- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2-479-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00460-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Z. B. V.“, A. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1409-619/2016 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Z. B. V.“, A. D., A. D. dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė 2015-03-04 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, kuriame prašė: 1) nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį – 120 000 Eur; 2) priteisti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš atsakovų 67 673,77 Eur proporcingai jų turėtoms žemės sklypo dalims, t. y. iš atsakovų A. D. ir A. D. 60 907,44 Eur, o iš atsakovės UAB „Z.B.V.“ 6 766,33 Eur; 3) priteisti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą iš Atsakovų 60 907,44 Eur sumą ir atsakovės UAB „Z.B.V.“ 6 766,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė, nei ieškovės prašoma nustatyti vertė, ir viršija 187 673,77 Eur sumą – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Vilniaus apygardos teismas 2016-11-16 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi, o atsakovų priešieškinius atmetė: 1) nustatė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydis yra 120 000 Eur; 2) priteisė ieškovei iš atsakovų 67 673,77 Eur proporcingai jų turėtoms žemės sklypo dalims, t. y. iš atsakovų A. D. ir A. D. 60 907,44 Eur sumą, o iš atsakovės UAB „Z.B.V.“ 6 766,33 Eur sumą; 3) priteisė ieškovei iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo iš kiekvieno iš atsakovų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė 2016-11-18 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame, siekiant užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1409-619/2016 įvykdymą, nepranešus atsakovams prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti 60 907,44 Eur sumą atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams A. D. ir A. D., ir 6 766,33 Eur sumą atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „Z. B. V.“. Prašyme nurodė, kad teikė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo patikslintame ieškinyje, tačiau teismas jo neišsprendė, todėl prašymą teikia pakartotinai, siekadama jau priimto teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo. Ir nors Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau aplinkybė, kad minėtu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, sudaro pagrindą teigti, jog ieškinio reikalavimai preliminariai pagrįsti ir įrodyti. Atsakovai visiškai nesutiko su ieškovės pasiūlytu atlyginimo dydžiu. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžia aplinkybė, jog visuomenės poreikiams paimtam žemės sklypui buvo taikoma daugybė areštų, todėl matyti, kad atsakovai vengia atsisakyti su savo kitais kreditoriais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016-12-01 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams netenkino.Teismas, iš bylos medžiagos nustatęs, kad atsakovė UAB „Z.B.V.“ į teismo depozitinę sąskaitą įnešė Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 sprendimu iš jos priteistą 6 766,33 Eur sumą, konstatavo, kad šios atsakovės atžvilgiu nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių šiai atsakovei netaikė. Teismo vertinimu, ir kitų atsakovų atžvilgiu prašymas nėra pagrįstas. Byloje nėra duomenų, jog jų turtinė padėtis būtų tiek sunki, kad šie neturėtų tokio dydžio lėšų, taigi didelės atsakovams reikalavimo sumos prezumpcija paneigta. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra pateikta įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie atsakovų veiksmus, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovai siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant teismo sprendimą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-01 nutarties dalį ir, siekiant užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1409-619/2016 įvykdymą, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti 60 907,44 Eur sumą atitinkančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams A. D. ir A. D.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Priešingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė pakankamai motyvavo ir byloje esančiais duomenimis pagrindė grėsmę, jog galimai įsiteisėsiantis Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 sprendimas atsakovų nebus įvykdytas ir jo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasidarys neįmanomu arba gali pasunkėti. Ieškovė yra gavusi antstolių patvarkymus, iš kurių matyti, jog atsakovo A. D. įsiskolinimai, dėl kurių buvo areštuotas visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas, yra dideli. Egzistuoja realus pavojus, kad ieškovės teisės, vykdant teismo sprendimą dėl 60 907,44 Eur sumos grąžinimo, bus pažeistos, t. y. atsakovams ši priteista suma laikytina didele, vertinant atsakovo A. D. turimų ir priverstine tvarka jau vykdomų įsiskolinimų mąstą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą, t. y. pateikti duomenis apie atsakovų pajamas, kitą turimą nekilnojamąjį turtą ar kapitalo dydį, perkėlė ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei. Abejoti šių atsakovų finansiniu pajėgumu leidžias ir kitų kreditorių pradėti priverstiniai skolų išieškojimai, ką patvirtina pridedami prie skundo antstolių patvarkymai. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-12-01 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais: Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs. Ieškovės kreipimasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams vertintinas kaip spaudimas atsakovams, siekiant sudaryti atsakovams papildomų apribojimų, nepatogumų, priversti sutikti su sprendime nurodyta visuomenės poreikiams paimamo turto verte ir neginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Priešingai nei nurodo ieškovė, didelė ieškinio suma savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė klaidina teismą, pateikdama neaktualius 2014-2015 m. antstolių patvarkymus dėl atsakovams pritaikytų areštų apimties. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovams priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas. Vien atsakovų valdomo nekilnojamojo turto vertė yra ne mažesnė nei 398 942, 93 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiama tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams A. D. ir A. D. taikymo ir jų turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų arešto 60 907,44 Eur sumai, teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliantė, teikdama 2016-12-09 atskirąjį skundą, kartu su juo pateikė naujus įrodymus – antstolių patvarkymų kopijas. Atsakovai per EPP sistemą apeliacinės instancijos teismui taip pat 2017-03-21 pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus civilinėje byloje.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas yra dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo, o šalių teikiami įrodymai susiję su būtent šios aplinkybės nustatymu, pripažintina, kad pateikti nauji duomenys yra reikšmingi teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui.Taip pat pažymėtina, kad šalių įrodymai yra glaudžiai tarpusavyje susiję bei pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), t.y. sudarius objektyvią galimybę kitai šaliai su jais susipažinti.Įvertinus naujų įrodymų turinį, jų pateikimo formą ir tarpusavio ryšį, siekiant teisingo ginčo išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau atsiradusią įrodymų pateikimo būtinybę ir juos priima bei įvertina kartu su jau esančiais byloje įrodymais.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji proceso teisės norma, kuri numato, jog nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Kadangi tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimas pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo aptartas, pripažinus antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – nebuvimą, šį klausimą aptaria apeliacinės instancijos teismas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad ieškovui palankus teismo sprendimas tikėtinai galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu būtų galimas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste skiriasi nuo ieškinio pagrįstumo įvertinimo, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis dar neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014). Analogiškai aiškinant priešingą situaciją, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas dėl ginčo esmės priimtu teismo sprendimu, nors toks sprendimas būtų dar neįsiteisėjęs, teiktų papildomą pagrindą ieškinio reikalavimų, kaip tikėtinai pagrįstų, vertinimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-1409-619/2016 dėl ginčo esmės pagal apeliantės patikslintą ieškinį jau yra išnagrinėta. Šioje byloje 2016-11-16 priimtu teismo sprendimu patikslintas ieškinys buvo patenkintas. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, jį yra apskundę visi šios bylos atsakovai.Tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas) nagrinėjamu atveju yra nustatyta. Apeliantė pateikė jos ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kuriuos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį patenkino. Ir nors atsakovai atsiliepime tvirtina apie apeliantės nesąžiningumą jų atžvilgiu, akcentuodami tą faktą, kad jiems nepalankų teismo sprendimą jie yra apskundę apeliaciniu skundu, šie atsikirtimai, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra reikšmingi ir tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepaisant minėto sprendimo neįsiteisėjimo, nepaneigia.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą bei užtikrinti jo privalomumą (CPK 18 str.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, dar nereiškia tinkamo šalies pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu šis sprendimas nėra realiai įvykdomas. Todėl konstatavus, kad egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga, taip pat turi būti įvertintas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, sprendimo neįvykdymo grėsmės neįžvelgė, pripažinęs, kad apeliantė tokios aplinkybės neįrodė. Tokia teismo pozicija, apeliaicinės instacijos teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo. Kaip matyti iš apeliantės procesnių dokumentų bei jų priedų, jau pradiniame 2015-03-04 ieškinyje ji buvo nurodžiusi, kad atsakovų turtui yra pritaikyti daugybiniai areštai. Su atskiruoju skundu papildomai pateikti antstolių patvarkymai leidžia įsitikinti, kad iš atsakovo A. D. vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus ne vienoje civilinėjė byloje. Nors atsakovai 2017-03-21 prašyme priimti papildomus įrodymus tvirtino, kad trys iš keturių išieškojimų vykdomi dėl tos pačios civilinės bylos Nr. 2-8104-866/2013, o tokia skola, jų teigimu, faktiškai net neegzistuoja ir šiuo metu išieškotojos atžvilgiu yra rengiami dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo iniciavimo, šie atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neeliminuoja nei įsiteisėjusio teismo sprendimo vyjdymo privalomumo, nei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios (CPK 18 str.), nei paties išieškojimų ir jų turto arešto fakto. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad apeliantės į bylą pateikti antstolių patvarkymai akivaizdžiai liudija ne vienos atsakovo skolos buvimą. Antai iš antstolės N. Šiugždaitės patvarkymo matyti, kad atsakovas yra skolingas kredito įstaigai KU Mėmelio taupomoji kasa 72 919,66 Eur. Aptarti duomenys, taip pat Vilniaus apygardos teisme tebenagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-3169-614/2017, kurioje atsakovui A. D. yra pareikšti reikalavimai dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo, esanti informacija apie į šios bylos nagrinėjimą 2014-10-21 nutartimi trečiuoju asmeniu įtrauktą hipotekos kreditorių AB DNB banką, kurio naudai antstolė B. Palavinskienė vykdo 2013-06-05 banko pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą, parduodant atsakovo A. D. ir A. D. turtą iš varžytinių (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), leidžia sutikti su apeliantės skundo argumentacija, kad grėsmė jos naudai priimto, nors dar ir neįsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja ir yra reali. Apeliacinės instacijos teismo vertinimu, netaikius lakinųjų apsaugos priemonių gali susiklostyti net ir tokia situacija, kad sprendimo įvykdymas, jeigu jis tebebūtų palankus apeliantei, taptų ir visiškai negalimu, nes iki šioje byloje priimtas teismo sprendimas įsiteisės ir galės būti pradėtas vykdyti, apeliantei gali nelikti net ir procesinės galimybės prisijungti prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų kitiems atsakovų kreditoriams. Todėl atsakovų argumentai dėl apeliantės siekio laikinosiomis apsaugos priemonėmis ne užsitikrinti savo interesų apsaugą, o daryti jiems spaudimą šiame ginče, aiškiai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti paduotas bet kokioje bylos proceso stadijoje, tiek iki sprendimo priėmimo, tiek ir priėmus tokį sprendimą, taip pat apeliacinės ar kasacinės instacijos teismams (CPK 147 str. 1 d. ir 2 d.). Konstatavus, kad abi sąlygos tokio prašymo tenkinimui egzistuoja, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikintina ir šis procesinis klausimas išspręstinas iš esmės – taikytinas areštas atsakovų turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms, turto arešto mastas – ginčo 60 907,44 Eur suma (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Pažymnėtina, kad atsakovai šių suvaržymų gali išvengti taip pat, kaip ir atsakovas UAB „Z.B.V.“, t. y. sumokėję ginčo sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą ir prašydami teismo panaikinti areštą (CPK 148 str. 2 d. ir 3 d.) .
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios isnatcijios teisme jau yra priimtas baigiamasis aktas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, tokio atsakovų prašymo pagrįstumas įvertintinas apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinus tai, kad šia nutartimi atskirasis skundas patenkintas, klausimas yra išspręstas apeliantės naudai, vadinasi, atsakovų turėtos išlaidos jiems negali būti kompensuotos. Todėl atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį panaikinti ir ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymą iš dalies patenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233, buveinė Konstitucijos per. 3, Vilnius) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovams A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus už 60 907,44 Eur sumą, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, jį apsunkinti hipoteka, įkeitimu ar kitomis prievolėmis; tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 60 907,44 Eur arešto masto sumos, ir uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ar jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamo darbo užmokesčio dalimi, kurią nustatys antstolis, jų asmeninių poreikių tenkinimui ir komunalinių paslaugų mokesčių apmokėjimui, taip pat leidžiant atsiskaityti su ieškove pagal jos pareikštą reikalavimą.
Surasti ir aprašyti areštuojamą turtą ar pinigines lėšas pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.
Nutartį vykdančiam antstoliui pavesti nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovai per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti.
Apie turto arešto taikymą pranešti Turto arešto aktų registrui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.