- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- AN2-468-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01000-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarties, kuria panaikintas Institucijos 2018 m. gegužės 11 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena M. J. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Mindaugas J. I. specialistės R. B. 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-10230-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį - 60 Eur bauda, už tai, kad jis 2018 m. kovo 31 d., 09.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartimi panaikintas Institucijos 2018 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-10230-2018 ir administracinio teisės nusižengimo bylos teisena M. J. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukta nesant M. J. veiksmuose nusižengimo sudėties.
3. Institucijos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nerinko jokių įrodymų prieštaravimams pašalinti dėl mobilaus ryšio telefono naudojimosi rankomis, nepagrįstai pripažino pareigūnų parodymus nepagrįstais, nors nenustatė jų suinteresuotumo neteisingai apkalbėti M. J..
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka - naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Aiškinant šią sąvoką plačiąja prasme - draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y, skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, netgi jo laikymas, varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Pagal teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip kelia grėsmę eismo saugumui. Kaip matyti, teismo posėdyje apklausti nusižengimą užfiksavę pareigūnai, teigė, kad matė, jog asmuo, rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu, vairuodamas transporto priemonę ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą.
3.3. Apelianto nuomone, analizuojant byloje esančius įrodymus M. J. kaltė yra pilnai įrodyta, ištyrus surinktus duomenis, matyti, kad nėra jokios protingos abejonės, dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. pateikė atsiliepimą, į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti, teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad M. J. nuo pat pradžių sustabdytas policijos pareigūnams nurodė, kad mobilaus ryšio telefonu nesinaudojo, paaiškino, kad telefonas paliktas namuose taip pat nepasirašė protokolo, tai patvirtina, kad su nusižengimu nesutiko. Policijos pareigūnų parodymai nenuoseklūs ir tai išsamiai nutartyje akcentuota. Tai, kad nekalbėjo mobilaus ryšio priemone įrodė objektyviais duomenimis, pateikęs UAB „Tele 2“ išklotines.
5. Institucijos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priimta teismo nutartimi, ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių M. J. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nurodoma, jog teismas nerinko įrodymų prieštaravimams (dėl mobilaus ryšio telefono naudojimosi rankomis) pašalinti, prašoma grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju M. J. nuobauda 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu buvo paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas. KET 20 punktas nustato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje ištyręs bylos įrodymus, administracinio nusižengimo bylą, nustatęs, jog egzistuoja ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindas – kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino M. J. atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apeliaciniame skunde su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu nesutinkama, teigiama, kad teismas nerinko jokių įrodymų prieštaravimams pašalinti ir nepagrįstai policijos pareigūnų parodymus laikė nepagrįstais. Taip pat pažymima, jog aiškinant naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis sąvoką, draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis (skambinimas, pranešimo rašymas, naudojimasis internetu ir kt.).
9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog M. J. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, įvertino administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2018 m. balandžio 18 d. paaiškinimą, policijos pareigūno T. J. 2018 m. balandžio 23 d. paaiškinimą, telefono numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotinę 2018 m. kovo 31 d., vaizdo įrašą, teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų T. J. ir V. D., bei administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. paaiškinimus. Buvo nustatyta, kad byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų patvirtinančių M. J. kaltę padarius nusižengimą, policijos pareigūnų parodymų nepakanka, norint konstatuoti M. J. kaltę, nes jų parodymai nuoseklūs tik dėl pačio fakto, jog asmuo kalbėjo telefonu, tačiau apie įvykio aplinkybes nėra nuoseklūs.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytų ir byloje esančių įrodymų visuma yra nepakankama nuspręsti, ar buvo padarytas M. J. inkriminuojamas ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog grąžinus byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo būtų nustatyta naujų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, ištyrė ir įvertino visus įrodymus turinčius reikšmės sprendimo priėmimui.
11. Administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kyla už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Tokio pobūdžio bylose pagrindinis įrodymų šaltinis yra policijos pareigūnų paaiškinimai. Tačiau nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų T. J. ir V. D. paaiškinimai nėra pakankami, jog neginčijamai įrodytų M. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnų parodymai apie įvykio aplinkybes nėra nuoseklūs. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad juos paneigia M. J. telefono telekomunikacinių įvykių išklotinė.
Žemesnės instancijos teismas
12. M. J. tiek 2018 m. balandžio 18 d. paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog vairuodamas telefonu nekalbėjo, su nusižengimu nesutiko, nurodė, kad servetėle šluostėsi nosį. Iš policijos pareigūno T. J. 2018 m. balandžio 23 d. paaiškinimo matyti, kad dirbant su patruliu V. D., važiuojant žiedu pastebėjo automobilį, kurio vairuotojas, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, pridėjęs prie ausies, dešine ranka. Vairuotojas prašė nerašyti protokolo. Vairuotojas pripažino dėl pažeidimo, rodė tik vieną telefoną, kurį turėjo, ne tą, kuris buvo prie ausies pažeidimo metu. Atnešus protokolą jis nesiginčijo ir pasirašė. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas T. J. parodė, kad M. J. kalbėjosi mobilaus ryšio telefonu, kuris yra baltos spalvos. Vairuotojas paaiškino, kad nekalbėjo telefonu, juo nesinaudojo, pradžioje nesutiko, paskui pasakė, kad gailisi. Sustabdęs transporto priemonę pas vairuotoją nematė mobilaus ryšio priemonės. Teismo posėdyje apklausiamas policijos pareigūnas V. D. paaiškino, kad pastebėjo prie žiedo automobilio vairuotoją, kuris naudojosi telefonu, jį laikydamas kaire ranka. Sustojo prie žiedo, įvažiavo į žiedą kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu. Ir jis, ir kolega matė pažeidėją, kalbantį mobilaus ryšio telefonu. Matė sidabrinį, gal baltą mobilaus ryšio telefoną, kuriuo kalbėjosi pažeidėjas.
13. Įvertinus policijos pareigūno T. J. paaiškinimą ir jo parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, jog pareigūnas nuosekliai nurodo, kad M. J. kalbėjo telefonu. Tačiau pirminiame paaiškinime nurodė, jog vairuotojas pripažino pažeidimą, nesiginčijo, ant protokolo pasirašė, rodė pareigūnui telefoną, tačiau ne tą su kuriuo kalbėjo, posėdžio metu policijos pareigūnas nurodė, jog asmuo neigė, kad kalbėjo telefonu, nesutiko, o vėliau sakė, kad gailisi, sustabdžius pas vairuotoją nematė mobilaus ryšio telefono. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokole nėra M. J. parašo. Analizuojant policijos pareigūno V. D. parodymus teismo posėdžio metu matyti, jog pareigūnas nurodo, kad M. J. kalbėjo mobilaus ryšio telefonu (baltu, gal sidabriniu), jį laikydamas kaire ranka. Taigi policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės dėl to, kuria ranka M. J. laikė mobilaus ryšio telefoną juo kalbėdamas nesutampa. Svarbu tai, kad policijos pareigūnai važiavo su įjungtu vaizdo registratoriumi, tačiau Institucijos pateiktas vaizdo įrašas ne visas, pačio pažeidimo padarymo įrašas nepateiktas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pateikiama tik įrašo dalis, kur užfiksuota, kad policijos pareigūnams važiuojant Jurbarko gatve, pirmąją juosta, M. J. vairuojamas automobilis didesniu greičiu policijos automobilį pralenkia antra eismo juosta. Ir tada policijos pareigūnai jį stabdo. Nei iš pateiktos vaizdo įrašo dalies, nei iš pareigūnų pokalbio turinio negalima spręsti, jog automobilis sustabdomas dėl kalbėjimo telefonu. Abejones dėl M. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą sustiprina ir tai, kad iš policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo, matyti, jog policijos pareigūnai M. J. vairuojamą automobilį pamatė 2018 m. kovo 31 d. 09.21 val., tuo tarpu iš mobilaus ryšio operatoriaus pateiktos tos dienos telekomunikacinių įvykių išklotinės matyti, kad panašiu metu buvo fiksuotas vienas išeinantis praleistas skambutis 09.14 val. (trukmė 0 min.), vėliau fiksuojami įvykiai po analizuojamo protokole nurodomo nusižengimo laiko, todėl neturi reikšmės. Šie duomenys patvirtina, kad iš M. J. mobilaus ryšio telefono fiksuotas išeinantis skambutis likus septynioms minutėms iki pareigūnai pamatė jo automobilį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš karto sustabdytas policijos pareigūnų M. J. nurodė būtent šį savo mobilaus ryšio telefono numerį.
14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis aiškinamas plačiąja prasme, ir apima skambinimą, pranešimo rašymą, naršymą internete, kitų funkcijų naudojimą ar tiesiog laikymą rankoje. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo aiškinimu sutinka, tačiau pažymi, jog policijos pareigūnai nuosekliai teigė, kad M. J. kalbėjo telefonu, kas aukščiau aptartais duomenimis buvo paneigta, nenurodė, jog rašė žinutes, ar laikė telefoną kitokioje padėtyje nei kalbant telefonu. Šiame kontekste analizuojant bylos aplinkybes, neatmestina, jog policijos pareigūnai galėjo ir netiksliai pamatyti situaciją, kadangi abu nurodė, jog telefonas buvo baltas (V. D., kad baltas arba sidabrinis), o M. J. teigė, kad telefonu nesinaudojo, su servetėle šluostėsi nosį.
15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiame kontekste, be kita ko paminėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nors institucija prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau nenurodo, jokių naujų, pirmosios instancijos teismo neištirtų duomenų, galinčių turėti įtakos sprendimo priėmimui byloje, todėl nėra pagrindo bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
16. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o Institucijos skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.