Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. C. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9-1008/2022 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei R. C. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo, ir atsakovės R. C. priešieškinį ieškovui R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24.3. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltėse, todėl tenkinti atsakovės reikalavimus (neturtinė žala, išlaikymas, dovanotų piniginių lėšų kompensacija) nėra jokio nei moralinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepagrindė savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, jo neargumentavo, jokių priežasčių, kodėl bylą apeliacinės instancijos teisme yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. Atsakovė pažymėjo, jog teikdama naują medicininę pažymą siekia atkreipti dėmesį į faktą, jog viso labai užsitęsusio civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme metu ji vartojo stiprius vaistus nuo depresijos. Atsakovės vertinimu, tai lėmė, jog atsakovė nesugebėjo teismo proceso metu tinkamai atstovauti savo interesus, teisingai ir aiškiai išdėstyti prašymus ir reikalavimus, užduoti liudytojams klausimus, suprasti tinkamos jos, kaip proceso dalyvės, atstovavimo reikšmės ir būtinybės, pasitelkiant į pagalbą advokatą.

32. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

35. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog šalių pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

37. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini).

38. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašytų nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27746,00 Eur, viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 484,00 Eur, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 542,00 Eur, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 446,00 Eur, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 805,00 Eur, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 242,00 Eur, sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 104,00 Eur, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1413,00 Eur, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2682,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1660,00 Eur, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29252,00 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1604,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini).

39. Šalys buvo įgijusios kilnojamuosius daiktus, taip pat transporto priemones – automobilį Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po ieškinio pateikimo buvo išregistruotas, automobilį Mercedes Benz 207, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išregistruotas ir motorolerį Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išregistruotas. Transporto priemonė – automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta santuokos metu, Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu konfiskuota valstybės nuosavybėn dėl padarytos ieškovo R. C. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

40. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, jog atsakovė beviltiškai mylėjo ieškovą ir šiam išėjus gyventi pas kitą moterį, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, susirgo (duomenys neskelbtini), gydėsi, vėliau pradėjo vartoti gydytojo išrašytus receptinius vaistus kartu su alkoholiu. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymai patvirtino ieškovo neištikimybės faktą. Atsakovė savo sutuoktinio neišdavė, prieš jį nesmurtavo, ji pagrįstai tikėjosi iš savo teisėto vyro meilės, pagarbos, palaikymo. Tai, kad ji niekaip negalėjo susitaikyti su ieškovo neištikimybe ir pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu bei susirgo (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma santuokos nutraukimo priežastimi, nes tai yra netinkamo ieškovo elgesio su atsakove pasekmė.

41. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnio 1 dalis). Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

42. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

43. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

44. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad po santuokos sudarymo pirmuosius metus šalys gyveno normaliai, vedė bendrą ūkį, nors kai kurių nesutarimų buvo, rasdavo bendrą išeitį. Pastaruoju metu (apie 4 metus) šalių, kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai visiškai atšalo, prasidėjo barniai ir nesutarimai, išryškėjo visiškas charakterių neatitikimas. Šalys, kaip sutuoktiniai, negyvena kartu jau daugiau kaip dveji metai. Abu vartoja alkoholį, tai paskatino dar greičiau nutraukti santykius. Pasitaikydavo iš abiejų pusių ir smurto panaudojimo atvejų. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, dėl ieškovo girtavimo, smurto atsakovės atžvilgiu, neištikimybės. Santuoka iširo išskirtinai dėl ieškovo kaltės, būtent dėl žiauraus / smurtinio elgesio su atsakove, neištikimybės, girtavimo ir nesirūpinimo šeima.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pažymėjo, kad abi ginčo šalys iš esmės nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidė savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas. Teismas akcentavo, kad prastėjančius tarpusavio santykius kiekviena šalis sprendė ne siekiu, kartu su kito sutuoktinio tarpusavio pagalba, išspręsti kylančias problemas, o abiejų sutuoktinių per dažnu ir per dideliais kiekiais alkoholinių gėrimų vartojimu.

47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, šalių išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone ir sprendžia, jog pagrindinė ieškovo ir atsakovės pašlijusių santykių priežastis – besaikis alkoholio vartojimas. Nepagrįsti laikytini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ji beviltiškai mylėjo ieškovą ir šiam išėjus gyventi pas kitą moterį, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, susirgo (duomenys neskelbtini), gydėsi, vėliau pradėjo vartoti gydytojo išrašytus receptinius vaistus kartu su alkoholiu. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, būdama sąmoningas, suaugęs žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, galėjo suvokti ir suvokė, kad tokie veiksmai, kaip dažnas alkoholio vartojimas, tuo labiau kartu su gydytojo išrašytais receptiniais vaistais, negali išspręsti santuokos metu iškilusių problemų. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja ieškovo neištikimybę bei smurtavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina akivaizdaus ieškovo neištikimybės fakto, liudytojai tik patvirtino matę ieškovą einant su svetimais vaikais ir moterimi, tačiau akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ieškovo neištikimybę, ir sudarančių pagrindą spręsti dėl santuokos nutraukimo dėl kaltų vieno sutuoktinio veiksmų, į nagrinėjamą bylą nepateikta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės atžvilgiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo liudytojais apklausti šalių sūnūs patvirtino, kad konfliktai kildavo dėl abiejų tėvų kaltės ir nors fizinio smurto atvejai būdavo tik iš tėvo pusės, tačiau mama taip pat panaudodavo psichologinį smurtą tėvo atžvilgiu.

48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju būtent abiejų sutuoktinių veiksmais nebuvo pasiektas ilgalaikis ir lojalus bendravimas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nesiėmė jokių veiksmų santuokos išsaugojimui, turėdami problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesistengė kovoti su šia problema, o tik dar labiau gilino tarpusavio nesutarimus. Šiuo atveju abi šalys netinkamai vykdė pareigas būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi abiejų šalių teiktais paaiškinimais, vertino liudytojų nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abiejų sutuoktinių kaltė pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, konstatavus abiejų šalių pažeistas jų, kaip sutuoktinių, lojalumo vienas kitam, pagarbos pareigas.

50. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymus kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojus (I. S. A., su kuria nuo 2017 metų gyvena ieškovas; P. B., kuris esą buvo paskolinęs ieškovui dviratį ir elektrinį motorolerį (teismas atsisakė šiuo daiktus traukti į dalintino turto balansą)), išreikalauti papildomus įrodymus.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020-12-23 vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės prašymus dėl liudytojų apklausos; dėl įrodymų išreikalavimo teismas paaiškino, kad dėl reikalingų įrodymų atsakovė turi išnaudoti visas galimybes gauti juos pati ir pateikti juos teismui, o jai įrodymų negalint gauti, teismui pateikti įrodymus, kad ji negali gauti tam tikrų duomenų, tokiu atveju teismas spręs dėl dokumentų išreikalavimo. 2021-12-01 vykusiame teismo posėdyje teismas taip pat tenkino atsakovės prašymą dėl liudytojų apklausos. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti tiek ieškovo, tiek atsakovės prašyti apklausti liudytojai, kurių parodymai, priimant skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti. Be to, ieškovas nurodė, kad su I. A. artimų santykių nepalaiko, tokių aplinkybių nepatvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie paneigia atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad teismo sprendime dėl I. A. ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo yra užfiksuota, kad jų santuokos iširimo priežastis yra neištikimybė vyrui su ieškovu.

52. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir šališkai išsprendė atsakovės asmeninės investicijos (16000,00 Lt (4634,00 Eur)) į bendrosios jungtinės nuosavybės objekto, namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, sukūrimą vertinimo klausimą. Į bylą pateikta notarinė pinigų dovanojimo sutartis, iš kurios matyti, jog atsakovės tėvai dovanoja dukrai pinigus namo statybos užbaigimui. Atsakovės nuomone, posėdžio metu teismas uždavė liudytojui menamus klausimus ir suformavo nuomonę, jog pinigai buvo skirti ne dukrai, bet jos šeimai. Atsakovė pažymėjo, jog tėvai tyčia sudarė pinigų dovanojimo sutartį notariniu būdu, kad ateityje, prireikus, būtų galima įrodyti prisidėjimą prie namo įrengimo piniginėmis lėšomis.

53. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

54. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

55. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Šiame straipsnyje numatytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 4 dalis).

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

57. Į nagrinėjamą bylą pateikta (duomenys neskelbtini) sutartis tarp V. K., K. K. (atsakovės tėvai) ir atsakovės, kurios pagrindu atsakovės tėvai dovanojo dukrai 4634,00 Eur sumą namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimui. Atsakovė nurodė, kad gyvenamojo namo statybos užbaigimui jos tėvai padovanojo jai pinigų, kuriuos ieškovas privalo grąžinti, kadangi dovanoti pinigai buvo asmeninė atsakovės nuosavybė. Ieškovas nurodė, jog tėvas pinigus įdavė savo dukrai, tačiau, kur ji juos panaudojo, ieškovas nežino, nes jų nematė ir nedalyvavo pasirašant notarinę sutartį. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas atsakovės tėvas patvirtino pinigų dovanojimo faktą ir nurodė, kad pinigai buvo dovanoti šeimai, kad šeima įsirengtų namą. Kitų jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, kur šie pinigai buvo panaudoti, į nagrinėjamą bylą nepateikta.

58. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės tėvų dovanoti pinigai buvo dovanoti šeimos poreikių tenkinimui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kur atsakovės tėvų dovanoti pinigai buvo panaudoti, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl 4634,00 Eur sumos, investuotos į gyvenamojo namo remontą, priteisimo pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.

59. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovės tėvų dovanotus baldus (virtuvinį komplektą (raudonas su pilku), prieškambario komplektą (raudonai pilkas), miegamojo komplektą, dujinę viryklę „Beko“ ir šiltnamį įtraukė į santuokoje įgyto dalintino turto balansą, sprendė, jog tie daiktai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo priteisė juos atsakovei.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovei nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde jokiais objektyviais duomenimis nepaneigus prezumpcijos, kad santuokos metu įgytas nurodytas turtas yra ne sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir turėtų būti neįtrauktas į dalintino turto balansą, šis turtas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaip įgytas šalių santuokoje, priklausantis abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl dalintinas.

61. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, netinkamai, paviršutiniškai ir neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tai lėmė nepagrįstas, klaidingas teismo išvadas, neteisingo sprendimo byloje priėmimą.

62. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

63. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės (dėl šalių santykių, įrodymų išreikalavimo, jų vertinimo), taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

65. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų apeliacinės instancijos teisme, nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.