Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. (J. P.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Administracinių nusižengimų bylų vyriausiojo tyrėjo 2022 m. spalio 18 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos Nutarimas) J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 90 Eur dydžio bauda, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui.

2. J. P. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 9 d. 10.48 val. Švenčionių r. sav. Švenčionėlių m. Priestočio gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Nagrinėjant bylą J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4.7. Apeliantas apibendrindamas skundo argumentus pabrėžia, jog asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. nuomone, pareigūnai apeliantui reiškė kaltinimus nesurinkę jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti J. P. kaltę padarius teisės pažeidimą. Policijos pareigūnai vadovavosi tik savo klaidingu įsitikinimu ir, nerinko jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų bei tinkamai jų neužfiksavo, nepagrįstai J. P. atžvilgiu iškėlė administracinio nusižengimo bylą ir priėmė Nutarimą pripažinti apeliantą kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Teismas išnagrinėjęs skundą, šališkai ir neobjektyviai išnagrinėjęs skundą, nepagrįstai paliko Institucijos Nutarimą nepakeistą. Pasak apelianto, skunde aptartos aplinkybės sudaro pagrįstą manymą, jog skundas šioje byloje buvo nagrinėjamas nepakankamai išsamiai, neobjektyviai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suteikiant pagrįstą pagrindą manyti, jog teismas, nagrinėdamas jo skundą, galėjo būti nepakankamai atidus, objektyvus ir todėl – šališkas. Todėl mano, jog ir dėl teismo šališkumo skundžiama nutartis naikintina.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. neigia, jog padarė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir, kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas išsamiai pasisakė, siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta. Apeliantas mano, jog Institucija priėmė Nutarimą nesurinkusi pakankami administracinio nusižengimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, o apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nes nepagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų parodymais, atmesdamas jo (apelianto) parodymus. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Šiais klausimais skundą nagrinėjantis apygardos teismas ir pasisako.

7. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, ANK 576 straipsnio nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.

8. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą teisme 2023 m. sausio 30 d. apeliantui teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – šia savo teise administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. pasinaudojo, nurodydamas, jog nušalinimų nereiškia. Apelianto argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nes neva teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų parodymais, atmesdamas jo (apelianto) parodymus, dėl ko apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ir buvo šališkas, yra jo nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip nustatytas faktas, pagrindžiantis teisėjos šališkumą, nes kiekvienoje byloje teismas priima sprendimą ištyręs konkrečioje byloje surinktus įrodymus ir atlikdamas būtinus procesinius veiksmus objektyviai tiesai byloje nustatyti, o jokių kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu, J. P. apeliaciniame skunde nenurodė. Taip pat apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė vertinti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, apeliantas skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

10. ANK 417 straipsnio 3 dalyje ( įstatymo redakcija galiojusi iki 2023-05-01) buvo numatyta, kad <...> draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

11. Įstatymo leidėjas KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis – vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Pažymėtina, kad KET 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis reiškia, jog yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, nes bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba išjungus transporto priemonės variklį, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

12. Apeliantas skunde teigia, kad byloje nebuvo surinkta neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų dėl šio administracinio nusižengimo, o kaltė buvo grindžiama tik klaidingu policijos pareigūnų įsitikinimu, galimai tyčia norint pakenkti apeliantui. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais aukštesnysis teismas nesutinka.

13. Apeliantui neigiant kaltę ir tvirtinant, kad jis (J. P.) vairuodamas automobilį nesinaudojo telefonu rankomis, apylinkės teismas tokiai apelianto pozicijai patvirtinti ar paneigti apklausė liudytojus policijos pareigūnus. Teismo posėdyje liudytojas G. J. patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. kartu su pareigūnu R. R. tarnybiniu automobiliu patruliavo Švenčionėlių m. Priestočio gatvėje, jų tarnybinis automobilis buvo pastatytas tarp dviejų pastatų – kultūros namų ir parduotuvės, statmenai Priestočio gatvei. Stebėdami minėtą gatvę, pamatė pravažiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas kairėje rankoje prie kairės ausies laikė šviesios spalvos mobiliojo ryšio telefoną. Diena buvo giedra, saulėta, matomumas labai geras, atstumas nedidelis, todėl akivaizdžiai matė, kad vairuotojas rankoje laikė būtent mobiliojo ryšio telefoną. Tarnybine transporto priemone iš karto pajudėjo iš paskos minėtam automobiliui, įjungę švyturėlius jį sustabdė, vairuotojui buvo paaiškinta sustabdymo priežastis, pateikta fotonuotrauka, su pažeidimu jis nesutiko. Tokias aplinkybes liudytojas patvirtino ir teisme peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą.

14. Apklausiamas kaip liudytojas policijos pareigūnas R. R. teismo posėdyje nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas G. J. ir akcentavo, jog „Volkswagen Passat“, vairuotojas kaire ranka laikė prie ausies telefoną, tą faktinę aplinkybę matė akivaizdžiai, kadangi atstumas nuo policijos automobilio iki pravažiuojančio minėto automobilio buvo ne didesnis kaip 20 m, oro sąlygos labai geros – šviesus paros metas, saulėta. Pažymėjo, jog jam nekilo abejonių, kad vairuotojas prie ausies laiko būtent mobiliojo ryšio telefoną, o ne kokį nors kitą daiktą arba vairuoja galvą atrėmęs į ranką.

15. Liudytojų G. J. bei R. R. nurodytos aplinkybės atitinka policijos pareigūno G. J. 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime apie KET pažeidimą nurodytas aplinkybes, jog policijos pareigūnai iš tarnybinio automobilio pastebėjo, kad pravažiuojančiame automobilyje vairuotojas rankomis naudojasi mobiliojo ryšio priemone, t.y. kaire ranka laikė šviesios spalvos mobilaus ryšio telefoną prie kairės ausies (b.l. 15). Teisme apklausti liudytojai nurodė, jog su J. P. jokių asmeninių santykių nėra, jį žino tik iš matymo, kadangi ne pirmą kartą stabdė jo vairuojamą automobilį. Todėl ir nėra jokio pagrindo netikėti tokia tarnybos funkcijas vykdžiusių pareigūnų vizualiai užfiksuota KET pažeidimo aplinkybe bei abejoti policijos pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuotais duomenimis iš pareigūnų tarnybinio automobilio.

16. Nors vaizdo įrašas nėra kokybiškas (kas akcentuojama skunde), tačiau tai savaime neleidžia daryti išvados, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, ką darė apeliantas. Vaizdo įraše aiškiai matoma pareigūnų stebima gatvė, vykstantis eismas, pravažiuojantis, pagal bylos aplinkybes, J. P. vairuojamas automobilis bei netrukus iš vietos pajudantis ir iš paskos pradedantis važiuoti pareigūnų tarnybinis automobilis. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog užfiksuotomis sąlygomis, t. y. dienos metu, esant geroms oro sąlygoms ir nedideliam atstumui nuo tarnybinio automobilio iki gatvės, t.y. 10-15 m., tikslingai eismą stebėję pareigūnai realiai galėjo matyti, kad vairuotojas laiko rankoje būtent mobiliojo ryšio telefoną, ir tą pamatę, nedelsdami pajudėjo paskui pažeidėjo vairuojamą automobilį, po ko automobiliui sustojus bei aiškinantis aplinkybes, vairuotojui J. P. buvo pateikta ir šio pažeidimo metu daryta fotonuotrauka, ko neneigia ir pats apeliantas.

17. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, kad teismo posėdyje duoti policijos parodymai iš esmės sutampa, jie išsamūs ir detalūs, jų analogiškos aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame pranešime, kuomet pareigūnai užfiksavo aktualų pažeidimą vykdydami savo tarnybines pareigas, neturėdami kliūčių stebėti pravažiuojantį J. P. automobilį ir vizualiai pamatyti vairuotojo veiksmus, atliekamus kaire ranka su mobiliuoju ryšio telefonu, kad vairuotojas dėl to buvo nedelsiant sustabdytas, ką patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas bei fotonuotraukos laikmenose (b.l. 16), sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad byloje gauta pakankamai J. P. kaltę objektyviai įrodančių duomenų, kurių pagrindu pagrįstai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

18. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, prieštaravo ne tik byloje surinktiems įrodymams, bet ir jo nurodytoms aplinkybėms tiek teisme, tiek skunduose apylinkės bei apygardos teismui. Kaip patvirtina 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas (kuris yra sudedamoji teismo posėdžio protokolo dalis), J. P. nurodė, kad, įvykio metu vairuodamas automobilį, kairę ranką jis buvo padėjęs prie automobilio durelių stiklo, prie ausies ar galvos nieko nelaikė. Tačiau tokie jo paaiškinimai nesutampa su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis – vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kairę ranką, kurioje laiko daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną, pridėjęs prie ausies. Be to, jo nurodomos aplinkybės apeliaciniame skunde dėl J. P. vairuojamame automobilyje VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuotos gamyklinės laisvų rankų įrangos, taip pat nesutampa su apylinkės teismo posėdžio metu jo nurodytomis aplinkybėmis, kuomet J. P. nurodė, jog laisvų rankų įranga buvo sumontuota kitame jo valdomame automobilyje (2023-01-30 teismo posėdžio protokolo garso įrašas 0.08.34 – 0.12.24), kas atitinka ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, jog laisvų rankų įrangos automobilyje nebuvo (b.l. 15), ką patvirtino liudytojas G. J. ir teismo posėdžio metu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, kad būtent paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai kelia abejonių dėl jų objektyvumo, todėl jo kaltės neigimas ir keliama versija vertintina kaip išgalvota, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

19. Apelianto argumentai, jog jis policijos pareigūnų buvo nubaustas už tai, kad skundė ankstesnį policijos nutarimą už analogišką pažeidimą, kuris šiuo metu jau yra panaikintas, dėl ko vertina, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas tiesiog preziumavo administracinį nusižengimą ir ignoravo J. P. paaiškinimus, yra deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10914-2022, kuriuo J. P. nubaustas pagal ANK 417 str. 3 d., ir administracinio nusižengimo teisena jam buvo nutraukta (LITEKO bei Administracinio nusižengimo registro išrašo duomenys), neeliminuoja jo padaryto administracinio nusižengimo šiuo nagrinėjamu atveju ir savaime nereiškia, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti J. P.. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų byloje nėra, todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam apeliantui. Svarbu ir tai, kad Administracinio nusižengimo registro išrašo duomenys patvirtina, kad vis tik šio pažeidimo padarymo metu J. P. turėjo galiojančią nuobaudą už analogiško pažeidimo padarymą, nes 2021 m. gruodžio 31 d. jis protokolu su administraciniu nurodymu yra nubaustas taip pat pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą J. P. padarė pakartotinai, Institucija pagrįstai vertino kaip pastarojo atsakomybę sunkinančią ir į tai atsižvelgė parinkdama administracinę nuobaudą (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Ankstesnis J. P. baustumas už tokį patį teisės pažeidimą, leidžia pagrįstai teigti, jog anksčiau jam skirta 60 Eur baudos nuobauda neatgrasė jo nuo administracinio nusižengimo darymo ir nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinio nusižengimo. Todėl Institucija teisingai parinko nuobaudą - griežtesnę baudą ir kartu atėmė teisę vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui. Įvertinus tokias faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucijos Nutarimu skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudos skyrimo taisyklėmis.

20. Iš skundo turinio seka, jog tiek Institucijos Nutarimas, tiek apylinkės teismo Nutartis turi būti naikintini ir dėl to, jog apeliantui nebuvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas dėl ko skundžiamas Nutarimas buvo priimtas jam nedalyvaujant. Tokie skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, jame užfiksuota, jog J. P. surašius šį procesinį dokumentą, kuriame buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jis asmeniškai surašė paaiškinimą dėl administracinio nusižengimo, taip pat savo parašu patvirtino, jog su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jam paaiškintos (b.l. 13,14). Įvertinus šias aplinkybes ir tai, jog J. P. teisme turėjo galimybę realizuoti visas įstatymo numatytas teises, kad liudytojai apie bylai reikšmingas aplinkybes taip pat buvo apklausti teisme, kuomet apeliantui buvo suteikta galimybė užduoti klausimus, todėl jo nedalyvavimas nagrinėjant bylą Institucijoje nesudaro pagrindo naikinti priimtą 2022 m. spalio 18 d. nutarimą bei skundžiamą teismo nutartį.

21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl skundžiama Nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį Nr. II-25-405/2023 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. (J. P.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.