Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. Pareiškėja teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

1.2. Palikėjui A. K. nuosavybės teise priklausė butas/patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjui (duomenys neskelbtini) mirus, VĮ „Turto bankas“ 2019 m. birželio 5 d. priėmė valdyti minėtas patalpas. Už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, tenkančias proporcingai buto, adresu (duomenys neskelbtini), daliai iki palikėjo A. K. mirties yra susidariusi 870,41 Eur skola.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

8. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) UAB „Mano Būstas Vilnius“ nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, prašė ją panaikinti ir priimti naują nutartį – atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti; priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pareiškėja yra didelė įmonė, kuri teikia administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas plačiam paslaugos gavėjų ratui ir paslaugos gavėjų, kurie nemoka už pareiškėjos suteiktas paslaugas, yra nemaža dalis, todėl kiekvienu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje pripažintina netikslinga ir neatitinka protingumo reikalavimų. Be to, tokia informacija įmonei teikiama atlygintinai ir periodinis tokių duomenų tikrinimas padidintų teikiamų paslaugų kainą ir pareiškėja dėl didelio darbo krūvio yra fiziškai nepajėgi patikrinti visų vartotojų Gyventojų registro duomenų bazės išrašus tikslu nustatyti mirusiuosius. Tuo tarpu, tik sužinojus apie palikėjo mirtį, pareiškėja iškart 2020 m. balandžio 22 d. kreipėsi į VĮ “Turto bakas” ir informavo apie susidariusią skolą.

8.3. Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Valstybei, kaip ir kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar apie jas žinojo ar nežinojo.

8.4. Šių argumentų pagrindu, netgi, teismui manant, jog yra suėjęs 3 metų terminas, atsižvelgiant į tai, jog: (i) valstybė yra specifinis paveldėjimo santykių subjektas; (ii) faktinis turto valdytojas yra VĮ „Turto bankas“ buvo informuojamas apie skolą siunčiant sąskaitas kas mėnesį nekilnojamojo turto adresu; (iii) pareiškėjai tik sužinojus apie palikėjo mirtį, faktinis turto valdytojas - VĮ „Turto bankas“, buvo informuotas apie skolą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turėtų būti atnaujintas terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti pagal pareiškėjos pareiškimą.

9.2. Apeliantė turi ir turėjo galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registrų duomenų bazės ir pasitikrinti, ar A. K. dar gyvas. Šiuo atveju skolos susidarymo faktas ir jos nemokėjimas ilgą laiką yra pagrįsta aplinkybė patikrinti skolininko duomenis Gyventojų registro tarnyboje. Šioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kaltas pati pareiškėja (jos neapdairumas ir neatidumas), netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi terminui kreditoriniams reikalavimui pareikšti atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašymą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjo palikimą 2019 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Pareiškėja 2020 m. balandžio 22 d. VĮ „Turto bankas“ išsiuntė pranešimą dėl palikėjo skolų, kuriame nurodė, kad skola už pareiškėjos suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, tenkančias proporcingai (duomenys neskelbtini), A. K. 49/100 daliai, iki 2019 m. birželio 4 d. yra 909,70 Eur.

14. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

17. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog skolininkas A. K. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl ši diena, remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorius reikalavimus bei trijų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Taigi, nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini).

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja į VĮ „Turto bankas“ dėl palikėjo skolų kreipėsi tik 2020 m. balandžio 22 d., t. y. pareiškėja kreipėsi į įpėdinį praėjus daugiau kaip metams po palikėjo mirties, kas akivaizdu, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams yra praleistas. Pažymėtina, kad į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėja kreipėsi tik 2022 m. sausio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams po palikėjo mirties. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog trijų metų naikinamasis terminas, nurodytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, per kurį terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti dar gali būti atnaujintas, irgi yra praleistas.

20. CK 1.117 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus naikinamajam terminui, išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga, naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad palikėjo A. K. įpėdiniui VĮ “Turto bankas” kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra suėjęs naikinamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas 3 metų terminas, teisingai sprendė, kad dėl šio skolininko susidariusios skolos negali būti atnaujintas terminas kreditorei pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojui.

21. Net jeigu naikinamasis terminas nagrinėjamu atveju ir nebūtų praleistas, pareiškėjos nurodytos aplinkybės bet kuriuo atveju negalėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė (pareiškėja) nurodo, kad terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas dėl didelio jos aptarnaujamų abonentų skaičiaus ir apsunkintos galimybės sekti kiekvieno iš jų mirties ar gyvenamosios vietos pasikeitimo faktus, juo labiau, kad ši informacija pareiškėjai kainuoja. Sužinojus, kad palikėjas miręs, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų – 2020 m. balandžio 22 d. VĮ “Turto bankas” išsiuntė pranešimą dėl palikėjo skolų.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jos nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Apeliantei argumentuojant itin dideliu jos teikiamų paslaugų gavėjų skaičiumi, pažymėtina, jog apeliantė, teikdama daugiabučių namų administravimo paslaugas, taip pat yra prisiėmusi ir pareigą tinkamai organizuoti savo darbą, administruoti paslaugų gavėjų įsiskolinimus, operatyviai ir aktyviai inicijuoti skolų priteisimo ir išieškojimo procesus, taip pat ir pareigą domėtis pasikeitusiais paslaugų gavėjų duomenimis. Aplinkybė, kad apeliantė neturi galimybės tinkamai organizuoti savo darbo ar neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra objektyvi aplinkybė, kuri nepriklauso nuo pareiškėjos valios ir kuri jai objektyviai sutrukdė laiku atlikti savo pareigas, rūpintis skolos išieškojimu. Teisės aktų nustatyta tvarka apeliantė, būdama daugiabučių namų administratore, turi teisę gauti valstybės registrų, taip pat ir Gyventojų registro duomenis.

24. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, skola už pareiškėjos teikiamas paslaugas kaupėsi ilgą laiką – nuo 2011 metų, t. y. net 8 metus iki palikėjo mirties ir 3 metus po jo mirties. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų dėjusi kokias nors pastangas besikaupiančios skolos priežastims nustatyti, rūpintųsi santykių su skolininku sureguliavimu, dėtų kokias nors pastangas, kad susidariusi skola būtų laiku išieškoma, kad skolininkas būtų apie susidariusią skolą informuojamas, raginamas ją padengti ir pan., tad nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo tokiose situacijose.

25. Apeliantė yra juridinis asmuo. Juridiniam asmeniui yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, pasitelkti tokius išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis – daugiabučių namų administravimas lemia jos pareigą domėtis skolininkais, kad laiku būtų sumokėti įvairūs mokėjimai. Tad nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pačios apeliantės pasyvus elgesys lėmė termino pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniui praleidimą.

26. Pažymėtina ir tai, jog pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018), todėl būtent apeliantė, būdama kreditore, turėjo pareigą domėtis jos administruojamų daugiabučių namų butų savininkų pasikeitimais ir paaiškėjus, kad savininkas mirė, laiku informuoti palikėjo įpėdinį. Nagrinėjamu atveju apeliantė į bylą nėra pateikusi nė vieno įrodymo, jog ji žinodama apie esamą skolą, būtų savo iniciatyva patikrinusi bylai aktualaus skolininko duomenis Gyventojų registre.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad butų nuosavybei po jų savininkų mirties perėjus valstybei, pareiškėja nėra atleista nuo pareigos apie savo kreditinį reikalavimą turto perėmėjai pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais per minėtoje normoje nustatytą terminą, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog vien tai, jog palikėjo turtą paveldėjo valstybė, turi būti atnaujintas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

28. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai taip pat gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą būtų informavusi suinteresuotą asmenį ar palikimo atsiradimo vietos notarą arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį.

29. Apibendrinant pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks byloje nustatytas apeliantės delsimas kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo, tame tarpe ir dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, nėra suderinamas su juridiniam asmeniui taikomais aukštesniais atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartais, todėl daroma išvada, kad apeliantės nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

30. Apeliacinio teismo vertinimu, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, apeliantės nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti reikalavimą A. K. paveldėtojui VĮ “Turto bankas”.

31. Siekiant įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, įstatyme nustatytos garantijos tik tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų įpėdiniui tik dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga, kurios pareiškėja neįvykdė nesant tam pateisinamų priežasčių.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei taikė ir aiškino proceso teisės normas bei pagrįstai vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 - 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.