Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui R. C., jo įgaliotam atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, atsakovei R. C.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei R. C. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo, ir atsakovės R. C. priešieškinį ieškovui R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. C. 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo R. C. ir atsakovės R. C., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, o gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei; lengvąją transporto priemonę Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 500 Eur priteisti atsakovei; pagrindinius kilnojamuosius daiktus padalinti pagal ieškinyje nurodytą tvarką ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas R. C. nurodo, kad po santuokos sudarymo pirmuosius metus gyveno normaliai, vedė bendrą ūkį, nors ir buvo tarp šalių kai kurių nesutarimų, tačiau rasdavo išeitį. Pastaruoju metu, apie keturis metus, šalių kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai visiškai atšalo, prasidėjo barniai ir nesutarimai, išryškėjo visiškas charakterių neatitikimas, kaip sutuoktiniai negyvena jau daugiau kaip dveji metai, nepilnamečių vaikų neturi. Nurodo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė vartojo alkoholį, kas paskatino dar greičiau nutraukti santykius, pasitaikydavo iš abiejų pusių ir smurto panaudojimo atvejų vienas kito atžvilgiu, tačiau kaltas dažniausiai likdavo ieškovas. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos nutraukimo klausimą ieškovas kėlė prieš porą ar trejetą metų, tačiau atsakovė nutraukti santuokos nesutiko. Atsakovė nesutiko ir su pasiūlymu nutraukti santuoką geranoriškai, mediacija buvo nesėkminga, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas nurodo, kad santuokos metu šalys įgijo 66 980 Eur bendros vidutinės rinkos vertės nekilnojamąjį turtą, t. y. 27 746 Eur vidutinės rinkos vertės gyvenamąjį namą su 4036 Eur vidutinės rinkos vertės priklausiniais ir 2686 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypu, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), ir 29 252 Eur vidutinės rinkos vertės gyvenamąjį namą su 1604 Eur vidutinės rinkos vertės ūkiniu pastatu ir 1660 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypu, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) Taip pat santuokos metu įgijo transporto priemonę Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė apie 500 Eur. Ieškinyje, jo prieduose dėl kilnojamojo turto pasidalinimo ir patikslintuose prieduose pateiktuose posėdžių metu ieškovas taip pat išvardino pagrindinius kilnojamuosius daiktus, kuriuos įgijo santuokoje, nurodo prašomą jų padalinimo tvarką ir vertes.

Atsakovė R. C. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti visiškai: santuoką nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių, t. y. dėl ieškovo R. C., kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei R. C. asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, o būtent: 0,1207 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 32 516 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei kilnojamuosius daiktus išvardintus priešieškinyje; ieškovui R. C. asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, o būtent: 0,2012 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 34 464 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui kilnojamuosius daiktus išvardintus priešieškinyje; už atitenkančią santuokos metu įgytą didesnę turto dalį, iš ieškovo priteisti 10 258 Eur atsakovės naudai; priteisti atsakovei R. C. 4634 Eur iš ieškovo R. C., jos asmenine nuosavybe priklausančius pinigus investuotus į namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą; priteisti iš ieškovo 1332,50 Eur atsakovės naudai už konfiskuoto automobilio Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį; priteisti iš ieškovo už be atsakovės žinios perleistą kilnojamąjį turtą: transporto priemones Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), motorolerį Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį turto vertės – 900 Eur, atsakovės naudai; priteisti iš ieškovo R. C. už be atsakovės R. C. žinios perleistą kilnojamąjį turtą: lentas ir statybines medžiagas už 2000 Eur ir malkas už 800 Eur, ½ dalį turto vertės – 1400 Eur, atsakovės naudai; priteisti iš ieškovo 5000 Eur atsakovės naudai, neturtinei žalai atlyginti; priteisti atsakovei išlaikymą iš ieškovo nuo priešieškinio padavimo teismui dienos po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki atsakovei bus paskirta senatvės pensija, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu iš dalies. Nurodo, kad nesutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo, kadangi santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, būtent dėl jo girtavimo, pastovaus smurto atsakovės atžvilgiu ir neištikimybės, nes ieškovas apie keturis metus turi kitą moterį. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje sudarė dalintino turto balsą, tačiau atsakovė su ieškovo sudarytu balansu nesutinka, nes ieškovas į balansą įtraukė ne visą dalintiną turtą. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau gyvenamojo namo statybos užbaigimui atsakovės tėvai padovanojo atsakovei 4634 Eur, tokiu atveju ieškovas privalo atsakovei grąžinti 4634 Eur, kadangi dovanoti pinigai buvo asmeninė atsakovės nuosavybė. Ieškovas į turto balsą neįtraukė santuokos metu įgytų transporto priemonių Mercedes Benz 207, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos transporto priemonės galimai perleistos be atsakovės žinios, nes pateiktoje valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažymoje, matosi, kad ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, todėl atsakovei priklauso pusė minėtų transporto priemonių vertės – 650 Eur. Be to, ieškovas Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda bei konfiskuotas vairuotas automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu 2014 m. gegužės 30 d. už 2665 Eur sumą, dėl to laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi ši transporto priemonė buvo konfiskuota dėl ieškovo kaltės, tai atsakovė turi teisę į ½ dalį šios transporto priemonės vertės – 1332,50 Eur. Atsakovė sutinka, kad jai būtų perleistas automobilis Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur, kadangi šiuo automobiliu atsakovė nedisponuoja, nes ieškovas po ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. liepos 2 d. šią transporto priemonę 2020 m. liepos 8 d. išregistravo. Nurodo, kad minėtas automobilis buvo neatlygintai perleistas kitiems žmonėms, kaip neeksploatuojamas, todėl už šios transporto priemonės perleidimą be atsakovės sutikimo priteistina taip pat ½ dalis transporto priemonės vertės – 250 Eur. Nurodo, jog nesutinka su ieškovo nurodytomis daiktų, kuriuos ieškovas santuokos nutraukimo metu sutiktų atiduoti atsakovei, vertėmis, kadangi šių daiktų vertė ženkliai mažesnė. Atsakovė lentelėje (taip pat vykusių teismo posėdžių metu pateiktose patikslintose lentelėse) teikia savo vertes. Be to, ieškovo nurodytas šiltnamis priklauso K. K., todėl jis negali būti įtrauktas į turto balansą. Taip pat minėtam asmeniui grąžintinas ir kitas jam priklausantis turtas, kuriuo jis neatlygintinai buvo leidęs naudotis šalims, o būtent: obliavimo staklės, 8 vnt. dujų balionų, šašlykinė, plūgelis, raudonas kilimas, prieškambario baldų komplektas „Leda“, miegamojo komplektas, dujinė viryklė, prieškambario komplektas, mikrobangų krosnelė „De Luxse“, garažo vartai, dvigulė lova, 6 vnt. kėdžių rudos spalvos. Taip pat G. C. grąžintini jam priklausantys daiktai – pianinas, kompiuteris „LG“, spausdintuvas „Canon“, televizorius „Funai“, 2 vnt. kolonėlių BJSYSTEMS PL-15, stiprintuvas Starge Line, šaldiklis „Beko“, dulkių siurblys „Daevoo 1600 w“, 2 vnt. stalų su knygomis, elektrinė įmontuojama orkaitė „Siemens“, šaldytuvas „Electroliux“, dvigulės lovos ir patalynės komplektai 4 vnt., indai, buitinė technika, staltiesės. Be to, tiek ieškinyje nurodytas lentas ir statybines medžiagas bei malkas ieškovas galimai yra perleidęs be atsakovės, kaip sutuoktinės sutikimo, kadangi minėto turto nebėra, todėl atsakovei priklauso minėtų daiktų ½ dalis piniginė išraiška – 1400 Eur. Atsakovės skaičiavimais šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turto už bendrą 84 470 Eur sumą, kas reiškia, kad nutraukiant santuoką kiekvienam sutuoktiniui galėtų atitekti turto, vertinamo po 42 235 Eur. Atsakovė taip pat prašo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą, kadangi dėl atsakovo smurtinių veiksmų jos atžvilgiu ir pastovaus psichologinio gniuždymo susirgo depresija, dėl ko buvo gydoma ne kartą įvairiose ligoninėse. Stipriai pablogėjo sveikata, sumažėjo darbingumas, prarado darbą, o galiausiai nurodytas pasekmes jaučia iki šiol. Ieškovui smurtaujant atsakovės atžvilgiu, ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, be to, ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, dėl ko šalių santuoka nutrauktina, o tai neigiamai įtakoja atsakovę bei žlugdo ją morališkai. Kadangi įrodymai patvirtina, jog atsakovės sveikata pašlijusi dėl ieškovo piktybinių ir tyčinių veiksmų, todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei. Tuo tarpu ieškovui išlaikymas nereikalingas, nes jis yra sveikas ir darbingas.

