Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-01 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas K. T. surašytas už tai, kad jis 2018-03-06 11.38 val. Klaipėdoje, Minijos - Baltijos pr., vairuodamas transporto priemonę MITSUBISHI L200, ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone bei tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė nustatyta tvarka išduoto vairuotojo pažymėjimo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 20 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.Institucijos vyriausiosios patrulės V. K. 2018-03-06 nutarimu K. T. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda.K. T., nesutikdamas su Institucijos 2018-03-06 nutarimu, apskundė nutarimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, kurie 2018-06-01 nutarimu pareiškėjo skundą tenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nutarimą motyvavo iš esmės argumentu, kad jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių K. T. kaltę, byloje nėra, K. T. kaltė negali būti grindžiama vien tik pareigūnų parodymais, nesant tarnybinio pranešimo.Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, Institucija skundu apygardos teismui prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-01 nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2018-03-06 nutarimą. Skunde nurodoma, jog K. T. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, jog jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių K. T. kaltę byloje, nėra, o K. T. kaltė negali būti grindžiama vien tik pareigūnų parodymais, nesant tarnybinio pranešimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neįrodytas pats administracinio nusižengimo faktas: nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad K. T. vairuodamas neginčijamai naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjant administracinę bylą nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje nėra policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai V. K. ir V. V. nurodė, kad puikiai matė, kaip vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone, o tarnybinių pranešimų nerašė, nes vairuotojas iš dalies sutiko su administraciniais nusižengimais ir protokolą pasirašė. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą K. T. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti. K. T. nurodo, jog vienintelis apeliacinio skundo motyvas – policijos pareigūnai matė K. T. rankose mobiliojo ryšio telefoną, tačiau K. T. šios aplinkybės niekada neneigė, tačiau teigia, jog telefono laikymas rankoje ir naudojimasis juo nėra tapatūs dalykai. Atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas padaromas rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, cituoja Lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „naudoti“ reikšmę. Pažymi, jog mobiliojo ryšio priemonės (telefono) viena iš pagrindinių funkcijų yra skambinti ir priimti skambučius bei siųsti ir gauti įvairaus turinio žinutes, o K. T. nei skambino, nei rašė žinutes, teismui pateikė šį faktą patvirtinančią mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinę.Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju K. T. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.Institucija, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-01 nutarimą, nesutinka su teismo argumentu, kad jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių K. T. kaltę, byloje nėra, o K. T. kaltė negali būti grindžiama vien tik pareigūnų parodymais, nesant tarnybinio pranešimo. Aukštesniosios instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Apygardos teismas pažymi, jog administracinį nusižengimą užfiksavusių pareigūnų tarnybinis pranešimas yra tik viena iš leistinų įrodymų rūšių, tačiau jis nėra privalomas kiekvienu atveju, padarytas administracinis nusižengimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, pareigūnų, užfiksavusių administracinį nusižengimą, parodymais, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, jog jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių K. T. kaltę, byloje nėra, o K. T. kaltė negali būti grindžiama vien tik pareigūnų parodymais, nesant tarnybinio pranešimo, yra nepagrįstas. Kaip minėta, administracinio nusižengimo byloje K. T. kaltė įrodinėta ne tik pareigūnų parodymais, tačiau taip pat administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, pareigūnų, užfiksavusių administracinį nusižengimą, parodymais, be to, aplinkybės, jog policijos pareigūnai matė mobilųjį telefoną K. T. rankoje, neginčija ir pats K. T., nurodydamas, jog jis jį laikė rankoje, pabrėžia, jog mobiliuoju telefonu nesinaudojo, teigia, jog pažeidimo nepadarė, kadangi mobiliojo telefono laikymas rankoje nėra jo naudojimas ir tai nelaikytina administraciniu teisės pažeidimu. Šiam savo argumentui pagrįsti K. T. pateikė mobiliojo telefono numerio išklotinę, kuri, jo teigimu, patvirtina, jog mobilusis telefonas nebuvo naudojamas.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju K. T. neigia savo kaltę motyvuodamas tuo, jog jis telefoną tik laikė rankoje ir juo nesinaudojo, todėl administracinio nusižengimo nepadarė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais K. T. argumentais nesutinka. Nors K. T. mobiliojo ryšio telefono laikymą rankoje ir jo naudojimą aiškina skirtingai, tačiau pažymėtina, jog KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Aiškinant šią sąvoką plačiąja prasme – draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, netgi jo laikymas, varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės variklis neišjungtas, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Apygardos teismas pažymi, jog įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Taigi ta aplinkybė, jog pažeidimo padarymo metu nėra užfiksuota jokių skambučių, žinučių, K. T. atsakomybės nešalina, nes, kaip minėta, pateikta telefono numerio išklotinė nepaneigia interneto duomenų ar specialiųjų paslaugų naudojimo fakto, t. y. kad telefoninių pokalbių išklotinėje nėra užfiksuotas išeinantis skambutis ir (ar) trumpoji SMS žinutė administracinio nusižengimo padarymo laiku, nereiškia, kad K. T., vairuodamas automobilį, nesikalbėjo mobiliuoju telefonu, kadangi kalbėti galima per vieną iš mobiliųjų programėlių, naudojant mobiliuosius interneto duomenis, be to, kaip minėta, naudojimasis telefonu apskritai gali būti neužfiksuotas, pvz., tikrinant telefono žurnalo numerius ar žiūrint kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją.Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas apskųsto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, padarė nepagrįstą išvadą dėl K. T. kaltės padarius administracinį nusižengimą, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl naikintinas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-01 nutarimas ir paliekamas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-03-06 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2585-2018.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-01 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-03-06 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2585-2018.

Nutarimas neskundžiamas.