- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2-1267-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01431-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- J. G. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“
- Advokatai
- Artūras Liutvinas
- Kategorijos
- 2.6.15Dovanojimas
dalyvaujant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei prokurorei Sigutei Malinauskienei ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovui advokato padėjėjui Artūrui Liutvinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. G. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. J. G. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydama:
1.1. panaikinti 2008 m. spalio 24 d. turto dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė padovanojo J. B. (toliau – atsakovė) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas ir pastatas kartu – Dovana arba Turtas) ir taikyti restituciją Dovaną priteisiant ieškovės nuosavybėn;
1.2. priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. spalio 24 d. sudarė turto dovanojimo sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovei padovanojo Dovaną. Sudarius Sutartį atsakovė 2008 m. spalio 31 d. pasirašė pasižadėjimą dėl išlaikymo (toliau - Pasižadėjimas), kuriuo atsakovė, atsižvelgusi į gautą Dovaną, įsipareigojo išlaikyti savo mamą J. G. B. (ieškovę) iki gyvenimo galo, teikti jai visapusišką pagalbą, suteikti gyvenamąją vietą ir leisti kartu gyventi, maitinti, pirkti vaistus ir kitaip visapusiškai rūpintis. Tačiau šiuo metu atsakovė savo įsipareigojimus ignoruoja - ieškove nesirūpina, neteikia pagalbos, pradėjo bendrauti ypatingai nepagarbiai ir net nurodė ieškovei išsikraustyti iš padovanoto namo bei iš šio namo išregistravo ieškovės gyvenamąją vietą. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovė buvo priversta išsikraustyti gyventi pas anūką, pas kurį perregistravo ir savo gyvenamąją vietą.
3. Ieškovė nurodo dėl tokio atsakovės elgesio patyrusi didelį stresą, nepatogumus ir išgąstį. Atsakovė yra ieškovės dukra, todėl jos elgesys išvarant motiną iš namų, negali būti laikomas kaip atitinkantis geros moralės standartus, nes ieškovė didelės vertės Dovaną atsakovei padovanojo su sąlyga, kad pastaroji ja rūpinsis iki gyvenimo pabaigos.
4. Ieškovė pažymi, kad susiklosčiusi situacija ir atsakovės elgesys ieškovę verčia gailėtis, kad atsakovei padovanojo Turtą, todėl ieškovė siekia nuginčyti Sutartį ir prašo taikyti restituciją ginčo Turtą grąžinant ieškovei.
5. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 8 d., metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad iš pradžių atsakovė elgėsi su ja tinkamai, tačiau vėliau ėmė neprižiūrėti, nevežioti pas gydytojus, liepė išsikraustyti.
6. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį byloje neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 8 d., metu atsakovė su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad ieškovei liepė išsikraustyti, nes nenorėjo atskleisti apie iš jos (atsakovės) teismo priteistą didelę pinigų sumą.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – Unija), nesutikdamas su ieškiniu, pateikė atsiliepimą. Procesiniame dokumente nurodo, kad atsakovė yra Unijos skolininkė. 2022 m. spalio 5 d. buvo išduotas teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,8 mln. Eur skolos išieškojimo Unijos naudai iš atsakovės, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei I. B.. Išieškojimą vykdanti antstolė yra pateikusi informaciją, kad dengdama skolą atsakovė kiekvieną mėnesį sumoka 500 Eur. Vykdant išieškojimą 2022 m. lapkričio 4 d. buvo areštuotas skolininkei (atsakovei) nuosavybės teise priklausantis Turtas. Jokio kito turto, į kuri būtų galima nukreipti išieškojimą, atsakovė neturi. Akivaizdu, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra nepakankamas 3,8 mln. Eur skolos padengimui, taip pat nėra realiai tikėtina, kad atsakovė turėtų kitų pajamų šaltinių, kurie galėtų padengti išieškomą sumą.
9. Unijos manymu, iš byloje pateiktų faktinių aplinkybių chronologijos yra akivaizdu, kad atsakovė su ieškove bendrai (susitarusios) siekia išvengti Unijos išieškojimo: 2022 m. birželio 6 d. priimta ir įsiteisėjo galutinė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl žalos atlyginimo; 2022 m. spalio 5 d. išduotas teismo vykdomasis raštas (apie jo išdavimą atsakovei buvo žinoma tą pačią dieną, nes jis buvo skaitmenizuotas bylos kortelėje EPP sistemoje), kurio pagrindu taikytas ir įregistruotas turto areštas atsakovei priklausančiam Turtui; 2022 m. spalio 25 d. pateiktas atsakovės pranešimas ieškovei dėl iškraustymo; 2022 m. lapkričio 8 d. pateiktas atsakovės prašymas Registrų centrui dėl ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo; 2022 m. lapkričio 11 d. pateiktas ieškinys teismui, neįtraukiant Unijos į bylą trečiuoju asmeniu (nors viešame registre jau buvo registruotas turto areštas), kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti galimybes sudaryti su ginčo turto susijusius sandorius, taigi ir tęsti išieškojimo veiksmus; atsakovė neteikia atsiliepimo į ieškinį tikėdamasi, kad bylą nagrinėjantis teismas greitai priims sprendimą už akių. Unijos teigimu, akivaizdu, kad tokių veiksmų dėl Sutarties nuginčijimo ieškovė ir atsakovė ėmėsi iš anksto susitarusios, nesąžiningai ir tik po to, kai iškilo reali grėsmė išieškojimui iš atsakovės turto – apie tokią grėsmę atsakovei buvo neabejotinai žinoma tiek iš teismo dokumentų (nutarties dėl žalos priteisimo, vykdomo rašto ir kt.), tiek ir iš antstolės siųstų pranešimų. Tokie ieškovės ir atsakovės veiksmai yra neteisėti, nesąžiningi Unijos atžvilgiu. Taigi ieškinys negali būti tenkinamas vien dėl to, nes jo tenkinimas pažeistų sąžiningo asmens – Unijos – teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, ieškovės pozicija nėra pagrįsta ir teisiniu požiūriu.
10. Ginčo Sutartis yra patvirtinta notaro ir atitinkanti visus būtent dovanojimo sutarties požymius. Pasižadėjimas dėl išlaikymo nebuvo įtrauktas į notaro patvirtintą Sutartį, taip pat nebuvo kitaip teisiniu požiūriu susietas su Sutartimi. Be kita ko, Sutartimi nebuvo numatytas jos negaliojimo pagrindas – išlaikymo pareigos ir/ar bet kokių kitų ieškovės ir atsakovės susitarimų nesilaikymas. Todėl Sutartis galėtų būti pripažinta tik pačios Sutarties 3.3 punkte nurodytais bendraisiais atvejais (kurie šiuo atveju nėra aktualūs), taip pat įstatyme nustatytais bendraisiais sutarčių negaliojimo pagrindais, kurių nei vieno ieškovė neįrodinėja. Nepagrįstas būtų vertinimas, kad ranka surašytas pasižadėjimas dėl išlaikymo galėtų būti vertinamas kaip Sutarties priedas ar papildymas. Taip vertinant, pasižadėjimas dėl išlaikymo turėtų būti pripažintas negaliojančiu dėl formos nesilaikymo, nes pagal CK 6.192 str. 4 d. numatytą bendrąją taisyklę sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, t. y. Sutarties priedai galėjo būti sudaromi tik ta pačia notarine tvarka. Jeigu šalys iš tiesų siektų sudaryti CK 6.460 straipsnyje numatytą sutartį, notaras turėjo tvirtinti atitinkamai kitokio turinio sutartį – tačiau tokia šalių valia sudarant Sutartį nebuvo išreikšta. Jeigu ieškovė iš tiesų mano, kad atsakovė nesilaiko savo pasižadėjimo, ji turėtų kreiptis į teismą dėl atsakovės pasižadėjimo vykdymo priverstine tvarka ar kt., tačiau ne ginčyti su pasižadėjimu teisiniu požiūriu niekaip nesusietą Sutartį.