Ieškovas R. C. atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka ir siūlo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Iš dalies pripažįsta buvusį smurtą atsakovės atžvilgiu, tačiau visos nuobaudos buvo atsakovės poelgių ir jos sugebėjimo ieškovą provokuoti ir pirmesnei kreiptis į policiją pasekmės. Atsakovė ne sykį yra vartojusi prieš ieškovą smurtą, tik sugebėdavo visada suvaidinti nuskriaustą ir visos pasekmės tekdavo jam. Atsakovė yra naudojusi smurtą ir prieš savo motiną, tai patvirtina informacija pateikta laikraštyje, kas parodo jos agresyvų charakterį, ypač esant neblaiviai. Būdama neblaivi ji ne kartą yra skambinusi policijai be jokio pagrindo ir kartą už tai yra nubausta. Dėl girtavimo nurodo, kad atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu yra žymiai aktyvesnis ir jo pradžia sietina su 2007 metais, kas konstatuota epikrizėje 2014/2064, kurią savo priešieškinyje pateikė pati atsakovė, tai akcentuota ir kitose epikrizėse. Atsakovė daug kartų gydėsi nuo šios priklausomybės, tačiau vos grįžusi iš gydymo įstaigų vėl pradėdavo vartoti alkoholį. Mano, kad šie išvardinti faktai duoda pagrindo teigti, kad pati atsakovė didesne dalimi kaltesnė dėl girtavimo, nesirūpinimo šeima ir duoda pagrindą ieškovo iniciatyvai nutraukti santuoką, nes jokių santykių tarp šalių nebėra, likęs tik priešiškumas. Nesutinka, kad atsakovės girtavimui turėjo įtakos pašliję santykiai su ieškovu, kaip sutuoktiniu, dėl ko atsakovė susirgo depresija, mano, kad tai tik pastangos pateisinti savo tokį elgesį ir suversti visą kaltę ieškovui ir tuo pačiu trukdyti normaliam santuokos nutraukimui. Jeigu būtų buvę su ieškovu blogai, kodėl tuomet atsakovė nesutiko santuokos nutraukti anksčiau, nors ne kartą jai buvo siūloma tai padaryti. Nurodo, jog atsakovė provokavo ir provokuoja konfliktines situacijas. Ieškovas neneigia, kad vartoja alkoholį, tačiau priklausomybės jam neturi, nėra kreipęsis į jokias gydymo įstaigas. Atsakovė taip pat nurodė ieškovo neištikimybę, tačiau nepateikė faktų, kuriais sieja šią ieškovo kaltės prezumpciją. Ieškovui yra apribota teisė artintis prie namų, tačiau niekas jam nėra uždraudęs bendrauti ar draugauti su moterimis. Jis visiškai nesistebi, kai atsakovė socialiniame tinkle „Facebook“ pasiskelbia nuorodą, kokio ieško vyro. Kai negrįždavo namo po savaitę, ieškovas jos netardė su kuo ji leido tas naktis, tai jos pasirinkimas. Pastovios moters, dėl kurios buvimo ieškovą kaltina atsakovė, ieškovas neturi. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad atsakovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą ir išlaikymą iki senatvės pensijos neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo, nei moralinių principų. Pagrindinis motyvas neturtinei žalai – ieškovo smurtiniai veiksmai dėl ko atsakovė susirgo depresija. Nurodo, kad atsakovės niekas negniuždė, nesusargdino ir darbingumo nemažino. Atsakovės bėda alkoholis, kas įtakojo jos sveikatą. Atsakovė nepagarbiai elgiasi su ieškovu, su šalia gyvenančiais jo tėvais. Mano, kad įrodyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neturtinė žala ir išlaikymas nepriteistini. Atsakovė neturi teisės į išlaikymą, nes ji turėdama aukštąjį išsilavinimą ir esanti dar gana jauna, pati gali susirasti darbą ir save išlaikyti. Atsakovė pageidaudavo, kad jai darbas būtų pasiūlytas pagal specialybę, tačiau turint tokias priklausomybes, tai neįmanoma. Atsakovė išlaikymo priteisimo būtinybę grindžia savo nedarbingumu, tačiau įrodymų apie tai, kad tapo nedarbinga, prarado darbą ir neteko pajamų dar esant santuokoje, nepateikė. Dėl turto padalinimo atsakovė priešieškinyje pateikė papildomai surašiusi visus sulūžusius, sugedusius, nebenaudojamus ir nebeatitinkančius šio laikmečio ar visai nesančius daiktus savo išgalvotomis kainomis. Dalis daiktų priskirtini kitiems asmenims, tačiau ieškovas tokio daiktų priskyrimo tretiesiems asmenims nesupranta ir su juo nesutinka. Atsakovė reikalauja atlyginti pusę sumos automobilio Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuri teismo nuosprendžiu konfiskuota įsigijimo kainos, kas buvo 2014 metais. Konfiskuota transporto priemonė buvo realizuota už 1100 Eur, o baudą ir kitas išlaidas sumokėjo jis pats. Visos šios išlaidos padarytos dėl ieškovo kaltės, tačiau tuo metu su atsakove kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, todėl jokios kompensacijos atsakovei jis neprivalo mokėti. Transporto priemonės Mercedes Benz 207 ir Yamaha yra išregistruotos, nes nebuvo pristatytos techninei apžiūrai. Faktiškai jos yra sodyboje ir tinka nebent pridavimui į metalo laužą, todėl atsakovės nurodyta jų vertė bendrojo sumoje – 1300 Eur, tikra nesąmonė. Taip pat, netiesa, kad automobilis Ford Galaxy, kurį ieškovas siūlė perleisti atsakovei yra perleistas kitiems asmenims, nebent pati atsakovė šį automobilį kam nors perleido. Tuo tarpu apie 4633 Eur asmeninių lėšų (dovanos), investiciją į namo statybos užbaigimą, ieškovas girdi pirmą kartą ir nepamena, kad tokius pinigus būtų gavęs ir investavęs į minėtą namą. Apie tai sužinojo tik iš priešieškinio. Neatmestina versija, kad šiuo pinigus, kuriuos atsakovė gavo iš tėvų, ji galėjo išleisti savo reikmėms, nes kol ieškovas įrenginėjo namą, atsakovė studijavo Šiauliuose ir už mokslus jai reikėjo mokėti, todėl mano, kad tie pinigai galėjo būti panaudoti studijoms. Visais atvejais, atsakovė pati gyveno ir dabar tebegyvena minėtame name, o reikalavimas priteisti, neva, jos tėvų investuotas lėšas į tą namą, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Kita vertus susituokusios šalys penkerius metus gyveno ieškovo tėvų namuose ir nemokėjo jokių mokesčių, nes už juos sumokėdavo ieškovo tėvai. Prie minėto namo įsigijimo ieškovo tėvai taip pat prisidėjo 4344,30 Eur (15 000 Lt), taip pat dovanojo dalį pagal investicinius čekius gautos sumos. Be to, namą ieškovas įrenginėjo pats.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. C. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad nutraukti santuoką nori, nes nebesutaria ir nemato tikslo gyventi kartu toliau su atsakove. Santuokos pradžioje juos išlaikė jo tėvai. Santuokos pradžioje jie gyveno gerai, sutarė, po to įkūrė pokylių salės nuomos verslą, pradėjo išgėrinėti, pyktis, tai buvo prieš 5-6 metus, tiksliai nepamena. Jis buvo atstumtas, naudingas buvo tik iki tol, kol pastatė pokylių salės pastatą, o po to atsakovė vadovavo, ji tvarkėsi ir jo niekas prie verslo neprileido. Viskas tvarkoje buvo iki pokylių salės atidarymo, iki tol būdavo pykčių, bet ne tokių rimtų, o kai pradėjo nuomoti pokylių salę, prasidėjo nesutarimai. Nesutarimai buvo dėl girtavimo, atsakovė būdama neblaivi priimdavo žmones, arba girta gulėdavo salėje. Jis tada taip pat išgėrinėjo, nes nematė tikslo, kadangi viskas tada jau ėjo į pabaigą. Žmonės nebeužsisakinėjo pokylių salės, nes atsakovė buvo pastoviai girta. Ji vogdavo alkoholį iš svečių, po to pandemija užėjo. Alkoholį vartojo abu, dėl to, kad pradėjo vartoti alkoholį, pradėjo nebesutarti. Nebesutardavo dėl pinigų, kadangi atsakovė viską pasiimdavo, o jis nieko negaudavo. Girtaudama atsakovė dingdavo iš namų savaitei, skambindavo, kad parvežtų ją tai iš ten, tai iš ten, tad pradžioje dar vežiojo, bet vėliau nustojo. Atsakovei ne kartą buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl apsinuodijimo alkoholiu, iš jo juokdavosi draugai, tad jis nemato tikslo, toliau gyventi santuokoje. Mano, kad jau nebeįmanoma kartu gyventi, kadangi jis yra smurtautojas, jam pastoviai kviečiama policija, jam trūksta dar vieno nusižengimo ir galimai jis bus įkalintas. Mano, kad atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji išeidavo po savaitę iš namų, draugai jam skambindavo ir prašydavo ją pasiimti, nes ji užgerdavo ir nepareidavo į namus. Jo draugai sakydavo, kad kas tai per žmona, jei visą miestelį aptarnauja – geria, guli. Kai žmona išeidavo, jis kartu su ja nebūdavo, pradžioje kokius du metus eidavo žmoną pasiimti, veždavo ją į ligoninę, nes ji nebepaeidavo dėl alkoholio vartojimo, nebesiorientuodavo kur yra, kaimynai matė, o ir miestelyje daug kas tai žino. Jam reikėdavo parsivesti žmoną į namus, kviesdavo jai greitąją pagalbą, kadangi jai būdavo blogai, draskydavosi drabužius, vartodavo psichotropinius vaistus ir alkoholį. Atsakovė vartojo psichotropinius vaistus saujomis. Jis kviesdavo greitąja pagalbą, kad jai šiek tiek padėtų. Greitąja pagalbą atsakovei yra kvietę ir svetimi žmonės. Greitoji pagalba duodavo atsakovei vaistų arba išveždavo ją į psichiatrijos ligoninę. Psichiatrijos ligoninėje atsakovė yra buvusi kokius 10 kartų, pradžioje jis važiavo ir lankė, bet po to matė, kad neįmanoma, nebėra tikslo padėti, tad nuleido rankas, nors ir stengėsi, bet nieko nepavyko. Mano, kad jų kaltė pasireiškė alkoholio vartojimu. Jie nebegyvena ir nebendrauja jau apie metus laiko, nors paviršutiniškai santykiai nutrūkę jau apie trejus metus, o jis šiuo metu gyvena pas savo tėvus. Jis viską pastatė, nes yra statybininkas, tad nuo pamatų iki spynos pastatė pokylių salę, kurią pastatė gal prieš šešis metus, kai nusipirko sklypą, kuriame buvo pamatai. Daugiau prie statybų niekas neprisidėjo, jis pats statė, nors finansiškai padėjo kažkiek abiejų tėvai, tačiau kiek prisidėjo, negali atsakyti. Jo tėvai prisidėjo pinigais, kad įsigytų statybinių medžiagų, o jeigu trūkdavo pinigų, pasiskolindavo. Nedokumentavo gautų pinigų iš tėvų. Atsakovės tėvai duodavo maisto, nes buvo ūkininkai, žmona sakydavo, kad namo statybai skiria pinigų, o žemės sklypą jie įsigijo iš santaupų. Santuokos metu jie įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir sklypą su pamatais, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė pastatyti pokylių salę, kad galėtų daryti verslą ir susikurti sau darbo vietą. Atsakovė anksčiau dirbo, bet atleisdavo ją už alkoholio vartojimą, nors parašydavo, kad išeidavo savo noru. Problemos išryškėjo, kai atsidarė pokylių salė ir pradėjo gauti pajamas iš verslo, nes buvo per daug pinigų. Atsakovė rūpinosi pokylio salės nuoma ir priežiūra, o jis prižiūrėdavo, kad viskas būtų sutvarkyta, paremontuodavo, jei kas sulūždavo. Norėtų, kad vienam liktų vienas namas, o kitam kitas, nes pagal VĮ „Registrų centras“ pažymas, tų namų vertės panašios. Dėl transporto priemonės Ford Galaxy paaiškino, kad automobilis dingo prieš pusmetį, o prašo tą automobilį palikti atsakovei, nes jis buvo ant jos registruotas. Tas automobilis išregistruotas, nes buvo pasibaigusi techninė apžiūra. Jis norėtų gauti pusę medienos ir malkų. Prašomos padalinti medienos kieme yra 10 m³, tai jis norėtų gauti 5 m³ medienos. Medienos vertę nustatė skambinant į prekybos tašką. Taip pat norėtų gauti pusę malkų, esančių malkinėje, kurias žiema kūrena šildymui, tai jis nežino kiek tų malkų yra likę, nes jis negali įeiti, kadangi ten nebegyvena. Jeigu atsakovė siūlytų keistis namais, jis sutiktų, nors siūlomame atsakovei name yra galima gyventi pilnai, jis jame nemato jokių trūkumų, gyventi įmanoma, kadangi sienos ir grindys ten apšiltintos. Jei atsakovė mano, kad į tą namą reikia investuoti, jis sutiktų pasikeisti namais, kadangi neturi lėšų mokėti kompensacijai ir nemato už ką turėtų ją mokėti, kadangi ten užtektų 1000 Eur investicijos, kad būtų galima normaliai gyventi.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. C. paaiškino, kad ji nesutinka su ieškiniu, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, mano, jog yra tik pačio ieškovo kaltė. Paaiškino, kad nesutarimai prasidėjo, kai į jų gatvę atsikraustė laisvo elgesio moteris ir ji ieškovą užimdavo. Nesutinka, kad ji ieškovą išstūmė iš verslo, kadangi ieškovas pats sakė, jog jis ką reikėjo pastatė, o ji tegul dirba. Ieškovas būdavo pas tą moterį, šiuo metu pas ją gyvena ir veda bendrą ūkį. Nesutarimai prasidėjo nuo 2010 metų, tada dar buvo toks įspėjamasis momentas, bet kai atsikraustė į gatvę E., kuris jau miręs, ir 2012 metais pas jį atsidarė tokia landynė, kas norėjo, tas ir ėjo. Ji pati dirbo darbe, savaitgaliais turėjo nuomojamą salę, tad turėjo dirbti, o ieškovas liko visiškai laisvas ir jį užėmė ta moteris. E. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tad išvažiuodavo į reisus, o jo moteris būdavo su ieškovu. Mano, kad jų santuoka iširo vien dėl to, kad atsirado trečias asmuo jų šeimoje – kita moteris, tik dėl ieškovo neištikimybės. Nuo to ji susirgo depresija, o po to uošvienės paskatinta pradėjo eiti pas gydytoją. Ji gerdavo vaistus ir nuo vaistų būdavo, kad ją sukaustydavo, o atleisdavo tada, kai ji išgerdavo degtinės. Mano, kad uošvienė norėjo ją padaryti neveiksnia. Ji gerdavo vaistus nuo depresijos, kadangi už penkių namų gyveno vyro meilužė ir jos vyras eidavo pas ją su gėlėmis. Ji negalėjo nei darbuotis, nei kažkuo kitu užsiimti. Jai greitąją pagalbą kviesdavo specialiai, nes norėjo ją padaryti neveiksnia. Ji vartodavo antidepresantus, o po to pradėjo vartoti degtinę. Tada ją atpalaiduodavo ir ji galėdavo dirbti, nes jai reikėjo dirbti įvairius darbus. Antidepresantus ji užsigerdavo degtine. Buvo toks momentas, kad ji savo noru gydėsi psichiatrijos ligoninėje, tuomet jai buvo pagerėję, bet kadangi namuose nebuvo jokio palaikymo, tik tyčiojimasis, neapykanta, kaltinimai, tad ji vėl pasinėrė į gilią depresiją. Jai padėjo jos pačios mama ir ji pati norėjo pagyti, tačiau ieškovas ir uošvienė buvo suinteresuoti ją padaryti neveiksnia. Kai sūnus grįžo iš užsienio, jis ją pakvietė pas kitą gydytoją ir ta gydytoja pradėjo išrašinėti jai kitus vaistus. Dabar, kai ji su ieškovu nebegyvena, jai nebereikia nieko, jos savijauta pasikeitė, su žmonėmis bendrauja visai kitaip. Mano, kad ieškovas sukelia jai depresiją, jaučia neapykantą, jei kas nutinka, ją nuolat kaltina, jis tiesiog ją engia. Su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini) metais ir santuokoje buvo viskas normalu, tik ieškovo mama truputį kišdavosi, visą laiką jei kas benutikdavo, kaltindavo ją. Pykčių nuo (duomenys neskelbtini) metų iki 2010 metų buvo kaip ir kiekvienoje šeimoje, tačiau spręsti konfliktų negalėdavo, nes jei ji tik balsą pakeldavo, tai atbėgdavo uošvienė. Ją taip smukdė, nes ji turėjo tylėti, nieko nesakyti, turėjo gyventi ir džiaugtis, nes turi gerą, gražų vyrą. Ieškovas dirbo, viskas buvo tvarkoje, kol jie buvo kartu. Dėl alkoholio vartojimo paaiškino, kad kol nebuvo pas juos problemų, jis buvo vartojamas, bet viskas buvo normalu. Nebuvo pykčių, tik kai jos vyras per dažnai pavartodavo alkoholį jis tapdavo agresyvus. Ieškovas dažniausiai penktadienį pasipuošdavo ir išeidavo pas draugus, leisdavo laiką kaip norėdavo. Jai buvo žinomas vyro charakteris. Ieškovas yra normalus žmogus, bet kai pavartoja alkoholį, tai geriau prie jo nebūti. Ji pati alkoholį vartoti pradėjo kažkur nuo 2012-2013 metų, kai prasidėjo jai depresija, nes ieškovas miegodavo pas kitą moterį. Tuomet ir prasidėjo tas vaistų vartojimas, nes ji naktimis nemiegodavo po tris paras, o vis vien reikėdavo eiti į darbą ir būti išsimiegojus. Ji pati kreipėsi gydytoją, kuri jai padėjo, bet uošvienė pasakė, kad ta gydytoja prastos kvalifikacijos ir pakeitė gydytoją. Tas gydytojas pradėjo jai tokius vaistus duoti, tikrai jie buvo geri, miegoti miegodavo, bet kai atsikeldavo būdavo kaip akmeninė, kaip robotas, dirbti nenorėjo, nieko nenorėjo. Taip ir prasidėjo nuo vyno taurės, po to nuo butelio, po to žiūri, kad tas nepadeda, tai pradėjo vartoti degtinę. Alkoholį ji vartodavo namuose, kai išgerdavo pasidarydavo savo darbus, vaikams valgyti padarydavo, kambarius sutvarkydavo, kol nepradėjo vartoti alkoholio per dideliais kiekiais. Po to kai alkoholio išgerdavo per daug, krisdavo į lovą ir nieko nebenorėdavo. Kaip ieškovas sakė, kad ji negalėdavo vaikščioti, tai tiesa, nes jai „atjungdavo“ ne tik smegenis, bet ir visą kūną, krisdavo kaip tešla. Būdavo atvejų, kad ji išeidavo, nes nenorėjo, kad matytų vaikai, jog ji geria. Ji išgerdavo ir tikrai negalėdavo pareiti, nes nepavilkdavo kojų, kadangi taip veikia antidepresantai su alkoholiu. Jos išgėrinėjimai trukdavo ilgiausiai tris dienas, bet tikrai ne savaitėmis. Ieškovas dažniau pradėjo išeidinėti 2012 metais, nes pas tą E. buvo atidarytas taškas, kur jie galėdavo miegoti ir gerti, viską ką nori ten daryti. Ji važiavo gydytis ir galvojo, kad jų santuoka bus sustiprinta. Visi kaltino, kad ji yra kalčiausia, nes ji geria, o vyras eina pas kitą moterį, nes ji kaip moteris jo nesulaikė. Ji visą laiką jautėsi kalta, nes taip jaučiasi geriantis žmogus. Kada ji išvažiuodavo gydytis, ji parvažiuodavo stipri, ji viską imdavosi tvarkytis, bet nebuvo visiškai jokio palaikymo nei iš jos vyro, nei apskritai. Ieškovas ją tiesiog niekindavo ir negrįždavo namo po dvi savaites, kadangi tuo momentu tas kitas vyras dirbdavo tolimuosiuose reisuose, ieškovas gyvendavo pas kitą moterį. Kai grįždavo tos moters vyras, tada ieškovas gyvendavo pas ją jų namuose, būdavo tvarka. Paaiškino, kad ji 2006 metais baigė universitetą, tada dar negalėjo gerti, todėl viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento epikrizės dokumente yra klaida. Mano, kad medikų išrašuose yra užfiksuoti ne jos, bet vyro pasakymai. Kai ieškovas išėjo pas tą moterį gyventi, jai tiesiog prašvito protas, pradėjo mąstyti visai kitaip, nebegalvojo apie jokias psichiatrines ligonines, dabar tik kai ieškovas iniciavo skyrybas, tai dėl tų skyrybų ir smurto ji kreipėsi pas gydytoją. Ieškovas jau keturis metus gyvena pas kitą moterį. Kai ieškovas būdavo neblaivus, ji jo neįleisdavo į namus. Ieškovas grįžęs į namus, keldavo triukšmą. Daugiausiai ieškovas keldavo triukšmą tada, kai nebūdavo jos vyresniojo sūnaus, nes žinodavo, kad tada niekas jos neapgins. Ji dirbo tam, kad namuose būtų geresnė buitis, o jis ją atėjęs spardė. Antidepresantų ji nuo 2016 metų iki 2020 metų gegužės nebevartojo, po to vėl pradėjo vartoti. Antidepresantus pradėjo vartoti 2013 metais, bet kai 2017 metais ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį, tada ji nustojo sirgti depresija, pradėjo imti save į rankas ir visiškai nevartojo antidepresantų. Mano, kad dėl jos išgėrinėjimo kaltas ieškovas. Ji savo kaltę taip pat įžvelgia, vien dėl to, kad norėjo užsidirbti, dirbo dvejuose darbuose, negana to buvo labai sunkus verslas, dėl to ji ieškovą paliko be moters prieglobsčio ir jis ieškojo moters, kuri jį priglaustų, kuri jį pašnekintų. Ji pripažįsta, kad ieškovo moteriškumu nepriglaudė, tik tai ir pripažįsta. Ji daug laiko skyrė verslui, darbui ir vaikams. Ji pati nebenori santuokos, nes pavargo. Pastaruosius mėnesius ji labai pailsėjo nuo ieškovo. Dešimt metų ji kentėjo smurtą, neišsiskyrė, nes vaikai sakydavo, kad tėčiui praeis, dėl to ji vartojo antidepresantus ir degtinę, nes ją atpalaiduodavo, ji pasirinko tokį sprendimo būdą. Dabar ji nusprendė, kad jai geriau gyventi vienai. Mano, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nes ji būtų ją saugojusi, kadangi ji yra užauginta darnioje šeimoje ir jai šeima yra viskas, bet šiandien gyvendama atskirai nuo savo vyro jaučiasi gerai. Dėl turto padalijimo ji iš dalies sutinka. Sutinka, kad namas (duomenys neskelbtini), liktų jai, bet su sąlyga, kad ieškovas primokės, nes ji išeitų ir viską, kas yra likę (duomenys neskelbtini), paliktų jam. Ji taip išeitų ir nebereikėtų dalintis kilnojamojo turto, bet ieškovas turi jai sumokėti, kadangi atvažiavę meistrai ją konsultavo, jog namas (duomenys neskelbtini), nėra parengtas gyvenimui, jis yra įrengtas pobūviams ir reikalauja remonto. Ūkinis pastatas visiškai nėra įrengtas, pripiltas smėlio, jokio garažo, nieko nėra, tik tiek, kad yra ūkinis pastatas su langais ir su stogu. Gyvenamajame name yra salė, nėra grindų, jos padarytos iš plytelių, ten galima vaikščioti tik su batais, jokių lovų, nieko nėra. Tame name yra salė, kurioje sudėtos plytelės, radiatoriai, sienos paklijuotos ir viskas, tai pobūvių salė. Palėpėje padaryti miegamieji. Pirmame aukšte dar yra virtuvė padaryta, kambariukas įėjimui, pastatytas katilas kūrenimui, toliau toks prieškambaris paltams pasikabinti, yra padarytas mažas sandėliukas ir tualetas. Daugiau nieko nėra, nei dušo, nei vonios nėra. Miegamieji padaryti palėpėje, bet ten viską reikėtų tvarkyti iš pagrindų. Ten padarytos tik popierinės pertvaros. Tualetas palėpėje yra, bet jis neveikiantis. Yra vietinė kanalizacija, ne centrinė, reikia tvarkytis, nes jų miestelyje yra reikalavimas, kad būtų centrinė kanalizacija įvesta. Ji sutiktų išeiti gyventi į tą namą, jei ieškovas jai primokėtų, kad ji galėtų jame normaliai gyventi. Buvo atvykę meistrai, ji klausė meistrų ir jie sakė, kad vien už šildymo perdarymą reikėtų apie 10 000 Eur. Grindis apšiltinti reikia, vonią atskirai daryti, galvoti apie dušą. Namas (duomenys neskelbtini) šildomas kietu kuru, bet jis nėra pakankamai šiltas, trūksta šildymo išvedžiojimo. Ten dar reikėtų tarpsnius, duris sudėti, vonią įrengti. Jos paskaičiavimu, kartu su baldais, kuriuos reikėtų įsigyti, ir garažo įrengimu, reikėtų apie 50 000 Eur išlaidų. Tame sklype ir žemės mažiau, tad jeigu ieškovas duotų 50 000 Eur, ji paliktų ieškovą ramybėje, paliktų baldus, nes jeigu ji pradėtų tuos baldus judinti, tai iš jų nieko nebeliktų, nes jiems daug metų, visi jie yra byrantys. Tuo tarpu, namas (duomenys neskelbtini) yra dviejų aukštų namas su rūsiu ir dviem garažais, su gerais, ištinkuotais ūkiniais pastatais, tik eiti ir gyventi. Vonios yra, tualetai yra visuose trijuose aukštuose. Rūsys suremontuotas. Yra kieto kuro, dujų katilas pastatytas, kuo norisi galima kūrenti. Dėl transporto priemonės Ford Galaxy paaiškino, kad ji buvo išregistruota prieš dvejus metus, nes ji buvo neveikianti. Tą automobilį ji atidavė žmogui panaudoti dalims. Automobilį Mercedes Benz taip pat reikia temti lauk, bet jis yra ieškovo vardu, tad ji negali jo ištemti. Paaiškino, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) jai netinka, nes jis stovi taip, kad šalia gyvena uošvienė, o už trijų namų gyvena ieškovas su savo moterimi, tad ji nesutinka gyventi šalia uošvienės ir vyro meilužės. Ji į tą namą nesikraustys ir apie tai net nemąsto, o visi kilnojamieji daiktai pritaikyti prie to namo interjero. Dėl medienos kieme paaiškino, kad tos medienos nebėra, nes ieškovas išsinešė. Ji pati pirko malkas ir dabar jau yra naujos malkos, tad bendrai pirktų malkų nebėra.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. C. dėl pareikšto priešieškinio papildomai paaiškino, kad ji tik iš dalies sutinka su turto padalijimu, kilnojamųjų daiktų aptartų teismo posėdžių metu, tačiau nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jos kaltės nebuvo. Ieškovas išėjo pas kitą moterį, nevedė bendro ūkio ir tai įvyko prieš aštuonerius metus, tada jis su ta moterimi bendravo ir nuo to laiko jis visiškai nesirūpino, net finansiškai visiškai neprisidėjo prie ūkio, buvo jai neištikimas. Dabar jau keturi metai kaip vyras gyvena pas kitą moterį, jis tik pareidavo girtas pakelti triukšmą. Kadangi tos moters vyras tapo neįgalus, ieškovas motyvuodamas tuo, kad eina padėti klasiokui, užsibūdavo savaičių savaitėmis, o kai tas žmogus mirė, jis ten apsigyveno ir gyvena iki šiol. Ji pati dirbdavo, o ieškovas tik pinigus skaičiuodavo. Viskas prasidėjo nuo to, kad ji vyrą paleido į laisvę, kadangi ji nebeturėjo kada su juo būti. Ieškovas buvo visiškai atsipalaidavęs, nupjauti žolę jam buvo didelis darbas. Jie viską darė kartu, kol į jų gatvę neatsikraustė moteris. Vyras versle dalyvavo tiek, kad jis pastatė namą (duomenys neskelbtini) Ji savo kaltę mato tik tame, kad ji buvo labai atsidavusi verslui ir nespėjo pakankamai duoti dėmesio vyrui. Ji su vyru pykdavosi, nes jis nenorėjo dirbti. Ji skyrė nepakankamai dėmesio, tai tik čia jos kaltė galėtų būti. Ieškovas smulkmeniškus ūkinius darbus padarydavo, bet stambesniems darbams ji samdydavo žmones, nes vyras buvo visiškai atsipalaidavęs. Dėl santuokos nutraukimo ji kaltina tik ieškovą. Dėl turto balanso, tai ieškovas įvardina, kad namas (duomenys neskelbtini), yra naujos statybos, todėl brangesnis. Ji sutinka, kad tas namas yra naujos statybos, bet jis nėra įrengtas gyventi žmonėms, ten įrengtos tik patalpos, ten yra tik sienos ir langai. Ji sutinka (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su pastatais palikti ieškovui, o (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą pasilikti sau. Nekilnojamojo turto vertes grindžia VĮ „Registrų centras“ išrašais ir sutinka su šiomis vertėmis. Dėl prašomų priteisti 4634 Eur, kaip investuotų pinigų į gyvenamojo namo remontą, paaiškino, kad jos tėvai (duomenys neskelbtini) pas notarę jai įteikė 4634 Eur namo remontui ir tie pinigai buvo panaudoti namo (duomenys neskelbtini) remontui, nes abu buvo nedirbantys, arba jei dirbo, tačiau gaudavo mažas pajamas. Tuos pinigus panaudojo, kad galėtų normaliai gyventi, už juos jie įsikūrė name. Ji nori, kad tie pinigai jai būtų grąžinti, kadangi tie pinigai yra duoti jos tėvų. Pas notarą buvo ji ir ji atstovavo šeimą. Dokumentų, patvirtinančių, kad pinigai buvo panaudoti namo tvarkymui, ji neturi. Dėl reikalavimo priteisti 1332,50 Eur už konfiskuotą automobilį Kia Sorento paaiškino, kad ieškovas minėtą automobilį sudaužė vairuodamas girtas. Tas automobilis buvo pastatytas į aikštelę ir konfiskuotas, tad ji nori, kad dalis pinigų sumos būtų kompensuota, nes automobilis buvo bendras ir šeimai to automobilio reikėjo. Kadangi automobilis buvo bendrai pirktas, todėl ieškovas turi atlyginti pusę sumos, nes automobilis buvo pirktas šeimos reikmėms. Dėl reikalavimo priteisti 900 Eur už be jos žinios perleistas transporto priemones paaiškino, kad automobilis Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kieme ir ieškovui buvo siūlyta automobilį parduoti daug metų, bet jis jo specialiai nepardavė. Šiandien jis tebestovi kieme nenaudojamas, jis nėra perleistas. Motoroleris Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirktas gal 2015 metais, bet tuo momentu dar nereikėjo registruoti, dėl to ir sutarties nėra. Tas motoroleris iki šiol taip pat stovi kieme ir ieškovas piktybiškai jo neparduoda. Automobilį Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ji išregistravo ir atidavė žmogui pati. To automobilio nebėra. Šio automobilio ji neįtraukė į dalintino turto balansą. Paaiškino, kad automobilis Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertas 400 Eur, o motoroleris Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 Eur. To turto ieškovas neleidžia parduoti, todėl ji nori, kad kompensuotų dalį pinigų. Tuo tarpu už automobilio Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą ji tikrai nieko neturi kompensuoti ieškovui. Dėl lentų ir statybinių medžiagų paaiškino, kad jos buvo vertos 2000 Eur, tačiau jos tyliai nyksta. Įsigijimo dokumentų neturi. Malkos buvo vertos 800 Eur, įsigijimo dokumentų neturi. Malkomis buvo kūrenamas bendras namas (duomenys neskelbtini) Statybinės medžiagos tiesiog stovėjo, viskas buvo tvarkoje kol 2017 metais vyras išėjo gyventi pas kitą moterį, tada prasidėjo dingimai, kai jos nėra namuose, tos statybinės medžiagos dingsta, nes yra sudėtos lauke. Malkos, kurios buvo nupirktos 2010 metais, jau sukūrentos, dabar kūrena savo pirktas malkas. Ji medienos nenori, kaip nurodo ieškovas, kad po pusę atitektų šalims, todėl nori gauti tik kompensaciją už šiuos daiktus. Dėl prašomos priteisti 5000 Eur neturtinės žalos paaiškino, kad šios žalos prašo dėl to, kad ieškovas naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš ją. Iš ieškovo pusės buvo girtavimas ir smurtas prieš ją. Byloje yra dokumentai, kad prieš ją buvo smurtaujama, jis naudojo psichologinį smurtą. Nebežiūrėjo namų, ji turėjo viską prižiūrėti viena pati. Vyras visiškai nieko nedarė ir nesirūpino. Ieškovas juos terorizuodavo. Pareidavo namo, kai būdavo girtas, pasigrobdavo pinigus, ką rasdavo, nes niekur nedirbo. Jis visiškai neprisidėdavo prie šeimos buities. Neturtinę žalą grindžia psichologiniu ir fiziniu smurtu bei neprisidėjimu prie buities. Anksčiau nenutraukė santuokos, nes buvo vaikai, dar prisidėjo uošvienė, o be to, ir dėl dalintino turto. Depresija susirgo dėl vyro ir jai vaistai nepadėdavo, todėl girtavo. Mano, kad ieškovas privalo žalą atlyginti. Dėl išlaikymo priteisimo paaiškino, kad jai pašlijo sveikata, ji nebegali dirbti savo darbo visiškai, kas mėnesį turi kreiptis pas psichoterapeutą. Ji dirbo, bet kai vyras pradėjo eiti į šoną, jai pakriko nervai, ji pradėjo gerti. Kreipėsi į gydymo įstaigas, bet tai nepadėjo. Ji dirbo iki 2015 metų, bet po to pašlijo sveikata, o nuo 2017 metais pašlijo visiškai. Dabar yra registruota Užimtumo tarnyboje. Žadėjo dirbti, bet jai atsirado kojų uždegimas, sąlygotas nervų, tai nežino ar atsistatys. Pokylių salės verslą perėmė sūnus, ji tik išplauna grindis ir indus. Verslą sūnui perleido žodiniu susitarimu. Jos darbingumas yra normalus, 100 procentų. Ji negali dirbti darbo pagal turimą išsilavinimą, nes jai šlubuoja atmintis. Iš ankstesnės darbovietės išėjo, nes negalėjo dirbti, pati padariusi tokią išvadą.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. C. dėl priešieškinio reikalavimų paaiškino, kad dėl prašomų iš jo priteisti 4634 Eur, kaip atsakovės investuotų pinigų į gyvenamojo namo remontą, jis nieko apie tuos pinigus nežino. Paaiškino, kad buvo bendri pinigai, o kas kur gavo jis nežino, nes jis nieko nematė. Jis tos dovanos nepriėmė ir jam apie ją niekas nieko nesakė. Tokių pinigų jis nematė. Turėjo savo santaupų, patys dirbo, patys ką reikėjo baigė statyti. Jie tą namą nusipirko pastatytą, tik reikėjo jį įrengti, bet įrengė iš savo asmeninių santaupų. Jam niekas jokių dovanų nedavė ir jis apie jokius pinigus nežinojo, su juo niekas apie tuos pinigus nešnekėjo. Apie pinigus sužinojo tik iš priešieškinio. Tėvai kažkiek duodavo pinigų, tiek vieni, tiek kiti, bet, kad būtų pasirašinėję sutartis, jis nežinojo. Jis pats buvo dirbantis ir žmona dirbo kažkiek bei savo investicijomis remontavo namą. Namą jis remontavo pats, tik medžiagas įsigydavo. Statybos galimai vyko 1997 metais, kaip ir sudaryta dovanojimo sutartis. Žmona tuo metu mokėsi, tad mano, kad gal mokslams tėvai skyrė, jis negali atsakyti, nes tų pinigų nematė asmeniškai. Dėl automobilio Kia Sorento paaiškino, kad tą automobilį konfiskavo. Automobilį buvo įsigiję šeimos poreikiams, mokėjo 2665 Eur. Po penkerių metų pakliuvo policijai neblaivus, todėl automobilį konfiskavo. Dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, jis nesutinka, kadangi turtas buvo įgytas santuokoje, o, kad prarado, tai prarado. Paaiškino, kad automobilis Ford Galaxy yra dingęs be jo žinios. Tuo tarpu automobilis Mercedes Benz ir motoroleris Yamaha yra nevažiuojantys, jie verti tik tiek, kiek vertas metalas. Visos šios transporto priemonės įsigytos santuokos metu iš bendrų lėšų. Automobilis Mercedes Benz stovi kieme nevažiuojantis, o motoroleris Yamaha garaže sugedęs. Dėl automobilio Ford Galaxy, kiek žino, žmona pardavė be jo žinios. Kai teikė ieškinį, tas automobilis dar buvo važiuojantis, tik techninė apžiūra ėjo į pabaigą, tačiau tai buvo normalus automobilis. Dėl lentų ir malkų žino, kad kažkiek tų malkų ir lentų tebėra, todėl nori, kad jos būtų padalintos per pusę. Esančių malkų užtektų dviem žiemoms. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad yra tiesos, jog policija buvo kviečiama, kad buvo rašinėjami pareiškimai, tačiau pats reikalavimas išgalvotas, siekiant prisiteisti daugiau turto. Smurtiniai veiksmai buvo tiek iš jo, tiek iš žmonos pusės. Atsakovė buvo gavusi ir baudą, kad kvietė policiją, o susirgo ji grynai dėl alkoholio vartojimo, nes vaistus su alkoholiu vartojo pastoviai. Jis jai alkoholio neįpylė ir vaistų nedavė. Dėl išlaikymo priteisimo taip pat nesutinka, nes nesupranta už ką jis turėtų mokėti išlaikymą, kadangi atsakovė yra darbinga moteris, gali eiti dirbti, turi savo verslą. Jeigu vartoja alkoholį jis nieko negali padaryti, pradžioje kiek galėjo, tiek padėjo. Atsakovės sveikata pašlijo dėl alkoholio vartojimo, o ne dėl jo veiksmų. Ji pati pasirinko tokį savo gyvenimo tikslą.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. C. (ieškovo mama) paaiškino, kad ji gyvena šalia ir nuo (duomenys neskelbtini) metų iki 1997 metų sūnus su žmona gyveno pas juos neatlygintinai, nemokėdami komunalinių mokesčių. Buvo jiems pasakyta, kad gyvens tol, kol turės savo būstą. Kadangi neturėjo baldų, ji su sūnaus žmonos mama susidėjusios pinigų nupirko baldų – sekciją „Neris“ ir kampinę minkštą dalį „Jotulė“, davė indų, patalynės, nupirko krištolo indus. Šalia jų kaimynas statėsi namą ir nebaigęs savo statybos nusprendė jį parduoti, pasiūlė jiems pirkti. Jie pirkti minčių neturėjo, bet pasitarę su savo tėvais, broliu ir seserimis nutarė, kad prisidės 4344,30 Eur (15 000 Lt). Pinigus davė be jokių dokumentų, nes nemanė, kad sūnus su žmona skirsis, ar kad galima pasiimti dovaną atgal. Viską ką davė, niekada nepasirašinėjo jokių dokumentų. Įsigijus namą, jie dar dvejus metus gyveno pas juos. Sūnus įrenginėjo namą vienas pats, statė malkinę, garažą, statybinės medžiagos buvo pigios, o darbas nekainavo. Kai statybos ėjo į pabaigą atsakovė ėmė mokytis. Po egzaminų prasidėjo kavinės ir išgėrinėjimai su draugėmis, pradėjo gerti vaistus. Po to pradėjo vaistus su alkoholiu naudoti. Kai užbaigė statyti namą, kitas kaimynas pardavė žemės sklypą. Jie tą sklypą įsigijo ir sumastė daryti verslą. Statė tą namelį gal apie 10 metų, iš pigiausių medžiagų ir vienas pats. Kai pastatė, tai surinko iš viso miestelio baldus, nes tada stambiagabaritinių atliekų aikštelių nebuvo. Sūnus pats padarė visus stalus ir suolus, reikėjo nupirkti tik kėdes ir indus bei prasidėjo verslas – pokylių rengimas. Jau po pirmojo pokylio sūnus buvo nuo verslo nušalintas – verslui vadovavo atsakovės mama ir jos sesuo. Sesuo tik keliuose pokyliuose buvo, o atsakovės mama tol, kol mirė. Sūnus tik galėjo prieiti prie lango ir pasižiūrėti kas ten vyksta, o ten buvo taip, kad atsakovė su svečiais kartu gerdavo ir šokdavo. Sūnus išeidavo ir su draugais. Dvejuose pokyliuose dalyvavo ir ji pati, bet buvo pažeminta prieš visus žmones, tad daugiau nėjo. Alkoholinius gėrimus iš atsakovės atimdavo tiek sūnūs abu, tiek vyras ir tuos antidepresantus, ne tik gydytojų išrašytus, bet ir iš turgaviečių nupirktus. Atsakovė galvodavo, kad tai ji suvartoja tą alkoholį ir antidepresantus. Prasidėjo konfliktai, ieškovui iškviesdavo policiją, kai jis atimdavo iš jos alkoholį ar vaistus, buvo siaubinga padėtis. Visos epikrizės, kai atsakovė buvo išvežta į ligoninę, tai atsakovė būdavo nuo gatvės paimta, arba iš namų po daugiadienių alkoholio vartojimo. Kai grįždavo iš psichiatrijos ligoninės imdavo iškart gerti. Po to pinigų pasidarė mažai, tad nusprendė, kad reikia įrengti pirtį, supirko lentas, bet ieškovas atsisakė ją įrengti ir tapo dideliu priešu. Paaiškino, kad automobilis Mercedes Benz stovi jų kieme, o malkos nuo ieškinio teismui padavimo dienos yra malkinėje. Automobilis Ford Galaxy 2020 metais stovėjo ir toje pačioje teritorijoje, tačiau atvažiavo žmonės, atsakovė pakrovė akumuliatorių. Žmonės atvažiavo sekančią dieną, nuėjo į namą, išėjo, užsivedė ir išvažiavo. Dėl šiltnamio ji nežino, gali būti, kad pirko atsakovės tėvai, bet visą kitą užsidirbo patys. Jeigu atsakovės mama prisidėdavo maistu, atsakovė visada jai pasigirdavo, tai būtų pasigyrusi, jei būtų ką nors gavusi. Apie atsakovės gautus pinigus 4634 Eur (16 000 Lt) ji nežino, tai jai buvo staigmena. Būtų atsakovės mama pasakiusi, bet nieko jai nesakė. Jie patys skyrė 4344,30 Eur (15 000 Lt), bet nefiksavo dovanos. Davė pinigus ir už gautus investicinius čekius. Mano, kad ryšio tarp atsakovės ligos ir ieškovo elgesio nėra. Atsakovė pradėjo alkoholį ir vaistus vartoti seniai, ji yra darbinga ir galinti dirbti. Jos nuomone alkoholio vartojimą sąlygojo išlepimas, nes prasigyveno. Jos nuomone jie abu kalti dėl santuokos iširimo ir abu gyventi negali. Smurtas būdavo iš abiejų pusių. Atsakovė visada provokuodavo smurtą. Didžiausias atsakovės alkoholio vartojimas vyko, kai prasidėjo pokyliai, atsakovė gulėdavo žolyne, klykdavo. Ji nežino ar ieškovas turi kitą moterį, nėra mačiusi kitos moters.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. paaiškino (ieškovo teta), kad ieškovas ir atsakovė gyveno pas ieškovo tėvus. Ieškovo mama buvo pasitarusi ar gerai daro, kad skiria 4344,30 Eur (15 000 Lt) namui įsigyti, kurį nutarė pirkti ieškovas. Ji pati matė kaip buvo paduoti pinigai S. C. namuose, tačiau kuriais metais tai buvo, nepamena. Patvirtino, kad jos sūnus yra turėjęs baltos spalvos motorolerį ir dviratį.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. paaiškino (ieškovo dėdė), kad jis yra girdėjęs, kad ieškovo mama yra davusi apie 4344,30 Eur (15 000 Lt) namo pirkimui. Jis pats buvo tada tuose namuose ir matė kaip tuos pinigus perdavė. Atsakovė taip pat buvo kažkur aplinkui. Pinigai buvo perduoti S. C. namuose. Buvo konkrečiai įvardinta, kad tie pinigai skirti namo pirkimui. Po namo įsigijimo jie jame gyveno, nusipirko pastatytą namą, o ieškovas įrenginėjo tą namą pats. Kur šiuo metu gyvena ieškovas jis negali atsakyti, kadangi nežino.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. C. (šalių sūnus) paaiškino, kad jo manymu skyrybas nulėmė tėvų nesutarimai, kadangi būdavo įvairūs konfliktai, smurtas, tiek ir psichologinis, nesutarimai, barniai. Jis juose dalyvaudavo. Tėvas smurtaudavo, kai būdavo išgėręs, psichologiškai arba fiziniu būdu. Paskutinį kartą tai buvo 2020 metais. Kol jis išvyko studijuoti, jis būdavo namuose ir tai matydavo. Tėvas nebegyvena namuose nuo 2017 metų. Tėvas nuo 2012 metų pradėjo intensyviau vartoti alkoholį, neprisidėjo prie šeimos. Jo žiniomis tėvas šiuo metu ir nuo 2017 metų gyvena su svetima moterimi, prie buities jis neprisideda. Buityje padeda brolis, senelis iš mamos pusės, dėdė, jie teikia pagalbą kažkur nuo 2012 metų. Iki 2012 metų santykiai buvo kaip ir kiekvienoje šeimoje. Prasidėjo problemos, nes tėvas pradėjo nepareiti namo, gerdavo, namuose būdavo negražu. Mama pykdavo, būdavo pykčiai, žodiniai konfliktai, iš tėvo pusės buvo ir fizinis smurtas. Tėvai abu vienas ant kito šaukdavo. Tėvas provokuodavo, jis girtas šaukdavo. Mama vartodavo alkoholį, kartais net vaistus, o tėvas į tai reaguodamas šaukdavo ant mamos. Mama alkoholį pradėjo vartoti šiek tiek vėliau, bet laikas labai nesiskyrė, gal 2013 metais. Iš mamos taip pat būdavo psichologinis smurtas tėvo atžvilgiu, bet fizinio smurto nebuvo. Pas senelius iš tėvo pusės jis apsilankydavo, kai būdavo santykiai pakankamai geri, nueidavo vieną ar du kartus per mėnesį. Yra buvęs vienas atvejis, kad mamą išvežė neblaivią iš namų į ligoninę dėl alkoholio vartojimo. Tėvo dėl alkoholio į ligoninę nėra išvežę, bet yra išvežę į policiją.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. C. (šalių sūnus) paaiškino, kad anksčiau tėvai gyveno labai tvarkingai, bet kai jis baiginėjo gimnaziją apie 2013 metus, būdavo tėvas, kad išeidavo pas draugus savaitgaliais švęsti, motina į tai atkreipdavo dėmesį, būdavo pykčiai ir ginčai. Kai tėvas grįždavo, keldavo triukšmą. Kai jis pradėjo mokytis Kaune, brolis tą patį paliudydavo, kad tėvo savaitgaliais nebūdavo. Baigus universitetą grįžo namo 2017 metais, bet dažniausiai tėvo namuose nebūdavo. Kai prasidėjo tėvo išėjimai motina pradėjo depresija sirgti, vaistus vartoti, alkoholį taip pat pradėjo vartoti. Kai prasidėjo didelės problemos dėl alkoholio ir vaistų vartojimo, jis veždavo mamą į psichikos centrus, tad buvo sunku. Tėvas nuo 2017 metų, kai grįždavo namo, tai pakeldavo triukšmą ir išeidavo lauk. Pastovūs konfliktai vykdavo, kol tėvui 2020 metais buvo uždrausta patekti į namus. Iki 2013 metų šeima buvo normali, ginčų nebūdavo, anksčiau buvo viskas tvarkoje. Statybos vyko bendrai, kiek kas galėjo, kaip galėjo, padėjo. Tėtis mūrijo ir statė tą namą. Vienas namas yra gyvenamasis, o kitame name yra įrengta šventėms skirta salė. Salė skirta tik jų šeimai ir pažįstamiems. Dabar jis pats vykdo verslą ten. Mama ruošdavo maistą, o tėvas buvo pasakęs, kad jis namą pastatė, tai ten nesikiš. Kai prasidėjo veiklos vykdymas, tėvas prie tos veiklos neprisidėjo, bet jis statė namą. Iki 2012 metų tėvas buvo normalus. Kai tėvas išeidavo savaitei, jis nežino ką jis veikdavo. Kol studijavo jis skambindavo mamai, bet tėvui neskambindavo, nes neturėjo su juo ką kalbėti, neturi tarpusavio ryšio. Tėvas nereaguodavo, kad mama vartoja alkoholį ir vaistus, jis sakydavo tavo motina tai tu ir rūpinkis. Tėvas dabar gyvena pas kitą moterį. Iki 2013 metų tėvas ir mama taip pat vartojo alkoholį. Rimtesni konfliktai prasidėjo maždaug nuo 2010 metų, o jis užstodavo mamą. Tuos konfliktus matydavo, nors pačią pradžią ne visada. Jis negali atsakyti, kad visi konfliktai vykdavo tik dėl tėvo. Jis pats matė tėvą su kita moterimi. Jis pateisina mamos alkoholio vartojimą su vaistais. Tarpusavio santykiai suprastėjo, kai atsikraustė tėvo draugas ir jis pradėjo eiti į tuos namus. Mano, kad (duomenys neskelbtini) yra galimybė gyventi. Jo nuomone mama pradėjo gerti, nes norėjo numalšinti skausmą. Jis mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų tėvų kaltės, nemato vien tik tėvo kaltės.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. (atsakovės sesers vyras) paaiškino, kad visas tas ciklas prasidėjo gal prieš 10 metų, neramumai šeimoje vyksta iki šiol. Yra buvę ir muštynių ir nesantaikos, tačiau apie muštynes žino tik iš artimųjų pasakymų. Girdėjo, kad buvo prigėrę, susimušė, vyras primušė žmoną, priežasčių nežino. Jam įsiminė, kai ieškovas ėjo su kitos moters vaikais pasiėmęs juos už rankų, nes savų taip nevesdavo, šitą faktą jis matė. Jo manymu santuoka iširo dėl tarpusavio nesutarimų, neištikimybės, buitinių reikalų. Atsakovė paprašydavo jo pagalbos, kad namuose ką nors patvarkyti, ieškovo tuo metu nebūdavo. Jis nežino kur ieškovas gyvena.

Teismo posėdžio metu liudytoja H. K. (atsakovės sesuo) paaiškino, kad kai sesė ištekėjo už ieškovo, jų gyvenimas atrodė normalus. Pradėjo gyventi pas uošvienę, atsakovė nepaklusdavo uošvienei, tai ji darydavo spaudimą. Ieškovas buvo įpratęs savaitgalius praleisti su draugais, po to vis nesiliaudavo tie išėjimai, negrįždavo ir naktimis. Kai pradėjo matyti, kad ieškovas vaikšto su svetimos moters vaikais, ji apie tai klausė atsakovės, bet atsakovė pradžioje nenorėjo sakyti. Mano, kad prie tų skyrybų yra labai daug prisidėjusi ir uošvienė. Ne vieną kartą buvo sesė sumušta. Ieškovas vienas nieko nedarydavo, jie abu su sese dirbdavo. Iš žmonos gal jam trūko palaikymo. Sesė galimai be galo mylėjo ieškovą, o ieškovas mėgo laisvą gyvenimą, nes savaitgalį išeidavo iš namų, o po to tas ėmė tapti savaitėmis. Jie abu vartojo alkoholį. Sesė šiam dalykui neatsilaikė, ji vartojo alkoholį tik prieš galą. Tie atsakovės slydimai prasidėjo, kai ieškovas pradėjo eiti pas kitą moterį, neatsilaikė ir pradėjo vartoti alkoholį. Būdavo ilgesni išgėrimai iki savaitės, susirgo depresija, viskas susidėjo į vieną. Ieškovas paskutiniu metu atsakovei nebepadėdavo. Iš pradžių jie labai stengėsi abu, kūrė šeimos buitį. Ji nežino, kodėl ieškovas išėjo iš namų. Ji yra mačiusi ieškovą vaikštant su kita moterimi ir vaikais. Būdavo atvejų, kai reikėjo atsakovei padėti, kadangi ji neateidavo į darbą, ji vis išgerdavo, kai ieškovas išeidavo, tai žino iš kalbų. Ji žino faktą, kad atsakovė naudojo smurtą prieš mamą vieną kartą. Jeigu ieškovas nebūtų padavęs skyryboms, mano, kad jie būtų toliau kartu gyvenę. Ji žino iš mamos, kad mama davė pinigų atsakovei, bet nežino kur pinigai buvo panaudoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. K. (atsakovės tėvas) paaiškino, kad kai šalys susituokė, jis siūlė apsigyventi pas juos, bet žentas nesutiko. Tada davė medienos priestatui pas uošvius statyti ir jie ten gyveno 3 ar 4 metus. Vieną kartą jie dovanojo 4634 Eur (16 000 Lt), viskuo padėjo kuo galėjo, tiek pinigais, tiek maistu, kad tik gerai gyventų. Pradžioje stengėsi abu, o po to apleido vadžias. Jis su žmona pirko šiltnamį, garažo vartus, padėjo vaikams, per gerą širdį taip išėjo. Dovanojo 4634 Eur (16 000 Lt), kad įsirengtų gyvenamą namą. Tuos pinigus dovanojo šeimai ir tie pinigai buvo panaudoti įsirengiant tą namą. Tuos pinigus perdavė pas notarę iš rankų į rankas. Pas notarę buvo jie, kaip tėvai ir dukra. Davė šeimai dar pinigų, kad nusipirktų virtuvinį komplektą, šiltnamį. Kai davė pinigus šiltnamiui, ieškovo jau nebebuvo, jis buvo išėjęs kitur. Tam šiltnamiui davė 300-400 Eur, kad turėtų naują, nes senas buvo sulūžęs. Pinigus šiltnamiui davė kaip jų šeimai. Ieškovas savo vaikų nežiūrėjo, tai žino, nes kai nuvažiuodavo, atsakovė viena pati būdavo, jie nuveždavo maisto, pabūdavo ir važiuodavo namo. Buvo maisto trūkumas, jo trūko, nes atsakovė viena dirbo, o reikėjo dar tris išlaikyti. Kai vyko statybos, ieškovas ruošė namą gyvenimui, jis pats viską tvarkė. Jie davė pinigų, kiek galėjo. Jie matė, kad jis viską tvarko, dėl to davė pinigus. Mano, kad skiriasi dėl ieškovo merginos, atsakovė turi pažymas, kad buvo sumušta ne vieną kartą. Kaip jie ten mušdavosi, jis nematė, matė tik mėlynes. Jis matė, kad dukra turėjo tablečių, o nuo ko jos, jis nežino. Žino, kad, kol dukra gyveno pas juos, negėrė, o po to abu pradėjo gerti, ieškovas ją išmokino gerti pas draugus, kartu išėję gerdavo. Šnekėjo apie alkoholį su dukra, bet dukra suaugęs žmogus. Mano, kad pradėjo gerti, nes ieškovas išėjo pas kitą moterį, pasinėrė į depresiją. Dukra kreipėsi pagalbos dėl depresijos, jis pats ją dar vežiojo pas nervų daktarus, o ieškovas nieko nepadėjo šiuo klausimu. Kai perdavė pinigus, pas notarą ieškovas nėjo, jis sėdėjo mašinoje. Ieškovas žinojo, kad važiuojant pas notarą važiuoja pinigų parsivežti. Tie pinigai buvo naudoti medžiagų pirkimui, nes jie pinigų neturėjo. Jie garažo duris pirko, baldų atsiimti jis nenori, kur jis juos dės. Ieškovas išeidavo vakarais pas draugus alaus išgerti, uošvienė dukrai pasakė, kad jei jis eina, tegul ji taip pat eina ir ji ėjo. Po to iš depresijos atsakovė pradėjo gerti. Nepamena kuriais metais dukra pradėjo gerti. Pradėjo gerti dėl nesutarimų su vyru.

