- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2-628-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02254-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“
- Ieškovas
- T1 Holdings
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinė bendrovė, „Citadele“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021 pagal ieškovo T1 Holdings limited ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurorita“ dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretieji asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinė bendrovė „Citadele“ bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T1 Holdings limited kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „WB21“ be teisinio pagrindo įgytą turtą – 250 000 Eur pinigines lėšas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. spalio 22 d., t. y. 5 411,50 Eur, iš viso – 255 411,50 Eur; priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi taikė atsakovei laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 255 411,50 Eur pinigines lėšas, esančias jos AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi patikslino, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis vykdytina skubiai.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitė atsakovę UAB „WB21“ jos teisių perėmėja UAB „Eurorita“, tačiau ir naujai atsakovei UAB „Eurorita“ paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
5. Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – ypatingos skubos tvarka papildomai areštuoti visas UAB „Eurorita“ priklausančias banko ar kitų finansų įstaigų sąskaitas (įskaitant, bet neapsiribojant, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje), bei jose saugomas pinigines lėšas, neviršijant bendros 255 411,50 Eur sumos.
6. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė tuo, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovas iš gauto Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ž. 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo sužinojo, jog areštuotoje atsiskaitomojoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) saugotos areštuotos piniginės lėšos, galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, buvo pervestos į kitą UAB „Eurorita“ atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotos pradinės atsakovės UAB „WB21“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Citadele“ banke, buvusios 255 411,50 Eur piniginės lėšos ir areštavo 255 411,50 Eur pinigines lėšas, esančias naujajai atsakovei UAB „Eurorita“ priklausančiose banko sąskaitose Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje.
8. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad iš jo pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ž. 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo matyti, jog 2020 m. lapkričio 10 d. dėl techninės klaidos iš buvusios AB „Citadele“ banke pradinės atsakovės UAB „WB21“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos 351 114,39 Eur piniginės lėšos buvo pervestos į naujosios atsakovės UAB „Eurorita“ atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje.
9. Teismas padarė išvadą, kad, jau esant pritaikytam šalių ginčo objektu tapusios atitinkamos piniginių lėšų sumos areštui AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), šias areštuotas lėšas pervedus į kito juridinio asmens sąskaitą kitame banke, yra pagrindas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ir areštuoti tą pačią 255 411,50 Eur sumą, dabar esančią atsakovei UAB „Eurorita“ priklausančioje sąskaitoje Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje.
10. Tačiau, teismo vertinimu, nėra tikslinga areštuoti visas šiai atsakovei priklausančias sąskaitas, nes ieškinio reikalavimų užtikrinimui pakanka 255 411,50 Eur sumos arešto bet kuriai atsakovei priklausančiai banko sąskaitai. Didesnio masto piniginių lėšų arešto reikalingumo ieškovas neįrodė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Eurorita“ atskirajame skunde prašo: 1) atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą piktnaudžiaujant teise; 2) skirti ieškovui iki 5 000 Eur baudą, pusę šios baudos priteisiant atsakovei kaip kompensaciją, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl ieškovo dalyvavimo tarptautiniame nusikalstamame susivienijime ir ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo, taip pat reikalavimo teisės į ginčo lėšas neturėjimo; 3) tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų palikti ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovą įmokėti 20 000 Eur užstatą atsakovės galimiems nuostoliams ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas yra tarptautinio nusikalstamo susivienijimo dalyvis, o 250 000 Eur suma jam apskritai nepriklauso, nes jis yra atsakovei pritaikęs dvi baudas – 2019 m. gegužės 19 d. sprendimu skyrė 150 000 Eur USD baudą ir 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu skyrė 140 000 Eur USD baudą, o šias lėšas užskaitė ir nurašė nuo sumos, gautos iš atsakovės banko sąskaitos, remiantis WB1 Pte.Ltd sąskaitos naudojimosi sąlygomis, su kuriomis atsakovė sutiko, sudarydama sąskaitos sutartį su WB21 Pte.Ltd. Todėl šiuo metu visos šios 250 000 Eur lėšos yra atsakovės nuosavybė.
11.2. Kaip visada tvirtino atsakovė, o jos argumentų teisingumu leidžia įsitikinti ir Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 02-600034-18, kuriame patvirtinta, kad atsakovė nėra įvykdžiusi jokio nusikaltimo, priešingai nei ieškovas, kuris akivaizdžiai dalyvavo organizuotoje nusikalstamoje grupėje, sudarytoje mažiausiai keturių šalių, vykdžiusioje finansinius nusikaltimus.
