Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo, atsakovės J. B. prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo ir ieškovės J. G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra bei bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo esmės

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties esmės

III. Apeliacinio ir atskirojo skundų bei atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.

22. Skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio ar atskirojo skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį ir atskirąjį skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

24. Byloje pateiktas atsakovės J. B. ranka surašytas ir pasirašytas 2008 m. spalio 31 d. Pasižadėjimas, kuriame atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad jos mama J. G. B. Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo jai ginčo turtą, pažadėjo išlaikyti mamą J. G. B. iki gyvenimo galo, teikti visapusišką pagalbą, suteikti gyvenamąją vietą ir leisti kartu gyventi, maitinti, pirkti vaistus ir kitaip visapusiškai rūpintis.

25. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui – sodo namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 19 d. taikomas areštas (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nuo 2020 m. gegužės 19 d. (apribotos valdymo ir disponavimo teisės), antstolės Irenos Beliačic nuo 2022 m. lapkričio 4 d. (apribota disponavimo teisė).

26. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 17.2.-3730, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodoma, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01003-11, kuriame J. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo byloje Unija yra pareiškusi civilinį ieškinį. Prokuroro 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui užtikrinti, J. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės apribojimas.

27. Antstolės Irenos Beliačic 2022 m. gruodžio 20 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. S‑22‑11‑40170 nurodoma, kad J. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas vykdant išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-662-275/2021 dėl 2 960 981 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš J. B. išieškotojai Unijai.

28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022, pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2021 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021, be kita ko:

28.1. Unijai iš atsakovės J. B. ir kitų šešių solidarių bendraskolių priteistas 2 957 886,78 Eur nuostolių atlyginimas;

28.2. Unijai iš atsakovės J. B. ir kitų penkių solidarių bendraskolių priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 957 886,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

28.3. Unijai iš atsakovės J. B. priteistos 2 558,74 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

28.4. valstybei iš atsakovės J. B. priteistos 31,88 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme;

28.5. valstybei iš atsakovės J. B. priteistas 1 301,62 Eur žyminis mokestis;

28.6. Unijai iš atsakovės J. B. priteistos 535,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

29. Atsakovė J. B. 2022 m. spalio 25 d. rašytiniu pranešimu pareikalavo ieškovę J. G. B. iki 2022 m. lapkričio 11 d. išsikraustyti su visais daiktais iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

30. Gyventojų registro duomenimis ieškovės J. G. B. gyvenamoji vieta nuo 1963 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2022 m. spalio 27 d. buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. spalio 28 d. ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

31. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, nustatęs, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-481-450/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

32. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė; skyrė ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (1 000 Eur) priteisiant Unijai; priteisė iš ieškovės Unijai 2 792,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.

36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinė byla, pradėta pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo, ir civilinė byla, pradėta pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties, sujungtos.

37. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl Dovanojimo sutarties panaikinimo, ir pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl baudos panaikinimo, sumažinimo ar išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo panaikinti dovanojimą (ne)buvimo

38. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.467 straipsnio 1 dalis).

39. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

40. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

41. Bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį, nes CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑305/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

42. Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais.

43. Byloje ginčas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo kilo iš šeimos teisinių santykių, mamai prašant panaikinti Dovanojimo sutartį, kuria dukrai ji padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą su statiniu.

45. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo sprendimo motyvai ir išvados dėl įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimo prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Ieškovės vertinimu, ji įrodė CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodytas dovanojimo panaikinimo instituto taikymo sąlygas. Pirma, atsakovė pripažino ieškovės reikalavimus, ieškinyje pateiktų aplinkybių neginčijo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Dovanojimo sutarties panaikinimas nepažeistų viešojo intereso. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė atsakovės kreditorės interesui gauti reikalavimų patenkinimą, o ne civilinio proceso tikslui – atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, kurias sieja šeiminiai santykiai, be to, neatsižvelgė į tai, jog atsakovės prievolė Unijai yra solidari kartu su dar šešiais bendraskoliais, atsakovė pagal finansines galimybes skolą moka. Antra, Pasižadėjime atsakovė aiškiai ir besąlygiškai įsipareigojo išlaikyti ir rūpintis ieškove iki gyvos galvos. Atsižvelgus į padovanoto turto vertę, artimą giminystės ryšį ir į pažado esmę bei turinį, pažado nesilaikymas yra smerktinas geros moralės atžvilgiu.

46. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nekonstatuoja įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo panaikinti dovanojimą, remiantis CK 6.472 straipsnio 1 dalimi, ir taikyti CK 6.472 straipsnio 3 dalyje numatytas dovanojimo panaikinimo teisines pasekmes, nėra.

48. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovės teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis), šis pripažinimas teismui nėra privalomas. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. CPK 42 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, be kita ko, nepriima atsakovo pripažinimo ieškinio, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

49. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui taikomas areštas, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑300‑516/2022 priteistos žalos išieškojimą Unijai bei siekiant užtikrinti civilinio ieškinio patenkinimą Unijai ir galimą turto konfiskavimą FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turėtų kito turto, iš kurio galėtų būti patenkinti Unijos reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog atsakovei padovanoto turto grąžinimas ieškovei, taikant restituciją, ko siekta ieškinio pripažinimu, pažeidžia viešąjį interesą, t. y. bloginama atsakovės turtinė padėtis ir atitinkamai Unijos bei jos kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą.

50. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados nekeičia ieškovės akcentuojamos aplinkybės dėl atsakovės periodinėmis įmokomis dengiamos skolos Unijai ar skolos solidarumo su kitais bendraskoliais. Įvertinus priteistų nuostolių dydžio (2 957 886,78 Eur, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos) ir atsakovės mokamų periodinių įmokų dydžio (500 Eur per mėnesį) santykį, taip pat aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą Unijos naudai, daroma išvada, kad atsakovės mokamų periodinių įmokų dydis nėra pakankamas Unijos reikalavimui patenkinti. Atsakovė kartu su likusiais bendraskoliais Unijai turi vieną bendrą skolą bei bendrą pareigą grąžinti visą skolą. CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo ypatumo, t. y. kad ginčas yra kilęs tarp motinos ir dukros, ir pažymi, jog ieškovės nurodomi argumentai dėl artimiausiais giminystės ryšiais susijusių asmenų siekio greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką nepaneigia teismo pareigos, priimant atsakovės ieškinio pripažinimą, įvertinti tokių veiksmų atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, o sprendimą dėl ginčo esmės priimti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu, vertinant reikalavimų (ne)pagrįstumą tiek konkrečios (konkrečių) teisės normų, tiek kertinių civilinės teisės principų (protingumo, teisingumo ir sąžiningumo) kontekste.

52. Aptarti motyvai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad vien atsakovės ieškinio pripažinimas nesudaro pagrindo jį patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė ieškinį pripažino ir ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, savaime nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

53. Antra, ieškovė neįrodė, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu atliko veiksmus, kuriuos būtų pagrindas kvalifikuoti kaip griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė nesilaikė Pasižadėjimo, kuriuo įsipareigojo suteikti ieškovei gyvenamąją vietą, pirkti maisto produktus, vaistus, išlaikyti ir kitaip visapusiškai rūpintis ieškove, bei, jog tokie veiksmai yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pareikalavo ieškovę išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad pareikalavo ieškovę išsikraustyti, siekdama apsaugoti nuo žinios apie galimą išieškojimo nukreipimą į ginčo turtą. Minėta, kad neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. CK 6.472 straipsnio taikymas siejamas su apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl vykdomo išieškojimo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto, į atsakovės nurodytą priežastį, dėl kurios ji pareikalavo ieškovę išsikraustyti (siekiant apsaugoti nuo žinios apie vykdomą išieškojimą) bei į tai, jog ieškovė neliko be gyvenamosios vietos (ieškovė nurodo gyvenanti su vaikaičiu), vien atsakovės pareikalavimas ieškovei išsikraustyti iš padovanoto namo, nors ir gali būti vertinamas kaip neigiamas veiksmas, tačiau nekvalifikuojamas kaip griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitus atsakovės atliktus veiksmus, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip griežtai smerktinus geros moralės požiūriu.

54. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovės argumentams, kuriais ji grindė ieškinį, iš esmės esant susijusiems su atsakovės pasirašyto Pasižadėjimo nevykdymu, ieškovė savo galimai pažeistas teises gali ginti kitu, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančiu būdu, t. y. kreipdamasi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovę vykdyti Pasižadėjimu prisiimtas pareigas.

55. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu.

56. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu procesinės teisės normų pažeidimu, t. y., kad teismas, nepradėjęs bylos nagrinėjimo iš esmės, 2023 m. vasario 6 d. parengiamajame posėdyje ieškovės klausė aplinkybių, kurios nesusijusios su pasiruošimo bylą nagrinėti teisme veiksmais. Visų pirma pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju nenustatyta, kad byla išspręsta neteisingai. Antra, išklausius 2023 m. vasario 6 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovė posėdyje nedalyvavo (dalyvavo ieškovės atstovė). Posėdžio metu išspręsti procesinio pobūdžio prašymai ir paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis. Iš minėto garso įrašo nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų atlikęs veiksmus, nesusijusius su pasirengimu bylą nagrinėti teisme.

Dėl teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis (ne)pagrįstumo

57. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovei paskyrė 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nepagrįsto ieškinio pateikimą), pusę šios sumos (1 000 Eur) priteisiant Unijai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės procesinis elgesys byloje teikiant klaidinančius įrodymus (neaktualų 2008 m. Nekilnojamojo turto registro išrašą), siekiant ne tik sumažinti ieškinio sumą, bet ir nuslėpti bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, teikia pagrindą išvadai, kad nepagrįstas ieškinys buvo pateiktas sąmoningai, piktnaudžiaujant savo teise į teisminę gynybą.

58. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti teismo paskirtą baudą, šio prašymo netenkinus – sumažinti baudą iki 300 Eur, nurodyto prašymo netenkinus – išdėstyti 2 000 Eur baudos mokėjimą 12 mėn. Ieškovė neigė siekusi suklaidinti teismą, akcentavo, kad bylos nagrinėjimo nevilkino ir procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Teismo paskirta bauda, atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį (ieškovė yra pensininkė), per didelė ir neprotinga, pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principus.

59. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą – paskirtą baudą sumažino iki 1 000 Eur, pusę jos (500 Eur) priteisiant Unijai. Teismas nurodė, kad proceso šalių (ieškovės ir atsakovės) suderinti veiksmai (teikiant ieškinį nuslepiamas faktas apie ginčo turtui taikomus apribojimus, neteikiamas atsiliepimas, ieškinys pripažįstamas, pateikiama neteisėta taikos sutartis), vertintini kaip akivaizdus siekis apginti ne ieškovės, o išskirtinai atsakovės turtinius interesus, ieškinio pagalba siekiant sumažinti atsakovės turtą ir taip apsunkinti išieškojimo atsakovės kreditorių naudai galimybes.

60. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, atskirajame skunde nurodo, kad, pareikšdama ieškinį, turėjo realų pagrindą manyti, jog kitokiu būdu, nei kreipiantis į teismą dėl Dovanojimo sutarties panaikinimo, apginti pažeistų teisių negalėjo. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų priežasčių pagrindo skirti ieškovei baudą nėra.

61. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑254‑403/2021 16 punktas). Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.

62. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje – dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

63. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

64. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑404‑969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

65. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

67. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ieškovės siekio nuslėpti ginčo turtui taikomus apribojimus grindžia motyvu, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė neaktualų 2008 m. Nekilnojamojo turto registro išrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien neaktualaus Nekilnojamojo turto registro išrašo pateikimas teismui savaime nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog ieškovė sąmoningai siekė nuslėpti ginčo turtui pritaikytus apribojimus. Juolab kad byloje nenustatyta, jog ieškovei prieš ieškinio pareiškimą būtų buvę žinoma apie ginčo turtui pritaikytus apribojimus ir iš ginčo turto vykdomą išieškojimą. Be kita ko, teismas turi prieigą prie valstybės registrų, kuriuose gali patikrinti aktualius duomenis apie ginčo turtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

68. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ieškovei, kad atsakovės atsiliepimo į ieškinį nepateikimas, atsakovės ieškinio pripažinimas, bylos šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir užbaigti bylą taip pat nesudaro vienareikšmiško pagrindo spręsti, jog būtent ieškovė, teikdama ieškinį, akivaizdžiai naudojosi teise į teisminę gynybą ne pagal jos paskirtį. Atsakovės pareigos pateikti atsiliepimą vykdymas (CPK 142 straipsnio 1 dalis) ir pasinaudojimas procesine teise pripažinti ieškinį (CPK 42 straipsnio 1 dalis), nors šalys ir yra susijusios artimais giminystės ryšiais, nuo ieškovės nepriklauso. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, ir pasinaudojimas įstatyme numatyta procesine bylos šalių teise užbaigti bylą taikiai (CPK 42 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kad teismai atsisakė taikos sutartį tvirtinti, savaime negali būti pagrindu išvadai dėl ieškinio nepagrįstumo ir netinkamo naudojimosi teise į teisminę gynybą. Byloje taip pat nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių išankstinį ginčo šalių susitarimą ir veiksmų derinimą, nukreiptą į siekį išvengti skolos išieškojimo iš atsakovės turto.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir bylos faktinius duomenis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu atsisakyta panaikinti paskirtą baudą, nėra pakankami daryti išvadą dėl ieškovės sąmoningų, tyčinių veiksmų, pateikiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškovės subjektinės teisės į teisminę gynybą naudojimosi ne pagal paskirtį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

70. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas dovanojimo sutarties panaikinimas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo panaikinti, sumažinti ar išdėstyti paskirtą baudą, netinkamai įvertino bylos šalių procesinius veiksmus nagrinėjant bylą, dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados dėl ieškovės netinkamo teisės į teisminę gynybą naudojimosi. Dėl nustatytų aplinkybių ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas tenkinamas bei Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškovei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

72. Į pagrindinius apeliacinio ir atskirojo skundų bei atsiliepimų į juos argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio, atskirojo skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųstų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

74. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinį skundą ir prisidėjimą prie apeliacinio skundo, neatlyginamos. Byloje nėra duomenų apie ieškovės išlaidas, patirtas rengiant atskirąjį skundą, taip pat apie atsakovės išlaidas, patirtas rengiant į atsiliepimą į atskirąjį skundą.

75. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Unija pateikė teismui prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymus, kad patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 242 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

76. Unija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais ir prašė skundą atmesti, todėl, atmetus apeliacinį skundą, Unija įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimą. Unijos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Unijai iš ieškovės priteisiamos 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

77. Atsiliepime į atskirąjį skundą Unija laikėsi priešingos pozicijos nei ieškovė atskirajame skunde, todėl, atskirąjį skundą patenkinus, Unijos patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. G. B. prašymą panaikinti baudą patenkinti – panaikinti ieškovei J. G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimu skirtą 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš ieškovės J. G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 112040690, 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.