11. Unija atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad bet kuriuo metu nuo 2008 m. spalio 31 d. iki ieškinio pareiškimo atsakovė būtų faktiškai vykdžiusi ieškovės išlaikymą, pirkusi ieškovei kokias nors prekes ar pan. Tai leidžia manyti, kad pasižadėjimas dėl išlaikymo iš tiesų nebuvo sudarytas 2008 m. spalio 31 d. (o surašytas atgaline data), o net jeigu ir buvo sudarytas – jis nebuvo vykdomas.
12. Be to, Unija akcentuoja, kad pasižadėjimas dėl išlaikymo, tariamai surašytas 2008 m. spalio 31 d., galėtų turėti teisines pasekmes tretiesiems asmenims (pvz., Unijai) tik tuo atveju, jeigu jis būtų išviešintas (įregistruotas). Tokio išviešinimo nebuvo ir ieškovė to neįrodinėja. Todėl prisidengiant tokiu pasižadėjimu negali būti sukuriamos tokios teisinės pasekmės, kurios pažeistų sąžiningų trečiųjų asmenų (Unijos) teisėtus interesus. Tą numato CK 1.75 str. 2 d., pagal kurią neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Be to, Sutarties pripažinimas negaliojančia nėra galimas, nes yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo sutarties sudarymo dienos. Praleistas ieškinio senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškinio netenkinimui.
13. Unijos manymu byloje nesąžiningai pareikštas ieškinys, kurio vienintelis realus tikslas – išvengti Unijos išieškojimo iš atsakovei šiuo metu priklausančio Turto. Tokiu būdu ieškovė akivaizdžiai pasikėsino pažeisti Unijos, o kartu ir Unijos kreditorių, teisėtus interesus. Ieškinys pareikštas jau po to, kai buvo pritaikyti ir įregistruoti ginčo turto areštai Unijos naudai, todėl ieškovė, atstovaujama advokatės, apie turto areštus neabejotinai žinojo (arba bent jau privalėjo patikrinti ir žinoti). Nepaisant to, nei išieškotoja Unija, nei išieškojimą vykdanti antstolė nebuvo įtraukta į bylą trečiaisiais asmenimis, taip pat nebuvo kitaip informuota apie vykstantį ginčą. Tai rodo, kad ieškovė, susiderinusi veiksmus su atsakove, kuri nepateikė atsiliepimo byloje, sudarydama teisines prielaidas sprendimo už akių priėmimui, sąmoningai siekė nuslėpti vykstantį teisminį procesą nuo Unijos ir „tyliai“ prisiteisti nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn, apsunkindama Unijos galimybes nukreipti į jį išieškojimą. Atsižvelgiant į akivaizdžiai nesąžiningus ieškovės veiksmus, yra pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu Unijos atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose ir bylos teisminio nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų pagrindu ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.
15. Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Byloje nagrinėjamas teisminis ginčas dėl dovanojimo panaikinimo (CK 6.472 str.) ir restitucijos taikymo.
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. spalio 24 d. tarp ieškovės (dovanotojos) ir atsakovės (apdovanojamosios) buvo sudaryta Turto dovanojimo sutartis (Sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieškovė padovanojo dukrai (atsakovei) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (Turtas), o atsakovė Turtą priėmė. Atsakovės nuosavybės teisės į Turtą Nekilnojamojo turto registre registruotos nuo 2008 m. spalio 28 d. Į bylą ieškovė pateikė ir 2008 m. spalio 31 d. atsakovės pasirašytą Pasižadėjimą dėl išlaikymo, kuriuo atsakovė įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvenimo galo, teikti jai visapusišką pagalbą, suteikti gyvenamąją vietą ir leisti kartu gyventi, maitinti, pirkti vaistus ir kitaip visapusiškai rūpintis. Nuo 2020 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registre išviešinti apribojimai Turtui – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. gegužės 19 d. pritaikytas areštas (apribotos valdymo ir disponavimo teisės) ir 2022 m. lapkričio 4 d. antstolės I. B. pritaikytas areštas (apribota disponavimo teisė). Antstolė I. B. informavo teismą, kad areštas atsakovės Turtui pritaikytas vykdant 2 960 981 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimą Unijos naudai. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 17.2.-3730 nustatyta, kad atsakovės Turto areštas pritaikytas siekiant užtikrinti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimą ir galimą turto konfiskavimą. 2022 m. spalio 25 d. rašytiniu pranešimu atsakovė pareikalavo atsakovę iki 2022 m. lapkričio 11 d. išsikraustyti su visais daiktais iš patalpų (duomenys neskelbtini). Pagal Gyventojų registro 2022 m. lapkričio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės gyvenamoji vieta nuo 2022 m. spalio 28 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
18. Ieškovė siekia panaikinti Sutartį Civilinio kodekso (CK) 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu.
19. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovės veiksmai nesirūpinant ja (ieškove) bei išregistruojant jos gyvenamąją vietą iš ginčo namo, yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Atsakovė tokiam vertinimui byloje neprieštarauja.
20. Civilinio proceso kodekso (CPK) 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio pripažinimas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra atsakovo teisė pripažinti ieškinį (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį – bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas ieškinio pripažinimą priima ne automatiškai, nes turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, ieškinio pripažinimas teismui nėra privalomas, teismas turi įsitikinti, kad toks procesinis veiksmas nepažeidžia nei teisės aktų reikalavimų, nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas, be kita ko, įtvirtintas dėl to, kad nebūtų sudarytos prielaidos nesąžiningiems proceso dalyviams piktnaudžiauti teise.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad baigti bylos nagrinėjimą iš esmės leidžiama, jei yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui ir kiti byloje dalyvaujantis asmenys su tuo sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).
22. Byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių (Sutartis sudaryta 2008-10-24, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ginčo turtui nuo 2020-05-19 taiko areštą, LApT 2022-06-06 nutartimi iš atsakovės solidariai su dar šešiais skolininkais trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ priteista 2 957 886,78 Eur žalos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2017-03-02, 2022-10-21 teismo sprendimas dėl žalos priteisimo pateiktas antstolei I. B. vykdyti, 2022-11-04 antstolė įregistravo ginčo turtui areštą, ieškinys teismui pateiktas 2022-11-11) visuma įrodo, kad Sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų įtakos trečiojo asmens BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, inter alia, jo kreditoriams, ir kuris yra pradėjęs priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovei priklausančio Turto veiksmus, interesams, kadangi tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos išvengti atsakovės skolos išieškojimo nukreipimo į Turtą.
23. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad šioje byloje proceso šalių (ieškovės ir atsakovės) pateiktą taikos sutartį atsisakę tvirtinti teismai (Vilniaus apygardos teismo 2023-03-23 nutartis Nr. e2-1267-643/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-09 nutartis Nr. e2-481-450/2023) yra išaiškinę, kad restitucijos taikymas, t. y. ginčo Turto perdavimas ieškovei, ko siekta taikos sutartimi ir ko siekiama ieškinio pripažinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nes bloginama atsakovės turtinė padėtis, atitinkamai ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bei jos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.
24. Apibendrinant darytina išvada, kad tenkinti ieškinį atsakovei jį pripažįstant nėra teisinio pagrindo.
25. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
26. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018, 20 punktas).
27. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
28. Teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018, 23 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties pagrindu ieškovė padovanojo dukrai (atsakovei) Turtą. Ieškovė prašo pripažinti Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nurodydama, kad atsakovės reikalavimas išsikraustyti yra smerktinas geros moralės požiūriu. Be to, ieškovės teigimu atsakovė nesilaiko ir kitų 2008 m. spalio 31 d. pasižadėjimu prisiimtų įsipareigojimų ja (ieškove) rūpintis, išlaikyti, teikti visapusišką pagalbą, maitinti.
30. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018, 27, 28 punktai).
31. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, jog ginčo Sutartyje jos šalys neįtvirtino jokių atsakovės (apdovanotosios) papildomų įsipareigojimų ieškovei (dovanotojai), išskyrus Turtą priimti.
32. Teismas, įvertinęs byloje surinktus objektyvius įrodymus ir proceso šalių (ieškovės ir atsakovės) teiktus paaiškinimus daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios suponuotų poreikį taikyti CK 6.472 straipsnio 1 dalį ir to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes, nors tokią procesinę pareigą ji turi (CPK 178 straipsnis). Ieškovė teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės kokius nors neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovės orumo žeminimą, psichologinio ar fizinio smurto naudojimą ir / ar panašius veiksmus, kurie galėtų būti smerkiami geros moralės požiūriu. Iš ieškovės ir atsakovės paaiškinimų negalima spręsti apie bet kokį tarp jų kilusį konfliktą, pademonstruotą akivaizdžią nepagarbą ir / arba nedėkingumą. Priešingai, teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad siekdama ieškovės išsikraustymo, siekė ne ją (ieškovę) pažeminti ir / ar įžeisti, o norėjo apsaugoti nuo žinios apie galimą išieškojimo nukreipimą į Turtą. Kad tokį atsakovės elgesį šalys ne smerkia, o pateisina, rodo tiek ieškovės patvirtinimas, kad ginčo Turte ji su atsakove gyventų ir ateityje, t. y. jai (ieškovei) atgavus nuosavybės teises į Turtą, tiek tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią teismas atsisakė tvirtinti, kaip pažeidžiančią atsakovės kreditorių interesus. Pastebėtina, kad vien atsakovės raginimas ieškovei išsikraustyti, jeigu toks realiai ir buvo (šalims gyvenant kartu poreikio rašytiniam pranešimui nebuvo), neperžengia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto geros moralės apibūdinimo. Toks veiksmas savaime nėra smerktinas, ypač atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kada yra reali grėsmė atsakovei Turto netekti, kreditoriams nukreipus į jį išieškojimą. Byloje nustatyta, kad ieškovei gyvenamoji vieta yra užtikrinta ir tai atsakovei neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, nes ieškovė nelaukdama jai atsakovės 2022 m. spalio 25 d. pranešime nurodyto termino (iki 2022-11-11) ir nesiimdama jokių kitų teisinės gynybos priemonių (pvz. siekdama įpareigoti atsakovę vykdyti 2008-10-31 pasižadėjimą) jau 2022 m. spalio 28 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo pas savo anūką (atsakovės sūnų).
33. Šioje vietoje primintina, kad pagal teismų išaiškinimus (šio sprendimo 27 punktas) griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Teismo vertinimu byloje nėra atskleista (įrodyta) tokių atsakovės veiksmų ieškovės atžvilgiu, kurie galėtų būti vertinami kaip neabejotinai griežtai smerktini.
34. Dėl ieškovės argumentų, jog atsakovė pradėjo ja nebesirūpinti, nevežė jos pas gydytojus, pastebėtina, kad jie yra sietini ne su ginčo Sutartimi, o su atsakovės 2008 m. spalio 31 d. vienašaliu sandoriu – Pasižadėjimu. Viena vertus, ieškovė į bylą nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų (pvz. neprašė kviesti liudytojų ar pan.), kita vertus, nei vienai iš šalių neginčijant aptariamu atsakovės Pasižadėjimu atsakovės prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, pastarajai išlieka galimybė siekti savo galimai pažeistų teisių gynimo kitu, trečiųjų asmenų, taip pat ir atsakovės kreditorių, interesų nepažeidžiančiu būdu – įpareigojant atsakovę vykdyti prisiimtas pareigas.
35. Teismas, visapusiškai ištyręs byloje surinktus duomenis, įvertinęs visų proceso dalyvių pozicijas bei remdamasis, be kita ko, ir savo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis), sprendžia, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. ieškovė neįrodė, kad atsakovė prieš ją po ginčo Sutarties sudarymo atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), o ieškovės nurodyta (įrodinėta) faktinė aplinkybė apie atsakovės reikalavimą ieškovei išsikraustyti iš atsakovei priklausančio Turto, nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus kvalifikuoti kaip geros moralės požiūriu neabejotinai griežtai smerktinus CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, todėl ieškovės reikalavimą panaikinti ginčo Sutartį atmeta, kaip nepagrįstą. Atmetus ieškinio reikalavimą panaikinti Sutartį, atmestinas ir išvestinis reikalavimas taikyti restituciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
37. Ieškinį atmetus, trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bylą inicijavusios ieškovės. Trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstas 2023 m. vasario 3 d. pažyma (1 210 Eur sumai), 2023 m. kovo 22 d. pažyma (665,50 Eur sumai) ir 2023 m. gegužės 29 d. pažyma (917,18 Eur sumai). Toks patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimas vertintinas kaip tinkamas. Prašoma priteisti suma (2 792,68 Eur) neprieštarauja CPK 98 straipsnio reglamentavimui, todėl trečiajam asmeniui priteistina iš ieškovės.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.)
38. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.
39. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
40. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu – jis gali būti įvertintas ir kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą tos konkrečios bylos išsprendimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo motyvacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).
41. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų, pavyzdžiui – sukelti nepatogumų kitai šaliai, sutrukdyti vykdymo procesą ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
42. Ieškovės procesinis elgesys byloje teikiant klaidinančius įrodymus (pvz. neaktualus 2008 metų NTR išrašas), kuriais siekta ne tik sumažinti ieškinio sumą, bet ir nuslėpti bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, suponuoja išvadą, kad nepagrįstas ieškinys buvo pateiktas sąmoningai, piktnaudžiaujant savo teise į teisminę gynybą. Kad ieškovė nežinojo apie Turtui pritaikytus apribojimus ir apie atsakovės kreditorius mažai tikėtina. Kita vertus, tai paaiškėjo pačioje pirminėje bylos proceso stadijoje. Tačiau netgi teismams tiek bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, tiek ir apeliacinėje instancijoje ne kartą akcentavus byloje egzistuojantį viešąjį interesą, ieškovės procesinis elgesys nesikeitė – ieškovė ir toliau siekė savo, o kartu ir atsakovės, interesus priešpastatyti iškeliant juos virš atsakovės kreditorių teismų sprendimais patvirtintų, t. y. teisėtų, turtinių interesų. Visa tai akivaizdžiai liudija apie ieškovės pastangas apsaugoti atsakovę nuo kreditorių, trukdyti vykstančiam vykdymo procesui, atidedant atsakovės skolos išieškojimo nukreipimą į Turtą ir tuo pačiu užkertant kelią atsakovės kreditoriui į operatyvų patirtos žalos kompensavimą. Visa tai lemia CPK 95 straipsnio nuostatų taikymą ieškovės atžvilgiu, t. y. jai skirtina 2 000 Eur bauda, pusę jos (1 000 Eur) paskiriant trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, prieš kurio interesus ir lūkesčius buvo veikiama teikiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.472 straipsniu ir Civilinio proceso kodekso 93, 95, 107, 270, 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškovės J. G. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) trečiojo asmens BKU „Vilniaus taupomoji kasa (j. a. k. 112040690) 2 792,68 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Skirti ieškovei J. G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą, pusę šios sumos, t. y. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų), skiriant trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus taupomoji kasa (j. a. k. 112040690).
Asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.