Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-505-828/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-22
Bylos Nr.: e2A-505-828/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-00420-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vygintas Mažuika, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Atsakovas: T. V.
Ieškovas: L. K.
Trečiasis asmuo: A. B.

Kategorijos

2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-505-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00420-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui T. V., trečiajam asmeniui A. B. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. K. (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo T. V. (toliau – ir atsakovas) 3 344,59 Eur žalos atlyginimo už sunaikintas ekologiškas daržoves, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ji ūkininkauja, augina ir parduoda ekologiškas daržoves. 2020 m. balandžio – gegužės mėn. nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo laukas) pasėjo ir pasodino ekologiškas daržoves, tarp jų, ir porus, brokolius, įvairius kopūstus, ropes, salotas. 2020 m. liepos 8 d. viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ išdavė patvirtinantį dokumentą, jog auginamos daržovės yra ekologiškos. 2020 m. spalio 18 d. susitiko atsakovą, kuris iš ieškovės nuomojosi žemės sklypo dalį. Atsakovui pasiūlė, jog nuo 2021 m. gegužės 1 d. gali išnuomoti dar vieną žemės plotą (3,06 ha), nes nebeketino tęsti ekologinio ūkininkavimo veiklos. Kartu nuvažiavo apžiūrėti sklypo dalies, kurią ketino jam nuomoti nuo pavasario, nes tada jame vis dar augo užaugintos daržovės, kurias planavo nusiimti, tačiau dėl palankių oro sąlygų kiek ilgiau stengėsi laikyti darže, jog išliktų šviežios. Be to, su atsakovu to paties susitikimo metu sutarė, kad atsakovas, dirbdamas savo laukus, suars ir ieškovės kitą, mažesnį 40 arų ploto lauką prie sodų, kad pavasarį turėtų kur auginti daržoves savo reikmėms, o už suteiktas paslaugas sumokės.

3. Taip pat nurodė, kad 2020 m. spalio 20 d. nuvykusi prie ginčo lauko, pamatė, kad traktorius su žemės dirbimo įrenginiu, vairuojamas nepažįstamo asmens, dirba žemę (jau buvo susmulkintos (sumulčiuotos) visos sklype buvusios daržovės). Traktorių vairavęs asmuo paaiškino, kad jį į ginčo lauką atsiuntė trečiasis asmuo A. B. (toliau – ir trečiasis asmuo), o pastarajam nurodymą davė atsakovas. Nei traktoriaus vairuotojo, nei trečiojo asmens iki tol nepažinojo, jokių sutarčių ar santykių su jais neturėjo. Ginčo lauką parodė ir prašė suarti atsakovas, o jis sutiko atlikti šią paslaugą.

4. Pažymėjo, kad 2020 m. spalio 23 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta gamtinių reiškinių, fizinių ar juridinių asmenų veiklos padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ar melioracijos įrenginiams nustatyti komisija (toliau – ir komisija) apžiūrėjo sumulčiuotas daržoves, apžiūros akte nurodė, kad 12,28 arų sklypo plote daržovės sumulčiuotos ir apskaičiavo 3 344,59 Eur dydžio žalą. 2021 m. vasario mėn. ji kreipėsi raštu į atsakovą, prašydama atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas nurodė, jog dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į trečiąjį asmenį, o pastarasis siūlė tartis su atsakovu. Daržovių tiekimui 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo sudariusi pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3 su (duomenys neskelbtini) lopšeliu – darželiu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, susmulkinus daržoves, nepajėgė įvykdyti sutarties, nes neteko produkcijos, o nepristačiusi produkcijos, negavo dalies pajamų. Žala buvo padaryta turto netekimu ir negautomis pajamomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 3 344,59 Eur žalos atlyginimą ir 375 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Taip pat priteisė iš atsakovo 42,76 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovė sudarė susitarimą su atsakovu dėl atlygintinų paslaugų atlikimo, ir kad atsakovas prisiėmė atsakomybę už darbų rezultato ar suteiktų paslaugų kokybę. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas veikė kaip paslaugų teikėjas ir dėl to jam turėtų kilti atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą. Kadangi nebuvo įrodyti sutarties sudarymą patvirtinantys elementai, teismas pripažino, jog bylos šalių nesiejo paslaugų atlikimo sutartiniai teisiniai santykiai.

7. Teismas ieškinio reikalavimą atlyginti ieškovei dėl sunaikintų ginčo lauke buvusių daržovių padarytą žalą kvalifikavo kaip reikalavimą taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę. Ieškovės argumentą, kuriuo ji grindė ieškinį ir rėmėsi (paslaugų teikėjo atsakomybė užsakovui dėl netinkamai įvykdytos prievolės dėl trečiųjų asmenų kaltės), laikė teisiškai nepagrįstu.

