Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-683-967/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-16
Bylos Nr.: e2A-683-967/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10145-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „SB Lizingas“
Atsakovas: Ž. G., M. G., A. G., T. S.

Kategorijos

2.5.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-683-967/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10145-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10; 3.3.1.18.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SB Lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SB Lizingas“ patikslintą ieškinį atsakovams Ž. G., M. G., A. G. ir T. S. dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB Lizingas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininko V. G. (toliau – vartojimo kredito gavėjas, skolininkas, palikėjas), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjusiems įpėdiniams Ž. G., M. G., A. G. ir T. S. (toliau – atsakovai, įpėdiniai); 2) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 4 869,44 Eur negrąžinto kredito, 7,19 Eur nesumokėtų palūkanų, 438,90 Eur delspinigių ir 0,30 Eur pašto išlaidų, neviršijant atsakovų paveldėto turto pagal paveldimo turto apyrašą vertės; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų byloje sumokėtą žyminį mokestį.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir vartojimo kredito gavėjas V. G. 2022 m. sausio 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. E201502590 (toliau – vartojimo kredito sutartis, sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė vartojimo kredito gavėjui 5 300 Eur kreditą 84 mėn. laikotarpiui (kredito grąžinimo data – 2029 m. sausio 17 d.), o vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti nustatyto dydžio palūkanas ir administravimo mokestį sutarties mokėjimų grafike numatyta tvarka ir terminais. Ieškovė kredito gavėjui V. G. suteiktą kreditą pervedė į kredito gavėjo nurodytą sąskaitą, tokiu būdu ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigojimus pagal sutartį iki 2022 m. rugsėjo 16 d. vykdė tinkamai ir laiku, tačiau nuo 2022 m. spalio 17 d. ieškovė negavo įmokų per sutarties mokėjimų grafike nurodytus terminus. Ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. patikrino Gyventojų registro tarnybos informaciją ir sužinojo, kad V. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė 2023 m. sausio 2 d. patikrino Testamentų registrą ir sužinojo, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Ieškovė 2023 m. sausio 17 d. gavo antstolio D. S. prašymą pateikti duomenis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo po V. G. mirties, todėl jai tapo aišku, kad palikėjo V. G. įpėdiniai kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Ieškovė 2023 m. sausio 31 d. patikrino Testamentų registrą ir sužinojo, kad 2023 m. sausio 4 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė ir tokiu būdu palikimą po palikėjo mirties priėmė Ž. G., M. G., A. G., o 2023 m. sausio 6 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė ir tokiu būdu palikimą po palikėjo mirties priėmė T. S.. Kadangi atsakovai Ž. G., M. G., A. G. ir T. S. priėmė V. G. palikimą, jie yra laikomi skolininko V. G. įpėdiniais. Ieškovė 2023 m. vasario 1 d. pateikė atsakovams kreditorinį reikalavimą, reikalaudama iki 2023 m. vasario 28 d. sumokėti 4 983,73 Eur skolą, bet atsakovai skolos ieškovei nesumokėjo. Ieškovė kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams pareiškė praleidusi įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau, ieškovės teigimu, šis terminas praleistas nežymiai dėl objektyvių ir svarbių priežasčių – nežinojimo apie įpėdinius.

Atsiliepimas

3. Atsakovė T. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo bei reikalavimą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, taip pat prašė priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti sieja su palikėju, o ne su palikimo atsiradimo momentu. Ieškovė apie skolininko (duomenys neskelbtini) mirtį sužinojo 2022 m. lapkričio 30 d. iš Gyventojų registro išrašo. Sužinojusi apie šią aplinkybę, ieškovė turėjo pakankamai laiko atlikti nurodytus veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. 2023 m. sausio 2 d. ieškovė, patikrinusi Testamentų registrą, per likusį 10 dienų terminą taip pat nepareiškė savo reikalavimų ir antrą kartą ignoravo įstatymą. Net 2023 m. sausio 17 d. gavusi antstolio D. S. prašymą pateikti duomenis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, ieškovė, jau praleidusi terminą, Testamentų registrą patikrino tik 2023 m. sausio 31 d., t. y. praėjus dviem savaitėms po antstolio pranešimo gavimo, o į teismą kreipėsi praėjus pusei metų. Toks ieškovės neveikimas patvirtina jos, kaip kreditorės, nerūpestingumą ir aplaidumą. Ieškovė apie V. G. mirtį 2022 m. lapkričio 30 d. sužinojo iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, t. y. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto ieškovė, naudodamasi profesionalių teisininkų pagalba ir turėdama dar pusantro mėnesio reikalavimams pareikšti, nieko nedarė iki 2023 m. sausio 2 d., o patikrinusi Testamentų registrą 2023 m. sausio 2 d., ieškovė negalėjo nežinoti, kad iki termino pabaigos liko (duomenys neskelbtini) dienos, per kurias ji privalo apsispręsti dėl reikalavimo pareiškimo, ką ji galėjo padaryti per notarą pagal skolininko paskutinę gyvenamąją vietą. Ieškovė yra finansines paslaugas teikiantis verslo subjektas, bendradarbiaujantis su kvalifikuotais teisininkais, kurie negali nežinoti apie įstatymo nustatytų terminų nesilaikymo pasekmes, todėl termino praleidimas negali būti pateisinamas nežinojimu. Ieškovė nuo sužinojimo apie skolininko mirtį dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) turėjo galimybę kreiptis į notarų biurą, siekdama išviešinti savo turimas pretenzijas dar iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo dienos (atsakovai palikimą priėmė 2023 m. sausio 4 d. bei 2023 m. sausio 6 d.), tačiau ne vėliau nei (duomenys neskelbtini). To nepadariusi laiku, ieškovė neteko teisės reikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14970-994/2023 atmetė ieškovės UAB „SB Lizingas“ prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas V. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl palikėjo skolos tik 2023 m. vasario 1 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po palikėjo mirties. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininko, mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjusiems atsakovams. Teismas taip pat pažymėjo, kad trejų metų naikinamasis terminas, nurodytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, nėra suėjęs, nes naikinamojo termino pabaiga – (duomenys neskelbtini).

7. Teismas akcentavo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis lizingo ir vartojimo paskolų paslaugas, todėl tokiam juridiniam asmeniui yra taikomi kur kas aukštesni atidumo, rūpestingumo ir organizuotumo standartai. Teismas vertino, kad ieškovė, būdama didelė finansinė įstaiga, turinti kvalifikuotus darbuotojus ir teisininkų komandą, turėtų taip organizuoti savo darbą, pasitelkti tokius išteklius, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Nagrinėjamu atveju pačios ieškovės pasyvus elgesys lėmė termino pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams praleidimą.

8. Teismas nurodė, kad skolininko pareiga mokėti įmokas kas mėnesį pagal vartojimo kredito sutartį kartu suponuoja ir būtinybę ieškovei aktyviai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiai, valdyti su skolininku susijusią informaciją, kuri leistų ieškovei įstatymų nustatytais terminais atlikti jai tenkančias pareigas, be kita ko, nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. Vertindamas byloje esančius duomenis, teismas pažymėjo, kad iki 2022 m. rugsėjo 16 d. skolininkas savo įsipareigojimus ieškovei vykdė tinkamai ir laiku, tačiau 2022 m. spalio 17 d. ieškovė negavo įmokos pagal mokėjimų grafiką. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų iš karto atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama nustatyti įmokos nesumokėjimo priežastims ir pan. Ieškovė Gyventojų registro tarnybos informaciją patikrino 2022 m. lapkričio 30 d., t. y. nesulaukusi skolininko antros įmokos 2022 m. lapkričio 17 d. sumokėjimo, ir nustatė, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), dar iki 2022 m. spalio 17 d. įmokos mokėjimo. Ieškovė, sužinojusi apie skolininko (duomenys neskelbtini) mirtį ir atitinkamai apie termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pabaigą (duomenys neskelbtini), buvo pasyvi ir jokių veiksmų išviešinti savo turtines pretenzijas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesiėmė ir kreditorinį reikalavimą atsakovams pareiškė tik 2023 m. vasario 1 d., t. y. terminą praleidusi (duomenys neskelbtini) dienų.

9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, 2023 m. sausio 17 d. gavusi antstolio D. S. prašymą pateikti duomenis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, Testamentų registrą pakartotinai patikrino tik 2023 m. sausio 31 d., t. y. jau praleidusi terminą ir praėjus dviem savaitėms po antstolio pranešimo gavimo, o į teismą kreipėsi praėjus beveik pusei metų – 2023 m. liepos 4 d. Toks ieškovės neveikimas patvirtina jos, kaip kreditorės, aplaidumą.

