- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2-117-1086/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00420-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- T. V.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė, Ingrida Meiduvienė
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei, atsakovo T. V. atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei, trečiajam asmeniui A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui T. V., trečiajam asmeniui A. B. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3344,59 Eur žalos už sunaikintas ekologiškas daržoves, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog ūkininkauja, augina ir parduoda ekologiškas daržoves. 2020 m. balandžio - gegužės mėnesį nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), pasėjo ir pasodino ekologiškas daržoves, tame tarpe porus, brokolius, įvairius kopūstus, ropes, salotas. Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2020-05-15 pateikė savo valdos Nr. (duomenys neskelbtini) Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje deklaravo visas pasėtas ir pasodintas daržoves bei kitas naudmenas. Po 2020-06-30 patikrinimo 2020-07-08 VšĮ „Ekoagros“ išdavė patvirtinantį dokumentą, jog auginamos daržovės yra ekologiškos.
2. 2020 m. spalio 18 d. susitiko atsakovą T. V., kuris iš ieškovės nuomojosi žemės sklypo dalį. Atsakovui pasiūlė, jog nuo 2021 m. gegužės 1 d. gali išnuomoti dar vieną žemės plotą (3,06 ha), nes nebeketino tęsti ekologinio ūkininkavimo veiklos. Kartu nuvažiavo apžiūrėti sklypo dalies, kurią ketino jam nuomoti nuo pavasario, nes tada jame vis dar augo užaugintos daržovės, kurias planavo nusiimti, tačiau dėl palankių oro sąlygų kiek ilgiau stengėsi laikyti darže, jog išliktų šviežios. Be to, su atsakovu to paties susitikimo metu sutarė, kad atsakovas dirbdamas savo laukus suars ir ieškovės kitą, mažesnį lauką (40 arų ploto) prie sodų, kad pavasarį turėtų kur auginti daržoves savo reikmėms, o už suteiktas paslaugas sumokės.
3. 2020 m. spalio 20 d. nuvykusi prie savo sklypo, kuriame buvo auginamos daržovės pamatė, kad traktorius su žemės dirbimo įrenginiu, vairuojamas nepažįstamo asmens dirba žemę (jau buvo susmulkintos (sumulčiuotos) visos sklype buvusios daržovės - porai, brokoliai, kopūstai, ropės, salotos). Supykusi pradėjo šaukti, kad šio sklypo nei prašė, nei leido dirbti, jog čia auga daržovės, kad prašė atsakovo suarti ne šį lauką. Traktorių vairavęs asmuo paaiškino, kad jį į šį sklypą atsiuntė A. B., o A. B. nurodymą davė T. V.. Nei traktoriaus vairuotojo, nei A. B. iki tol nepažinojo, jokių sutarčių ar santykių su jais neturėjo. Žemės sklypą parodė ir prašė suarti atsakovą, o jis sutiko atlikti šią paslaugą.
4. Dėl padarytos žalos kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrių dėl žalos įvertinimo dėl sumulčiuotų daržovių. 2020 m. spalio 23 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta gamtinių reiškinių, fizinių ar juridinių asmenų veiklos padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ar melioracijos įrenginiams nustatyti komisija apskaičiavo 3344,59 Eur dydžio žalą dėl sumulčiuotų daržovių. 2021 m. vasario mėn. kreipėsi raštu į atsakovą prašydama atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas nurodė, jog dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į A. B., o A. B. siūlė tartis su atsakovu. Sumulčiavus daržoves buvo padaryta žala. Daržovių tiekimui 2020-09-18 buvo sudariusi pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3 su Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) lopšeliu - darželiu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau susmulkinus daržoves nepajėgė įvykdyti sutarties, nes neteko produkcijos, o nepristačiusi produkcijos negavo dalies pajamų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas T. V. pateiktame atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neteisingai nurodė faktines aplinkybes. Ieškovė 2020 m. spalio 18 d. paskambino atsakovui ir paprašė susitikti. Ieškovė parodė atsakovui ginčo sklypą ir paprašė visą sklypą nupurkšti glifosatu nuo piktžolių. Atsakovas atsisakė tai padaryti, nes žinojo, kad ieškovės ūkis yra ekologinis, o ekologiniame ūkyje naudoti chemikalus draudžiama. Tada ieškovė paprašė atsakovo padėti kaip nors sutvarkyti šį lauką. Atsakovas nurodė ieškovei, kad jis niekuo padėti negali, nes suarti lauką esant tokioms piktžolėms yra neįmanoma, o jų susmulkinimui atsakovas neturi reikiamos technikos, ir pasiūlė ieškovei, rasti jai žmogų, kuris turi tokią techniką ir galėtų susmulkinti piktžolėmis apaugusį lauką. Ieškovė sutiko. Apie jokio žemės sklypo nuomą kalbos su ieškove nebuvo, priešingai, atsakovas informavo ieškovę, kad nebenori toliau nuomotis iš ieškovės jau nuomojamų žemės sklypų, jokio kito lauko suarti ieškovė atsakovo neprašė. Ieškovė atsakovui parodė ir prašė sutvarkyti ginčo lauką. Po kurio laiko atsakovas sutiko A. B., kuris turi smulkintuvą, ir perdavė ieškovės prašymą sutvarkyti jos lauką, susmulkinti piktžoles. A. B. sutiko sutvarkyti ieškovės prašomą sklypą. Daugiau atsakovas apie daržovių smulkinimą nieko nežino, nematė nei kas, nei su kuo, nei kada smulkino piktžoles kartu su menkomis daržovėmis.
