- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2-1078-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02254-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- T1 HOLDINGS LIMITED ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WB21“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „WB21“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės T1 HOLDINGS LIMITED ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WB21“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartis ir sumažinta ieškovei nustatyta mokėtina užstato suma bei atsakovei nustatytas terminas procesinio dokumento priedų trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T1 HOLDINGS LIMITED ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „WB21“ be teisinio pagrindo įgytą sumą, sudarančią 250 000 Eur, kartu su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. spalio 22 d. ir sudarančiomis 5 411,50 Eur, t. y. viso 255 411,50 Eur; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „WB21“ su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, taip pat atsižvelgusi į tai, kad ieškovė yra Naujojoje Zelandijoje registruotas juridinis asmuo, prašė įpareigoti ieškovę įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl užstato teisinėms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti sumokėjimo tenkino ir įpareigojo ieškovę į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 60 000 Eur dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
4. Teisme buvo gautas ieškovės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuriuo buvo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymą atmesti. Taip pat gautas ieškovės prašymas sumažinti užstato dydį.
5. Atskirajame skunde ieškovė tvirtino, jog dauguma atsakovės nurodytų išlaidų teisinei pagalbai nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, atsakovė neįrodė, kad jos realiai buvo patirtos, nes į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pateiktose sąskaitose nurodytų išlaidų apmokėjimą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „WB21“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl užstato ir prašymą dėl užstato sumažinimo, kuriuo prašė ieškovės prašymus atmesti.
7. Nurodė, kad užstato suma yra skirta atlyginti atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtas išlaidas, kurių konkretus dydis šiuo metu nežinomas, tačiau 60 000 Eur dydžio suma yra protinga ir racionali, įvertinus bylos su tarptautiniu elementu sudėtingumą, proceso dalyvių gausą, labai didelę ieškinio sumą, ieškovės nesąžiningumą ir jos nemokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria ieškovė T1 HOLDINGS LIMITED įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 60 000 Eur dydžio užstatą ir šią sumą sumažino iki 20 000 Eur bei įpareigojo užstatą sumokėti iki 2019 m. birželio 14 d. Teismas taip pat nustatė atsakovei terminą tripliko priedų trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui tripliko priedus išverstus į valstybinę kalbą bei patikslinti byloje esančias sąskaitas faktūras, nurodant, kurios konkrečiai sąskaitos atspindi jos patirtas išlaidas šioje byloje, taip pat pateikti įrodymus, kad pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos.
9. Teismas įvertinęs, kad didžioji dalis atsakovei suteiktų teisinių paslaugų yra susijusios su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, o ne su šios bylos nagrinėjimu, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistinus užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui iki 20 000 Eur bei nustatyti terminą atsakovei nurodytiems trūkumams pašalinti.
II. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė T1 HOLDINGS LIMITED prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 20 000 Eur dydžio užstatą teisinėms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti.
12. Nurodo, kad užstato taikymas ieškovės atžvilgiu byloje nėra galimas, nes ieškovė Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti, be to, atsakovė praleido procesinę galimybę reikšti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, o pavėluotas tokio prašymo teikimas negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėjo, kad netgi sumažinta užstato dydžio suma, akivaizdžiai viršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius galimus priteisti dydžius.
13. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „WB21“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir palikti galioti 2019 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 60 000 Eur dydžio užstatą teisinėms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti.
14. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškovės mokėtiną užstato sumą neįvertino, kad 20 000 Eur dydžio užstato nepakaks atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuostoliams dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginti, taip pat neįvertino, kad ieškovas yra abejotinos reputacijos ir jokio turto nei Lietuvoje, nei kitose šalyse neturintis, juridinis asmuo.
Atsiliepimas
15. Atsakovė taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, nes šiuo atveju sprendžiamas atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, o ne bylos nagrinėjimo metu patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas, todėl įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė turi teisę pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
16. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė trūkumą atsakovės kartu su tripliku pateiktų priedų trūkumams pašalinti, kadangi sprendžiant dėl prašymo sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, būtent prašantis asmuo turi įrodyti jo galimų bylinėjimosi išlaidų dydį ir realumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei T1 HOLDINGS LIMITED nustatytas terminas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 20 000 Eur dydžio užstatą teisinėms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti, o atsakovė įpareigota teismo nustatytu terminu pašalinti procesinio dokumento priedų trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
18. Byloje kilusį klausimą (dėl teismo įpareigojimo sumokėti užstatą) reglamentuoja CPK 794 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai ši pareiga netaikoma: jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; jeigu užstato institutą draudžia tarptautinė sutartis. Be to, atsakovas turi teisę pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu (CPK 794 straipsnio 3 dalis).
19. Vadovaujantis išdėstytu, sprendžiant klausimą dėl teismo įpareigojimo sumokėti užstatą teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinta, ar byloje egzistuoja sąlygos užstato instituto taikymui bei, ar teismo nustatyta užstato suma yra racionali ir atitinkanti realų bylinėjimosi išlaidų dydį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad po 2019 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo ir atskirųjų skundų dėl jos pateikimo, faktinė situacija civilinėje byloje, kurioje kilo ginčas, yra pasikeitusi.
