- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-5-932/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00073-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- P. T., V. O., Robitas
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atstovas Ričardas Jankovskis
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, prokuroras Tadeuš Osipovič
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila, Eglė Mockienė
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 1.2.14.5.2.3Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio,
nuteistajam V. O., jo gynėjai ir nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Eglei Mockienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. gynėjo advokato Auksano Čiupailos, nuteistojo V. O., jo gynėjos ir baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Eglės Mockienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d.), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.
V. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. liepos 13 d.), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.
V. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metų 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, taikant bausmių apėmimą būdą, ir V. O. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. O. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d.), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.
P. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, taikant bausmių apėmimo būdą, ir P. T. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant P. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d.), ir jam skirta 400 MGL (15 064 eurų) dydžio bauda.
Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. liepos 13 d.), ir jam skirta 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda.
Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.), ir jam skirta 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė subendrinta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.
Paskirtą baudą nustatyta sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiu solidariai priteista iš V. O., P. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 24 196,90 eurų turtinei žalai atlyginti.
P. T. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. liepos 13 d.), o V. T. (V. T.) – padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d.), BK 222 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. liepos 13 d.), BK 300 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.), tačiau šiuo nuosprendžiu jie dėl šių kaltinimų buvo išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. O. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, o būtent:
1.1. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, bei vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įformintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tikrumą, susitardamas dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdamas savo nusikalstamos veiklos padarinius, t. y. tai, kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų, bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtini pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdamas, veikdamas Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, „ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 1 dalies, 5 dalies nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras“, 2002 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 punkto, 16 punkto, 17 punkto nuostatas, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, 2002 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 13 punkto, 20 punkto nuostatas, kad „kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“, „atsakingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus ir tų kvitų antruosius egzempliorius atiduoda į kasą“, organizavo ir vykdė prekių iš Kinijos prekybą per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A. (H. A.), N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K. (J. S. K.), L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. (T. S.):
Žemesnės instancijos teismas
1.2. V. O. organizavo ir vykdė jam žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. bei apie pastarųjų vykdytus atsiskaitymus grynais, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitų 2010-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-25 Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 538 668,95 Lt (kas atitinka 156 009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus jis įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), taip pat 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pastarųjų pirkėjų už jiems parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, tuo pačiu V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko V. O. organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikė prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), taip pat 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos;
1.3. prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems suteiktas prekių gabenimo paslaugas sumokėjus V. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio grynųjų pinigų sumas, pastarasis šių paslaugų neįformino jokiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais bei iš minėtų pirkėjų už nurodytas prekių gabenimo paslaugas grynais gautų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamų neužpajamavo ir neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų prekių gabenimo metu šios įmonės realiai gautos nenustatyto dydžio pajamos.
1.4. Tokiais savo veiksmais V. O. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo iškreipti ir nuslėpti duomenys apie tikrąją šios įmonės ūkinę – finansinę būklę, jos pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10. Šie V. O. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. liepos 13 d.).
2. Be to, V. O. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir dėl to, jog panaudodamas suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras, suklastodamas ir kartu su P. T. panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės – prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, o būtent:
2.1. Laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2012-06-01, P. T., nebūdamas susietas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y. tai, kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengs dalį turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, kartu bendrininkų grupe, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., V. O. ir P. T. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 538 668,95 Lt (kas atitinka 156 009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), taip pat ir 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, tuo pačiu V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko jis ir P. T., kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, su P. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), tame tarpe 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, bei jų pagrindu įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio – gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170 436 Lt (kas atitinka 49 361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl ko, nepagrįstai 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų – 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau, 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24 visas minėtas žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei 2011-05-31 ir 2012-06-01 minėtą žinomai suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Vilniuje, Ulonų g. 2, dėl ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų – 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio.
2.2. Tokiais savo veiksmais V. O. su P. T., veikdami kartu bendrininkų grupe, panaudodami suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodami ir panaudodami tikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė dalį šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn., tuo padarydami Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės – 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) turtinę žalą. Šie V. O. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d.) ir 300 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d).
3. P. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl to, jog su V. O., veikdami kartu bendrininkų grupe, panaudodami suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, o būtent:
3.1. Laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2012-06-01, P. T., nebūdamas susietas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y., kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, kartu bendrininkų grupėje, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., P. T. ir V. O. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 538 668,95 Lt (kas atitinka 156 009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus įrašydami žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), taip pat ir 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM, suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, tuo pačiu V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko P. T. ir V. O. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, su P. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), taip pat ir 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, bei jų pagrindu įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio – gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170 436 Lt (kas atitinka 49 361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl ko nepagrįstai 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų – 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau, 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24 visas minėtas žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei 2011-05-31 ir 2012-06-01 minėtą žinomai suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Vilniuje, Ulonų g. 2, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų – 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio.
3.2. Tokiais savo veiksmais P. T. ir V. O., veikdami kartu bendrininkų grupe, panaudodami suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras bei, V. O. suklastojus, panaudodami tikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė dalį šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn., tuo padarydami Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės – 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) turtinę žalą. Šie P. T. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d.) bei BK 300 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.).
4. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad apgaulingai tvarkė savo buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, o būtent:
4.1. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, V. O., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, bei vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įformintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tikrumą, susitardamas dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y. tai, kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų, bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia kartu bendrininkų grupe, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, „ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 1 dalies, 5 dalies nuostatas, numatančias, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras“, 2002 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3, 16, 17 punktų nuostatas, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, 2002 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 13, 20 punktų nuostatas, kad „kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“, „atsakingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus ir tų kvitų antruosius egzempliorius atiduoda į kasą“, organizavo ir vykdė sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S.:
Žemesnės instancijos teismas
4.2. V. O. organizavo ir vykdė jam žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. bei apie pastarųjų vykdytus atsiskaitymus grynais, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitų 2010-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-25 Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 538 668,95 Lt (kas atitinka 156 009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus V. O. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), tame tarpe 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pastarųjų pirkėjų už jiems parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, tuo pačiu V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko, V. O. organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikė prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), tame tarpe 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos;
4.3. prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems suteiktas prekių gabenimo paslaugas sumokėjus V. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio grynųjų pinigų sumas, pastarasis šių paslaugų neįformino jokiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais bei iš minėtų pirkėjų už nurodytas prekių gabenimo paslaugas grynais gautų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamų neužpajamavo ir neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų prekių gabenimo metu šios įmonės realiai gautos nenustatyto dydžio pajamos.
4.4. Tokiu būdu dėl tokių V. O., ėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir turėjusio teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui bei priimti sprendimus jo vardu, veikusio pastarojo vardu ir jo naudai, veiksmų, juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė savo buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo iškreipti duomenys apie tikrąją šios įmonės ūkinę-finansinę būklę, jo pajamas bei turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10. Šie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. liepos 13 d.).
5. Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas kaltu ir dėl to, jog panaudodamas suklastotas savo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) PVM sąskaitas-faktūras, bei suklastodamas ir panaudodamas savo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) deklaracijas, apgaule savo naudai išvengė dalį savo turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, o būtent:
5.1. Laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2012-06-01, P. T., nebūdamas susietas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg., (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę bei tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas, suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y. tai, kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų, bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste išankstine tiesiogine tyčia kartu bendrininkų grupe, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., P. T., V. O. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 538 668,95 Lt (kas atitinka 156 009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus įrašydami žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), tame tarpe 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, tuo pačiu V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko P. T. ir V. O. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, su P. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), tame tarpe 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, bei jų pagrindu įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio – gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170 436 Lt (kas atitinka 49 361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl ko nepagrįstai 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų – 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau, 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24 visas minėtas žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei 2011-05-31 ir 2012-06-01 minėtą žinomai suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Vilniuje, Ulonų g. 2, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų – 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio.
5.2. Dėl tokių V. O., ėjusio vadovaujančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir turėjusio teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui bei priimti sprendimus jo vardu, veikusio pastarojo vardu ir jo naudai, veiksmų juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaudodamas suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodamas ir panaudodamas tikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, apgaule savo naudai išvengė dalį šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės – 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) turtinę žalą. Šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d.) ir 300 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.).
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai
6. Nuteistojo P. T. gynėjas advokatas A. Čiupaila apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria P. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. P. T. gynėjo advokato A. Čiupailos apeliacinis skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.
6.1. Apeliaciniame skunde gynėjas pažymi, kad vienas iš BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų būtinųjų požymių yra padaryta didelė turtinė žala. Konstatuodamas šį kvalifikuojantį požymį, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi VMI specialistės J. Petrauskienės išvada Nr. (21.73-32)363-16 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1, 4 dalyse numatytais pagrindais paskelbtais liudytojų – (duomenys neskelbtini) turgaus prekeivių – ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
6.2. Analizuodamas minėtą specialistės J. Petrauskienės išvadą, gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą pripažino sąlygine. Be to, specialistė J. Petrauskienė išvadą surašė realiai netyrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, o tik atsižvelgusi į kitų VMI specialistų surašytas išvadas dėl kaltinime nurodytų fizinių asmenų ūkinės veiklos, nors tokių išvadas patikimumas kelia abejones. VMI specialistai Valdemaras Aleksandravičius, Raimondas Skardžius, Laisvūnas Kraujalis, Vilma Jankauskaitė, Mantas Šlekys ir kiti nesugebėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl, jų manymu, kainos, nurodytos sąskaitose faktūrose yra neteisingos, ką bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla turi kratų metu rasti užsakymų Kinijoje lapai. Specialistai nežinojo, kad prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ne Kinijoje, bet iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jau įvežtas į ES teritoriją ir išmuitintas Latvijoje. Nepasidomėjo, už kokias kainas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo prekes. Byloje nebuvo nustatyta, kad nuosprendyje nurodyti (duomenys neskelbtini) turgaus prekeiviai prekes įgijo būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir būtent pagal tas sąskaitas faktūras, kurios esą buvo suklastotos. Gynėjo vertinimu, dėl viso to specialistės J. Petrauskienės išvada Nr. (21.73-32)363-16 negali būti laikoma abejonių nekeliančiu įrodymu.
6.3. Toliau skunde gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu paskelbė ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi liudytojų – (duomenys neskelbtini) turgaus prekeivių – ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pacitavęs BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, apeliantas teigia, kad nėra aišku, kokius būtent įrodymus tokiu būdu norėjo patikrinti teismas, kadangi nėra kitų įrodymų, kurie nors kažkiek patvirtintų pareikštus kaltinimus, o jau minėtos specialistų išvados ir buvo surašytos remiantis būtent asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
6.4. Gynėjas kaip įtikinamas vertina liudytojų ((duomenys neskelbtini) prekeivių) pirmosios instancijos teisme išsakytas priežastis, dėl kurių jie pakeitė parodymus. Čia atkreipiamas dėmesys, kad parodymus pakeitė net 17 asmenų. Dar daugiau įtarimų gynėjui kelia tai, kad net 15-ai asmenų, kurie nepasidavė FNTT pareigūnų spaudimui, nors buvo pateiktos VMI specialistų išvados kaip ir nagrinėjamoje byloje, bylos buvo nutrauktas (pasak gynėjo, nesant „pagrindinio įrodymo“, t. y. kaltinimui palankių parodymų). Vertindamas liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, gynėjas tvirtina, kad jie abstraktūs. Nei vienas iš liudytojų (skunde kaip pavyzdžiai cituojami H. A., N. V., J. Š., H. S. parodymai) nenurodė tikslaus skirtumo tarp tos kainos, kurią jie realiai sumokėjo už konkrečią prekę, ir kainos, kuri nurodyta nuosprendyje išvardintose UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose-faktūrose. Gynėjo vertinimu, remiantis tokiais parodymais nėra įmanoma nustatyti tikslų padarytos žalos dydį.
6.5. Skunde gynėjas taip pat pažymi, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia, tuo tarpu pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad P. T. veikė netiesiogine tyčia.
6.6. Skunde pabrėžiama, kad jo ginamasis P. T. jokių dokumentų neklastojo (niekam neišrašinėjo jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų), neįrašinėjo jokių duomenų į jokias UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų ir deklaracijų niekam nepateikinėjo, neatliko jokių veiksmų, kurie padėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule išvengti šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės. Jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo nei darbo, nei turtiniai santykiai, nenustatytas joks pastarojo motyvas siekti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule išvengtų didelės vertės turtinės prievolės. Nenustatytas nei vienas faktas, kad P. T. kada nors kokiais nors veiksmais būtų susitaręs su V. O. daryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. taip organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą, kad ši apgaule išvengtų didelės vertės turtinės prievolės. P. T. veiksmai – patarimai V. O. ir šios bylos liudytojams, kur Kinijoje užsisakyti prekes, nėra nusikalstami. Nors, kaip apklausiami nurodė P. T., V. O., taip pat ir liudytojai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise nesant direktoriaus V. O., būtent P. T. perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras, paimdavo ne jam skirtus pinigus, visgi nei vienas iš (duomenys neskelbtini) prekeivių teisme nenurodė, kad jiems buvo žinoma, kokiu tikslu nuteistasis P. T. atlieka minėtus veiksmus.
7. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. O. gynėja ir baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė E. Mockienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, bei šioje dalyje dėl abiejų nuteistųjų priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašoma panaikinti tą nuosprendžio dalį, kuria iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. O. ir P. T. solidariai priteista civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 24 196,90 Eur turtinei žalai atlyginti, prašant civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.
7.1. Pirmiausia nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas, pripažįstant V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini) kaltais padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatitinka BPK 20 straipsnyje, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto, numatančio, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat neatitinka ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų įrodymų vertinimui bei nuosprendžio surašymui, tokiu būdu padarant esminius BPK pažeidimus. Dėl tokių esminių pažeidimų teismo padarytos išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktoriaus V. O. veiksmų ir kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
7.2. Dėl kaltinamųjų parodymų vertinimo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nevertino pačių kaltinamųjų V. O. ir P. T. teisme duotų parodymų, V. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Nors iš nuosprendžio rezoliucinės dalies galima suprasti, kad teismas šiuos parodymus atmeta, tačiau pačiame nuosprendyje jokie motyvai apie parodymų teisingumą, atitikimą kitiems bylos įrodymams nėra pateikiami. Taip pat neįvertinti ir išteisintojo V. T. parodymai (nors teismas jais lyg ir patikėjo ar patikėjo bent iš dalies) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, vadovavimą šiam juridiniam asmeniui, V. O. ir P. T. veiklą, santykius, ryšius, kokiems juridiniams asmenims jie atstovavo
7.3. Dėl liudytojų parodymų vertinimo. Toliau apeliaciniame skunde didelis dėmesys yra skiriamas liudytojų – (duomenys neskelbtini) turgaus prekeivių – parodymų vertinimui aptarti. Akcentuojama, kad remiantis EŽTT ir LAT praktika, vertinant parodymus tų liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamaisiais, turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų patikimumo vertinimui. Pabrėžiama, kad skaitydamas (duomenys neskelbtini) turgaus prekeivių ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kadangi neaišku, kokius įrodymus teismas norėjo patikrinti perskaitydamas ankstesnėje proceso stadijoje duotus parodymus. Gynėjos teigimu, šių liudytojų apklausų metu pirmosios instancijos teismas demonstravo išankstinį kaltinantį nusistatymą, nesigilino į asmenų pateikiamus paaiškinimus, uždavinėjo tendencingus klausimus, liudytojų parodymus vertino šališkai. Be to, teismas, pažeisdamas BPK 276 straipsnio nuostatas ir nesilaikydamas kasacinio teismo praktikos, liudytojų pirmiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams laikė savarankišku įrodymų šaltiniu ir tais parodymais grįsdamas kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą bei jų kaltę dėl neva įvykdytų nusikalstamų veikų padarė esminį BPK reikalavimų pažeidimą.
7.4. Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S. parodymus, nepagrįstai juos pripažino pakeistais ir iš esmės skirtingais nuo tų parodymų, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu. Septyni iš paminėtų liudytojų – H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., A. R. ir D. J. – teisme įtikinančiai atskleidė ir paaiškino (atskiras jų parodymų dalys pacituotos skunde) ikiteisminio tyrimo metu jų nurodytus teiginius. Liudytojai teisme paaiškino, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose įrašytas pinigų sumas, t. y. jų perkamų prekių kainas, jie apibūdino kaip „sumažintas“ arba kaip „tikrovę neatitinkančias“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose neatsispindėdavo už atitinkamas užsakomas prekes mokamų pinigų dalis, kurią jie, patys asmeniškai išsirinkę ir užsisakę prekes Kinijoje, tiesiogiai sumokėdavo kinams arba, liudytojų žodžiais, palikdavo, kaip „užstatą“, kaip „avansą“ ar kaip „dovaną“. Skunde teigiama, kad septyni minėti liudytojai teisme ne iš esmės pakeitė, o tik detalizavo ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, juos patikslino, pažymėjo, kodėl jie buvo netiksliai suprasti bei interpretuoti. Dar vienas liudytojas (J. S. K.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė analogiškus parodymus, tačiau iš esmės nuo kitų liudytojų ((duomenys neskelbtini) prekeivių) skirtingus, t. y. teigė, kad Lietuvoje apskritai niekam už nieką nemokėjo jokių pinigų. Dar viena liudytoja (R. S.) teisme nors ir davė kaltinamuosius teisinančius parodymus, tačiau dar ir ikiteisminio tyrimo apklausose pastaroji nurodė buvus įvairiai – kai kurių prekių kaina UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose sutapdavo su realia tų prekių kaina, o dargi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose įrašyta prekių vertė buvo ženkliai, t. y. maždaug du kartus, mažesnė nei realiai jai tos prekės kainavo Kinijoje, t. y. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra vien kaltinantys ar neabejotinai pagrindžiantys nusikalstamų veikų padarymą.
7.5. Tolesnėje skundo dalyje detaliai dėstomos aplinkybės apie 15-ai asmenų nurodytą neteisėtą poveikį ikiteisminio tyrimo metu – psichologinį spaudimą, neteisėtas tyrimo priemones ir metodus, biologinių ir fizinių žmogaus poreikių ignoravimą (skunde detaliai aptariama, kaip tai pasireiškė). Pabrėžiama, kad asmenys ne deklaratyviai, o išsamiai paaiškino aplinkybes, susijusias su jiems darytu neteisėtu poveikiu. Anot gynėjos, atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo siekiama nustatyti tiesą, o buvo siekiama susidoroti su kaltinamaisiais. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pateisino padarytus grubius procesinius pažeidimus. Tuo pačiu teismas nesuabejojo liudytojų, anksčiau buvusių įtariamaisiais, parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nors pastarųjų siekis išvengti atsakomybės ar bet kokių prievartos priemonių taikymo grėsmė yra itin svarbus ir reikšmingas faktorius, kuris neabejotinai turėjo įtakos jų duodamiems parodymams (ir priešingai, teismas nesivadovavo tais parodymais, kuriuos jie davė teisme, t. y. būdami laisvi, nebebijodami dėl patiems gresiančios atsakomybės ir procesinės prievartos priemonių). Juolab, kad net ir teisme apklaustas FNTT tyrėjas Sergejus Varivoda patvirtino, jog liudytojų, anksčiau buvusių įtariamaisiais, parodymai turėjo reikšmę priimant sprendimą dėl proceso baigties jų pačių atžvilgiu – patraukiant juos baudžiamojon atsakomybėn arba priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas negalėjo vadovautis tokiais parodymais kaip kaltę patvirtinančiais įrodymais, nes jie gauti neleistinu būdu. Galiausiai, esant abejonėms, teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo (visos abejonės kaltinamojo naudai) principu ir prioritetą suteikti kaltinamuosius teisinantiems parodymams.
7.6. Gynėja atkreipia dėmesį, kad liudytojai H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai įvardino arba išvis neįvardino neatitikimus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūros nurodytų sumų ir jų realiai už tas prekes sumokėtų sumų. Be to, pabrėžiama, kad neatitikimai nurodomi per tą prizmę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose ir pinigų priėmimo už prekes dokumentuose nurodytos prekių kainos skyrėsi būtent nuo jų savikainos, t. y. šių asmenų bendrai iš viso per visą prekių užsakymo procedūrą (nuo tada, kai jie patys išsirenka Kinijoje reikalingas prekes ir palieka kinams už jas, kaip tai patys teisme įvardijo, „avansą“, „užstatą“, „zalogą“ arba „dovaną“, iki galutinio šių prekių gavimo (duomenys neskelbtini) turgavietėje arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise) jų išleistos pinigų sumos, kuri buvo reikalinga toms prekėms įsigyti.
7.7. Toliau analizuojant H. A., N. V., J. S., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, akcentuojama, kad juose yra gausu neatitikimų, kuriuos akivaizdžiai paneigia bylos medžiaga. Dalis liudytojų aiškiai net nesuvokė skirtumo bei realių ryšių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Kinijoje prekyba užsiimančių vietinių kinų. Paminėti asmenys dažnai klaidingai vertino, iš ko jie realiai perka prekes, per ką bei pas ką jie realiai užsisako prekes, kam iš tikrųjų ir už kokią konkrečią paslaugą yra mokama, ir ypač, kaip tos jų perkamos prekės atkeliaus į Lietuvą – per ką jos bus parduodamos ir perparduodamos galutiniam įsigijimui prekybai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant visko, parodymuose esantys neatitikimai apylinkės teismui nesukliudė vadovautis šiais parodymais.
7.8. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu H. A., N. V., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S. duoti parodymai nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vadovo V. O. kaltės. Iš šių asmenų parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijęs su bet kokių neapskaitytų piniginių lėšų rinkimu ar gavimu iš šių (duomenys neskelbtini) prekeivių. Lieka neaišku, kaip galėjo taip esmingai tarpusavyje skirtis įvairių UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų – pirkėjų atsiskaitymo su šiuo juridiniu asmeniu tvarka, bendradarbiavimo formos ir sąlygos. Neįmanoma sumodeliuoti tokios situacijos, kad iš visų maždaug 500 klientų tik paminėtiems prekeiviams būtų taikytos kardinaliai skirtingos atsiskaitymų sistemos, kainų paskaičiavimai tarifai ir pan. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į UAB „(duomenys neskelbtini) (šiai bendrovei ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kas reiškia, kad šios įmonės veikla pripažinta teisėta) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sąsajas. Šių abiejų juridinių asmenų darbuotojai yra susiję artimais giminystės ryšiais, jų buhalterinę apskaitą tvarkė tas pats asmuo (V. B.), šios įmonės netgi turėjo ofisus tame pačiame pastate. Iš šių juridinių asmenų tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo prekes iš Kinijos (kartu atlikdama visas privalomas procedūras, taip pat ir išmuitinimo). Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių neimportavo, o įsigydavo jau išmuitintas prekes iš kitų tiekėjų – didžiąja dalimi Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, gerokai mažesne dalimi – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla iš tiesų buvo susijusi, abi įmonės buvo suinteresuotos sėkminga viena kitos veikla. Skunde teigiama, kad paminėtų liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais ne tik dėl anksčiau ikiteisminiame tyrime jų pačių turėto procesinio statuso, patirto spaudimo, bet ir nežinojimo, neišmanymo ir objektyvaus negebėjimo atskirti dviejų milžiniškas apyvartas ir pelną generavusių įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – verslo detalių.
7.9. Apeliantė akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti 33 asmenims, daliai kurių (savo parodymus į kaltinimui nepalankius pakeitusių dar ikiteisminio tyrimo metu arba tokių parodymų laikiusis apskritai viso ikiteisminio tyrimo metu) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nors jie vertėsi analogiška veikla kaip ir tie liudytojai, kurių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais tikėjo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Keletas tokių buvusių įtariamųjų, kuriems tyrimas buvo nutrauktas, gynybos prašymu buvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Teisme buvo apklaustos (duomenys neskelbtini) turgaus prekeivės O. V., A. L., G. B., visos jos davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. O. pareikštus kaltinimus paneigiančius parodymus, tačiau nuosprendyje šių asmenų parodymai liko apskritai neįvertinti. Teisme taip pat buvo apklausti liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. D., R. M., A. R., V. B. (dirbusi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. G.. Šie asmenys irgi davė kaltinimą paneigiančius parodymus, tačiau teismas nuosprendyje juos taip pat nutylėjo, nepasisakė, kodėl jais nesivadovauja.
7.10. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais tvirtinama, kad liudytojai A. P. teisme buvo daromas spaudimas. Nors minėta liudytoja 2018 m. gegužės 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu iš karto prašė leisti jai pasinaudoti savo konstitucine teise neduoti parodymų prieš save, tačiau teismas ją įspėjo dėl pareigos duoti parodymus, taip pat dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (tai užfiksuota garso įraše). Liudytojai atsisakius duoti parodymus (šio klausimo svarstymo eiga detaliai aprašyta apeliaciniame skunde), teismas 2018 m. gegužės 16 d. priėmė nutartį, po kurios teismas pakeitė savo poziciją ir anksčiau įtariamaisiais buvusių liudytojų nebeįspėdavo ir net atsiklausdavo, ar jie sutinka duoti parodymus. Iki tol procese anksčiau įtariamaisiais buvę ir teismo baudžiamaisiais įsakymais nuteisti asmenys buvo neteisėtai teismo įspėjami dėl atsisakymo ar vengimo duoti parodymus bei dėl melagingų parodymų davimo. Pirmosios instancijos teismo „pasiteisinimas“ nuosprendyje neva teismas neišgąsdino liudytojos A. P. yra neteisingas, kadangi posėdžio garso įrašai leidžia įsitikinti gynybos nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Kartu pažymima, kad teismas buvo nenuoseklus, nes A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino kaip „rašytinį įrodymą“ (toliau nuosprendyje iš esmės apie tokį įrodymą nepasisakydamas), o posėdyje liudyti neatsisakiusių buvusių įtariamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvertino jau kaip kaltinančius įrodymus.
7.11. Galiausiai skunde pasisakant dėl (duomenys neskelbtini) prekeivių parodymų nurodoma ir tai, kad apklausiant liudytojus nedalyvavo nei kaltinamieji, nei jų gynėjai (neturėjo nei galimybės, nei teisės dalyvauti), todėl negalėjo apklausiamiems įtariamiesiems užduoti jokių klausimų, išsiaiškinti reikšmingas detales bei akivaizdžius trūkumus, todėl šis aspektas vertintinas esminiu kaltinamųjų gynybos teisių suvaržymu; nes teismas tiesiog „patikėjo“ ir pasitikėjo tomis apklausomis, kuriose niekas iš gynybos neturėjo galimybės įsitikinti šių procesinių veiksmų teisėtumu bei išsamumu.
7.12. Dėl specialistų išvadų ir jas surašiusių specialistų paaiškinimų vertinimo. Apeliaciniame skunde yra pateikiama pozicija dėl specialistės J. Petrauskienės surašytos išvados Nr. (21.73-32)363-16 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto paaiškinimų protokolo (kuriame patikslinamos sumos). Skunde nurodoma, kad specialisto išvados nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, be to, specialistė pati netyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (teisme nurodė „dokumentų nemačiusi“), o rėmėsi kitų specialistų išvadomis, surašytomis atlikus (duomenys neskelbtini) prekeivių ūkinės veiklos tyrimus. Tuo tarpu pastarieji tyrimai buvo atlikti aiškiai išeinant už tyrimų ribų, nes juose buvo nepagrįstai įvertinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai (sąskaitos faktūros). Be to, atliekant šiuos tyrimus buvo vadovautasi ir byloje paneigta prielaida, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo prekes iš Kinijos. Atsižvelgiant į tai, specialistės J. Petrauskienės išvadoje Nr. (21.73-32)363-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros buvo savaime laikomos neteisingomis, neatitinkančiomis tikrovės.
7.13. Toliau skunde yra atkreipiamas dėmesys, kad nei specialistų išvados dėl (duomenys neskelbtini) prekeivių ūkinės veiklos, nei šias išvadas surašiusių specialistų paaiškinimai nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu. Be to, šias išvadas surašant buvo remtasi įtariamųjų apklausos protokolais, o vėliau teisme šie asmenys (apklausiami jau kaip liudytojai) viską paaiškino kitaip arba parodymus papildė esminėmis detalėmis. Taigi, gynėjos įsitikinimu, išvados dėl (duomenys neskelbtini) prekeivių ūkinės veiklos buvo surašytos specialistams nežinant tam tikrų detalių ir aplinkybių, dėl ko jų išvados nėra objektyvios ir patikimos. Tokių tyrimų rezultatais negalėjo būti remiamasi specialistei J. Petrauskienei tiriant UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą. Be to, atlikdama tyrimą specialistė nesivadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriuose buhalterinės apskaitos programoje esančia informacija. Toliau skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pats nurodė, jog net ir teismo ekspertizės skyrimas nesudarys galimybės atsakyti į esminį šioje byloje klausimą – ar prekės parduotos už kainą, nurodytą sąskaitose faktūrose. Tokiu atveju pirmosios instancijos apylinkės teismas pats netiesiogiai pripažino, kad bylos medžiagoje esančiose specialistų išvadose nėra objektyviai atsakyta į šį esminį klausimą, tikrosios tiesos nepadėtų nustatyti net ir ekonominė ekspertizė, todėl, esant tokiai situacijai, visos abejonės ir neaiškumai turėjo būti įvertinti kaltinamųjų naudai.
7.14. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje pasirėmė mokestinės prievolės dydžio įprastine mokesčių mokėtojui tvarka mokesčių administratoriaus taikoma mokėtinų mokesčių paskaičiavimo metodika, nes baudžiamajame procese ir baudžiamojoje teisėje galioja kitokios nei mokesčių teisėje taisyklės. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog specialistai teisiamajame posėdyje nurodė, kad savo išvadose jie vadovavosi būtent jiems, kaip mokesčių administratoriaus atstovams, leistinomis mokestinių prievolių paskaičiavimo metodikomis ir prielaidomis, tačiau teismas nepagrįstai neįvertino, kad tos pačios prielaidomis paremtos metodikos nėra pakankamas pagrindas nuteisti asmenis baudžiamąja tvarka.
7.15. Fizinių asmenų ((duomenys neskelbtini) prekeivių) ūkinę veiklą tyrusių specialistų išvados yra skunde kritikuojamos ir tais aspektais, jog: 1) specialistams kaip tyrimo medžiaga buvo pateikti asmenų, kuriuos apklausiant buvo daromas poveikis ir pažeidžiamos procesinės teisės, protokolai; 2) specialistams tyrimų užduotys buvo suformuluotos tendencingai, nurodant tikrovę neatitinkančias aplinkybes; buvo sukurtas įspūdis, kad nustatyti kruopštūs ir sunkūs nusikaltimai, (duomenys neskelbtini) prekeiviai įsigydavo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o minėta bendrovė importavo prekes iš Kinijos; 3) specialistams nebuvo pateikti reikšmingi objektyvūs duomenys ir dokumentai, t. y. tikrieji objektyviai jau įvykusių ūkinių ir finansinių operacijų duomenys.
7.16. Skunde akcentuojama, kad teisme apklaustos Muitinės departamento Muito įvertinimo skyriaus specialistės Virginija Paulionienė ir Jurgita Mališauskienė aiškiai parodė, kad visų pirma, atliekant tokio pobūdžio tyrimą dėl prekių muitinės vertės nustatymo, turi būti taikomas sandorio vertės metodas, t. y. vertinama už prekę sumokėta jos sandorio suma (prie pirkimo – pardavimo dokumentuose nurodytos kainos pridedamos transporto išlaidos), o specialistėms atliekant tyrimus šioje byloje „tokie dokumentai nebuvo pateikti“. Ir tik nesant sandorio dokumentų, kurie leistų nustatyti objektyvią sandorio vertę, ją patikrinti, turi ir gali būti taikomi paskesni pagal eiliškumą prekių muitinės vertės nustatymo metodai, kurių iš viso yra šeši: 1) sandorio vertės; 2) tapačių prekių; 3) panašių prekių; 4) dedukcinis; 5) apskaičiuojamasis; 6) prekių vertinimas remiantis analize duomenų, kuriuos galima gauti Bendrijoje – pagal atranką iš muitinio įvertinimo duomenų bazės, kuri formuojama iš trijų mėnesių laikotarpio sandorių ir kurių šioje byloje ikiteisminiame tyrime specialius tyrimus atlikę specialistai pagal aiškiai nustatytą normatyvinį eiliškumą tiesiog objektyviai negalėjo pritaikyti, nes užduotį ir duomenis specialiems tyrimams atlikti pateikę FNTT pareigūnai būtent nepateikė specialistams šių reikšmingų sandorio vertės metodo taikymui duomenų, dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo visus iš tiekėjų (daugiausi iš „SIA (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) savo įsigytų prekių pirkimo bei transportavimo dokumentus, kuriuose buvo fiksuojami ir tie patys TARIC kodai, ir juos teismas betarpiškai ištyrė, apžiūrėjo bei analizavo teismo posėdžiuose. Taigi muitinio įvertinimo specialistai pateikė savo išvadas ikiteisminiame tyrime būdami įsitikinę, jog visos jau kitų – Muitinės laboratorijos specialistų patikrintos iš (duomenys neskelbtini) prekeivių paimtos prekės, buvo įvežtos į Europos Bendriją nelegaliai – be jokių jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir jas taip nelegaliai importavo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors daugelis teisme apklaustų (duomenys neskelbtini) prekeivių patvirtino, kad jų tiekėjais buvo ne vien „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir kitos minėtos bendrovės konkurentės, be to, jie patys didmena atsiveždavo prekes perpardavimui ir iš Lenkijos. Tokia nepagrįsta prielaida vadovavosi tiek Muitinės laboratorijos, tiek ir Muitinio įvertinimo skyriaus specialistai, surašydami savo specialių tyrimų išvadas šioje byloje. Tuo tarpu prekes savo veiklai pirkę ne tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisme parodė šie bent devyni apklausti liudytojai (duomenys neskelbtini) prekeiviai: N. V., J. Š., H. S., A. P., R. Ž., A. R., D. J., R. S. ir G. B..
7.17. Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, jog FNTT tyrėjas S. Varivoda teisme negalėjo atsakyti, kokiu tikslu šioje byloje ikiteisminio tyrimo subjektai kūrė užduotis muitinės specialistams; kokiu tikslu šioje byloje reikėjo tirti prekių kodus pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir TARIC, nustatinėti prekių muitinę vertę; kaip susijusi Muitinės nustatyta (duomenys neskelbtini) prekeivių turėtų prekių likučių muitinė vertė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis faktūromis; kodėl (duomenys neskelbtini) prekeivių turėtų prekių likučių muitinė vertė buvo pasirinkta esminiu kriterijumi nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų atitikimą Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytiems sąskaitų faktūrų reikalavimams. Gynėjos nuomone, nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose proceso dalyviai ir teismas įsitikino, kad visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš „SIA (duomenys neskelbtini)“ bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos prekės turėjo TARIC kodus, šie kodai buvo ir tebėra aiškiai nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, apeliantei nesuprantama, kodėl ikiteisminiame tyrime buvo paskirti tokie sudėtingi, daugybės laiko sąnaudų ir kitų išteklių pareikalavę specialūs tyrimai – nustatyti įtariamų prekybininkų turėtų prekių likučių TARIC kodus, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems tiektų prekių kodai yra nurodyti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkiniuose dokumentuose. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo subjektams tereikėjo pateikti užklausas į Latviją ir įsitikinti, kad visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos prekės jau buvo išmuitintos Europos Bendrijos teritorijoje, jos į Lietuvą jos pateko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant absoliučiai jokių importo procedūrų, niekaip nedarant įtakos jų teisėtumui. Deja, apylinkės teismas net nesigilino į šiuos ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų neatitikimus faktinėms bylos aplinkybėms ir tendencingumus, kurių pagrindu buvo inicijuoti ir atlikti specialūs tyrimai, o jų išvados skundžiamame nuosprendyje be jokio faktinio nepagrįstai įvertintos įrodymais.
7.18. Kaip liudytojas apklaustas tyrėjas S. Varivoda net nežinojo, ką teismui atsakyti, kokiais atvejais yra poreikis nustatyti prekių kombinuotąją nomenklatūrą bei TARIC kodus ir koks šioje byloje buvo poreikis tirti prekių, su sąlyga: jei jos būtų parduotos eksportui į Bendrijos muitų teritoriją – muitinę vertę. Visiškai akivaizdu, jog šios byloje esančios absoliučiai visos sąlyginės Muitinės departamento Muitinio įvertinimo skyriaus specialistų išvados su nurodyta atitinkama sąlyga („jei jos būtų parduotos eksportui į Bendrijos muitų teritoriją“), kuri yra įrašyta kiekvienoje Muitinio įvertinimo specialistų išvadoje šioje byloje, yra nieko neįrodančios šioje byloje nagrinėjamu atveju, juo labiau, neįrodančios nuteistųjų kaltės ir net dalyvavimo padarant nusikaltimą, nes šios sąlygos nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės neatitinka – prekės nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduodamos eksportui, nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nebuvo parduodamos eksportui, nes V. O. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybą vykdė išimtinai Bendrijos teritorijoje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje net nėra prekių importo iš trečiųjų šalių požymių.
7.19. Gynėja pažymi, kad kombinuotoji prekių nomenklatūra sudaro Europos Bendrijų muitų tarifą ir yra labai aiškiai reglamentuota Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, 1992 m. spalio 12 d. nustatytame Bendrijos muitinės kodekse. Europos Bendrijų Tarybos Bendrijos muitinės kodekse nustatytos priemonės Bendrijos ir trečiųjų šalių prekybos tvarkai. Kodeksas taikomas prekybai tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių. Tuo tarpu juridinis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ nesusijęs su prekyba su trečiosiomis šalimis, bendrovės veikla nesusijusi su Muitinės teisės aktų įgyvendinimu. Nepaisant to, ikiteisminio tyrimo subjektai šias minėtas sąlygines Muitinės departamento Muito įvertinimo skyriaus specialistų išvadas, nors nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir neatitinka šių išvadų esminės sąlygos, visgi pateikė VMI specialistams tęsti šiai bylai netikslingus specialius tyrimus, o VMI specialistai jomis vadovavosi, surašydami savo išvadas ir nebeatsižvelgdami į jose nurodytą esminę sąlygą. Taigi akivaizdu, kad dėl to ir vėliau po Muitinės specialistų atlikti VMI specialistų tyrimai yra nepagristi.