11.3. Ieškovas piktnaudžiauja teise. Jis kreipėsi į teismą dėl piniginių lėšų, pervestų į Singapūro mokėjimų įstaigoje ieškovo vardu atidarytą sąskaitą, grąžinimo, nes jos buvo tariamai pavogtos darbuotojo. Kaip pagrįstai nurodyta ir prokuratūros nutarime, teismui pateiktame ieškinyje nurodytos ne visos aplinkybes, ieškovas su kitais asmenimis yra organizuotos kriminalinės grupės dalis.
Atsiliepimas
12. Ieškovas T1 Holdings limited atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, o apeliacinį procesą nutraukti, tokio prašymo netenkinus, atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti atsakovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš šios baudos priteisinant ieškovo naudai. Nurodo šiuos argumentus:
12.1. Atsakovės skundas neatitinka atskirojo skundo turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jame nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Kadangi nenurodytas atskirojo skundo pagrindas, skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, o apeliacinis procesas nutrauktinas.
12.2. Skundžiama nutartimi pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimo klausimai, kuriuos atskirajame skunde kelia atsakovė, nebuvo nagrinėti. Laikinosios apsaugos priemonės, įvertinus pagrindų jas taikyti egzistavimą, byloje buvo pritaikytos dar iki skundžiamos nutarties priėmimo (teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi). Kadangi, 2020 m. spalio 14 d. reorganizavus atsakovę UAB „WB21“ prijungimo būdu, ši bendrovė buvo išregistruota, o visas jos teises ir pareigas, įskaitant turtą, pinigines lėšas bei pareigą vykdyti prievolę ieškovui, perėmė UAB „Eurorita“, 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo atliktas atsakovės pakeitimas ir ta pačia nutartimi paliktos galioti 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones naujajai atsakovei UAB „Eurorita“. Pastaroji teismo nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.
12.3. Po skundžiamos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties priėmimo ir atskirojo skundo dėl jos pateikimo, teismas priėmė dar vieną, t. y. 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria skundžiama nutartis buvo patikslinta, areštuojant 255 411,50 Eur pinigines lėšas, esančias atsakovei UAB „Eurorita“ priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje. Nepaisant buvusio arešto, šis bankas vienašališkai nutraukė dalykinius santykius su atsakove ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) uždarė, todėl nebeliko pačios banko sąskaitos, kuriai, pakeitus skundžiamą nutartį, 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, skundas nebėra aktualus ir vien todėl turėtų būti atmestas.
12.4. Atsakovės atskirojo skundo argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų panaikinimo klausimą, jie nėra aktualūs ir net negali būti teismo vertinami.
12.5. Ieškovo procesinis elgesys, pareiškiant ieškinį, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Priešingai, bylos nagrinėjimo teisme metu būtent atsakovė tendencingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą – siekė vilkinti procesą, teikdama atskiruosius skundus dėl kiekvieno teismo priimto procesinio sprendimo, imitavo derybas dėl taikos sutarties byloje sudarymo, nepaisė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teikė nepagrįstus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Taigi, atsakovės prašymas skirti baudą ieškovui atmestinas, o bauda turėtų būti skiriama pačiai atsakovei.
12.6. Atskirojo skundo dalis, kuria atsakovė prašo įpareigoti ieškovą sumokėti 20 000 Eur užstatą, negali būti apeliacinio proceso objektu, toks prašymas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
13. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis (rūšis), bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo prašymo argumentus, skundžiama nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotos pradinės atsakovės UAB „WB21“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, esančios 255 411,50 Eur piniginės lėšos, ir areštavo į apeliantės UAB „Eurorita“ (naujosios atsakovės) banko sąskaitą Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, pervestą ginčo 255 411,50 Eur sumą. Kitaip tariant, nei laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, nei taikomų ribojimų mastas nepakito, o pasikeitė tik subjektas, kuriam šie laikini disponavimo ginčo objektu tapusiomis piniginėmis lėšomis ribojimai yra taikomi, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje įvykusį ankstesnės atsakovės procesinių teisių perleidimo apeliantei faktą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsikirtimams į atskirąjį skundą, kad šiame skunde nesama jokių faktinių bei teisinių argumentų, kuriais būtų kvestionuojamas būtent tokio laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumas. Atskirojo skundo argumentų esmė – apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pirmiau jau konstatuota tokių priemonių taikymo būtinybe, jame keliant tik ieškovo reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo (vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti) klausimą.
16. Spręsdamas, ar egzistuoja ši CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Viena vertus, ieškinio tikėtinas pagrįstumas, kaip būtinoji sąlyga laikinosios apsaugos priemonėms pritaikyti, buvo nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 d. balandžio 24 d. nutartimi, kuria tokios priemonės buvo pritaikytos, ir kurią Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-951-370/2019 priimta 2019 m. spalio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą. Taip pat tokios sąlygos buvimą patvirtina ir ieškovui palankaus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo priėmimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas. Nors šis pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (jis apskųstas apeliaciniais skundais), Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad tokio pobūdžio aplinkybė, kaip ieškinio neįsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkinimas, taip pat leidžia daryti išvadą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-464/2017, 19 punktas).
17. Kita vertus, visi apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, ar kaip šiuo konkrečiu atveju, dėl jų pakeitimo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina bylos dalyvių įvardytų faktinių bei teisinių argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu, ir juos patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų. Taigi, šiuo konkrečiu atveju į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas iš tiesų yra pagrįstas, atsakys apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs joje priimto pirmosios instancijos teismo teisėtumą bei pagrįstumą.
18. Konstatuotina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra susiję su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties pagrįstumu bei ja spręstais klausimais, o dėl teismo atlikto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir tokio pakeitimo poreikio, atsižvelgiant į areštuotų lėšų pervedimą į jos sąskaitą banke, apeliantė nepasisakė. Atitinkamai, nėra ir jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis. 338 straipsnis).
Dėl baudų skyrimo
19. Apeliantė atskirajame skunde prašo skirti ieškovui iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos sumokant apeliantei. Šį prašymą apeliantė motyvuoja tuo, kad ieškovas dalyvavo tarptautiniame nusikalstamame susivienijime ir pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, neturėdamas reikalavimo teisės į ginčo lėšas. Ieškovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad toks prašymas yra nepagrįstas, nes ieškinio pareikimas pats savaime negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, bei prašo skirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pačiai apeliantei, 50 proc. šios baudos priteisinat ieškovui, nes apeliantė vilkina bylos procesą, teikia nepagrįstus prašymus byloje.
20. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
21. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliantės ar ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktų. Apeliantė turi procesinę teisę teikti skundus teismui, dėl, jos nuomone, abejonės keliančio teismo procesinio sprendimo, siekiant tokias abejones pašalinti, o ieškovas turi teisę teikti ieškinį dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo. Tokios šalių procesinės teisės numatytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojamos procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).
23. Objektyvių duomenų, kad apeliantė atskiruoju skundu siekė kitų tikslų, o ne patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovas atsiliepime nepateikė. Teigti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesine teise pareikšdamas ieškinį taip pat nėra jokio pagrindo, juolab kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. neįsiteisėjusiu sprendimu jį yra patenkinęs.
24. Taigi, sąlygų CPK 95 straipsnio nuostatų taikymui nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir nė vienos šalies prašymas dėl baudos antrajai šaliai paskyrimo netenkinamas.
Dėl užstato sumokėjimo
25. Apeliantė atskirajame skunde prašo, kad prieš palikdamas galioti ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas įpareigotų ieškovą sumokėti 20 000 Eur užstatą apeliantės galimiems nuostoliams ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
26. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
27. Pažymėtina, kad užstato skyrimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliantė nepagrįstai jį adresuoja apeliacinės instancijos teismui. Skundžiama Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi užstato klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl jo skyrimas / neskyrimas nėra apeliacijos dalyku.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šalys prašo priteisti joms bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo nagrinėjimu.
29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018). Tokią pačią poziciją dėl tarpinių nutarčių peržiūros metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018).
30. Ir nors nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi specifinė situacija – procesas pirmosios instancijos teisme jau yra pasibaigęs, tačiau dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo yra paduoti ir dar neišnagrinėti apeliaciniai skundai. Tokiu aspektu taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pripažinus, kad šalys turi teisę pateikti atitinkamus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo už tarpinius procesinius veiksmus, atliktus iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, į pagrindinę bylą, šiuo konkrečiu atveju – apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. priimto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021 nagrinėsiančiam Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio nuostatas, galės būti sprendžiama tik dėl tokių šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurių faktą bei dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti į bylą iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios.
31. Išsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą vien atsižvelgiant į neįsiteisėjusį teismo sprendimą dėl ginčo esmės ar į bylos dėl atskirojo skundo procesinę baigtį, nebūtų galimybės pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jeigu apeliacinės instancijos teismas ginčą išnagrinėtų kitaip, nei jį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.