20. 2019 m. birželio 18 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria, sutikęs su ieškovės atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 20 000 Eur dydžio užstatą ir šią sumą sumažino iki 10 318,62 Eur bei įpareigojo ją sumokėti iki 2019 m. birželio 27 d. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties, prašė ją panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį dalyje dėl ieškovo įpareigojimo įmokėti 60 000 Eur užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi priėmė atsakovės atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl 2019 m. birželio 18 d. nutarties bei nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. liepos 9 d. sumokėti 10 318,62 Eur dydžio užstatą teisinėms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti.
21. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu pateikė įrodymus apie tai, kad teismo nustatyto dydžio užstatas, atsakovės teisinėms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti, yra sumokėtas.
22. Nustačius, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi nustatyta mokėtino užstato suma ir teismo įpareigojimas iki 2019 m. liepos 9 d. sumokėti 10 318,62 Eur dydžio užstatą teisinėms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti yra įvykdytas (tai patvirtina 2019 m. liepos 4 d. tarptautinis pinigų pervedimas), laikytina, kad ginčas tiek dėl sąlygų užstato instituto taikymui egzistavimo, tiek ir dėl teismo nustatyto mokėtino užstato dydžio yra išspręsti, todėl apskųstos 2019 m. birželio 4 d. teismo nutarties dalies dėl užstato teisėtumo ir dydžio pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės. Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, kadangi pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nustatytos teisiškai aktualios aplinkybės patvirtina, jog byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl ieškovo mokėtinos užstato sumos, kurio neginčija abi bylos šalys, be to, ieškovas yra įvykdęs jam teismo nustatytą įpareigojimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalis, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas sumokėti užstatą teisinėms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti, nebegali būti byloje apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų šiuo klausimu nevertina ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
23. Skundžiama 2019 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovei taip pat buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui tripliko priedus išverstus į valstybinę kalbą bei patikslinti byloje esančias sąskaitas faktūras, nurodant, kurios konkrečiai sąskaitos atspindi jos patirtas išlaidas šioje byloje, taip pat pateikti įrodymus, kad pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos.
24. Vertinant šios skundžiamos nutarties dalies pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Šis klausimas turi būti išsprendžiamas įrodymų pridėjimo prie bylos metu, o šalims nėra suteikta galimybė pasirinkti kurioje proceso stadijoje teikti įrodymus, o kurioje jų vertimus į valstybinę kalbą, jei konstatuojamas toks poreikis. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovei įpareigojimas pateikti teismui procesinio dokumentų priedų vertimus į lietuvių kalbą buvo nustatytas pagrįstai ir laikantis proceso įstatymo reikalavimų.
25. Vertinant kitų teismo įpareigojimų pagrįstumą (patikslinti byloje esančias sąskaitas faktūras, nurodant, kurios konkrečiai sąskaitos atspindi atsakovės patirtas išlaidas šioje byloje, taip pat pateikti įrodymus, kad pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos) atkreiptinas dėmesys, kad kartu su tripliku teismui pateikti įrodymai – sąskaitos už suteiktas teisinės pagalbos išlaidas, buvo teikiami siekiant įgyvendinti CPK suteiktą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 98 straipsniai). Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jų pagrįstumo, sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, todėl ir įrodymų, pateiktų šioms išlaidoms pagrįsti, pakankamumas vertinamas sprendžiant šį klausimą iš esmės, o ne procesinių dokumentų priėmimo stadijoje. Be to, tokio pobūdžio neaiškumai, teismo nuomone, gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog šie ginčijama nutartimi teismo nustatyti įpareigojimai (patikslinti byloje esančias sąskaitas faktūras, nurodant, kurios konkrečiai sąskaitos atspindi atsakovės patirtas išlaidas šioje byloje, taip pat pateikti įrodymus, kad pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos) yra pertekliniai.
26. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir sprendžiant dėl procesinės bylos baigties, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliacinis procesas dėl skundžiamos 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalies, kuria išspręstas klausimas dėl užstato atsakovės bylinėjimosi išlaidoms padengti nutraukiamas; 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalies, kuria atsakovui nustatytas terminas pateikti tripliko priedus išverstus į valstybinę kalbą, paliekama nepakeista, nustatant atsakovui naują 14 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos šiems teismo įpareigojimams įvykdyti, o likusi skundžiamos nutarties dalis, kuria atsakovė įpareigota patikslinti byloje esančias sąskaitas faktūras, nurodant, kurios konkrečiai sąskaitos atspindi jo patirtas išlaidas šioje byloje, taip pat pateikti įrodymus, kad pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos, naikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalies, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartis ir sumažinta ieškovui nustatyta mokėtina užstato suma.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria atsakovei nustatytas terminas pateikti teismui tripliko priedus išverstus į valstybinę kalbą, palikti nepakeistą ir nustatyti atsakovei naują 14 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos šiems įpareigojimams įvykdyti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria atsakovė įpareigota patikslinti byloje esančias sąskaitas faktūras, nurodant, kurios konkrečiai sąskaitos atspindi jo patirtas išlaidas šioje byloje, taip pat pateikti įrodymus, kad pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos.