti Lietuvos Respublikos miestuose, miesto tipo ir kaimo gyvenvietėse pagal nustatytąja tvarka patvirtintus projektus. Pats GSEB „Lazūnai“ įsteigimas ir įregistravimas patvirtino aplinkybę, kad garažų aikštelės statiniai buvo pastatyti teisėtai. GSEB „Lazūnai“ įsteigta neterminuotam laikotarpiui, todėl garažų aikštelės pastatai buvo pastatyti pastoviam terminui, o ne laikinam naudojimui. Garažų aikštelės eksploatacija reiškė, kad LR Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“ 1.4. punkto nuostata, jog garažus galima pradėti eksploatuoti tik valstybinei komisijai priėmus juos naudoti faktiškai, buvo įvykdyta. Inventorizuoti pastatai patvirtina aplinkybę, kad metalinių garažų aikštelė faktiškai buvo priimta valstybinės komisijos naudoti naujus garažus, nes jau buvo pateiktas nustatytąja tvarka užsakymas statinius techniškai inventorizuoti ir tai buvo atlikta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė (t.3, b. l. 66-69) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo argumentus nurodo tokius motyvus:

1. GSEB „Lazūnai“ įsteigimas ir įregistravimas niekaip nepatvirtina ginčo statinių statybos teisėtumo. Nuostatoje, kurią mini apeliantas, yra aiškiai nurodyta, kad įsteigiami garažų statybos kooperatyvai gali statyti garažus pagal nustatytąja tvarka patvirtintus projektus. Ieškovė neįrodė, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, kadangi byloje nebuvo pateikti jokie šių statinių statybą pateisinantys dokumentai;

2. Ieškovė metalinius garažus pasistatė, t.y. pasigamino pati, todėl šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties (CK 4.68 - 4.71 str.) pagrindu. Teisės aktų reikalavimus atitinkanti statyba yra tinkamas būdas įgyti nuosavybės teisę (CK 4.47 str. 4 d.). Ieškovė neįrodė, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, tai nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-498/2006);

3. Ginčo statiniai buvo pastatyti kaip laikini statiniai, ir tai, kad jie yra naudojami iki šiol, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip stacionarius statinius. Ginčo statiniai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl, net ir laikant šiuos statinius ne laikinais, šie statiniai yra savavališkos statybos metu sukurtas daiktas, todėl negali būti pripažįstami kaip įgyti ir valdomi teisėtai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t.3, b. l. 71-74) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą, dėl šių motyvų:

1. Metalinių garažų, t.y. laikinų pastatų, naudojimo terminas yra pasibaigęs ir nebuvo pratęstas. Metalinių garažų statyba ir eksploatacija nėra galima žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis skiriasi nuo statinių naudojimo paskirties;

2. Ieškovė metalinius garažus sukūrė statybos būdu, todėl ji negali reikšti reikalavimo įgyti nuosavybės teises į juos įgyjamosios senaties instituto pagrindu. Mūrinė tvora, vielos tvora, 2 sandėliai, sargybos bokštas ir transformatorinė yra sukurti be statybą leidžiančių dokumentų, t.y. savavališkai, todėl neteisėto daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių į jį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės E. K. advokatė D. I. V. (t.3, b. l. 77-80) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, nurodė tokius motyvus:

1. Apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo garažų aikštelė buvo pastatyta neteisėtai ir statiniai neatitiko CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra grindžiamas su ginčo esme visiškai nesusijusiomis ir jokios įrodomosios galios neturinčiomis aplinkybėmis;

2. Potvarkis įregistruoti bendriją (t.y. juridinį asmenį) fakto, kad statiniai (nekilnojamasis turtas) įrengti teisėtai neįrodo. Fizinių asmenų prašyme įregistruoti bendriją yra išdėstyta tik jų nuomonė, tačiau jokių konstatuotų faktinių aplinkybių nėra. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, dėl transformatorinės, tvorų, vartų ir statybos bokštelių pastatymo teisėtumo. Nepateikė nė vieno įrodymo, kad būtent ji naudojosi šiais statiniais ir kad šie statiniai nėra registruoti kitų asmenų vardu;

3. Žymiai naujesnis dokumentas, nei 1994 m. techninės apskaitos byla, 2011 m. lapkričio 28d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. (15.2) - 22 - 15759 pagrindžia, kad 30 garažų, esančių (duomenys neskelbtini) , yra kilnojamieji daiktai. Ieškovė šio dokumento neginčijo;

4. Ieškovė neįrodė būdo, kuriuo įgijo garažus ir aikštelę (tvoras, statybos bokštelius, vartus bei transformatorinę). Jeigu ieškovė statinius pastatė, tokiu atveju negalima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto, nes tada ji jau ir yra šio turto savininkė;

5. Kauno miesto valdybos sprendimu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ nuspręsta išnuomoti sklypą, ir tai tik laikinam trejų metų laikotarpiui, tačiau pačios nuomos sutarties sudaryta nebuvo. Net jei ir buvo sudaryta nuomos sutartis, ji buvo laikina, ir jau pasibaigė 2003 m. . Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų mokėjusi pastaruosius kelis metus mokesčius už žemę, priešingai nei atsakovai, kurie mokesčius mokėjo;

6. Ieškovė neturi teisės taikyti 10 metų įgyjamosios senaties terminą atsakovų sklypams ant kurių yra aikštelė, transformatorinė, sargybos bokšteliai, tvoros. Ieškovė žinojo, kad atsakovai turėjo teisę į tą sklypą, tik jiems dar nebuvo atkurta nuosavybė natūra ir jie negalėjo ja naudotis, valdyti ir disponuoti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. G., L. G. ir L. J. (t. 3, b. l. 85-87) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovai nurodė argumentus identiškus nurodytiems atsakovės E. K. atsiliepime.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, priimdamas sprendimą atsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo sąlygų

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-514/2008; kt.). Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 str. 1 d.). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 str. 3 d.). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Svarbu, kad daiktas būtų atsiradęs teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-514/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į metalinių garažų aikštelę, kurią sudaro statiniai, nurodyti techninės apskaitos byloje, reg. Nr. 20/206960, metalinių garažų aikštelės techniniame pase: mūrinė tvora, vielos tvora, vartai, 2 sandėliai, pažymėti skaitmenimis 231G11g – 232G11g, sargybos bokštas, pažymėtas 234J11g, transformatorinė, pažymėta 233G11g ir 230 metalinių garažų, pažymėtų statmenimis 1G11g –230G11g, kurių pamatai yra betoniniai. Apeliaciniame skunde apeliantas nereiškia reikalavimo dėl 230 metalinių garažų, pažymėtų statmenimis 1G11g –230G11g, pripažinimo ieškovės nuosavybe pagal įgyjamąją senatį.

Apeliantas mūrinės tvoros, vielos tvoros, vartų, 2 sandėlių, pažymėtų skaitmenimis 231G11g – 232G11g, sargybos bokšto, pažymėto 234J11g, transformatorinės, pažymėtos 233G11g statybos teisėtumo faktą įrodinėja techninės apskaitos byla reg. Nr. 20/206960, metalinių garažų aikštelės techniniu pasu, LR Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“ 1.1 ir 1.4 punktų, Valstybinio statybos reikalų komiteto (VRSK) 1975m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 129 „Dėl individualių lengvųjų automobilių garažų ir automobilių parkavimo aikštelių statybos tvarkos pažeidimų“ nuostatomis, GSEB „Lazūnai“ įregistravimo Juridinių asmenų registre faktu, kuris apelianto nuomone taip pat įrodo aplinkybę, jog ginčo statiniai buvo pastatyti pastoviam terminui, o ne laikinam naudojimui.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, kurią pripažino ir pati ieškovė, jog metalinių garažų aikštelė buvo įrengta bei ginčo statiniai pastatyti 1991-1992 m. . Iki statybos pradžios Garažų statybos kooperatyvas nebuvo įsteigtas kaip tai numatė LTSR Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“ bei jį pakeitęs LR Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“. GSEB „Lazūnai“ įregistruota 1996 m. rugsėjo 20 d. (t.1, b. l. 27-28), t.y. jau po metalinių garažų aikštelės įrengimo. Metalinių garažų aikštelė įrengta ir joje esantys statiniai buvo pastatyti metalinių garažų savininkų, kurie vėliau įkūrė GSEB „Lazūnai“. GSEB „Lazūnai“ buvo įsteigta pagal tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ nuostatas. Pažymėtina, kad 1991 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“, kuriuo remiasi apeliantas, GSEB „Lazūnai“ negali būti taikomas, nes bendrijos įsteigimo bei įregistravimo metu minėtas nutarimas negaliojo, kadangi to paties LR Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 650 3.1 punktu buvo pripažintas netekusiu galios. GSEB „Lazūnai“ įregistravimo Juridinių asmenų registre faktu negali būti grindžiamas garažų aikštelės ir joje esančių statinių pastatymo teisėtumas. Bendrijos įregistravimas neapsprendžia ir garažų bei kitų aikštelės statinių naudojimo termino.

Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apelianto argumentą, jog metalinių garažų aikštelės techninės apskaitos byla reg. Nr. 20/206960 yra įrodymas, patvirtinantis, aplinkybę, jog metalinių garažų aikštelė ir jos statiniai pastatyti teisėtai. 1994 m. vasario 21 d. sudarytoje techninėje apskaitos byloje yra konstatuoti garažų aikštelės ir joje esančių statinių techniniai parametrai, patvirtinantys tam tikras faktines aplinkybes, egzistavusias apskaitos bylos sudarymo metu. Techninės apskaitos bylos duomenys negali patvirtinti statybos teisėtumo. Metalinių garažų aikštelės statybos metu 1991-1992 m. garažų statybų tvarką reglamentavo 1991 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“. Pagal minėto nutarimo 1.1 punktą garažai individualioms transporto priemonėms laikyti miestuose statyti buvo būtina įsteigti garažų statybos kooperatyvą, garažai turėjo būti statomi pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus. Garažų statybą kooperatyvas gali pradėti tada, kai nustatyta tvarka skiriamas sklypas, patvirtinama projektinė-sąmatinė dokumentacija, gaunamas leidimas statyti (7 p.). Pagal nutarimo 11.1 punktą kooperatyvas privalo pateikti valstybinei inventorizavimo įstaigai reikiamus dokumentus garažų techninei inventorizacijai atlikti. Kaip jau buvo minėta aukščiau, garažų statybos kooperatyvas nebuvo įsteigtas, byloje nėra pateikta garažų aikštelės nustatyta tvarka patvirtinto projekto. Techninės apskaitos byloje reg. Nr. 20/206960 savininku įvardinta metalinių garažų aikštelė, o ne GSEB „Lazūnai“. Techninės apskaitos bylos duomenys patvirtina, faktą, kad garažų aikštelėje buvo pastatyti statiniai (sandėliai, transformatorinė, tvoros, sargybos bokštelis), kuriems statyti leidimas nebuvo duotas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad leidimas buvo duotas tik laikiniems statiniams metaliniams garažams statyti, t.y. nesujungtiems su žeme betoniniais pamatais.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad metalinių garažų įrengimas buvo organizuotas ir vykdomas atsižvelgiant į Valstybinio statybos reikalų komiteto (VSRK) 1975 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 129 „Dėl individualių lengvųjų automobilių garažų ir automobilių parkavimo aikštelių statybos tvarkos pažeidimų“ nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto argumentai negali būti analizuojami ir vertinami apeliacinės instancijos teisme, kadangi šios aplinkybės ieškovės nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog mūrinė tvora, vielos tvora, vartai, 2 sandėliai, pažymėti skaitmenimis 231G11g – 232G11g, sargybos bokštas, pažymėtas 234J11g, transformatorinė, pažymėta 233G11g yra pastatyti be statybą leidžiančių dokumentų, pastatyti neteisėtai, todėl negali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir į minėtus statinius ieškovei negali būti nustatyta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi (CK 4.69 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės apeliacinį skundą atmetus visiškai, iš ieškovės atsakovei E. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė sumokėjo 300 Lt advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b. l. 82-83). Prašymas atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išlaidų suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto 8.11 punkte (CPK 98 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ (j. a. k. 135363247, Lazūnų g. 73 D, Kaunas) 300,00 Lt (tris šimtus litų) atsakovei E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisVirginija LozoraitytėRūta Palubinskaitė