6. Daržovės buvo susmulkintos pačios ieškovės prašymu, todėl atsakovas nesutinka, kad savo veiksmais padarė ieškovei žalą. Atsakovas nesutiko, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė prievolę ieškovei. Dėl jokių esminių sandorio sąlygų šalys nesitarė, nes atsakovas nepriėmė ieškovės pasiūlymo, paaiškino, kad to, ko prašo ieškovė, daryti nesutinka. Atsakovas pažadėjo ieškovei pagal jos prašymą surasti žmogų, kuris galėtų susmulkinti piktžoles ieškovės nurodytame lauke, ir šį pažadą įvykdė. Daugiau jokių susitarimų tarp šalių nebuvo. Todėl jokiais neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovei žalos nebuvo padaryta.
7. Atkreipė dėmesį, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2020-12-01 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad komisija nuostolius skaičiavo vadovaudamasi 2020-11-24 pačios L. K. paaiškinime pateiktais duomenimis, kuriame nurodyti L. K. ekologinio ūkio daržovių derlingumas ir parduotos produkcijos kaina, todėl žala paskaičiuota pagal pačios ieškovės nurodytus, jokiais dokumentais nepagrįstus, duomenis. Akivaizdu, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes ji nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai įtakojo jos žalos atsiradimą, kad nuėmusi daržoves, kurios buvo sumulčiuotos, ji būtų gavusi tiek tonų derliaus iš hektaro, kokį nurodo savo skaičiavimuose, nepatvirtino, kad tokią sumą pinigų, kokią prašo priteisti žalą, būtų gavusi pardavusi produkciją.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, jog su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais nesutinka. Atsakovas neginčija fakto, jog 2020 m. spalio 18 d. ieškovė su atsakovu susitiko, tačiau susitikimą dėl žemės nuomos inicijavo (paskambino) pats atsakovas, nes būtent jis paskambino ieškovei. Ieškovė niekada neprašė nei atsakovo, nei kito asmens nupurkšti glifosatu sklypą nuo piktžolių, kadangi žino ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, juolab visiškai neprotinga būtų sklypą purkšti ar arti, kol nenuimtos užaugintos daržovės. Apie jokį kitą asmenį, kuris turi techniką ir galėtų sudirbti lauką atsakovas pokalbio metu neužsiminė, todėl ieškovė susitarė dėl sklypo sudirbimo ne su trečiuoju asmeniu, o su atsakovu. Atsakovas yra stambus ūkininkas, ne pirmus metus iš ieškovės nuomojosi žemę, o ieškovei anksčiau paprašius paslaugos dėl žemės sudirbimo, paslaugą atlikdavo kokybiškai ir pagal susitarimą. Apie sklypų nuomos pasibaigimą jokios kalbos 2020 m. spalio 18 d. nebuvo, priešingai nuo 2021 m. gegužės 1 d. ieškovė atsakovui siūlė, o šis sutiko išsinuomoti didesnį plotą žemės sklypo. Tačiau po to, kai ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl suniokotų daržovių, o šis neprisiėmė jokios atsakomybės, ieškovė atsakovui įteikė rašytinį pranešimą apie nuomos sutarties pabaigą.