Šalies argumentai

8. Teismas nustatė, kad šalys neginčijo fakto, jog 2020 m. spalio 18 d. buvo susitikusios prie ginčo lauko. Nors ieškovė ieškinyje bei posėdžio metu paaiškino, jog neprašė sumulčiuoti ginčo lauko, o atsakovas nurodė, jog ieškovė prašė nupurkšti ginčo lauko su chemija, bet atsakovas nesutiko, tačiau atsakovas patvirtino, jog pažadėjo ieškovei surasti žmogų, kuris sutvarkytų lauką su „mulčiatoriumi“, todėl surasti žmogų ir sutvarkyti ginčo ar kitą ieškovės prašomą sutvarkyti lauką prisiėmė 2020 m. spalio 18 d. atsakovas. Šiam darbui atlikti, jis pasitelkė kitą asmenį, t. y, trečiąjį asmenį, kuris posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas jo paprašė sutvarkyti vienai moteriai lauką ir prie to lauko buvo atsivežęs trečiąjį asmenį bei nurodė ką padaryti. Pastarasis subjektas žalos (sumulčiavo daržoves) padarė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo lauke, kuriame augo ekologinės daržovės. Trečiasis asmuo veikė (mulčiavo daržoves) atsakovo nurodymu ir padarė žalos ieškovei. Dėl to atsakovui kilo netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė, o trečiojo asmens kaltės forma yra neatsargumas. Teismas sprendė, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį sieja solidarioji skolininkų pareiga ieškovei atlyginti žalą deliktinės civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, pagrindu, todėl ieškovė, kaip kreditorius, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sprendė, jog trečiasis asmuo atsakovo nurodymu dėl neatsargumo ir neapdairumo sumulčiavo ieškovės ginčo lauke esančias daržoves. Kad įvyko kažkoks nesusipratimas patvirtino tiek šalys, tiek trečiasis asmuo. Teismas, įvertinęs šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus kartu su į bylą pateiktomis ginčo lauko nuotraukomis bei filmuota medžiaga, darė išvadą, kad ieškovės daržovės sunaikintos dėl trečiojo asmens atliktų žemės darbų, t. y. daržovių sunaikinimo priežastis yra trečiojo asmens atlikti žemės ūkio darbai.

10. Nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. pažymoje „Dėl žalos apskaičiavimo“ nustatyta žala bei tiriamos aplinkybės užfiksuotos komisijos iš 4 komisijos narių, sudarytos Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A-366, dalyvaujant trečiajam asmeniui. Pateiktoje pažymoje nustatyti konkretūs sunaikintų daržovių plotai, lauko žolėtumas bei sunaikintų daržovių rūšys. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai žalos dydžiui pagrįsti yra išsamūs ir patikimi. Liudytojos L. V., I. M. paaiškino, kad sunaikintų daržovių plotus skaičiavo įvykio vietoje pagal sunaikintų daržovių plotus, patvirtino, jog laukai buvo žolėti, todėl ir mažino daržovių derlingumą maksimaliu 40 proc. koeficientų, pagal analogiją taikant metodiką dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ar melioracijos įrenginiams. Patvirtino, jog visiems komisijos nariams nekilo jokių abejonių ir ginčo dėl pažymoje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat paaiškino, jog žalai paskaičiuoti rėmėsi ieškovės pateiktais derlingumo rodikliais bei sugadintų daržovių nurodytomis kainomis, tačiau tokia pačia metodika skaičiuoja ir už laukinių gyvūnų padarytą žalą pasėliams. Be to, paaiškino, jog į apžiūrą 2020 m. spalio 23 d. buvo kviečiamas ir atsakovas, tačiau jis neatvyko. Vietoj jo buvo atvykęs trečiasis asmuo, kuris savo parašu yra patvirtinęs komisijos nustatytas ginčo lauke aplinkybes bei dėl jų prieštaravimų nereiškė.

11. Teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo komisijos nustatytų žemės plotų, kuriuose suniokotos daržovės neginčijo, tik suabejojo derlingumu bei daržovių kokybe, tačiau priešingų įrodymų neteikė. Įvertinęs aptartų įrodymų visetą, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo 3 344,59 Eur žalos atlyginimo dėl sunaikintų daržovių, atsiradusio po 2020 m. spalio 20 d. trečiojo asmens atliktų žemės darbų ieškovės ginčo lauke, kurią kvalifikavo kaip tiesioginius nuostolius, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino. Iš atsakovo ieškovei taip pat priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 344,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – visas byloje susidariusias išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ji teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu T. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl padarė neteisingas bei prieštaringas išvadas. Priimdamas sprendimą, jis neatsižvelgė į pateiktų byloje įrodymų visetą, nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus argumentus, jų nevertino ir nepasisakė, kodėl juos atmetė, rėmėsi įrodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, taip pažeidė įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Teismas ginčui tarp šalių spręsti neteisingai pritaikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

14. Pažymi, kad teismas neteisingai žalą kildino iš delikto. Susitarimą su ieškove atsakovas įvykdė tinkamai, savo pažadą – surasti žmogų, kuris turi techniką ieškovės prašomiems darbams atlikti – ištesėjo. Teismas neįvertino, jog byloje pateiktų įrodymų visetas, pačios ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo ieškovės prašymas sutvarkyti ginčo sklypą, kuriame augo nekokybiškos daržovės. Pati ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje patvirtinto aplinkybę, kad ji nuo 2021 m. nutarė nutraukti ekologinį ūkininkavimą, todėl logiška, kad 2020 m. rudenį, spalio mėnesio pabaigoje ieškovė norėjo sumulčiuoti likusias nenuimtas daržoves. Šalių nurodyta aplinkybė, kad jos buvo nuvykusios prie ginčo lauko, taip pat patvirtina, jog buvo prašoma atlikti paslaugą ginčo lauke, o ne kitame lauke. Liko teismo neįvertinta ir aplinkybė, kad atsakovo ir ieškovės santykiai visą tą laiką buvo geri, kad apie 20 m. atsakovas buvo ieškovės žemės sklypo dalies nuomininkas, kad, kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu, ieškovė ir anksčiau ne kartą buvo prašiusi atsakovo suarti lauką, atlikti kitas paslaugas ir tai atsakovas padarydavo greitai ir kokybiškai. Taigi, atsakovui nebuvo jokio motyvo šį kartą elgtis neteisėtai, padaryti kitaip negu prašė pati ieškovė.

15. Nesutinka, kad teismo nurodyta žala atsirado dėl atsakovo ar trečiojo asmens neteisėtų veiksmų dėl neatsargumo. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašymas sumulčiuoti ieškovės lauke augančias daržoves spalio mėnesio pabaigoje jam nesukėlė jokio įtarimo, nes daržovės buvo apaugusios piktžolėmis, nekokybiškos, dalis jų buvo nuimtos ir likęs tik piktžolėtas laukas. Nors teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir trečiasis asmuo padarė žalą neatsargiai elgdamiesi, tačiau tokioje situacijoje kiekvienas rūpestingas ir apdairus asmuo būtų pasielgęs taip pat, jeigu ieškovė to būtų paprašiusi. Be to, ieškovės prašymas spalio pabaigoje sutvarkyti ieškovės žolėtą daržovių lauką, atsakovui, kuris taip pat ūkininkauja ir žino, jog yra reikalavimas, kad deklaruotuose daržovių (išskyrus bulves), auginamų atvirame grunte, plotuose iki einamųjų metų lapkričio 15 d. būtų nuimtas užaugintas derlius, nesukėlė jokių įtarimų, jam, kaip atsakingam ir rūpestingam asmeniui, nekilo abejonės, kad tai gali būti laikoma neteisėtais veiksmais.

16. Mano, kad ieškovės nurodoma žala atsirado todėl, kad ieškovė, paprašiusi sutvarkyti daržovių lauką ir, tikėtina, vėliau apsigalvojusi, apie tai neinformavo atsakovo, kuris, būdamas sąžiningas ir rūpestingas įvykdė ieškovei duotą pažadą surasti žmogų, kuris jos prašymą sutvarkyti daržovių lauką įvykdys. Todėl, jeigu ieškovei atsirado žala, tai ji atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, jos nerūpestingumo ir aplaidumo.

17. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra tiesioginiai jos nuostoliai, taip pat nesutinka su žalos dydžio paskaičiavimu ir teismo išvada, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų.

Šalies argumentai

18. Pažymi, kad ieškovė ieškinyje pati nurodė, kad patyrė netiesioginius nuostolius – negavo pajamų už sunaikintas daržoves. Ieškovės nurodyti nuostoliai yra nepagrįsti, nes ji neįrodė, kad pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Kartu su ieškiniu ieškovės pateikta 2020 m. rugsėjo 18 d. Pardavimo – pirkimo sutartis Nr. 3 su (duomenys neskelbtini) lopšeliu-darželiu „(duomenys neskelbtini)“ dėl daržovių teikimo, nepatvirtina, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl šios sutarties neįvykdymo, nes joje nėra nurodyta, kokį kiekį daržovių ieškovė įsipareigojo pateikti pirkėjui pagal sutartį, kokiomis kainomis šalys sutarė pirkti ieškovės produkciją, t. y. neaišku, kokių pajamų ieškovė negavo, kokios dalies sutarties ieškovė neįvykdė. Žala paskaičiuota pagal pačios ieškovės nurodytus, jokiais dokumentais nepagrįstus, duomenis.

19. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas 2021 m. spalio 28 d. rašytiniuose prašymuose teismui apskaičiavo ieškovės užaugintų daržovių derlingumą ir žalos dydį, kuris sudaro tik 275,41 Eur pagal ieškovės pateiktus dokumentus už 2020 m. Tam, kad nustatyti ieškovės auginamų daržovių derlingumo vidurkį, atsakovo nuomone, reikia žinoti bent 3 metų užaugintos produkcijos kiekius ir lauko, kuriuose augo daržovės dydžius, todėl atsakovas 2021 m. spalio 28 d. prašyme prašė įpareigoti ieškovę teismui pateikti ir 2017-2019 m. Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitas bei įpareigoti ieškovę pateikti teismui lauko planus su rūšine sudėtimi 2020-2017 m., nes tik turint tokius ieškovės ūkio apskaitos dokumentus galima objektyviai paskaičiuoti ūkyje auginamų ekologinių daržovių derlingumo vidurkį. Tačiau šiuos prašymus teismas atmetė, o pati ieškovė savo žalos paskaičiavimo jokiais apskaitos dokumentais neįrodinėjo. Neturėdamas duomenų, atsakovas ir negalėjo teismui pateikti kitokio žalos dydžio apskaičiavimo, nes, atsakovo nuomone, tik dokumentais pagrįstas žalos apskaičiavimo dydis gali būti laikomas teisingu.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas taip pat neįvertino atsakovo argumentų, kad žalos apskaičiavimo dydis yra ne tik nepagrįstas objektyviais įrodymais, bet akivaizdžiai prieštaraujantis kitiems byloje esantiems dokumentams. Lyginant ieškovės pateiktus apskaitos dokumentus ir deklaruotą produkciją VšĮ „Ekoagro“ ir jos nurodytą derlingumą komisijai, kiekvienos daržovės derlingumas 2020 m. yra padidintas beveik 4 kartus. Kartu su atsiliepimu atsakovas teismui pateikė nuotraukas, darytas ginčo sklype 2020 m. spalio 24-25 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d., kurios patvirtina, kad ieškovės neprižiūrimose laukuose 2020 m. negalėjo išaugti 4 kartus didesnis derlius nei 2019 m., nes dėl piktžolių gausos daržovės užaugo nekokybiškos ir mažos. Jos taip pat patvirtina, kad trečiojo asmens sumulčiuotas laukas buvo labai žolėtas, todėl neaišku, kodėl komisija ieškovės nurodytą derlingumą sumažino tik 40 proc. Jis turėjo būti mažinamas gerokai daugiau, nes nuotraukose matyti, kad žolių lauke kur kas daugiau negu daržovių, o ir daržovės tarp žolių labai nekokybiškos.

21. Pažymi, jog atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė deklaravo, kad lauke Nr. 5 porus augina 0,5 aro (0,005 ha) plote, o komisijos žalos apskaičiavime nurodyta, kad sunaikintas porų laukas yra 0,0165 ha (1,65 arai), t. y. didesnis negu ieškovės užsėtas. Lauko Nr. 5 plane ieškovė VšĮ „Ekoagro“ nurodė, kad brokolius augina 1 aro (0,01 ha) plote, o komisijos žalos apskaičiavime nurodyta, kad sunaikintas brokolių laukas yra 0,0163 ha (1,63 arai), t. y. didesnis negu ieškovės užsėtas.

22. Mano, kad teismo išvados, kad ieškovės žalos dydis yra pagrįstas prieštarauja protingumo ir teisingumo principui, nei žalos faktas, nei žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįsti ir tai patvirtina pačios ieškovės teismui pateikti apskaitos dokumentai, dėl kurių teismas sprendime nepasisakė, jų tinkamai neįvertino. Komisijos raštas, kuriame apskaičiuotas žalos dydis, nesiremiant jokia norminiuose aktuose nurodyta žalos apskaičiavimo metodika, jokiais apskaitos dokumentais, o tik pačios ieškovės nurodytais duomenimis, neturi didesnės įrodomosios galios, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

23. Akcentuoja, kad atsakovas nedalyvavo surašant apžiūros aktą, jis jo nėra gavęs, apie jį sužinojo tik ieškovei iškėlus ginčą, aktas surašytas ne jam, todėl ginčyti jame užfiksuotus sunaikintus plotus jis neturėjo jokios galimybės. Be to, numulčiuoti plotai gal ir išmatuoti teisingai, tačiau ar visame plote augo daržovės, ar nebuvo sumulčiuota plotų, kuriuose daržovės jau buvo nuimtos, turi įrodyti ieškovė, skaičiuodama žalos dydį.

Atsiliepimas

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Nurodo, jog teismas nustatytų aplinkybių pagrindu tinkamai kvalifikavo teisinius ginčo šalių santykius. Nors atsakovas nurodo, jog pati ieškovė prašė sumulčiuoti jos daržoves, tačiau šios aplinkybės atsakovas byloje neįrodė, o ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai paneigia atsakovo versiją, jog daržoves susmulkinti paprašė pati ieškovė. Trečiasis asmuo, duodamas parodymus nurodė, kad įvyko nesusipratimas, po įvykio nuvyko ir atsiprašė ieškovės už įvykusį nesusipratimą bei tarėsi dėl žalos atlyginimo. Atsakovas tiesiog supainiojo sklypus, o vengdamas atsakomybės pateikė versiją, neva, pati ieškovė paprašė susmulkinti daržoves. Tačiau teismas, įvertinęs visumą bylos įrodymų, šalių ir trečiojo asmens parodymus, atsakovo civilinę atsakomybę kvalifikavo kaip atsakomybę, kylančią iš generalinio delikto.

26. Pažymi, kad nėra jokio nei faktinio, nei juridinio pagrindo teigti, jog dėl ieškovei padarytos žalos kalta yra pati ieškovė dėl jos nerūpestingumo ir aplaidumo. Kuo pasireiškė ieškovės nerūpestingumas, aplaidumas ir kaltė dėl kilusios žalos atsakovas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, šių aplinkybių neįrodinėjo nei procesiniais dokumentais nei teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimo metu.

27. Pažymi ir tai, kad teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai žalos dydžiui pagrįsti yra išsamūs ir patikimi. Atsakovo nurodytas 2019 m. užaugintų daržovių ir 2020 m. sunaikintų daržovių kiekių palyginimas nėra pagrindas komisijos nustatytam žalos dydžiui mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo T. V. apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

29. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. K. pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo T. V. 3 344,59 Eur žalos atlyginimą dėl ekologiškų daržovių sunaikinimo. Žalos dydį ieškovė įrodinėjo specialios Biržų rajono savivaldybės administracijos komisijos konstatuotomis aplinkybėmis ir žalos skaičiavimo dokumentais (2020 m. spalio 23 d. Gamtinių reiškinių, fizinių ar juridinių asmenų veikla padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ar melioracijos įrenginiams apžiūros aktu, Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. pažyma „Dėl žalos apskaičiavimo“ ir Žalos paskaičiavimo lentele). Ieškovė prašymą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę grindė aplinkybėmis, kad 2020 m. spalio 18 d. susitikus su atsakovu prie ieškovei priklausančio ginčo lauko, kuriame augo ekologiškos daržovės, buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis, pagal kurią bylos šalys sutarė, jog atsakovas, dirbdamas savo laukus, suars ir ieškovės kitą mažesnį 40 arų ploto lauką prie sodų, o už suteiktas paslaugas ieškovė sumokės. Kadangi atsakovas pažeidė susitarimą ir davė nurodymą trečiajam asmeniui A. B. atlikti žemės darbus ne tame žemės sklype, kurį nurodė ieškovė, ieškovei buvo padaryta žala. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog nesitarė, kada konkrečiai atsakovas atliks paslaugą, dėl kainos už atliktą paslaugą taip pat tuo metu nesitarė, tik nurodė, kad su atsakovu būtų atsiskaičiusi metų gale, t. y. įskaičiusi atsakovo nurodytą sumą už paslaugą į atsakovo mokėtiną žemės nuomos mokestį ieškovei. Tuo tarpu atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, įrodinėjo, kad ieškovė neprašė bei jie nesitarė, jog atsakovas suars ieškovei 40 arų ploto lauką prie sodų. Tvirtino, kad ieškovė pirmiausia parodė ir prašė ginčo lauką nupurkšti glifosatu, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, tada ieškovė paprašė padėti kaip nors sutvarkyti šį lauką ir jis paaiškino, kad suarti lauką, esant tokioms piktžolėms, yra neįmanoma, o jų susmulkinimui jis neturi reikiamos technikos, todėl pasiūlė padėti surasti žmogų, kuris turi mulčiavimo įrenginį ir galėtų pagelbėti ieškovei. Ieškovei sutikus, po kurio laiko jis perdavė trečiajam asmeniui ieškovės prašymą sutvarkyti ginčo lauką (susmulkinti piktžoles), kuris sutiko tai padaryti progai pasitaikius. Atsakovas nesutiko, kad savo veiksmais padarė ieškovei žalos, taip pat laikėsi pozicijos, jog tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas būtų prisiėmęs prievolę ieškovei, šalys nesitarė dėl jokio termino, atlygio, taigi, nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, kad ginčo šalių nesiejo paslaugų atlikimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą atlyginti žalą dėl ginčo lauke augintų ekologiškų daržovių sunaikinimo kvalifikavo kaip reikalavimą taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad egzistuoja visos atsakovo netiesioginės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (trečiasis asmuo veikė (mulčiavo daržoves ieškovės ginčo lauke) atsakovo nurodymu ir padarė žalos ieškovei, atsakovo ir trečiojo asmens kaltės forma yra neatsargumas, trečiojo asmens veiką ir ieškovei padarytą žalą sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys), todėl ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino pilna apimtimi. Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiamą teismo sprendimą kvestionuoja iš esmės įrodymų vertinimo aspektu, taip pat netinkamu civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymu.

Dėl civilinę atsakomybę ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visetą, neteisingai ieškovės žalą kildino iš delikto, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodyta žala atsirado dėl atsakovo ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų dėl neatsargumo, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi įrodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad ieškovės nurodoma žala atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, jos nerūpestingumo ir aplaidumo.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

34. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 20 punktą). Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

35. Įvertinusi byloje šalių pateiktus duomenis (šalių paaiškinimus), apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos šalių nesiejo paslaugų atlikimo sutartiniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog šiuo atveju egzistuoja visi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sutarties sudarymą patvirtinantys elementai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos ar paslaugų sutarties (arba mišrios sutarties, turinčios abiejų šių sutarčių bruožų) esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas). Sprendžiant, ar buvo sudaryta rangos arba paslaugų teikimo sutartis, svarbu įvertinti, ar egzistuoja tokio pobūdžio sutarties sudarymą patvirtinanti sąlyga – susitarimas dėl sutarties atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nėra duomenų nei apie aiškiai išreikštą ginčo šalių susitarimą dėl konkretaus atlyginimo mokėjimo atsakovui, nei apie atliktą mokėjimą už jo atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

36. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė savo vertinimo dėl teisinio ginčo šalių santykių kvalifikavimo, tačiau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tarp bylos šalių nebuvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas būtų prisiėmęs prievolę ieškovei, šalys nesitarė dėl jokio atlygio, taigi, nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Apeliaciniame skunde toks vertinimas taip pat neteikiamas, tik, nesutinkant su sprendimo motyvais dėl ieškovei padarytos žalos kildinimo iš delikto, nurodoma, kad buvo pačios ieškovės prašymas sutvarkyti ginčo lauką ir atsakovas tinkamai įvykdė savo pažadą surasti žmogų, kuris turi techniką ieškovės prašomiems darbams atlikti. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ginčo šalių susitarimo dėl atlygintinumo, dėl to nekonstatavęs ir sutarties sudarymo fakto, netinkamai taikė CK 6.162 straipsnio nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo bylos faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų viseto vertinimo bei netinkamo ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

37. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis kasacinio teismo praktika pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28-29 punktai).

38. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių ir trečiojo asmens pateiktus duomenis, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje esanti visuma duomenų leidžia pagrįstai spręsti, kad 2020 m. spalio 18 d. ieškovės ir atsakovo pokalbis dėl pagalbos ieškovei žemės ūkio darbų atlikimui buvo gana abstraktus. Atsakovas, turėdamas tiek ilgalaikės ūkininkavimo, tiek gyvenimiškos patirties, turėjo ir galėjo numanyti, kad, tariantis dėl pagalbos ieškovei žodžiu, egzistuoja nesusikalbėjimo rizika, todėl imdamasis vykdyti prisiimtą pažadą, jis turėjo būti itin atsargus, kad ieškovei nepadarytų žalos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pats nurodė, kad po 2020 m. spalio 18 d. pokalbio su ieškove, jis perdavė sutiktam trečiajam asmeniui ieškovės prašymą sutvarkyti ginčo lauką (susmulkinti piktžoles), kuris sutiko tai padaryti pasitaikius progai, ir daugiau apie tai nieko nežino, nei kas, nei kuo, nei kada atliko šiuos darbus nematė. Iš trečiojo asmens teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų galima teigti, jog būtent atsakovas parodė trečiajam asmeniui ginčo lauką, kuriame jis turėjo atlikti žemės ūkio darbus, aplinkybė, kad trečiojo asmens darbuotojas, smulkindamas piktžoles ginčo lauke, sumulčiavo ir daržoves, trečiajam asmeniui tapo žinoma tik po to, kai kilo konfliktas iš atsakovo. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad įvyko nesusipratimas, kad po įvykio jis nuvyko ir atsiprašė ieškovės už įvykusį nesusipratimą bei tarėsi su ieškove dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ir kiti atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimai įtikinamai nepatvirtina, kad atsakovas buvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovas turėjo galimybę informuoti ieškovę apie surastą žmogų, galintį jai pagelbėti, ir pareikalauti, kad ši pati dalyvautų pastarajam atliekant jos prašomus darbus, siekiant išvengti galimo nesusikalbėjimo.

39. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad ieškovė nuo 2021 m. gegužės 1 d. nutarė nebevykdyti ekologinio ūkininkavimo veiklos, kad ieškovė turėjo įsipareigojimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, jog deklaruotuose daržovių (išskyrus bulves), auginamų atvirame grunte, plotuose iki einamųjų metų lapkričio 15 d. būtų nuimtas užaugintas derlius, savaime negali būti vertinamos, kaip leidžiančios protingam, apdairiam ir rūpestingam žmogui pagrįstai manyti, jog ieškovė, iki spalio pabaigos dėl palankių oro sąlygų nenusiėmusi užaugintų daržovių, jau nebeketina jų nusiimti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad bylos šalių santykiai visuomet buvo geri, ieškovei paprašius suarti lauką ar atlikti kitas paslaugas, atsakovas tai padarydavo greitai ir kokybiškai, t. y. kad atsakovas neturėjo motyvo tyčia ieškovei padaryti žalos, taip pat nereiškia, kad atsakovas negalėjo ieškovei padaryti žalos dėl neatsargumo. Dėl nurodyto pripažintina, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nėra atsakovo kaltės dėl ieškovei padarytos žalos.

40. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).

41. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė patirtą žalą siejo ne tik su negautomis pajamomis iš užaugintų daržovių pardavimo, bet ir su turto netekimu, užaugintas daržoves sunaikinus traktoriumi. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo nuostolių kvalifikavimo.

42. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Nors atsakovas pagrįstai nurodo, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. pažymoje „Dėl žalos paskaičiavimo“ nurodyta ieškovės patirta žala yra paskaičiuota pagal pačios ieškovės 2020 m. lapkričio 24 d. paaiškinime pateiktus duomenis apie jos ekologinio ūkio daržovių derlingumą ir parduotos produkcijos kainas, tačiau nėra pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad nurodyta žala paskaičiuota vadovaujantis jokiais dokumentais nepagrįstais duomenimis, žalos paskaičiavimas nepagrįstas objektyviais įrodymais ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

43. Biržų rajono savivaldybės administracijos gamtinių reiškinių, fizinių ir juridinių asmenų veiklos padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ar melioracijos įrenginiams komisijos narės L. V. ir I. M., teismo posėdyje apklaustos kaip liudytojos, patvirtino, kad komisija, skaičiuodama žalos dydį, netikrino ieškovės prašyme nurodytų duomenų dėl daržovių derlingumo ir pardavimo kainos su jos buhalterinės apskaitos dokumentais, kadangi tokia pareiga komisijai nėra nustatyta Biržų rajono savivaldybės administracijos gamtinių reiškinių, fizinių ir juridinių asmenų veiklos padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ar melioracijos įrenginiams nustatyti komisijos darbo reglamente. Komisijos narės taip pat nurodė, kad nėra oficialių statistinių duomenų apie ekologinių daržovių derlingumą ir pardavimo kainas, būtent dėl tos priežasties prašė ieškovės pateikti tokius duomenis, pretenzijų dėl žalos apskaičiavimo nebuvo gauta. Priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nebuvo pateikta.

44. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovė su dubliku pateikė produkcijos pardavimo sąskaitų faktūrų kopijas, kuriose yra užfiksuotos produkcijos pardavimo kainos 2020 m. Jų pagrindu galima daryti išvadą, kad daržovių pardavimo kainos, nurodytos komisijos Žalos paskaičiavimo lentelėje, atitinka kainas, kuriomis ieškovė daržoves parduodavo galutiniams vartotojams. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kainos yra kitokios, atsakovas byloje nepateikė.

45. Apeliaciniame skunde yra lyginamas 2019 m. ieškovės deklaruotas užaugintų daržovių kiekis su 2020 m. sunaikintu daržovių kiekiu, vertinant tokius duomenis tiek visų užaugintų daržovių bendrai, tiek kiekvienos daržovės atskirai. Lyginimo būdu gautais rezultatais įrodinėjama, kad 2020 m. ieškovė žolėtame lauke negalėjo užauginti žymiai didesnį daržovių kiekį, negu jis buvo deklaruotas ieškovės 2019 m., ir ieškovės komisijai nurodytas kiekvienos daržovės derlingumas yra padidintas beveik 4 kartus. Tačiau toks lyginimas, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo pat metu nelyginant ieškovės apsodintų daržovėmis plotų dydžių 2019 m. ir 2020 m., gamtinių sąlygų, kurioms esant daržovės nurodytais metais augo, objektyviai nepaneigia ieškovės apskaičiuoto derlingumo pagrįstumo. Priešingos išvados neteikia pagrindo daryti ir kartu su atsiliepimu atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos, darytos ginčo lauke 2020 m. spalio 24-25 d. ir lapkričio 13 d., bei atsakovo 2021 m. spalio 28 d. prašymu byloje pateiktas jo paties atliktas ieškovės užaugintų daržovių derlingumo skaičiavimas pagal tuo metu ieškovės byloje pateiktus dokumentus. Pats atsakovas minėtame prašyme nurodė, kad atliekant skaičiavimus, iš ieškovės byloje pateiktų dokumentų nebuvo galimybės nustatyti tikslų žemės sklypo ploto dydį, kuriame buvo auginta konkreti daržovė. Atsakovas kito ieškovės užaugintų daržovių derlingumo skaičiavimo nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, pagrįstai šiais atsakovo pateiktais įrodymais nesirėmė.

46. Iš komisijos pagal analogiją taikytos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-69/3D-36, 9 punkto matyti, kad derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama dvejybinė ar supaprastintoji apskaita) arba savivaldybės teritorijoje (jei nevedama jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas. Taigi, atsakovas neteisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo prašymo išreikalauti jo prašomus duomenis už 2017-2019 m. derlingumo už kelerius metus vidurkiui apskaičiuoti, užkirto jam kelią pateikti kitokį žalos dydžio apskaičiavimą. Komisijos narės teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad ieškovės nurodytas derlingumą buvo mažintas maksimaliu 40 proc. koeficientu, pagal analogiją taikant pirmiau nurodytą metodiką. Atsakovas neargumentuoja, kodėl, jo nuomone, ieškovės nurodytas derlingumas dėl piktžolėtumo komisijos buvo sumažintas nepakankamai, neįrodinėja, kad aptariama metodika, Biržų rajono savivaldybės administracijai nepatvirtinus jokios kitos metodikos, šio ginčo atveju kaip analogija negali būti taikoma. Iš teismui pateiktų nuotraukų, tiek filmuotos medžiagos nėra galimybės objektyviai nustatyti, koks ginčo lauke buvo žolės ir daržovių santykis, juo labiau daryti išvadas dėl daržovių kokybės. Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo koeficiento dėl piktžolėtumo taikymo apskaičiuojant žalą taip pat atmestini.

47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė jo nurodytais duomenimis, kad ieškovė pagal pateiktus planus deklaravo, jog lauke Nr. 5 porus augina 0,5 aro (0,005 ha) plote, brokolius – 1 aro (0,01 ha) plote, o komisijos nurodyta, kad sunaikintas porų laukas yra 0,0165 ha (1,65 arai), brokolių laukas – 0,0163 ha (1,63 arai), t. y. didesnis negu ieškovės užsėtas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys nėra pakankami komisijos apžiūros metu nustatytiems sunaikintų daržovių plotams paneigti. Ieškovės deklaruoti duomenys dėl įvairių priežasčių galėjo ir nesutapti su faktine situacija ieškovės laukuose. Ar ieškovė tinkamai apskaito auginamą produkciją ir teisingai deklaruoja pasėlius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

48. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad komisijos narės L. V. ir I. M. teismo posėdyje paliudijo, jog 2020 m. spalio 23 d. apžiūroje dalyvauti buvo kviečiamas ir atsakovas. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas yra jo giminaitis, apie apžiūrą jis sužinojo iš atsakovo. Šie bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovui buvo žinoma apie ieškovės inicijuotą procedūrą specialiojoje savivaldybės komisijoje žalai apskaičiuoti. Atsakovas turėjo galimybę dalyvauti šioje procedūroje, tiek komisijai nustatant ginčo lauke aplinkybes (matuojant sunaikintų daržovių plotus, nustatant piktžolėtumą), tiek apskaičiuojant žalos dydį (vertinant ieškovės pateiktus duomenis apie jos ekologinio ūkio daržovių derlingumą ir parduotos produkcijos kainas), teikti savo pastabas, tačiau šia teise jis nepasinaudojo.

49. Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kuriais ieškovė įrodinėjo žalos dydį, pagrįstai rėmėsi Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. pažyma „Dėl žalos apskaičiavimo“, vertino jos duomenis visų kitų įrodymų kontekste. Apeliantas neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas suteikė šiai pažymai didesnę įrodomąją galią.

50. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. įtvirtinta galimybė mažinti nuostolių atlyginimą esant visoms kreditoriaus kaltės formoms. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą nuostolių atlyginimo mažinimo teisinį reglamentavimą deliktinės civilinės atsakomybės atveju, įvertinusi visumą byloje pateiktų duomenų, konstatuoja, kad ieškovė, būdama ūkininkė ir turėdama gyvenimiškos patirties, taip pat nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovė, kaip ir atsakovas, turėjo ir galėjo numanyti, kad, tariantis su atsakovu dėl pagalbos ieškovei žodžiu, egzistuoja rizika, jog atsakovas gali netinkamai suprasti ieškovės prašymo turinį, ypač kai toks prašymas formuluojamas nekonkrečiai. Todėl šiuo atveju ir ieškovei tenka dalis atsakomybės dėl atsiradusios žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, kad pačios ieškovės paprastas neatsargumas padėjo žalai atsirasti, ir tuo pagrindu sumažinti ieškovei priteistą žalos atlyginimo dydį 30 proc. (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau nepagrįstai netaikė žalos atlyginimo mažinimą, esant nukentėjusio asmens kaltei (paprastam neatsargumui), reglamentuojančių materialiosios teisės normų, tinkamai neįvertino teisingam ginčo išsprendimui visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos sprendimą pakeisti, sumažinant priteistą žalos atlyginimo sumą nuo 3 344,59 Eur iki 2 341,21 Eur. Padarytų išvadų pagrindu pakeistina ir skundžiamo sprendimo dalis dėl sumos, už kurią priteisiamos procesinės palūkanos, dydžio, šią sumą taip pat sumažinant nuo 3 344,59 Eur iki 2 341,21 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

54. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

55. Ieškovė pateikė įrodymus patvirtinančius, kad už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, o už advokato padėjėjos pagalbą teisme nagrinėjant bylą – 300 Eur. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 5, 8.2., 8.3. ir kituose punktuose (1 524,20 Eur × 2,5 × 80 proc., ir pan.). Ieškinį tenkinus iš dalies (70 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinas 262,50 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

56. Atsakovas ir trečiasis asmuo į bylą neteikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

57. Išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 42,76 Eur, kurios, ieškinį tenkinus iš dalies (70 proc.), priteistinos valstybei tokiomis proporcijomis: iš ieškovės – 30 proc., t. y. 12,83 Eur, o iš atsakovo – 70 proc., t. y. 29,93 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

58. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 000 Eur sumokėjo už teisines paslaugas ir 75 Eur – paduodamas apeliacinį skundą). Byloje yra pateikti nurodytas išlaidas patvirtinantys įrodymai. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (1 679,30 Eur × 1,7 (8.10. punktas)). Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (30 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 332,50 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

59. Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 3 344,59 Eur žalos atlyginimo sumą iki 2 341,21 Eur, priteistą 375 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 262,50 Eur, taip pat sumažinti bendrą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, nuo 3 344,59 Eur iki 2 341,21 Eur.

Sumažinti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą 42,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį iki 29,93 Eur.

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,83 Eur (dvylika eurų ir 83 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5662).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 332,50 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Vygintas MažuikaLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė