Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, taip pat rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui pateikimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės R. U. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui S. L. (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam šalių sūnui K. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 370 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant, kad išlaikymo suma sumokama iki mėnesio 20-os dienos, taip pat 3200 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimą, ieškovę paskiriant vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose dėstė tokias aplinkybes ir argumentus: ieškovei su atsakovu ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. L.. Vaikas visą šį laiką gyvena su ieškove, ji juo rūpinasi, auklėja bei pagal savo išgales materialiai išlaiko. Su atsakovu ieškovė kartu nebegyvena nuo 2020 m. pabaigos, atsakovas per tą laiką išlaikymą vaikui skyrė tik du mėnesius ir vaiko išlaikymui yra susidaręs įsiskolinimas. Pažymėjo, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Teigė, kad vidutinė suma reikalinga sūnaus K. L. išlaikymui per mėnesį yra apie 740 Eur, su ieškiniu teikė vaiko poreikių ir išlaikymo paskaičiavimą. Vaikas yra neįgalus, jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, šiuo metu jos darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 660 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, jai sunku išlaikyti vaiką, prie vaiko išlaikymo smarkiai prisideda jos artimieji. Taikiai su atsakovu dėl išlaikymo susitarti ieškovei nepavyko. Pagal savo išgales vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė gali skirti po 370 Eur, atsakovas yra darbingas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti 370 Eur. Taip pat priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas, kuris skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. (už 16 mėn.), po 200 Eur/mėn., kadangi atsakovas šiuo laikotarpiu vaikui išlaikymo neteikė. Savo poziciją grindė teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis (b. l. 1-13, 82).

3. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) buvo siųsti teismo žinomais atsakovo adresais (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), tačiau AB „Lietuvos paštas“ pašto siuntas grąžino kaip neįteiktas ir neatsiimtas per jų saugojimo pašte terminą (b. l. 32, 45). Atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo atstovei susiekus su juo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išsiunčiant procesinius dokumentus el. paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas buvo informuotas apie ieškovės kreipimąsi į teismą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei 2022 m. liepos 14 d. lankantis jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2022 m. liepos 14 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Tarnybos vertinimu, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vaikui atitinka vaiko interesus. Tarnyba nustatė, kad nepilnametis K. L., kartu su mama R. U. ir mamos sugyventiniu gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Būstas, pasak ieškovės, priklauso jos sugyventiniui. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Berniukas miega kartu su mama viename kambaryje, kuris apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, vystytis, ugdytis. Berniukas lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (nemokamas dėl neįgalumo). Papildomai lankosi pas psichologą ir logopedą darželyje bei pas logopedą privačiai (apie 120 Eur/mėn.). Ieškovės teigimu, sūnui yra nustatytas neįgalumas dėl vaikystės autizmo. K. L. sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, jo nuomonė išklausyta nebuvo. Apsilankymo metu berniukas buvo namuose. Vaikas buvo tvarkingai, švariai aprengtas, žaidė planšetiniu kompiuteriu, atrodė gerai nusiteikęs. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, gauna minimalią algą, vaiko neįgalumo išmoką (300 Eur/mėn.) bei vaiko pinigus (124 Eur/mėn). Ieškovės teigimu, su atsakovu S. L. skyriumi gyvena apie 1,5 metų. Pasak moters, atsakovas su vaiku nesusitinka, neaplanko, tik kartas nuo karto parašo SMS žinutę. Anot motinos, tėvas su sūnumi paskutinį kartą matėsi maždaug prieš 4 mėn., kai pasiėmė vaiką iš darželio. R. U. teigimu, pradžioje atsakovas vaiko išlaikymui pervedinėjo mažas sumas, o paskutinius 4 mėnesius perveda po 200 Eur/mėn. Tarnyba taip pat nustatė, kad S. L. gyvena nuomojamame name, adr. (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, yra visi patogumai, būtini baldai bei namų apyvokos daiktai. Vaikui yra paruoštas atskiras kambarys, nupirkta nauja lova. Vyras dirba pagal verslo liudijimą, nurodė, kad jo darbo pajamos – apie 1000 Eur/mėn. Pasak atsakovo, su vaiku jis matėsi maždaug prieš mėnesį laiko, ieškovė jam trukdo bendrauti su sūnumi. S. L. teigimu, jis galėtų mokėti iki 300 Eur/mėn. išlaikymą vaikui, taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį ieškovei duoda pinigų sūnaus poreikiams, jo teigimu, apie 300 Eur (b. l. 35-44).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

6. Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas S. L., gim. (duomenys neskelbtini), turi sūnų K. L., gim. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimas, (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam šiuo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metai.

7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

8. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove. Tai patvirtina ir į bylą pateikti Tarnybos dokumentai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

9. Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

10. Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus bylos duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis, kurie liudija, kad atsakovas vertėsi individualia veikla, yra gavęs su darbo santykiais susijusių pajamų kaip samdomas darbuotojas, kad Tarnybos darbuotojui nurodė gaunantis reguliarias pajamas, atsižvelgus į ieškovės procesinių dokumentų reikalavimą dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis.

11. Ieškovė prašė priteisti sūnui iš atsakovo po 370 Eur – pusę kas mėnesį patiriamų išlaidų, kurių dydis, ieškovės teigimu, yra 740 Eur. Nurodė, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro: komunaliniai mokesčiai ir internetas (vaiko dalis): 40 Eur, transporto išlaidos – 150 Eur, logopedo paslaugos – 120 Eur, edukacija darželyje, darželio grupės fondas – 7 Eur, kanceliarinės priemonės – 5 Eur, didaktinės priemonės – 10 Eur, žaislai, pasakų knygelės – 20 Eur, bilietai į edukacinius renginius, zoo sodus – 3 Eur, maistas namuose – 226 Eur, vaistai, vitaminai – 5 Eur, higienos reikmenys – 3 Eur, drabužiai – 49 Eur, avalynė – 21 Eur, atostogos – 30 Eur, gimtadieniai – 17 Eur, kirpykla – 10 Eur, planšetė – 25 Eur, patalynė, rankšluosčiai – 2,50 Eur. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus konstatuotina, kad dauguma jų yra realūs, galimai atitinka nepilnamečio K. L. poreikių tenkinimui išleidžiamas sumas, tačiau iš dalies kvestionuotina, ar pagrįstos yra 150 Eur dydžio transporto išlaidos vaikui.

12. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 520 Eur atskaičius mokesčius, todėl laikytina, kad 520 Eur šiuo metu yra minimali suma, kuri būtina vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį.

13. Nagrinėjamu atveju K. L. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl negalios dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikystės autizmo), jam reikalingos specialistų konsultacijos (Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo, b. l. 9-10). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos pensijų įstatymą (toliau – VŠPĮ) ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – IVĮ) valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ ir VŠPĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.).

14. Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pažymėtina, kad tėvams turint finansinių galimybių turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti ženkliau ribojamas, tėvai turėtų siekti rasti finansinių galimybių užtikrinti įprastinius vaiko poreikius, kurie buvo tenkinami tėvams gyvenant kartu. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

15. Atsakovas savo pozicijos teismui neteikė. Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie iš atsakovo gautas pinigų perlaidas, iš kurių matyti, kad ieškovė Perlo terminale atsiėmė iš atsakovo gautas tokias sumas: 2021 m. lapkričio 25 d. – 50 Eur ir 100 Eur, 2022 m. sausio 22 d. – 50 Eur, 2022 m. gegužės 3 d. – 100 Eur, 2022 m. gegužės 19 d. – 100 Eur, 2022 m. birželio 11 d. – 100 Eur, 2022 m. birželio 26 d. – 100 Eur ir 100 Eur, 2022 m. rugpjūčio 21 d. – 100 Eur ir 100 Eur (b. l. 72-73).

16. Remiantis Sodros duomenimis, atsakovas nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2021 m. birželio 4 d. vertėsi individualia veikla, o nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gavo 636,84 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Bylos duomenimis, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, juridinių asmenų dalyvių teisių. Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: Opel Omega, 1995 m. gamybos (dalyvavimas eisme draudžiamas, nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. areštuota), Peugeot 460, 1999 m. gamybos (dalyvavimas eisme draudžiamas, nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. areštuota), F. F., 2000 m. gamybos (nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. areštuota). Antstolių informacinės sistemos registro 2022 m. rugsėjo 21 d. duomenimis, atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu vykdomas priverstinis lėšų išieškojimas keturiose antstolių vykdomosiose bylose: išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (išieškomos sumos – 60 Eur, 30 Eur), išieškotojo fizinio asmens naudai (išieškoma suma – 21 239,61 Eur), išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai (išieškoma suma – 1000 Eur). Iš teismo iniciatyva gautų Gyventojo registro duomenų nustatyta, kad be sūnaus K. L., atsakovas taip pat turi ir nepilnametę dukrą S. L., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 75).

17. Sodros duomenimis, ieškovė nuo 2021 m. spalio 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna apie 1050 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį, neatskaičius mokesčių; anksčiau dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, kur jos užmokestis buvo apie 1200 Eur/mėn. Remiantis valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, juridinių asmenų dalyvių teisių, jos vardu nėra registruota transporto priemonių.

18. Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo mokėtino išlaikymo sūnui dydžio, atsižvelgtina į tėvų gaunamas pajamas ir (ar) ankstesniais laikotarpiais gautų pajamų dydį, kuris nėra didelis, į abiejų tėvų pareigą dėti pastangas, kad gaunamos pajamos būtų pakankamos teikti sūnui išlaikymą, į šalių turimą turtą ar jo nebuvimą, skolinius įsipareigojimus, į vaiko amžių, į tai, kad atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą. Įvertintina tai, kad K. L. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl negalios. Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad ieškovė be valstybės mokamos išmokos vaikui, kuri mokama kiekvienam vaikui, šiuo konkrečiu atveju, remiantis VŠPĮ, gauna ir vaiko neįgalumo išmoką, apie 300 Eur/mėn., kuri gali būti skirta logopedo, kitų specialistų pagalbos apmokėjimui. Todėl įvertinęs tai, kas aukščiau nustatyta, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas 260 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas sūnui kas mėnesį. Vertintina, kad toks išlaikymas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

19. Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 14 d.). Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Į mokėtinas sumas įskaičiuotinos atsakovo po 2022 m. birželio 14 d. ieškovei sumokėtos sumos (bylos duomenimis – 2022 m. birželio 26 d. – 100 Eur ir 100 Eur, 2022 m. rugpjūčio 21 d. – 100 Eur ir 100 Eur).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo

20. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d., taigi toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą.

21. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Ieškovė teigė, kad su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2020 m. pabaigos. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, pirmas pinigų perlaidas, gautas iš atsakovo, ji atsiėmė Perlo terminale 2021 m. lapkričio 25 d. – 50 Eur ir 100 Eur – tai leidžia teigti, kad 2020 m. lapkričio mėnesį šalys jau gyveno atskirai, nebevedė bendro ūkio, sūnus gyveno su ieškove, atsakovas pradėjo mokėti vaikui išlaikymo lėšas. Įvertinus šiuos duomenis, laikytina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra paneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad šalys gyveno skyrium ir išlaikymas priteistinas nuo 2020 m. lapkričio 1 d.

22. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Iš bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 14 d.) yra atlikęs tokius mokėjimus: 2021 m. lapkričio 25 d. – 50 Eur ir 100 Eur, 2022 m. sausio 22 d. – 50 Eur, 2022 m. gegužės 3 d. – 100 Eur, 2022 m. gegužės 19 d. – 100 Eur, 2022 m. birželio 11 d. – 100 Eur. Iš viso – 500 Eur.

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

24. Ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nurodė, kad atsakovo mokėtinos sumos turėjo būti po 200 Eur per mėnesį. Apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo sumą teismas remiasi ieškovės nurodytu priteistinu išlaikymo dydžiu (200 Eur/mėn.), taip pat įvertina aukščiau nurodytą atsakovo sumokėtą 500 Eur sumą. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. birželio 14 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dienos) ir sudaro: (200 Eur x 19 mėn. 13 d.) – 500 Eur = 3 886,67 – 500 = 3 386,67 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo sūnui išlaikymą po 260 Eur, taip pat priteisus 3 386,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (260 x 12 + 3 386,67) x 0,03 = 195 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

27. Byloje patirta 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vertinant, kad ieškinys tenkintas 75 proc., atsakovo mokėtina suma sudaro 6,72 Eur (8,96 x 0,75), ieškovės – 2,24 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovės valstybės naudai apskaičiuota 2,24 Eur suma nepriteistina.

28. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 195 + 6,72 = 201,72 Eur.

29. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai, savo atliktą tos pačios dienos 200 Eur mokėjimo pavedimą nurodytai bendrovei. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, nėra pagrindo ieškovei priteisti iš atsakovo atlyginimą už išlaidas, kurias ji patyrė mokėdama teisines paslaugas teikiančiai įmonei (ne advokatui ar advokato padėjėjui).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės R. U. ieškinį atsakovui S. L. tenkinti iš dalies.

1. Priteisti iš atsakovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 14 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad išlaikymo suma turi būti sumokama iki einamojo mėnesio 20-os dienos.

Nustatyti, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

2. Priteisti iš atsakovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 3386,67 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 67 ct) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

3. Nepilnamečio vaiko K. L. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui padengti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną ieškovę R. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 201,72 Eur (du šimtus vieną eurą 72 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.