- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- eII-134-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00057-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Vladislavui Butkevičiui,
viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM platformą, išnagrinėjo pareiškėjo N. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5220-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266185955, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 4 d. nutarimu N. G. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį bei 424 straipsnio 3 dalį paskirta 350 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. vasario 20 d., apie 12 val. 46 min., Vilniaus rajono sav., Bendorių k., Senasis Ukmergės kel. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 20 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas pareiškėjo N. G. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Pareiškėjas N. G. skundu prašo persvarstyti nutarimu jam skirtą administracinės nuobaudos – specialiosios teisės sustabdymo terminą.
1.1 Pareiškėjas skunde nurodo, kad Institucijos priimtame nutarime yra neteisingai nurodyta pažeidimo esmė. Pareiškėjas pažymi, kad pažeidimo metu jis savo vairuotojo pažymėjimo neturėjo, nes nežinojo, jog pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, reikia išklausyti papildomus kursus ir tik tuomet vairuotojo pažymėjimas vėl bus aktyvuotas. Apie tai jis nežinojo, nes pareigūnas, priėmęs nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones, Pareiškėjo apie vairuotojo pažymėjimo aktyvavimą neinformavo.
1.2 Be kita ko, Pareiškėjas nurodo, kad jis yra baudžiamas už naudojimąsi mobiliuoju telefonu, tačiau tai nėra tiesa, kadangi automobilyje jis turi laisvų rankų įrangą ir laikiklį telefonui, tačiau jis pažeidimo metu buvo pradėjęs kristi nuo minėto laikiklio, tad Pareiškėjas bandė ji pagauti. Pareigūnai šį veiksmą užfiksavo kaip naudojimąsi mobiliuoju telefonu.
1.3 Pareiškėjas nurodo, kad jis dirba maisto kurjeriu, tad mobili įranga ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai svarbios. Netekęs teisės vairuoti nutarimu paskirtam laikotarpiui jis padarytų žalą savo šeimos išlaikymui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kadangi paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.
1.4 Institucija savo pateiktame atsiliepime nurodė, kad Iš Pareiškėjo skundo turinio galima daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės pripažįsta padaręs jam inkriminuojamus nusižengimus bet prašo įvertinti aplinkybės: Pareiškėjas telefonu nesinaudojo o tik prilaikė jį krentanti nuo laikiklio; nebuvo tinkamai informuotas pareigūnų apie poreiki atlikti papildomus veiksmus norint susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonės, po to kai ji buvo atimta 3 mėnesių laikotarpiui.
1.5 Institucija pažymėjo, kad administracinio nusižengimo bylos ROIK 25266185955 tyrimo metu nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK 24245785167, 2024 m. birželio 17 d. Vilniaus apskr. VPK Reagavimo skyriaus pareigūnas dalyvaujant Pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-28275-2024 už nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kurio administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siūloma sumokėti 85 eurų baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Administracinio nusižengimo protokole yra pateikta informacija apie tai, nuo kada skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas ir kad specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka.
1.6 Be kita ko, Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 20 d. VĮ „Regitra“ įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti Pareiškėjui teisę vairuoti, kaip tai nustatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ 13 punkte, todėl Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
1.7 Institucija atkreipė dėmesį, kad kritiškai vertinama ir Pareiškėjo skunde nurodoma informacija apie tai, kad telefonu nesinaudojo o tik prilaikė jį krentant. Pokalbio su policijos pareigūnais metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad perjunginėjo navigaciją, o skunde pateikė kitą versiją, kad prilaikė jį krentanti nuo laikiklio nors Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašė, fiksuojančio sustabdyto automobilio saloną, jokio laikiklio ant prekinio skydelio nesimato. Todėl skunde nurodoma informacija vertinama kritiškai ir laikoma ketinimu išvengti atsakomybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. G. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Nurodė, kad pareigūnai nenorėjo jo išklausyti. Supranta, kad negalima naudotis telefonu vairuojant automobilį. Sustoti nenorėjo, kadangi važiavo 20 km/h greičiu ir toje vietoje sustoti nebuvo įmanoma, turėjo pakelti telefoną. Tuo metu, kai kėlė telefoną, prasilenkė su nežymėtu policijos automobiliu. Jis pareigūnų automobilio nematė. Jam jau yra buvęs nutikimas, kai telefonas, nukritęs, buvo užkliuvęs už akceleratoriaus ar stabdžio pedalo – todėl tai jam sukėlė stresą. Tokios situacijos yra pavojingos. Laikiklis griuvo kartu su telefonu. Pakėlė telefoną ir padėjo jį šalia. Kad telefonas iškrito iš jam skirto laikiklio, jau yra buvę ir ankščiau. Minėtas laikiklis jau yra sutvarkytas. Supranta, kad tai traktuojama kaip laikymas rankoje, bet šiuo atveju, jei jis būtų užstrigęs, pasekmės galėjo būti daug rimtesnės. Jis buvo priverstas jį pakelti. Pareigūnas, sustabdęs jį, priėjo ir paklausė, ar žino, už ką yra sustabdytas. Tai nebuvo žinučių rašymas ar socialinių tinklų naudojimas – buvo įjungta navigacija, telefonas buvo reikalingas. Telefonas dėkle gali išslysti darant posūkį. Pakėlęs telefoną bandė jį įdėti atgal į laikiklį, tačiau kai to padaryti nepavyko, padėjo telefoną ant automobilio sėdynės šalia. Sustabdžius jam pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Pareigūnas viską jam paaiškino. Kai jam atėmė teises, situacija irgi buvo ginčytina, tačiau tuo metu nebuvo informacijos, kaip apskųsti nutarimą. Pirmą kartą teisė vairuoti automobilius buvo atimta birželio mėn. To nutarimo neskundė, nes galvojo, kad apskundimas nieko nepakeis. Dėl teisinės pagalbos nesikreipė. „Regitroje“ jam buvo pasakyta, kad norint susigražinti teisę vairuoti transporto priemones, jam reikia praeiti mokymus bei susimokėti baudas. Skundžiamu nutarimu paskirtos baudos dar nesumokėjo. Vaizdo įraše ne viską aiškiai pareigūnams iš streso paaiškino. Pareiškėjas turi mažą vaiką ir žmoną, automobilio reikia tam, kad galėtų nuvežti vaiką į darželį. Įvykio dieną tikėjosi, kad atgavo vairuotojo teises, tačiau pasirodo reikėjo kažkokius kursus išlaikyti. Dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini) su individualios veiklos pažyma, jau ilgą laiką. Institucijai jokių duomenų apie save nepateikė. Šiuo metu nevairuoja, vairuoja jo kolega. Vaiką į darželį veža žmona, o jis pasiima, kadangi žmona dirba iki 18 val., o jis iki 17 val. Į bylos nagrinėjimą Institucijoje vykti planavo, tačiau ne taip supratęs informaciją manė, kad dalyvauti nagrinėjime nebūtina. Gavęs nutarimą su policija susisiekti bandė. Tikėjosi, kad su juo bus susisiekta bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad jis prašo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Nurodė, kad tuo momentu neturėjo galimybės pasielgti kitaip, nes būtų kilusi kritinė situacija. Yra pasiruošęs sumokėti didesnę baudą, pereiti nustatytus kursus, tik labai prašo neatimti jam vairuotojo pažymėjimo, kuris yra būtinas kasdienėse pareigose.
2. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su Pareiškėjo skundu nesutinka. N. G. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, Institucija, vadovaudamasi įstatymu, už padarytus du nusižengimus taikė skirtinos bausmės vidurkį. Nutarimas priimtas teisėtai, pagrindo jį panaikinti nėra. Iš esmės skundu prašoma sušvelninti administracinę poveikio priemonę. Nustatyta, kad nuo paskutinio nusižengimo asmuo daugiau pažeidimų nepadarė, visas jam nustatytas sąlygas įvykdė. Prašo teismo įvertinti situaciją savo nuožiūra ir, esant galimybei, taikyti ANK 34 straipsnio 2 dalį, Institucija tam neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
3. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
4. Nagrinėjamuoju atveju N. G. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau Pareiškėjas prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir sušvelninti jam skirtą nuobaudą, t. y. skirti kuo trumpesnį jam paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės sustabdymo terminą.
N. G. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 20 d., apie 12 val. 46 min., Vilniaus rajono sav., Bendorių k., Senasis Ukmergės kel. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Už šį nusižengimą N. G. paskirta 350 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 mėnesiams.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimą vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas. Šio straipsnio nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Dėl pažeidimo, susijusio su mobiliojo ryšio priemonių naudojimu vairuojant, Pareiškėjas nurodė, kad mobiliojo ryšio priemone jis nesinaudojo, o tik bandė pakelti pastarajai posūkio metu išslydus iš pritvirtinto laikiklio. Pareiškėjo teigimu, sustoti jis negalėjo, o mobiliojo ryšio priemonę reikėjo kuo skubiau patraukti, kad nebūtų sudaryta avarinė situacija telefonui užkliuvus už automobilio pedalų. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymo leidėjui ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinus sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba transporto priemonei stovint, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-198-365/2023, Nr. AN2-274-873/2023, Nr. AN2-139-1053/2023, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-229-485/2023; Nr. AN2-468-530/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-155-361/2023, Nr. AN2-231-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-744/2023 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, t. y. tai, kad jis mobiliojo ryšio priemone nesinaudojo, o tik kėlė ją nuo automobilio grindų, nepanaikina jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi net ir toks veiksmas yra laikytinas naudojimasis mobiliojo ryšio priemone. Be kita ko, teismo vertinimu, Pareiškėjas, norėdamas išvengti jo paties nurodomos avarinės situacijos galėjo ir turėjo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir tik tuomet imtis veiksmų pakelti nukritusią mobiliojo ryšio priemonę. Taigi, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad N. G. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas nurodo, kad apie privalomus kursus asmenims, praradusiems teisę vairuoti transporto priemones nežinojo, tad mano, kad teisę vairuoti jam atsinaujins automatiškai. Be kita ko, pažymi, kad nutarimo, kuriuo jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, neskundė, nes galvojo, kad apskundimas nieko nepakeis.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...>pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...>prašymą grąžinti teisę vairuoti <...>ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...>įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir ankstesnių redakcijų Apraše, tik iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti ir paimtus policijos įstaigoje ar VĮ „Regitra“ padalinyje saugomus vairuotojo pažymėjimus <...> asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas <...>, o Aprašo 7 punkte nustatytu atveju – VĮ „Regitra“ padaliniui, kuriame saugomas vairuotojo pažymėjimas (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas – bet kuriam VĮ „Regitra“ padaliniui), prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir Aprašė nurodytus dokumentus. Policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas ar VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Aprašo 12, 14, 15 punktai).
Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu –įgalioto pareigūno sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones (Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-82-813/2024).
Kadangi administracinio nusižengimo metu – 2025 m. vasario 20 d. teisė vairuoti transporto priemones N. G. teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra įgalioto pareigūno sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija visiškai teisėtai ir pagrįstai jį nubaudė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės. Pareiškėjas prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimą dėl to, nes teisė vairuoti reikalingi atliekant darbuotojo pareigas bei šeimos poreikiams, vežant vaiką į darželį, be kita ko, paskutinio posėdžio metu 2025 -05-05 nurodė, kad šiuo metu yra atgavęs vairuotojo pažymėjimą, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas deda visas pastangas ištaisyti nusižengimu padarytą klaidą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinę teiseną N. G. atžvilgiu nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo. Tačiau nurodyti duomenys turi įtakos sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimo.
5. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
6. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Nors N. G. padarė šiukštų KET pažeidimą – vairavo automobilį, neturėdamas teisės to daryti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjui toks elgesys būdingas nėra. Kadangi, kaip nurodo pats Pareiškėjas, situacija, kad jis pažeidimo metu dar nebuvo atgavęs teisės vairuoti, atsitiko dėl nepastabumo bei nežinojimo. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad jis nežinojo, jog tam, kad suėjus teisės vairuoti atėmimo terminui atgautų vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas privalo būti sumokėjęs visas baudas, be kita ko, išklausęs specialius vairuotojų kursus. Teismas taip pat atsižvelgia į N. G. asmenybę – asmuo turi nemažą vairavimo stažą, augina vaiką, kuris yra mažametis bei lanko darželį, iš kurio jį pasiima Pareiškėjas, tad N. G. teisė vairuoti būtina užtikrinant savo šeimos poreikius. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra surinkta itin neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Tačiau pažymėtina, kad Pareiškėjas daug kartų yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors dauguma pažeidimų nėra šiurkštūs, t. y. automobilio parkavimas neleistinoje vietoje, saugos diržo nesegėjimas. Tačiau pažymėtina ir tai, jog yra baustas ir už greičio viršijimą, kas priskiriama prie šiurkštesnių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taip pat ne pirmą kartą baudžiamas ir už tai, kad vairuodamas rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Nors darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau pasikartojantys įvairūs kelių eismo taisyklių pažeidimai suponuoja išvadą, jog Pareiškėjo negalima apibūdinti kaip itin preciziškai besilaikančio kelių eismo taisyklių. Todėl visiškai netaikyti specialiosios teisės atėmimo arba trumpinti mažiau negu minimalus neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Tačiau įvertinus tai, jog yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs veiką bei gailisi dėl tokių neteisėtų veiksmų padarymo, be kita ko, savo padarytą nusižengimą vertino neigiamai jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra pagrindas teisės vairuoti atėmimo terminą iki sankcijoje numatyti minimumo. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes nustatytinas minimalus 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas.
Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-5220-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266185955 keistinas, N. G. nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, kai kartu paliktina ir piniginė 350 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
N. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5220-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266185955 dalį dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo: sutrumpinti N. G. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.