Teismo posėdžio metu liudytoja H. K. (šalių kaimynė) paaiškino, kad susipažino su ta šeima apie 1996 metus, bendravo, paskui šalys nusipirko sklypą, pradėjo statytis namą, kurį dabar nuomoja. Pasistatė, viskas buvo gerai, o vėliau po truputį pradėjo byrėti jų santykiai, kol visai subyrėjo. Dabar atsakovė viena, ieškovo nėra. Ieškovas dirbdavo ir statydavo, o atsakovė padėdavo, jie viską darė kartu ir draugiškai. Įrengė taip pat kartu, vaikai padėjo. Šeimos buitis buvo kuriama abiejų. Iš kokių lėšų kūrė tą buitį ji nežino. Šalių santykiai pradėjo byrėti gal 2012-2013 metais ir kasmet vis sparčiau. Kas sąlygojo santykių byrėjimą ji nežino, ieškovas išėjo pas kitą moterį, tai atsakovė pasakydavo ir šiaip visi miestelyje žinojo. Priežasčių ji nežino. Ji žino, kad atsakovė pradėjo išgėrinėti, sirgo, bet tai buvo po to, kai iš namų išėjo ieškovas. Kai ieškovas pradėjo išeidinėti 2012 metais, atsakovė pradėjo vartoti alkoholį. 2012 metais ieškovas ne visam laikui išėjo. Mano, kad pastato (duomenys neskelbtini) paskirtis yra negyvenama, ji skirta verslui, nes gyvenimui ten neįrengta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašytų nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27 746 Eur, viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 484 Eur, tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 542 Eur, daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 446 Eur, garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 805 Eur, malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 242 Eur, sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 104 Eur, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1413 Eur, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2682 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1660 Eur, gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 252 Eur, ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1604 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) Taip pat, iš byloje esančių dokumentų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškinio pateikimo teismui metu, šalys buvo įgijusios transporto priemones – automobilį Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po ieškinio pateikimo buvo išregistruotas, automobilį Mercedes Benz 207, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išregistruotas ir motorolerį Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išregistruotas. Be kita ko, transporto priemonė – automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta santuokos metu, Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu konfiskuota valstybės nuosavybėn dėl padarytos ieškovo R. C. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tampa negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo tarpu atsakovė teigia, kad jų santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu, kaip pagrindinį santuokos nutraukimo motyvą įvardijo dažną sutuoktinių alkoholio vartojimą, dėl to nuolat kylančius sutuoktinių barnius ir pykčius. Ieškovas teigia, kad santuoka iki tol, kol jie pradėjo išgėrinėti, buvo normali, tačiau kai abu pradėjo vartoti alkoholį, pradėjo nebesutarti. Girtaudama atsakovė dingdavo iš namų savaitei, jam skambindavo draugai, kurie juokdavosi iš jo ir prašydavo atsakovę pasiimti, kadangi ji užgerdavo, todėl mano, kad pagrindinė santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės priežastis – alkoholio vartojimas. Sutiko, kad anksčiau yra buvę smurto atvejų, už tai ieškovas yra teistas, tačiau taip pat pabrėžė, kad smurtas buvo abipusis, nors jis nebuvo kreipęsis į policiją.

Tuo tarpu atsakovė teigdama, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, kaip pagrindinius kaltės motyvus įvardija ieškovo girtavimą, pastovaus smurto atsakovės atžvilgiu naudojimą ir ieškovo neištikimybę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo tuomet, kai į gatvę, kurioje jie gyvena, atsikraustė laisvo elgesio moteris ir ji ieškovą užimdavo. Paaiškino, kad ieškovas būdavo pas tą moterį, šiuo metu pas ją gyvena ir veda bendra ūkį, nors jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, nepateikė. Nurodė, kad dėl to, jog ieškovas pradėjo eiti pas kitą moterį, ji susirgo depresija, o vėliau pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, kuriuos vartojo kartu su antidepresantais. Nurodė, kad anksčiau nebuvo pykčių, tačiau kai ieškovas per dažnai pavartodavo alkoholį, tapdavo agresyvus, keldavo triukšmą. Byloje pateikė duomenis, kad ieškovas naudojo prieš ją smurtą. Pripažino, kad ji pati pradėjo perdozuoti alkoholį, todėl būdavo atvejų, kai gerdavo tris dienas, kad dėl alkoholio vartojimo ne kartą teko gydytis, ją rasdavo žmonės gatvėje nebepaeinančią. Vis tik, mano, kad jos kaltė pasireiškė tik tuo, jog ji nepriglaudė ieškovo moteriškumu, kad leido ieškovui gyventi laisvą gyvenimą.

