Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ ir L&M International Trading Ltd apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3168-1019/2024 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ ir L&M International Trading Ltd patikslintą ieškinį atsakovui Ž. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

25. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo prie bylos pridėti ieškovų 2024-09-19 teiktus įrodymus – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2024-07-11 išvadą Nr. D2-1611; Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą su istorija, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepridėjo. Taip pat prašo pridėti naujus rašytinius įrodymus – Klaipėdos apylinkės teismo 2023-11-29 nutartį; 2024-10-17 pranešimą dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo; patirtų BUAB „Sopranai“ bankroto administravimo išlaidų detalizaciją; 2024-11-07 vykusio kreditorių susirinkimo garso įrašą; 2024-11-11 prašymą patvirtinti pakeistą (padidintą) BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą.

27. Ieškovai nurodė, kad atsakovas ilgą laiką slėpė bei nevykdė ir kitų įsiteisėjusių teismų sprendimų BUAB „Sopranai“ bankroto procese. Klaipėdos apylinkės teismas 2023-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10281-323/2023 paliko nenagrinėtą nepagrįstą ieškovės BUAB „Sopranai“ ieškinį atsakovei UAB „Aosta“ dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir priteisė iš ieškovės BUAB „Sopranai“ 1875,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Aosta“. Šioje nutartyje teismas, be kita ko, konstatavo, kad nemokumo administratoriaus aplaidumas nėra svari priežastis neatlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidų dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio. 2024-10-17 pranešimu atsakovas sušaukė BUAB „Sopranai“ kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, prie kurio pridėtame dokumente (patirtų BUAB „Sopranai“ bankroto administravimo išlaidų detalizacijoje) ši Klaipėdos apylinkės teismo 2023-11-29 nutartis net nenurodyta, t.y. atsakovas ne tik nevykdė ir šio įsiteisėjusio teismo sprendimo, bet net bandė jį nuslėpti nuo kreditorių susirinkimo. Tik po 2024-11-07 vykusio BUAB „Sopranai“ kreditorių susirinkimo, kurio metu kreditoriaus UAB „Argentina“ atstovas atkreipė atsakovo dėmesį į šį trūkumą (susirinkimo garso įrašas), atsakovas 2024-11-11 pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą patvirtinti pakeistą (padidintą) BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kuriame nurodė, jog minėta Klaipėdos apylinkės teismo 2023-11-29 nutartis, kuria iš BUAB „Sopranai“ UAB „Aosta“ naudai priteista 1875,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo neįtrauktą esą „per klaidą“, nors iš tiesų atsakovas siekė nuslėpti šią įsiteisėjusią teismo nutartį, kad kuo labiau atitolintų UAB „Aosta“ naudai priteistų sumų sumokėjimą iš BUAB „Sopranai“ lėšų arba šio teismo sprendimo iš viso nevykdytų. Ieškovai pažymėjo, kad šie įrodymai gauti jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir yra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

28. Ieškovai prašo apeliacinės instancijos teismo pridėti prie bylos teikiamus naujus įrodymus, kurie atsakovui žinomi, todėl šių įrodymų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovas turi galimybę dėl šių įrodymų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovai apeliacinės instancijos teismo prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla. Visi klausimai dėl administravimo išlaidų sąmatos yra sprendžiami kitoje byloje dėl atlyginimo nemokumo administratoriui išmokėjimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pridėti prie nagrinėjamos bylos 2024-09-19 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos 2024-07-11 išvadą Nr. D2-1611, kadangi ji nėra susijusi nei su ieškovais, nei su atsakovu, ši išvada jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi.

31. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

32. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

33. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismui papildomai pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad dalis ieškovų teikiamų rašytinių įrodymų jau buvo teikiami į bylą ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo nepriimti, kaip nesusiję su nagrinėjama byla. Sutiktina su atsakovo nuomone, jog klausimai dėl administravimo išlaidų sąmatos yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su jais susijusių įrodymų taip pat nėra pagrindo priimti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai nėra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais (sprendžiant kilusį ginčą dėl nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės), sprendžia, jog ieškovų papildomai pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

35. Remiantis civilinės bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2889-661/2022 iškėlė UAB „Sopranai“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Ž. B..

36. Išnagrinėjus tarp BUAB „Sopranai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, ir ieškovų kilusius ginčus dėl ieškovų finansinių reikalavimų BUAB „Sopranai“ bankroto byloje tvirtinimo, ieškovų (kreditorių BUAB „Sopranai“ nemokumo byloje) naudai buvo priteista bylinėjimosi išlaidų: Vilniaus apygardos teismo 2023-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1859-66/2023 UAB „Argentina“ naudai priteista 479,59 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Sopranai“ administravimui skirtų lėšų (nutartis įsiteisėjo 2023-07-27), Lietuvos apeliacinio teismo 2023-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 UAB „Argentina“ naudai iš BUAB „Sopranai“ priteista 1536,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; Vilniaus apygardos teismo 2023-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1856-661/2023 L&M International Trading Ltd naudai priteista 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Sopranai“ administravimui skirtų lėšų (nutartis įsiteisėjo 2023-09-26), Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-907-798/2023 L&M International Trading Ltd naudai iš BUAB „Sopranai“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteista 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismų nutartimis ieškovams iš BUAB ,,Sopranai“ administravimui skirtų lėšų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos – UAB „Argentina“ 2016,29 Eur suma, L&M International Trading Ltd – 2600,00 Eur suma.

37. Vilniaus apygardos teismo 2024-02-13 nutartimi nutarta patvirtinti bendrą iki 14000,00 Eur (įskaitant PVM) dydžio BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo, neskaitant bazinio ir kintamo atlyginimo nemokumo administratoriui (bylos Nr. eB2-1431-661/2024).

38. Nustatyta, kad 2024-02-15 UAB „Argentina“ buvo pervesta 479,59 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kompensuojamos VAT 2023 m. birželio 15 d. nutartimi c. b. Nr. eB2-1859-661/2023 UAB Argentina priteistos bylinėjimosi išlaidos“; 2024-02-15 UAB „Argentina“ buvo pervesta 1000,00 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kompensuojama dalis LApT 2023 m. liepos 27 d. nutartimi c. b. Nr. e2-765-407/2023 priteistų bylinėjimosi išlaidų“; 2024-04-19 UAB ,,Argentina“ buvo pervesta 536,70 Eur likusi bylinėjimosi išlaidų suma, sumokant likusią dalį Lietuvos apeliacinio teismo 2023-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-765-4071/2023 priteistų bylinėjimosi išlaidų; 2024-04-19 BUAB ,,Sopranai“ įskaitė dalį, lygią 786,50 Eur, mokėtinos sumos L&M International Trading Ltd naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2023-08-03 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1856-661/2023, į L&M Intenational Trading Ltd mokėtiną sumą 786,50 Eur BUAB „Sopranai“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-222-464/2024; vykdant antstolio D. Š. 2023-09-20 patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023-10-04 patvarkymą dėl turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, L&M International Trading Ltd mokėtinas pinigines lėšas 955,66 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2023-08-03 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1856-661/2023 UAB „Sopranai“ pervedė į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą; 2024-05-14 BUAB ,,Sopranai“ atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą L&M International Trading Ltd, dėl kurio UAB „Sopranai“ vykdant antstolio D. Š. 2024-03-13 patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L&M International Trading Ltd mokėtinas pinigines lėšas pagal 2023-08-03 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1856-661/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-907-798/2023 720,50 Eur sumą pervedė į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą, o 137,34 Eur įskaitė į UAB „Sopranai“ mokėtinas sumas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-304-798/2024. Taigi, teismų nutartimis priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams buvo sumokėtos.

39. Vilniaus apygardos teismo 2024-11-12 nutartimi nutarta UAB „Sopranai“ bankroto bylą nutraukti (bylos Nr. eB2-445-661/2024).

Dėl ieškovų (apeliantų) apeliacinio skundo argumentų

40. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias nemokumo administratoriaus imperatyvią pareigą nedelsiant vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismų sprendimų privalomumo principą, CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo operatyvumo ir ekonomiškumo principą. Teismas suformavo ydingą praktiką, kad nemokumo administratorius esą turi diskrecijos teisę nuspręsti, kada ir kokias bankroto proceso administravimo išlaidas apmokėti, kad gali savo pasirinkimu atsisakyti vykdyti nedelsiant vykdytinus įsiteisėjusius teismų sprendimus arba vilkinti tokių teismų sprendimų vykdymą. Toks pirmosios instancijos teismo aiškinimas neatitinka CK ir JANĮ reglamentavimo. Ieškovų vertinimu, atsiskaitymus su po bankroto bylos iškėlimo atsiradusiais įmonės kreditoriais nemokumo administratorius turėjo vykdyti ne savo nuožiūra, o laikydamasis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Po to, kai įsiteisėjo teismų sprendimai dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovams priteisimo iš BUAB „Sopranai“ administravimo išlaidų (2023-07-27 ir 2023-09-26), BUAB „Sopranai“ banko sąskaitoje buvo piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais, kurios tam ir turėjo būti skirtos, tačiau nepaisant to, atsakovas su ieškovais neatsiskaitė, o esamas BUAB „Sopranai“ banko sąskaitoje lėšas paskirstė nebūtiniems antraeiliams mokėjimams.

41. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nemokumo administratoriaus (atsakovo) civilinės atsakomybės, vykdant atsiskaitymus iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų. Ieškovai prašo taikyti atsakovui (juridinio asmens nemokumo administratoriui) civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ieškovams laiku nesumokėtų teismų priteistų bylinėjimosi išlaidų iš administravimui skirtų lėšų.

42. Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021).

43. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.

44. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovai atsakovo veiksmų neteisėtumą grindė įsiteisėjusių teismų nutarčių nevykdymu, ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Sopranai“ administravimo lėšų sąmoningu nemokėjimu, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo nesilaikymu.

46. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis).

47. Taigi, bankroto atveju atsikaitymus su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais reglamentuoja ne CK, o JANĮ. JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nemokumo administratoriaus funkcijos bankroto proceso metu, 13 punkte nustatyta, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

48. Pagal JANĮ 76 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo bankroto proceso metu turi šias sąskaitas: 1) kreditorių sąskaitą; 2) komercinę sąskaitą, jeigu juridinis asmuo bankroto proceso metu vykdo ūkinę komercinę veiklą. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį kreditorių sąskaitoje turi būti kaupiamos visos lėšos, skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui apmokėti.

49. Bankroto proceso administravimo išlaidomis laikytinos išlaidos, kurios atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir yra skirtos vykdyti veiklai, susijusiai su bankroto procedūromis. Bankroto proceso administravimo išlaidos pasižymi tuo, kad jos atsiranda jau pradėjus bankroto procesą (iškėlus bankroto bylą) ir yra tiesiogiai susijusios su bankroto procedūromis. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, bankroto proceso administravimo išlaidoms priskiriamos ir bylinėjimosi bei sprendimų vykdymo išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

50. JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Kaip matyti, bankroto proceso administravimo išlaidos yra atlyginamos pirmiau nei kreditorių reikalavimai. Iš bankroto proceso administravimo išlaidų priteistos bylinėjimosi išlaidos išmokamos nemokumo administratoriaus pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą šių išlaidų sąmatą iš kreditorių sąskaitos (JANĮ 75–76 straipsniai), pirmiau už kitų kreditorių reikalavimus (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis).