9. Jog daržovės buvo susmulkintos ieškovės prašymu, tai atsakovo išgalvotas nelogiškas argumentas, nes nėra jokio protingo ir logiško paaiškinimo, kodėl ieškovė būtų prašiusi sunaikinti jau užaugintą jos derlių. Nors atsakovas ginčijo faktą, jog sutiko sudirbti ieškovės sklypą ir neva nežino nei kas, nei kada, nei su kuo susmulkino sklype augusias daržoves, tačiau tai atsakovo siekis išvengi atsakomybės. Ieškovė iki šio įvykio A. B. nepažinojo, su juo jokių reikalų anksčiau neturėjo, sklypo sudirbti jo neprašė. Iš pateikiamų sąskaitų faktūrų matyti, kad daržovių pardavimo kainos nurodytos žalos paskaičiavime atitinka kainas, kuriomis ieškovė daržoves parduodavo galutiniams vartotojams. Ieškovės ekologinį ūkį kas metai tikrina VšĮ „Ekoargos“ specialistai ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovai.
10. 2020-06-30 taip pat buvo atliktas VšĮ „Ekoagros“ ieškovės ekologinės gamybos tikrinimas, jokių ekologinės gamybos taisyklių pažeidimų nenustatyta. 2020-07-29 – 2020-11-16 laikotarpyje ieškovės ūkio patikrą atliko Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai. Jokių pažeidimų susijusių su daržovių auginimu nustatyta nebuvo. Iš Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užfiksuotas faktas, jog žemės ūkio augalų plotuose ariamoje žemėje iki derliaus nuėmimo dominuoja žemės ūkio augalai ir jie nėra sunykę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog žala paskaičiuota neteisingai ar netinkamai, o tik apsiriboja prielaidomis, jog neva daržovės nebuvo užaugintos, todėl ir žalos ieškovė nepatyrė. Vidutinis 2020 m. daržovių auginamų dirvoje derlingumas ūkiuose pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis yra 16,05 t/ha (šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu4analize?hash=cd41d0c1-ca93-42c3-9f46-b60ee9ebc40#/).
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateiktame triplike nurodė, jog nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl sklypo sudirbimo su atsakovu, kad jis inicijavo susitikimą su ieškove. Ieškovė 2020 m. spalio 18 d. paskambino atsakovui ir paprašė susitikti. Jokio susitarimo su ieškove susitikimo metu nebuvo sudaryta, jokio kito sklypo suarti ieškovė atsakovo neprašė, atsakovas to nedarė ir nesiruošė daryti. Apie jokio kito žemės sklypo nuomą kalbos su ieškove nebuvo, priešingai, atsakovas informavo ieškovę, kad nebenori toliau nuomotis iš ieškovės jau nuomojamų žemės sklypų. Daržovės buvo susmulkintos pačios ieškovės prašymu, todėl atsakovas nesutinka, kad savo veiksmais padarė ieškovei žalą.
12. Aplinkybė, kad ieškovė atvažiavo su atsakovu prie sklypo, kuriame buvo sunaikintos daržovės, patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo kalba buvo apie šiame sklype augančias daržoves, o ne apie kitą sklypą. Jeigu ieškovė butų norėjusi sutvarkyti kitą žemės sklypą, tai prie jo ir būtų nuvežusi atsakovą. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike pripažįsta aplinkybę, kad su atsakovu nuvažiavo prie ginčo sklypo. Ieškovės pateiktos sąskaitos yra išrašytos jos pačios sau, todėl nepatvirtina, kad joje nurodytą kainą už daržoves ieškovė realiai gavo. Akivaizdu, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovės pateikti dokumentai neįrodo, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai įtakojo jos žalos atsiradimą, kad nuėmusi daržoves, kurios buvo sumulčiuotos, ji būtų gavusi tiek tonų derliaus iš hektaro, kokį nurodo savo skaičiavimuose, nepatvirtino, kad tokią sumą pinigų, kokią prašo priteisti žalą, būtų gavusi pardavusi žemės ūkio produkciją, todėl ieškinys turėtų būti netenkintas.
Šalies argumentai
13. Ieškovė L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog 2020 m. spalio 18 d. susitikusi su atsakovu paprašė jo suarti žemės sklypą apie 40 arų netoli nuo jos namų, kad nebeužsiimant ekologinių daržovių auginimu galėtų 2021 metų pavasarį pasisodinti daržovių savo reikmėms, o ne ginčo sklypą (3 ha ploto), kuriame vis dar auginamos ekologinės daržovės. Ginčo sklypą pasiūlė atsakovui išsinuomoti, nes atsakovas nuomoja iš ieškovės šalia esančius sklypus. Tačiau nuvykusi vėliau po pokalbio su atsakovu prie ginčo sklypo pamatė, jog jai nepažįstamas asmuo mulčiuoja daržoves esančias laukuose. Supykusi pranešė policijai. Minėtas asmuo nurodė, jog jam liepė atvykti į šį lauką A. B.. Prašomas suarti laukas nebuvo suartas, o buvo sumulčiuotos daržovės kitame lauke, kurio ji neprašė atsakovo suarti. Su atsakovu bendrauja apie 20 metų, anksčiau keletą kartų atsakovas padėjo atsakovei sutvarkyti žemės sklypus ar atlikdavo kitus prašomus darbus. Dėl konkrečios darbų kainos ir darbų atlikimo termino su atsakovu nesitarė, nes už suartą lauką būtų išskaičiavę kažkokią atsakovo vėliau nurodytą sumą iš atsakovo mokėtinos sumos už žemės sklypų nuomą ieškovei metų gale. Prašomo lauko atsakovas nesuarė, o sumulčiavo daržoves kitame žemės sklype, kuriame augo daržovės. Tarp ginčo sklypo ir atsakovės prašomo suarti sklypo atstumas maždaug apie 1 km. Mano, jog įvyko kažkoks nesusipratimas ar nesusikalbėjimas.
14. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo atstovaujamosios poziciją tiek posėdžio metu, tiek nurodytą procesiniuose dokumentuose bei ieškinyje nurodytas, ieškovės teismo posėdžio metu paaiškintas faktines aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
15. Atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, jog palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei nurodytus paaiškinimus, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, jog ieškovės nurodytas atsakovas yra netinkama šalis šioje byloje, kadangi atsakovas jokių sutarčių su ieškove nesudarė, žalos nepadarė ir dėl nieko nesitarė, išskyrus, tai, jog sutiko pagelbėti ieškovei surasdamas žmogų, kuris galėtų sumulčiuoti ginčo lauką, todėl už atsiradusią žalą jos atstovaujamasis neturi atsakyti. Pažymėjo, jog jei teismas nuspręstų, jog atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą, tai prašė mažinti žalos dydį iki minimumo, nes ieškovės pateiktas žalos paskaičiavimas yra per didelis ir pagrįstas vien ieškovės nurodytais paaiškinimais.
16. Trečiasis asmuo A. B. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino prieš įtraukiant į bylą trečiuoju asmeniu, posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas parodė, jog 2020 metų spalio gale paskambino atsakovas T. V. ir paprašė sutvarkyti, t. y. sumulčiuoti tokiai moteriai lauką, nes jis neturi „mulčiatoriaus“. Su atsakovu nuvyko prie lauko, kurį atsakovas nurodė sutvarkyti. Laukas buvo apaugęs piktžolėmis. Tada po kiek laiko jo darbuotojas nuvyko į minėtą lauką ir mulčiavo. Jog sumulčiavo daržoves ir, kad ieškovė pranešė policijai, sužinojo iš T. V.. Po įvykio nuvyko ir atsiprašė ieškovės už įvykusį nesusipratimą bei tarėsi dėl žalos atlyginimo. Nesutiko su ieškovės prašomu žalos dydžiu. Mano, jog padaryta žala verta atsiprašymo, nes tokiu metu jei ir augo kokios nors daržovės, tai jos buvo nebekokybiškos. Dalyvavo kartu su komisija ginčo lauke nustatinėjant žalą. Sutiko su komisijos nustatytais sumulčiuotų daržovių plotais. Mano, jog čia įvyko kažkoks nesusikalbėjimas ar nesusipratimas. Ieškovės nepažįsta ir pirmą kartą mato. Su atsakovu vienas kitam kai ūkininkai padeda ūkio darbuose. Mano, jog padaryta žala minimali, o ne tokia kurią prašo priteisti ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. V., I. M..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovei priklausančiame žemės sklype augančių ekologiškų daržovių sunaikinimo ir civilinės atsakomybės taikymo klausimai.
19. Nekilnojamojo Turto registrų duomenų bazės 2021-05-26 išraše nurodyta, jog L. K. nuosavybės teise priklauso 6,4030 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio sklypo 1,29 ha dalis 2019-12-13 Nuomos sutartimi nuo 2019-12-16 iki 2022-12-31 išnuomota T. V..
20. VŠĮ „Ekoagros“ 2020-07-08 išduotu Patvirtinamuoju dokumentu ūkio subjektui L. K. auginamiems augalininkystės produktams (įvairioms daržovėms) išduotas ekologiškų produktų statusas. VŠĮ „Ekoagros“ Ekologinės gamybos Tikrinimo protokole 2020-06-30 tikrinimo metu nustatyta, jog bendras ekologinio ūkio plotas yra 3,06 ha (žemės ūkio valdos atpažinties kodas (duomenys neskelbtini)).
21. 2020-10-23 Gamtinių reiškinių, fizinių ar juridinių asmenų veikla padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ar melioracijos įrenginiams apžiūros aktu nustatyta, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija 2020 m. spalio 23 d. nuvykusi į (duomenys neskelbtini) k., L. K. ekologinį ūkį, nustatė, kad dalis lauko kur augo įvairios daržovės, sumulčiuota, laukas buvo piktžolėtas, matėsi piktžolių ir įvairių daržovių liekanos. Nustatė, jog sumulčiuota: porų – 1,65 a, brokolių – 1,63 a, įvairių kopūstų – 2,37 a, kopūstų – 3,42 a, ropių – 0,28 a, ropių – 0,33 a, salotų – 0,3 a, ropių – 2,3 a. Viso 12,28 a sklypo plote sumulčiuotos daržovės.
22. Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pateiktoje 2020-12-01 pažymoje „Dėl žalos apskaičiavimo“ ir pridėtoje Žalos paskaičiavimo lentelėje nurodyta, jog pagal L. K. valdos Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlių deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje laukų, kurių KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruota kitos daržovės DAK) 0,15 ha ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruota kopūstai KOP) 0,10 ha. Atliekant žemės ūkio darbus 0,1228 ha plote sumulčiuotos įvairios ekologiškos daržovės: porai, salotos, brokoliai, kopūstai ropės, įvairios kopūstinės daržovės. Apžiūros komisijai nustačius, kad laukai yra piktžolėti pateiktą L. K. derlingumą sumažino 40 procentų. Pagal komisijos nustatytą sunaikintą įvairių daržovių plotą ir 2020-11-24 L. K. paaiškinimo duomenis, apskaičiuota 3344,59 Eur padaryta žala.
Žemesnės instancijos teismas
23. Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pateiktoje 2022 metų pažymoje „Dėl informacijos pateikimo byloje Nr. e2-117-1086/2022“ nurodyta, jog Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2020-12-01 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žalos apskaičiavimo“ yra padaryta rašytinė apsirikimo klaida: pasėlių deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) lauko KŽS numerio „(duomenys neskelbtini)“ vietoje, turi būti lauko KŽS numeris „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl bylos šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo
24. Ieškovė reikšdama ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo nurodė, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, t. y. 2020 m. spalio 18 d. susitikus su atsakovu buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovė susitarė, kad atsakovas dirbdamas savo laukus suars ir ieškovės kitą mažesnį 40 arų ploto lauką prie sodų, kur pavasarį galėtų sodinti ir auginti daržoves, o už suteiktas paslaugas sumokės. Nurodė, jog atsakovas sutiko. Tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu ieškovė nurodė, jog buvo susitarta su atsakovu dėl 40 arų ploto lauko suarimo, o dėl ginčo sklypo, kuriame augo ekologiškos daržovės, ieškovė tarėsi jį išnuomoti atsakovui nuo 2021 metų gegužės 1 dienos, o ne suarti ar sumulčiuoti. Pažymėjo, jog nesitarė per kokį laiko tarpą atsakovas atliks paslaugą, taip pat nesitarė ir dėl kainos už atliktą paslaugą. Akcentavo, jog su atsakovų būtų atsiskaičiusi metų gale, t. y. įskaičiusi atsakovo nurodytą sumą už paslaugą į atsakovo mokėtiną žemės nuomos mokestį ieškovei.
25. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir jo atstovė posėdžio metu paaiškino, jog nesutinka, jog tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų sutartiniai santykiai, nes atsakovas su ieškove nebuvo susitikęs prie 40 arų žemės sklypo kaip teigė ieškovė ir atsakovo neprašė bei jie nesusitarė, jog atsakovas suars ieškovei 40 arų sklypą ir jokio susitarimo tarp šalių kaip teigė ieškovė nebuvo. Priešingai, atsakovas nurodė, jog šalys susitiko 2020 m. spalio 18 d. prie ieškovei priklausančio ginčo sklypo, kuriame augo ekologiškos daržovės ir ieškovė prašė sutvarkyti šį sklypą, t. y. nupurkšti su chemija, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti. Tačiau sutiko padėti, t. y. paieškoti žmogaus, kuris turi mulčiavimo įrenginį, kurio neturėjo pats atsakovas, kad ieškovei būtų sumulčiuotos piktžolės. Pažymėjo, jog nesudarė jokios sutarties, tik pažadėjo paieškoti žmogaus, kuris galėtų pagelbėti ieškovei. Taip pat nesitarė dėl jokio atlygio, todėl negali būti sutartinių santykių, nes šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų.
26. Iš šalių nurodytų procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimų matyti, jog šalių nurodytos aplinkybės yra visiškai skirtingos. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovę ir atsakovą siejančių teisinių santykių kvalifikavimo bei jo nulemtų šalims kylančių teisinių padarinių (sutartinės civilinės atsakomybės) taikymo.
27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B.v. E. V., bylos Nr. 3K-3-269/2011).
28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
29. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
30. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012).
32. Civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamai vykdant sutartines pareigas kilusios žalos atlyginimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiai ieškovei (CPK 178 straipsnis).
33. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl netinkamai įvykdytos paslaugų sutarties (sumulčiuotos daržovės kitame lauke nei tarėsi ieškovė su atsakovu), todėl ieškovė patyrė žalos, jos atlyginimą prašė priteisti iš atsakovo. Savo reikalavimą atlyginti žalą ieškovė grindė argumentais, kad jei atsakovas būtų laikęsis susitarimo ir sudirbęs tą žemės sklypą, kurį nurodė ieškovė, daržovės nebūtų susmulkintos ir žalingi padariniai nebūtų kilę, nes prašomame sudirbti žemės sklype daržovių nebuvo, todėl šis yra atsakingas už netinkamai įvykdytą prievolę ieškovei padarytą žalą, egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
34. Nesant kitų įrodymų, išskyrus šalių paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl paslaugų atlikimo, ir remiantis pirmiau pateiktais išaiškinimais (šio sprendimo 29–32 punktai), darytina išvada, kad ieškovė, siekdama įrodyti, jog ją ir atsakovą siejo tam tikri sutartiniai teisiniai santykiai (teisės ir pareigos), dėl kurių nevykdymo ar netinkamo įvykdymo ieškovė teigia patyrusi žalos, privalėjo teismui pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryti atitinkami susitarimai ir jais atsakovas prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, t. y. kad egzistavo šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas bei buvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų.
35. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
36. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad rangos ar paslaugų sutarties (arba mišrios sutarties, turinčios abiejų šių sutarčių bruožų) esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas). Iš sutarties šalies įsipareigojimo atlikti tam tikrą užduotį (įvykdyti užsakymą) tiesiogiai išplaukia ir jos atsakomybė už darbų rezultatą (tinkamą jo kokybę).
37. Sprendžiant, ar buvo sudaryta rangos arba paslaugų teikimo sutartis, taip pat svarbu įvertinti, ar egzistuoja tokio pobūdžio sutarties sudarymą patvirtinanti sąlyga – susitarimas dėl sutarties atlygintinumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie aiškiai išreikštą ginčo šalių susitarimą dėl konkretaus atlyginimo mokėjimo atsakovui už jo atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, kuris apimtų ir tai atlikusio asmens civilinę atsakomybę už pasiektą rezultatą. Kaip pati ieškovė nurodė, jog dėl sutarties atlygintinumo šalys nesitarė, tačiau atsiskaitymo su atsakovu už suartą lauką faktą ieškovė siekė įrodyti posėdžio metu paaiškindama, kad būtų atsiskaičiusi su atsakovu metų gale atlygį už suartą lauką įskaičiusi į atsakovo skolą už žemės sklypo nuomą. Šis ieškovės argumentas nepripažintinas patvirtinančiu, kad buvo atsiskaityta su atsakovu ir tai buvo padaryta būtent už jos atliktus darbus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toks įskaitymas įtikinamai nepatvirtina, jog buvo įvykdytas atsiskaitymas pagal paslaugų sutartį. Kaip buvo nurodyta pirmiau, šio įsipareigojimų prisiėmimas turi būti aptartas atskirai ir, siekiant juo pasinaudoti kilusiame ginče dėl atsiradusios žalos atlyginimo, – įrodytas (CPK 178 straipsnis).
38. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus teismas nurodo, kad, remiantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutarties sudarymo faktas gali būti konstatuojamas, kai nustatomi veiksmai, įrodantys šalių susitarimą. Byloje pateikti ir teismo įvertinti duomenys (šalių paaiškinimai) nepatvirtina, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, jog sudarė susitarimą su atsakovu dėl atlygintinų paslaugų atlikimo, ir kad atsakovas prisiėmė atsakomybę už darbų rezultato ar suteiktų paslaugų kokybę. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas veikė kaip paslaugų teikėjas ir dėl to jam turėtų kilti atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą. Kadangi nebuvo įrodyti CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sutarties sudarymą patvirtinantys elementai, tai pripažintina, jog bylos šalių nesiejo paslaugų atlikimo sutartiniai teisiniai santykiai.
39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
Dėl atsakovo T. V. ir trečiojo asmens A. B. veiksmų kvalifikavimo.
40. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą atsakovui T. V.. Atlygintinų paslaugų sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo atveju netaikytinos, nes šalių ginčas kilo ne iš sutartinių paslaugų, bet iš deliktinių civilinių teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą atlyginti žemės sklypo savininkei dėl sunaikintų žemės sklype buvusių daržovių padarytą žalą, teismas kvalifikuoja kaip reikalavimą taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Ieškovės argumentas, kuriuo ji grindžia ieškinį ir remiasi 6.717 straipsnio 3 dalimi (paslaugų teikėjo atsakomybė užsakovui dėl netinkamai įvykdytos prievolės dėl trečiųjų asmenų kaltės), teisiškai nepagrįstas.
41. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto samprata – kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nurodyto CK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Tai – netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė. Vienas iš aptariamos atsakomybės atvejų nustatytas CK 6.265 straipsnyje. Pagal nurodyto CK straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai.
42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys neginčija fakto, jog 2020 m. spalio 18 d. buvo susitikę prie ginčo lauko. Nors ieškovė ieškinyje bei posėdžio metu paaiškino, jog neprašė sumulčiuoti ginčo lauko, o atsakovas nurodė, jog ieškovė prašė nupurkšti su chemija, bet atsakovas nesutiko, tačiau atsakovas patvirtino, jog pažadėjo ieškovei surasti žmogų, kuris sutvarkytų lauką su „mulčiatoriumi“, todėl surasti žmogų ir sutvarkyti ginčo ar kitą ieškovės prašomą sutvarkyti lauką prisiėmė 2020 m. spalio 18 d. atsakovas. Šiam darbui atlikti, jis pasitelkė kitą asmenį, t. y, trečiąjį asmenį A. B., kuris posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas jo paprašė sutvarkyti vienai moteriai lauką ir prie to lauko buvo atsivežęs trečiąjį asmenį bei nurodė ką padaryti. Pastarasis subjektas žalos (sumulčiavo daržoves žemės sklype) padarė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame augo ekologinės daržovės. Trečiasis asmuo A. B. veikė (mulčiavo daržoves ieškovės sklype) atsakovo T. V. nurodymu ir padarė žalos ieškovei. Dėl to atsakovui T. V. kilo netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė ir už ieškovei padarytą žalą abu šie subjektai atsako solidariai (CK 6.263 straipsnio 1, 3 dalys, 6.265 straipsnio 1 dalis).
43. Taigi atsakovą T. V. ir A. B. sieja solidarioji skolininkų pareiga ieškovei atlyginti žalą deliktinės civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, pagrindu, todėl ieškovė, kaip kreditorius, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą pareiškė vienam iš solidarių skolininkų – atsakovui T. V., o kitas skolininkas – A. B. byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje.
Dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos
44. A. B. kaltės forma yra neatsargumas (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui T. V. deliktinė civilinė atsakomybė pirmiau šiam teismo sprendime kvalifikuota kaip netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė. Dėl to kito asmens, kuris veikė atsakovo T. V. vykdyto nurodymo pagrindu (trečiojo asmens A. B.) kaltės forma (neatsargumas) taip pat yra ir atsakovo T. V. (netiesioginės civilinės atsakomybės subjekto) kaltės forma. Taigi aptariamo atsakovo kaltės forma yra neatsargumas.
Dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos
45. Nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčo dėl to, dėl kokių priežasčių buvo sunaikintos ieškovės žemės plote ekologiškos daržovės. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo atsakovo nurodymu dėl neatsargumo ir neapdairumo sumulčiavo ieškovės lauke esančias daržoves. To neneigė ir trečiasis asmuo. Kad įvyko kažkoks nesusipratimas ar nesusikalbėjimas patvirtino tiek šalys, tiek trečiasis asmuo. Įvertinus šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus kartu su į bylą pateiktomis ginčo lauko nuotraukomis bei filmuota medžiaga, darytina išvada, kad ieškovės daržovės sunaikintos dėl trečiojo asmens atliktų žemės darbų, t. y. sunaikintų daržovių priežastis yra trečiojo asmens A. B. atlikti žemės ūkio darbai. Darytina išvada, kad trečiojo asmens A. B. ir ieškovei padarytą žalą sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos
46. Byloje šalių ginčas kilo taip pat dėl turtinės žalos dydžio. Ieškovė pateikė Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2020-12-01 pažymą „Dėl žalos apskaičiavimo“, kurioje nustatyta, kad atliekant žemės ūkio darbus 0,1228 ha plote sumulčiuotos įvairios ekologiškos daržovės: porai, salotos, brokoliai, kopūstai ropės, įvairios kopūstinės daržovės. Apžiūros komisijai nustačius, kad laukai yra piktžolėti pateiktą L. K. derlingumą sumažino 40 procentų. Pagal komisijos nustatytą sunaikintą įvairių daržovių plotą ir 2020-11-24 L. K. paaiškinimo duomenis, apskaičiuota 3344,59 Eur padaryta žala. Nors atsakovo atstovė nesutiko su paskaičiuotu komisijos žalos dydžiu, tačiau priešingų skaičiavimų į bylą nepateikė.
47. Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2020-12-01 pažymoje „Dėl žalos apskaičiavimo“ nustatyta žala bei tiriamos aplinkybės užfiksuotos komisijos iš 4 komisijos narių, sudarytos Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), bei trečiojo asmens A. B.. Pateiktoje pažymoje nustatyti konkretūs sunaikintų daržovių plotai, lauko žolėtumas bei sunaikintų daržovių rūšys. Taigi ieškovės pateikti įrodymai žalos dydžiui pagrįsti yra išsamūs ir patikimi. Ginčui dėl žalos dydžio spręsti reikšminga tai, kad liudytojos L. V., I. M. paaiškino, kad sunaikintų daržovių plotus skaičiavo įvykio vietoje pagal sunaikintų daržovių plotus, patvirtino, jog laukai buvo žolėti, todėl ir mažino daržovių derlingumą maksimaliu 40 proc. koeficientų pagal analogiją taikant metodiką įstatymo nuostatose dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ar melioracijos įrenginiams. Patvirtino, jog visiems komisijos nariams nekilo jokių abejonių ir ginčo dėl pažymoje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat paaiškino, jog žalai paskaičiuoti rėmėsi ieškovės pateiktais derlingumo rodikliais bei sugadintų daržovių nurodytomis kainomis, tačiau tokia pačia metodika skaičiuoja iš fiziniams asmenims padarytą žalą už laukinių gyvūnų padarytą žalą pasėliams. Be to, paaiškino, jog į žalos nustatymo dydžio dieną, t. y. 2020-10-23 buvo kviečiamas ir atsakovas T. V., tačiau jis neatvyko. Vietoj jo buvo atvykęs trečiasis asmuo A. B., kuris savo parašu yra patvirtinęs komisijos nustatytas ginčo lauke aplinkybes bei dėl jų prieštaravimų nereiškė.
48. Teismas taip pat pažymi, jog trečiasis asmuo komisijos nustatytų žemės plotų, kuriuose suniokotos daržovės neginčijo, tik suabejojo derlingumu bei daržovių kokybe, tačiau priešingų įrodymų neteikė. Įvertinęs aptartų įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo T. V. 3344,59 Eur žalos atlyginimo dėl sunaikintų daržovių, atsiradusios po 2020-10-20 atliktų trečiojo asmens žemės darbų ieškovės sklype, kurie kvalifikuojami kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
49. Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintas visiškai – ieškovei iš atsakovo T. V. priteistina 3344,59 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3344,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
50. Kiti byloje dalyvaujančių byloje asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Ieškinį patenkinus visiškai bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, už advokato padėjėjos pagalbą teisme nagrinėjant bylą – 300 Eur. Atsakovas ir trečiasis asmuo į bylą neteikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Iš viso ieškovė patyrė pagrįstų bylinėjimosi išlaidų – 375 Eur (75 + 300 = 375). Patenkinus ieškinio reikalavimą ieškovei iš atsakovo T. V. priteistina 375 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo T. V. kaip šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas valstybės naudai priteistina 42,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3344,59 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 59 centų) žalos atlyginimą ir 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,76 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 76 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.