Taigi, kaip matyti, atsakovė ieškovo nurodytų priežasčių – sutuoktinių per dažno alkoholio vartojimo ir dėl to kylančių tarpusavio nesutarimų neneigia, tačiau taip pat iš esmės remiasi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltės prezumpcija dėl sutuoktinio neištikimybės ir žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu.

Pastebėtina, jog žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Vis tik kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Pažymėtina, jog esminės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Nagrinėjamu atveju, teismui ištyrus byloje esančius įrodymus, matyti, kad atsakovė galimą ieškovo neištikimybės faktą iš esmės grindžia tik savo samprotavimais ir byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurie patvirtino matę ieškovą einant su svetimais vaikais ir moterimi. Pastebėtina, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai nenurodė aplinkybių, kada būtent yra matę ieškovą einantį su kita moterimi ir svetimais vaikais gatve, todėl nėra aišku ar šie įvykiai buvo po ieškovo inicijuoto skyrybų proceso, ar iki tol. Be to, teismo vertinimu, ši aplinkybė iš esmės nei patvirtina, nei paneigia galimo ieškovo neištikimybės fakto, be kitų objektyvių duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų minėtas aplinkybes. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės samprotavimai apie galimą ieškovo neištikimybę laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog atsakovė nurodo žinanti jų šeimą išskyrusios moters vardą ir pavardę, tačiau minėto asmens, kaip liudytojos, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti, bet kokias aplinkybes apie draugiškus ar intymius santykius su ieškovu, neprašė iškviesti į teismo posėdį.

Taigi, atsakovė galimus ieškovo neištikimybės faktus bando pagrįsti iš esmės tik savo nuojauta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog taikant įstatyme numatytą prezumpciją, kad santuoka iširo būtent dėl vieno iš sutuoktinių neištikimybės, neužtenka remtis vien nuojauta, kadangi, kaip minėta, santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl šiuo atveju būtina pagrįsti kaltus sutuoktinio veiksmus leistinais įrodymais, kurie patvirtintų santuokinio neištikimybę. Siekiant nutraukti santuoką dėl kaltų vieno sutuoktinio veiksmų, remiantis kito sutuoktinio neištikimybe, nepakanka remtis tik asmeniniais samprotavimais.

Atsakovė santuokos iširimą taip pat grindžia ieškovo kaltais veiksmais – smurto naudojimu atsakovės atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas buvo teistas už smurto naudojimą atsakovės atžvilgiu. Vis tik, preziumuojant, kad santuoka iširo būtent šiuo pagrindu, taip pat būtina atsižvelgti į buvusių smurtinių atvejų laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ne atsakovė, o būtent ieškovas inicijavo skyrybų procesą, tuo tarpu byloje esantys dokumentai patvirtina, kad paskutinis smurto atvejis atsakovės atžvilgiu buvo panaudotas prieš daugiau nei vienerius metus laiko, prieš inicijuojant skyrybų procesą. Ieškovas minėtų smurto panaudojimo atvejų neneigė nei ieškinyje, nei teismo proceso metu, tačiau nurodė, kad smurtiniai veiksmai santuokos metu būdavo abipusiai. Pažymėtina, jog šalių sūnūs taip pat patvirtino, kad konfliktai kildavo dėl abiejų tėvų kaltės ir nors fizinio smurto atvejai būdavo tik iš tėvo pusės, tačiau mama taip pat panaudodavo psichologinį smurtą tėvo atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, kad abi šalys smurtaudavo viena kitos atžvilgiu, o fizinio smurto atvejai pasireiškę santuokos metu dėl kurių ieškovas buvo teistas įvyko daugiau nei prieš vienerius metus laiko iki santuokos nutraukimo proceso inicijavimo, teismas laiko, kad pastarieji atvejai gali būti laikytini kaip vieni iš ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės įrodymų, tačiau preziumuoti, kad šalių santuoka iširo būtent dėl minėtų atvejų, nėra pagrindo.

Byloje esančių įrodymų visuma, neginčijamai patvirtina, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai pradėjo akivaizdžiai prastėti mažiausiai prieš aštuonerius metus. Teismo vertinimu, ištyrus byloje esančių duomenų visumą, pagrindinė šių santykių prastėjimo priežastis buvo, ne kaip nurodo atsakovė – ieškovo neištikimybė, o abiejų sutuoktinių per dažni ir per dideliais kiekiais vartojami alkoholiniai gėrimai. Nors atsakovė teigia, kad ji susirgo depresija būtent dėl ieškovo neištikimybės ir dėl to kartu su antidepresantais pradėjo vartoti alkoholį, kas lėmė jos sunkią būseną ne vienerius metus, teismo vertinimu, šie argumentai laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi atsakovė būdama sąmoningas, suaugęs žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, galėjo ir akivaizdu, jog suvokė, kad tokie veiksmai, kaip dažnas alkoholio vartojimas, tuo labiau kartu su gydytojo išrašytais receptiniais vaistais, niekaip negali išspręsti santuokos metu iškilusių problemų, o tik dar labiau jas pagilinti, todėl šie atsakovės argumentai laikytini visiškai nepagrįstais.

Pastebėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė per dažnai ir per dideliais kiekiais vartojusi alkoholį, taip pat patvirtino, kad alkoholį vartojo ir ieškovas, tačiau atsakovė savo kaltės dėl alkoholio vartojimo, šioje byloje neįžvelgė.

Atkreiptinas dėmesys, jog sutuoktinių santykiai pirmiausia turi būti grindžiami abipusio pasitikėjimo, meilės ir pagarbos santykiais. Visgi dviejų žmonių sąjunga reikalauja ieškoti kompromisų, savalaikiai pastebėti kylančias problemas ir dėti pastangas joms spręsti. Jeigu sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs ginčo šalių ir liudytojų paaiškinimų, sprendžia, kad ne kuri nors viena, bet abi ginčo šalys iš esmės nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidinėjo savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas. Prastėjančius tarpusavio santykius kiekviena šalis sprendė ne siekiu, kartu su kito sutuoktinio tarpusavio pagalba išspręsti kylančias problemas, o pasinerdamos į alkoholio vartojimą, kas lėmė priešingą rezultatą, o būtent: dar sparčiau prastėjančius sutuoktinių santykius ir iš to kylančius tolesnius tarpusavio nesutarimus, santuokinio gyvenimo nutrūkimą ir iš to kilusias pasekmes, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju ne kuri nors viena, o abi ginčo bylos šalys nevykdė įstatyme įtvirtintų santuokinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30 straipsniuose, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo, atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, jog tarp bylos šalių nėra ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, teismas šalims palieka turimas santuokines pavardes, ieškovui – „C.“, o atsakovei – „C.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto balanso sudarymo, turto padalijimo ir kitų su turtu susijusių klausimų.

CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudarius santuoką sutuoktinių įgytas turtas išlieka bendroji jungtinė nuosavybė, kol yra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė baigiasi kitais pagrindais. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas yra dažniausias bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindas. Įstatymas nurodo du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdus: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.116 straipsnis). Bendras sutuoktinių turtas privalomai dalijamas nutraukiant santuoką, pripažįstant ją negaliojančia ar patvirtinant gyvenimą skyrium (CK 3.100 straipsnio 3–5 punktai).

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

Remiantis CK 3.118 straipsnio 1 dalimi, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Nurodyti turtą, kuris įtrauktinas į dalintino turto balansą yra sutuoktinių pareiga.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)

Šalys iš esmės taip pat sutinka su minėto Nekilnojamojo turto vertėmis, kurios pateiktos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Ieškovas ieškiniu prašo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini)

Atsakovė priešieškiniu teikia analogiško pobūdžio reikalavimą, tačiau taip pat prašo priteisi iš ieškovo jos asmenine nuosavybe priklausančius pinigus, investuotus į namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą – 4634 Eur. Taip pat teismo posėdžio atsakovė pažymėjo, kad sutinka su ieškinyje ir pačios atsakovės priešieškinyje nurodytu nekilnojamojo turto padalijimo būdu, tačiau norėtų, jog ieškovas už tokį nekilnojamojo turto padalijimą jai sumokėtų piniginę kompensaciją, kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jos manymu, yra netinkamas gyventi ir jo įrengimui reikalingos lėšos. Vis tik, pažymėtina, kad jokio raštiško reikalavimo dėl piniginės kompensacijos, susijusios su nekilnojamojo turto padalijimu, atsakovė nei priešieškinyje, nei teismui pateiktuose kituose procesinio pobūdžio dokumentuose, nereiškė.

Pažymėtina, jog atsakovė prie bylos medžiagos pateikė Akmenės rajono notarų biuro notarės patvirtiną (duomenys neskelbtini) sutartį tarp V. K. ir K. K. (atsakovės tėvai) ir atsakovės, kurios pagrindu atsakovės tėvai dovanojo dukrai 4634 Eur sumą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimui. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas minėtus pinigus dovanojęs atsakovės tėvas K. K., kuris patvirtino pinigų dovanojimo faktą, tačiau pabrėžė, kad pinigai buvo dovanoti šeimai, kad šeima įsirengtų namą. Byloje nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kur minėti pinigai buvo panaudoti. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad minėtų pinigų nėra matęs, nors pripažino, kad tiek atsakovės, tiek jo paties tėvai padėdavo šalių šeimai. Be to, ieškovas į teismo posėdžius taip pat buvo iškvietęs liudytojus, kurie paliudijo, kad ieškovo tėvai taip pat buvo dovanoję šeimai 4344,30 Eur sumą minėto gyvenamojo namo įsigijimui.

Atkreiptinas dėmesys, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), numato, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad tiek atsakovės, tiek ieškovo tėvai dovanojo šalių šeimai pinigines lėšas, tačiau minėti pinigai iš esmės buvo dovanojami ne kuriai nors vienai iš šalių asmeniškai, o bendrai sutuoktinių šeimos poreikiams. Taip pat, pažymėtina, kad nei viena iš ginčo šalių šiuo konkrečiu atveju teismui nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kur dovanoti pinigai iš tiesų buvo panaudoti, todėl teismo vertinimu, atsakovei niekaip leistinais įrodymais nesugebėjus pagrįsti, kur dovanoti pinigai buvo panaudoti, atsakovės reikalavimas dėl 4634 Eur sumos, investuotos į gyvenamojo namo remontą, priteisimo laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl atmestinas, kaip neįrodytas.

Kaip minėta, šalys iš esmės sutarė, kuriai iš šalių jų turimas nekilnojamasis turtas turėtų atitekti, todėl atsižvelgęs į šalių išreikštus raštiškus reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo, įvertinęs ypač konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, tai, kad šalys santuokos metu ne kartą viena kitos atžvilgiu buvo panaudojusios tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, o šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad šalims būtina išlaikyti atitinkamą atstumą, siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų ateityje, be kita ko, šalių turimo ir prašomo padalinti nekilnojamojo turto vertės yra panašios, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus abiejų prašomų padalinti gyvenamųjų namų paskirtys yra gyvenamosios, gyvenamieji namai baigti 100 procentų, šiuose gyvenamuosiuose namuose sutvarkytos šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo komunikacijos, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas padalinti nekilnojamąjį turtą šalims, pagal jų pačių ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus raštiškus reikalavimus – ieškovui palikti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (34 464 Eur vertės), o atsakovei – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (32 516 Eur vertės), kadangi kitokie padalijimo variantai, akivaizdžiai pažeistų, kurio nors vieno iš sutuoktinių teisėtus interesus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nesutiko, kad jai asmenines nuosavybes teise atitektų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atidalinti šalims nekilnojamąjį turtą po ½ dalį, teismo vertinimu, nėra galimybės dėl ypač sudėtingų ir konfliktiškų sutuoktinių santykių, be to, tai neatitiktų teisėtų šalių interesų.

Be kita ko, pažymėtina, kad nors atsakovė teismo posėdžio metu buvo išreiškusi poziciją apie tai, kad pageidautų, jog ieškovas, tiek už ieškinyje, tiek jos pačios priešieškinyje, pateiktą nekilnojamojo turto padalijimo variantą, jai sumokėtų piniginę kompensaciją, tačiau, kaip minėta, jokio analogiško raštiško reikalavimo teismo proceso metu atsakovė nepareiškė ir žyminio mokesčio dėl tokio reikalavimo neprimokėjo, todėl atsakovės teismo posėdyje žodžiu pareikštas pageidavimas dėl kompensacijos priteisimo už padalintą nekilnojamąjį turtą, teismo nevertintinas ir nespręstinas šioje byloje, kadangi minėta atsakovės pozicija išsakyta žodžiu teismo posėdžio metu, neatlikus atitinkamų procesinių veiksmų, laikytina tik, kaip atsakovės asmeninė nuomonė. Vis tik, atsižvelgus į tai, kad atsakovei atitenka 1948 Eur (34 464 Eur – 32 516 Eur) mažesnės vertės nekilnojamasis turtas, laikytina, kad atsakovė turi teisę gauti minėtos vertės kompensaciją iš ieškovo už nelygiomis dalimis padalintą turtą.

