- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2-550-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00031-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Angera“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Angera“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 8 d. nutarties, pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Angera“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – pareiškėjas arba Sodra) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Angera“ (toliau – ir atsakovė).
2. Sodra nurodė, kad ji yra UAB „Angera“ kreditorė. UAB „Angera“ skolą 2023 m. vasario 23 d. sudarė 7081,51 Eur (7025,77 Eur įmokų, 55,74 Eur delspinigių). Atsakovė nevykdė Sodros 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. VIA_SP10-555 „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“, todėl nurodytas Sodros sprendimas 2022 m. gruodžio 20 d. neteko galios.
3. Nuo 2022 m. sausio 25 d. Sodros mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Atsakovė paskutinį kartą į Sodros biudžetą 2022 m. gruodžio 30 d. sumokėjo 210,00 Eur. Atsakovė nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. kovo mėn., nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. ir už 2022 m. lapkričio mėn. bei gruodžio mėn. Sodros vertinimu, UAB „Angera“ yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjos pareiškimą ir UAB „Angera“ iškėlė bankroto bylą.
5. Teismas sprendė, kad UAB „Angera“ yra skolinga Sodrai, jos pradelsti įsipareigojimai viršija jos turtą. 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis visos UAB „Angera“ per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 179 092 Eur sumai yra pradelsti. Todėl UAB „Angera“ nebegali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir yra nemoki. Tokiai bendrovei keltina bankroto byla.
6. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria apeliantei iškelta bankroto byla. Atskirasis skundas grindžiamas nurodytais argumentais:
7.1. Apeliantė nėra nemoki, ji negali atsiskaityti su kreditoriaus dėl nepagrįstų Vokietijos mokesčių administratoriaus, kuris areštavo apeliantės turtą, reikalavimų. Apeliantė siekia panaikinti neteisėtus Vokietijos mokesčių administratoriaus veiksmus. Apeliantės patiriami finansiniai sunkumai laikino pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo apeliantei iškelti bankroto bylą.
7.2. Teismas klausimą dėl bankroto bylos išsprendimo turi spręsti ne formaliai, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantė veiklą vykdo 24 metus, o negalėjimas apmokėti skolų yra laikinas ir nesistemingas. Taip pat kiti kreditoriai nereiškia reikalavimų apeliantei, o tai reiškia, kad kreditoriai sutinka palaukti, kol apeliantė atgaus neteisėtai areštuotas sumas. Be to, apeliantė neturi jokių įkeitimų, kitų iškeltų civilinių bylų. Kadangi Vokietijos administratoriaus reikalavimai į apeliantę yra apskųsti, apeliantei negali būti keliama bankroto byla dėl reikalavimų, kurie ginčijami.
7.3. Apeliantės vertinimu, nurodytos aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad yra realu stabilizuoti beveik 24 metus veiklą vykdančios apeliantės finansinę padėtį, atkuriant iki tol vykdytą pelningą veiklą, padengiant visus įsipareigojimus kreditoriams. Bankroto bylos iškėlimas apeliantei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, vertintinas kaip neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus apeliantę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas bus minimalus.
7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė galimybės apeliantei būti išklausytai ir paneigė apeliantės teisę į gynybą. Apeliantė prašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dalį teismui pateikti turimos informacijos sudaro buhalteriniai dokumentai, kuriuos parengti reikia nemažai laiko. Be to, apeliantė buvo neseniai sudariusi sutartį su advokatų profesine bendrija (t. y. 2023 m. balandžio 5 d.).
7.5. Apeliantė prašo priimti įrodymus, kadangi teismas atsisakė nustatyti papildomą terminą informacijai ir dokumentams parengti ir pateikti. Apeliantė elgėsi sąžiningai, t. y. informavo teismą apie tai, kad iki teismo posėdžio nespės parengti informacijos ir dokumentų. Pateikiami įrodymai turi įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes. Įrodymai turėtų būti priimti atsižvelgiant ir į tai, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas nurodytais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantė teisinių paslaugų sutartį buvo sudariusi jau 2023 m. balandžio 5 d., tik 2023 m. balandžio 12 d. (teismo posėdžio dieną) teismui pateikė prašymą dėl termino atsiliepimui ir informacijai pateikti pratęsimo bei teismo posėdžio atidėjimo. Pareiškėjas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Angera“ bankroto bylos iškėlimo“ buvo pranešęs pranešimu, kuris sistemoje buvo perskaitytas 2023 m. vasario 7 d. Todėl apeliantė turėjo galimybę ruoštis teisių gynimui teisme, taip pat turėjo teisę teikti pastebėjimus dėl kitos šalies argumentų, tačiau ja efektyviai nepasinaudojo. Teismas neturėtų priimti apeliantės pateiktų įrodymų, kadangi jie galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme.
8.2. Apeliantė neįrodė, kad bankroto byla buvo iškelta veiklą vykdančiam ūkio subjektui. Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė gauna pajamas arba turi realias galimybes gauti pajamas ateityje. Remiantis UAB „Angera“ 2023 m. vasario 27 d. kreditorių sąrašu, parengtu 2023 m. balandžio 26 d., įsiskolinimai kreditoriams sudaro 877 569,73 Eur. Abejotina, kad ilgalaikio turto vertė yra didesnė, nei nurodoma finansinės atskaitomybės dokumentuose. Nors 2022 metais (16 617 Eur) ir 2023 metais (2 205 Eur) apeliantė gavo grynojo pelno, tačiau net ir gavusi pelno įmonė laiku neįvykdė turtinių prievolių kreditoriams.