10. Teismas kritiškai vertino ieškinio argumentus, kad kreditorinius reikalavimus skolininko įpėdiniams ji gali reikšti tik tada, kai sužino informaciją iš Testamentų registro, kas priėmė palikimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka, turėdama teisę gauti valstybės registrų, be kita ko, Testamentų registro duomenis apie skolininko palikėjus, pakartotinai šiuos duomenis patikrino tik 2023 m. sausio 31 d., praleidusi trijų mėnesių terminą. Byloje esantys Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po skolininko mirties atsakovai Ž. G., M. G. ir A. G. palikimą priėmė 2023 m. sausio 4 d., o atsakovė T. S. palikimą priėmė 2023 m. sausio 6 d. Taigi apie palikėjo įpėdinius ieškovė turėjo visas galimybes sužinoti dar iki termino pabaigos ir imtis veiksmų išviešinti turtines pretenzijas skolininko įpėdiniams. Aplinkybės, kad ieškovė nesiėmė priemonių pakartotinai patikrinti Testamentų registre esančius duomenis iki trijų mėnesių termino pasibaigimo, patvirtina pačios ieškovės delsimą ir nerūpestingumą, o tai nėra suderinama su juridiniam asmeniui taikomais aukštesniais atidumo, rūpestingumo ir organizuotumo standartais. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ji neturi galimybės tikrinti nurodytų duomenų kasdien, nagrinėjamu atveju yra nereikšminga, nes tai yra aplinkybė, susijusi su ieškovės darbo organizavimu, t. y. priklausanti tik nuo pačios ieškovės valios.

11. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai taip pat gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė per įstatyme nustatytą terminą būtų informavusi atsakovus per palikimo atsiradimo vietos notarą ir taip išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį. Teismas sutiko su ieškovės atstovės pozicija, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar įpėdiniai ieškovei buvo žinomi, nes CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, kad palikėjai turtą priėmė pagal antstolio 2023 m. kovo 3 d. turto apyrašą Nr. S-3.5.-23-7, į kurį buvo įtraukta ir palikėjo 4 983,73 Eur skola pagal vartojimo kredito sutartį, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovai buvo laiku ir tinkamai informuoti apie ieškovės turtines pretenzijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „SB Lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atnaujinti ieškovės UAB „SB lizingas“ praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui pareikšti po palikėjo V. G. mirties palikimą priėmusiems įpėdiniams Ž. G., M. G., A. G. ir T. S., pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyto termino atnaujinimą, netinkamai vertino praleisto termino pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams priežastis ir jo praleidimo padarinius, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

12.2. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai ieškovė (kreditorė) atliko vieną iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų – pareiškė reikalavimą įpėdiniams, praleidusi trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, bet nepraleidusi trejų metų naikinamojo termino, ir kreipėsi į teismą prašydama terminą atnaujinti. Taigi CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostata, reglamentuojanti, kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, taikytina šių konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Teismas formaliai vertindamas įmonės, kaip juridinio asmens, statusą, padarė nepagrįstą išvadą, kad pačios ieškovės pasyvus elgesys lėmė termino pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams praleidimą. Teismo vertinimas, kad ieškovė yra didelė finansinė įstaiga, turinti kvalifikuotus darbuotojus ir teisininkų komandą, yra niekuo nepagrįstas. Ieškovė yra įmonė, kurioje dirba 46 darbuotojai, iš kurių tik vienas yra teisininkas, o tai reiškia, kad įmonė nėra didelė finansinė įstaiga ir neturi teisininkų komandos. Apeliantės nuomone, ieškovės elgesį apibūdina ne jos statusas, o konkretūs veiksmai konkrečiu atveju. Įmonės statuso vertinimas ir iš jo padaryta nepagrįsta išvada buvo viena iš priežasčių, sąlygojusi nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