Dėl kilnojamojo turto nurodyto ieškinyje ir priešieškinyje padalijimo teismas atkreipia dėmesį, jog šalys bylos nagrinėjimo metu bent keletą kartų tikslino santuokos metu užgyvento turto balansą, teismo posėdžių metų šalių pozicija dėl tam tikro kilnojamojo turto priklausomybės, jų verčių ir padalijimo būdo tai sutapdavo, tai išsiskirdavo. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju, teismas spręsdamas dėl kilnojamojo turto padalijimo, atsižvelgia į galutinius šalių sudaryto turto balanso patikslinimus, kadangi šalys teismo posėdžių metu, tam tikrą menkavertį ar asmeninį turtą sutiko išbraukti iš dalintino turto balanso.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo metu duotų šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo ir į turto balansą įtraukė: miegamojo komplektą (geltonos spalvos); virtuvinį komplektą (raudonas su pilku); dujinę viryklę („Beko“); šaldytuvą („Beko“); prieškambario komplektą (raudonai pilkas); 2 medinius stalus (2,5 m x 1,0 m, esančius rūsyje); 4 suolus (rūsyje); svetainės komplektą (minkšta dalis – sofa ir 2 foteliai); sekciją (riešuto spalvos); rašomąjį stalą (kompiuterinis); indaplovę (bronzinė/metalo spalva „Beko“); šaldiklį („Snaigė“); šiltnamį (prie namo); 40 vnt. dujų balionų; sodo įrankius (grėbliai, kauptukai, laistytuvai, kibirai); virtuvinį komplektą (rudos spalvos 4 dalių, esantis pusrūsyje); dviratį (oranžinės spalvos); suvirinimo aparatą; 3 gręžtuvus (2 veikiantys „Makita“ ir 1 neveikiantis); kuro talpyklą (200 l); kompresorių; skalbimo mašiną („Gorenje“); kampinį baldų komplektą (raudonos spalvos 6 dalių minkšta dalis, mansardoje); virtuvinį stalą su 4 kėdėmis (kėdės aptrauktos oda); sekciją („Neris“, antrame aukšte); stalą su 6 kėdėmis (raudonos spalvos 4 dalių, kuris randasi pusrūsyje); 3 dalių spinta (4 dalių, antrame aukšte); 2 vnt. buitinių dujų talpyklų (po 4 t., įkastos į žemę); dujų pompą; dujinį šildytuvą; žoliapjovę („Briggs 675“); 2 vnt. žoliapjovių (40 cc); Kerkerį RAC (garaže); dulkių siurblį („Bush“); garso kolonėles (Acoustic 2 vnt.); metalinę spintą; televizoriaus stalą (juodos spalvos); video grotuvą („Philips“, DVD diskų); televizorių („LG“); video grotuvą („Art Visio“, kasetinis); muzikinį centrą („Viva“); elektrinę orkaitę („Scoltes“); statybinę medieną (kieme), malkas (malkinėje), kurie šiuo metu randasi (duomenys neskelbtini) Taip pat santuokos metu šalys įgijo: 26 kėdes (pokylių salėje); virtuvinį komplektą (pilkos spalvos); šaldytuvą; 2 dujines virykles (baltarusiškos); 10 vnt. lovų su patalyne; 5 stalus (2,5 m x 0,8 m, esantys pokylių salėje); 5 suolus (2,5 m x 0,5 m, esantys pokylių salėje); 3 vnt. savos gamybos lovų su patalyne, kurie šiuo metu randasi (duomenys neskelbtini)

Nagrinėjamu atveju paminėtina, jog atsakovė teigia, kad aukščiau paminėtas virtuvinis komplektas (raudonas su pilku), prieškambario komplektas (raudonai pilkas), šiltnamis, miegamojo komplektas, dujinė viryklė „Beko“, priklauso jos tėvui arba jai asmeninės nuosavybės teise, todėl minėtas turtas neturėtų būti trauktinas į dalintino turto balansą. Vis tik, teismo posėdžio metu išklausius atsakovės tėvo, šis patvirtino, kad pinigus įsigyti tam tikriems daiktams jis skirdavo, ne konkrečiai atsakovei, o apskritai šalių šeimos gerovei pagerinti.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu jokiais objektyviais duomenimis nesugebėjo paneigti prezumpcijos, kad santuokos metu aukščiau paminėtas įgytas turtas yra ne sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. atsakovė nesugebėjo pagrįsti, kodėl minėti daiktai turėtų priklausyti jai asmeninės nuosavybės teise ir turėtų būti netrauktini į dalintino turto balansą. Atsižvelgęs į tai, teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, ištyręs byloje įrodymus sprendžia, kad visas aukščiau nurodytas prašomas padalinti nutraukiant santuoką turtas yra įgytas šalių santuokoje ir priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi byloje nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, be aukščiau paminėto turto, į dalintino turto balansą taip pat įtraukia dviratį (pilkos spalvos) ir elektrinį motorolerį, kurie, kaip nurodo atsakovė yra dingę. Tuo tarpu ieškovas neigia, kad šiuos daiktus šeima būtų įsigijusi, nurodo, kad minėti daiktai buvo pasiskolinti iš pusbrolio. Prie bylos medžiagos pridėtas P. B. raštas patvirtina, kad minėti daiktai priklauso minėtam asmeniui ir, kad jis juos yra paskolinęs ieškovui. Taip pat teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. patvirtino, kad jos sūnus (P. B.) yra turėjęs baltos spalvos motorolerį ir dviratį. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, jog atsakovė byloje nepateikė jokių minėtų daiktų priklausomybę įrodančių dokumentų, teismas daro išvadą, kad šie daiktai yra trečiųjų asmenų nuosavybė, todėl negali būti įtrauktini į sutuoktinių turto balansą ir yra nedalintini.

Be kita ko, atsakovė į dalintino turto balansą taip pat įtraukia benzopjūklą „Husqarna“, metalines kopėčias (dviejų padėčių), įrankius staliaus darbams (obliavimo staklės, pjūklai ir pan.), sodo įrankius (5 kirvius, 3 žirkles, 4 pjūklus), tačiau pati teismo posėdžio metu nurodė, kad šių daiktų nebėra. Tuo tarpu ieškovas dėl benzopjūklo „Husqarna“ paaiškino, jog minėto pjūklo nebėra, nes jis buvo sugedęs prieš metus laiko, metalinių kopėčių (dviejų padėčių) jie nėra turėję, galimai jis buvo kažkada jas buvo iš ko nors pasiskolinęs, bet niekad jų neįsigijo. Dėl įrankių staliaus darbams ieškovas paaiškino, kad tokių įrankių jis nėra turėjęs, yra turėjęs pavienių įrankių, bet ne už tokias sumas ir nežino kur jie yra, išskyrus obliavimo stakles, kurios yra prie „zeimerio“, kuris priklauso atsakovės tėvui ir jie kartu su atsakove sutarė minėtą „zeimerį“ be ginčų grąžinti atsakovės tėvui. Dėl sodo įrankių ieškovas paaiškino, kad minėtus įrankius jie anksčiau yra turėję, bet jis jų niekur nenešė ir nežino kur jie yra, kadangi jam yra uždrausta patekti į namus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, jog abi ginčo šalys nurodo nežinančios kur yra minėti daiktai, neigia, kad kai kurie daiktai nuosavybės teise apskritai priklausė jiems, teismas daro išvadą, kad minėti daiktai taip pat negali būti įtrauktini į sutuoktinių dalintino turto balansą, kadangi byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, pagrindžiančių šių daiktų egzistavimą ir priklausomybės faktus.

Ieškovas ir atsakovė teismo proceso metu dėl tam tikrų santuokoje įgyto kilnojamojo turto balansą sudarančių turto verčių sutarė, taip pat sutarė, kuriai iš šalių, kokie daiktai turėtų atitekti, todėl teismas, atsižvelgęs į šalių sutarimą, kilnojamuosius daiktus: miegamojo komplektą (300 Eur vertės, geltonos spalvos); dujinę viryklę (100 Eur vertės, „Beko“); šaldytuvą (100 Eur vertės „Beko“); 1 medinį stalą (100 Eur vertės, 2,5 m x 1,0 m, esantį rūsyje); 2 suolus (100 Eur vertės, esančius rūsyje); 20 vnt. dujų balionų (200 Eur vertės); elektrinę orkaitę (50 Eur vertės, „Scoltes“); 13 kėdžių (130 Eur vertės, pokylių salėje); 2 stalus (200 Eur vertės, 2,5 m x 0,8 m, pokylių salėje); 2 suolus (140 Eur vertės, 2,5 m x 0,5 m, pokylių salėje); 3 vnt. savos gamybos lovų su patalyne (150 Eur vertės), priteisia ieškovo asmeninei nuosavybei. Taip pat, teismas, atsižvelgęs į šalių sutarimą, kilnojamuosius daiktus: 1 medinį stalą (100 Eur vertės, 2,5 m x 1,0 m, esantį rūsyje); 2 suolus (100 Eur vertės, esančius rūsyje); rašomąjį stalą (20 Eur vertės, kompiuterinis); indaplovę (50 Eur vertės, bronzinė/metalo spalva „Beko“); 20 vnt. dujų balionų (200 Eur vertės); sodo įrankius (50 Eur vertės, grėbliai, kauptukai, laistytuvai, kibirai); 13 kėdžių (130 Eur vertės, pokylių salėje); 10 vnt. lovų su patalyne (500 Eur vertės); 3 stalus (300 Eur vertės, 2,5 m x 0,8 m, pokylių salėje); 3 suolus (210 Eur vertės, 2,5 m x 0,5 m, pokylių salėje), priteisia atsakovės asmeninei nuosavybei.

Dėl likusių sutuoktinių turto balansą sudarančių daiktų padalijimo arbą jų verčių šalių pozicijos išsiskyrė. Išsiskyrus šalių pozicijoms dėl likusio turto balansą sudarančių daiktų padalijimo arbą jų verčių, teismas likusius sutuoktinių turto balansą sudarančius daiktus padalina savo nuožiūra. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau teismas pats šalių turto vertės nenustatinėja – remiasi šalių pateiktais įrodymais ar orientaciniais duomenimis, jeigu tikslesnio įvertinimo nebuvo pateikta, kadangi teismas šioje srityje nėra aktyvus.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalys nurodė skirtingą likusių turto balansą sudarančių daiktų vertę ir nors abi šalys yra pateikusios kilnojamųjų daiktų verčių pagrindimus, tačiau nurodytos daiktų vertės vis vien iš esmės skiriasi, todėl teismas, siekdamas nenukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalindamas likusį kilnojamąjį turtą atsižvelgia tiek į sutuoktinių prašymus, kam turėtų atitekti minėtas kilnojamasis turtas, tiek į šalių nurodytas daiktų vertes, ar jos iš esmės ženkliai išsiskiria, tiek į pateiktus dokumentus, pagrindžiančių minėtų daiktų orientacines vertes. Atsižvelgęs į minėtų duomenų visumą, teismas likusius turto balansą sudarančius daiktus: statybinę medieną (2000 Eur vertės, kieme), šaldiklį (100 Eur orientacinės vertės, „Snaigė“); dviratį (50 Eur orientacinės vertės, oranžinės spalvos); suvirinimo aparatą (225 Eur orientacinės vertės); 3 gręžtuvus (100 Eur orientacinės vertės); kompresorių (100 Eur orientacinės vertės); virtuvinį stalą su 4 kėdėmis (100 Eur orientacinės vertės, kėdės aptrauktos oda); stalą su 6 kėdėmis (140 Eur orientacinės vertės, raudonos spalvos 4 dalių, kuris randasi pusrūsyje); 1 vnt. buitinių dujų talpyklų (900 Eur orientacinės vertės, 4 t., įkasta į žemę); 1 vnt. žoliapjovę (30 Eur orientacinės vertės, 40 cc); metalinę spintą (25 Eur orientacinės vertės); televizoriaus stalą (20 Eur orientacinės vertės, juodos spalvos); televizorių (30 Eur orientacinės vertės, „LG“); 1 dujinę viryklę (100 Eur orientacinės vertės, baltarusišką), priteisia ieškovo asmeninei nuosavybei. Tuo tarpu likusius kilnojamuosius daiktus dėl kurių padalinimo ar verčių kyla šalių ginčai: malkas (200 Eur orientacinės vertės, malkinėje); virtuvinį komplektą (200 Eur orientacinės vertės, raudonas su pilku); prieškambario komplektą (100 Eur orientacinės vertės, raudonai pilkas); svetainės komplektą (200 Eur orientacinės vertės, minkšta dalis – sofa ir 2 foteliai); sekciją (250 Eur orientacinės vertės, riešuto spalvos); šiltnamį (300 Eur orientacinės vertės, prie namo); virtuvinį komplektą (150 Eur orientacinės vertės, rudos spalvos 4 dalių, esantis pusrūsyje); kuro talpyklą (150 Eur orientacinės vertės, 200 l); skalbimo mašiną (100 Eur orientacinės vertės „Gorenje“); kampinį baldų komplektą (200 Eur orientacinės vertės, raudonos spalvos 6 dalių minkšta dalis, mansardoje); sekciją (200 Eur orientacinės vertės, „Neris“, antrame aukšte); 3 dalių spinta (100 Eur orientacinės vertės, 4 dalių, antrame aukšte); 1 vnt. buitinių dujų talpyklų (900 Eur orientacinės vertės, 4 t., įkasta į žemę); dujų pompą (80 Eur orientacinės vertės); dujinį šildytuvą (50 Eur orientacinės vertės); žoliapjovę (200 Eur orientacinės vertės, „Briggs 675“); 1 vnt. žoliapjovę (30 Eur orientacinės vertės, 40 cc); Kerkerį RAC (50 Eur orientacinės vertės, garaže); dulkių siurblį (30 Eur orientacinės vertės, „Bush“); garso kolonėles (100 Eur orientacinės vertės, Acoustic 2 vnt.); video grotuvą (30 Eur orientacinės vertės, „Philips“, DVD diskų); video grotuvą (15 Eur orientacinės vertės, „Art Visio“, kasetinis); muzikinį centrą (15 Eur orientacinės vertės, „Viva“); virtuvinį komplektą (130 Eur orientacinės vertės, pilkos spalvos); šaldytuvą (70 Eur orientacinės vertės); 1 dujinę viryklę (100 Eur orientacinės vertės, baltarusišką), priteisia atsakovės asmeninei nuosavybei.

Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, prašo priteisti iš ieškovo 1332,50 Eur už konfiskuoto automobilio Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį, ir priteisti iš ieškovo už be atsakovės žinios perleistą kilnojamąjį turtą: Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), motorolerį Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį turto vertės – 900 Eur, atsakovės naudai.

Tuo tarpu ieškovas prašo transporto priemones – automobilį Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir motorolerį – Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienai šaliai padalinti po vieną, o automobilį Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovės nuosavybei.

Byloje ištirti duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo ir iki šiol turi transporto priemones – automobilį Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur orientacinės vertės) ir motorolerį – Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur orientacinės vertės). Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad transporto priemonė – automobilis Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur orientacinės vertės), atsakovės, po ieškinio padavimo, buvo perleista tretiesiems asmenims be sutuoktinio sutikimo. Tuo tarpu transporto priemonė – automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu konfiskuotas valstybės nuosavybėn už tai, kad ieškovas minėtą automobilį vairavo būdamas neblaivus.

Atsižvelgus minėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovė be ieškovo žinios tretiesiems asmenims perleido santuokos metu įgytą ir ieškinyje minimą transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur orientacinės vertės), darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti minėtą transporto priemonę atsakovei nebeturi pagrindo, kadangi minėta transporto priemonė priklauso tretiesiems asmenims. Vis tik, įvertinus aplinkybes, kad atsakovė po ieškinio padavimo minėtą transporto priemonę, kuri laikytina šeimos turtu, perleido tretiesiems asmenims be ieškovo sutikimo, laikytina, kad ieškovui turėjo priklausyti ½ dalis minėto automobilio orientacinės vertės, t. y. ieškovui priklausė 250 Eur kompensacija už be jo žinios perleistą turtą, todėl šiuo konkrečiu atveju teismui dalijant santuokos metu įgytas likusias transporto priemones, teismo vertinimu ieškovui turėtų atitekti 250 Eur didesnės vertės turtas. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu motoroleris Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur orientacinės vertės), šiuo atveju turi būti priteistinas ieškovo asmeninei nuosavybei, tuo tarpu transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur orientacinės vertės), priteistinas atsakovės asmeninei nuosavybei. Pažymėtina, jog minėtos transporto priemonės nebuvo perleistos, todėl atsakovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už minėtų transporto priemonių perleidimą, atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas, kadangi minėtos transporto priemonės privalo būti įtrauktos į dalintino turto balansą ir padalintinos.

Įvertinus tiek ieškovui, tiek atsakovei tenkančio padalinto kilnojamojo turto vertes matyti, kad ieškovui atiteko kilnojamojo turto už bendrą 6290 Eur sumą, tuo tarpu atsakovei už 6360 Eur sumą.

Be kita ko, kaip minėta, atsakovė reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo 1332,50 Eur už konfiskuoto automobilio Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį. Iš minėto reikalavimo formuluotės akivaizdu, kad atsakovė siekia gauti iš ieškovo piniginę kompensaciją už minėtos transporto priemonės konfiskavimą valstybės nuosavybėn dėl ieškovo kaltės.

Byloje esančių duomenų ir teismo posėdžių šalių duotų paaiškinimų visuma neabejotinai patvirtina, kad minėtas automobilis Kia Sorento buvo įgytas santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti, nors buvo registruotas ieškovo vardu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas automobilis buvo įsigytas santuokos metu už 2664,50 Eur (9200 Lt) sumą. Iš byloje pridėto Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad ieškovas R. C. 2020 m. kovo 9 d. vairavo automobilį Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, todėl tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl ieškovo padarytos nusikalstamos veikos automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas valstybės nuosavybėn, todėl akivaizdu, kad atsakovė, kuriai faktiškai priklausė ½ dalis minėtos transporto priemonės, dėl tokių kaltų ieškovo veiksmų patyrė žalą, kadangi šiuo atveju egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: žala (nuostoliai), ieškovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Paminėtina ir tai, kad CK 3.115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, į tai, kad būtent dėl ieškovo kaltų veiksmų buvo konfiskuota šeimos transporto priemonė – automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) todėl bendroji jungtinė nuosavybė sumažėjo, darytina išvada, kad atsakovė turi teisę reikalauti ½ dalies konfiskuoto turto vertės kompensacijos iš ieškovo. Vis tik paminėtina, jog atsakovė remiasi minėtos transporto priemonės verte, buvusia transporto priemonės įsigijimo metu – 2014 m. gegužės 30 d., visiškai neatsižvelgdama į minėtos transporto priemonės nusidėvėjimą. Byloje ieškovas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, iš kurio matyti, kad konfiskuotas automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 5 d. buvo parduotas už 1100 Eur, todėl teismo vertinimu atsakovė turi teisę reikalauti tik minėtos sumos ½ dalies kompensacijos, todėl šis atsakovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 550 Eur kompensacija už dėl ieškovo kaltų veiksmų įvykusio bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti išlaikymą.

Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, prašo priteisti jos naudai išlaikymą iš ieškovo nuo priešieškinio padavimo teismui dienos po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki atsakovei bus paskirta senatvės pensija, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė teisminio proceso metu dėl minėto reikalavimo paaiškino, kad jai pašlijo sveikata, ji nebegali dirbti savo darbo visiškai, kas mėnesį turi kreiptis pas psichoterapeutą, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje. Paaiškino, kad nors jos darbingumas siekia 100 procentų, ji negali dirbti pagal išsilavinimą, nes jai šlubuoja atmintis, tai supranta pati. Iš ankstesnės darbovietės išėjo, nes negalėjo dirbti, o tokią išvadą padarė pati.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Pagal CK 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003, 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2007).

Šiuo konkrečiu atveju, teismui susipažinus su atsakovės argumentais, laikytina, kad minėti argumentai dėl išlaikymo jai reikalingumo yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė yra vidutinio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintis ir visiškai darbingas asmuo, tačiau dėl iš esmės nepaaiškinamų priežasčių, savo noru atsisakantis dirbti darbą ir gauti legalias pajamas. Kaip minėta, sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, akivaizdu, kad atsakovė gali dirbti ir gauti pajamas, tačiau pati sąmoningai įsidarbinti nesiekia. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės turtinė padėtis nėra prasta, iki ieškinio padavimo ji vykdė pokylių salės nuomos veiklą, kurią, kaip pati nurodo, šiuo metu yra perdavusi vykdyti sūnui, todėl visos byloje ištirtos aplinkybės neabejotinai paneigia egzistuojantį atsakovės poreikį gauti išlaikymą, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį, atitinkamai turi būti paskirstytos ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovas šioje byloje patyrė 1020 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500 Eur sumokėtas žyminis mokestis (nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ieškovas buvo atleistas) ir 700 Eur advokato pagalbos išlaidos. Tuo tarpu atsakovė šioje byloje patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 50 Eur žyminis mokestis (nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies atsakovė buvo atleista).

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje esančių reikalavimų patenkinimo dalį, laikytina, kad ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 75 procentais (100 proc. + 50 proc. / 2), kadangi ieškovo pagrindiniai reikalavimai buvo nutraukti santuoką ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei patenkintas visiškai (100 proc.), dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo – tenkintas iš dalies (50 proc.). Tuo tarpu atsakovės reikalavimai patenkinti 12,50 procentų (0 proc. + 50 proc. + 0 proc. + 0 proc. / 4), kadangi atsakovė priešieškiniu reiškė keturis pagrindinius reikalavimus, iš kurių – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės atmestas (0 proc.), dėl turto padalijimo – tenkintas iš dalies (50 proc.), dėl neturtinės žalos priteisimo – atmestas (0 proc.), dėl išlaikymo priteisimo – atmestas (0 proc.).

Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 75 procentais, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 765 Eur (1020 Eur x 75 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį patenkinus 12,50 procentų, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 6,25 Eur (50 Eur x 12,50 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį bei pagal patenkintas reikalavimų dalis priteisus patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek ieškovui, tiek atsakovei, teismo vertinimu siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, būtina atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą, užskaitant didesnės vertės priteisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto skirtumą, bylinėjimosi išlaidas bei kompensaciją už konfiskuotą automobilį, ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisti iš viso 1669,25 Eur (1948 Eur (kompensacija iš ieškovo už atsakovei atitekusį mažesnės vertės nekilnojamąjį turtą) + 6,25 Eur (iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos) + 550 Eur (kompensacija iš ieškovo atsakovei už dėl jo kaltės konfiskuotą transporto priemonę) – 765 Eur (iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos) – 70 Eur (kompensacija iš atsakovės už ieškovui atitekusį mažesnės vertės kilnojamąjį turtą)), kompensaciją už atsakovei atitekusį mažesnės vertės dalintiną turtą.

Taip pat, atsižvelgus į tai, jog ieškovas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. 317 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. ieškinio reikalavimus patenkinus 75 proc., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 238 Eur (317 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio sumos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė 2020 m. spalio 2d. nutartimi taip pat atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. 2039 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, t. y. priešieškinio reikalavimus patenkinus 12,50 proc., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 255 Eur (2039 Eur x 12,50 proc.) žyminio mokesčio sumos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282, 541 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovui R. C. palikti pavardę „C.“, atsakovei R. C. – „C.“.

Po santuokos nutraukimo ieškovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus: miegamojo komplektą (geltonos spalvos); dujinę viryklę („Beko“); šaldytuvą („Beko“); 1 medinį stalą (2,5 m x 1,0 m, esantį rūsyje); 2 suolus (esančius rūsyje); 20 vnt. dujų balionų; elektrinę orkaitę („Scoltes“); 13 kėdžių (pokylių salėje); 2 stalus (2,5 m x 0,8 m, pokylių salėje); 2 suolus (2,5 m x 0,5 m, pokylių salėje); 3 vnt. savos gamybos lovų su patalyne; statybinę medieną (kieme), šaldiklį („Snaigė“); dviratį (oranžinės spalvos); suvirinimo aparatą; 3 gręžtuvus; kompresorių; virtuvinį stalą su 4 kėdėmis (kėdės aptrauktos oda); stalą su 6 kėdėmis (raudonos spalvos 4 dalių, kuris randasi pusrūsyje); 1 vnt. buitinių dujų talpyklų (4 t., įkasta į žemę); 1 vnt. žoliapjovę (40 cc); metalinę spintą; televizoriaus stalą (juodos spalvos); televizorių („LG“); 1 dujinę viryklę (baltarusiška); motorolerį Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus: 1 medinį stalą (2,5 m x 1,0 m, esantį rūsyje); 2 suolus (esančius rūsyje); rašomąjį stalą (kompiuterinis); indaplovę (bronzinė/metalo spalva „Beko“); 20 vnt. dujų balionų; sodo įrankius (grėbliai, kauptukai, laistytuvai, kibirai); 13 kėdžių (pokylių salėje); 10 vnt. lovų su patalyne; 3 stalus (2,5 m x 0,8 m, pokylių salėje); 3 suolus (2,5 m x 0,5 m, pokylių salėje); malkas (malkinėje); virtuvinį komplektą (raudonas su pilku); prieškambario komplektą (raudonai pilkas); svetainės komplektą (minkšta dalis – sofa ir 2 foteliai); sekciją (riešuto spalvos); šiltnamį (prie namo); virtuvinį komplektą (rudos spalvos 4 dalių, esantis pusrūsyje); kuro talpyklą (200 l); skalbimo mašiną („Gorenje“); kampinį baldų komplektą (raudonos spalvos 6 dalių minkšta dalis, mansardoje); sekciją („Neris“, antrame aukšte); 3 dalių spintą (4 dalių, antrame aukšte); 1 vnt. buitinių dujų talpyklų (4 t., įkasta į žemę); dujų pompą; dujinį šildytuvą; žoliapjovę („Briggs 675“); 1 vnt. žoliapjovę (40 cc); Kerkerį RAC (garaže); dulkių siurblį („Bush“); garso kolonėles (Acoustic 2 vnt.); video grotuvą („Philips“, DVD diskų); video grotuvą („Art Visio“, kasetinis); muzikinį centrą („Viva“); virtuvinį komplektą (pilkos spalvos); šaldytuvą; 1 dujinę viryklę (baltarusiška); automobilį Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1948 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) piniginę kompensaciją už po santuokos nutraukimo atsakovei atitekusį mažesnės vertės nekilnojamąjį turtą.

Ieškovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 70 Eur (septyniasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už po santuokos nutraukimo ieškovui atitekusį mažesnės vertės kilnojamąjį turtą.

Atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už dėl ieškovo kaltės valstybės nuosavybėn konfiskuotą automobilį Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 765 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 6,25 Eur (šešių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atlikti aukščiau nurodytų priešpriešinių priteistų sumų (kompensacijų ir bylinėjimosi išlaidų) įskaitymą ir iš ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1669,25 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 25 ct) galutinę kompensaciją už nelygiomis dalimis po santuokos nutraukimo padalintą turtą.

Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 255 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 238 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Išaiškinti šalims, jog žyminis mokestis priteistas valstybės naudai turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.