7.20. Apeliantės įsitikinimu, šios baudžiamosios bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nėra susijusi nei su importu iš trečiųjų šalių (nei su eksportu į jas), tokia veikla nebuvo nustatyta, o ją tik kaip prielaidą (nepateikus jiems realių prekių įsigijimo dokumentų) padarė specialistai, žinodami vienintelį dalyką, t. y. tik prekių kilmės šalį – Kiniją. Šiuo aspektu darytina išvada, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados, kuriose jis rėmėsi sąlyginėmis specialistų išvadomis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja faktinei byloje surinktai medžiagai, taigi specialistų išvadomis vadovautis šioje byloje nebuvo galima.
7.21. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, ką teisme parodė apklausti specialistai: prekės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros yra susietos prielaidų lygyje (specialistas V. Aleksandravičius 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje); prekės įsigijimo kainos pagal kinišką užsakymo lapą negalima nustatyti; faktiška prekės kaina – tai jos pardavimo sandorio kaina (specialistas V. Aleksandravičius 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje); tiksliai niekas negali nustatyti, kiek dokumentuose nurodyta kaina neatitinka realios kainos (specialistas M. Šlekys 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje); kainos neatitiko realių, nes jos tiesiog labai mažos, taip nebūna; visi kalbėjo, kad „blogos“ kainos (specialistė J. Petrauskienė 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje patvirtino, kad vadovavosi gandais ir savo asmeniniu supratimu). Be to, išvadose gausu formaliųjų trūkumų: nėra jas surašiusių specialistų parašų; nepasirašyta apie įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (specialisto V. Aleksandravičius 2012 m. kovo 23 d. išvada Nr. (4.65)-86-15), specialistės J. Mališauskaitės išvada (14 t., b. l. 56), specialisto R. Skardžiaus 2012 m. vasario 24 d. išvada Nr. (4..65)-86-7); skirtingų specialistų identiškai vienodi atskirų išvadų dalių tekstai, identiškai vienodos išvadų struktūros, kas tikrai negali būti vertinama tiesiog sutapimu ir kas rodo akivaizdžią įtaką specialistams, jų nepriklausomumo pažeidimą; specialistų išėjimas už jų atliktų tyrimų ribų, formuluojant išvadas ne į jiems užduotus klausimus; įvairios klaidos; išvadų prieštaringumas pagal kelis atskirus klausimus. Pačios galutinių atsakymų į užduoties klausimus formuluotės specialistų yra išvedžiotos, subjektyvios bei paliekančios daugiau interpretacijų. Abejonių kelia specialistės J. Petrauskienės kompetencija ir objektyvumas, nes ji pati teisme nurodė, kad vadovavosi VMI sklindančiais gandais, kalbomis apie per mažas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainas, taip pat savo asmeniniu įsitikinimu.
7.22. Pasisakant dėl specialistų išvadų, galiausiai pabrėžiama, kad baudžiamajame procese tyrimo medžiaga (tyrimo objektas) negali būti ekspertizės aktas (specialisto išvada) – ekspertas (specialistas) atlikdamas tyrimą negali vertinti kito eksperto (specialisto) surašyto ekspertizės akto (specialisto išvados). Vis dėlto šioje nagrinėjamoje byloje būtent taip ir įvyko – VMI specialistai vertino Muitinės departamento specialistų išvadas kaip jau nustatytą faktą, o VMI specialistė J. Petrauskienė, tyrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę veiklą, vertino kitų VMI specialistų išvadas dėl (duomenys neskelbtini) prekeivių ūkinės – finansinės veiklos tyrimo ir jomis vadovavosi vėlgi kaip jau nustatytais ir abejonių nekeliančiais faktais. Šios reikšmingos aplinkybės įrodo esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius pirmosios instancijos teismui priimti teisingą bei teisiškai pagrįstą nuosprendį.
7.23. Gynėjos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje neatskleista, kokiais neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. O. yra susijęs su P. T. ir kaip pasireiškė jų bendrininkavimas. Byloje nebuvo objektyviai nustatytas nei P. T. nusikalstamas veikimas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ar jo vadovo naudai arba interesais, nei, juo labiau, jo bendras nusikalstamas veikimas su juridinio asmens vadovu, nes kiekvienas iš šių dviejų fizinių asmenų teisėtai veikė kiekvienas savo atstovaujamo juridinio asmens interesais bei naudai. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys tik objektyviai painiojo šių fizinių asmenų atstovaujamų dviejų juridinių asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklą, darbuotojus, ūkinės veiklos pobūdį bei tarpusavio ryšius, nėra objektyvus pagrindas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vertinti kaip neteisėtą bei ją tokia pripažinti. P. T. asmeninis ryšys su Kinija ir jo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginis teisėtas ryšys su Kinija, bendradarbiavimas su kinais bei užsiėmimas prekybine importo veikla iš šios šalies nuosprendyje nepagrįstai buvo susietas su teisėtomis bei realiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėmis operacijomis.
7.24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo padarytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos. Savo išvadą teismas grindė neleistinais ir nepatikimais įrodymais – ikiteisminiame tyrime apklaustų įtariamaisiais asmenų parodymais bei iš esmės tik jų pagrindu surašytomis sąlyginėmis ir neobjektyviomis specialistų išvadomis, pagal kurias vėliau buvo surašyta ir specialisto išvada juridinio asmens ūkinės – finansinės veiklos teisėtumo įvertinimui. Byloje neginčijamai nenustačius faktinės aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų neatitikimo tikrovės, taip pat nenustačius neatitikimo masto, akivaizdu, kad nėra nustatyta ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių požymių visuma.
7.25. Dėl kaltės. Byloje pareikštų kaltinimų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtino jokie teisme apklausti liudytojai, nei objektyvūs rašytiniai bylos duomenys. Be to, pats teismas nors ir nurodęs, kad kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika – sukčiavimas – gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, pripažino, kad V. O. ir P. T. veikė netiesiogine tyčia ir nepagrįstai konstatavo, kad V. O. ir P. T. veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį. Nenustačius byloje fizinio asmens V. O., įgalioto veikti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaltės, nebuvo pagrindo konstatuoti ir juridinio asmens kaltės.
7.26. Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad civilinis ieškinys priteistas nepagrįstai, jo objektyviai nepatvirtina jokie bylos duomenys, inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos, todėl nebuvo pagrindo tenkinti civilinį ieškinį.
Šalies argumentai
8. Nuteistasis V. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, bei šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį; taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. O. ir P. T. solidariai priteista civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš 24 196,90 Eur turtinei žalai atlyginti, ir civilinį ieškinį atmesti.
8.1. Nuteistojo V. O. apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai kaip ir jo gynėjos pateiktame skunde. Papildomai V. O. nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai neįvertintas akivaizdus J. Petrauskienės surašytos išvados Nr. (21.73-32)363-16 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto paaiškinimų protokolo neišsamumas. Pažymima, kad įrodymų tyrimo pabaigoje gynyba pateikė visą eilę papildomų dokumentų, įskaitant ir visus specialisto išvadoje nurodytus kaip trūkstamus („nepateiktus“), prašydama byloje skirti apskaitos ir finansų ekspertizę, tačiau toks prašymas apylinkės teismo buvo atmestas, o šis akivaizdus duomenų specialisto išvadai surašyti trūkumas nuosprendyje apskritai neįvertintas. Apie gynybos papildomai į bylos medžiagą teisminio nagrinėjimo metu 2019 m. gegužės 2 d. pateiktus (pridedama lydraščio kopija) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nuosprendyje net neužsimenama, jie apylinkės teismo liko apskritai neįvertinti.
III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai
9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apklaustas nuteistasis V. O. teismui parodė, kad 2010 m. – 2011 m. spalio mėn. laikotarpiu jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Tuo periodu P. T. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai niekaip nebuvo susijęs. Niekada nesikreipė į P. T. su prašymu patarti, kaip neteisėtu būdu sumažinti mokesčius. P. T. taip pat nesiūlė būdo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti PVM mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisai buvo (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Ofisai buvo 10-15 m atstumu, tačiau atskiri – buvo lentelės su firmų pavadinimais, atskiri įėjimai. Bendrų darbo patalpų nebuvo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 18 prekeivių prekybinių santykių užsimezgimą paaiškino, kad 14 iš 18 žmonių paliko ankstesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (V. O. direktoriumi tapo tik nuo 2007 m.). Iš likusių pora buvo jo paties ankstesni klientai, porą rado per (duomenys neskelbtini) prekeivių vienas kitam perduodamą informaciją. Buvęs direktorius paaiškino, kaip vyksta darbas, procesas, apmokėjimai, tai, jog kai kurie klientai mėgsta uždelsti su apmokėjimu (pats V. O. norėjo, kad klientai iš karto sumokėtų už prekes arba į priekį). Tie 18 asmenų prekes įsigydavo dviem būdais: jeigu jie turi tam tikrą modelį, o pas jį ofise yra kažkas naujo, tai ateidavo pas jį tiesiogiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir klausdavo, ar gali kažką panašaus gauti, bet pigiau. Pats svarbiausias dalykas buvo sąrašai, kuriuos paliko buvęs direktorius, juose kiekvienam klientui buvo suteiktas atskiras numeris. Klientui suteiktas numeris visada išliko tas pats. Jei klientas išeidavo, numerio neperleisdavo. Kai klientas dėl prekių įsigijimo ateidavo į ofisą pirmą kartą, rodydavo pavyzdį, klausdavo, ar įmanoma gauti tą prekę ir dar būdavo deramasi dėl kainos. Rodydavo savo variantus, jei tikdavo – pradėdavo dirbti ir nuo pat pirmo karto sudarydavo kontraktą. Jame buvo nurodyta, už ką atsakingas jis, už ką – klientas. Visi prašė to atsiskaitymo laikotarpio, o jis prašydavo apmokėjimo atėjus prekėms. Užsirašinėjo, kiek ir kokių prekių reikia klientui, kuris jau turėjo ankstesnio direktoriaus paliktą numerį. Atėjus naujam klientui, jam irgi suteikdavo numerį. Apie kitą prekių įgijimo būdą nurodė, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius papasakojo, su kokiais asmenimis dirbo ir turėjo ryšius. Jis (V. O.) su jais susipažino. Iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ jam ateidavo dokumentas, kuriame buvo nurodyta, kokių prekių jis laukia iš minėtos Latvijos įmonės. Jeigu iš 20 klientų, kuriems paskambindavo, 15 laukdavo prekių, reiškia, viskas gerai. Tada susiskambindavo su SIA „(duomenys neskelbtini)“, po to – vėl su klientais ir laukdavo prekių. Po dviejų – trijų dienų, kartais po savaitės gaudavo pranešimą, kad užsakytos prekės jau yra vežamos. 2010 – 2011 m. kaltinime minimi 18 asmenų prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgydavo atvažiuodami pas jį į ofisą. Dėl prekių būdavo sutarta taip, kaip papasakojo. Būdavo, kad asmenys atsinešdavo nuotraukas, dar kažką ir klausdavo. Pagal kaltinime nurodytas sąskaitas faktūras tos prekės, kurios yra nurodytos jo pasirašytoje sąskaitoje faktūroje, buvo nupirktos iš dviejų įmonių. Daugiausia prekių buvo įsigytos iš Latvijos, o koks 30 procentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Yra buvęs toje latvių įmonėje SIA „(duomenys neskelbtini)“. Apsižiūrėjo sandėlius, kaip viskas vyksta, ar viskas normaliai. Į klausimą, kaip nurodytoje Latvijos įmonėje būdavo identifikuoti tie 18 asmenų, kad jiems prekės būtų atvežtos, nuteistasis V. O.parodė, kad iš pat pirmo karto gavo lapelį, kuriame jau buvo surašyti užsakymai su kliento numeriais. Tą lapelį iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė elektroniniu paštu. Lapelyje būdavo nurodytas numeris, pavyzdžiui 8, paskui buvo nurodytas kiekis, vieno vieneto kaina, bendra suma ir dar buvo nurodytas vienos pakuotės svoris. Jeigu buvo trys maišai, pažymėti 8 numeriu, tai buvo nurodytas kiekvieno maišelio svoris ir paskui koks bendras svoris. Kas liečia numerį, iš ankstesnio direktoriaus palikto sąrašo žinojo, koks tai klientas, o iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik numeris. Reikėdavo paskambinti, pažiūrėti į akis, ar nėra meluojama. Iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ būdavo tik numeriai ir, svarbiausia, kaina, kiekiai, kad sutaptų, paskui jis prisirišo jau būtent prie kilogramų. Latviai ir patys atveždavo, ir jie patys (UAB „(duomenys neskelbtini)“) iš jų atsiveždavo. Mašinai buvo forminami važtaraščiai (CMR), o su prekėmis ateidavo Invoicas ir dar pakavimo lapai (packing list‘ai). Invoice buvo nurodyta kiekiai, kaina, bendra kaina. Buvo nurodytas kiekvienos pozicijos bendras kiekis, taip pat bendras visos pakuotės kiekis kilogramais (bendras kiekis nebuvo būtinas). Pakavimo lapuose buvo smulkesnė informacija, kas yra kiekviename atskirame maiše; nurodytas vos ne kiekvieno daikto svoris. Pakavimo lapas buvo surašomas dėl to, kad iš pradžių Invoice nebuvo nurodyti kilogramai, Invoice eidavo atskira eilute, o pakavimo lapas eidavo atskirai. Kai gaudavo Invoicą, jį atiduodavo buhalterei, ji jį apdorodavo, o pakavimo lapas ramiai sau likdavo. Invoice būtinai būdavo nurodytas bendras kiekis, t. y. bendras kiekvienos pozicijos kiekis ir bendras svoris. Pakavimo lape irgi buvo tas pats nurodyta, tik truputį išsamiau: galėjo sužinoti net vieno vieneto svorį; kaina nebuvo nurodyta. Dėl to ir reikėjo padaryti vieną dokumentą, kuriame būt nurodomi visi duomenys; savo ruožtu jie (past. UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėjo programą ir buhalterė iš karto turėjo įvesti kiekvienos pozicijos ir kainą, ir svorį, todėl ji ir paprašė, kad tas svoris būtų iš karto nurodytas, nes kai kraunama mašina, turi būti išrašytas važtaraštis, o važtaraštyje negalima viršyti svorio. Iš latvių pagal PVM sąskaitas faktūras įsigytų ir parduotų prekių kainų skirtumas procentaliai būdavo toks: pavyzdžiui, jei striukė buvo žieminė, medžiaginė, tai iki 8-10 (procentų), pavasarinės striukės kaina kita – iki 4-5 (procentų). Jei, pavyzdžiui, iš latvių pirko prekių už 5 000, tai parduodavo turbūt už kokius 5 250 maksimaliai, 5 150 – toks maždaug vidurkis. Čia kalba apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pelną, sau procentą užsidėdavo nuo 5 iki 20 procentų. Jei 10 procentų, vadinasi, puikus mėnuo, 15 procentų – nauji klientai, bet dažniausiai nuo 5 iki 10 procentų. Nuteistojo tvirtinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Kinijos prekių tiesiogiai niekada nesivežė: nebuvo Kinijoje, negalėjo vežtis. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgytos prekės buvo prabangesnės, trigubai brangesnės, bet ne visiems reikalingos. Paklaustas apie prekių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdus 2010 – 2011 m. V. O. parodė, jog gavęs iš kliento užsakymą, eidavo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ir akcininką S. K. teirautis, ar šis turi prekių. Padėdavo S. K. muitinėje išmuitinti prekes. Kai visas procesas baigdavosi ir turėdavo rankose sąskaitą faktūrą, jam (V. O.) tik reikėdavo sulyginti pavyzdžius arba dar paprasčiau, t. y. pasikviesti klientą, nes prekės neužsilaikydavo, kadangi tų prekių kokybė buvo daug geresnė. Buhalterės V. B. darbo vieta buvo namuose ((duomenys neskelbtini)). Ji įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pasirodydavo dažnai, t. y. kai tik jam prireikdavo, kai kildavo kažkokių su programa susijusių klausimų. Dažniausiai pas buhalterę važiuodavo jis pats, bet jei būdavo daug darbo, daug užsakymų, tai pastaroji atvažiuodavo ir padėdavo sutvarkyti, reikėdavo ir balansus suvesti. Su buhaltere matydavosi dažnai – ji kartu veždavo pinigus padėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme niekas neprašė papildomų dokumentų, niekas neklausė apie juos, nors, V. O. tvirtinimu, jis juos ir turėjo. Tvirtina netgi pats siūlęs dokumentus FNTT tyrėjui S. Varivodai. Dokumentai buvo laikomi buhalterės namuose. Dokumentai buvo nuvežti pas buhalterę, kad ji viską apiformintų. Buhalterė turėjo dokumentus sau darbo vietoje, kad galėtų suvesti visą buhalteriją, ji ateičiai nedarydavo kopijų. Klausiamas, ar jam žinoma, kad prekės, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jau išmuitintos, V. O. parodė, tol, kol nepatikrindavo, ar prekės išmuitintos, net nenorėjo su tokiomis įmonėmis dirbti. Prašė, kad bent vienas žmogus iš jo kompanijos būtų, kai vyksta išmuitinimas. Tiek, kiek liečia įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“, jis pats įsitikindavo, kad prekės praėjo muitinės procedūrą. Dar bendravimo su latviais pradžioje vienas iš jo prašymų buvo leisti dalyvauti, kai bus išmuitinamos prekės, pažiūrėti, kaip pas juos vyksta procedūra, kadangi norėjo įsitikinti, jog viskas gerai. A. (SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas) iš vakaro paskambindavo, pasakydavo, kad, pvz., prekės rytoj bus muitinėje ir jis atvažiuodavo prie SIA „(duomenys neskelbtini)“ sandėlių. Į muitinę važiuodavo kartu su A. Išmuitinimo procedūros metu Latvijoje jam leisdavo pastovėti šalia muitininkų muitinėje; pamatęs muitinės darbuotoją, įsitikindavo, kad prekės tikrai išmuitintos. Suprantama, į Latviją, tiksliau į Latvijos muitinę, kiekvieną kartą (dėl kiekvieno užsakymo) nevažiuodavo; tik retkarčiais įsitikindavo, kaip vyksta išmuitinimas (yra patikrinęs kokius 5 procentų atvejų). Dėl to, ar pagal prekių dokumentus, kai jos būdavo atvežamos iš SIA „(duomenys neskelbtini)“, galėjo spręsti, kad tos prekės išmuitintos, nurodė, kad tą aplinkybę, jog prekės yra išmuitintos, matydavo Invoice, nes jis buvo toks pats, kaip ir iš muitinės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju irgi porą kartų važiavo į muitinę, esančią Vilniuje, Metalo g. 2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo ir su juridiniais, ir su fiziniais asmenimis: 80 procentų klientų buvo fiziniai asmenys, 20 procentų – juridiniai asmenys. Antkainis fiziniams asmenims buvo nustatomas labai mažas. Buvo konkrečios kainos kiekvienam klientui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainų politika visiems klientams buvo vienoda. Prekių kiekiai priklausė nuo sezono. Jeigu striukė pavasarinė, maiše galėtų būti iki 70 striukių; jei žieminės – 30, 35, 40. Jeigu palaidinės, vasarinės – į vieną maišą galėjo įkišti iki 600. Vienu užsakymu geri klientai galėjo pasiimti daug prekių, 20-30 maišų (tokie klientai buvo H. S. ir jos vyras T.). Buhalterė tuos numerius buvo sau užsirašiusi, sąskaitoje faktūroje buvo tik kliento pavardė, be kliento numerio, o prekių užsakymas ir paskirstymas vyko tik pagal tą numerį (44 t., b. l. 124-134).
10. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, buvo apklaustas ir nuteistasis P. T., kuris parodė, kad 2010 – 2011 m. jis dirbo konsultantu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo pagrindinis darbas – kelionės į Kiniją ir susitikimas su klientais. Į Kiniją pasikeisdami (pabūdami po mėnesį) vykdavo trys žmonės: jis, V. G. ir L. B.. Jis Kinijoje prekes užsakinėdavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir jiems jokių paslaugų neteikė, tik konsultavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių dėl tuo metu reikalingiausių prekių. Dažnai ateidavo ir būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ klientai dažnai buvo tie patys. Jis (P. T.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevadovavo, nieko nedarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė prekes į Lietuvą bendrovėms, kurios turėjo savo parduotuves. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrų patalpų neturėjo. Dėl bendravimo su kaltinime nurodytais 18 asmenų nuteistasis P. T. parodė, kad šie fiziniai asmenys užsakant prekes Kinijoje prijungdavo savo prekių partiją prie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prekių partijos. Tos prekės būdavo realizuojamos per UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ su patentininkais nedirbo. Klientai Vilniuje iš pradžių ateidavo pas jį, po to į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą. Vilniaus ofise su fiziniais asmenimis bendraudavo tik apie tai, kokias prekes šiuo metu užsiperka ir ar gali tokias pačias prekes tiekti ir jiems. Tie fiziniai asmenys bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ niekaip neatsispindėdavo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą parduodavo prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tie fiziniai asmenys kaip pirkėjai jau atsispindėjo būtent pastarosios įmonės dokumentuos. Kai parduodavo prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, visada išrašydavo sąskaitą faktūrą, dar būdavo pakavimo lapas. Tos prekės, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdavo jau praėjusios muitinės procedūrą ir už jas būdavo sumokėti muito mokesčiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su SIA „(duomenys neskelbtini)“ nėra niekaip nesusijusi. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių kaina buvo žemesnė (10-15 kartų) nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių kiekis buvo žymiai didesnis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių vežė 10-15 kartų daugiau). Parodė, jog prekių kainos Kinijoje buvo labai žemos, jos priklausė nuo firmos, kokybės, modelio pagaminimo datos, užsakymo kiekio. Jam pačiam mažos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių kainos jokios nuostabos nesukėlė. Tuos 18 kaltinime minimų fizinių asmenų pažįsta daugiau nei 30 metų. Pastarieji jį, kaip einantį vadovaujančias pareigas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kadangi juos suklaidino FNTT pareigūnų užduodami klausimai. FNTT darbuotojai jiems uždavinėjo klausimus, pas ką šie eina, o asmenys atsakydavo, kad pas P. Jie neatsirinkdavo, kur yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o kur – įmonė „(duomenys neskelbtini)“, neklausė, kokioje firmoje dirba P. Bendraudamas su tais asmenimis, aiškindavo, kad jie prekes pagal sąskaitas faktūras vis tiek turės pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiems 18 fizinių asmenų draugiškai yra pasakęs, kad yra konsultantas. Nuteistasis P. T. pabrėžė, jog visi žinojo, kad jis yra konsultantas, o ne direktorius; tik nežinojo, konkrečiai kurioje įmonėje dirba konsultantu. Būdavo, kad kartais V. O. (su juo yra giminystės ryšys) paskambindavo ir paprašydavo atiduoti klientui sąskaitą faktūrą, paimti parašą ir pinigus pagal tą sąskaitą faktūrą. Iš tų 18 asmenų gal 1-2 kartus ėmė pinigus iš kokių 3-4 asmenų. Pamena, kad ėmė pinigus iš K. M.. Dėl H. A. teiginių, kad pinigus mokėjo išskirtinai jam, nuteistasis P. T. nurodė manantis, kad žmogus buvo tiesiog įbaugintas, nes antrą kartą apklausiamas pastarasis jau nurodė kitokias aplinkybes. Už prekių pervežimą iš Kinijos susimokėdavo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nieko nemokėdavo. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiveždavo prekes iš Kinijos, jis skambindavo asmeniškai tiems 18 asmenų, kad atvyksta tokios tai prekės, yra laukiama atitinkamos partijos ir artimiausiu metu prekės bus, o ne dėl to, kad jie atvažiuotų pasiimti prekių. Skambindavo tik tuomet, kai būdavo Lietuvoje, pasakydavo, kad prekės važiuoja į Lietuvą, o, prekėms esant pristatytoms, jas parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ši bendrovė toliau pati jas parduodavo tiems fiziniams asmenims. (duomenys neskelbtini) prekeiviai tiesiogiai pirkti negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo kasos, atsiskaitymai grynaisiais pinigais nevyko. 2010 – 2011 m. išpardavus prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose likdavo likutis, bet ar daug, ar ne, negali atsakyti, reikia žiūrėti buhalterijoje. Žino, kad tuomet, kai buvo atliekamos kratos ir imamos prekės, FNNT neklausė, ar tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės; pareigūnai krovė viską iš eilės ir viską išvežė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tose pačiose patalpose sandėlį, kuris buvo padalintas per pusę sietu: kairėje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės, o dešinėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės. Tos sandėlio pusės buvo atskirtos ir uždarytos, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio nebuvo galima tiesiai patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį ir atvirkščiai. Kratų metu sandėlio apžiūroje ir prekių priėmime jis (P. T.) nedalyvavo, nes buvo sulaikytas. Darbuotojai sakė, kad niekas nepaklausė, kur įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o kur įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prekės, buvo imama viskas iš eilės. Buvo paimta daugiau nei FNTT grąžino. Ofise atliekant kratą dalyvavo D. B., į sandėlį jo niekas nenuvedė. Nuteistojo manymu, sandėlio kratoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų niekas nedalyvavo, nes visi buvo sulaikyti; kiti tuo metu buvo išvykę į Kiniją (44 t., b. l. 124-134).
11. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi buvo paskirtas papildomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimas. Atlikus šį tyrimą, VMI pateikė 2020 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadą Nr. (21.73-32)-363-22. Specialisto išvadoje nurodyta, kad, įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat ir papildomai pateiktus dokumentus, kitų aplinkybių ir naujų duomenų, nei buvo nurodyti 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje, nenustatyta. Iš specialisto išvados turinio matyti, kad buvo pateiktos iš esmės analogiškos užvados kaip ir pirminėje išvadoje, o į naujai užduotus klausimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įgijimu (ketvirta klausimų grupė), atsakyta sekančiai:
11.1. papildomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, prekių gabenimo važtaraščius – CMR) ir buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 10 d. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje įformino prekių (drabužių, avalynės, akinių rėmų, bižuterijos ir kt.) pirkimą iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 586 142,77 Lt (apmokestinamoji vertė be PVM) (SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 2010 m. 1 404 197,27 Lt, 2011 m. 1-10 mėn. 1 788 907,63 Lt, iš viso 3 193 104,9 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. 1 262 703,02 Lt, 2011 m. 1-10 mėn. 130 334,85 Lt, iš viso 1 393 037,87 Lt). Nustatyta, kad iš Latvijos įmonės įsigytos prekės sudarė 70 proc. visų įsigytų prekių, iš Lietuvos įmonės – 30 proc.;
11.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ prekių apmokestinamąją vertę 3 193 105 Lt deklaravo 2010 - 2011 m. 1-10 mėn. laikotarpio VMI pateiktų PVM deklaracijų 21 eil. „Iš ES įsigytos prekės“, nuo šios vertės apskaičiuotą 670 561 Lt pirkimo PVM deklaravo 34 eil. „Iš ES įsigytų prekių PVM“, 25 eil. „Pirkimo PVM“ ir 35 eil. „Atskaitytas pirkimo ir importo PVM“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įsigytų iš Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 393 037,87 Lt prekių vertės apskaičiuotą 292 538 Lt pirkimo PVM deklaravo 2010 – 2011 m. 1-10 mėn. laikotarpio PVM deklaracijų 25 eil. „Pirkimo PVM“ ir 35 eil. „Atskaitytas pirkimo ir importo PVM“;
11.3. pagal pateiktus banko išrašus nustatyta, kad už įsigytas prekes iš įmonių SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė atsiskaitydavo banko pavedimais. Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, gautose iš Latvijos įmonės, už bendrovės įsigytas prekes nurodyti prekių pavadinimai, kiekis vnt. ir suma. Prie PVM sąskaitų faktūrų pridėtuose medžiagų pajamavimo lapuose nurodyti prekių kodai, pavadinimai, kaina, kiekis vnt. ir suma. Kokiais dokumentais remiantis medžiagų pajamavimo lapuose surašyti prekių kodai, nėra galimybės nustatyti;
Žemesnės instancijos teismas
11.4. prie PVM sąskaitų faktūrų taip pat pridėti krovinio važtaraščiai (CMR), kuriuose nurodyta, kad prekes iš Latvijos į Lietuvą gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jos užsakymu (pagal krovinio pervežimo užsakymus – sutartis) vežėjai – Latvijos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp pateiktų dokumentų rastas komercinis invoice, kuriame nurodyta, kad prekės Latvijos įmonei pristatytos jūros transportu iš Kinijos įmonės (duomenys neskelbtini);
11.5. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, gautose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už bendrovės įsigytas prekes nurodyti prekių kodai, pavadinimai, kiekis vnt., kaina ir suma;
Žemesnės instancijos teismas
11.6. bendrovė iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" įsigytas prekes apskaitė buhalterinės apskaitos registruose „Pirkimai pagal dokumentus, sandėlis“, kuriame nurodyta įsigijimo data, tiekėjas, prekių kodai, pavadinimai, kiekis vnt., pirkimo kaina;
11.7. atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 10 d. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių įsigijimą iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, prekių įsigijimą iš šių įmonių duodamas parodymus patvirtino ir bendrovės direktorius V. O., padaryta išvada, kad šių tiekėjų įsigytos prekės buvo parduotos pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems pirkėjams K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S.. Bendrovė, buhalterinėje apskaitoje apskaitydama įsigytas prekes, šioms prekėms suteikdavo vienodus prekių kodus, nepriklausomai nuo to, iš kokio tiekėjo tos prekės įsigytos. Dėl nurodytos priežasties iš Bendrovės apskaitos nėra galimybės nustatyti, iš kurio konkretaus tiekėjo Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos ir kokios konkrečios prekės buvo parduotos minėtiems pirkėjams;
11.8. bendrovės pateiktame buhalterinės apskaitos registre „Pardavimai pagal dokumentus, sandėlis prekės“ už 2011 m. rugsėjo mėn. (kitų laikotarpių minėti registrai nepateikti) yra nurodyta kam parduotos prekės, prekių kodai, pavadinimai, kiekis vnt., kaina, suma, tačiau pagal tokį registrą nustatyti iš kokio konkrečiai tiekėjo SIA „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktos prekės parduotos konkretiems pirkėjams nėra galimybės, kadangi prekių kodai nenurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirkėjams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, o iš skirtingų tiekėjų gautuose prekių įsigijimo dokumentuose nurodyti vienodi prekių kodai (44 t., b. l. 174-185)
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismo 2021 m. birželio 3 posėdyje apklausta anksčiau nurodytą išvadą pateikusi specialistė Nijolė Šimonienė patvirtino visas specialisto išvadoje Nr. (21.73-32)-363-22 duotas išvadas. Atsakydama į klausimus, parodė, jog iš PVM sąskaitų faktūrų ir pajamavimo lapų sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes pirko iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ bei Lietuvos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Į PVM sąskaitą faktūrą turi būti įtraukti šie duomenys: prekės pavadinimas, kodas, kaina, kiekis, suma. Atitinkamuose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis buvo įformintas prekių pirkimas iš Latvijos bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“, buvo nurodyti prekių pavadinimai, kiekis ir suma, tačiau jose nebuvo prekės kodo. Prekės kodai buvo nurodyti tik pajamavimo lapuose. Pastarasis dokumentas, t. y. pajamavimo lapas – tai kaip priedas prie sąskaitos. Jis nėra oficialus dokumentas, o prie sąskaitos pridėtas lapas, kuriame detaliau išvardintos prekės, nurodytas jų kodas. Iš įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos prekės buvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Tam buvo žurnalas, pavadinimu „Pirkimai pagal dokumentus, sandėlis“. Šis žurnalas yra buhalterinės apskaitos registras, kuriame pagal prekių kodus yra užpajamuotos prekės, vienetai ir sumos. Į registrą yra įtrauktos PVM sąskaitos faktūros ir nurodytas prekės kodas (iš pajamavimo lapų); pajamavimo lapai į apskaitą neįtraukti. Prekių įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju buvo tik PVM sąskaitos faktūros, jose be kitų duomenų buvo nurodyti ir prekių kodai. Apklausiama specialistė pažymėjo, kad negalima identifikuoti, kurios prekės buvo pirktos iš Latvijos įmonės, o kurios iš Lietuvos, kadangi prekėms suteikti tie patys kodai pagal prekių pavadinimus. Tuo tarpu prekę identifikuojantys duomenys yra prekės pavadinimas, kodas, detalūs aprašymai – artikulas ir kt. Identifikuoja daug dalykų, pavadinimo neužtenka, viskas turi būti detaliai nurodyta. Pagal kodą galima prekę identifikuoti (pvz., ar striukė žieminė/vasarinė, pūkinė, kokio ilgio ir pan.). Iš nurodytų dviejų įmonių įgytos prekės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos netinkamai. Išvadą, jog iš tiekėjų SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos prekės buvo parduotos pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems pirkėjams, t. y. nurodytiems aštuoniolikai pirkėjų, specialistė nurodė padariusi todėl, kad nebuvo daugiau jokių duomenų apie kitus tiekėjus, būtent dėl ko ir sprendė, kad fiziniams asmenims parduotos prekės buvo įsigytos ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat specialistė pažymėjo, kad atlikdama papildomą tyrimą turėjo visą bylos medžiagą ir visus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, patikrino viską, kas buvo pateikta (taip pat ir buhalterinės apskaitos registrus, tarp jų ir iš buhalterinės programos atspausdintą registrą „Pirkimai pagal dokumentus, sandėlis“); pati prie buhalterinės apskaitos prisijungusi nebuvo, to padaryti, suprantama, negali, turėjo jau atspausdintus registrus. Papildomai pateikti dokumentai nesudarė pagrindo konstatuoti kitas aplinkybes ir išvadas, nei tos, kurios nurodytos pirminėje 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje (45 t. b. l. 11-15).
13. Teismo posėdyje nuteistojo P. T. gynėjas advokatas A. Čiupaila, nuteistojo V. O. gynėja ir juridinio asmens atstovė advokatė E. Mockienė prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras T. Osipovičius prašė visus apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamoje atveju yra pateikti trys apeliaciniai skundai – nuteistojo P. T. gynėjo, nuteistojo V. O., jo gynėjos ir baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens atstovės advokatės apeliaciniai skundai, kuriais visais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują – nuteistuosius išteisinamąjį – nuosprendį. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog apeliantai kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, jog teismo išvados dėl nuteistųjų veiksmų bei kaltės neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nuosprendis grindžiamas ne patikimais įrodymais, o prielaidomis. Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrins, ar skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų, ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma.
15. Pateiktų apeliacinių skundų turinys leidžia spręsti, kad juose iš esmės yra keliami panašūs ar netgi identiški klausimai, dėstomi argumentai sutampa (nuteistojo P. T. gynėjo skundas yra kiek siauresnis, tačiau visi iškelti klausimai yra nurodomi ir kitų apeliantų skunduose), todėl apeliacinės instancijos teismas visus skundus nagrinės kartu. Čia pastebėtina, kad apeliaciniai skundų, ypač nuteistojo V. O. ir jo gynėjos, taip pat juridinio asmens atstovės, yra pakankamai didelės apimties, juose dėstomi itin išsamūs nesutikimo su skundžiamo nuosprendžio atitinkamomis išvadomis argumentai. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi būti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, tai yra nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikšmingi, nepagrįsti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016 ir kt.). Tad atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, nedėstys atskirų motyvų dėl kiekvieno skundų argumento, teisėjų kolegija analizuos esminius skunduose keliamus klausimus ir vertins, ar apeliantų išsakyti argumentai yra reikšmingi darant galutines išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistųjų P. T., V. O. ir juridinio asmens kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaip svarbiu kaltę patvirtinančiu įrodymų šaltiniu rėmėsi liudytojų (pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių (duomenys neskelbtini) prekeivių) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Dėl liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, vertinimo yra skirta atskira nuosprendžio dalis (95 – 97 nuosprendžio lapai), kurioje teismas išdėstė savo argumentus, pagrindžiančius sprendimą remtis parodymais, kuriuos liudytojai davė ikiteisminio tyrimo metu (liudytojai A. P. atsisakius duoti parodymus teisiamajame posėdyje, teismas pastarosios parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo atliktose apklausose, vertino kaip rašytinį bylos įrodymą). Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų parodymai, duoti skirtingose baudžiamojo proceso stadijose, iš esmės nesutapo, teismas juos vertino kaip skirtingus dėl esminių bylos aplinkybių. Nors teisme apklausiami liudytojai, aiškindami pakitusių parodymų priežastis, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas psichologinis spaudimas, jie buvo gąsdinami, apklausiami ignoruojant elementarius biologinius poreikius ir pan., visgi pirmosios instancijos teismo tokios išsakytos priežastys neįtikino. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad liudytojų nurodomų aplinkybių dėl daromo spaudimo nepatvirtina jokia objektyvi bylos medžiaga, be to, liudytojai apklausti dalyvaujant gynėjams, galiausiai nė vienas jų neskundė pastarųjų atžvilgiu priimtų baudžiamųjų įsakymų, dėl ko teisminio nagrinėjimo metu liudytojų H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J. ir R. S. duoti parodymai įvertinti kritiškai ir atitinkamai remtasi tais liudytojų parodymais, kuriuos šie davė apklausiant juos ikiteisminiame tyrime. Apeliantai gi su tokiomis teismo išvadomis kategoriškai nesutinka, nemaža apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų dalis skirta, siekiant įrodyti, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti viso teisminio nagrinėjimo metu itin akcentuotą (duomenys neskelbtini) prekeivių nurodytą ikiteisminiame tyrime naudotą psichologinį spaudimą bei neteisėtas tyrimo priemones ir metodus, siekiant išgauti kaltinančius parodymus (anot apeliantų, teismas dargi ir pats darė neteistą poveikį, užduodamas tendencingus klausimus, išsakydamas išankstinį vertinimą, siekė įtikinti asmenis, kad šie keičia parodymus); 2) teisiamuosiuose posėdžiuose duoti liudytojų parodymai nepagrįstai įvertinti kaip iš esmės pakeisti, nors, kaip nurodo apeliantai, liudytojai teisme parodymus detalizavo, patikslino, nemaža dalis liudytojų nurodomų aplinkybių buvo užfiksuoti ir ikiteisminiame tyrime.
17. Taigi vertinant pirmosios instancijos teismui liudytojų nurodytas priežastis dėl neteisėto poveikio darymo atliekant apklausas ikiteisminio tyrimo metu, suprantama nepakanka vien to, kad liudytojai įvardino buvę paveikti, gąsdinami kalėjimu ir pan., tokių aplinkybių pagrįstumą turi patvirtinti ir bent tam tikri objektyvūs bylos duomenys. Tad apeliacinės instancijos teismas kaip tik turi išsamiai patikrinti bylos medžiagą ir nustatyti, ar joje yra duomenų, kurie gali būti reikšmingi vertinant įvardintas aplinkybes, turėjusias įtaką liudytojų duotų parodymų turinio kitimui.
18. Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą dėl liudytojų atliktų apklausų, sulaikymo ir baudžiamojo proceso užbaigimo pastarųjų atžvilgiu, nurodytini šie duomenys:
18.1. Liudytojas H. A. pirmą kartą kaip įtariamasis apklaustas 2011 m. spalio 10 d.; kaltę iš esmės pripažino, patvirtino, jog prekės iš Kinijos į Lietuvą buvo pristatomos per P. T., dokumentai išrašomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, juose buvo nurodomos mažesnės prekių kainos, o už prekių pristatymą dokumentai išvis nebuvo forminami, mokėdavo grynais P. T. (po 7-8 Lt už kg) (6 t., b. l. 132-133). Ši pirmoji apklausa vyko įtariamajam esant sulaikytam, iš sulaikymo asmuo paleistas tą pačią dieną.
Papildoma įtariamojo apklausa atlikta kiek daugiau nei po mėnesio, t. y. 2011 m. lapkričio 14 d., apklausoje dalyvavo gynėjas; įtariamasis kaltę pripažino, davė išsamius parodymus (6 t., b. l. 138-139).
H. A. kaip įtariamasis buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausa, dalyvaujant gynėjui, vyko 2011 m. lapkričio 30 d. (patvirtino jau duotus pirminius parodymus, taip pat juos dar daugiau detalizavo) (6 t., b. l. 141-143)
Dar viena H. A. apklausa atlikta 2012 m. balandžio 19 d., apklausoje dalyvavo gynėjas. Įtariamasis patvirtino ankstesnius parodymus, taip pat dar kartą išsamiai nurodė aplinkybes dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kinijoje jo išsirinktas prekes pristatydavo į Lietuvą, visus pinigus mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui P. T., dokumentuose prekių vertė būdavo nurodoma mažesnė, o už atvežimą dokumentų išvis neformindavo (6 t., b. l. 146-147).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu H. A. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 57-62). Baudžiamasis įsakymas nebuvo skundžiamas, įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 1 d. (pagal teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis).
18.2. Liudytoja N. V. pirmą kartą kaip įtariamoji apklausta 2011 m. spalio 11 d.; apklausa vyko įtariamajai esant sulaikytai (iš viso sulaikyme išbuvo dvi paras), apklausoje dalyvavo įtariamosios gynėjas. Apklausiama N. V. davė parodymus apie tai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveždavo prekes iš Kinijos, o vėliau PVM sąskaitose faktūrose nurodydavo mažesnes prekių kainas (7 t., b. l. 85).
Papildomai N. V. apklausta kiek daugiau nei po dvejų metų – 2013 m. lapkričio 11 d.; pirminių parodymų neišsižadėjo, juos patvirtino ir dar papildė (7 t., b. l. 94-95).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu N. V. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 159-162). Baudžiamasis įsakymas nebuvo skundžiamas, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Liudytojas J. Š., būdamas sulaikytas (sulaikymas truko 4 valandas), kaip įtariamasis pirmąsyk apklaustas 2011 m. spalio 10 d., dalyvaujant gynėjai; apklausiamas J. Š. parodė, kad prekės į Lietuvą buvo pristatomos per P. T., už atvežimą pastarajam sumokėdavo grynais, neforminant jokių atvežimo dokumentų. Sąskaitos faktūros dėl prekių pardavimo išrašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (kartais – UAB „(duomenys neskelbtini)“), jose buvo nurodomos mažesnės nei realios prekių kainos (8 t., b. l. 2-3).
Papildoma J. Š. apklausa vyko 2012 m. birželio 7 d., joje dalyvavo kitas įtariamojo gynėjas. Apklausiamas J. Š. davė išsamius parodymus dėl prekių iš Kinijos įsigijimą per UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvežimo, atsiskaitymo, dokumentų įforminimo ir kt. aplinkybes (8 t., b. l. 13-15).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu J. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažinta kalta bei nuteista ir M. Š. (1 t., b. l. 74-82). Baudžiamasis įsakymas nebuvo skundžiamas, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 17 d. Pažymėtina, kad byloje esančiuose M. Š. apklausų protokoluose, kurie pirmosios instancijos teisme paskelbti kartu su bylos medžiaga, buvo užfiksuota, jog M. Š. kartu su sutuoktiniu J. Š. (duomenys neskelbtini) turgavietėje prekiavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytomis prekėmis (8 t., b. l. 17, 19-20).
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Liudytoja H. S. kaip įtariamoji (sulaikyta) pirmą kartą apklausta 2011 m. spalio 10 d., dalyvaujant gynėjai. H. S. davė parodymus apie tai, kad prekybai reikalingų prekių pavyzdžius išsirinkdavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ofise, pinigus paduodavo nurodytos įmonės atstovui P., kad šis nupirktų reikiamus kiniškų prekių kiekius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu PVM sąskaitas faktūras išrašydavo V. O., dokumentuose prekių kainos būdavo vidutiniškai dvigubai mažesnės nei realiai (8 t., b. l. 116-117).
Kita kaip įtariamosios H. S. apklausa vyko 2012 m. birželio 12 d., dalyvaujant gynėjui advokatui, joje H. S. patvirtino pirminius parodymus (8 t., b. l. 122). Tą pačią dieną vykusioje dar vienoje H. S. apklausoje yra užfiksuoti dar detalesni ir išsamesni parodymai dėl prekių įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (8 t., b. l. 127-128).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu H. S. buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nuteistas ir T. S. (1 t., b. l. 86-90). Baudžiamasis įsakymas nebuvo skundžiamas, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2012 m. liepos 24 d. Byloje esančiuose T. S. apklausų protokoluose, kurie pirmosios instancijos teisme buvo paskelbti kartu su bylos medžiaga, užfiksuota, jog T. S. padėdavo savo žmonai H. S. prekiauti (duomenys neskelbtini) turgavietėje, pardavinėjo Kinijoje sutuoktinės išrinktas prekes, kurios paskui būdavo pristatomos į Lietuvą (8 t., b. l. 131, 13).
Žemesnės instancijos teismas
18.5. Liudytojo R. Ž. pirmoji įtariamojo apklausa atlikta 2011 m. spalio 10 d.; šios apklausos metu įtariamasis buvo sulaikytas, iš sulaikymo paleistas tą pačią dieną, apklausoje dalyvavo gynėja. Apklausiamas R. Ž. kaltę pripažino, parodė, jog Kinijoje išsirinkus prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo organizuojamas prekių transportavimas ir pakrovimas į konteinerius; prekes atgabenus į Lietuvą, jos būdavo sandėliuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje ir vėliau nurodytos bendrovės darbuotojų pristatomos į R. Ž. nuomojamus sandėlius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose dokumentuose būdavo nurodytos tikrovės neatitinkančios (sumažintos) prekių kainos (10 t., b. l. 46).
Papildomai R. Ž., dalyvaujant gynėjui, apklaustas po beveik pusantrų metų t. y. 2013 m. kovo 1 d. Pastarosios apklausos metu įtariamasis pirminių parodymų neatsisakė, patvirtino prekes iš Kinijos pirkęs daugiausia per UAB „(duomenys neskelbtini)“ (10 t., b. l. 47-48). Tą pačią dieną R. Ž. buvo apklaustas dar kartą (po to, kai jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, paliekant tęsti tyrimą tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį), apklausiamas (taip pat dalyvaujant gynėjui) pabrėžė, kad pirminius parodymus, kuriuos čia pat darsyk patvirtino, davė savanoriškai, niekieno neverčiamas, apklausos metu vėl parodė aplinkybes apie prekių pirkimo pagal tikrovę neatitinkančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (10 t., b. l. 52-54).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu R. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nuteista ir L. Ž. (1 t., b. l. 128-132). Baudžiamasis įsakymas nebuvo skundžiamas, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2013 m. balandžio 5 d. Byloje esančiuose L. Ž. apklausų protokoluose, kurie pirmosios instancijos teisme buvo paskelbti kartu su bylos medžiaga, užfiksuota, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkamos prekės, kuriomis ji kartu su sutuoktiniu prekiavo (duomenys neskelbtini) turgavietėje pagal verslo liudijimus. Nors L. Ž. ir nebuvo žinomos aplinkybės, kaip buvo apiforminami UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai dėl prekių pardavimo jiems, ar dokumentuose būdavo nurodoma teisinga informacija, tačiau iš L. Ž. parodymų matyti, kad pastaroji kategoriškai patvirtino, jog prekės iš Kinijos būdavo perkamos būtent per bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (10 t., b. l. 56, 60-61)
18.6. Liudytojo J. S. K. pirmoji įtariamojo apklausa atlikta 2011 m. spalio 11 d., asmuo apklaustas dalyvaujant gynėjui, apklausos metu buvo sulaikytas (sulaikytas – 2010 m. spalio 10 d., 15 val., paleistas – 2010 m. spalio 11 d., 18.20 val.). Duodamas parodymus, nurodė, kad nuvykęs į Kiniją, išsirinkdavo ten prekes ir už jas su kinais atsiskaitydavo grynais. Vėliau prekes į Lietuvą atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko bendrovė išrašydavo dokumentus, kuriuose buvo nurodyta mažesnė prekių kaina; realiai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei kam nors kitam iš Lietuvos už prekes nemokėjo, atsiskaitydavo tuk su kinais (10 t., b. l. 147-148).
Kita J. S. K. įtariamojo apklausa (dalyvaujant gynėjui) vyko 2013 m. gegužės 30 d.; apklausiamas parodė prekes iš Kinijos pirkęs per tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nurodant juose sumažintą prekių kainą (10 t., b. l. 159-161).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu J. S. K. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 141-147). Baudžiamasis įsakymas nebuvo skundžiamas, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d.
Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje yra prokuroro 2013 m. liepos 1 d. nutarimas nutraukti L. K. (past. skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad apeliantai pardavė prekes iš Kinijos pardavė ir suteikė prekių gabenimo paslaugas, be kita ko, ir pastarajai) ikiteisminį tyrimą, atleidžiant L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 136-139). Pažymėtina, kad iš šiame įsiteisėjusiame nutarime užfiksuotų L. K. parodymų matyti, kad prekės iš Kinijos buvo perkamos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ (10 t., b. l. 163-164).
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Liudytojas A. R. pirmą kartą kaip įtariamasis apklaustas 2011 m. spalio 10 d., apklausa atlikta įtariamajam esant sulaikytam (iš sulaikymo paleistas tą pačią dieną), dalyvaujant gynėjui. Apklausiamas A. R. parodė, jog Kinijoje, padedant L. B. ir V. G., išsirinkdavo prekes, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuodavo jų atgabenimą į Lietuvą, išrašytuose dokumentuose buvo nurodyta ženkliai mažesnė prekių kaina, kas buvo reikalinga, siekiant apskaitos dokumentuose neparodyti realių pirkimų už realią kainą, kadangi tokiu atveju tektų mokėti atitinkamus mokesčius (11 t., b. l. 75-76).
Antrą kartą A. R. apklaustas po daugiau nei dvejų metų – 2014 m. sausio 27 d., apklausoje dalyvavo gynėja. Apklausiamas įtariamasis pilnai patvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus (pabrėžė juos davęs niekieno neverčiamas, laisva valia), dar išsamiau nurodė prekių iš Kinijos pirkimo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes (11 t. b. l. 84-85).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu A. R. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 174-176). Baudžiamasis įsakymas nebuvo skundžiamas, įsiteisėjo 2014 m. balandžio 9 d. (pagal LITEKO duomenis).
Žemesnės instancijos teismas
Tuo pačiu nurodytina, kad A. R. (past. apeliantai nuteisti, kad prekes iš Kinijos, be kita, pardavė ir prekių gabenimo paslaugas suteikė ir jai), kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, (11 t., b. l. 81-82) ir kuri nurodė prekių iš Kinijos įsigijimo aplinkybių, dokumentų forminimo aplinkybių nežinanti, tačiau patvirtino, kad prekės iš Kinijos buvo įsigyjamos per įmonę „(duomenys neskelbtini)“.
18.8. Liudytoja R. S. (sulaikymas nebuvo taikomas) kaip įtariamoji pirmąsyk apklausta 2011 m. spalio 10 d., apklausoje dalyvavo pastarosios gynėjas. Apklausiama R. S. nors ir nurodė, kad jai nėra žinoma, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveždavo Kinijoje jos išsirinktas prekes, tačiau nedvejodama patvirtino, kad dokumentuose bendrovė nurodydavo mažesnę prekių kainą (12 t., b. l. 16-17).
Papildomai R. S. apklausta 2012 m. rugpjūčio 24 d., dalyvaujant gynėjai. Pirminių parodymų neneigė, nurodė prekes Kinijoje pirkusi ne tik per UAB (duomenys neskelbtini)“, bet ir iš Lenkijos per savo pažįstamus (12 t., b. l. 28).
Ikiteisminį tyrimą R. S. nutraukus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 d. (12 t., b. l. 33-34), pastaroji dar kartą apklausta 2012 m. rugpjūčio 24 d., apklausoje dalyvavo gynėja. Davė itin išsamius parodymus apie tai, kaip per UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes Kinijoje, kaip buvo surašomi tikrovės neatitinkantys dokumentai (12 t., b. l. 36-38).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 106-109). Baudžiamasis įsakymas nebuvo skundžiamas, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi R. S. sutuoktinis S. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą (1 t., b. l. 103-104).
18.9. Liudytojos D. J. pirminė kaip įtariamosios apklausa atlikta 2011 m. spalio 12 d., apklausoje dalyvavo gynėja ir vertėja. Apklausiama D. J. (past. pastaroji sulaikyta nebuvo) parodė, kad didžiąja prekių, kurias pardavinėjo turguje, dalį ji nuvykusi išsirinkdavo Kinijoje, o vėliau jų atvežimą į Lietuvą organizuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai prekės jau būdavo pristatytos į Lietuvą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas jas atveždavo liudytojai, kartu būdavo paduodami dokumentai, kuriuose, kaip parodė D. J., apžiūrėjusi kratos metu jos namuose paimtas PVM sąskaitas faktūras, prekių kainos būdavo nurodytos 2-3 kartus mažesnės (12 t., b. l. 124-125).
Antroji D. J. apklausa vyko 2012 m. liepos 2 d. (taip pat dalyvaujat gynėjai advokatei), jos metu tuo metu įtariamoji D. J. patvirtino pirminius parodymus, kuriuos pabrėžė davusi savanoriškai, niekam neverčiant. Iš pastarosios apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad D. J. kategoriškai parodė, kad prekes į Lietuvą atveždavo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ (anot liudytojos, ji ir kreipėsi į nurodytą įmonę, kadangi iš kitų prekeivių žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima prekių atvežimu iš Kinijos, atvežtoms prekėms išrašant dokumentus). Nurodytu klausimu bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu P. T.; išrašytuose dokumentuose prekių kainos būdavo nurodytos mažesnės (12 t., b. l. 142-144).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu D. J. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 94-100). Šis baudžiamasis įsakymas taip pat nebuvo skundžiamas, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
19. Šiuos 18.1 – 18.9 pastraipose nurodytus duomenis, chronologine tvarka nurodant apklausų datas, įtariamųjų pozicijas ir proceso užbaigimo procesinius dokumentus, teisėjų kolegija išdėstė tikslingai, laikydama, kad jie yra reikšmingi vertinant teisme liudytojų įvardintas priežastis, kuriomis buvo aiškinami pakitę parodymai. Kaip matyti, iš esmės visų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, analogiškas turinys duotas ne tik pirmos apklausos metu, o be išimties visą ikiteisminį tyrimą. Tokiame kontekste teiginiai apie tai, kad iškart po sulaikymo parodymus davė iš baimės, prigąsdinti, norėdami kuo greičiau būti išleisti į namus ir pan., neturi reikšmės, kadangi ir vėliau asmenų parodymai nepakito, nors ne vienas jų buvo apklaustas dar ne kartą, ir apklausose, atliktose net ir po metų ar kelerių, parodymai, kaip minėta, iš esmės nesikeitė, priešingai, liudytojai (tuo metu įtariamieji) davė dar išsamesnius parodymus, atskleidžiančius neteisėtus tiek savo, tiek ir apeliantų veiksmus. Antai, nors H. A. pirmosios instancijos teisme tikino neva jį apklausiant buvo daromas spaudimas, kalbėta apie „jo uždarymą“, paleistas tik tada, kai neskaitęs pasirašė protokolą, pats buvo pasimetęs, niekas nedavė net vandens atsigerti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad H. A. buvo apklaustas ne tik iš karto po sulaikymo (čia pabrėžtina, kad iš sulaikymo paleistas tą pačią dieną), bet dar ne kartą ir vėliau, t. y. 2 kartus praėjus nepilnai dviem mėnesiams nuo pirmos apklausos (vienu atveju ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją), trečią kartą – po pusantrų metų; liudytoja H. S. aiškino, kad buvo verčiama duoti atitinkamus parodymus ir jai esą nebuvo jokio kito pasirinkimo, be maisto ir vandens buvo laikoma ilgą laiką, gąsdino kalėjimu tuo atveju, jei nepasirašys, tačiau tokie pat liudytojos parodymai užfiksuoti ir po daugiau nei pusantrų metų surašytuose protokoluose; liudytojas A. R. taip pat tvirtino, jog buvo prigąsdintas, sakė, kad jį uždarys į kalėjimą, tyrėjai rašė, ką norėjo, o jis tuo tarpu pasirašė nieko neskaitydamas, nors tokius pat, tik dar išsamesnius parodymus davė kitoje, daugiau nei po dvejų metų atliktoje apklausoje.
20. Toliau nėra tikslinga atskirai minėti visų kitų liudytojų, kadangi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui pastarųjų išsakytos priežastys, kuriomis buvo aiškinamos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų aplinkybės, nėra pagrįstos ir jos niekaip nepaaiškina viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme duotų parodymų turinio skirtumų. Svarbu tai, kad be išimties visų apklausose dalyvavo gynėjai; jei pirmose apklausose dalį gynė valstybės skirti advokatai, vėliau kone visi gynėjus pasirinko savo iniciatyva, tačiau tai jokios įtakos parodymams neturėjo. Iš apklausų protokolų matyti, kad pastabų dėl surašyto turinio nebuvo reiškiama, o apie tai, kad neva buvo daromas psichologinis spaudimas, nė vienas iš buvusių įtariamųjų, šioje byloje liudytojų, viso proceso metu niekur nesikreipė ir nė neužsiminė apie tai, o pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas (tyrėjas) S. Varivoda kategoriškai paneigė bet kokią neleistino poveikio galimybę. Reikšminga ir tai, kad dėl visų anksčiau nurodytų šios bylos liudytojų buvo priimti baudžiamieji įsakymai, nei dėl vieno iš jų nebuvo gautas prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, visi baudžiamieji įsakymai yra įsiteisėję. Tokia aplinkybių visuma pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui kritiškai vertinti teisme duotus N. V., H. S., H. A., J. Š., J. S. K. (past. pastarojo parodymai iš dalies prieštarauja kitų liudytojų parodymams, kas bus pažymima vėlesnėje šios nutarties dalyje), R. Ž., A. R., D. J. ir R. S. parodymus ir atitinkamai bendrame įrodymų kontekste remtis tais pastarųjų parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminiame tyrime. Aiškiai nepagrįstais ir deklaratyviais teiginiais paremtas siekis atsisakyti nuoseklių viso ikiteisminio tyrimo metu (ne kažkurios vienos apklausos) duotų parodymų negali būti savaiminis pagrindas tokius parodymus ignoruoti ir nevertinti jų. Atkreiptinas dėmesys, kad, antai, liudytojas H. A. buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur tuo metu kaip įtariamasis davė tokius pačius parodymus kaip ir viso ikiteisminio tyrimo metu. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-83-699/2015). Papildomai paminėtina, kad H. A. ikiteisminio tyrimo stadijoje duotų parodymų esminės aplinkybės iš esmės sutampa su visų kitų liudytojų ikiteisminiame tyrime duotais parodymais dėl prekių pirkimo iš Kinijos per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Čia dar pabrėžtina, kad savo turiniu iš esmės analogiški ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra užfiksuoti ir A. P., taip pat K. M. apklausose, šie duomenys vertintini kaip rašytiniai įrodymai (A. P. teisme atsisakius duoti parodymus, o K. M. nesant galimybės apklausti, šiam mirus, dėl ko pastarojo parodymai BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka pirmosios instancijos teisme perskaityti balsu). Paminėjus liudytoją A. P., tikslinga pažymėti, kad skunduose yra akcentuojama, kad tik po šios liudytojos atsisakymo duoti teisme parodymus, likę liudytojai, dėl kurių yra priimti baudžiamieji įsakymai ir kurie buvo kviečiami į pirmosios instancijos teismą, priešingai nei tie, kurie buvo iškviesti iki A. P., nebebuvo įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokios nurodomos aplinkybės yra teisingos, sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį liudytojų (H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž.) įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, kadangi teismų praktikoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tokie asmenys neįspėjami nei dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, nei dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-856/2006, 2K-377-511/2016). Visgi toks BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas nėra esminis, be to, pirmosios instancijos teismas teisme duotais minimų liudytojų parodymais apkaltinamajame nuosprendyje nesirėmė.
21. Apeliaciniuose skunduose teisingai nurodoma EŽTT ir kasacinio teismo praktika, jog vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus, turi būti skiriamas didesnis dėmesys tokių parodymų patikimumo vertinimui, tačiau čia pabrėžtina ir tai, kad tai nereiškia, kad tokių asmenų parodymais negali būti remiamasi, kadangi BPK nuostatos to nedraudžia. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, jog, kaip matyti iš anksčiau nurodytų liudytojų parodymų, kuriuos pastarieji davė apklausti įtariamaisiais, turinio, apklaustini asmenys iš pat pradžių papasakojo apie savo pačių neteisėtus veiksmus, nebandydami jų neigti, menkinti, perkelti atsakomybę nuteistiesiems, įrodinėti, kad be jų nusikalstamos veikos nebūtų padarytos ir pan. (priešingai, pavyzdžiui, ne vienas iš apklaustų liudytojų nurodė patys savo iniciatyva kreipęsi į P. T. dėl prekių pristatymo į Lietuvą). Paminėtina ir tai, kad liudytojų (tuo metu įtariamųjų) parodymai nekito ir po to, kai dėl jų buvo priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų (dėl šių veikų įtarimai buvo pareikšti veikiant bendrininkų grupėje, be kita ko, ir su P. T. suburtų organizuotų grupių narių valdomomis įmonėmis, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. T. suburtos organizuotos grupės nariais, tarp jų P. T., V. O.), toliau tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl BK 222 straipsnio 1 dalies (tik A. R. atveju pagal BK 300 straipsnio 1 dalį). Taigi nagrinėjamu atveju ankstesnis liudytojų statusas nesudaro pagrindo duotus parodymus vertinti kaip nepatikimus.
22. Apeliacinių skunduose, įrodinėjant esą ikiteisminiame tyrime duoti liudytojų ((duomenys neskelbtini) prekeivių) parodymai neatitinka tikrovės ir yra duoti asmenims esant prigąsdintiems ir patyrus spaudimą, pažymima neva kitiems sulaikytiems prekeiviams, kurie tyrėjų spaudimui nepasidavė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (net ir esant analogiškoms VMI specialistų išvadoms). Dėl pastarųjų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, apeliantų pažymimos aplinkybės šioje byloje nebuvo tirtos ir neįeina į nagrinėjamos bylos apimtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl anksčiau aptartų liudytojų ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, atsižvelgdama ir į pirmosios instancijos teisme apklaustų A. L., O. V., G. B. parodymus, kurių metu pastarosios teigė prekes įsigydavusios iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jas išsirinkdavo atvykusios į bendrovės ofisą, pirkimas – pardavimas būdavo įforminamas atitinkamais dokumentais, kuriuose buvo nurodoma reali (ne sumažinta) prekių kaina, būtent į ką atsižvelgti ir įvertinti prašoma nuteistojo V. O., jo gynėjos ir juridinio asmens atstovės apeliaciniuose skunduose. Pabrėžtina, kad pagal pareikštų kaltinimų ribas nagrinėjamoje byloje nebuvo tirtos nurodytų liudytojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo – pardavimo aplinkybės, vien tai, kad teisme gynybos iniciatyva iškviestų liudytojų parodymai yra kitokie nei nagrinėjamoje byloje anksčiau apklaustų viso pakankamai ilgai besitęsusio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, savaime jų nepaneigia, priešingų išvadų darymas neabejotinai rodytų selektyvų vertinimą.
23. Galiausiai apeliaciniuose skunduose, ypač nuteistojo V. O., jo gynėjos ir juridinio asmens atstovės, yra įrodinėjama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojų ((duomenys neskelbtini) prekeivių) teisme duotus parodymus vertino kaip pakeistus bei iš esmės skirtingus nuo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų. Laikydamiesi tokios pozicijos, apeliantai cituoja liudytojų (H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., A. R., D. J.) parodymų atitinkamas dalis ir tvirtina, kad liudytojai teisme ne pakeitė, o tik praplėtė „savo pačių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų detalizaciją“, patikslino ankstesnius parodymus. Su tokiais argumentais sutikti taip pat negalima. Nors liudytojai teisme, bandydami paaiškinti skirtumus tarp anksčiau savo pačių duotų parodymų, ėmė tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose dokumentuose prekių kainos, anaiptol, nebuvo sumažintos, o anksčiau nurodydami tokią aplinkybę, turėjo galvoje, kad sąskaitose faktūrose tiesiog neatsispindėdavo ta už užsakomas prekes mokamų pinigų dalis, kurią jie patys asmeniškai išsirinkę ir užsisakę prekes Kinijoje, tiesiogiai sumokėdavo kinams, kitaip tariant, jų žodžiais palikdavo „kaip užstatą“, „avansą“ ar „dovaną“, akivaizdu, kad tokie teiginiai neatitinka ikiteisminiame tyrime duotų parodymų esmės. Iš ikiteisminės tyrimo stadijos, kurioje, pabrėžtina, liudytojai buvo apklausti ne po vieną kartą, matyti, kad asmenys nurodė, kaip per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkamos prekės iš Kinijos, vėliau pastarajai bendrovei organizuojant tų prekių pristatymą į Lietuvą, aiškino, jog prekių atvežimo kaina dokumentuose nebuvo nurodoma, už pristatymą atsiskaitydavo tik grynais, to nefiksuojant jokiuose dokumentuose. Tai, kad liudytojai parodė, jog išsirinkus prekes Kinijoje, būdavo paliekamas užstatas, jokiu būdu nereiškia, kad būtent dėl tos priežasties ir ta apimtimi sąskaitose faktūrose būdavo nurodoma mažesnė prekių kaina. Priešingai, iš liudytojų parodymų aiškiai matyti, kad prekių sumažinta kaina buvo nurodoma, siekiant mokėti mažesnius mokesčius (antai, A. R. parodė „< ... > PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti realūs kiekiai, išreikšti vienetais prekių, tačiau kaina yra žymiai mažesnė. Tai reikalinga tam, kad apskaitos dokumentuose nebūtų parodyti realūs pirkimai už realią kainą, kadangi reikėtų mokėti mokesčius < ... >“, 11 t., b. l. 77-76; R. Ž. – „UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, aš įtraukiu į savo buhalterinę apkaitą ir Vilniaus VMI pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumažinu mokėtiną pajamų mokestį“, 10 t., b. l. 46; H. S. – „< ... > nerodydama tikrų prekių kainų, mažindama kainas, aš norėjau nuslėpti realiai gaunamas pajamas, sumažinti deklaruojamų prekių apyvartą < ... >“, 8 t., b. l. 116-117). Iš naujo atskirai nedėstydama kiekvieno liudytojo parodymų (jie išsamiai surašyti skundžiamame nuosprendyje), tačiau detaliai susipažinusi su kiekvieno iš aptariamų liudytojų viso proceso metu duotais parodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog teisme duoti liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, vertinimo klaidos nepadarė. Atskirai pažymėtini nebent liudytojo J. S. K. parodymai. Pastarasis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme parodė, jog už prekes (įtraukiant ir pristatymą į Lietuvą) atsiskaitydavo pilnai su kinais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekam pinigų nemokėjo, tačiau tuo pačiu jo parodymuose užfiksuota, kad būtent per UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais buvo apiforminamas prekių pirkimas – pardavimas, dokumentuose nurodant tikrovę neatitinkančius duomenis dėl prekių kainos. Nors pastarojo liudytojo parodymai skirtingose baudžiamojo proceso stadijose skiriasi iš esmės dėl aplinkybės, susijusios su dokumentuose nurodoma prekių verte (ikiteisminiame tyrime nurodė, kad sąskaitose faktūrose buvo nurodytos mažesnės (30-50 proc.) prekių kainos nei už jas realiai buvo sumokėjęs Kinijoje, ko teisme nebepatvirtino), tačiau analizuojant bendrai nesunku pastebėti, kad minimo liudytojo parodymai prieštarauja kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, rašytinei bylos medžiagai, tuo pačiu yra nelogiški, kadangi pagal liudytojo parodymus susidarytų situacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant jokių santykių tarp pastarosios bendrovės ir J. S. K., dėl nesuprantamų priežasčių formino tikrovės neatitinkančius dokumentus (atitinkamai turėjo pareigą mokėti mokesčius, nors ir mažesnius, atsižvelgiant į sumažintas prekių vertes), kas esmingai prieštarauja netgi pačių apeliantų pozicijai.
24. Kita pakankamai didelė apeliacinių skundų argumentų grupė yra nukreipta į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų, kuriomis kaip kaltę pagrindžiančias įrodymais, buvo remtasi specialistų išvadomis, paneigimą. Prieš atsakant į šiuos skundų argumentus, pirmiausia aptartinas kitas su tu susijęs ir apeliantų viso proceso metu keltas klausimas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neorganizavo ir nevykdė prekių iš Kinijos prekybos, atitinkamai neteikė prekių gabenimo paslaugų, o visas prekes, kurias pagal byloje nurodytas PVM sąskaitas faktūras pardavė pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems (duomenys neskelbtini) prekeiviams, įsigijo Bendrijos viduje, o būtent iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ (iš pastarosios pirko didžiąją dalį prekių) ir Lietuvos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (ženkliai mažesne apimtimi). Būtent tokias aplinkybes visąlaik tvirtino nuteistieji, analogiška pozicija buvo išsakyta ir apeliacinės instancijos teisme, apklausiant V. O. ir P. T. (pastarasis davė parodymus apie tai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo prekes Kinijoje, jas transportuodavo į Lietuvą, dalį jų parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, gynyba, akcentuodama tai, kad nebuvo tirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įsigijimo dokumentai, teikė prašymą skirti apskaitos ir finansų ekspertizę (tuo pačiu teismui buvo pateikti papildomi dokumentai). Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl būtinumo skirti prašomą ekspertizę, išsikvietė į posėdį ir apklausė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertą M. Barkauską (prieš tai pastarajam susipažinimui buvo pateikti aktualūs dokumentai), po ko 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi visgi atsisakė skirti minimą papildomų žinių reikalaujantį tyrimą, konstatavęs, kad jis „nesudarys galimybės atsakyti į esminį šioje byloje klausimą, ar prekės parduotos už kainą, nurodytą sąskaitose faktūrose, o atliekant tyrimą tik pagal apskaitos dokumentus, rezultatas būtų panašus, koks įmonėje ir buvo apskaitytas“ (42 t., b. l. 8-37). Toks nurodytos teismo nutarties turinys rodo, jog gynybos keliamas klausimas dėl tikslingumo tirti, iš kokio šaltinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekes, kurias neva pardavė (duomenys neskelbtini) prekeiviams, liko nutylėtas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl su minimu klausimu susijusių argumentų iš esmės nepasisakė bei juos nutylėjo ir priimdamas galutinį procesinį sprendimą, nors keliama versija yra reikšminga, kadangi pasitvirtinus teiginiams, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) prekeiviams parduotas prekes išties įgijo Europos Sąjungos viduje (konkrečiai iš nurodytų įmonių), reikštų akivaizdžius prieštaravimus tarp ikiteisminiame tyrime duotų liudytojų parodymų, specialisto išvadų bei specialisto paaiškinimų, prasmės netektų Muitinio įvertinimo skyriaus specialistų išvados, neaktualūs būtų ir tyrimo metu paimti prekių užsakymo lapai.
25. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, vėl buvo teikiamas prašymas skirti apskaitos ir finansų ekspertizę. Gynyba akcentavo, kad specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kuria didesniąja dalimi ir buvo grindžiama nuteistųjų kaltė, surašyta neištyrus, iš kur, kokiu pagrindu ir kokiomis kainomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo prekes (44 t., b. l. 116-117). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskyrė papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimą, pavedant, be kita ko, atsakyti ir į klausimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įsigijimu (44 t., b. l. 162-166). Kartu su pavedimu atlikti papildomą tyrimą buvo pateikti baudžiamoji byla ir visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (taip pat ir tie, kuriuos gynyba pateikė papildomai). Atlikus tyrimą, apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. (21.73-32)-363-22 (44 t., b. l. 174-24). Iš šios specialisto išvados turinio matyti, kad pagal pateiktus klausimus (past. tyrimui atsakyti pavesti klausimai, išskyrus prekių įsigijimo aplinkybes, iš esmės buvo analogiški kaip ir nurodyti pirminėje specialisto išvadoje) nurodyta, jog įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat papildomai pateiktus dokumentus, kitų aplinkybių ir naujų duomenų nei buvo nurodyti 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje, nenustatyta. Akcentuotina tik ta specialisto išvados dalis, kurioje buvo pateikti atsakymai į klausimus dėl galimybės pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyti, iš kokio tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo aštuoniolikai (duomenys neskelbtini) prekeivių parduotas prekes; jei taip, tai kokia tų prekių įsigijimo kaina; ar šie pirkimai įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, privalomas pateikti mokestines deklaracijas, ar tos deklaracijos buvo pateiktos VMI. Necituojant visos atitinkamos išvados dalies, pažymėtina, kad specialistė konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 10 d. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje įformino prekių pirkimą iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso bendrai už 4 586 142,77 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo tiek iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių apmokestinamąją vertę bei nuo jos apskaičiuotą pirkimo PVM (konkretūs duomenys įvardinti). Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, gautose iš Latvijos įmonės, už bendrovės įsigytas prekes nuodyti prekių pavadinimai, kiekis vienetais ir suma; prie PVM sąskaitų faktūrų pridėtuose medžiagų pajamavimo lapuose nurodyti prekių kodai, pavadinimai, kaina, kiekis vienetais ir suma. Galimybės nustatyti, kokiais dokumentais remiantis medžiagų pajamavimo lapuos surašyti prekių kodai, nėra. Prie PVM sąskaitų faktūrų taip pat pridėti krovinio važtaraščiai (CMR), kuriuose nurodyta, kad prekes iš Latvijos į Lietuvą gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jos užsakymu vežėjai – Latvijos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp pateiktų dokumentų rastas komercinis invoic‘as, kuriame nurodyta, jog prekės Latvijos įmonei pristatytos jūros transportu iš Kinijos įmonės (duomenys neskelbtini). Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, gautose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes, nurodyti prekių kodai, pavadinimai, kiekis vnt. ir suma. Iš abiejų įmonių įsigytas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė buhalterinės apskaitos registruose „Pirkimai pagal dokumentus, sandėlis“, kuriame nurodyta įsigijimo data, tiekėjas, prekių kodai, pavadinimai, kiekis vienetais, pirkimo kaina. Aptariamoje specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 10 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių įsigijimą iš Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, prekių įsigijimą iš pastarųjų įmonių patvirtino bendrovės direktorius V. O., daroma išvada, kad iš šių tiekėjų įsigytos prekės buvo parduotos pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems pirkėjams K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S.. Bendrovė, buhalterinėje apskaitoje apskaitydama įsigytas prekes, šioms prekėms suteikdavo vienodus prekių kodus, nepriklausomai nuo to, iš kokio tiekėjo tos prekės įsigytos, dėl ko iš bendrovės apskaitos nėra galimybės nustatyti, iš kurio konkretaus tiekėjo – SIA „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įsigytos ir kokios konkrečios prekės buvo parduotos nurodytiems pirkėjams (44 t., b. l. 174-24).
26. Taigi aptarta specialisto išvada iš esmės patvirtino apeliantų teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes pirko iš dviejų Europos Sąjungos įmonių, t. y. latviškos bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir lietuviškos – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tos prekės buvo apskaitytos buhalterinės apskaitos registruose, deklaruota apmokestinamoji prekių vertė ir nuo jos apskaičiuotas pirkimo PVM. Išvadoje konstatuota ir tai, kad iš nurodytų šaltinių įsigytos prekės buvo parduotos kaltinime įvardintiems (duomenys neskelbtini) prekeiviams. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialisto išvadą pateikusi specialistė N. Šimonienė išvadą patvirtino pilna apimtimi (45 t., b. l. 11-15). Visgi sprendžiant, ar tokios išvados kartu su specialistės parodymais gali būti vertinamos kaip reikšmingos sprendžiant dėl nustatytų bylos faktinių aplinkybių bei apeliantų kaltės, svarbu tai, kad nepaisant pateiktų dokumentų, iš kurių nustatytas prekių pirkimas iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nors pastarieji dokumentai dėl neaiškių priežasčių (jų V. O. ir apeliacinės instancijos teisme aiškiai ir suprantamai įvardinti nesugebėjo), nebuvo pateikti savo laiku, visgi jų tikrumas nėra paneigtas), bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasirinktas prekių apskaitymo būdas neleidžia spręsti, kad tos prekės buvo parduotos kaltinime nurodytiems (duomenys neskelbtini) prekeiviams. Matyti, kad prekės į apskaitą įtrauktos joms suteikiant vienodus kodus, o parduodant prekes fiziniams asmenims PVM sąskaitose faktūrose apsiribota tik prekės pavadinimu, nenurodant iš esmės jokių prekę identifikuojančių duomenų (kodų, artikulų, modelių). Iš bylos duomenų spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose fiksavo tik bendrą informaciją, vengdamas nurodyti prekę identifikuojančius duomenis. Taigi vien tas faktas, kad prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš įmonių SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pabrėžtina, kad tokia aplinkybė buvo žinoma pirminę išvadą pateikusiai specialistei J. Petrauskienei, ką pastaroji patvirtino tiek duodama parodymus, tiek minėta aplinkybė yra pažymėta ir pačioje išvadoje) (29 t., b. l. 1-40; 40 t., b. l. 31-39; 41 t., b. l. 189-197), niekaip neįrodo, kad šios prekės buvo parduotos byloje nurodytiems asmenims. Anksčiau nurodyta papildomą tyrimą atlikusios specialistės N. Šimonienės išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes pardavė pagal verslo liudijimus turgavietėje prekybą vykdžiusiems asmenims, yra paremta tik tuo, kad specialistė dokumentuose nerado daugiau jokių kitų duomenų, rodančių kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įsigijimo šaltinius. Akivaizdu, kad vien duomenų nebuvimas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl prekių apskaitymo bei pardavimo, nenurodant esminės prekę identifikuojančios informacijos, kartu su ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, užsakymų lapais, specialisto išvadomis ir specialistų parodymais, duomenimis, gautais kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (pvz., iš telefoninių pokalbių suvestinėse fiksuoto pokalbio Nr. 196 matyti, kad V. O. aptaria sąskaitos faktūros išrašymą iš Kaliningrado atvykstančiam kroviniui, kalbama, kad sąskaita faktūra reikalinga tik siekiant „pravažiuoti muitinę“), taip pat duomenimis apie P. T. perduotas O. D. dideles grynųjų pinigų sumas, susijusias su O. D. vykdytais pinigų pervedimais per ofšorinių kompanijų banko sąskaitas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi O. D. ikiteisminis tyrimas dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutrauktas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) (2 t., b. l. 7-13), niekaip neleidžia daryti išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziniams asmenims pardavė iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. į Europos Bendrijos teritoriją patekusias ir išmuitinimo procedūras praėjusias, įsigytas prekes. Tokiu būdu kritiškai vertintini nuteistųjų parodymai bei kaip nepasitvirtinę atmestini apeliacinių skundų argumentai, kuriais siekta įrodyti, kad absoliučiai visos (duomenys neskelbtini) prekeiviams parduotos prekės buvo įsigytos tik iš Europos Bendrijos teritorijoje veikiančių įmonių, o ne importuotos iš Kinijos ir būtent iš tų anksčiau nurodytų dviejų įmonių nupirktos prekės buvo parduotos bylos liudytojams.
27. Toliau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su specialistų išvadų vertinimu. Pastariesiems klausimams apeliaciniuose skunduose skirta nemaža dalis argumentų. Apeliantai kategoriškai nesutinka su 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ pateiktomis išvadomis, taip pat specialistės J. Petrauskienės paaiškinimais, užfiksuotais 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto paaiškinimų protokole. Nurodoma, kad specialisto išvada surašyta neatlikus objektyvaus visos juridinio asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą, o tik pasirėmus anksčiau kitų specialistų atliktais ūkinės veiklos tyrimais dėl atskirų fizinių asmenų, nors pastarieji tyrimai, anot apeliantų, atlikti aiškiai išeinant už savo tyrimų ribų, nepagrįstai vertinant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), kurie pripažinti kaip neatitinkantys tikrovės. Be to, visuose specialistų tyrimuose buvo remiamasi ikiteisminio tyrimo metu duotais fizinių asmenų parodymais, kurie išgauti darant neteisėtą poveikį. Akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pats pripažino, jog 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvada yra sąlyginė, o tokia išvada, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas bylos teisminio nagrinėjimo metu nekelia abejonių, kas, apeliantų teigimu, nenustatyta nagrinėjamu atveju.
28. Nepaisant apeliantų gausių argumentų, nukreiptų į siekį paneigti pagrindinę išvadą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, o taip pat specialistų išvadas dėl atskirų fizinių asmenų veiklos tyrimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas specialistų išvadas bei specialistų parodymus vertino netinkamai bei nepagrįstai pripažino juos įrodymais, pagrindžiais nuteistųjų kaltę. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad tais atvejais, kai byloje reikalingos specialiosios žinios tam tikroje srityje (nagrinėjamoje byloje – buhalterinės apskaitos ir mokesčių srityse), yra skiriamas objektų tyrimas. Siekiant, kad specialistas galėtų atlikti pavestą tyrimą, jam pateikiama visa tyrimui reikalinga medžiaga, taip pat ir reikalinga baudžiamosios bylos medžiaga (jei reikia – ir įtariamųjų bei liudytojų apklausų protokolai ar kita medžiaga) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Nagrinėjamu atveju ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti kartu su užduotimis buvo pateikti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai bei apskaitos registrai (konkretūs dokumentai įvardinti specialisto išvados tiriamojoje dalyje), įtariamųjų ((duomenys neskelbtini) prekeivių, taip pat V. O., J. D.) protokolų kopijos, Muitinės specialistų išvadų dėl prekių vertės nustatymo kopijos. Remiantis visais šiais duomenimis ir buvo surašyta specialisto išvada. Nors apeliantai ir tikina, kad specialistė negalėjo pasitelkti (duomenys neskelbtini) prekeivių parodymų, tačiau akivaizdu, kad tokie duomenys atliekant tyrimą negalėjo būti ignoruojami, priešingu atveju, tyrimas vien pagal pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (beje, tik tų dokumentų dalį) būtų buvęs tik formalus, neišsamus ir neobjektyvus. Specialistė ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą teikdama išvadas atsižvelgti į visus jai pateiktus duomenis. Čia pabrėžtina, kad specialistas tik negali atlikti parodymų procesinio įrodomojo vertinimo, jų tikrumą ir patikimumą turi įvertinti teismas. Kaip matyti, specialistė J. Petrauskienė parodymų, o taip pat ir kitų duomenų patikimumo ir nevertino, specialisto išvada buvo surašyta iš tyrimui pateiktų duomenų visumos (ne tik pagal ikiteisminiame tyrime duotus asmenų parodymus). Duomenų vertinimą atliko pirmosios instancijos teismas, o, patikrinus bylą apeliacine tvarka, konstatuoti, kad buvo pažeistos duomenų pripažinimo įrodymais taisyklės, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse, nėra pagrindo.
29. Teisėjų kolegija ankstesniais šioje nutartyje išdėstytais argumentais padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų ((duomenys neskelbtini) prekeivių) parodymais, taigi, atitinkamai ir specialisto išvada tuo aspektu, kad joje pateiktos išvados yra duotos, be kita ko, atsižvelgus į šiuos liudytojų parodymus, abejonių dėl savo patikimumo nekelia. Apeliaciniuose skunduose yra ginčijamos ir specialistų išvados dėl atskirų prekeivių ūkinės finansinės veiklos tyrimo, tačiau esminis apeliantų nesutikimas čia vėlgi yra grindžiamas tuo, kad ir minėtos išvados yra paremtos liudytojų parodymais. Iš byloje esančių specialistų turinio matyti, kad specialistams visais atvejais buvo pateikta operatyvaus patikrinimo surinkta informacija bei atitinkamų asmenų veiklos apskaitos dokumentai, dalyje kartu su užduotimis ir dokumentais buvo pateiktos ir specialistų išvados dėl prekių muitinės vertės. Specialistai, tyrę fizinių asmenų veiklą, išvadą surašė ne tik pagal apskaitos dokumentus, bet ir atsižvelgdami į apklausos protokoluose užfiksuotas aplinkybes, užsakymo lapų duomenis ir kt. Teisėjų kolegija nekartoja to, kad atsakant į užduotyse suformuluotus klausimus, buvo pagrindas atsižvelgti į apklausų protokole užfiksuotus parodymus, juolab, kai gretimai buvo pateikti ir užsakymo lapai, kuriuose prekių kainos buvo ženkliai aukštesnės nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose. Apeliaciniuose skunduose, suprantama, yra įrodinėjama neva pastarieji lapai neturi nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau čia pažymėtina, kad šiuose lapuose nurodyti duomenys sutampa su ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais apklaustų (duomenys neskelbtini) prekeivių parodymais (dėl prekių pirkimo Kinijoje, kinų išrašomų užsakymo lapų, prekių kainos) ir juos papildo. Taip pat kaip nepagrįsti atmetami skundų argumentai neva specialistai, tyrę fizinių asmenų veiklą, išėjo už tyrimų ribų, kadangi nepagrįstai vertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, t. y. PVM, sąskaitas faktūras, kurios nepagrįstai pripažintos kaip neatitinkančios tikrovės. Į tai apeliantams atsakytina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su užduotimis atlikti objektų tyrimą specialistams buvo pateikti tirtini klausimai. Kaip matyti, specialistų buvo prašoma atsakyti, be kita ko, ir į tai, ar prekės buvo apskaitytos, kokia nurodyta įsigijimo kaina; taip pat pavesta atsakyti ir į tai, ar buvo nustatyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar dėl jų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti konkrečių fizinių asmenų veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantai, specialistai ne išeidami už tyrimo ribų, o būtent pagal pavestas užduotis, tirdami prekių apskaitymą ir prekių kainas, atitinkamai turėjo analizuoti įsigijimo dokumentus (nagrinėjamais atvejais tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros), o, atsižvelgiant į tyrimui pateiktus protokoluose užfiksuotus įtariamųjų (prekeivių) parodymus dėl aplinkybių, susijusių su prekių užsakymu Kinijoje, jų pristatymu į Lietuvą, įsigijimo dokumentų išrašymu bei juose nurodomomis sumažintomis kainomis, taip pat esant pateiktiems užsakymo lapams (dalyje ir Muitinės laboratorijos specialisto išvadoms bei Muitinio įvertinimo skyriaus specialisto išvadoms), davė išvadas, kad PVM sąskaitose faktūrose prekių kainos neatitinka tikrovės, t. y. yra ženkliai mažesnės nei faktinės. Atsakant į klausimus dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, atitinkamai buvo konstatuota, kad veikloje pagal verslo liudijimus bei apskaitoje panaudojus juridinės galios neturinčias UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios neatitinka tikrovės, buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo įvardintos konkrečios nuostatos. Taigi nurodytos išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų neatitikimo tikrovei yra tiesiogiai susijusios su specialistams tirti pavestais klausimais, o ne viršijančios pavestų tyrimų ribas. Papildomai pažymėtina, kad visi fizinių asmenų veiklą tyrę specialistai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, kur įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingos išvados ar paaiškinimų pateikimo bei prisiekę, duotas išvadas patvirtino pilna apimtimi. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti fizinių asmenų ūkinės veiklos tyrimo išvadomis bei veiklą tyrusių specialistų parodymais.
30. Kaip nurodyta anksčiau, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą kartu su kitais duomenimis buvo pateiktos ir Muitinio įvertinimo skyriaus specialistų išvados dėl iš (duomenys neskelbtini) prekeivių paimtų prekių vertės nustatymo. Iš specialistės J. Petrauskienės parodymų matyti, kad lygindama kainas ji, be kita ko, atsižvelgė ir į minėtose specialistų išvadose nurodytą prekių vertę (kainas). Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą užduotys atlikti prekių muitinę vertę (kaip ir Muitinės laboratorijos išvadomis nustatyti prekių kombinuotos nomenklatūros kodą) buvo formuluojamos nepagrįstai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą netransportavo, jas įsigijo išimtinai Bendrijos viduje, kai tuo tarpu muitinė vertė nustatoma apskaičiuojant muitus tais atvejais, kai prekes į Bendriją įvežamos būtent iš trečiųjų šalių. Dėl pastarųjų teiginių apeliacinės instancijos teismas jau ankstesniais argumentais pasisakė, kad bylos duomenys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įsigijimo iš Latvijos bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtina, jog nagrinėjamos bylos liudytojams ((duomenys neskelbtini) prekeiviams) buvo parduotos iš Europos Sąjungoje veikiančių įmonių įsigytos prekės. Taigi su priešingų aplinkybių įrodinėjimu susiję apeliantų teiginiai vertintini kaip objektyviai nepatvirtinti ir yra atmestini.
31. Apeliaciniuose skunduose nurodoma ir tai, kad byloje nenustatyta, jog inventorizavimo metu rastas ir paimtas prekes, kurias vėliau tyrė muitinės specialistai ir kurių kainos buvo lyginamos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis kainomis, prekeiviai įsigijo būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, nenustatyta, kad tos prekės įsigytos pagal kaltinimo suklastotomis pripažintas sąskaitas faktūras. Dėl tokių teiginių pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nenurodant prekę identifikuojančių duomenų, atitinkamai negalima reikalauti dokumentais įrodyti anksčiau nurodytas aplinkybes. Čia neabejotinai pasitelktini liudytojų parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei išimant prekes, nei vėliau viso ikiteisminio tyrimo metu prekybą vykdę asmenys (šios bylos liudytojai) neginčijo, kad prekės yra įsigytos iš (per) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antai, pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas M. Šlekys dar gi parodė, kad „žmonės, kuriuos tikrinau, patys pasakė, kad čia konkrečiai yra šitų striukių dokumentai“ (40 t., b. l. 111-119).
32. Specialisto išvadų (tiek pagrindinės – 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, tiek ir eilės specialisto išvadų dėl atskirų fizinių asmenų veiklos tyrimo) įrodomoji reikšmė ginčijama ir konstatuotų išvadų sąlyginumu. Tai, kad minėtos išvados yra sąlyginės, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog specialistai atliktuose ūkinės finansinės veiklos tyrimuose vien pagal buhalterinius duomenis bei Muitinės atliktų iš tų pačių asmenų bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)” tyrimo metu paimtų prekių vertės nustatymo tyrimus gautą informaciją negalėdami nustatyti dalies aplinkybių – bendrovės gaunamų pajamų ir priklausančių mokėti mokesčių sumos dydžio – galėjo pasitelkti liudytojų parodymus, tačiau tokios specialisto išvados iš esmės vertintinos kaip sąlyginės. Čia pabrėžtina, kad vien tas faktas, jog išvada yra sąlyginė, savaime nereiškia, kad tokia išvada neturi įrodomosios reikšmės. Jeigu teisminio nagrinėjimo metu yra patvirtinamas duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas ir jis nekelia abejonių, tokia išvada gali būti pripažinta kaip turinti įrodomąją reikšmę (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-29-511/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386-307/2019). Šiuo atveju nagrinėjant bylą teisme kaip tik ir buvo patikrinti liudytojų parodymai (apie prekių įsigijimą, atvežimą bei mažesnių kainų nurodymą PVM sąskaitose faktūrose), kuriais specialistai rėmėsi teikdami išvadas; pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime duoti liudytojų parodymai yra patikimi, jų bylos medžiaga nepaneigia, todėl į juos pagrįstai atsižvelgta atliekant objektų tyrimus. Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu taip pat vertino liudytojų parodymus, analizavo priežastis, dėl kurių liudytojų parodymai teisme pakito, tačiau nenustatęs jokio objektyvaus pagrindo parodymų pakeitimui paaiškinti, pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadoms, kad specialistai pagrįstai atsižvelgė į tuos liudytojų parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo stadijoje. Čia dar pakartotina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo paskirtas papildomas juridinio asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimas, po ko pateikta 2020 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada, tačiau, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos anksčiau išdėstytus argumentus, apeliantų keliama versija dėl to, kad (duomenys neskelbtini) prekeiviams parduotos prekės buvo įsigytos Europos Sąjungos viduje, o ne trečiojoje valstybėje (Kinijoje), atlikus minėtą išvadą liko visgi nepatvirtinta. Jokių kitų reikšmingų aplinkybių ir duomenų, nei įvardinti J. Petrauskienės specialisto išvadoje, nekonstatuota, taigi, ir po papildomo tyrimo nebuvo nustatytos kitokios, nei ikiteisminiame tyrime liudytojų nurodytos, aplinkybės.
33. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nurodyto juridinio asmens neapskaitytų pajamų dydis buvo apskaičiuotas sąlyginai, kaip nurodyta nuosprendyje, iš turimų duomenų išvedant aritmetinius vidurkius ir skaičiavimus atliekant įmonei palankiausiu būdu. Visgi iš specialistės J. Petrauskienės parodymų matyti, jog skaičiuojant buvo išvedamas ne aritmetinis vidurkis, o taikomas mažiausios kainos principas, tačiau tuo pačiu įmonei palankiausiu būdu. Toks skaičiavimas nėra draustinas. Nors apeliantai pabrėžia, kad liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, kiek konkrečios prekės, nurodytos bendrovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, skiriasi nuo realiai apmokėtų, tačiau čia pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju dokumentiškai tokia aplinkybė ir negali būti nustatyta. Tokia situacija yra sukurta pačių nuteistųjų, kurie pasirinko PVM sąskaitose faktūrose atvaizduoti tikrovę neatitinkančius duomenis. Dėl šios priežasties aiškiai nepagrįsti apeliantų reikalavimai konkrečiai pagrįsti (galima suprasti, jog reikalaujama pateikti atitinamus dokumentus ar kitokius rašytinius įrodymus), kiek buvo sumokėta už kiekvieną prekę. Akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos situacijoje tikrąją prekės kainą galima nustatyti tik pagal pirkime – pardavime dalyvavusių asmenų parodymus. Tie skirtingų sandorio šalių dalyvių (fizinių asmenų bei apeliantų) parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo įvertinti, konstatuotos išvados dėl liudytojų ((duomenys neskelbtini) prekeivių) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumo teisėjų kolegijos šioje nutartyje patvirtintos kaip teisingos. Pabrėžtina, kad vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, skaičiuojant neapskaitytų pajamų dydį, buvo remiamasi liudytojų įvardinta mažiausia kaina (ar mažiausiu procentu), t. y. skaičiavimą atliekant pačiu palankiausiu nuteistiesiems būdu. Čia darsyk primintina, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo proceso metu paskyrus papildomą juridinio asmens veiklos tyrimą, iš esmės jokių naujų aplinkybių ir duomenų nepaaiškėjo, esminės išvados yra analogiškos kaip ir tos, kurios pateiktos 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje (išskyrus ketvirtą punktą, dėl kurio pateiktų išvadų apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje yra pasisakęs jau anksčiau). Tikslinga pažymėti, kad minimas papildomas tyrimas buvo atliktas, be kita ko, ir pagal apeliantų pirmosios instancijos teisme vykusio teisminio nagrinėjimo metu pateiktus papildomus duomenis (pastarieji dokumentai dėl aiškiai nenurodytų priežasčių nebuvo pateikti pirminį tyrimą vykdžiusiai specialistei J. Petrauskienei; nors nuteistasis V. O. ir jo gynėja skunduose akcentavo, kad pirminė specialisto išvada buvo atliekama, neatsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)‘ kompiuteriuose įdiegtuose programoje „Agnum“ sukauptus duomenis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šie duomenys tyrimui buvo žinomi, jie buvo paimti 2011 m. spalio 10 d. bendrovės patalpose atliktos kratos metu, apžiūrėti 2014 m. balandžio 7 d. protokolu) (28 t., b. l. 158-159, 176-177).
34. Taigi visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu specialistų išvados įvertintos netinkamai, nepagrįstai pripažįstant įrodymais, kuriais buvo grindžiama nuteistųjų kaltė. Papildomai pažymėtina, kad nuteistojo V. O. gynėja ir juridinio asmens atstovė advokatė 2017 m. specialisto išvados, o taip pat ir papildomai atlikto tyrimo, surašant 2020 m. gruodžio 18 d. išvadą, objektyvu suabejojo dar ir dėlto, kad tas pats subjektas – VMI – atliko ir ūkinės finansinės veiklos tyrimą, ir tuo pačiu pareiškė civilinį ieškinį, kas esą rodo, jog tyrimas nebuvo objektyvus. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pabrėžtina, kad vien ta aplinkybė, jog VMI atliko specialių žinių reikalaujantį tyrimą, o vėliau, nustačius duomenis dėl į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių bendrai 24 196,60 Eur sumai, atitinkamai pareiškė civilinį ieškinį dėl šios žalos atlyginimo, savaime nereiškia, kad specialisto išvados buvo formuluojamos neobjektyviai ir šališkai, turint tikslą pareikšti turtines pretenzijas. Proceso metu nei pirminę išvadą pateikusiai specialistei J. Petrauskienei, nei papildomą tyrimą atlikusiai specialistei N. Šimonienei nebuvo reiškiami nušalinimai, atskirai toks klausimas nekeliamas ir apeliaciniuose skunduose, o vien tai, kad apeliantų netenkina specialisto išvadų turinys, neleidžia spręsti apie specialisto išvadų neobjektyvumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismų praktikoje apstu bylų, kada specialių žinių tyrimus atlieka VMI, kuri tuo pačiu yra ir civilinis ieškovas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-654/2020).
35. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. O., P. T. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai nuteisti padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio dalyse (nuosprendžio 100 – 106 lapai ir 108 – 110 lapai) yra išdėstyti iš esmės aiškūs motyvai, pagrindžiantys teismo išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Teisėjų kolegija išdėstytiems argumentams pritaria (dėl tyčios turinio pasisakytina atskirai) ir jų nekartoja, juolab, kad esminiais apeliacinių skundų argumentais buvo ginčijamas duomenų, kurie pripažinti įrodymais ir kuriais remtasi darant apkaltinančias išvadas, patikimumas, nesutinkama su jų vertinimu (atitinkami apeliantų teiginiai atmesti kaip nepasitvirtinę), būtent kas ir buvo analizuojama ankstesnėje šios nutarties dalyje.
36. Pastebėtina, kad apeliaciniuose skunduose yra akcentuojama esą nagrinėjamoje byloje taip ir nebuvo nustatytas būtinasis sukčiavimo, o taip pat ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – didelė žala. Kaip galima matyti, tokia apeliantų pozicija vėlgi kildinama su reikalavimu nevertinti liudytojų ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, remtis būtent dokumentuose užfiksuotais duomenimis, kas būtų aiškiai ydinga. 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvada kartu su 2017 m. lapkričio 8 d. specialistės paaiškinimų protokole užfiksuotais J. Petrauskienės paaiškinimais (pastarieji duoti nevertinant išvadoje nurodytų A. L. ir R. L. prekių pirkimo – pardavimo sandorių) nustatyta, kad 2010 m. sausio-gruodžio mėn. – 2011 m sausio-spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą nesumokėjo 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM mokesčio ir 503 Lt (145,68 Eur) pelno mokesčio, t. y. iš viso 83 547,04 Lt (24 196,90 Eur) PVM ir pelno mokesčių (29 t., b. l. 1-40, 154-155), kas atitinka BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyto didelės vertės turto ribą (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija įtvirtino 32 500 Lt, t. y. 9 412,65 Eur dydį).
37. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose yra išskiriama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurios apeliantai pabrėžtinai nurodo neskundžiantys, t. y. teismo išvada dėl nuteistųjų tyčios turinio, o, būtent, konstatuotos netiesioginės tyčios. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas, pasisakydamas dėl nuteistųjų tyčios turinio, nurodė „kaltinamieji V. O., P. T., suprasdami, kad jie neturi teisės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie sukelia teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai bendrais veiksmais, norėjo taip veikti, suprato, kad dėl tokių jų veiksmų gali kilti pasekmės ir nors tokių padarinių (didelės žalos atsiradimo) galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia“ (nuosprendžio 101 lapas). Atsižvelgdami į tai, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu pripažintini kaltais nuteistieji, padaromi tik tiesiogine tyčia, o skundžiamu nuosprendžiu konstatavus, jog nuteistieji veikė netiesiogine tyčia, apeliantai tvirtina, kad vien jau dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti paliktas galioti, o padarius išvadą dėl nuteistųjų veikimo netiesioginės tyčios forma, turi būti išteisinti dėl anksčiau įvardintų nusikalstamų veikų, juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje prokuroro apeliacinis skundas nepaduotas ir daryti kitokias išvadas dėl tyčios turinio negalima.
38. Su tokiais apeliantų argumentais sutiktina tik dalyje dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išties nurodyta, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos netiesiogine tyčia, nuteistiesiems suprantant, kad jie neturi teisės bendrovės dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkančius duomenis, sukeliančius teisines pasekmes, tačiau vis tiek tą atlikus bendrais sąmoningais veiksmais, norėjus taip veikti, suprantant, kad dėl tokių veiksmų gali kilti pasekmės ir nors tokių padarinių (didelės žalos atsiradimo) galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kiti. Visgi iš to paties nuosprendžio matyti aiškiai matyti, kad teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstydamas įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, aplinkybes nurodė, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, be kita ko, analogiška tyčios forma nurodyta ir bausmės skyrimo motyvuose, be to, aptariant sukčiavimo nusikaltimą, nurodoma, kad jis padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Sutiktina su prokuroro baigiamojoje kalboje išsakyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog nuteistieji nenorėjo konkrečių padarinių, o, būtent, didelės žalos kilimo, nors sąmoningai leido tokio masto žalai atsirasti, suklydo įvardindamas tyčios formą. Byloje surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai, kurie yra išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, leidžia spręsti, kad nuteistieji veikė tiesiogine neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia, t. y. klastodami dokumentus, aiškiai suprato, siekė ir norėjo apgaule sumažinti valstybei mokėtinus PVM ir pelno mokesčius ir tokių suklastotų dokumentų pagrindu bendrovė išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 24 196,90 Eur dydžio nurodytų mokesčių. Ta aplinkybė, jog kaltininkai iš anksto nežinojo, kokio konkrečiai dydžio prievolės bus išvengta, nešalina atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018). Priešingai nei užsiminė gynyba, tokia išvada (dėl tiesioginės neapibrėžtos tyčios) nereiškia nuteistųjų padėties pasunkinimo, kadangi skundžiamu nuosprendžiu yra aiškiai konstatuota, kad įrodytais pripažinti nusikalstami veiksmai, kurie detaliai išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, yra padaryti nuteistiesiems veikiant tiesiogine tyčia, galiausiai iš visų nuosprendžių motyvų matyti, kad nuteistųjų veiksmais buvo siekiama vienintelio tikslo – sumažinti valstybės biudžetui mokėtiną PVM, kas kartu su anksčiau aptartomis aplinkybės rodo veikimą esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai.
39. Pastebėtina, kad sakydamas baigiamąją kalbą nuteistojo P. T. gynėjas iškėlė nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį klausimą. Nors apeliaciniame skunde nesutikimas su nusikalstamos kvalifikavimu nebuvo išsakytas ir buvo prašoma dėl visų nusikalstamų veikų tik išteisinti, baigiamojoje kalboje visgi užsiminta, kad tuo atveju, jeigu bus paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, tikslingą spręsti, jog nuteistųjų veiksmai galimai atitinka neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių, t. y. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, taip patį apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) sudėtį. Kaip galima suprasti, tokiais argumentais lyg ir prašoma, nenustačius pagrindo išteisinti, P. T. (tiesa, skunde nurodoma, jog visų nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti neteisingai) veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 1 dalį, taip pat gynėjas mini ir BK 222 straipsnį (dėl pastarojo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo P. T. buvo išteisintas). Išsakydamas nesutikimą su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, gynėjas akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai būtų suformuotos fiktyvios teisės į mokesčių grąžinimą iš valstybės biudžetą ar panaikintos PVM ar pelno mokesčio sumokėjimo prievolės valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu, siekiant gauti turtinę naudą iš valstybės biudžeto (skunde atitinkamai nurodoma teismų praktika).
40. Sukčiavimui, dėl kurio šioje byloje yra nuteisti P. T., V. O. ir juridinis asmuo, būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinę žalą (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus yra turtinės prievolės išvengimo, kaip alternatyvaus sukčiavimo veikos požymio, aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-224/2008, Nr. 2K-7-648/2019).
41. Nagrinėjamoje byloje veikos yra padarytos nesumokėjus mokesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-648/2019). Teismų praktikoje vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui tokios veikos paprastai yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-185-942/2016, Nr. 2K-270-942/2015 ir kt.). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas, teismų praktikoje taip pat nelaikomi turtiniu sukčiavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-189/2014, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017). Sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) atribojimo, teismų praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-156-788/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017).
42. Teismų praktikoje nurodyta, kad kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai gali būti pripažįstami sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Antai, kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-322/2013, Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016). Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, Nr.2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-363-746/2016). Nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad tokios praktikos įsitvirtinimas PVM bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016).
43. Nagrinėjamoje byloje vertinant nuteistųjų veiksmus, atsižvelgiant į šią anksčiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija turi pilną pagrindą išvadai visų nuteistųjų veiksmuose konstatuoti apgaulę – būtinąjį sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymį. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, į juos įtraukiant neteisingus duomenis apie mažesnę prekių kainą negu reali vertė (tokie veiksmai buvo nevienkartiniai, tęsėsi pakankamą laiko tarpą), taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, suklastoti dokumentai įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o vėliau suklastotų dokumentų pagrindu buvo parengtos ir VMI pateiktos neteisingos deklaracijos. Taigi tokie veiksmai rodo aiškų apgaulės buvimą, dėl ko nėra pagrindo spręsti apie mažesnio pavojingumo nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
44. Taigi V. O. ir P. T. veiksmai padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas yra įrodyti ir nekelia abejonių. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma teismą ignoravus nuteistųjų parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl esminės pastarųjų pozicijos pasisakė, o detaliai analizuoti kiekvienos parodymuose minimos aplinkybės nėra pagrindo, juo labiau, kad nuosprendyje išdėstyti įrodymai leidžia apeliantų parodymus vertinti kritiškai (reikšmingos aplinkybės, paneigiančios nuosprendyje išdėstytus įrodymus ir teismo padarytas išvadas, nepaaiškėjo ir apklausus V. O. bei P. T. apeliacinės instancijos teisme). Nuteistųjų kaltės nepaneigia ir liudytojų R. M. , A. R., V. B., V. G., J. D. (beje, pastarasis, ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigas, teisminio nagrinėjimo metu, išsakęs analogiškas priežastis kaip ir anksčiau aptarti liudytojai, iš esmės pakeitė parodymus, nors ikiteisminiame tyrime buvo parodęs, kad P. T. faktiškai valdė įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, būtent pastarasis priimdavo valinius sprendimus ir duodavo kitiems nurodymus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi prekių importu iš Kinijos, jų išmuitinimu ir pardavimu; iš Kinijos importuotas prekes dažniausiai parduodavo verslo liudijimą turintiems asmenims; girdėdavo, kaip V. O. kalbėdavosi su asmenimis, kurie dirbo pagal verslo liudijimus ir klausdavo, kokius prekių kiekius ir kainas įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašomas PVM sąskaitas faktūras; matydavo, kaip P. T. prekeiviai atnešdavo grynuosius pinigus, tačiau tuomet dokumentai nebuvo išduodami ir kt.) parodymai.
45. Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų ((duomenys neskelbtini) prekeivių), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų J. D., A. R. (patvirtinusio, kad tai P. T. buvo „pagrindinis šefas“, taip pat tai, kad pastarasis davė nurodymus V. O. dėl prekių pardavimo tvarkos keitimo, kadangi „lipa jau ant kulnų“) parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinktais duomenimis pagrįstai konstatuota, kad P. T. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris realiai valdė įmonę, organizavo jos veiklą bei jai vadovavo, tuo tarpu V. O. – oficialus, ėjęs direktoriaus pareigas, vienintelis bendrovės akcininkas, atstovavęs įmonei ir veikęs jos vardu. Abu nuteistieji, siekdami iškraipyti ir nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, jos pajamas ir turtą, tokiu būdu sumažinant į valstybės biudžetą mokėtinus PVM ir pelno mokesčių dydžius ir taip atitinkamai bendrovei išvengiant dalies turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM ir pelno mokesčius, veikė bendrais veiksmais, tad skundžiamu nuosprendžiu BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažintos kaip padarytos veikiant bendrininkų grupe.
46. Apeliacinį skundą padavęs V. O. yra nuteistas ir dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (2017 m. lapkričio 28 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-693/2017). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus minėtas nuostatas bei byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. O. veikoje yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visuma, yra visiškai pagrįsta.
47. VMI 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje Nr. (21-73-32) 636-16 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, neapskaitydama ir nedeklaruodama visų pajamų už parduotas prekes, įrašydama į deklaracijas ir apskaitos registrus neteisingus duomenis, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 78 straipsnio 1 ir 5 dalių, 2002 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3, 16 ir 17 punktų, 2002 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo bei pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 13 ir 20 punktų nuostatas, taip iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 10 d. (29 t., b. l. 1-40). Ši specialisto išvada, kartu su apeliacinės instancijos teisme atlikta 2020 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. (21.73-32)-363-22 „Dėl papildomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, minėtas išvadas pateikusių specialisčių J. Petrauskienės ir N. Šimonienės teisme duotais parodymais, taip pat J. Petrauskienės 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotais duomenimis, be to, papildomai atsižvelgiant į ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų ((duomenys neskelbtini) prekeivių) parodymus, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad V. O. 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 10 d. laikotarpiu, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir iki 2010 m. lapkričio 10 d. būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, per apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą žinomai neteisingus kaltinime nurodytus duomenis apie nepagrįstai sumažintas pardavimų metu gautas pajamas ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos įmonės realiai gautos apmokestinamos pajamos. Tokiais savo veiksmais V. O. iškreipė ir nuslėpė duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 10 d.
48. Byloje surinktų, ištirtų, įvertintų įrodymų visuma pagrindžia ir juridinio asmens nuteisimą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai yra aiškūs, juos iš naujo kartoti netikslinga. Iš atstovės skundo turinio matyti, kad juridinio asmens nuteisimą prašoma įvertinti vėlgi byloje surinktų įrodymų turinio, pakankamumo bei patikimumo apsektais, kas jau buvo analizuojama šioje nutartyje, teisėjų kolegijai išdėstant motyvus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Skunde atstovė atskirai kelia klausimą, kad objektyviai nenustatytas P. T. nusikalstamas veikimas juridinio asmens ar jo vadovo naudai arba interesais, nei bendras nusikalstamas veikimas su juridinio asmens vadovu, kas motyvuojama tuo, kad kiekvienas iš nuteistųjų (V. O. ir P. T.) veikė kiekvienas savo atstovaujamo juridinio asmens interesais ir naudai. Akivaizdu, kad su tuo sutikti negalima. Nors P. T. oficialiai darbo santykiais buvo susietas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai pagrindžia, kad pastarasis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veikęs jos vardu, realiai organizavęs šios bendrovės veiklą bei jai vadovavęs, kas aiškiai matyti iš nuosprendyje nurodytų liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadų, duomenų, gautų atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Teismas neturi pagrindo nesutikti su gynybos nurodytomis aplinkybėmis, kad P. T. su Kinija buvo susietas asmeniniu ryšiu, o P. T. atstovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai bendradarbiavo su minėta valstybe bei užsiėmė prekybine importo veikla, tačiau tos aplinkybės niekaip nepaneigia bylos įrodymų, kuriais nustatyta, kad tuo pačiu P. T. faktiškai vadovavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, per kurią iš tos pačios Kinijos buvo organizuojama ir vykdoma prekyba kiniškomis prekėmis.
49. Papildomai pažymėtina, kad juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumas pasireiškia tuo, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinio asmens, veikla buvo neatsiejama nuo šios bendrovės oficialaus vadovo – direktoriaus ir vienintelio akcininko V. O., o taip pat, kaip nustatyta bylos duomenimis, ir faktinio vadovo P. T. veiklos. Taigi atitinkamai ir juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš nuteistųjų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir vienintelio akcininko V. O. ir faktinio bendrovės vadovo P. T. veiklos.
50. Tokiu būdu teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio proceso tvarka, nenustatė, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK normas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vien apeliantams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
51. Nors atsižvelgiant į apeliacinių skundų turinį argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės ir nėra išsakomi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog apkaltinamasis nuosprendis V. O., P. T. ir juridiniams asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtas pagrįstai, tuo pačiu trumpai pasisako ir dėl nuteistiesiems skirtų bausmių. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistiesiems bausmes, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties bei paskyrė tinkamos rūšies (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį numatyta išskirtinai vienintelė bausmės rūšis) ir dydžio bausmes (mažesnes už sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį), o, spręsdamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių klausimą, teisingai konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, dėl o bausmės subendrintos apėmimo būdu. Be to, taikydamas nusikalstamų veikų metu galiojusio BK 75 straipsnio nuostatas, teismas atidėjo abiem nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą dvejiems metams, nustatydamas kiekvienam iš nuteistųjų po du įpareigojimus. Taigi už vidurkį skirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, subendrintų bausmių vykdymo atidėjimas laikotarpiui, kuris yra tik kiek didesnis nei galimas taikyti atidėjimo laikotarpis, kartu su skirtais įpareigojimais, kurie savo pobūdžiu yra pakankamai švelnūs ir pernelyg neribojantys, leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų V. O. ir P. T. bausmių klausimai išspręsti tinkamai, pagrindo švelninti teisinę padėtį bausmių aspektu nėra. Taip pat nenustatyta, kad skiriant bausmes juridiniam asmeniui būtų nukrypta nuo BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo klausimų. Už visas nusikalstamas veikas juridiniam asmeniui buvo parinkta švelniausia bausmės rūšis, galima skirti juridiniam asmeniui, t. y. bauda, kurios dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo numatytas galimas skirti vidurkis (taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 4 dalies redakciją ir nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį).
52. Apeliaciniais skundais buvo prašoma, be kita ko, panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo VMI naudai. Pastarasis skundų reikalavimas yra susijęs su anksčiau išsakytais argumentais dėl netinkamo įrodymų (specialistų išvadų, kurios nurodomos kaip sąlyginės ir subjektyvios, ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų, užsakymų lapų) vertinimo, tačiau visi argumentai teisėjų kolegijos anksčiau išdėstytais motyvais atmesti kaip nepasitvirtinę. 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvada Nr. (21.73-32) 363-16, dėl kurios įrodomosios reikšmės pagrindo abejoti nėra, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 24 196,90 Eur PVM ir pelno mokesčio (iš jų – 24 051,22 Eur PVM mokesčio ir 145,68 Eur pelno mokesčio). Tokia išvada yra patvirtinta ir 2020 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. (21.73-32)-363-22. Nustačius, kad valstybei padarytos žalos faktą, VMI atitinkamai pareiškė civilinį ieškinį, kuris buvo pagrįstai tenkintas, solidariai priteisiant iš kaltininkų 24 196,90 Eur turtinei žalai atlyginti.
53. Atsižvelgdama į visų išdėstytų argumentų visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. T. gynėjo advokato Auksano Čiupailos, nuteistojo V. O., jo gynėjos ir baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Eglės Mockienės apeliacinius skundus atmesti.