8.3. Apeliantė nepagrindė, kad ji nėra nemoki. UAB „Angera“, esant sudarytai galimybei pradelstas skolas Sodros biudžetui mokėti dalimis, nesumokėjo (nebuvo pajėgi sumokėti) net einamųjų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. balandžio 25 d. duomenimis, UAB „Angera“ apdraustųjų nėra, o bendrovės vadovas A. N. 2023 m. sausio 1 d. atleistas.
8.4. Pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo mokestinių prievolių nevykdančiai skolininkei UAB „Angera“ laikytinas paskutine gynybos priemone (lot. ultima ratio), nes prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas išnaudojo visus savo pažeistų teisių gynimo būdus (buvo atidėjęs skolos mokėjimą, taikė priverstinio skolos išieškojimo priemones) ir jie nedavė jokio teigiamo efekto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliantė atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantei iškelta bankroto byla. Todėl šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų, atsisakymo priimti įrodymus (ne)pagrįstumo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo
11. Apeliantė kartu su 2022 m. balandžio 20 d. atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašą iš www.rekvizitai.lt, 2021 m. gruodžio 31 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) raštą (kartu su VMI 2021 m. gruodžio 31 d. el. laišku), 2023 m. balandžio 4 d. išrašą iš UAB „Angera“ banko sąskaitos, 2023 m. kovo 30 d. advokato Vokietijoje raštą. 2022 m. balandžio 26 d. apeliantė paprašė prijungti papildomus įrodymus: 2022 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2023 m. vasario 27 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; kreditorių sąrašą; debitorių sąrašą; išrašus iš www.autoplius.lt, patvirtinančius realią UAB „Angera“ turto vertė; 2023 m. balandžio 26 d. kreditorių patvirtinimus.
12. Apeliantė atskirajame skunde, remdamasi naujai pateiktais įrodymais, įrodinėjo, kad UAB „Angera“ veiklą vykdo 24 metus, iš kurių tik paskutiniais metais susidūrė su finansiniais sunkumais dėl Vokietijos mokesčių administratoriaus pareikštų nepagrįstų reikalavimų, kurie šiuo metu ginčijami Vokietijos teismuose, dėl kurių buvo areštuotas apeliantės turtas, todėl negalėjimas apmokėti skolų yra laikinas, nesistemingas. Apeliantės teigimu, kiti kreditoriai nereiškia reikalavimų apeliantei, o tai reiškia, kad kreditoriai pasitiki apeliante ir pritaria apeliantės siekiui toliau tęsti veiklą. Apeliantės turtas nėra įkeistas, apeliantei neiškeltos kitos civilinės bylos, apeliantės finansinė būklė gerėjo, ji 2022–2023 metais veiklą vykdė pelningai, įsipareigojimų suma mažėjo, o ilgalaikio turto reali vertė didesnė nei nurodoma finansinėje atskaitomybėje.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).
16. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė teismo prašė pratęsti terminą atsiliepimui į pareiškimą ir įrodymams pateikti, kadangi teisinių paslaugų sutartį buvo sudariusi neseniai, didžiąją dalį teismui reikiamos pateikti informacijos sudarė buhalteriniai duomenys, kurių surinkimui, patikrinimui, parengimui reikėjo daugiau laiko. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino.
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta yra perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
18. Taigi, viena vertus, teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo, kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo nepašalina įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, procesinės naštos įrodinėti jos mokumą. Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad tokio pobūdžio bylose viešas interesas reikalauja visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, o šiam tikslui pasiekti būtina užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp privataus ir viešojo intereso. Todėl tais atvejais, kai atsakovas, kuriam ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius įmonės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtis tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
19. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo pratęsti įrodymų pateikimo terminą, neatsižvelgė į tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo ypatumus, susijusius su viešuoju interesu, bei neužtikrino atsakovo teisės įrodinėti bei atsikirsti į pareikštus reikalavimus (CPK 12, 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas, papildomai įvertinę pateiktų duomenų sąsajumą su ginčo dalyku, įrodomąją reikšmę, nutaria apelianto pateiktus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).
20. Byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės pateiktus duomenis, kuriais įrodinėjamas įmonės mokumas, spręstina, kad nebuvo atskleista bylos esmė, t. y. nebuvo tirtos ir vertintos aplinkybės, susijusios su atsakovės gyvybingumu ir (ar) jos perspektyvomis stabilizuoti padėtį.
21. Teismų praktikoje pažymima, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
22. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Kaip teisingai teigia apeliantė, teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2023).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012).
24. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2023).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl UAB „Angera“ nemokumo, vertino šias aplinkybes: UAB „Angera“ per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 179 092 Eur sumai yra pradelsti (UAB „Angera“ 2021 m. gruodžio 31 d. balansas); UAB „Angera“ vardu registruotos 3 transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai (valstybės įmonės „Registra“ 2023 m. vasario 23 d. duomenys), UAB „Angera“ dirba 1 apdraustas darbuotojas (Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023 m. vasario 23 d. duomenys).
26. Tačiau teismas, nepagrįstai atmetęs apeliantės prašymą pratęsti terminą atsiliepimui ir įrodymams pateikti, nevertino ir netyrė atsakovės pateiktų duomenų, nenustatinėjo, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki, ar tik susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, ar įmonė ir toliau vykdo veiklą, patiria dar daugiau nuostolių, kokios yra perspektyvos bendrovės nuostolius stabilizuoti, taip pat ar bendrovė įsipareigojimų nevykdo sistemiškai, ar turi turto finansiniams reikalavimams patenkinti, kokia yra to turto reali vertė, ar pagal naujausius finansinės atskaitomybės dokumentus finansinė padėtis gerėja. Šių aplinkybių ištyrimas reikštų, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, kadangi apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties klausimo
27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad, atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis, būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta atsakovės finansinė padėtis bei įmonės galimybės vykdyti įsipareigojimus (žr. šios nutarties 26 punktą) (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Angera“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.