12.3. Byloje nustatyta, kad ieškovė apie V. G. mirtį sužinojo 2022 m. lapkričio 30 d., patikrinusi Gyventojų registro tarnybos informaciją. Ieškovė, siekdama pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams per nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, 2023 m. sausio 2 d. patikrino Testamentų registrą ir sužinojo, kad dėl palikimo priėmimo po skolininko, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į notarų biurą niekas nesikreipė. Būtent šis ieškovės elgesys ir jį pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė, nepraleidusi nustatyto trijų mėnesių termino, tikrino jai prieinamus registrus, ir paneigia teismo nepagrįstą išvadą, kad ieškovė elgėsi pasyviai ir neoperatyviai. Kadangi Testamentų registro tikrinimo dieną (2023 m. sausio 2 d.) palikimas nebuvo priimtas, t. y. nebuvo žinomi palikėjo įpėdiniai, ieškovė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių neturėjo galimybės baigiantis trijų mėnesių terminui pareikšti kreditorinio reikalavimo mirusiojo įpėdiniams.

12.4. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė, 2023 m. sausio 17 d. gavusi antstolio D. S. prašymą pateikti duomenis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo po skolininko mirties, pakartotinę paiešką Testamentų registre atliko 2023 m. sausio 31 d. ir sužinojo, kad 2023 m. sausio 4 d. ir 2023 m. sausio 6 d. atsakovai padavė pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo ir tokiu būdu priėmė palikimą. Svarbia ir reikšminga aplinkybe šiame kontekste pripažintina tai, kad ieškovė, 2023 m. sausio 31 d. sužinojusi apie palikimą priėmusius įpėdinius (atsakovus), tą pačią dieną surašė jiems reikalavimą sumokėti palikėjo skolą ir nedelsdama, jau kitą dieną, t. y. 2023 m. vasario 1 d., kreditorinį reikalavimą registruota pašto siunta išsiuntė atsakovams, reikalaudama iki 2023 m. vasario 28 d. sumokėti skolą. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad ieškovė, sužinojusi apie skolininko mirtį ir atitinkamai vėliau sužinojusi informaciją apie palikimą priėmusius įpėdinius, elgėsi aktyviai, siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus, visus veiksmus atliko vieną po kito, nedelsdama.

12.5. Atsakovams netenkinus ieškovės reikalavimo sumokėti skolą, ieškovė kreipėsi į antstolį dėl turto apyrašo gavimo, kurį antstolis ieškovei pateikė tik 2023 m. birželio 27 d., po ieškovės pakartotinio kreipimosi. Ieškovė, gavusi antstolio sudarytą turto apyrašą, apskaičiavo palikėjo skolą ir 2023 m. liepos 5 d., t. y. nepraleidusi trejų metų naikinamojo termino, nustatyto CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, pateikė teismui ieškinį, prašydama atnaujinti praleistą terminą reikalavimui pareikšti bei priteisti iš atsakovų palikėjo skolą.

12.6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, kad atsakovai (įpėdiniai) į notarų biurą su pareiškimu kreipėsi ir tokiu būdu palikimą priėmė tik 2023 m. sausio 4 d. ir 2023 m. sausio 6 d., t. y. visiškai baigiantis trijų mėnesių terminui, ir kad kreditoriaus reikalavimui pareikšti buvo likusios atitinkamai 5 ir 3 darbo dienos. Ieškovė per tokį pakankamai trumpą laiką objektyviai neturėjo galimybės pareikšti savo reikalavimus mirusiojo įpėdiniams. Ieškovė kreditorinį reikalavimą atsakovams pareiškė terminą praleidusi vos 20 kalendorinių dienų, iš karto po to, kai sužinojo apie palikimą priėmusius įpėdinius. Teismas nurodytų priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nepagrįstai nepripažino svarbiomis.

Žemesnės instancijos teismas

12.7. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad iki 2022 m. rugsėjo 16 d. skolininkas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku, tačiau 2022 m. spalio 17 d. ieškovė negavo įmokos pagal mokėjimo grafiką. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų iš karto atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama nustatyti įmokos nesumokėjimo priežastims ir pan. Tokią išvadą teismas padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, todėl ji yra nepagrįsta. Šią teismo išvadą paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas „Išrašas iš siunčiamų dokumentų registro“, patvirtinantis, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d. paštu siuntė skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu pranešimą dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Ieškovės veiksmai kredito gavėjui nebevykdant periodinių mokėjimų atitiko vartojimo kredito sutarties nuostatas, ieškovė aktyviai bandė susisiekti su kredito gavėju žinomais kontaktiniais duomenimis. Kredito gavėjui nepašalinus sutarties pažeidimo, ieškovei atsirado pagrindas patikrinti Gyventojų registro informaciją apie kredito gavėją. Tai ieškovė atliko 2022 m. lapkričio 30 d. ir sužinojo apie kredito gavėjo mirtį. Kadangi teismas nevertino byloje esančio rašytinio įrodymo („Išrašo iš siunčiamų dokumentų registro“) ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės atliktus kokius nors veiksmus įmokos nesumokėjimo priežastims nustatyti, apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti apeliantės teikiamą rašytinį įrodymą: ieškovės 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vykdymo Nr. 5-160996, adresuotą V. G., ir šio pranešimo išsiuntimą patvirtinančią Lietuvos pašto informaciją. Byloje esantis „Išrašas iš siunčiamų dokumentų registro“ patvirtina aplinkybę, kad 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimas dėl sutarties sąlygų vykdymo buvo išsiųstas, o naujai į bylą teikiamas pranešimas ir Lietuvos pašto siuntos informacija papildomai patvirtina, kokio turinio pranešimas skolininkui buvo išsiųstas.

12.8. Įrodymų visuma patvirtina, kad šiuo atveju termino praleidimo priežastimi buvo aplinkybės, nepriklausiusios nuo ieškovės valios – vartojimo kredito sutarties sąlygos (12.1.1, 14.5, 14.8 punktai), įpėdinių neatidumas domintis palikėjo vykdytinomis prievolėmis, nerūpestingumas tikrinant korespondenciją, taip pat įpėdinių palikimo priėmimas visiškai baigiantis trijų mėnesių terminui. Taigi ieškovė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti savo kreditoriaus reikalavimus mirusiojo įpėdiniams praleido dėl objektyvių, svarbių priežasčių.

12.9. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai Ž. G., M. G. ir A. G. pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo padavė 2023 m. sausio 4 d. ir tą pačią dieną, t. y. 2023 m. sausio 4 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį pavedimą Nr. 100 dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Antstolio 2023 m. kovo 3 d. sudarytas paveldimo turto apyrašas Nr. S-3.5.-23-7 patvirtina, kad atsakovai palikimą po skolininko mirties priėmė pagal paveldimo turto apyrašą, į kurį yra įtraukta palikėjo 4 983,73 Eur skola ieškovei pagal vartojimo kredito sutartį. Aplinkybę, kad atsakovai žinojo, jog palikėjas turi skolų kreditoriams, patvirtina antstolio 2023 m. sausio 17 d. raštas Nr. S-23-32-1902, kuris yra adresuotas tik keletui finansų ir kredito įstaigų, tarp jų ir ieškovei UAB „SB lizingas“, kas reiškia, kad palikimą priėmusi įpėdinė, kreipdamasi dėl turto apyrašo sudarymo, nurodė jai žinomus kreditorius ir žinojo apie palikėjo skolinius įsipareigojimus. Taigi palikimo priėmimo dieną palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir nepriklausomai nuo to, ar ieškovė būtų pareiškusi atsakovams kreditorinį reikalavimą praleidusi terminą, ar ne, atsakovai vis vien būtų priėmę palikimą pagal turto apyrašą. Teismas pažeidė ieškovės, kaip sąžiningos sutartinių santykių šalies, interesus, neužtikrino civilinių teisinių santykių stabilumo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Be to, pranešimas dėl vartojimo kredito sąlygų nevykdymo neregistruota pašto siunta buvo siunčiamas kredito gavėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo yra nurodyta atsakovės T. S. gyvenamoji vieta, todėl atsakovė ieškovės siųstą pranešimą skolininkui neregistruota pašto siunta tikrai gavo.

12.10. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos, nes nevertino ir nepasisakė dėl padarinių palikimą priėmusiems įpėdiniams, jei terminas būtų atnaujintas, t. y. visiškai nevertino aplinkybių, kad: 1) atsakovai notarų biurui 2023 m. sausio 4 d. pateikė pareiškimą palikimą priimti pagal turto apyrašą, t. y. žinodami, jog palikėjas turi skolų kreditoriams; 2) atsakovai palikimą priėmė pagal turto apyrašą suprasdami, jog priimdami palikimą pagal turto apyrašą už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu, ir neatsakys savo asmeniniu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

12.11. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6451-1070/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-586- 803/2020, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1232-855/2022, nes nurodytų bylų aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Nurodytose bylose kreditoriai skirtingomis nei šioje byloje aplinkybėmis ir skirtingais terminais sužinojo apie skolininkų mirtį, dėl skirtingų priežasčių praleido terminus kreditoriaus reikalavimams pareikšti ir kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

13. Atsakovė T. S. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Apeliantė pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini), taip pat pripažįsta, kad ji kreipėsi į atsakovus dėl palikėjo skolos tik 2023 m. vasario 1 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po palikėjo mirties. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad naikinamasis trejų metų terminas minėtam veiksmui atlikti nebuvo suėjęs. Iš šių apeliantės argumentų darytina išvada, kad apeliantė neteikia reikšmės trijų mėnesių termino praleidimo pasekmėms, o praleisto termino atnaujinimą sieja būtent su naikinamuoju terminu. Tokia pozicija yra neteisinga ir klaidinanti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas ir jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Nereikalingas suinteresuotos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriui prašant, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006). Šio išaiškinimo kontekste apeliavimas į naikinamąjį terminą nagrinėjamu atveju yra visiškai nepagrįstas.

13.2. Skunde apeliantė teigia, kad svarbi termino praleidimo priežastis buvo nežinojimas apie skolininko įpėdinius, tačiau kreditorinių reikalavimų pareiškimas tiesiogiai įpėdiniams yra tik vienas iš kreditoriaus teisių įgyvendinimo būdų, kurių sąrašas nėra baigtinis, į ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį. Kreditorė šiuo atveju per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą neatliko nė vieno veiksmo, siekdama pareikšti kreditorinį reikalavimą.

13.3. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokios aplinkybės iš tikrųjų egzistavo. Net nuo sužinojimo apie skolininko mirtį (2022 m. lapkričio 30 d.) iki termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) kreditorė turėjo pakankamai laiko (beveik 1,5 mėnesio) teisiniams veiksmams atlikti. Viskas, ką padarė kreditorė per šį laikotarpį, buvo 2023 m. sausio 2 d. Testamentų registro patikrinimas, nors tuo metu jau daugiau nei mėnesį žinojo apie skolininko mirtį. Šie veiksmai negali būti laikomi aktyviais CK 5.63 straipsnio prasme. Antstolio kreipimasis į kreditorių su prašymu dėl duomenų pateikimo 2023 m. sausio 17 d. niekaip nepateisina kreditoriaus neveikimo termino (tuo metu jau praleisto) eigos metu.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Nagrinėjamu atveju kreditorė yra juridinis asmuo, profesionaliai užsiimantis finansinių paslaugų (lizingo ir vartojimo paskolų) teikimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad tokiam juridiniam asmeniui taikomi aukštesni rūpestingumo ir organizuotumo standartai ir kad pačios ieškovės pasyvus elgesys lėmė termino pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams praleidimą.

13.5. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, apeliantė nepaaiškino, kaip pasireiškė šis tariamas nukrypimas.

13.6. Apeliantės naujai pateikiami įrodymai – 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vykdymo ir šio pranešimo išsiuntimą patvirtinanti Lietuvos pašto siuntos informacija – nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Šie įrodymai net neturėtų būti priimami, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnio reikalavimų, kadangi jų įrodomoji reikšmė yra neesminė. Be to, šis pranešimas buvo įteiktas ne skolininko įpėdiniams, o skolininkui per UAB „SB lizingas“ savitarną, t. y. net neįteikiant asmeniškai. Pranešimas buvo pateiktas po skolininko mirties, todėl skolininkas jo objektyviai negalėjo gauti. Šiuo pranešimu kreditorius nesiekė nustatyti nesumokėjimo priežasčių, o tik informavo apie 193,21 Eur dydžio įmokos nesumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės prašymas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimą skolininkui „Dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vykdymo“ Nr. 5-160996 ir su šio pranešimo siuntimu susijusią informaciją. Apeliantės teigimu, nurodyti dokumentai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė iš karto atliko kokius nors veiksmus, siekdama nustatyti skolininko įmokos nesumokėjimo priežastis. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad šie apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų įrodymams apeliacinės instancijos teisme priimti, nekeičia skundžiamo sprendimo esmės, todėl neturėtų būti priimami.

18. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19. Kaip matyti iš apeliantės pateiktų dokumentų datos, šie dokumentai buvo parengti dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Būtinybę šiuos dokumentus pateikti apeliacinės instancijos teismui apeliantė sieja su skundžiamo sprendimo motyvais, kuriuose pateiktas bendras apeliantės veiksmų ginčo situacijoje vertinimas, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta ir atsakovės atsiliepime, nurodyti dokumentai nėra tiesiogiai susiję su svarbių bylai išspręsti aplinkybių nustatymu, todėl esminės įtakos šalių ginčui išspręsti neturi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šių naujų apeliantės pateiktų dokumentų nepriima ir dėl jų nepasisako.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir V. G. 2022 m. sausio 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. E201502590, pagal kurią ieškovė suteikė vartojimo kredito gavėjui 5 300 Eur kreditą 84 mėnesnių laikotarpiui (kredito grąžinimo data – 2029 m. sausio 17 d.), o vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti nustatyto dydžio palūkanas ir administravimo mokestį sutarties mokėjimų grafike numatyta tvarka ir terminais. Ieškovė 5 300 Eur kredito sumą pervedė į kredito gavėjo V. G. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip įvykdydama savo įsipareigojimus. Kredito gavėjas įsipareigojimus pagal sutartį iki 2022 m. rugsėjo 16 d. vykdė tinkamai, tačiau nuo 2022 m. spalio 17 d. ieškovė negavo įmokų pagal sutartą mokėjimų grafiką. Ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. patikrino Gyventojų registro tarnybos informaciją ir nustatė, kad skolininkas V. G. (duomenys neskelbtini) mirė. 2023 m. sausio 2 d. ieškovė patikrino Testamentų registrą ir nustatė, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad 2023 m. sausio 4 d. Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro notarė L. Š. išdavė vykdomąjį pavedimą Nr. 100 dėl turto apyrašo sudarymo po V. G. mirties. Šis vykdomasis pavedimas buvo pateiktas antstoliui D. S., kuris, veikdamas išieškotojos (įpėdinės) A. G. interesais, 2023 m. sausio 17 d. prašymu dėl duomenų pateikimo Nr. S-23-32-1902 kreipėsi į kredito įstaigas, kuriose palikėjas turėjo sąskaitas, prašydamas pateikti duomenis apie palikėjui priklausančių sąskaitų tipą, nurodyti jose esančių piniginių lėšų sumą bei nurodyti įsiskolinimus. 2023 m. kovo 3 d. antstolis D. S. sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. S-3.5.-23-7, į kurį, be kita ko, buvo įtrauktas 4 983,73 Eur dydžio palikėjo įsiskolinimas ieškovei pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. E201502590. Nurodytą paveldimo turto apyrašą veikdama savo vardu pasirašė A. G., patvirtindama, kad į apyrašą buvo įtrauktas visas jai žinomas palikėjo turtas, įskaitant ir jo skolinius įsipareigojimus.

22. Ieškovė, gavusi 2023 m. sausio 17 d. antstolio prašymą dėl duomenų pateikimo Nr. S-23-32-1902, 2023 m. sausio 31 d. patikrino Testamentų registrą ir nustatė, kad 2023 m. sausio 4 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė ir tokiu būdu palikimą po palikėjo mirties priėmė atsakovai Ž. G., M. G. ir A. G., o 2023 m. sausio 6 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė ir tokiu būdu palikimą po palikėjo mirties priėmė atsakovė T. S.. 2023 m. vasario 1 d. ieškovė kreipėsi į palikimą priėmusius įpėdinius (atsakovus), reikalaudama iki 2023 m. vasario 28 d. sumokėti ieškovės apskaičiuotą 4 983,73 Eur skolą, tačiau atsakovai skolos neapmokėjo. 2023 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės ieškinys dėl skolos iš mirusio skolininko įpėdinių priteisimo ir prašymas dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinio reikalavimo dėl termino atnaujinimo netenkino, nenustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino praleisto termino pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams priežastis ir šio termino praleidimo padarinius. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliantės argumentais, nurodoma, kad termino praleidimą nulėmė pačios apeliantės pasyvus elgesys, todėl termino praleidimo priežastys nėra svarbios.

24. Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose CK normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, tai jis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nurodytus atvejus; jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. CK 5.54 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, šio kodekso 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Taigi pirmiau nurodyti palikimo priėmimo būdai įpėdiniui gali sukelti skirtingas teisines pasekmes, t. y. gali skirtis atsakomybės už palikėjo skolas apimtis, todėl svarbu užtikrinti, kad, priimdamas sprendimą dėl palikimo priėmimo būdo (ar palikimo priėmimo apskritai), įpėdinis disponuotų reikšminga informacija, susijusia su palikėjo kreditoriais.

25. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014) ir pripažįstama, kad, greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų, tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditorinio reikalavimo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais nepareiškė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuojamas nurodytas trijų mėnesių terminas, šiuo atveju yra (duomenys neskelbtini) (skolininko mirties data), todėl šio termino pabaiga laikytina (duomenys neskelbtini), o ieškovė dėl palikėjo skolos į atsakovus kreipėsi tik 2023 m. vasario 1 d., išsiųsdama jiems 2023 m. sausio 31 d. pranešimą Nr. 8-34-23. Taigi ieškovė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleido 20 dienų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis trejų metų terminas kreditorės reikalavimo pareiškimo metu dar nebuvo suėjęs, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo šalių argumentus, skundžiamame sprendime vertino, ar šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o tokių priežasčių nenustatęs ieškovės ieškinį atmetė.

28. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad byloje yra pateiktas 2023 m. kovo 3 d. paveldimo turto apyrašas Nr. S-3.5.-23-7, į kurį, be kita ko, buvo įtrauktas 4 983,73 Eur dydžio palikėjo įsiskolinimas ieškovei pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. E201502590. Bylos duomenimis, palikimą pagal šį turto apyrašą priėmė įpėdinė A. G., kuri pati antstoliui, vykdančiam notarės išduotą vykdomąjį pavedimą, buvo nurodžiusi apie palikėjo skolą ieškovei.

29. Kaip minėta, tais atvejais, kai įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, jog palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorinis reikalavimas įpėdinei šiuo konkrečiu atveju nebuvo išviešintas, kadangi iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog pati įpėdinė apie palikėjo skolą ieškovei žinojo ir tai nurodė paveldimo turto apyrašą sudarančiam antstoliui, kuris šį įsipareigojimą atitinkamai įtraukė į paveldimo turto apyrašą. Taigi nors ieškovė per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą neatliko šioje nuostatoje nurodytų veiksmų, termino kreditoriniam reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti atnaujinimo klausimas tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti iš esmės nebuvo aktualus, kadangi šis terminas faktiškai buvo atnaujintas pačios įpėdinės sutikimu, kai ji sutiko įtraukti nurodytą skolą į paveldimo turto apyrašą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį praleisto termino pagrindu, atitinkamai neišsprendė bylos iš esmės ir neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, svarbių ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumui nustatyti, tarp jų – ir skolos dydžiui. Nepasisakius dėl bylos esmės, taip pat liko neįvertintos aplinkybės, susijusios su įpėdinių atsakomybe už palikėjo skolas, pavyzdžiui, kokiomis dalimis įpėdiniai priėmė palikimą ir, atitinkamai, kokiomis dalimis galėtų atsakyti paveldėtu turtu, į bylą nėra pateikta šiai aplinkybei nustatyti svarbių paveldėjimo teisės liudijimų.

31. Teismų praktikoje pažymima, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

32. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, kadangi pasisakė tik dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, nors ši aplinkybė, kaip minėta, nebuvo aktuali, o dėl ieškovės pareikšto reikalavimo iš esmės nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės nurodyta skola įpėdinės iniciatyva buvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą, todėl liko neišspręsti prašomos priteisti skolos dydžio pagrįstumo ir kiti su šiuo reikalavimu susijusę klausimai, neįvertinta įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas apimtis, byloje nebuvo išreikalauti įpėdinių paveldėjimo teisės liudijimai. Siekiant nustatyti nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Tokiu atveju šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai atlikto įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-934/2023). Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad byloje keliami klausimai negali būti išspręsti apeliacinės instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą sprendimą ir bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad įvertinti aplinkybę, susijusią su palikimo priėmimu pagal paveldimo turto apyrašą, taip pat aplinkybę, susijusią su ieškovės pareikšto reikalavimo (jo dydžio) pagrįstumu ir palikimą priėmusių įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Ginčo šalys pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs galutinį rezultatą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Dalia TrumpulienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė