Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-42-967/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-21
Bylos Nr.: e2A-42-967/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01260-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: G. C.
Trečiasis asmuo: V. G.

Kategorijos

2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-42-967/2025Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01260-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.19.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui G. C. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo V. G., išvadą teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti atsakovui G. C. (toliau – atsakovas) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo sklypas, sklypas Nr. 322), neterminuotą servitutą ieškovui S. B. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovo sklypas, sklypas Nr. 327), naudai 154 kv. m. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal A. K. individualios įmonės (toliau – IĮ) parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą su 104 Eur pinigine kompensacija.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis savo sklypo negali naudoti be minėto servituto. Servituto nustatymo plane pažymėtu ginčo keliu ieškovas naudojasi visą gyvenimą, minėtu keliu naudojosi ir jo tėvas, iš kurio sklypą ieškovas ir paveldėjo. Kai atsakovas nebeleido naudotis keliu, ieškovas kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu dėl kelio servituto nustatymo, pateikdamas jam servituto nustatymo planą. Atsakovas į ieškovo pasiūlymą atsakė pateikdamas pasiūlymą ieškovui nusipirkti visą 0,6347 ha žemės sklypą už 20 000 Eur. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo pasiūlymu, pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Lovertus“ pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. 220616LCH – 01 pateikta atsakovo 154 kv. m. žemės ploto, kurį užimtų kelio servitutas, vertė yra 104 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodyta, kad 2020 m. ieškovo iniciatyva buvo parengtas ieškovui priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirminis sklypas, sklypas Nr. 304) formavimo ir pertvarkymo projektas, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinys dėl žemės sklypo padalijimo į du atskirus žemės sklypus: sklypą Nr. 49-2-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 326), ir sklypą Nr. 327. Šio projekto rengėjas taip pat yra A. K. IĮ. 2020 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – NŽT KS) vedėjo įsakymu dėl sklypo Nr. 304 formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Nr. 12FPI-(14.12124E) buvo patvirtintas šis žemės sklypo projektas. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad į sklypą Nr. 326 patenkama per projektuojamą servitutinį kelią 5 m pločio gretimame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 303), dėl to gautas šio sklypo savininko sutikimas; į sklypą Nr. 327 patenkama iš vietinio kelio Nr. 14-III-5. Taigi, rengiant ieškovui tuo metu priklausiusio žemės sklypo Nr. 304 pertvarkymo projektą ir padalijant jį į du atskirus sklypus – sklypą Nr. 327 ir sklypą Nr. 326, buvo numatyti ir suprojektuoti įvažiavimai ir patekimai į abu sklypus ne per atsakovui priklausantį žemės sklypą Nr. 322.

Šalies argumentai

5. Ieškovas teismui pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, kad žemės sklypas Nr. 326 šiuo metu priklauso R. G.. Ieškovo nuosavybė yra kairėje vietinio kelio Nr. 14-III-5 pusėje. Kelias Nr. 14-III-5 eina per mišką, kuris yra Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis. Į ieškovo sklypą per minėtą mišką niekada nebuvo, nėra ir negali būti jokio kelio. Kokiu teisiniu pagrindu matininkas A. K. pažymėjo įvažiavimą iš vietinio kelio Nr. 14-III-5 į ieškovui priklausantį žemės sklypą per mišką, kuris yra kraštovaizdžio draustinis, ieškovui nežinoma.

6. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame pažymėjo, kad 2020 m. NŽT KS vedėjo įsakymu Nr. 12FPI-(14.12124E) patvirtintas šis žemės sklypo projektas. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto, įvažiavimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą suformuotas iš vietinio kelio Nr. 14-III-5, o ne per atsakovui priklausantį žemės sklypą Nr. 322. Sklypo Nr. 304 formavimo ir pertvarkymo iniciatorius buvo pats ieškovas. Ieškovui prieštaravus ar nesutikus su tokiu A. K. įvažiavimo pažymėjimu, šis projektas nebūtų pateiktas tvirtinti NŽT KS. Ieškovui, kaip užsakovui ir suinteresuotam asmeniui, buvo gerai žinomos ir suprantamos jo paties inicijuoto, jam priklausiusio žemės sklypo Nr. 304 formavimo ir pertvarkymo detalės. 2020 m. rengiant žemės sklypo Nr. 304 atidalinimo projektą įvažiavimas į ieškovui priklausantį sklypą Nr. 327 buvo numatytas ne iš ginčo kelio, bet iš vietinio kelio Nr. 14-III-5. A. K. IĮ parengtas žemės sklypo atidalinimo projektas su numatytu įvažiavimu į ieškovo žemės sklypą iš vietinio kelio yra patvirtintas atsakingos institucijos – NŽT KS. Jeigu per žemės sklypo atidalinimo projekte numatytą įvažiavimą į ieškovo sklypą negali būti įrengtas kelias, nes ten yra miškas - Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, tai tokio projekto nebūtų parengusi nei profesionali A. K. IĮ, nei patvirtinęs NŽT KS. Projektas suderintas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriumi, NŽT KS, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriumi, Klaipėdos paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriumi, Pajūrio regioninio parko direkcija, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos valstybinių miškų tarnyba. Jeigu projektas nebūtų atitikęs norminių aktų reikalavimų, iš kurių vienas pagrindinių – prie kiekvieno naujai suformuoto sklypo numatyti privažiavimą, toks projektas nebūtų suderintas su aukščiau paminėtomis institucijomis.

7. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodo, kad ieškovas turi pateikti teismui bei proceso dalyviams susipažinti pirminio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį bei aiškinamąjį raštą, kuriame turi būti pažymėta, kokiu būdu bus privažiuojama prie naujai formuojamų žemės sklypų.

8. Išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodo, kad iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra vizualiai matomas kelias, kuriam ir prašoma nustatyti kelio servitutą. Ieškovas nurodė, kad juo anksčiau naudojosi. Ginčo kelyje nėra jokių saugomų objektų, o nesant saugomų objektų, nebūtų padaryta jokios žalos aplinkai ir (ar) saugomiems objektams. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. 327 dalyje yra saugomos teritorijos: Natura 2000-BAST ir valstybinis Minijos slėnio kraštovaizdžio draustinis. Matyti, kad kelias pagal mišką eina saugomoje teritorijoje, iki ieškovui priklausančiame žemės sklype esančių pastatų privažiavimo nėra.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybinė miškų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad ieškovui norint įrengti kelią miško žemės sklype, būtų būtina dalį miško paversti keliu, atliekant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras ir kitus su tuo susijusius veiksmus. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, tačiau, remiantis to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose. Būtent į minėtą miškų grupei priskirtų miškų plotą patenka ieškovo sklype esantis miškas. Institucija mano, kad statyti statinius (šiuo atveju – įrengti kelią) nurodytoje miško žemėje draudžiama. Hipotetiniu atveju, jeigu asmenys inicijuotų valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras, kompleksiškai taikytinos ne tik minėtos Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 6 dalies nuostatos, bet ir to paties straipsnio 8 dalies teisės normos, nustatančios, kad asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose - trigubo dydžio piniginė kompensacija.

10. Į bylą pateikta Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos išvada, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-602 „Dėl Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintas Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas (toliau – Tvarkymo planas). Tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimo pobūdį ir apsaugos reglamentą, tvarkymo priemones gamtos, kultūros vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus pažintinio turizmo ir kitos rekreacinės infrastruktūros plėtrai. Vadovaujantis Tvarkymo planu, ieškovo žemės sklypas patenka į Tvarkymo plano miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas: 1) ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, 2) ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną ir 3) į gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijos vizualinės apsaugos zoną. Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose), valstybinių ir savivaldybių draustinių, pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planuose išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus nustato Saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996) (toliau – Reglamentas). Išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Reglamento 14.1 punktas) draudžiama vykdyti pagrindinius plynus kirtimus. Tvarkymo plano 4.1.1 punkte nurodyta, kad pažymėtoje Europos Bendrijos svarbos vietovėje, atitinkančioje gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (LTKLA0003) atrankos kriterijus, siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos buveines (9160 Skroblynai; 9180 Griovų ir šlaitų miškai; 91E0 Aliuviniai miškai, 91F0 Paupių guobynai) draudžiama: ardyti miško paklotę, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą); vykdyti miško kirtimus, nenumatytus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar miškotvarkos projektuose, išskyrus sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Reglamento 4.2.2 punkte numatyta turizmo trasų sistema lankytinoms draustinio vietoms ir objektams pasiekti. Nurodytą trasą sudaro ,,EuroVelo“ dviračių trasa, pažintinio autoturizmo maršrutas (duomenys neskelbtini), dviračių takai, pažintinis pėsčiųjų takas, jungiamasis takas (duomenys neskelbtini). Pagal Tvarkymo plano sprendinius bei Reglamento reikalavimus ieškovo žemės sklype, toje žemės sklypo dalyje, kuri yra Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, nenumatyta tiesti kelią, skirtą eiti žmonėms, važiuoti transporto priemonėms, išpjaunat ten augančius medžius, bei atlikti kitus darbus, reikalingus kelio tiesimui.

11. Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad žemės sklypas Nr. 322 ir žemės sklypas Nr. 327 patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) – vizualinės apsaugos pozonį. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši. Vadovaujantis NKPAĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, vizualinės apsaugos pozonis – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Atsižvelgiant į nurodytą reikalavimą, kelio servituto nustatymas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 322 nepažeistų NKPAĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-311-1180/2024 ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas pažymėjo, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą bei riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita.

Šalies argumentai

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 322 (tarnaujantis daiktas) neterminuotą servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. 327 (viešpataujantis daiktas) naudai – 154 kv. m kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą su 104 Eur pinigine kompensacija. Savo ieškinį iš esmės ieškovas motyvuoja tuo, jog kito patekimo į ieškovo žemės sklypą ir joje esančią sodybą nėra, ir nėra galimybės įsirengti kito įvažiavimo, nes šiaurinėje ir rytinėje pusėse jo žemės sklypas ribojasi su draustiniu, mišku, o įsirenginėti kelią iš vakarų pusės, per G. priklausančius žemės sklypus, būtų neracionalu, nes atstumas nuo (duomenys neskelbtini) kelio iki ieškovo sodybos būtų apie 500 m ar net didesnis. Be to, į ieškovo žemės sklypą ir sodybą per atsakovui šiuo metu priklausantį žemės sklypą ir jame esantį keliuką buvo patenkama daugelį metų, senieji žemės sklypo savininkai tam neprieštaravo, be to, keliukas, anot ieškovo, buvo valstybinis, įrengtas „valdžios“, tad jam leidimo juo naudotis ir nereikėjo. Atsakovui tapus žemės sklypo Nr. 322 savininku, ieškovui buvo uždrausta į savo sklypą ir sodybą patekti per atsakovo sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas vertino, kad servituto nustatymo būtinumas nagrinėjamu atveju nėra paneigtas, kadangi ieškovas neturi patekimo į jo žemės sklype esančią sodybą. Ir nors jo žemės sklypas Nr. 327 rytinėje pusėje ribojasi su vietinės reikšmės keliu 14-III-5 (dalis Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio, miško patenka į ieškovo žemės sklypą), tačiau visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažino, kad jeigu ir būtų teisiškai galima įrenginėti kelią per mišką, tačiau tai būtų sudėtinga, nes ši dalis sklypo yra įkalnėje; kaip nurodė ir pats atsakovas, ieškovas galėtų pakliūti pėsčiomis į savo sodybą vietinės reikšmės keliu, tik tas kelias labai status; šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas 2023 m. rugpjūčio 16 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiaurinė ieškovo sklypo Nr. 327 dalis ribojasi su Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustiniu, mišku, pro tą dalį patekimo į ieškovo žemės sklypą nėra. Kitose pusėse – vakarinėje ieškovo sklypas ribojasi su G. priklausančiais žemės sklypais Nr. 303 ir 326, o pietinėje – su atsakovui priklausančiu žemės sklypu Nr. 322.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas viso proceso metu kėlė klausimą, kodėl ieškovas neįsirengia įvažiavimo per mišką arba G. žemės sklypus, kurie anksčiau priklausė pačiam ieškovui. Ieškovui motyvuojant, kad per mišką įsirengti įvažiavimą draudžiama ir, be to, tai daug kainuotų, kad įsirengti įvažiavimą per G. sklypus yra neracionalu, nes gautųsi didelis atstumas ir taip pat finansiškai būtų nenaudinga, tokių argumentų pagrindimui nebuvo pateikta jokių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad vis dėlto jis analizuoja ir vertina, ar yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir nustatyti servitutą pagal ieškovo pateiktą A. K. IĮ parengtą servituto nustatymo planą.

18. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog tikrai nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto (žemės sklypo) naudojimo poreikio, kaip tik ieškovo prašomu nustatyti servitutu (būtent toje vietoje) apribojant atsakovo nuosavybės teises. Atsakovas viso proceso metu akcentavo, kad ieškovo prašomo nustatyti servituto vieta pažeistų jo teisę žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 322 naudoti kaip vientisą. Teismas pažymėjo, kad su tokiais argumentais sutinka – ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovo žemės sklypą padalintų į dvi dalis (maždaug santykiu 2/3 ir 1/3). Teismo vertinimu, toks žemės sklypo padalijimas yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas atsakovui, neatitinka minimalaus savininko teisių ribojimo principo ir savininkų interesų pusiausvyros. Teismas nurodė, kad supranta ieškovo siekį turėti privažiavimą prie savo žemės sklypo ir sodybos, tačiau, teismo nuomonė, ieškovas nagrinėjamu atveju nesiekė viešpataujančio ir tarnaujančio žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros, atsakovas jam siūlė pakeisti servituto vietą, nustatant jį sklypo Nr. 322 vakarinėje dalyje, kad nebūtų žemės sklypas Nr. 322 dalijamas į dvi dalis, tačiau ieškovas kategoriškai laikėsi reikalavimo, kad kelio servitutas būtų nustatytas toje vietoje, kurioje jis prašo ieškiniu, motyvuodamas ilgamete naudojimosi praktika.

19. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog ankstesni žemės sklypo Nr. 322 savininkai leido ieškovui važinėti per jų nuosavybę toje vietoje, kurioje buvo patogu ieškovui, nėra pagrindas neproporcingai ir neracionaliu būdu riboti atsakovo nuosavybės teisę. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors buvusios savininkės B. J. S. užsakytame jai anksčiau priklausiusio sklypo Nr. 322 2016 m. plane yra pažymėtas keliukas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše kelio plotas nurodytas tik 0,0058 ha (arba 58 kv. m), o ieškovas siekia servituto 154 kv. m (arba 0,0154 ha) plotui, t. y. dviem su puse karto didesniam plotui. Be to, nors buvusios savininkės B. J. S. užsakytame jai anksčiau priklausiusio sklypo Nr. 322 plane yra pažymėtas keliukas, jokie tarnaujantys kelio servitutai nebuvo įregistruoti, todėl atsakovas turi teisę ginti savo nuosavybę, nesutikdamas su prašomo nustatyti servituto vieta.

20. Teismas vertino, kad ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto vieta lemtų didesnį patogumą pačiam ieškovui, o atsakovui tai sukeltų didesnių nepatogumų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neturėtų siekti vien sau naudingo servituto nustatymo vietos. Nors ieškovas motyvavo tuo, kad servitutas pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą būtų nustatytas siauriausioje žemės sklypo Nr. 322 vietoje, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju ne servituto siaurumui turi būti teikiamas prioritetas, o savininko (atsakovo) teisei išsaugoti sklypo vientisumą. Atsakovas teismui nurodė, jog verčiasi ūkininkavimu, turi planų ginčo žemės sklype auginti avis, tad žemės sklypą reiktų aptverti. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad žemės sklypo padalijimas kelio servitutu į dvi dalis sukels nepatogumų atsakovui užsiimant tokia veikla, o tai neatitiktų formuojamos teismų praktikos, kad nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnis).

21. Teismas pažymėjo, kad ieškovas į bylą taip pat pateikė 2023 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Geosmart“ parengtą servituto nustatymo planą, kuriame kelio servitutas pažymėtas toje pačioje vietoje, kaip ir A. K. IĮ parengtame servituto nustatymo plane, tačiau apimantis mažesnį – 103 kv. M – plotą. Teismas nurodė, kad ir šiuo kelio servitutu atsakovui priklausantis žemės sklypas neracionaliai dalijamas į dvi dalis, todėl sprendė, kad nustatyti kelio servitutą remiantis šiuo UAB „Geosmart“ parengtu servituto nustatymo planu nėra pagrindo.

22. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė servituto būtinumo ir svarbos važiuoti per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 322 ieškovo norimoje vietoje. Teismo vertinimu, prašomas nustatyti kelio servitutas, nors ir būtų patogiausias ieškovui, neproporcingai pažeistų atsakovo interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

23. Ieškovas S. B. (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-311-1180/2024 ir priimti naują sprendimą. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, subjektyviai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kurie buvo palankūs ieškovui, nepagrįstai atsižvelgė tik į atsakovui palankius įrodymus.

23.2. Ieškovas, siekdamas nustatyti kelio servitutą bendru sutarimu su atsakovu, siuntė 2022 m. sausio 27 d. kelio servituto planą, siūlydamas susitarti dėl servituto nustatymo. Atsakovas pasiūlymą gavo ir 2022 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą el. paštu, siūlydamas ieškovui už 20 000 Eur nusipirkti visą jo žemės sklypą, esantį už vietinio kelio. Atsakovas posėdžio metu objektyviai nepagrindė už savo žemės sklypą prašomos 20 000 Eur kainos, teigė, kad jam buvo pasiūlyta už arą po 500 Eur, tačiau ieškovo siųstame pasiūlyme dėl servituto jokios konkrečios kainos nėra nurodyta ir byloje nėra jokių įrodymų buvus tokį pasiūlymą. Kad tokia kaina yra niekuo nepagrįsta, patvirtina ir tai, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 8 d. 5,01 ha žemės sklypą pardavė už 25 000 Eur, o atsakovas teigia, kad protinga kaina reikalauti, jog jam už 64 arus būtų sumokėta 20 000 Eur. Kaip matyti iš UAB „Lovertus“ konsultacinės išvados, plotas nuo vietinio kelio iki ieškovo sklypo yra 63,47 arų ir jo vertė yra 4 292 Eur.

23.3. Ieškovas pateikė VĮ ,,Registrų centro“ išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovui S. B. priklausančiame žemės sklype Nr. 327 yra gyvenamasis namas, klėtis, daržinė, tvartas ir kiti kiemo statiniai. Ieškovas, norėdamas naudotis minėtais statiniais, juos prižiūrėti ir remontuoti ar atstatyti, turi iki jų privažiuoti, tačiau ieškovui priklausantis sklypas yra apribotas kitiems žemės savininkams priklausančiais žemės sklypais, o ieškovo žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su vietinės reikšmės keliu, yra Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis. Atsakovui uždraudus naudotis ginčo keliu, ieškovo sklype esantys statiniai nyksta ir griūva, nes nėra galimybės prie jų patekti.

23.4. Ieškovo žemės sklypą Nr. 327 šiaurėje ir rytuose supa Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis (miškas), kuris yra ieškovo žemės sklype ir ta dalimi (draustinio dalimi) rytuose ieškovo žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės keliu 14-III-5 (dalis Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio (miško) patenka į ieškovo žemės sklypą); vakaruose jis ribojasi su R. G. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pietuose – su atsakovui G. C. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą pateikė atsakingų institucijų (Valstybinės miškų tarnybos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos) išvadas, kuriose atitinkamos institucijos pasisakė dėl kelio įrengimo per Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį, kuriose nurodyta, kad ieškovui įsirengti kelią per Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį iš esmės yra draudžiama. Šios išvados paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus, kad ieškovo argumentui, jog per mišką įsirengti įvažiavimą draudžiama, pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų.

23.5. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų bei liudytojų V. G. ir R. G. paaiškinimų, R. G. nesutiktų, kad per jam priklausantį žemės sklypą ieškovas pasidarytų pravažiavimą iki sodybos. Iki ieškovo sodybos nuo vietinės reikšmės (duomenys neskelbtini) kelio būtų apie 1 km per R. G. sklypą. R. G. tėvams priklauso žemės sklypas prie vietinės reikšmės kelio, o toliau esantis sklypas priklauso jam. R. G. žemės sklypą padovanojo tėvas, prieš tai V. G. nusipirko sklypą iš ieškovo. Tai, kad G. ūkininkauja jiems priklausančiuose žemės sklypuose, patvirtino ir atsakovas. Nustačius kelio servitutą per R. G. priklausantį žemės sklypą, tai neproporcingai trukdytų minėto asmens veiklai, nes ūkininkavimu verčiasi šiuo metu, o nustatytas kelio servitutas eitų apie 1 km per žemės sklypą, taip neproporcingai apribojant ūkininkaujančių asmenų nuosavybės teises.

23.6. Atsakovui G. C. nuosavybės teise priklauso pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. dovanojimo sutartį Nr. LM-2716 įgytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas 0,6347 ha. Liudytojas R. G. parodė, kad atsakovas yra išnuomojęs jiems savo žemės sklypą, per kurį eina ginčo kelias. Jie neapdirba tos sklypo dalies, kuri yra už keliuko, palieka pūdymui. Ten auga žolė iki miško (draustinio). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad savo žemės sklypą yra išnuomojęs G., pats jokia veikla ten neužsiima. Atsakovas teismui nurodė, jog verčiasi ūkininkavimu, turi planų ginčo žemės sklype auginti avis, tad žemės sklypą reiktų aptverti. Taigi akivaizdu, jog žemės sklypo padalijimas kelio servitutu į dvi dalis sukels nepatogumų atsakovui užsiimant tokia veikla, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ūkininkauja, kad ketinimai aptverti sklypą yra realūs. Atsakovas žemės sklypą Nr. 322 įgijo 2018 m. rugsėjo 6 d. dovanojimo pagrindu, tačiau iki šiol jokia žemės ūkio veikla minėtame sklype neužsiima. Be to, žemės sklypą jis įgijo jau su ginčo keliu, kurio buvimą patvirtina ieškovo į bylą pateikti dokumentai: kadastrinių matavimų bylos nuo 2012 m. Be to, minėtuose prieduose matyti, kad jokio kito kelio į ieškovui priklausantį žemės sklypą nebuvo ir nėra. Iš dubliko prieduose esančio geoportal.lt ir saugomų teritorijų valstybės puslapio, matyti, kad ginčo kelias yra iki šiol.

23.7. B. J. S. užsakytame jai anksčiau priklausiusio sklypo Nr. 322 plane yra pažymėtas keliukas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše kelio plotas nurodytas 0,0058 ha (arba 58 kv. m). Liudytojas V. G. parodė, kad kelią įvažiuoti į savo sodybą ieškovas turėjo dar nuo tarybinių laikų, ginčo kelią. To kelio žymės iki dabar ten yra. Ten buvo senas tarybinių laikų žvyruotas kelias į sodybą per atsakovo sklypą. Liudytoja C. A. Š. paaiškino, kad yra atsakovo giminaitė, S. yra jos tėvai, ten yra jos tėviškė. Prisimena, kai prieš 60 metų pradėjo melioraciją, viską griovė, viską užkasė, visus kelius keitė. Liko kelias šalia jos tėvų sodybos. Tuo keliu ir reikėjo važiuoti. S. tuo keliu važiavo į dešinę, o B. į kairę. S. neturėjo ginčų su B.. Visi gražiai bendravo, dalyvavo šeimyninėse šventėse. B. negali kelio niekur kitus įsirengti, gali tik per atsakovo sklypą. Liudytojas matininkas A. K. parodė, kad yra neracionalu ir finansiškai brangu įrengti kelią per G. priklausantį žemės sklypą.

23.8. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas niekada nesakė, kad jam būtų brangu įsirengti kelią per G. priklausantį žemės sklypą. Ieškovas viso proceso metu vadovavosi protingumo ir proporcingumo principais, nes rengiant kelią per G. priklausantį žemės sklypą, reiktų atsižvelgti, kokius nepatogumus jie patirtų ir ar jie būtų proporcingi, lyginant su kitų asmenų (konkrečiai – atsakovo) patiriamais nepatogumais nustačius kelio servitutą. Toks kelias neproporcingai apribotų savininkų galimybes užsiimti žemdirbyste, kuria jie dabar užsiima, kai tuo tarpu atsakovas jokia žemės ūkio veikla neužsiima ir mažai tikėtina, kad užsiims ja ateityje, nes tik deklaratyviai nurodė ketinąs auginti avis.

Žemesnės instancijos teismas

23.9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog prašomas nustatyti servitutas atsakovo žemės sklype yra vienintelė, racionaliausia bei mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė, tačiau ieškovas įrodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad prašomas nustatyti kelio servitutas mažiausiai pažeidžia kitų asmenų teises. Teismas, priimdamas sprendimą, neargumentavo, kodėl atmeta ieškovo pateiktus įrodymus apie neracionalias ir neproporcingas kelio servituto nustatymo galimybes per G. priklausantį žemės sklypą ir Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį.

23.10. Ieškovas, jau vykstant ginčui teisme, siūlė atsakovui perleisti dalį savo žemės sklypo, kad atsakovo žemės sklypas būtų ginčo keliuko kitoje pusėje ir taptų vientisas, tačiau atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko. Tai papildomai patvirtina, kad atsakovas nėra suinteresuotas turėti vientisą žemės sklypą. Ieškovas nurodė, kad iki atsakovui įgyjant sklypą Nr. 322, su ankstesniais sklypo savininkais buvo susiklostę faktiniai neatlygintino kelio servituto santykiai, ką patvirtina ir B. J. S. užsakytas jai anksčiau priklausiusio sklypo Nr. 322 planas ir jame pažymėtas keliukas bei liudytojų C. A. Š. ir V. G. parodymai, taip pat paties atsakovo pareiškimas baigiamųjų kalbų metu, kad ,,susitarta buvo su jo seneliais“. Ieškovas apie 40 metų naudojasi ginčo keliuku ir niekas iš ankstesnių savininkų jokių pretenzijų dėl to nekėlė, niekas nereikalavo jokio atlyginimo už šią teisę. Atsakovas, įgydamas sklypą Nr. 322, perėmė neatlygintino kelio servituto faktinius santykius. Tarnaujančio daikto savininkas negali siekti pasipelnyti iš servituto, prisidengdamas tariamais atsirasiančiais nepatogumais, nes šiuo atveju atsakovas jokių naujų praradimų nepatiria, o deklaratyvūs teiginiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams bei atitinka piktnaudžiavimo teise sampratą.

23.11. Šio ginčo metu pirmos instancijos teismas nesivadovavo interesų pusiausvyra, nes ieškovas pateikė dokumentus, įrodančius, kad racionaliausia kelio servitutą nustatyti per atsakovui priklausantį žemės sklypą, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo siūlomas kelio servitutas neproporcingai apribos jo nuosavybės teises. Nustačius servitutą, bet kuriuo atveju tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės yra apribojamos, tačiau teismas turi išspręsti, ar toks apribojimas bus proporcingas. Šio ginčo metu, pirmos instancijos teismas vertino tik atsakovo teisių apribojimus, remdamasis deklaratyviais atsakovo teiginiais.

23.12. Servituto įregistravimas atlieka teisės išviešinimo funkciją, tačiau pirmos instancijos teismas nors ir konstatavo, kad ieškovas naudojosi ginčo keliu su ankstesnių žemės savininkų žinia (kas iš esmės atitinka kelio servitutą, nustatytą sandoriu), tačiau nesprendė klausimo, kaip neišviešinta daiktinė teisė nulėmė atsakovo teises ir pareigas įgyjant sklypą su žinomu (tą patvirtino pats atsakovas baigiamųjų kalbų metu) apsunkinimu. Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad faktiniai kelio servituto santykiai buvo susiklostę prieš daugybę metų, ir negalima vienareikšmiškai teigti, kad tuo metu šalys turėjo pareigą sutartinį kelio servitutą įregistruoti. Pasikeitus tarnaujančio daikto savininkui, jam buvo žinoma apie buvusių tarnaujančio daikto savininkų susitarimą su ieškovu.

Atsiliepimas

24. Atsakovas G. C. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo pozicija dėl servituto būtinumo, todėl atsakovas plačiau nepasisakys apie galimybę ieškovui įsirengti kelią per jam nuosavybės teise priklausančio miško dalį. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad per ieškovui priklausantį mišką įsirengti įvažiavimą draudžiama, bei grįsdamas šį teiginį, iš esmės remiasi Valstybinės miškų tarnybos, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išvadomis, nei viena iš šių institucijų savo išvadose kategoriškai nenurodo, kad ieškovui nėra galimybės (draudžiama) įsirengti kelią per jam nuosavybės teise priklausančio miško dalį. Iš išvadų galima tik spręsti, kad kelio įsirengimas per ieškovui nuosavybės teise priklausančio miško dalį gali pareikalauti daugiau laiko ir lėšų, kas sukeltų nepatogumų ieškovui, tačiau ši ieškovo galimybė nepaneigta. Apeliaciniame skunde ieškovas klaidingai interpretuoja minėtų institucijų išvadas, todėl ieškovo argumentai, kad įsirengti kelią per jam nuosavybės teise priklausančio miško dalį draudžiama, nepagrįsti, tai patvirtinančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.

24.2. Priešingai nei nurodo ieškovas, teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu darė pagrįstą išvadą, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas atsakovui, neatitinka minimalaus savininko teisių ribojimo principo bei savininkų interesų pusiausvyros. Priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, teismas vertino įrodymų visumą, įskaitant ir ieškovo poziciją, o ieškovas apeliaciniame skunde nurodo tik pavienius duomenis, nevertindamas byloje esančių duomenų visumos.

24.3. Teismas sprendime teisingai nustatė, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą atsakovo žemės sklypą padalintų į dvi dalis (maždaug santykiu 2/3 ir 1/3) ir toks žemės sklypo padalijimas yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas atsakovui bei neatitinka minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad prašomas nustatyti kelio servitutas pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą mažiausiai pažeidžia kitų asmenų, kaip galima suprasti, ir atsakovo, teises, tačiau su tokiais ieškovo argumentais, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sutikti negalėjo. Kaip pagrįstai sprendime nurodė ir teismas, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad per mišką įsirengti įvažiavimą draudžiama ir tai daug kainuotų, o įsirengti įvažiavimą per G. sklypus yra neracionalu, nes gautųsi didelis atstumas, taip pat finansiškai būtų nenaudinga tiek pačiam ieškovui, tiek G..

24.4. Teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad atsakovas ieškovui siūlė pakeisti servituto vietą, nustatant jį sklypo Nr. 322 vakarinėje dalyje, kad nebūtų sklypas Nr. 322 dalijamas į dvi dalis, kas mažiau ribotų atsakovo teises, bet ieškovas kategoriškai laikėsi reikalavimo, kad kelio servitutas būtų nustatytas toje vietoje, kurioje jis prašo ieškiniu, t. y. pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą. Ieškovas savo reikalavimą nustatyti kelio servitutą pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą, taip pat ir apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja ilgamete naudojimosi praktika. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad faktiniai kelio servituto santykiai buvo susiklostę prieš daugybę metų ir, pasikeitus tarnaujančio daikto savininkui, ieškovui buvo žinoma apie buvusių tarnaujančio daikto savininkų susitarimą su ieškovu, tačiau tokie apelianto argumentai visiškai nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų.

24.5. Žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 9,4804 ha, ieškovui priklausė nuosavybės teise. Ieškovo sprendimu šis žemės sklypas buvo atidalintas į du atskirus žemės sklypus – sklypą Nr. 327, kuris iki šiol priklauso ieškovui, ir sklypą Nr. 326, į kurį ieškovas nuosavybės teisę yra perleidęs R. G.. Ieškovas, būdamas abiejų atidalintų sklypų savininku, žinodamas, kad atsakovas nesutinka su kelio servitutu, o galimybė įsirengti vidaus kelią per ieškovui priklausantį mišką yra apsunkinta ir gali brangiai kainuoti, turėjo galimybę ir privalėjo susiprojektuoti ir įsirengti privažiavimą į sklypą Nr. 327 per sklypą Nr. 326, kurie abu tuo metu priklausė ieškovui, tačiau to nepadarė, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino R. G., jei būtų įrengtas kelias per jo perkamą iš ieškovo žemės sklypą, jis to sklypo nebūtų pirkęs, ką žinojo ir ieškovas, kadangi visos šios žemės sklypo pirkimo sąlygos su ieškovu buvo suderintos iki jis padalino žemės sklypą į du atskirus sklypus. Būtent dėl ieškovo kaltės ir savanaudiškumo šiuo metu galimai yra apsunkintas vidaus kelio žemės sklype įsirengimas. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis, reikalaudamas nustatyti kelio servitutą pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą, kadangi, kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kelio servitutas atsakovo žemės sklypą padalintų į dvi dalis (maždaug santykiu 2/3 ir 1/3) ir toks žemės sklypo padalijimas yra neracionalus.

24.6. Prašomas nustatyti kelio servitutas būtų patogiausias ieškovui, tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

25. Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad palaiko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2023 m. spalio 2 d. išvadoje Nr. TS-111-(3.28 E) išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

28. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

29. Iš bylos esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui S. B. nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6324 pagrindu nuo 1996 m. rugpjūčio 29 d. priklauso žemės sklypas su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. y. žemės sklypas Nr. 327). Nurodytas žemės sklypas 2020 m. buvo suformuotas padalijus 9,4804 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype Nr. 327 yra šie statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1922 m.; klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1945 m.; daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta 1944 m.; tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1944 m.; kiti inžineriniai statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1945 m. Ieškovo žemės sklypas Nr. 327 šiaurėje ir rytuose ribojasi su Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustiniu, mišku, o rytuose ieškovo žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės keliu 14-III-5 (dalis Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio, miško patenka į ieškovo žemės sklypą); vakaruose paminėtas sklypas ribojasi su R. G. priklausančiu žemės sklypu Nr. 326; pietuose – su atsakovui G. C. priklausančiu žemės sklypu Nr. 322. Paminėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui G. C. 2018 m. rugsėjo 6 d. dovanojimo sutarties Nr. LM-2716 pagrindu.

30. 2022 m. sausio 28 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo, nurodydamas, kad, siekiant patekti į ieškovui priklausantį sklypą Nr. 327, atsakovo sklype reikia nustatyti kelio servitutą. Kelias būtų 0,0154 ha ploto, 6 metrų pločio ir 25,7 m ilgio. Ieškovas pažymėjo, kad paminėtas kelias yra įrengtas, žvyruotas, juo yra naudojamasi jau daugybę metų, taip pat nurodė, kad ateityje kelią tvarkys ir remontuos ieškovas arba žemės sklypo savininkai, kurie juo naudosis. Prie šio pasiūlymo buvo pridėtas 2022 m. sausio 27 d. A. K. IĮ parengtas servituto nustatymo planas, kuriame pavaizduotas siūlomas nustatyti kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plotas – 154 kv. m. Plane nurodyta, kad siūlomo nustatyti kelio servitutu turės teisę naudotis, kaip viešpataujančiu daiktu, gretimo žemės sklypo Nr. 327, savininkas.

31. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovas G. C. elektroniniu laišku ieškovui pasiūlė pirkti visą savo žemės sklypą už 20 000 Eur, nurodė, kad ieškovo pasiūlymas dėl žemės sklypo dalies jam yra nenaudingas, nuostolingas. Atsakovas taip pat nurodė, kad galima į jį kreiptis ir su kitais pasiūlymais.

32. Ginčo šalims nepavykus susitarti dėl kelio servituto nustatymo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti atsakovui G. C. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neterminuotą servitutą ieškovui S. B. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas), naudai 154 kv. m kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą su 104 Eur pinigine kompensacija. Ieškovas nurodė, kad servitutą nustatyti būtina, kadangi vienintelis įmanomas ir logiškas būdas ieškovui patekti į savo žemės sklypą su statiniais yra nuo vietinio kelio (14-III-5) per atsakovui priklausantį žemės sklypą, šiuo keliu ieškovas visada naudojosi ir jį prižiūrėjo.

33. Kartu su dubliku ieškovas pateikė teismui ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Geosmart“ parengtą servituto nustatymo planą, kelio servitutas pažymėtas toje pačioje vietoje, kaip ir A. K. IĮ parengtame servituto nustatymo plane, tačiau apimantis mažesnį – 103 kv. m – plotą.

34. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad ieškovas nepagrindė servituto nustatymo būtinumo, kadangi ieškovas turi galimybę į savo sklypą patekti iš vietinio kelio, o ne per atsakovui priklausantį žemės sklypą, taip pat nurodė, jog servituto nustatymas neproporcingai apribotų jo nuosavybės teisę.

35. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Dėl bylos esmės neatskleidimo

36. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

38. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

39. Šioje byloje pateiktu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti atsakovo sklype Nr. 322 kelio servitutą, skirtą patekti į ieškovui priklausantį sklypą Nr. 327 ir suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku. Ieškovas kartu su ieškiniu ir dubliku į bylą pateikė du servituto nustatymo planus, kuriuose prašomas nustatyti servitutas vaizduojamas toje pačioje vietoje (siauriausioje atsakovo sklypo Nr. 322 dalyje), tačiau skirtingos apimties – kartu su ieškiniu pateiktame A. K. IĮ parengtame plane pavaizduotas 154 kv. m plotą apimantis kelio servitutas, o kartu su dubliku pateiktame UAB „Geosmart“ parengtame plane kelio plotas sudaro 103 kv. m. Ieškovas, be kitų aplinkybių, procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis šiuo metu neturi realios galimybės patekti į jam priklausantį sklypą Nr. 327 ir, atitinkamai, į jame esančius statinius, kuriems dėl prastos jų būklės reikia priežiūros, teigė, kad jokios kitos racionalios galimybės patekti į jam priklausantį sklypą, išskyrus per atsakovo sklype Nr. 322 nuo seno įrengtą kelią, nėra. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, šioje byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovas turi ir kitų galimybių patekti į savo sklypą, neapribodamas atsakovo nuosavybės teisės, pavyzdžiui, įrengdamas kelią per jam priklausantį mišką, taip pat teigė, kad kelio servituto jo sklype nustatymas faktiškai padalintų jo sklypą į dvi dalis, o tai atsakovai būtų itin ekonomiškai nenaudinga bei neatitiktų minimalaus savininko teisių ribojimo principo, neužtikrintų savininkų interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, nustatęs, kad ieškovas neįrodė, jog tikrai nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto (žemės sklypo) naudojimo poreikio, kaip tik ieškovo prašomu nustatyti servitutu, būtent ieškovo nurodytoje vietoje apribojant atsakovo nuosavybės teises, taip pat padarė išvadą, jog prašomas nustatyti servitutas faktiškai padalintų tarnaujantį daiktą (atsakovo sklypą) į dvi dalis ir taip neproporcingai pažeistų atsakovo interesus.

Žemesnės instancijos teismas

40. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

41. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį nulemia viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

42. Taigi teismo sprendimu nustatomo servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – sudarymas galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti nekilnojamąjį daiktą (viešpataujantįjį), kartu suvaržant kito nekilnojamojo daikto (tarnaujančiojo) savininko teises naudoti šį daiktą (jo dalį). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021).

43. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017). Dėl to ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017).

44. Bylose dėl servituto nustatymo yra taikomas bendrasis rungimosi civiliniame procese principas, kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Vis dėlto pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo pareigos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti tokio pobūdžio ginčą, t. y. išanalizuoti realias galimybes nustatyti servitutą, išsamiai įvertinti, ar yra potenciali galimybė užtikrinti ieškovo, kaip savininko, tinkamą teisių įgyvendinimą mažiau kitų nuosavybės turėtojų teises ribojančiomis priemonėmis, o, tokios galimybės nenustačius, vertinti, kokie turėtų būti prašomo nustatyti servituto matmenys ir kt. duomenys, siekiant užtikrinti mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus.

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama teismo teisė bylose dėl servituto žemės sklype nustatymo ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti mažesnio ploto bei kitokių ribų, konfigūracijos servitutą, nei grafiškai atvaizduotas ir pažymėtas plane, pagal kurį prašoma nustatyti servitutą, jeigu, įgyvendindamas teismo sprendimui keliamus reikalavimus, be kita ko, reikalavimą, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma, teismas gali sprendime, jo rezoliucinėje dalyje tiksliai ir vienareikšmiškai aiškiai apibrėžti nustatyto servituto ribas, konfigūraciją ir pan., suteikiančius pagrindą tiksliai grafiškai atvaizduoti nustatytą servitutą, apskaičiuoti jo plotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-701/2022).

46. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, jog pateikta servituto schema ar planas nėra aiškūs arba trūksta tam tikrų duomenų, ieškovui suteikiama galimybė šiuos trūkumus pašalinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas atmesti prašymą nustatyti kelio servitutą vien dėl pateikto kelio servituto plano trūkumų, atsižvelgtina į civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Pernelyg formalizuojant tiek pateikiamų procesinių dokumentų, tiek jų priedų turinį ir atsisakant iš esmės spręsti šalių ginčą vien dėl neesminių kelio servituto plano trūkumų, kurie gali būti ištaisomi proceso metu, ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008; 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog ieškovo prašomo nustatyti servituto būtinumas nėra paneigtas ir kad ieškovas šiuo metu neturi patekimo į jo žemės sklype esančią sodybą, išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad tikrai nėra kitų alternatyvių galimybių patekti į jo žemės sklypą, išskyrus naudojantis prašomu nustatyti kelio servitutu, padarė neištyręs byloje pateiktų įrodymų, šios išvados skundžiamame sprendime iš esmės nemotyvavo.

48. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas pagal byloje pateiktus įrodymus išsamiai nevertino, ar ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas yra vienintelis racionalus būdas patekti į ieškovo žemės sklypą. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apibūdinęs ginčo šalių byloje išreikštą poziciją, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog tikrai nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto (žemės sklypo) naudojimo poreikio, kaip tik ieškovo prašomu nustatyti servitutu (būtent toje vietoje) apribojant atsakovo nuosavybės teises, tačiau nepateikė šią išvadą pagrindžiančių motyvų, neanalizavo byloje esančių įrodymų, atskleidžiančių patekimo į ieškovo sklypą galimybes, taip pat nenurodė, kokio pobūdžio kiti duomenys, kurių ieškovas nepateikė, turėtų būti vertinami, sprendžiant nurodytą klausimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, teismas nurodė, kad atsakovui keliant klausimą, kodėl ieškovas neįsirengia įvažiavimo per mišką arba G. žemės sklypus, ieškovas nurodė, jog per mišką įsirengti įvažiavimą draudžiama ir daug kainuotų, o įsirengti įvažiavimą per G. sklypus būtų neracionalu, nes gautųsi didelis atstumas, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, įrodymų, susijusių su nurodytomis galimybėmis patekti į ieškovo sklypą kitu būdu nei prašoma ieškinyje, byloje yra, tačiau jie skundžiamame sprendime liko neaptarti. Duomenys apie ieškovo galimybę įsirengti kelią per jo sklype esantį mišką pateikti Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos ir kitų įstaigų išvadose. Į bylą pateiktoje Valstybinės miškų tarnybos išvadoje pažymėta, kad ieškovo sklype yra 1,63 ha miško žemės, o statyti statinius (įrengti kelią) miško žemėje draudžiama, nebent būtų inicijuojamos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad šiuo atveju kelias per mišką eina saugomoje teritorijoje, iki ieškovui priklausančiame žemės sklype esančių pastatų privažiavimo nėra. Nurodytoje išvadoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad per saugomą teritoriją kelio įrengimui turėtų būti reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, o atsakovo sklype yra vizualiai matomas kelias, nėra jokių saugomų objektų, todėl, atsakovo sklype nustatant kelio servitutą į ieškovo sklypą, aplinkai žalos nebūtų padaryta. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos rašte aptarti apribojimai, taikomi Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje, pažymėta, kad aktualiuose teisės aktuose nenumatyta ieškovo sklypo dalyje, kuri yra Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, tiesti kelią, skirtą eiti žmonėms, važiuoti transporto priemonėms, išpjaunat ten augančius medžius, bei atlikti kitus darbus, reikalingus kelio tiesimui. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo argumentus dėl jokios kitos nei nurodyta ieškinyje alternatyvos patekimui į ieškovui priklausantį sklypą nebuvimo, paminėtomis išvadomis, kaip ir kitų institucijų į bylą pateiktomis nuomonėmis, nesirėmė, nepateikė motyvų, kodėl šių įrodymų nevertina.

49. Padarydamas išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl galimybės įrengti įvažiavimą į ieškovo žemės sklypą per G. žemės sklypus nebuvimo, teismas šios išvados taip pat nepagrindė, byloje esančių duomenų, susijusių su šia ieškovo galimybe, sprendime neanalizavo – nevertino dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimų, susijusių su paminėta galimybe, neanalizavo į bylą pateiktų duomenų apie sklypus išsidėstymo, atstumo tarp ginčo objektų, kelio įrengimui nurodytu būdu galimai reikalingų sąnaudų ir kt. Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, ieškovas laikėsi pozicijos, kad racionalios galimybės į jo sklypą patekti per nurodytus sklypus nėra, G. sutikimo dėl servituto taip pat nėra gauta. Pastebėtina, kad 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. G. pateikė paaiškinimus, kurie iš esmės atitinka ieškovo išdėstytą poziciją. Apie tam tikras aplinkybes, susijusias su patekimo į ieškovo sklypą planavimu, 2024 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu paaiškinimus pateikė ir liudytoju apklaustas matininkas A. K., kuris, be kita ko, išdėstė nuomonę, jog racionaliausias (mažiausiai sąnaudų reikalaujantis ir trumpiausias) patekimas į ieškovo žemės sklypą, atsižvelgiant į besiribojančius sklypus ir kitas aplinkybes, yra būtent per atsakovo sklype esantį kelią. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų, įskaitant ir byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų parodymus, susijusių su aptariama ieškovo galimybe į savo sklypą patekti per G. žemės sklypus, nevertino ir sprendime jais nesirėmė.

50. Pažymėtina ir tai, kad išvadą, jog nustačius ieškovo prašomą servitutą būtų nepagrįstai suvaržyti atsakovo interesai, kadangi jo sklypas būtų padalijamas į dvi dalis, pirmosios instancijos teismas priėmė pernelyg didelę reikšmę suteikęs vien tik paminėtai aplinkybei, tačiau neatlikęs jokių kitų byloje esančių duomenų analizės – pirmosios instancijos teismas nevertino, kokie realūs (ne hipotetiniai) atsakovo interesai susiklosčiusioje faktinėje situacijoje būtų pažeisti nustačius ieškovo prašomą servitutą (pavyzdžiui, kokia konkreti veikla, kuria atsakovas užsiima naudodamasis jam priklausančiu žemės sklypu, būtų apribota, ir pan.), neanalizavo realių galimybių nustatyti prašomą kelio servitutą atsakovo sklype, galimą jo vietą, ribas, konfigūraciją ir pan., kad atsakovas patirtų kuo mažesnius apribojimus ir kad būtų galima išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Pastebėtina, kad ieškovas į bylą pateikė du planus, kuriuose pavaizduotas skirtingą plotą (154 kv. m ir 103 kv. m) apimantis kelio servitutas, be to, kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, byloje yra duomenų ir apie siauresnį (58 kv. m) nurodytoje vietoje buvusį kelią. Jeigu būtų nustatytas servituto nustatymo pagrindo buvimas, nurodytos aplinkybės kartu su kitais byloje esančiais įrodymais turėtų būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl tinkamiausios servituto vietos, apimties ir kt.

51. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovo galimybėmis patekti į jam priklausantį sklypą, nesprendė klausimo dėl galimos prašomo nustatyti servituto konfigūracijos, vietos, ribų bei kitų šiame sprendime paminėtų ginčo tarp šalių išsprendimui reikšmingų aplinkybių, o išvados, kad ieškovas neįrodė servitutui nustatyti būtinų aplinkybių, ne tik nepagrindė jokiais byloje esančiais duomenimis, bet ir nenurodė, kokių įrodymų byloje trūko, siekiant išspręsti nurodytą klausimą. Ieškovas, nurodydamas atitinkamus argumentus, pasirinko prašyti servitutą nustatyti atsakovo sklype, kaip, jo nuomone, vienintelę alternatyvą patekti į ieškovui priklausantį sklypą, todėl teismui atmetant ieškovo ieškinį buvo būtina išanalizuoti byloje esančius duomenis apie kitas galimybes ieškovui patekti į jo sklypą, tačiau tai nebuvo atlikta. Taip pat nebuvo atliktas ir prašomo nustatyti servituto vertinimas – padaręs išvadą, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas neproporcingai apribotų atsakovo interesus, pirmosios instancijos teismas šios išvados nemotyvavo, nebandė nustatyti, kokio servituto nustatymas galėtų atitikti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, o ir tik apsiribojo formaliu teiginiu, jog ieškovo prašomas nustatyti servitutas atsakovo sklypą faktiškai padalintų į dvi dalis.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Taigi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kadangi turėtų iš naujo būti vertinamas servituto nustatymo pagrindų buvimas, analizuojant įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso neaptarė, sprendžiama, kokia galėtų būti prašomo nustatyti servituto apimtis ir kt., o po bylos išsprendimo apeliacinės instancijos teisme būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi, ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

54. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šalių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėDalia TrumpulienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė