- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- AN2-274-873/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00404-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Advokatai
- Dariušas Lučinskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Š. įgalioto atstovo advokato Dariušo Lučinskio (Dariuš Lučinski) (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4452-2023 paliktas nepakeistas ir A. Š. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4452-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) A. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. sausio 20 d., 14.00 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., vairavo automobilį rankomis naudodamasis mobiliojo ryšio priemonėmis bei neužsisegęs saugos diržo ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 20 ir 196 punktus. A. Š. skirta galutinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi A. Š. skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. vasario 24 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. Š. įgaliotas atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukti, A. Š. naudai priteisti bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pasak atstovo, A. Š. negalėjo būti taikyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo nustatyta šio nusižengimo sudėtis. Kaip teigiama, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyta ir atskleista, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė A. Š. padarytas nusižengimas – naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu (tik laikymas rankoje, laikymas rankoje priglaudus prie ausies, laikymas rankoje ir naršymas ir pan.). Tvirtina, kad buvo nurodomos tik naudojimosi telefonu ar naudojimosi telefonu rankomis sąvokos, kurios yra konkrečių veiksmų teisinis vertinimas. Pažymi, jog A. Š. buvo apsunkinta teisė į gynybą, nes jis tiksliai nežinojo, dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y., dėl skambučio, dėl naršymo telefone, ar tik dėl mobiliojo ryšio priemonės laikymo rankoje, negalėjo teikti šias aplinkybes paneigiančių įrodymų (skambučių išklotinių, naudojimosi programomis laiko išklotinių ir pan.).
3.2. Tvirtina, kad tuo metu, kai A. Š. vairavo automobilį, mobiliojo ryšio telefonas buvo padėtas ant keleivio sėdynės. Nurodo, kad A. Š. nebuvo įjungęs laisvų rankų įrangos, tačiau skambučio metu būtų galėjęs panaudoti telefono funkciją „atsiliepimas balsu“, t. y. nenaudodamas rankų, o balsu pasakydamas nurodymą atsiliepti į skambutį. Toks naudojimosi telefonu būdas neužtraukia atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes telefonas nėra liečiamas rankomis vairavimo metu.
3.3. Atstovo teigimu, vienintelis įrodymas, kuris tapo pagrindu pripažinti A. Š. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, buvo policijos pareigūnės surašyti dokumentai bei paaiškinimai. Teigia, jog nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tai, kad A. Š. vairuodamas transporto priemonę naudojosi telefonu.
3.3.1. Akcentuoja, kad teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė nurodė, kad matė A. Š. rankoje telefoną, tačiau tiksliai neprisimena, kaip jis juo naudojosi. Tvirtina, kad būtina įvertinti tai, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kurioje rankoje telefonas buvo laikomas. Teigia, jog ši aplinkybė turi reikšmę vertinant pareigūnės galimybę pamatyti tariamai A. Š. rankoje laikytą telefoną. Nurodo, kad policijos pareigūnė teigė A. Š. pažeidimą pamačiusi iš tarnybinio automobilio, vairuotojo pusės, 5-7 metrų atstumu. Atstovo teigimu, iš policijos pareigūnės paaiškinimų nėra aišku ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kurią A. Š. automobilio pusę ji matė ir ar galėjo matyti kairėje ar dešinėje rankoje laikomą telefoną.
3.3.2. Pažymi, kad duodama paaiškinimus policijos pareigūnė nurodė, jog A. Š. automobilį sustabdė vieno kilometro atstumu nuo pažeidimo padarymo vietos, kadangi ieškojo tinkamos ir saugios vietos tai padaryti. Kaip teigia, peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus matyti, jog A. Š. automobilis buvo sustabdytas sankryžoje ir sustojo draudžiamoje sustoti vietoje. Nurodo, kad A. Š. automobilis buvo sustabdytas nesaugioje, eismui trukdančioje vietoje, nors šalia buvo parkavimo vietų aikštelės, kuriose A. Š. automobilis galėjo būti saugiai sustabdytas. Pasak atstovo, šios aplinkybės nors tiesiogiai nepagrindžia ar nepaneigia faktų dėl ginčijamo nusižengimo, tačiau leidžia suabejoti policijos pareigūnės teikiamų parodymų pagrįstumu.
3.3.3. Atstovo teigimu, byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas tik policijos pareigūnės ir A. Š. įvykio aplinkybių aiškinimasis, tačiau naudojimosi telefonu faktas nėra užfiksuotas. Skunde aptariamas bylos medžiagoje pateiktas vaizdo įrašas. Atstovas dėsto, jog matyti, kad policijos pareigūnė prieina prie A. Š. automobilio, prisistato, paprašo pateikti dokumentus. Teigia, kad vaizdo įraše matyti, jog pirmiausia policijos pareigūnė išreiškia pastabą dėl vairavimo be diržo, vėliau policijos pareigūnė pastebi A. Š. telefoną, todėl išreiškia pastabą ir dėl naudojimosi telefonu vairuojant transporto priemonę. Gynėjo manymu, jeigu policijos pareigūnė sustabdė automobilį dėl naudojimosi telefonu, tai pirmiausia ir būtų sakiusi pastabą būtent dėl to. Nurodo, kad A. Š. pasako, jog yra kaltas, tačiau nepaaiškina, dėl ko. Vėliau policijos pareigūnė teiraujasi dėl ankstesnių A. Š. administracinių nusižengimų ir informuoja apie galimą teisių atėmimą už naudojimąsi telefonu. A. Š. aiškiai nurodo, jog nesinaudojo telefonu. Dėsto, kad toliau policijos pareigūnė ir A. Š. diskutuoja dėl naudojimosi telefonu sąvokos. Akcentuoja, kad A. Š. nesako, jog jis vairuodamas naudojosi navigacija, tiesiog tai pamini kaip vieną iš mobiliojo ryšio priemonės naudojimo būdų. Teigia, jog policijos pareigūnė diskusijoje nenurodo, kokiu būdu A. Š. naudojosi telefonu, pamini tik tai, kad telefonas buvo laikomas rankoje. Pasak atstovo, iš vaizdo įrašo matyti, kad A. Š. abejoja, kad pareigūnė galėjo matyti naudojimosi telefonu faktą, todėl prašo pateikti vaizdo įrašą, tačiau pareigūnė nurodo, jog įrašas bus pateiktas teisme.
3.3.4. Akcentuoja, kad policijos tarnybiniame automobilyje buvo filmavimo kamera, kuri buvo įjungta, bet šios bylos nagrinėjimui reikšmingas įrašas neišliko. Be to, policijos pareigūnė prie savęs turėjo asmeninę „Bodycam“ vaizdo kamerą, kuri tariamo pažeidimo metu nebuvo įjungta. Kaip teigia, policijos pareigūnė turėjo technines priemones fiksuoti pažeidimus ir rinkti objektyvius įrodymus, tačiau jie byloje nebuvo surinkti arba buvo prarasti. Atstovo teigimu, aplinkybės, jog Institucija nesurinko įrodymų, o surinktus prarado, turi būti aiškinamos ne Institucijos, o A. Š. naudai, laikant, jog tuose įrodymuose būtų užfiksuotos aplinkybės, pagrindžiančios, jog pareiškėjas nepadarė pažeidimo.
3.4. Pažymi, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino remdamasis taisykle, jog nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnės paaiškinimais, o A. Š. paaiškinimus iš esmės vertino kaip gynybinę versiją. Pasak atstovo, tokie apylinkės teismo motyvai pagrindžia teismo išankstinę nuomonę dėl pareigūno teikiamų paaiškinimų aukštesnės įrodomosios vertės lyginant su kito asmens teikiamais parodymais.
3.4.1. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai policijos pareigūnė teikia paaiškinimus apie matytą naudojimosi telefonu faktą, o A. Š. kategoriškai neigia šį faktą. Šioje situacijoje atstovui akivaizdu, jog yra galimos dvi įvykio versijos: 1) A. Š. naudojosi telefonu ir teikia melagingus parodymus; 2) A. Š. nesinaudojo telefonu, o policijos pareigūnė suklydo duodama paaiškinimus. Antruoju atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo niekaip negali įrodyti policijos pareigūnės suklydimo galimybės.
3.4.2. Tvirtina, kad vertinant policijos pareigūnės paaiškinimus, būtina įvertinti, jog be akivaizdaus tiesioginio suinteresuotumo, galimas ir netiesioginis emocijų nulemtas suinteresuotumas nubausti asmenį, kuris nepatiko, pradėjo ginčytis, nesutiko su pareigūnės išsakytais teiginiais. Be to, galimas ir policijos pareigūnės nesąmoningas suklydimas, padarant išvadas apie aplinkybes, kurių realiai nebuvo.
3.4.3. Atstovo nuomone, analizuojamu atveju susiklostė situacija, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo paneigti pareigūno paaiškinimus ne vien tik savo paaiškinimais, o kitais įrodymais, kurių jis neturi, nes elgėsi įprastinėje gyvenimiškoje situacijoje ir neturėjo jokio pagrindo fiksuoti savo veiksmus. Akcentuoja, kad policijos pareigūnė privalėjo imtis priemonių fiksuoti pažeidimų faktus ir rinkti įrodymus, t. y. ne tik savo subjektyviais pojūčiais pastebėti nusižengimų padarymo faktus, bet ir surinkti tai pagrindžiančius įrodymus tam, kad iškilus ginčui, juos galima būti pateikti.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. II-411-827/2023 palikti nepakeistą ir A. Š. atstovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo A. Š. atstovo skundą. Pažymi, kad vien tai, jog skunde nesutinkama su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateikiamas subjektyvus byloje esančių įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo vertinami neteisingai. Be to, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, todėl skunde nurodyti argumentai vertintini kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. Š. nubaudimas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį nėra ginčijamas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nėra įrodyta ir jis nubaustas nepagrįstai. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.
6. Draudimas vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, numatytas KET 20 punkte. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už šio draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi) naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, jog A. Š. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo grindžiama tik abejotinais policijos pareigūnės paaiškinimais, kitų įrodymų byloje nėra, todėl A. Š. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas, patikrinęs bylos duomenis, pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo teiginiams nenustato.
8. Vyresniosios specialistės G. L. S. 2023 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2023 m. sausio 20 d., apie 14.00 val., patruliuojant Naujininkų mikrorajone nežymėtu tarnybiniu automobiliu, pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis bei buvo neužsisegęs saugos diržo. Minėtas automobilis buvo sustabdytas Oreivių g. Nustatyta, kad transporto priemonę vairavo A. Š.. Asmuo nesutiko, kad naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir nurodė, kad buvo tik neužsisegęs saugos diržo. A. Š. keitė paaiškinimus, iš pradžių sakė, kad į mobiliojo ryšio priemonę įvedinėjo navigaciją, paskui teigė, kad telefonu nesinaudojo, tvirtino, jog tarnybinio automobilio langai yra tamsinti, dėl to pažeidimo užfiksuoti nebuvo galima. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad tuo metu, kai pažeidimai buvo pastebėti, oro sąlygos buvo geros, giedra, atstumas nuo pravažiuojančio automobilio buvo apie 7 metrai (t. 1, b. l. 9). Liudytoja G. L. S. apylinkės teisme parodė, kad dirbdama nežymėtame automobilyje, kuris stovėjo mokamoje aikštelėje prie oro uosto, priekiu į kelią, pastebėjo Dariaus ir Girėno gatve pravažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, rankomis naudojosi telefonu. Matomumas buvo geras, atstumas nedidelis, apie 5-7 metrai. Liudytoja sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje, pastebėtas automobilis važiavo link oro uosto, liudytoja matė nurodomo automobilio, važiavusio priešingoje eismo juostoje, vairuotojo pusę. Liudytoja aiškiai matė vairuotojo rankoje mobiliojo ryšio telefoną. Šį automobilį sustabdė ne toje pačioje vietoje, nes tai daryti buvo nesaugu. Sustabdytas maždaug už kilometro, vairuotojas teigė, kad telefonu nesinaudojo, po to sakė, jog neprisimena, ar naudojosi, neigė kalbėjęs telefonu (t. 1, b. l. 21). Kaip matyti, liudytoja įvykio aplinkybes tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje apylinkės teisme išdėstė nuosekliai, taip pat paaiškino, kaip turėjo galimybę aiškiai stebėti daromą pažeidimą. Apygardos teismas sprendžia, kad liudytojos parodymų patikimumu netikėti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad vyresnioji specialistė G. L. S. būtų suinteresuota apkalbėti A. Š. ar kitaip jam pakenkti, tokių duomenų nepateikė ir pats A. Š.. Vien dėl savo užimamų pareigų vyresnioji specialistė negali būti laikoma suinteresuota bylos baigtimi. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog liudytojos parodymus galėtų iškreipti emocijos, ar pareigūnė būtų turėjusi nepakankamas galimybes stebėti pažeidimą. Apygardos teismo vertinimu, pareigūnės pasirinkta vieta sustabdyti A. Š. jos parodymų patikimumo nemažina. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos parodymus patvirtina „Bodycam“ vaizdo įrašo duomenys.
9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio „Bodycam“ vaizdo įrašo, policijos pareigūnė (G. L. S.) prieina prie sustabdyto automobilio, paprašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nustato, kad transporto priemonę vairavo A. Š.. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, policijos pareigūnė iš karto ir vienu sakiniu sako „diržą reikia segtis ne tada, kai policija sustabdo, o iš karto, ir telefonu naudotis draudžiama vairuojant“. Pažymėtina, kad A. Š. iš pradžių neginčija nė vieno jam nurodyto nusižengimo ir iš karto policijos pareigūnei atsako „kaltas“. Toliau policijos pareigūnė užduoda klausimą „buvot, A., baustas metų bėgyje“. A. Š. atsako „nežinau, pažiūrėkit“. Pareigūnė patikslina „jeigu trečias kartas, tai gresia teisių atėmimas, už telefoną“. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š. tik išgirdęs frazę dėl galimo teisių atėmimo pradeda ginčyti naudojimosi telefonu faktą. A. Š. sako „aš nekalbėjau telefonu“. Pareigūnė jam paaiškina „naudotis draudžiama vairuojant transporto priemonę, turi būti variklis užgesintas“. A. Š. toliau aiškina „žiūrėti į navigaciją yra lygiai taip pat naudotis telefonu, telefone žiūrėti navigaciją niekas nedraudžia“. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ši A. Š. frazė nesuteikia pagrindo teigti, jog jis vairuodamas naudojosi telefone esančia navigacija. Vis tik pažymėtina, kad policijos pareigūnė nuo pat pradžių A. Š. administracinio nusižengimo nesiejo su konkrečiu mobiliojo telefono naudojimo būdu, priešingai, nurodė, jog nusižengimas susijęs su mobiliojo ryšio priemonės naudojimu vairuojant transporto priemonę. Toliau vaizdo įraše policijos pareigūnė paaiškina „yra laikiklis, sustojate, suvedate adresą, kuriuo reikia vykti, nereikia rankose laikyti, rankos turi būti ant vairo“, „buvote neprisisegęs saugo diržo ir naudojotės mobiliojo ryšio priemonėmis, kai automobilis juda, turi būti variklis užgesintas, tada galite naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Nesakiau, kad kalbėjote, jūs naudojotės“. A. Š. sako „nesinaudojau telefonu, galite patikrinti telefono išklotines“. Policijos pareigūnė toliau tvirtina „pas jus buvo rankose telefonas“. A. Š. abejoja, kad pareigūnė matė šį įvykį ir nurodo „kaip jūs per savo juodus langus matėte“, policijos pareigūnė atsako „labai gerai, puikiai matėsi“. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde iškreipiama užfiksuoto A. Š. ir policijos pareigūnės pokalbio esmė, tai vertintina kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę. Sutiktina su apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybe, kad byloje nėra vaizdo įrašo, kuris tiesiogiai patvirtintų A. Š. padarytą administracinį nusižengimą (nusižengimus), tačiau konstatuotina, kad skundžiamos nutarties išvada dėl A. Š. kaltės įrodymų pakankamumo yra pagrįsta.
10. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad A. Š. negalėjo būti taikyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu. Apygardos teismas pažymi, kad vairuojant yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, įskaitant ir telefono laikymą, nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, varžo jo veiksmus ranka ir kelia grėsmę eismo saugumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik naudojant laisvų rankų įrangą arba stovinčioje transporto priemonėje ir tik išjungus jos variklį, t. y. pašalinus atsitiktinio automobilio pajudėjimo tikimybę. Atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės, ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip. Atmetamas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nenurodžius konkretaus A. Š. naudojimosi telefonu būdo, buvo apsunkinta jo teisė į gynybą. Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama skunde, byloje surinktų įrodymų visumą įvertino tinkamai.
11. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, A. Š. įgalioto atstovo skundas atmestinas. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. naudai priteisti bylinėjimo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Š. įgalioto atstovo advokato Dariušo Lučinskio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.