Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12828-1245/2025 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Kaunas dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Mano Būstas Kaunas (toliau – ir atsakovė) 5 842,14 Eur žalos atlyginimo, 423,92 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB Mano Būstas Kaunas apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

37. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pagrindiniu ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Kaunas 5 842,14 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 21 d. dėl trūkusio bendrojo nuotekų vamzdyno buvo užlietas ieškovės būsto draudimu draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. kovo 22 d. dėl trūkusio vamzdyno buvo užlietas ieškovės būsto draudimu draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir dėl šių įvykių išmokėjo 5 842,14 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, kaip būsto administratorė, būdama atsakinga už pastatų, remontą / priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastatų konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratorei priskiriamų pareigų pagal STR 1.07.03:2017, todėl dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų per pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), konstrukcijas į pastatų vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjų būstus.

39. Pakartotinai bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės dėl jai padarytos žalos sąlygas, susijusias su įvykiu, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio reikalavimo dalį dėl 1 932,44 Eur (iš 1 941,07 Eur išmokėtos draudimo išmokos atėmus 8,63 Eur nusidėvėjimą) žalos atlyginimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priteisimo tenkino, o ieškinio reikalavimo dalį dėl 3 909,70 Eur žalos atlyginimo kartu su kitais išvestiniais reikalavimais priteisimo, atmetė, kadangi ieškovė neįrodė, jog vanduo ant grindų bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 22 d. išsiliejo dėl bendrojo naudojimo objekte įvykusio įtrūkimo ir iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados nei dėl tikslios avarijos vietos, nei dėl ją lėmusios priežasties, o tai įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo paskirstymo taisykles, tenka ieškovei, reiškiančiai reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

40. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovė: atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria tenkinta ieškinio reikalavimo dalis dėl 1 932,44 Eur žalos atlyginimo ieškovei iš atsakovės priteisimo, o ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškinio reikalavimo dalis dėl 3 909,70 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės atmesta.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

41. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo sprendime padarytas išvadas, atmetant ieškinio reikalavimo dalį dėl 3 909,70 Eur žalos atlyginimo priteisimo, iš esmės teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, konstatavęs, kad ieškovei kyla pareiga įrodyti užpylimą lėmusias priežastis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti iš esmės teisingą skundžiamo sprendimo dalį.

42. CPK 12 ir 178 straipsniuose nustatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

43. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje yra nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

44. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

45. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

46. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą šioje byloje įrodyti užpylimą lėmusias priežastis, tačiau teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, konstatavęs, kad pareiga įrodyti šaltinį, iš kurio įvyko vandens išsiliejimas, teko ieškovei, reiškiančiai reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

47. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ji įrodė, jog 2022 m. kovo 22 d. užpylimo židinys yra bendrojo naudojimo vamzdynas ieškovės draudėjo buto, adresu (duomenys neskelbtini), grindyse (perdangoje), atsakovė iš esmės ir neneigė šios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliacinio skundo argumentams.

48. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas). Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

50. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nenustatė, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypęs nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai). Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojo V. Š. parodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė, kad vanduo ant grindų bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 22 d. išsiliejo dėl bendrojo naudojimo objekte įvykusio įtrūkimo ir iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados dėl tikslios avarijos vietos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išdėstytiems argumentams, kurių pagrindu padarytos minėtos išvados, ir visų jų papildomai nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

51. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovės paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose neleidžia teigti, jog ji pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad užpylimas įvyko iš bendrojo naudojimo vamzdyno, esančio ieškovės draudėjo buto grindyse (perdangoje). Atsakovė, atsikirsdama į minėtą ieškovės ieškinio reikalavimą, be kita ko, teigė, kad byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių atsiradusios žalos vietą, nėra užfiksuotas neva trūkęs vamzdis.

52. Išklausęs liudytojo V. Š. parodymus, duotus 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas juos netinkamai įvertino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis liudytojas negalėjo pasakyti, iš kurios tiksliai vietos tekėjo vanduo – teigė ir kad iš perdangos per sienelę, ir per sienas, ir iš ertmės, tačiau tiksliai nežino, nes to nematė, bute nuolat negyveno.

