Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus prokurorei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. (G. P.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės priteisti 4 697,69 Eur turtinės žalos, 23 010 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog pareigūnai atliko neprofesionalius tyrimo veiksmus. Nurodė, jog dėl neteisingų tyrimo veiksmų bei neteisingai priimto apkaltinamojo nuosprendžio ieškovas turėjo aštuonerius metus visos instancijos teismuose įrodinėti savo nekaltumą, dėl ko patyrė turtinės ir neturinės žalos. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, nepadaryti asmeniui žalos. Nurodė, jog prokurorai aštuonerius metus rašė skundus. Pačios baudžiamosios bylos iškėlimas nėra pagrindas kalbėti apie žalos atsiradimą. Žala atsirado po to, kai atliekant ikiteisminį tyrimą nekvalifikuotai, aplaidžiai, absoliučiai nemąstant apie savo pareigą elgtis rūpestingai, apdairiai, pareigūnai pateikė nepagrįstą kaltinimą ir perdavė bylą į teismą. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo patvirtino, jog nėra nusikalstamos veikos. Teigė, jog buvo atliekami veiksmai, kurie nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu: buvo atliekamos vietos apžiūros, ekspertizės, kurios patvirtino, kad kaltės nėra. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas bylą išnagrinėjo ir pasakė, kad ieškovas nekaltas, tai už tai, kad jis aštuonerius metu turėjo įrodyti prokurorams kaltės nebuvimą, valstybė turi atlyginti žalą. Prašo ieškinį tenkinti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 21 d. pagal nukentėjusios pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, dėl eismo įvykio, kurio metu sutrikdyta žmogaus sveikata (važiuojant autobusu, vairuotojui staigiai stabdant, keleivė parkrito ir susižalojo) (el. b. l. 60, t. I). Ieškovui 2011 m. gruodžio 6 d. pranešimu apie įtarimą pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, išaiškintos įtariamojo teisės (el. b. l. 58-59, t. I). 2012 m. gegužės 25 d. kaltinamuoju aktu ieškovas kaltintas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje (el. b. l. 56-57, t. I).

Klaipėdos miesto apylinkės 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu (b. b. Nr. 1-67-549/2014) G. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuspręsti išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusios civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, nukentėjusios išlaidų atstovų advokatų paslaugų apmokėjimui nepriteisti (el. b. l. 48-54, t. I). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – pripažinti G. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir G. P. nubausti 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) bauda; nukentėjusios D. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 12 613,17 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusį neturtinės žalos atlyginimą – 7 500 Eur priteisti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. P. D. K. 3 300 Eur advokatų ir advokatų padėjėjų išlaidoms padengti (el. b. l. 24-46, t. I). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi (b. b. Nr. 2K-7-1-693/2018) nutarta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendį su pakeitimais: iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant teiginius, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir sukeltų padarinių yra nukentėjusiosios D. K. didelis neatsargumas ir būtent toks nukentėjusiosios elgesys buvo eismo įvykio bei padarinių kilimo sąlyga (el. b. l. 10-22, t. I).

2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymu dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prašydamas jam ne teismo tvarka išmokėti 2 900 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos (el. b. l. 78-79, t. I). 2018 m. gruodžio 19 d. raštu dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau ir – TM), atsakydama į ieškovo prašymą nurodė, jog yra įvykdyta Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Įstatymo) 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, kadangi Lietuvos Aukščiausiais teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje padarė išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2017 m. vasario 2 d. apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai baudžiamojoje byloje pripažino ieškovą kaltu; TM nurodė, jog kadangi neteisėti veiksmai konstatuoti priimant Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį, ministerija sutinka ne teismo tvarka atlyginti ieškovui išlaidas, kurias jis patyrė šio apeliacinio proceso metu, t. y. 605 Eur turtinę žalą (atstovavimo išlaidos) ir 500 Eur neturtinę žalą (el. b. l. 5-7, 62-63, t. I).

Iš byloje pateiktos antstolės V. D. pažymos apie išieškotas pinigines lėšas matyti, jog vykdant Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-67-549/2014 dėl 3 300 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš G. P. nukentėjusiajai D. K. išieškota 45,10 Eur suma (el. b. l. 8 t. I). Iš antstolio J. P. 2018 m. balandžio 11 d. pažymos nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-67-549/2014 dėl 1 129,80 Eur išieškojimo, iš ieškovo išieškota 129,95 Eur, iš kurių 9,80 Eur pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM), o 120,15 Eur skirta vykdymo išlaidų dengimui (el. b. l. 9, t. I).

Dėl ieškinio reikalavimų

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ieškinį neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo iš atsakovės priteisti 4 697,69 Eur turtinę žalą ir 23 010 Eur neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, jog ieškovo patraukimas įtariamuoju baudžiamojoje byloje buvo neteisėtas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ir dėl to ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria ieškovas išteisintas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad valstybė už pirmiau nurodytais neteisėtais proceso veiksmais padarytą žalą atsako be kaltės. Vadinasi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1dalį kilti yra pakankamos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Taip aptariama materialiosios teisės norma yra aiškinama ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018).

Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį egzistuoja, jeigu nustatomas pirmiau išskirtų civilinės atsakomybės sąlygų visetas – bent vienos sąlygos, inter alia (be kita ko), neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (žr., pvz., 2003 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje bylojeNr.3K-7-381/2003;2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 16 d., ieškovas, vairuodamas autobusą stabdė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, stabdymo metu autobuso salone parkrito keleivė, kuriai dėl sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Klaipėdos VPK Kelių policijos biure buvo gautas Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas apie eismo įvykio metu sutrikdytą keleivės sveikatą. Pranešimo pagrindu 2011 m. lapkričio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata <...>). 2011 m. gruodžio 6 d. ieškovui pareikštas įtarimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį (tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata <...>), o 2012 m. gegužės 25 d. parengtas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui.

Ieškovas teigia, jog kaltinamasis aktas jam surašytas nepagrįstai. Toks ieškovo argumentas visumos byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste pripažintinas nepagrįstu (CPK 185 straipsnis).

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) (redakcija, galiojusi eismo įvykio ir ikiteisminio tyrimo pradžios metu) 164 straipsnio 1 dalis numato, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 169 straipsnio 1 dalis numato, jog gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Taigi pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti yra pagrįstas manymas, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagrindas ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo.

Pagal BPK 218 straipsnio 1 dalį, prokuroras įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Sudarius sąlygas proceso dalyviams susipažinti su tyrimo medžiaga, išsprendus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą ir atlikus kitus BPK 218 straipsnio 2 – 5 dalyse numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą (BPK 218 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką (BPK 23 straipsnis). Kaltinamojo akto tikslas nėra konstatuoti asmens kaltumą, o užbaigti ikiteisminį tyrimą, surinkus duomenų visumą, pagrindžiančią galimą asmens kaltumą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltumą, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas prokurorui surašant kaltinamąjį aktą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pagrįstai išvadai, jog ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas, tokių aplinkybių byloje neįrodinėja ir ieškovas (CPK 178 straipsnis). Sistemiškai vertinant BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo pabaigos fiksavimo nuostatas, matyti, jog nenutraukus ikiteisminio tyrimo, jo pabaiga turi būti fiksuojama kaltinamuoju aktu, todėl ieškovo argumentai, jog šis aktas jam surašytas nepagrįstai, atmestini (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje taip pat konstatuota, jog ieškovo veiksmas – staigus stabdymas prieš pėsčiųjų perėją turi išorinių teisės pažeidimo požymių dėl keleivių saugumo <..> (nutarties 18 punktas).

Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytos aplinkybes, sudarančios pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai, tačiau konkrečių veiksmų, kurie buvo neteisėti, ieškovas neįvardijo (CPK 178 straipsnis). Nors teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė paaiškino, jog prokuroras teikė nepagrįstus skundus dėl ieškovą išteisinusio nuosprendžio, tačiau pažymėtina, jog BPK garantuoja baudžiamojo proceso dalyviams teisę reikšti apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ir/ar kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio įstatyme nustatytais pagrindais (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Nesant duomenų, jog šia teise buvo piktnaudžiaujama, taip pat byloje nesant kitų įrodymų, vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas teigti, jog tokiais veiksmais teisėsaugos pareigūnas pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai (CPK 185 straipsnis, CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Priešingas šios aplinkybės vertinimas, byloje nesant kitų įrodymų, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), pažymint, jog skundą (skundus) dėl teismo procesinio sprendimo reiškė ne tik prokuroras, bet ir nukentėjusioji, civiliniai atsakovai.

Kitų duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras atliko neteisėtus veiksmu, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovas bei jo atstovė (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog teisėsaugos pareigūnai pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, nepadaryti asmeniui žalos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; antai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, civiliniame procese gali būti paneigta remiantis tam tikru vienu faktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019), taip pat civilinėje byloje atliktu daugelio aplinkybių ištyrimu. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

Ieškovas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išteisino ieškovą, todėl konstatuotina, jog patraukimas įtariamuoju baudžiamojoje byloje buvo neteisėtas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų.

Bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliacinės instancijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas, priimtas naujas nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, išspręstas nukentėjusios civilinis ieškinys, proceso išlaidų atlyginimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 26 d. nutartimi apeliacinės instancijos nuosprendis panaikintas, paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis su patikslinimais.

Išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad nėra nusikaltimo sudėties, priimamas tais atvejais, kai nustatoma, jog teisiamasis padarė veiką, dėl kurios vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau ši veika nereiškia nusikaltimo padarymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais. Ieškovas ir jo atstovė nuosekliai bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai, neprofesionaliai, tačiau konkrečių veiksmų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nenurodė (CPK 178 straipsnis). Iš byloje pateiktų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, jog byloje nebuvo nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų trūkumai, baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimai ar klaidos (CPK 185 straipsnis). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties matyti, jog išplėstinė teisėjų kolegiją eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta keleivio sveikata pripažino kazusu (nutarties 18 punktas), be to, kasacinis teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (nutarties 7 punktas). Išplėstinė septynių teisėjų kolegija padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai teisiškai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (nutarties 21 punktas). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras neatliko neteisėtų veiksmų (CPK 185 straipsnis), o pats išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia, jog ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas bei įtarimas apie padarytą nusikalstamą veiką pareikštas nepagrįstai.

Pažymėtina, jog sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Teismo posėdyje tiek ieškovas, tiek jo atstovė teigė, jog bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidė pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, teigė, jog tyrimas atliktas neprofesionaliai. Tačiau šie argumentai visumos byloje esančių įrodymų kontekste vertinti kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

Ieškinyje ieškovas nurodė, jog baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, prokurorai ir teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kasacinio teismo nutartyje, kuria ieškovas išteisintas, kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai teisiškai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (CPK 185 straipsnis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką (CPK 185 straipsnis). Tokiu būdu byloje yra nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, t. y. tenkinama pirmoji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.

Ieškovas, reikalaudamas atlyginti CK 6.272 straipsnio pagrindu žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 27-44).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodė, jog dėl neteisėto nuteisimo pagal baudžiamojoje byloje išduotus vykdomuosius raštus iš jo buvo išieškota 175,05 Eur suma. Iš byloje pateiktos antstolės V. D. pažymos apie išieškotas pinigines lėšas matyti, jog vykdant Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-67-549/2014 dėl 3 300 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš G. P. nukentėjusiajai D. K. išieškota 45,10 Eur suma. Iš antstolio J. P. 2018 m. balandžio 11 d. pažymos nustatyta, jog pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-67-549/2014 dėl 1 129,80 Eur išieškojimo, iš ieškovo išieškota 129,95 Eur, iš kurių 9,80 Eur pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM), o 120,15 Eur skirta vykdymo išlaidų dengimui. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, jog baudžiamojoje byloje patyrė 4 522,64 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nurodė, jog 2011 m. išleido 1 051,32 Eur, 2014 m. – 1 051,32 Eur, 2015 m. – 1 815 Eur, 2017 m. – 605 Eur. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, jog ieškovas atstovavimo išlaidas dengė grynaisiais pinigais (el. b. l. 64-77, t. I).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog kaltinamasis aktas Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 2012 m. gegužės 28 d. Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta teisiamajam posėdžiui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2014 m. kovo 21 d., dėl kurio buvo pateiktas apeliacinis skundas. Klaipėdos apygardos teisme baudžiamoji byla su skundu gauti 2014 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo 204 m. spalio 30 d. nutartimi apeliaciniai skundai netenkinti. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties pateiktas kasacinis skundas, kuris Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas 2015 m. sausio 29 d. priimtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis panaikinti ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teisme baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjant iš naujo byloje 2015 m. gegužės 29 d. paskirtas pranešėjas, o 2015 m. birželio 18 d. – kolegija. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Šis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikintas kasacinės instancijos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi, nustatyta, jog šio proceso metu neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą bei jo dydį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

