Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. atskirąjį skundą ir ieškovės J. G. B. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, be savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl šalių teisės bylą baigti taikos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą, nes bloginama atsakovės turtinė padėtis, atitinkamai ir Unijos bei jos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes ginčo turtui yra taikomi areštai, atsisakė tvirtinti pateiktą taikos sutartį. Atsakovė su ieškove nesutinka su tokia teismo pozicija ir teigia, kad taikos sutarties tvirtinimas nepažeidžia viešo intereso, teismas nepagrįstai prioritetą suteikė kreditorės interesui gauti reikalavimų patenkinimą, o ne civilinio proceso tikslui – atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, kurias sieja šeiminiai santykiai, be to, neatsižvelgė į aplinkybes, kokiu pagrindu susidarė atsakovės skoliniai įsipareigojimai Unijai, taip pat į tai, jog atsakovės prievolė Unijai yra solidari kartu su dar šešiais bendraskoliais, o atsakovė pagal finansines galimybes skolą moka. Šalių nuomone, taikos sutarties tvirtinimas neprieštarauja ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes pagal TAARĮ 10 straipsnio 1 punktą teismui patvirtinus taikos sutartį, tos pačios nutarties pagrindu turto areštas būtų panaikintas.

13. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokiais argumentais nesutinka.

14. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

15. Viena vertus, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. Kita vertus, dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties, susijusios su teisminiu ginču, sąlygų nėra absoliuti, o šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 Unijos naudai iš atsakovės ir kitų šešių bendraskolių solidariai priteista 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimo ir procesinės palūkanos. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo turtui nuo 2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra pritaikiusi areštą (apribotos valdymo ir disponavimo teisės), o nuo 2022 m. lapkričio 4 d. areštas taikomas ir antstolės I. B. patvarkymu (apribota disponavimo teisė); atsakovės turto areštai pritaikyti vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 priteistos žalos išieškojimą Unijos naudai bei siekiant užtikrinti civilinio ieškinio patenkinimą Unijos naudai ir galimą turto konfiskavimą. Byloje duomenų, kad atsakovė turėtų kito turto ir / ar lėšų, galinčių užtikrinti Unijos reikalavimus, nėra pateikta.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad jos patvirtina, jog atsakovė, nepažeisdama kitos savo kreditorės – Unijos ir atitinkamai jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų, įvykdyti taikos sutarties sąlygas negali. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados nekeičia apeliantės akcentuojamos aplinkybės dėl periodinėmis įmokomis dengiamo įsiskolinimo ar įsiskolinimo solidarumo. Įvertinus priteistos žalos dydį (2 957 886,78 Eur bei procesinės palūkanos) su atsakovės mokamų periodinių įmokų dydžiu (500 Eur per mėnesį) bei byloje nesant duomenų apie atsakovės turimą kitą turtą ir / ar lėšas, tokie apeliantės argumentai, kad ji pagal savo finansinius pajėgumus kas mėnesį moka 500 Eur įmokas antstolei, vykdančiai įsiteisėjusį teismo sprendimą, nepaneigia fakto, jog atsakovė neturi kito turto, iš kurio galėtų būti vykdomas teismo sprendimas. Dėl šios priežasties taikos sutartis, kaip pažeidžianti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. pažeidžianti viešąjį interesą, negalėjo būti tvirtinama. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą, nes bloginama atsakovės turtinė padėtis, atitinkamai ir Unijos bei jos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.

21. Dėl priteisto įsiskolinimo solidarumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.6 straipsnyje nustatyta, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant aukščiau nurodytas teisės normas, ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Taigi apeliantės argumentai, kad jos prievolė Unijai yra solidari su dar šešias bendraskoliais, nagrinėjamo ginčo kontekste yra teisiškai nereikšmingi, nes atsakovė kartu su likusiais bendraskoliais Unijai turi vieną bendrą skolą bei bendrą pareigą grąžinti visą skolą.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo ypatumo, t. y. kad ginčas yra kilęs tarp motinos ir dukros, ir pažymi, jog apeliantės nurodomi argumentai dėl artimiausiais giminystės ryšiais susijusių asmenų siekio taikos sutartimi kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką ir jų valios taikos sutartimi užbaigti ginčą, niekaip nepaneigia teismo pareigos, tvirtinant taikos sutartį, įvertinti jos atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatos ir viešajam interesui (žr. šios nutarties 17–18 punktus ir juose nurodomus kasacinio teismo išaiškinimus).

25. Minėta, kad šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti ir jų atitikties imperatyviame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui.

26. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (TAARĮ 2 straipsnio 3 dalis). Turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis).

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

28. Byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris yra areštuotas ir iš kurio išieškomos atsakovės skolos, todėl remiantis imperatyvia TAARĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatančia draudimą disponuoti areštuotu turtu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovei būtų perleistas atsakovėms nuosavybės teise priklausantis ir šiuo metu areštuotas nekilnojamasis turtas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės perleidimas į tokį turtą ribojamas, kad būtų užtikrinti atsakovės, kuri šiuo metu yra nekilnojamojo turto savininkė, kreditorių teisėti interesai, todėl, įvertinus visų atsakovės kreditorių interesus, o ne tik ieškovės, spręstina, jog tokios taikos sutarties patvirtinimas jiems sukeltų neigiamų pasekmių.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo ir prisidėjimo prie jo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, todėl atskirasis skundas ir prisidėjimas prie jo atmestinas, pirmosios instancijos teismo apskųstą nutartį paliekant nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.