53. Apeliaciniame skunde akcentuojama 2022 m. kovo 28 d. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte nurodyta informacija, jog „klientas kreipėsi į draudimo bendrovę, pastebėjęs, kad sulietos buto grindys trūkus UAB Mano būstui eksploatuojamam vamzdynui po grindimis“, taip pat buto savininkės (draudėjos) 2022 m. gruodis 16 d. ieškovei elektroniniu paštu nurodyta informacija apie vamzdynų avarinę būklę, anksčiau atliktus remonto darbus bei įvykusias avarijas nepatvirtinta jokiais kitais rašytiniais įrodymais, o yra tik draudėjos subjektyvus vertinimas apie vandens išsiliejimo vietą ir priežastis. Nors nuotrauka, kuri aprašyta šioje informacijoje, nėra pridėta prie informacijos, tačiau šioje informacijoje aiškiai nurodyta, kad pridėtoje foto nėra fiksuota defekto vieta. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad buto grindys yra šlapios, tačiau iš jų nėra aišku, iš kur vanduo atitekėjo. Nuotraukose matyti tik tai, kad tualeto ir vonios patalpoje yra plytelių apdaila, dalis vamzdžių uždengta, per atidarytas revizines dureles sienelėje matosi dalis vamzdžių, tačiau viduje sienelės nematyti vandens ar drėgmės požymių, jose neužfiksuotas pats vandens pratekėjimas į butą. Be to, vienoje nuotraukoje yra užfiksuotas tualeto ir vonios patalpoje esančios spintelės stalviršio pažeidimas nuo vandens poveikio.

55. Kadangi ieškovė tinkamai neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad vanduo ant grindų bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 22 d. išsiliejo dėl bendrojo naudojimo objekte įvykusio įtrūkimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės įrodinėtas aplinkybes pripažino neįrodytomis (CPK 178 straipsnis) ir, tuo remdamasis, nenustatęs kitų užliejimo šaltinių, ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl 3 909,70 Eur žalos atlyginimo priteisimo kartu su kitais išvestiniais reikalavimais atmetė.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

56. Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo sprendime padarytas išvadas, tenkinant ieškinio reikalavimo dalį dėl 1 932,44 Eur žalos atlyginimo priteisimo, nurodydama, kad atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, atliktus veiksmus iki žalos 2022 m. vasario 21 d. atsiradimo, kuomet buto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko trūkus bendro naudojimo nuotekų vamzdžiui, esančiam perdangoje tarp 1 ir 2 aukštų, buvo pakankami konstatuoti, jog atsakovė tinkamai vykdė jai nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada yra nepagrįsta.

57. Atmesdamas kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, kuris išsamiai aptartas skundžiamo sprendimo motyvuose (todėl papildomai šioje nutartyje nekartojamas), padarė pagrįstą išvadą, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę. Tokią praktiką formuoja ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šios bylos faktinėms aplinkybėms panašias bylas (Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-921/2024, 2025 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-792-950/2025).

58. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus pagal šios nutarties 48 punkte nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė neįrodė, kad ėmėsi priemonių ar realiai atliko bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo butuose, apžiūrą (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išdėstytiems argumentams, kurių pagrindu padarytos minėtos išvados, ir visų jų papildomai nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

59. Kaip teisingai nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, atsakovė byloje yra pateikusi statinio, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalą, iš kurio matyti, kad nuo 2017 m. iki 2022 m. kovo 10 d. jokie defektai nebuvo fiksuoti, atsakovė atliko namo būklės stebėseną arčiausiai įvykio datos – 2021 m. gruodžio mėnesį, 2022 m. vasario mėnesį, o įvykus avarijai – 2022 m. kovo 10 d. Tačiau tokie duomenys nepatvirtina, kad atsakovė atlikdavo ir bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo butuose, apžiūrą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo suplanavusi atlikti bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo gyventojų butuose, apžiūrą, apie tai būtų tinkamai gyventojus informavusi, o namo gyventojai būtų trukdę atsakovei tai padaryti. Atsakovė, neigdama savo pareigą vamzdynus tikrinti visose atšakose, nurodydama, kad tokios apžiūros įgyvendinti negali, iš esmės pripažino, jog bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo butuose, apžiūros net nebuvo vykdomos.

60. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovė turėjo vykdyti ir namo sienose paslėptų vamzdžių stebėseną naudojant specialią įrangą. Tokios išvados (dėl specialios įrangos naudojimo) skundžiamo sprendimo motyvuose nėra. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorės pareiga yra pasirinkti tokius apžiūros būdus, kurie būtų tinkami tiriamiems objektams įvertinti.

61. Kadangi atsakovė tinkamai neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras ir pan., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės įrodinėtas aplinkybes pripažino neįrodytomis (CPK 178 straipsnis) ir, tuo remdamasis, ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl 1 932,44 Eur žalos atlyginimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priteisimo tenkino.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

62. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Kiti apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemenės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

64. Apeliacinių skundų netenkinus, ieškovės ir atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtus žyminius mokesčius) neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą jos patyrė, atitinkamai, 605 Eur ir 290,40 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 337,70 Eur (2025 m. I ketv. (7 punktas)) = 3 039,01 Eur). Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistas, šalims priteistinos jų patirtos išlaidos už atsiliepimų į priešingos šalies apeliacinį skundą parengimą, t. y. ieškovei – 605 Eur iš atsakovės, o atsakovei – 290,40 Eur iš ieškovės. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 314,60 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas, juridinio asmens kodas 305174520, 314,60 Eur (tris šimtus keturiolika eurų ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.