CK 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog apeliacinis procesas, kurio metu buvo konstatuotas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, vyko nuo 2015 m. gegužės 29 d. (paskirtas pranešėjas) iki 2017 m. vasario 2 d. (priimtas teismo procesinis sprendimas). Iš byloje pateikto 2018 m. spalio 28 d. rašto TM dėl patirtų atstovavimo išlaidų detalizavimo turinio matyti, jog už atstovavimą baudžiamojoje byloje bylą apeliacine tvarka nagrinėjant iš naujo patirtos 605 Eur išlaidos (el. b. l. 82-83, t. I). Šios išlaidos pripažintinos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atliktais neteisėtais veiksmais, laikytinos pagrįstomis, todėl ieškovui priteistinos iš atsakovės (CK 6.247 straipsnis). Byloje nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų dėl ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų kitose baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijose, ieškovo reikalavimas jas atlyginti netenkintinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti 175,05 Eur vykdymo procese išieškotų lėšų tenkintas iš dalies. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog iš ieškovo valstybei buvo išieškota 9,80 Eur baudos dalies bei 120,15 Eur vykdymo išlaidos. Kadangi teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, buvo panaikintas, procesinis sprendimas panaikintas dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo, laikytina, jog šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais valstybės veiksmais (CPK 185 straipsnis, CK 6.247 straipsnis), todėl dėl šio nuosprendžio vykdymo išieškotos lėšos ieškovui grąžintinos. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas netenkintas, kadangi nėra pagrįstas (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai, jog vykdymo procese iš ieškovo nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui išieškotos 45,10 Eur proceso išlaidos. Kadangi šios išlaidos išieškotos panaikinto teismo procesinio sprendimo pagrindu, šios išlaidos reikalautinos iš jas faktiškai gavusio asmens ir nelaikytinos priežastiniu ryšiu susijusiomis su atsakovės neteisėtais veiksmais (CPK 5 straipsnis, 185 straipsnis).

Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės priteistina 734,95 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 -6.249 straipsniai, 6.272 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala.

Ieškovas nurodė, jog dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos, kurioje buvo kaltinamasis, nagrinėjimo patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 23 010 Eur suma. Paaiškino, jog baudžiamasis procesas truko 2 301 dieną, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 6 d. (pirmojo pranešimo apie įtarimą pateikimo) iki 2018 m. kovo 26 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo), G. P. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą teismo salėje nuo nukentėjusiosios bei ją palaikančių asmenų, sėdėjusių salėje, buvo filmuojamas žiniasklaidos atstovų, jautė netikrumą dėl savo ateities, savo ir šeimos būtinųjų poreikių tenkinimo, nors iš karto neigė padaręs nusikalstamą veiką.

Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011. Teismų praktika. 2011, 36, p. 25-45).

Nagrinėjamu atveju, neabejotina, jog dėl baudžiamojo persekiojimo ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, jautė netikrumą dėl savo ateities. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovo atžvilgiu inicijuota baudžiamoji byla buvo aprašoma spaudoje, straipsniuose ieškovas buvo identifikuotas, kaip asmuo, galimai atlikęs neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjo žmogus (el. b. l. 112-141, t. I). Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą, tačiau neįrodė jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (23 010 Eur) (CPK 185 straipsnis). Nors ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog kiekvieną bylos nagrinėjimo dieną įvertino 10 Eur suma, jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog neturtinės žalos dydis grindžiamas teismų praktika, tačiau šių teiginių leistinomis civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį, baudžiamojo persekiojimo pradžios pagrindą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę bei šios kategorijos bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-428/2009, 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir kt.), baudžiamosios bylos sudėtingumą, paskirtos bausmės dydį ir kt., nenustačius išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų itin sumažėjusios ieškovo galimybės bendrauti, dirbti jo galimybes bei gebėjimus atitinkantį darbą ar negrįžtamai pakenkta jo dalykinei reputacijai, laikytina, jog ieškovas nepatyrė itin didelių neigiamų išgyvenimų, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.272 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 11 dalis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog baudžiamojoje byloje, apkaltinamasis nuosprendis apeliacinės instancijos teisme priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą ir neturtinę žalą, tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.245 – 6.249 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu laikytina, jog ieškovas įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą), tačiau patirtos turtinės žalos dydį įrodė tik iš dalies, o prašomas neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, dėl ko teismo mažintinas, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 734,95 Eur turtinės žalos ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo byloje atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas byloje įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, laikytina, jog patenkinta 1/5 dalis ieškinio reikalavimų (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atleistas ieškovas, t. y. 105 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo G. P. (G. P.) ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 734,95 Eur (septynių šimtų trisdešimt keturių eurų 95 ct) turtinę žalą, 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinę žalą ieškovui G. P. (G. P.).

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.