- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- eI1-5085-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00655-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Kalėjimų tarnyba), 1000 eurų ir 5% dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę LKT Pravieniškių 1ajame kalėjime nuo 2022-10-12 iki dabar maudantis duše su kitais kaliniais pareiškėjui nėra užtikrinamas minimalus privatumas, nes duše čiaupai (galvutės) nėra pakankamai atitverti pertvaromis, pvz. maudantis vienoje pusėje matomumas yra atviras su dušais, įrengtais kitoje patalpos pusėje, kadangi pertvaros įrengtos iš abejų pusių, o iš priekio šių nėra, dėl ko, negalėdavo kitiems matant tinkamai nuplauti kūno, nuskusti lytinius organus, likdavo tinkamai nenusiprausęs, jausdavo diskomfortą, orumo pažeminimą, dvasinės kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus. Nors Lietuvos teisės aktai nenumato pareigos užtikrinti įrengti pertvaras dušuose (žr. LVAT 2019-04-17 nutartį byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018-10-17 nutartį byloje Nr. A-4552-575/2018) pripažįstama, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo ir yra pagrindas neturtinei žalai atlyginimui (žr. pvz. LVAT 2016-10-27 nutartį byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018-05-23 nutartį byloje Nr. A-8865- 662/2018, 2023-02-08 nutartys bylose Nr. TA-348-662/2023 ir TA-356-662/2023). Nustačius ypač prastas sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. pvz. LVAT 2018-05-23 nutartį byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį byloje Nr. A-1456-602/2016). Pagal LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. LVAT 2020-09-02 nutartį byloje Nr. A-1449-261/2020, 2019-12-04 nutartį byloje Nr. A-3067-662/2019) darytina išvada, kad dėl privatumo dušuose neužtikrinimo teko patirti perteklinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 str. apibrėžtį kaip neturtinę žalą, priežastiniu ryšiu susijusią su netinkamomis kalinimo sąlygomis. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad sienelės turėtų būti „uždaromos“, yra tik pertvaros be durų, kurios įdėtos pernai nuo spalio mėnesio, būdavo tik bendra erdvė, dozatoriuose skysto muilo nebūna, nulaužtos dušo galvutės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamąjį administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad būnant PPN-AK laikotarpiu nuo 2020-10-02 iki 2022-10-12 jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, kuriomis buvo pažeidžiamas privatumas duše. Pareiškėjas to pasėkoje patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo ir yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70; 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01). Tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04). Pažymi, kad PN-AK Pirmojo sektoriaus dušinėse pertvaros įrengtos 2022 m. balandžio mėn., o Trečiojo sektoriaus dušinėse pertvaros įrengtos 2022-10-14. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, pertvarų tarp maudymosi vietų nuteistųjų dušinėse įrengimo nenumato. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. LVAT yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Taigi, nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Pareiškėjui nepateikus jokių savo prašymų/skundų kopijų, turėtų būti laikoma, kad pareiškėjas į PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo ginčo laikotarpiu nesikreipė. Atsakovo atstovės vertinimu, pareiškėjas tokiu būdu piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo neva pažeistas teises. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti tai, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas jo privatumas, nesikreipė. Todėl vertinant aplinkybes, jog pareiškėjas realiai jautė emocinę depresiją, pažeminimą ar dvasinę skriaudą yra nepagrįstos. Atsakovas taip pat pažymi, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pastebėtina, kad pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 12 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše, nesant įrengtų matomumą ribojančių pertvarų. Taip pat teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad dozatoriuose trūkdavo muilo ir dušuose trūkdavo veikiančių dušo čiaupų (galvučių) besiprausiantiems asmenims, jie būdavo nulaužyti. Pastarosios aplinkybės pareiškėjo skunde nebuvo nurodytos, todėl ginčas dėl atsakovės atstovo galimai neteisėto veikimo (neveikimo), susijusio su tinkamu muilo kiekiu dozatoriuose užtikrinimu ir tinkamu aprūpinimu dušo įranga šioje administracinėje byloje nenagrinėtinas. Pareiškėjas turi teisę pateikti naują skundą administraciniam teismui, kuriame reikalavimas atlyginti neturtinę žalą būtų sietinas būtent su atsakovės atstovo galimai neteisėtu veikimu (neveikimu), susijusiu su tinkamo muilo kiekio dozatoriuose užtikrinimu ir tinkamu aprūpinimu dušo įranga.
Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatoriaus) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušo įrengimo reikalavimai numatyti tik ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. balandžio 18 d. pažymoje Nr. LV-19238 nurodoma, kad nuteistasis G. M. nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 12 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Trečiajame ir Pirmajame sektoriuose (dabar Pravieniškių 1-as kalėjimas). Pirmajame sektoriuje pareiškėjas buvo paskirtas gyventi 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. kovo 29 d. ir 2020 m. kovo 30 d. įsakymais. Į Trečiąjį sektorių pareiškėjas buvo paskirtas gyventi nuo 2020 m. spalio 13 d. Pirmajame sektoriuje siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą pertvaros buvo įrengtos 2022 m. balandžio mėnesį, Trečiajame sektoriuje 2022 m. spalio mėnesio 14 d.
Taigi ginčo byloje dėl to, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 14 d. Trečiojo sektoriaus dušinėse pertvarų nebuvo nėra. Šią aplinkybę pripažįsta atsakovės atstovė ir jos neginčija, tačiau nurodo, jog tokio reikalavimo nenumato teisės aktai.
Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras. Tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-147-556/2023, LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-845-261/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Trečiajame sektoriuje prausėsi dušuose, kuriuose nebuvo pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 34 dienas (po 1 kartą iki reglamentavimo pakeitimų) ir apie 144 kartus nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. spalio 12 d. (po 2 kartus pasikeitus reglamentavimui). Teismo vertinimu, pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas apie 178 kartus.
Todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis). Nustačius pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą, pripažintina, kad jis dėl to galėjo patirti perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 12 d., buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą.
Kita vertus, atsakovės atstovės į bylą pateikta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. pažyma Nr. RV-22-3240 „Dėl nuteistojo G. M.“ patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 12 d. pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, teismas vertina, kad, kalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.
Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjo privatumas pažeidžiamas ir dėl to, jog nors ir pertvaros įrengtos iš abejų pusių, vis dėlto jos nėra įrengtos ir iš priekio. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas pateiktas už laikotarpį iki 2022 m. spalio 12 d., taigi ginčui aktualus laikotarpis, kuomet Trečiojo sektoriaus dušuose dar nebuvo įrengta pertvarų apskritai (ir iš šonų), todėl pareiškėjo skundas dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo prausiantis duše nenagrinėjamas tuo aspektu, ar buvo garantuojamas visiškas privatumas. Teismas kartu atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 900 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-147-556/2023, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023).
Skunde pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Tai, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas ir kad atsakovas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties, nėra pagrindas priteisti procesines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pažeisti CK 6.37 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2023 m. kovo 21 d., administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. kovo 27 d. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytos procesinės palūkanos priteistinos už piniginę prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme, nes priešingu atveju jos neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę: skolininkas būtų nesuinteresuotas geranoriškai atlyginti bent dalies padarytos neturtinės žalos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. M. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 900 Eur (devyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.