51. Nustatyta, kad 2024-02-13 teismui patvirtinus bendrą iki 14000,00 Eur (įskaitant PVM) dydžio BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo, neskaitant bazinio ir kintamo atlyginimo nemokumo administratoriui, iš BUAB „Sopranai“ banko sąskaitoje turėtų lėšų nemokumo administratorius 2024-02-15 atliko mokėjimus ieškovei UAB „Argentina“, su kuria buvo visiškai atsiskaityta 2024-04-19, o 2024-05-14 buvo baigtas atsiskaitymas ir su ieškovu L&M International Trading Ltd. Teismų nutartimis iš BUAB „Sopranai“ administravimui skirtų lėšų priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams buvo sumokėtos. Pradėjus administruoti BUAB „Sopranai“ nemokumo procedūras, bendrovės banko sąskaitose buvo 253,09 Eur lėšų. BUAB „Sopranai“ bankroto proceso eigoje atsakovas iš administravimo išlaidų mokėjo advokatams už BUAB „Sopranai“ atstovavimą, taip pat į BUAB „Sopranai“ banko sąskaitą įnešė savų lėšų, kurias, bankrutuojančiai bendrovei gavus lėšų, 2023-10-24 susigrąžino. T. y., atsakovas naudojo bendrovės lėšas įmonės administravimo išlaidoms apmokėti.

52. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, JANĮ įtvirtintas bankroto proceso administravimo išlaidų apmokėjimo pirmumas, tačiau nėra bendrų nuostatų dėl šių išlaidų apmokėjimo tvarkos, terminų, eilės, kai turimų (gautinų) lėšų nepakanka (gali nepakakti) apmokėti visoms bankroto proceso administravimo išlaidoms. Įstatyme įtvirtinta, kad nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (JANĮ 75 straipsnio 4 dalis). Viršijus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų (JANĮ 75 straipsnio 5 ir 6 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų (JANĮ 75 straipsnio 8 dalis).

53. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovas (kaip juridinio asmens nemokumo administratorius) atliko veiksmus, prieštaraujančius teisės aktams, ar nevykdė / netinkamai vykdė savo pareigas. Patvirtinus BUAB „Sopranai“ administravimo išlaidų sąmatą ir bendrovei turint pakankamai lėšų, teismų priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams buvo atlygintos iš BUAB „Sopranai“ bankroto administravimo išlaidų iki buvo priimtas procesinis sprendimas BUAB „Sopranai“ bankroto bylą nutraukti. Byloje nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas, dalimis iš bendrovės administravimo išlaidų ieškovams atlyginęs teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus ar piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai neįrodė, kad atsakovas, kaip juridinio asmens nemokumo administratorius, atliko neteisėtus veiksmus ir nėra pagrindo spręsti, kad ieškovams buvo padaryta žala. Ieškovams neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, taikyti atsakovui civilinę atsakomybę nėra pagrindo.

54. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovai pažymėjo, kad didžiosios pareikšto ieškinio dalies atsisakė tik todėl, kad po ieškinio šioje byloje pareiškimo atsakovas nutraukė savo neteisėtą neveikimą ir bylos nagrinėjimo metu įvykdė teismų sprendimus, todėl byloje liko nagrinėti tik reikalavimų dalis dėl palūkanų priteisimo. Tokia situacija, ieškovų vertinimu, iš esmės laikytina / prilygintina ieškinio reikalavimų esminės dalies alternatyviu įvykdymu. Net ir likusio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo netenkinimo atveju didžioji ieškovų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis turėjo būti jiems priteista, o didžioji atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteista negalėjo būti, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendimu nukrypo nuo šios bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisyklės.

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

57. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

59. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

60. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

61. Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

62. Šiuo atveju ieškovams atsisakius dalies ieškinio reikalavimų bei byloje konstatavus, jog ieškovai neįrodė, kad atsakovas (kaip juridinio asmens administratorius) pažeidė nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus ar piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių ieškovų bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas atsakovas. Ieškovų ieškinio reikalavimų netenkinus, iš ieškovų atsakovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nenustačius atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimčių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 4 dalyje.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

65. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta teisinių paslaugų ataskaita (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), teisinių paslaugų suma – 960,00 Eur, mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 960,00 Eur sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.

66. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

67. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų UAB „Argentina“ (į. k. 304295686) ir L&M International Trading Ltd (juridinio asmens kodas 639341) 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (po 480,00 Eur iš kiekvieno), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.