Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-60-1057/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-07-10
Bylos Nr.: 1-60-1057/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00073-2011-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Evelina Petraitienė
Kaltinamasis: V. T., P. T., V. O.
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Auksanas Čiupaila, Eglė Mockienė

Kategorijos

1.1.3.7Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-60-1057/2019Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00073-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; (S) 1.2.14.5.2.3; 1.2.18.10; 1.2.29.1.3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant M. K., N. D., A. B., I. V., V. S., A. B.,

dalyvaujant prokurorams Tadeuš Osipovič, Jorūnei Žeberskienei

kaltinamajam V. T. (V. T.),kaltinamajam P. T.,kaltinamųjų V. T. ir P. T. gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,kaltinamajam V. O.,

jo gynėjai ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „R.“ atstovei advokatei Eglei Mockienei,

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. J.,

vertėjams I. P., N. R., S. M., E. S., O. M., A. A., G. R., V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T. (V. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojantį nuo 2007-07-21), 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2004-07-13) ir 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2006-02-11);

P. T. (P. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „V.“ direktoriumi, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-21), 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2004-07-13) ir 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2006-02-11);

V. O., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-21), 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2004-07-13) ir 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2006-02-11);

Juridinis asmuo UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-21), 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2004-07-13) ir 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2006-02-11);

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. O. apgaulingai tvarkė UAB “R.” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, o būtent:

Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, bei vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 14 str. 2 d. nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, kaip UAB „R.“ vadovas, būdamas atsakingas už UAB „R.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įformintų UAB „R.“ dokumentų tikrumą, susitardamas dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R.“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R.“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdamas savo nusikalstamos veiklos padarinius, t. y., kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R.“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtini pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R.“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdamas, veikdamas Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 str. 1 d., 2 d., 4 d. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, „ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 str. 1 d., 3 d. nuostatas, kad “ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 str. 1 d., 5 d. nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras“, 2002-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 p., 16 p., 17 p. nuostatas, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, 2002-10-30 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 13 p., 20 p. nuostatas, kad „kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“, „atsakingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus ir tų kvitų antruosius egzempliorius atiduoda į kasą“, organizavo ir vykdė prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R.“, kurios metu UAB „R.“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S.:

V. O. organizavo ir vykdė jam žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. bei apie pastarųjų vykdytus atsiskaitymus grynais, t. y. UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796 ir pinigų priėmimo kvitų 2010-01-25 Nr. 8514414, 2010-01-26 Nr. 8514417, 2010-01-26 Nr. 8514418, 2010-02-01 Nr. 8514419, 2010-02-24 Nr. 8514456, 2010-03-18 Nr. 8514489, 2010-03-18 Nr. 8514490, 2010-04-02 Nr. 8514533, 2010-04-02 Nr. 8514534, 2010-04-08 Nr. 8514549, 2010-04-09 Nr. 8514552, 2010-04-09 Nr. 8514553, 2010-04-16 Nr. 8514595, 2010-04-20 Nr. 8514605, 2010-04-20 Nr. 8514606, 2010-04-26 Nr. 8514628, 2010-04-26 Nr. 8514629, 2010-05-13 Nr. 8514645, 2010-05-24 Nr. 8514659, 2010-05-24 Nr. 8514660, 2010-05-24 Nr. 8514661, 2010-05-26 Nr. 8514666, 2010-06-08 Nr. 8514682, 2010-06-09 Nr. 8514693, 2010-06-10 Nr. 8514697, 2010-06-10 Nr. 8514698, 2010-07-08 Nr. 8514716, 2010-07-13 Nr. 8514729, 2010-07-13 Nr. 8514730, 2010-07-13 Nr. 8514734, 2010-07-15 Nr. 8514749, 2010-07-21 Nr. 8514754, 2010-07-22 Nr. 8514763, 2010-07-27 Nr. 8514775, 2010-07-27 Nr. 8514778, 2010-08-03 Nr. 8514833, 2010-08-25 Nr. 8514818, 2010-08-25 Nr. 8514819, 2010-08-27 Nr. 8514823, 2010-08-27 Nr. 8514824, 2010-09-07 Nr. 8514843, 2010-09-07 Nr. 8514844, 2010-09-27 Nr. 5814876, 2010-10-05 Nr. 8514900, 2010-10-05 Nr. 8514901, 2010-10-13 Nr. 8514923, 2010-10-13 Nr. 8514927, 2010-10-13 Nr. 8514928, 2010-10-13 Nr. 8514929, 2010-10-13 Nr. 8514930, 2010-10-19 Nr. 8514945, 2010-10-19 Nr. 8514946, 2010-10-26 Nr. 8514977, 2010-10-26 Nr. 8514978, 2010-10-26 Nr. 8514981, 2010-10-28 Nr. 1069505, 2010-10-28 Nr. 1069506, 2010-11-15 Nr. 1069529, 2010-11-15 Nr. 1069530, 2010-11-15 Nr. 1069532, 2010-11-15 Nr. 1069533, 2010-11-15 Nr. 1069536, 2010-11-15 Nr. 1069537, 2010-11-22 Nr. 1069546, 2010-11-26 Nr. 1069563, 2010-12-01 Nr. 1069577, 2010-12-01 Nr. 1069581, 2011-01-14 Nr. 1069552, 2011-02-04 Nr. 1069669, 2011-02-04 Nr. 1069670, 2011-02-07 Nr. 1069679, 2011-02-14 Nr. 1069698, 2011-02-14 Nr. 1069699, 2011-03-01 Nr. 1069722, 2011-03-07 Nr. 1069735, 2011-03-15 Nr. 1069755, 2011-03-23 Nr. 1069786, 2011-04-01 Nr. 1069803, 2011-04-01 Nr. 1069806, 2011-04-04 Nr. 1069811, 2011-04-04 Nr. 1069812, 2011-04-05 Nr. 1069814, 2011-04-05 Nr. 1069819, 2011-04-11 Nr. 1069826, 2011-04-12 Nr. 1069838, 2011-04-14 Nr. 1069848, 2011-04-22 Nr. 1069868, 2011-05-02 Nr. 1069881, 2011-05-10 Nr. 1069897, 2011-05-12 Nr. 1069913, 2011-05-26 Nr. 1069939, 2011-05-26 Nr. 1069940, 2011-06-14 Nr. 1069986, 2011-06-16 Nr. 1069991, 2011-06-16 Nr. 1069992, 2011-06-23 Nr. 1069996, 2011-06-23 Nr. 1069997, 2011-06-23 Nr. 1070001, 2011-06-29 Nr. 1070011, 2011-06-30 Nr. 1070014, 2011-06-30 Nr. 1070015, 2011-07-27 Nr. 1070057, 2011-07-27 Nr. 1070062, 2011-07-29 Nr. 1070072, 2011-07-29 Nr. 1070073, 2011-07-29 Nr. 1070074, 2011-07-29 Nr. 1070075, 2011-08-02 Nr. 1070084, 2011-08-03 Nr. 1070093, 2011-08-05 Nr. 1070102, 2011-08-05 Nr. 1070103, 2011-08-19 Nr. 1070116, 2011-08-19 Nr. 1070118, 2011-08-19 Nr. 1070120, 2011-08-24 Nr. 1070130, 2011-08-25 Nr. 1070138, 2011-09-02 Nr. 1070154, 2011-09-02 Nr. 1070155, 2011-09-02 Nr. 1070157, 2011-09-06 Nr. 1070174, 2011-09-06 Nr. 1070176, 2011-09-07 Nr. 1070184, 2011-09-08 Nr. 1070185, 2011-09-13 Nr. 1070199, 2011-09-13 Nr. 1070200, 2011-09-22 Nr. 1070238, 2011-09-22 Nr. 1070242, 2011-09-25 Nr. 1070134, bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y., į šiuos dokumentus jis įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe, 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą bei UAB „R.“ iš pastarųjų pirkėjų už jiems parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, tuo pačiu V. O., kaip UAB „R.“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko V. O. organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, t. y., vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikė prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R.“ direktoriaus, nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R.“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko, UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe, 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos;

- prekes per UAB „R.“ pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. už UAB „R.” jiems suteiktas prekių gabenimo paslaugas sumokėjus V. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio grynųjų pinigų sumas, pastarasis šių paslaugų neįformino jokiais UAB „R.“ apskaitos dokumentais bei iš minėtų pirkėjų už nurodytas prekių gabenimo paslaugas grynais gautų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamų neužpajamavo ir neapskaitė UAB „R.“ apskaitoje, dėl ko UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų prekių gabenimo metu šios įmonės realiai gautos nenustatyto dydžio pajamos.

Tokiu būdu, tokiais savo veiksmais, V. O., apgaulingai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo iškreipti ir nuslėpti duomenys apie tikrąją šios įmonės ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas bei turtą, ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10.

Šiais savo veiksmais V. O. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2004-07-13)

V. O. panaudodamas suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras, suklastodamas ir kartu su P. T. panaudodamas UAB „R.“ deklaracijas, apgaule UAB „R.“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, o būtent:

Laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2012-06-01, P. T., nebūdamas susietas su UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau būdamas faktiniu UAB „R.“ vadovu ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R.“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R.“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y., kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R.“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat, bus sumažinti UAB „R.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R.“ išvengs dalį turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, kartu bendrininkų grupėje organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R.“, kurios metu UAB „R.“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., V. O. ir P. T. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796, bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y., į šiuos dokumentus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, tuo pačiu V. O., kaip UAB „R.“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko jis ir P. T., kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „R.“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y., vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R.“ direktoriaus, su P. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R.“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, bei jų pagrindu įrašė į UAB „R.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio - gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas bei į UAB „R.“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170436 Lt (kas atitinka 49361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl ko, nepagrįstai 83547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „R.“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau, 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24 visas minėtas žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei 2011-05-31 ir 2012-06-01 minėtą žinomai suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl ko, UAB “R.” į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio.

Tokiu būdu, tokiais savo veiksmais V. O. su P. T., kartu bendrininkų grupėje, panaudodami suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras bei, suklastodami ir panaudodami tikras UAB „R.“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas, apgaule UAB „R.“ naudai išvengė dalį šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, tuo padarydami Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės - 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2007-07-21) ir 300 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2006-02-11).

V. T. buvo kaltinamas tuo, jog jis, P. T. ir V. O., veikdami bendrininkų grupėje, kartu apgaulingai tvarkė UAB “R.” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, o būtent:

Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, P. T., nebūdamas susietas su UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau būdamas faktiniu UAB „R.“ vadovu ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, bei vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” bei 14 str. 2 d. nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, kaip UAB „R.“ vadovas, būdamas atsakingas už UAB „R.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įformintų UAB „R.“ dokumentų tikrumą, bei V. T., būdamas nesusietas su UAB „R.“ jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau veikdamas jos vardu ir kartu su P. T. bei V. O. dalyvaudamas šios įmonės veikloje, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R.“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R.“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y., kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R.“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R.“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, kartu bendrininkų grupėje, pažeisdami 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 str. 1 d., 2 d., 4 d. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, „ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 str. 1 d., 3 d. nuostatas, kad “ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 str. 1 d., 5 d. nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras“, 2002-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 p., 16 p., 17 p. nuostatas, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, 2002-10-30 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 13, 20 p. nuostatas, kad „kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“, „atsakingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus ir tų kvitų antruosius egzempliorius atiduoda į kasą“, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R.“, kurios metu UAB „R.“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S.:

- P. T., V. O. ir V. T. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. bei apie pastarųjų vykdytus atsiskaitymus grynais, t. y. UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796 ir pinigų priėmimo kvitų 2010-01-25 Nr. 8514414, 2010-01-26 Nr. 8514417, 2010-01-26 Nr. 8514418, 2010-02-01 Nr. 8514419, 2010-02-24 Nr. 8514456, 2010-03-18 Nr. 8514489, 2010-03-18 Nr. 8514490, 2010-04-02 Nr. 8514533, 2010-04-02 Nr. 8514534, 2010-04-08 Nr. 8514549, 2010-04-09 Nr. 8514552, 2010-04-09 Nr. 8514553, 2010-04-16 Nr. 8514595, 2010-04-20 Nr. 8514605, 2010-04-20 Nr. 8514606, 2010-04-26 Nr. 8514628, 2010-04-26 Nr. 8514629, 2010-05-13 Nr. 8514645, 2010-05-24 Nr. 8514659, 2010-05-24 Nr. 8514660, 2010-05-24 Nr. 8514661, 2010-05-26 Nr. 8514666, 2010-06-08 Nr. 8514682, 2010-06-09 Nr. 8514693, 2010-06-10 Nr. 8514697, 2010-06-10 Nr. 8514698, 2010-07-08 Nr. 8514716, 2010-07-13 Nr. 8514729, 2010-07-13 Nr. 8514730, 2010-07-13 Nr. 8514734, 2010-07-15 Nr. 8514749, 2010-07-21 Nr. 8514754, 2010-07-22 Nr. 8514763, 2010-07-27 Nr. 8514775, 2010-07-27 Nr. 8514778, 2010-08-03 Nr. 8514833, 2010-08-25 Nr. 8514818, 2010-08-25 Nr. 8514819, 2010-08-27 Nr. 8514823, 2010-08-27 Nr. 8514824, 2010-09-07 Nr. 8514843, 2010-09-07 Nr. 8514844, 2010-09-27 Nr. 5814876, 2010-10-05 Nr. 8514900, 2010-10-05 Nr. 8514901, 2010-10-13 Nr. 8514923, 2010-10-13 Nr. 8514927, 2010-10-13 Nr. 8514928, 2010-10-13 Nr. 8514929, 2010-10-13 Nr. 8514930, 2010-10-19 Nr. 8514945, 2010-10-19 Nr. 8514946, 2010-10-26 Nr. 8514977, 2010-10-26 Nr. 8514978, 2010-10-26 Nr. 8514981, 2010-10-28 Nr. 1069505, 2010-10-28 Nr. 1069506, 2010-11-15 Nr. 1069529, 2010-11-15 Nr. 1069530, 2010-11-15 Nr. 1069532, 2010-11-15 Nr. 1069533, 2010-11-15 Nr. 1069536, 2010-11-15 Nr. 1069537, 2010-11-22 Nr. 1069546, 2010-11-26 Nr. 1069563, 2010-12-01 Nr. 1069577, 2010-12-01 Nr. 1069581, 2011-01-14 Nr. 1069552, 2011-02-04 Nr. 1069669, 2011-02-04 Nr. 1069670, 2011-02-07 Nr. 1069679, 2011-02-14 Nr. 1069698, 2011-02-14 Nr. 1069699, 2011-03-01 Nr. 1069722, 2011-03-07 Nr. 1069735, 2011-03-15 Nr. 1069755, 2011-03-23 Nr. 1069786, 2011-04-01 Nr. 1069803, 2011-04-01 Nr. 1069806, 2011-04-04 Nr. 1069811, 2011-04-04 Nr. 1069812, 2011-04-05 Nr. 1069814, 2011-04-05 Nr. 1069819, 2011-04-11 Nr. 1069826, 2011-04-12 Nr. 1069838, 2011-04-14 Nr. 1069848, 2011-04-22 Nr. 1069868, 2011-05-02 Nr. 1069881, 2011-05-10 Nr. 1069897, 2011-05-12 Nr. 1069913, 2011-05-26 Nr. 1069939, 2011-05-26 Nr. 1069940, 2011-06-14 Nr. 1069986, 2011-06-16 Nr. 1069991, 2011-06-16 Nr. 1069992, 2011-06-23 Nr. 1069996, 2011-06-23 Nr. 1069997, 2011-06-23 Nr. 1070001, 2011-06-29 Nr. 1070011, 2011-06-30 Nr. 1070014, 2011-06-30 Nr. 1070015, 2011-07-27 Nr. 1070057, 2011-07-27 Nr. 1070062, 2011-07-29 Nr. 1070072, 2011-07-29 Nr. 1070073, 2011-07-29 Nr. 1070074, 2011-07-29 Nr. 1070075, 2011-08-02 Nr. 1070084, 2011-08-03 Nr. 1070093, 2011-08-05 Nr. 1070102, 2011-08-05 Nr. 1070103, 2011-08-19 Nr. 1070116, 2011-08-19 Nr. 1070118, 2011-08-19 Nr. 1070120, 2011-08-24 Nr. 1070130, 2011-08-25 Nr. 1070138, 2011-09-02 Nr. 1070154, 2011-09-02 Nr. 1070155, 2011-09-02 Nr. 1070157, 2011-09-06 Nr. 1070174, 2011-09-06 Nr. 1070176, 2011-09-07 Nr. 1070184, 2011-09-08 Nr. 1070185, 2011-09-13 Nr. 1070199, 2011-09-13 Nr. 1070200, 2011-09-22 Nr. 1070238, 2011-09-22 Nr. 1070242, 2011-09-25 Nr. 1070134, bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y., į šiuos dokumentus pastarieji patys įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą bei UAB „R.“ iš pastarųjų pirkėjų už jiems parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, tuo pačiu V. O., kaip UAB „R.“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko P. T., V. O. ir V. T. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, t. y., vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikė prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R.“ direktoriaus, su P. T. ir V. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R.“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko, UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos;

- prekes per UAB „R.“ pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. už UAB „R." jiems suteiktas prekių gabenimo paslaugas sumokėjus P. T., V. O. ir V. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio grynųjų pinigų sumas, pastarieji šių paslaugų neįformino jokiais UAB „R.“ apskaitos dokumentais bei iš minėtų pirkėjų už nurodytas prekių gabenimo paslaugas grynais gautų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamų neužpajamavo ir neapskaitė UAB „R.“ apskaitoje, dėl ko UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų prekių gabenimo metu šios įmonės realiai gautos nenustatyto dydžio pajamos.

Tokiu būdu, tokiais savo veiksmais V. T., P. T. ir V. O. kartu bendrininkų grupėje apgaulingai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo iškreipti ir nuslėpti duomenys apie tikrąją šios įmonės ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas bei turtą, ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10.

Šiais savo veiksmais V. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2004-07-13)

Be to, V. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, P. T. ir V. O., veikdami bendrininkų grupėje, kartu, panaudodami suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodami ir panaudodami UAB „R.“ deklaracijas, apgaule UAB „R.“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, o būtent:

susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R.“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R.“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y., kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R.“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat, bus sumažinti UAB „R.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R.“ išvengs dalį turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste išankstine tiesiogine tyčia kartu bendrininkų grupėje, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R.“, kurios metu UAB „R.“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., P. T., V. O. ir V. T. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796, bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y., į šiuos dokumentus pastarieji patys įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, tuo pačiu V. O., kaip UAB „R.“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko P. T., V. O., ir V. T. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „R.“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y., vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R.“ direktoriaus, su P. T. ir V. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R.“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, bei jų pagrindu įrašė į UAB „R.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio - gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas bei į UAB „R.“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170436 Lt (kas atitinka 49361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl ko nepagrįstai 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „R.“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau, 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24 visas minėtas žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei 2011-05-31 ir 2012-06-01 minėtą žinomai suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl ko, UAB “R.” į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio.

Tokiu būdu, tokiais savo veiksmais V. T., P. T. ir V. O. kartu bendrininkų grupėje, panaudodami suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodami ir panaudodami tikras UAB „R.“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas, apgaule UAB „R.“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, tuo padarydami Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės - 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.(Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2007-07-21) ir 300 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2006-02-11).

P. T. su V. O., veikdami bendrininkų grupėje, kartu, panaudodami suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras bei UAB „R.“ deklaracijas, apgaule UAB „R.“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, o būtent:

Laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2012-06-01, P. T., nebūdamas susietas su UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau būdamas faktiniu UAB „R.“ vadovu ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R.“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R.“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y., kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R.“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R.“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, kartu bendrininkų grupėje, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R.“, kurios metu UAB „R.“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., P. T. ir V. O. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796, bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y., į šiuos dokumentus įrašydami žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM, suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, tuo pačiu V. O., kaip UAB „R.“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko P. T. ir V. O. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „R.“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y., vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R.“ direktoriaus, su P. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R.“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, bei jų pagrindu įrašė į UAB „R.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio - gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas bei į UAB „R.“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170436 Lt (kas atitinka 49361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl ko nepagrįstai 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „R.“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau, 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24 visas minėtas žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei 2011-05-31 ir 2012-06-01 minėtą žinomai suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl ko UAB “R.” į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio.

Tokiu būdu, tokiais savo veiksmais P. T. ir V. O., kartu bendrininkų grupėje, panaudodami suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras bei, V. O. suklastojus, panaudodami tikras UAB „R.“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas, apgaule UAB „R.“ naudai išvengė dalį šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, tuo padarydami Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės - 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais P. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2007-07-21) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2006-02-11).

Be to, P. T. buvo kaltinamas ir tuo, jog jis, V. O. ir V. T., veikdami bendrininkų grupėje, kartu apgaulingai tvarkė UAB “R.” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, o būtent:

- P. T., V. O. ir V. T. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. bei apie pastarųjų vykdytus atsiskaitymus grynais, t. y. UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796 ir pinigų priėmimo kvitų 2010-01-25 Nr. 8514414, 2010-01-26 Nr. 8514417, 2010-01-26 Nr. 8514418, 2010-02-01 Nr. 8514419, 2010-02-24 Nr. 8514456, 2010-03-18 Nr. 8514489, 2010-03-18 Nr. 8514490, 2010-04-02 Nr. 8514533, 2010-04-02 Nr. 8514534, 2010-04-08 Nr. 8514549, 2010-04-09 Nr. 8514552, 2010-04-09 Nr. 8514553, 2010-04-16 Nr. 8514595, 2010-04-20 Nr. 8514605, 2010-04-20 Nr. 8514606, 2010-04-26 Nr. 8514628, 2010-04-26 Nr. 8514629, 2010-05-13 Nr. 8514645, 2010-05-24 Nr. 8514659, 2010-05-24 Nr. 8514660, 2010-05-24 Nr. 8514661, 2010-05-26 Nr. 8514666, 2010-06-08 Nr. 8514682, 2010-06-09 Nr. 8514693, 2010-06-10 Nr. 8514697, 2010-06-10 Nr. 8514698, 2010-07-08 Nr. 8514716, 2010-07-13 Nr. 8514729, 2010-07-13 Nr. 8514730, 2010-07-13 Nr. 8514734, 2010-07-15 Nr. 8514749, 2010-07-21 Nr. 8514754, 2010-07-22 Nr. 8514763, 2010-07-27 Nr. 8514775, 2010-07-27 Nr. 8514778, 2010-08-03 Nr. 8514833, 2010-08-25 Nr. 8514818, 2010-08-25 Nr. 8514819, 2010-08-27 Nr. 8514823, 2010-08-27 Nr. 8514824, 2010-09-07 Nr. 8514843, 2010-09-07 Nr. 8514844, 2010-09-27 Nr. 5814876, 2010-10-05 Nr. 8514900, 2010-10-05 Nr. 8514901, 2010-10-13 Nr. 8514923, 2010-10-13 Nr. 8514927, 2010-10-13 Nr. 8514928, 2010-10-13 Nr. 8514929, 2010-10-13 Nr. 8514930, 2010-10-19 Nr. 8514945, 2010-10-19 Nr. 8514946, 2010-10-26 Nr. 8514977, 2010-10-26 Nr. 8514978, 2010-10-26 Nr. 8514981, 2010-10-28 Nr. 1069505, 2010-10-28 Nr. 1069506, 2010-11-15 Nr. 1069529, 2010-11-15 Nr. 1069530, 2010-11-15 Nr. 1069532, 2010-11-15 Nr. 1069533, 2010-11-15 Nr. 1069536, 2010-11-15 Nr. 1069537, 2010-11-22 Nr. 1069546, 2010-11-26 Nr. 1069563, 2010-12-01 Nr. 1069577, 2010-12-01 Nr. 1069581, 2011-01-14 Nr. 1069552, 2011-02-04 Nr. 1069669, 2011-02-04 Nr. 1069670, 2011-02-07 Nr. 1069679, 2011-02-14 Nr. 1069698, 2011-02-14 Nr. 1069699, 2011-03-01 Nr. 1069722, 2011-03-07 Nr. 1069735, 2011-03-15 Nr. 1069755, 2011-03-23 Nr. 1069786, 2011-04-01 Nr. 1069803, 2011-04-01 Nr. 1069806, 2011-04-04 Nr. 1069811, 2011-04-04 Nr. 1069812, 2011-04-05 Nr. 1069814, 2011-04-05 Nr. 1069819, 2011-04-11 Nr. 1069826, 2011-04-12 Nr. 1069838, 2011-04-14 Nr. 1069848, 2011-04-22 Nr. 1069868, 2011-05-02 Nr. 1069881, 2011-05-10 Nr. 1069897, 2011-05-12 Nr. 1069913, 2011-05-26 Nr. 1069939, 2011-05-26 Nr. 1069940, 2011-06-14 Nr. 1069986, 2011-06-16 Nr. 1069991, 2011-06-16 Nr. 1069992, 2011-06-23 Nr. 1069996, 2011-06-23 Nr. 1069997, 2011-06-23 Nr. 1070001, 2011-06-29 Nr. 1070011, 2011-06-30 Nr. 1070014, 2011-06-30 Nr. 1070015, 2011-07-27 Nr. 1070057, 2011-07-27 Nr. 1070062, 2011-07-29 Nr. 1070072, 2011-07-29 Nr. 1070073, 2011-07-29 Nr. 1070074, 2011-07-29 Nr. 1070075, 2011-08-02 Nr. 1070084, 2011-08-03 Nr. 1070093, 2011-08-05 Nr. 1070102, 2011-08-05 Nr. 1070103, 2011-08-19 Nr. 1070116, 2011-08-19 Nr. 1070118, 2011-08-19 Nr. 1070120, 2011-08-24 Nr. 1070130, 2011-08-25 Nr. 1070138, 2011-09-02 Nr. 1070154, 2011-09-02 Nr. 1070155, 2011-09-02 Nr. 1070157, 2011-09-06 Nr. 1070174, 2011-09-06 Nr. 1070176, 2011-09-07 Nr. 1070184, 2011-09-08 Nr. 1070185, 2011-09-13 Nr. 1070199, 2011-09-13 Nr. 1070200, 2011-09-22 Nr. 1070238, 2011-09-22 Nr. 1070242, 2011-09-25 Nr. 1070134, bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y., į šiuos dokumentus įrašydami žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą bei UAB „R.“ iš pastarųjų pirkėjų už jiems parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, tuo pačiu V. O., kaip UAB „R.“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko P. T., V. O. ir V. T. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, t. y., vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikė prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R.“ direktoriaus, su P. T. ir V. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R.“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM dydžio pajamos;

Tokiu būdu, tokiais savo veiksmais P. T., V. O. ir V. T. kartu bendrininkų grupėje apgaulingai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo iškreipti ir nuslėpti duomenys apie tikrąją šios įmonės ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas bei turtą, ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10.

Šiais savo veiksmais P. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2004-07-13).

Juridinis asmuo – UAB „R.“ apgaulingai tvarkė savo buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, o būtent:

Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10, V. O., eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, bei vadovaujantis 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, kaip UAB „R.“ vadovas, būdamas atsakingas už UAB „R.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įformintų UAB „R.“ dokumentų tikrumą, susitardamas dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R.“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R.“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y., kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R.“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R.“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste išankstine tiesiogine tyčia kartu bendrininkų grupėje, pažeisdami 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, „ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 1 dalies, 5 dalies nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras“, 2002-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3, 16, 17 punktų nuostatas, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, 2002-10-30 Finansų ministro įsakymu Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 13, 20 punktų nuostatas, kad „kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“, „atsakingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus ir tų kvitų antruosius egzempliorius atiduoda į kasą“, organizavo ir vykdė sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R.“, kurios metu UAB „R.“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S.:

V. O. organizavo ir vykdė jam žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. bei apie pastarųjų vykdytus atsiskaitymus grynais, t. y. UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796 ir pinigų priėmimo kvitų 2010-01-25 Nr. 8514414, 2010-01-26 Nr. 8514417, 2010-01-26 Nr. 8514418, 2010-02-01 Nr. 8514419, 2010-02-24 Nr. 8514456, 2010-03-18 Nr. 8514489, 2010-03-18 Nr. 8514490, 2010-04-02 Nr. 8514533, 2010-04-02 Nr. 8514534, 2010-04-08 Nr. 8514549, 2010-04-09 Nr. 8514552, 2010-04-09 Nr. 8514553, 2010-04-16 Nr. 8514595, 2010-04-20 Nr. 8514605, 2010-04-20 Nr. 8514606, 2010-04-26 Nr. 8514628, 2010-04-26 Nr. 8514629, 2010-05-13 Nr. 8514645, 2010-05-24 Nr. 8514659, 2010-05-24 Nr. 8514660, 2010-05-24 Nr. 8514661, 2010-05-26 Nr. 8514666, 2010-06-08 Nr. 8514682, 2010-06-09 Nr. 8514693, 2010-06-10 Nr. 8514697, 2010-06-10 Nr. 8514698, 2010-07-08 Nr. 8514716, 2010-07-13 Nr. 8514729, 2010-07-13 Nr. 8514730, 2010-07-13 Nr. 8514734, 2010-07-15 Nr. 8514749, 2010-07-21 Nr. 8514754, 2010-07-22 Nr. 8514763, 2010-07-27 Nr. 8514775, 2010-07-27 Nr. 8514778, 2010-08-03 Nr. 8514833, 2010-08-25 Nr. 8514818, 2010-08-25 Nr. 8514819, 2010-08-27 Nr. 8514823, 2010-08-27 Nr. 8514824, 2010-09-07 Nr. 8514843, 2010-09-07 Nr. 8514844, 2010-09-27 Nr. 5814876, 2010-10-05 Nr. 8514900, 2010-10-05 Nr. 8514901, 2010-10-13 Nr. 8514923, 2010-10-13 Nr. 8514927, 2010-10-13 Nr. 8514928, 2010-10-13 Nr. 8514929, 2010-10-13 Nr. 8514930, 2010-10-19 Nr. 8514945, 2010-10-19 Nr. 8514946, 2010-10-26 Nr. 8514977, 2010-10-26 Nr. 8514978, 2010-10-26 Nr. 8514981, 2010-10-28 Nr. 1069505, 2010-10-28 Nr. 1069506, 2010-11-15 Nr. 1069529, 2010-11-15 Nr. 1069530, 2010-11-15 Nr. 1069532, 2010-11-15 Nr. 1069533, 2010-11-15 Nr. 1069536, 2010-11-15 Nr. 1069537, 2010-11-22 Nr. 1069546, 2010-11-26 Nr. 1069563, 2010-12-01 Nr. 1069577, 2010-12-01 Nr. 1069581, 2011-01-14 Nr. 1069552, 2011-02-04 Nr. 1069669, 2011-02-04 Nr. 1069670, 2011-02-07 Nr. 1069679, 2011-02-14 Nr. 1069698, 2011-02-14 Nr. 1069699, 2011-03-01 Nr. 1069722, 2011-03-07 Nr. 1069735, 2011-03-15 Nr. 1069755, 2011-03-23 Nr. 1069786, 2011-04-01 Nr. 1069803, 2011-04-01 Nr. 1069806, 2011-04-04 Nr. 1069811, 2011-04-04 Nr. 1069812, 2011-04-05 Nr. 1069814, 2011-04-05 Nr. 1069819, 2011-04-11 Nr. 1069826, 2011-04-12 Nr. 1069838, 2011-04-14 Nr. 1069848, 2011-04-22 Nr. 1069868, 2011-05-02 Nr. 1069881, 2011-05-10 Nr. 1069897, 2011-05-12 Nr. 1069913, 2011-05-26 Nr. 1069939, 2011-05-26 Nr. 1069940, 2011-06-14 Nr. 1069986, 2011-06-16 Nr. 1069991, 2011-06-16 Nr. 1069992, 2011-06-23 Nr. 1069996, 2011-06-23 Nr. 1069997, 2011-06-23 Nr. 1070001, 2011-06-29 Nr. 1070011, 2011-06-30 Nr. 1070014, 2011-06-30 Nr. 1070015, 2011-07-27 Nr. 1070057, 2011-07-27 Nr. 1070062, 2011-07-29 Nr. 1070072, 2011-07-29 Nr. 1070073, 2011-07-29 Nr. 1070074, 2011-07-29 Nr. 1070075, 2011-08-02 Nr. 1070084, 2011-08-03 Nr. 1070093, 2011-08-05 Nr. 1070102, 2011-08-05 Nr. 1070103, 2011-08-19 Nr. 1070116, 2011-08-19 Nr. 1070118, 2011-08-19 Nr. 1070120, 2011-08-24 Nr. 1070130, 2011-08-25 Nr. 1070138, 2011-09-02 Nr. 1070154, 2011-09-02 Nr. 1070155, 2011-09-02 Nr. 1070157, 2011-09-06 Nr. 1070174, 2011-09-06 Nr. 1070176, 2011-09-07 Nr. 1070184, 2011-09-08 Nr. 1070185, 2011-09-13 Nr. 1070199, 2011-09-13 Nr. 1070200, 2011-09-22 Nr. 1070238, 2011-09-22 Nr. 1070242, 2011-09-25 Nr. 1070134, bendrai 538 668,95 Lt (kas atitinka 156 009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y., į šiuos dokumentus V. O. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), tame tarpe 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą bei UAB „R.“ iš pastarųjų pirkėjų už jiems parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, tuo pačiu V. O., kaip UAB „R.“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko, V. O. organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, t. y., vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikė prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R.“ direktoriaus, nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R.“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), tame tarpe 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos;

- prekes per UAB „R.“ pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. už UAB „R." jiems suteiktas prekių gabenimo paslaugas sumokėjus V. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio grynųjų pinigų sumas, pastarasis šių paslaugų neįformino jokiais UAB „R.“ apskaitos dokumentais bei iš minėtų pirkėjų už nurodytas prekių gabenimo paslaugas grynais gautų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamų neužpajamavo ir neapskaitė UAB „R.“ apskaitoje, dėl ko UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų prekių gabenimo metu šios įmonės realiai gautos nenustatyto dydžio pajamos.

Tokiu būdu, dėl tokių V. O., ėjusio UAB „R.“ direktoriaus pareigas ir turėjusio teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui bei priimti sprendimus jo vardu, veikusio pastarojo vardu ir jo naudai, veiksmų, juridinis asmuo – UAB „R.“ apgaulingai tvarkė savo buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo iškreipti duomenys apie tikrąją šios įmonės ūkinę-finansinę būklę, jo pajamas bei turtą, ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10.

Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „R.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2004-07-13).

Be to, UAB „R.“ panaudodamas suklastotas savo (UAB „R.“) PVM sąskaitas-faktūras, bei suklastodamas ir panaudodamas savo (UAB „R.“) deklaracijas, apgaule savo naudai išvengė dalį savo turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, o būtent:

Laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2012-06-01, P. T., nebūdamas susietas su UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau būdamas faktiniu UAB „R.“ vadovu ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas ir iki 2010-11-10 būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R.“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R.“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą, negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų, ir tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y., kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R.“ ūkinę – finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R.“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste išankstine tiesiogine tyčia kartu bendrininkų grupėje, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R.“, kurios metu UAB „R.“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., P. T., V. O. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796, bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai, įforminimą, t. y., į šiuos dokumentus įrašydami žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, tuo pačiu V. O., kaip UAB „R.“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po ko P. T. ir V. O. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „R.“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y., vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R.“ direktoriaus, su P. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojęs UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R.“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl ko UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamos 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tame tarpe 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, bei jų pagrindu įrašė į UAB „R.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio - gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas bei į UAB „R.“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170436 Lt (kas atitinka 49361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl ko nepagrįstai 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „R.“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau, 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24 visas minėtas žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei 2011-05-31 ir 2012-06-01 minėtą žinomai suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl ko UAB “R.” į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio.

Tokiu būdu, dėl tokių V. O., ėjusio vadovaujančias UAB „R.“ direktoriaus pareigas ir turėjusio teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui bei priimti sprendimus jo vardu, veikusio pastarojo vardu ir jo naudai, juridinis asmuo – UAB „R.“, panaudodamas suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodamas ir panaudodamas tikras UAB „R.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, apgaule savo naudai išvengė dalį šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės - 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „R.“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-21) ir 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2006-02-11).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. T. parodė, kad nuo 1990 m., kai pradėjo dirbti firmoje „T.“, daug laiko praleisdavo Kinijoje, komandiruotės trukdavo nuo pusės metų iki metų. Per tą laiką spėjo apsilankyti ne vienam fabrike ir ne viename mieste – Pekine, Tendzivoje, Šanchajuje. Priimdavo įvairius pasiūlymus dėl prekių gabenimo ir „T.“ užsiimdavo prekių gabenimu į Lietuvą. Maždaug 1997 m. firma „T.“ bankrutavo, jis neteko darbo, tačiau turėjo daug įdirbio. Dukros vyras (kaltinamojo žentas B.) atidarė įmonę UAB „R.“. Skraidyti į Kiniją ir atlikti tiesioginius pristatymus nebuvo finansinių galimybių. UAB „R.“ ėmė ieškoti tiekėjo. Tai buvo Latvija. Latvijoje buvo atliekami užpirkimai. Užperkamos palaidinės, rūbų maišai, avalynė, striukės. Prekės buvo nebrangios, realizuoti per parduotuves nebuvo prasmės, turėjo gerų pažinčių G., pasiūlė A. pardavinėti prekes per Gariūnus. Klientai, kurie yra buvę „T.“ pirkėjai, jie davė parodymus teisme. Iš tos firmos ir pažįsta šiuos klientus. Kai A. susipažino su šitais žmonėmis ir ėmė pardavinėti prekes, reikalai pagerėjo, praėjo laiko ir prekės ėmė nebeatitikti, kad galima būtų jas tiekti Gariūnams. Prasidėjo firmos patikrinimai, tikrino UAB „R.“. Tuo metu buvo bedarbis, padėdavo dukrai ir jos vyrui. Pamatęs, kad firmai sekasi neblogai, atidarė savo firmą UAB „K.“. Ji užsiėmė prekėmis, kurios kainavo brangiau. Patys vykdavo į Kiniją ieškoti prekių. Kai UAB „K.“ tiekdavo prekes, daugiausiai jos būdavo tiekiamos didelėms parduotuvėms, avalynė į Akropolį, į Klaipėdą palaidinės, basutės. Prekės, kurias surasdavo priklausė jo seniems pažįstamiems, joms buvo didelės nuolaidos. Prekės atvažiuodavo į centrinę muitinę, Metalo g. 2, jas išmuitindavo ir buvo siūloma pirkti. Tuo metu, kai pradėjo dirbti UAB „K.“, UAB „R.“ reikalai blogėjo, žentas pardavė firmą kaltinamajam O., pats išvyko į Angliją. Kad padidintų klientų skaičių, dalį prekių UAB „K.“ siūlė parduoti UAB „R.“, UAB „R.“ paimdavo ir siūlydavo savo klientams. Po VMI patikrinimų, pardavinėti prekes kilogramais dėl buhalterinių dokumentų vedimo buvo sudėtinga, buvo pasiūlyta pereiti prie vienetinio pardavimo. Sunkumų nebuvo dėl to, greitai persitvarkė. Atrodo, 2006-2007 m. pradėjo pardavinėti ne kilogramais, o vienetais. Klientai kurie skraido į Kiniją, pažįsta kinus. Tarkim klientas nuskrenda į Kiniją, palieka užstatą, po to ateina į sandėlį, klientas turi savo aplanką, jie sunumeruoti, palieka savo užsakymo kopiją, o kinas susiskambina su parduotuvėmis, komplektuoja krovinį ir pristato per Latviją. Latviai pristatydavo UAB „R.“. Buvo laikas, kai latviai patys bandė pardavinėti, bet visi dirbantys pagal patentus, nebuvo PVM mokėtojai. Todėl jie turėjo bendradarbiauti su firma, o UAB „R.“ juos tenkino, nes buvo PVM mokėtojai. Latviai parduodavo su 0 PVM. Pripažino, kad buvo susijęs su UAB „R.“ ir UAB „K.“. UAB „R.“ ir UAB „K.“ turėjo vieną patalpą – du stalai priklausė UAB „K.“ ir du – UAB „R.“. Dažnai susitikdavo klientus, kurie ateidavo į UAB „R.“. Bendravimas buvo draugiškas, dauguma klientų, kai konsultuodavo „K.“, sakydavo, kad eis pas P., nes pabendravus su juo (P. T.) buvo galimybė rasti naujų prekybos vietų. 2007-2008 m., firmos pradėjo atvežti daugiau prekių ir muitinė jiems pradėjo sakyti, kad „M.“ pradėjo rinkti apie juos duomenis, nes jie nori išeiti į drabužių rinką ir jie yra pagrindiniai konkurentai. Vėl prasidėjo patikrinimai, jie buvo atliekami išimant dokumentus, sakydavo pakelti žmonėms atlyginimus, pakeldavo. Po patikrinimų atlikdavo visus pokyčius. Mokesčius, PVM mokėdavo laiku. Aplankai turėjo numerius Kinijoje. Kinija turėjo savo numerį, kuriuo būdavo pažymimos užsakomos prekės, kad nebūtų painiavos. Susitardavo su klientais dėl prekių pristatymo, buvo sutarta, kad kaina neviršytų. Sėdėdavo su žentu vienoje patalpoje ir žmonės, su kuriais susitikdavo Kinijoje ateidavo į UAB „R.“. Kitas kaltinamasis papasakos, kur buvo užsakomos prekės, pats (P. T.) žmonėms aiškindavo, o tolesnį darbą atlikdavo firmos direktorius. UAB „K.“ dirbo tik su juridiniais asmenimis, ji neturėjo grynųjų, tik pervesdavo pinigus, o UAB „R.“ užsiėmė pigiomis prekėmis ir didmena. Kai sėdi vienam kabinete, surašai sąskaitą, ateina žmogus, o V. nėra, klausdavo kur pasirašyti, ar negalėtų paimti pinigų, jis (P. T.) sutikdavo. Atiduodavo V. pinigus, jis padėdavo į seifą. Neprisimena atvejų dėl 10 000 ir panašių sumų. Sąskaitoje-faktūroje būdavo parašyta suma, prekių jis (P. T.) nematydavo. Tikrindavo sumas nurodytas sąskaitoje, jei reikėdavo duodavo grąžos. Nebuvo UAB „R.“ darbuotojas, tai buvo vienetiniai prašymai. Firmos „S.“ nežino. Neužsiėmė jokiais pervedimais. Pažįsta O. D. ir jo žmoną. O. D. turi puslapį internete, jis kuria eilėraščius ir deda į internetą. O. D. buvo atėjęs pas jį (P. T.) susitarti dėl knygutės išleidimo Kinijoje, nes Lietuvoje buvo brangu. Skaitė jo eilėraščius, pažįsta kaip inteligentišką žmogų, jis gamyklos vyriausias inžinierius. Neprašė jo pervesti pinigus. Girdėjo jo paaiškinimus, žino, kad jis sudarė susitarimą su FNTT, jo (O. D.) namuose rado pinigų. Koridoriuje O. D. jam vieną sakė, o čia bijodamas jau ką kita. Iš „K.“ sąskaitos tiesiogiai mokėjo Kinijos firmai. UAB „R.“ įsikūrė anksčiau, jų verslas buvo susijęs su pigiomis prekėmis. Prekės, kurias pirkdavo ir parduodavo UAB „R.“ buvo nuo 3 iki 5 litų. O UAB „K.“ prekės buvo nuo 10 iki 20 litų, kaina skyrėsi 2-3 kartus. Buvo atvejų, kai visiškai pigios prekės nebuvo parduodamos, o UAB „R.“ pirkdavo iš „K.“ brangiau, komplektuodavo partijas ir jas parduodavo. Sėdėjo vienoje patalpoje, žinojo vieni kitų reikalus, klientai buvo tie patys. Patys UAB „K.“ transportuodavo prekes. Reikėjo turėti atsargų sandėlyje, nes pristatymas užtrukdavo daug laiko. Kai pas juos būdavo keli šimtai prekių, parduotuvės negalėjo pirkti, tada iš jų pirkdavo UAB „R.“. UAB „R.“ galėjo paįvairinti savo prekes jų prekėmis. O. yra jo (P. T.) sesers sūnus. Jo (P. T.) žentas perleido firmą O. Kai prasidėjo patikrinimai, UAB „K.“ 2008-2009 m. apyvarta viršydavo 10 mln. litų. Pelnas sudarė 1 mln. 200 000 litų, nuo jų buvo mokama 15 procentų valstybei, neskaitant PVM, per metus mokesčiams buvo skiriama 2,5 milijonų litų. 2010-2011 m. UAB „K.“ apyvarta buvo panaši. Apie UAB „R.“ apyvartą jam nėra žinoma. UAB „R.“ buvo sūnėno firma. Neturėjo prasmės slėpti mokesčius, sąskaitoje būdavo didelės pinigų sumos, galvojo atidaryti nedidelę gamyklą, kuri gamintų plytas, net atvežė stakles, bet nespėjo, buvo areštuotos sąskaitos. Kai bandė banke prašyti atidaryti sąskaitą, jam pasakė, kad su nepatikimomis firmomis nenori turėti reikalų. Pusei metų sustabdė firmos veiklą. Vėliau, kai niekas nepasikeitė, prašė paskelbti bankrotą. UAB „K.“ pretenzijų jokių nėra, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kai dirbo „T.“, žmonės skraidydavo į Kiniją ir rinkdavosi sau prekes, kinams palikdavo vardą, pavardę, telefoną, po kažkiek laiko tai buvo pakeista, kinams buvo nepatogu rašyti, jie visiems klientams suteikė numerius, kurie prasidėdavo skaičiumi 8. Žino kad kinams buvo paliekama 5-10 dolerių, prekių kaina buvo nedidelė. Kai prekės buvo surenkamos, fabriko atstovas sėdėdavo kambaryje ir prekės buvo pristatomos į sandėlį, tarsi tai buvo centras, kuris apskambindavo tiekėjus, aiškindavo kiek turi būti pristatoma, kai buvo pristatoma, sužinodavo Latvijos firma ir pranešdavo UAB „R.“, kad paruošta prekių partija Lietuvai. UAB „R.“ turėjo savo transportą ir jei partija buvo nedidelė, atsiveždavo patys, jei didesnė - atveždavo Latvijos firma. Kontroliuoti kiek prekių guli buvo neįmanoma. Jei „U.“ sandėlyje pasvertų prekių svoris sutapdavo su tų prekių svoriu Lietuvoje, darydavo išvadą, kad prekių kiekis sutampa. Tokių atvejų būdavo, pavyzdžiui, palaidinės ar marškiniai nurodoma sumažinta suma, 5 litai, eidavo į „M.“ parduotuvę, pirkdavo ten prekes ir nešdavo į muitinę ir parodydavo, kad „M.“ pigiau parduoda. UAB „K.“ buvo tikrinama kiekvienais metais, nes prekių atvežama daug, mokesčių taip pat sumokama daug. Tačiau atžymų, kad VMI turi pretenzijų nebūdavo. Yra patikrinimų žurnalas, kur parašyta, kad pretenzijų neturi. FNTT paėmė visą 2010-2011 m. dokumentaciją, nedalyvavo paimant dokumentus, negali tiksliai pasakyti ką jie paėmė. 1991 m. kai Lietuva tapo nepriklausoma fabrikai ėmė atleidinėti žmones, beveiki visi atsidūrė G., pats su sese ten prekiavo, prekes pirkdavo Lenkijoje, kai V. paaugo, ėmė padėti motinai su pardavimais turguje ir jis buvo susipažinęs su prekėmis ir su žmonėmis. Kai prasidėjo kalbos, kad galėtų tapti UAB „R.“ direktoriumi ir akcininku, jis pažadėjo atvesti savo klientų ir kad firmos reikalai tik gerės. A. (P. T. žentas) konsultavosi su juo (P. T.). Jie su O. buvo geri pažįstami, žentas žinojo, kad O. turi patirties, išmano prekes, turi klientų. Papildomai parodė, kad jo (P. T.) į namus suimti buvo atvykęs specialistas V., pasakė „žinome, kad pas jus viskas tvarkoj, bet jūs turit sumokėti pinigus valstybei ir galėsit dirbti“. Sakė, kad moka mokesčius, nesupranta už ką dar turi sumokėti. Tada jam pasakė, kad turės didelių problemų, jį tris dienas laikė sulaikytą, po to mėnesį laikė Lukiškėse. Jei jų firma būtų sutikus sumokėti, turbūt būtų kažkoks susitarimas ir viskas būtų nutraukta. UAB „K.“ pateikė 700 000 litų, sakė tiek nesumokėta PVM. Su tokiu kaltinimu jų atėjo suimti FNTT. Civiline tvarka nieko nebuvo, V. nepažįsta. Jis tris mėnesiu klausė jo (P. T.) ir brolio, sakė, viską žino, jei sumokės jie viską pamirš, tačiau atsisakė mokėti. UAB „K.“ nieko nemokėjo, nė vieno cento ir įtarimai UAB „K.“ buvo panaikinti. Kai susitiko su klientais, trys žmonės sakė, kad V. ir pas juos buvo atėjęs ir siūlė sumokėti pinigų. Yra tokia atskira byla, jai pasiūlė pritvirtinti prie savęs pasiklausymo įrangą ir nueiti pas V. V. iš jos pareikalavo 10 000 litų pareikalavo ir STT užfiksavo įrašą, vyko teismas, krata pas V. namie buvo atlikta, žinau kad jį pripažino kaltu, kai V. padavė apeliaciją, visi įrašai STT dingo ir jis buvo išteisintas. V. yra pažįstamas G. žmonėms, žinau kad jis tardytoju FNTT šiuo metu nedirba. Pačią pirmą dieną, kai atvedė duoti parodymus, V. pasakė, jie viską apie juos žino, dėl jų močiutės negauna pensijos, maži atlyginimai, šaukė, barėsi, bet atėjus advokatui truputį apsiramino. Mano, kad per UAB „K.“ egzistavimo laikotarpį sumokėjo daugiau nei 10 milijonų mokesčių valstybei. Mano, kad UAB „R.“ sumokėjo panašiai. Buvo areštuojamos ne tik firmos, kurios pardavinėjo prekes, bet ir pagrindiniai G. prekeiviai. Buvo kalbama, kad G. žemė pabrango, kad už tą žemę siūloma daugiau nei 100 milijonų, kad ta žemė gali būti užstatyta. O G. valdžia jam sakė, kad jie prieš rinkimus socialdemokratams davė daugiau pinigų ir dėl to konservatoriai ant jų supyko. Mano, kad čia konkurencinė kova su „M.“. „M.“ atveždavo padangas automobiliui ir Gariūnai buvo uždaryti, „M.“ per tą laiką spėjo parduoti padangas, kai „M.“ atveždavo statybines medžiagas, prasidėjo problemos G. tiems, kurie pardavinėjo panašias prekes. Kai „M.“ atidarė skyrius, kur pradėjo pardavinėti drabužius, prasidėjo problemos tiems, kurie pardavinėjo drabužius G.. Kai mokesčiai patikrindavo, klausdavo ar „M.“ nėra jų konkurentas. Apie Gariūnus yra nuomonė, kad ten galima kažką slėpti, patikrinimai vyksta kas pusę metų. Klausė, kodėl taip dažnai, jiems atsakydavo, kad nurodymas iš viršaus. UAB „K.“ bankrutavo. buvo uždarytos UAB „K.“ sąskaitos, negalėjo pirkti, parduoti. 2016-2017 m. UAB „K.“ atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Firma, kuri užsiėmė bankrotu, žadėjo rašyti skundą FNTT bet nežino, ar jie jį padavė (41 t., b.l.23-26,27-28).

Teisiamajame posėdyje perklausius garso įrašus (užrašas Sarnovski 2019-06-09) papildomai apklaustas kaltinamasis P. T. parodė, kad čia kalba ne jų firmos. Perklausius P. T. ir G. S. pokalbio garso įrašą kaltinamasis P. T. parodė, kad V. ar L. sėdi Kinijoje, ten ateina užsakymas, čia UAB „K.“ darbas, jei užsakoma viena prekė, o atvežė kitą, reikia paskambinti, pakalbėti su žmogumi. Nurodė, kad garso įraše pokalbis vyksta su G. S.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis P. T. parodė, jog kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta, kadangi jam inkriminuojamų veiksmų jis atlikęs nebuvo, nieko nusikalstamo nepadarė ir su V. O. bei V. T. dėl jų nesitarė. Daugiau parodymų nedavė (35 t., b.l. 28-29, 31,43, 52 ).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2000 m. turi patirties šioje sferoje, turėjo patirties, kai įsikūrė UAB „K.“, jį (V. T.) pakvietė dirbti į UAB „K.“. Dirbo ofise, kompiuteriu, UAB „K.“ veždavo daug baldų, šituo ir užsiėmė. Dirbo tik UAB „K.“. Dirbo vienoje patalpoje su UAB „R.“. P. T. yra jo brolis, kartu su juo ir dirbo UAB „K.“. Pinigų neimdavo. Gal buvo vienetiniai atvejai, kai V. nebūdavo ofise ir paprašydavo pinigus perduoti jam. Pats ofise būdavo nuo 8 iki 17 val. vakaro. Iš UAB „R.“ ateidavo žmonių ir prašydavo perduoti pinigus. Nežino, kodėl kiti P. laikė UAB „R.“ atstovu. Kai dirbo UAB „K.“, su pinigais nebuvo susijęs, tuo užsiėmė buhalterija. Pinigai būdavo pervedami per banką. Buvo vienas ar du atvejai, kai paprašydavo perduoti pinigus, nes ofise nebūdavo nieko. Sumų negaliu pasakyti, nes neskaičiuodavo. Dirbo daug žmonių, buvo 4 stalai, vėliau maždaug 5 stalai. Nuorodų nebuvo, kas prie kurio stalo sėdi. Atėjęs lankytojas galėjo suklysti, nes ant stalų nebuvo nuorodų kur UAB „K.“, o kur UAB „R.“ stalas. V. turėjo didelės patirties, kai būdavo ofise visi su juo bendraudavo. Nebūdavo galimybės prieiti prie V., nes su juo bendraudavo daug žmonių. V. dažnai vykdavo į sandėlį, ofise praleisdavo nedaug laiko. Sandėliai buvo prie pat ofiso, vienoje aikštelėje. UAB „R.“ darbuotojo, kuris nuolat sėdėtų prie stalo, nebuvo, nes UAB „R.“ trūko žmonių. Pats į Kiniją neskraidė. Turėjo rasti, kas būdavo parduodama, ką galima užsakyti, kokius gali atvežti baldus. Baldai buvo parduodami parduotuvėse. Nežino, kodėl buvo įtrauktas į baudžiamąją bylą. Galbūt dėl to, kad yra brolis ir V. giminaitis. Sėdėjo UAB „K.“, kai vyko suėmimas niekas neklausė, ar jis iš UAB „K.“ ar ir UAB „R.“. Buvo suimtas kaip UAB „K.“ darbuotojas. Tyrėjas V. siūlė duoti parodymus prieš brolį, papasakoti kaip jie vogė PVM, jei duos tokius parodymus, žadėjo jį paleisti, nesutiko, tada jam pasakė, kad sėdės kalėjime. Taip buvo kalbama ir Lukiškėse ir paties V. kabinete. Kitų asmenų tuo metu nebuvo, advokatų taip pat nebuvo. Skundų dėl V. veiksmų nerašė. Visas jo turtas, įskaitant butą, yra areštuotas. Šiuo metu dirba firmoje „(duomenys neskelbtini)“, užsiima elektra (41 t., b.l.26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, jog kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta, kadangi jam inkriminuojamų veiksmų atlikęs nebuvo, su P. T. ir V. O. dėl neteisėtų veiksmų susitaręs nebuvo ir jokiais būdais UAB „R.“ veikloje nedalyvavo ir niekaip nebuvo susijęs su šia įmone ir jos veikla bei apie neteisėtą veiklą jam iš viso nėra nežinoma. Ar P. T. ir V. O. padarė kokius nusikalstamus veiksmus, jam nežinoma. Jis dirbo UAB „K.“, kuri buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku. Toje pačioje įmonėje konsultantu dirbo jo brolis P. T., taip pat S. K., V. G. ir Valė L. B.. V. O. dirbo UAB „R.“ direktoriumi. UAB „R.“ dar dirbo R. M. ir A. R. UAB “R.” ofiso patalpos buvo šalia UAB „K." patalpų, tame pačiame pastate, (duomenys neskelbtini). Apie UAB „R.“ jis žino tik tiek, kad ši įmonė prekiavo įvairiomis prekėmis ir kad pagrindiniai jos klientais buvo “G.” turgavietėje dirbę fiziniai asmenys. Dirbdamas UAB „K.“ vadybininku jis iš fizinių ir juridinių asmenų UAB „K.“ vardu priimdavo užsakymus prekėms įsigyti, kuriuos siųsdavo į Kiniją. Kinijoje būdavo V. G. arba V. L. B., kurios prižiūrėdavo prekes, kad jos pasiektų Lietuvą. Kai prekės pasiekdavo Lietuvą, jos būdavo sandėliuojamos UAB „K.“ sandėliuose. Kai “G.” turgavietės prekeiviai atvykdavo pasiimti prekių iš UAB „K.“ sandėlių, jie turėdavo nuvykti į UAB „K.“ ofisą, kur pasiimdavo jau surašytas PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias turėdavo apmokėti už prekes. UAB „K.“ įsigydavo iš Kinijos baldus, vonios įrangų, drabužius. UAB „K.“ pateikdavo “G.” turgavietės prekeiviams PVM sąskaitas-faktūras dėl baldų ar vonios įrangos, kuriose būdavo nurodytos kainos, atitinkančios prekės vertę. Kartais, kai S. K. nebūdavo įmonės ofise, jis pateikdavo UAB „K.“ PVM sąskaitas-faktūras asmenims, pagal kurias šie apmokėdavo už įsigytas prekes. Dirbdamas UAB “K.” jis konkrečiai buvo atsakingas už baldų, kuriais prekiavo UAB „K.“, užsakymus Kinijoje. Baldų ar kitų prekių prekyba jis neužsiminėjo ir su UAB „K.” klientais, su kuriais buvo vykdoma prekyba, jis nebendraudavo. Dirbdamas UAB „K.“ jis neformindavo ir nepasirašydavo jokių UAB „K.” dokumentų. Su pinigais UAB „K.“ jis nedirbo, t. y. jokių grynųjų pinigų iš jokių klientų nerinkdavo ir niekam neperduodavo, taip pat nedarydavo jokių piniginių pervedimų per banką. Kas UAB „K.“ buvo atsakingas už grynuosius pinigus bei už banką ir kas būtent dirbo su pinigais, nežino, taip pat nežino, kas buvo atsakingas už dokumentų, susijusių su prekyba, įforminimą ir kas konkrečiai darė tą darbą. Todėl jis nieko nežino apie tai, kokie duomenys apie prekių kiekius ir vertę buvo įrašomi į UAB „K.“ dokumentus ir ar tie duomenys atitikdavo realiai perkamų ir parduodamų prekių kiekį ir vertę. Būdamas UAB „K.“ ofise jis neatkreipdavo dėmesį į tai, kas iš UAB „K.“ darbuotojų kokius darbus atlieka, tuo labiau, kad jis ne visą laiką sėdėdavo ofise, be to, dažnai kiti įmonės darbuotojai sėdėdavo skirtingose kabinetuose, esančiuose bendrose ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini). Ofise be jo dažniausiai būdavo UAB „K.“ direktoriumi dirbęs S. K., UAB „K.“ konsultantu dirbęs jo brolis P. T. ir darbuotoja V. G.. UAB „K.“ buhalterės jis nėra matęs. Visus klausimus, susijusius su jo darbu, t. y. baldų užsakymais, jis derindavo su UAB „K.“ direktoriumi S. K. Kokius konkrečiai darbus pastarasis darė pats ir kaip bei kokiais klausimais bendraudavo su kitais įmonės darbuotojais, jam nežinoma. Kas konkrečiai organizuodavo visą UAB „K.“ veiklą, kas ir kaip spręsdavo klausimus dėl atitinkamų prekių pirkimo-pardavimo, jų asortimento, kainų, taip pat atsiskaitymo ir kt., taip pat nežino. Kokius konkrečiai darbus UAB „K.“ dirbo visi kiti įmonės darbuotojai, tame tarpe ir jo brolis P. T., pasakyti negali, kadangi nesidomėjo ir neatkreipdavo dėmesio. Brolis P. T. dėl savo darbo įmonės konsultanto pareigose jam nieko nepasakojo, o jis pats nesidomėjo. Su kokiomis įmonėmis ar kokiais fiziniais asmenimis UAB „K.“ prekiaudavo, nežino, nes tai nebuvo jo darbo sritis (31 tomas, 115-116, 119-120, 132, 141 lapai).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. O. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2004 m. jo vaikystės draugas A. B., jo (V. O.) dėka susipažino ir susituokė su jo (V. O.) pussesere. 2004-2006 m. dirbo pagal verslo liudijimą, galėjo vienas iš pirmųjų pirkti prekes, kur jas realizuoti žinojo geriau nei kas kitas turguje. Prekes pirko iš P. T. žento A. B. Konsultuodavosi su P., ar verta čia dirbti, ar eiti į statybas. P. sakė, kad reikėtų statyti. A. jam užsiminė, kad turi P. paramą, suprato, kad su šiais žmonėmis galima uždirbti. Dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti statybose, todėl liko dirbti vienoje srityje. Investuodavo savo paties pinigus, tiesiog gyveno G., jau buvo pastatyti paviljonai, nuomojosi nedidelį kambarį, ten buvo lyg ir maišas, ant kurio galėjo pamiegoti, rado bendraminčių, kurie patikėjo juo (V. O.). Mokėjo įkalbėti žmones, nes norint parduoti prekę, reikia gražiai pakalbėti. Klientai tikėjo juo, nes stengdavosi nenuvilti. Net jei tekdavo patirti nuostolių, laikėsi nuomonės, kad pavyks uždirbti. Jo pusseserė N. nematė prasmės likti Lietuvoje, jos vyras ėmė domėtis automobiliais, įkūrė UAB „R.“, tačiau ėmė linksmintis su mašinomis. Jo sesuo turėjo sūnų R., N. vyrui pasakė, arba jis vyksta į Angliją, arba lieka čia. Tuo metu jau egzistavo kompanija. Nebūtų teisinga nutraukti firmos, kuri jau veikė, veiklą. Išpirko jo firmą, nors ji nebuvo tokios geros būklės. Paprašė mamos klientų, pažadėjo, kad tuo atveju, jei jam pavyks, jie gaus geriausias prekes geriausiomis kainomis. UAB „R.“ nupirko 2007 m., pavasarį. Jam labai pasisekė su buhaltere. Jam reikėjo išmokti beveik visą nuo nulio, nes raštvedybos taip ir nebaigė. Sakė, kad forma laisva, buhalterė sakė, kad apmokys, jei klausys, bet ne visada klausydavo. Jam (V. O.) tekdavo daug kartų perdaryti. Neilgai trukus prasidėjo patikrinimai. Šeši VMI inspektoriai pasakė, kad jo firma vienintelė, kuri surinko visus reikiamus dokumentus. Buhalterė pasakė, kad jis (V. O.) čia viską padarė, labai savimi didžiavosi. Jo reikalai gerėjo, algos visur didėjo. Ėmė investuoti daugiau pinigų, pirkti daugiau prekių, turėdamas viltį, kad krizės nebus. Buhalterė siūlė sukurti gerą reklamą. Prekyba drabužiais, avalyne, baldais. Pardavinėjo viską, ką galėjo gauti ir parduoti. UAB „K.“ direktorius kartais išvirdavo jam kavos. P. T. buvo jo konsultantas, kuris galėjo jam patarti. Iš pradžių buvo akcininkas, vėliau nutarė paskirti save direktoriumi. Iki šiol yra, įmonė nėra uždaryta. Pirkdavo prekes pigiau, parduodavo brangiau. Prekes pirkdavo iš Latvijos kompanijos „A.“, į Kiniją nevažiuodavo. Buvo kelios firmos, kurios siūlė panašias prekes, bet skirdavosi kaina. 2007 m. buvo puikus laikas. Buvo didelis klientų antplūdis, plito žinios, kad gerai dirba. P. T. už jį (V. O.) garantavo. Jei prašydavo duoti prekių realizacijai, P. T. niekada jo nenuvylė. Patikėjo žmonėmis, kurie nepažinojo P. Žmonės bandė juo (V. O.) manipuliuoti, grąžinti 30-40 proc. prekių, sakė, kad apgavo, ne tą padavė, nenorėdavo konfliktuoti, sutikdavo ir dirbo toliau. Nuo 2007-2010 metų, maždaug pusantro karto padidėjo apimtys, tuo metu atsirado FNTT. Kiekvieną mėnesį mokėjo nuo 80 000 litų iki 130 000 litų PVM. Spalis yra pagrindinis mėnesis, kada galėtų uždirbti pinigų. Yra įsitikinęs, kad jam taip specialiai padarė, kad prarastų verslą, nes nebuvo leidžiama prisiliesti prie prekių. Taip firma bankrutavo. Geri žmonės jam padėjo, kai po dviejų mėnesių jį paleido iš Lukiškių. Prekes parduoti ne sezono metu, buvo nenaudinga. Tuo metu, kai visus suiminėjo, jo (V. O.) nerado namuose, jam paskambino, sakė, jei tuojau pat neatsiras, suims jo mamą. Tėvas sakė, kad nuo 6 ryto stovi už durų, grasina sprogdinti. Paprašė draugo, kad jį (V. O.) pravežtų pro jo darbą. Pravažiuodamas pamatė, kas ten vyksta ir nutarė važiuoti pas advokatę J. L. Paskambino telefonu, kurio buvo klausomasi ir jį (V. O.) sulaikė advokatų kontoroje, uždėjo antrankius, grasino pistoletu. Prašė leisti persirengti, jie sakė, kad jo jau ieško Europolas ir nuvežė į FNTT. Ten pamatė pilną salę žmonių, beveik visus pažinojo, ten buvo visi jo bendradarbiai. Tyrėjas V. išgirdęs, kad jis (V. O.) atėjo su advokate suriko, kad jį (V. O.) vežtų į areštinę. Atvažiavo į FNTT sekančią dieną, ten buvo tyrėjas V., atrodo buvo ir prokuroras O., buvo advokatė J. L. Pasakė tyrėjui V., kad tol, kol jo darbuotojai sėdi areštinėje nesakys nei vieno žodžio. Po dviejų valandų jo advokatė grįžo ir pasakė, kad matė, jog visi buvo paleisti, tada pradėjo bendrauti su V. V. padavė lapelį, kur viskas buvo parašyta, jam tik reikėjo pasirašyti. Jam (V. O.) uždėjo antrankius. Jam sakė žino, kaip dirba G., reikalavo pasirašyti dokumentus. Pasiūlė papasakoti visą tiesą, o tyrėjas, kad užrašytų. Tyrėjui teko perrašyti, jis nesusilaikęs atrodo suplėšė jo (V. O.) parodymus. Pasakė, kad jei gyvena Lietuvoje, turi mokėti lietuviškai. Kai buvo Lukiškėse, pas jį (V. O.) šešis kartus buvo atvykę FNTT darbuotojai, veždavo į FNTT, įtikinėjo, kad liko vienas, kad visi prieš jį davė parodymus, klausė kur pinigai. Neklausė, kokie pinigai, tik pasakė, kad už devintą mėnesį PVM atsiskaitys. Jam teko sumokėti, nes V. pažadėjo, kad galės toliau vykdyti tą veiklą, sumokėjo 110 000 litų PVM. Už savaitės gavo raštą iš VMI, kad skolingas 512 litų delspinigių, nes pavėlavo du mėnesius. Sakė, kad buvo areštinėje. V. pasakė, kad pasakytų, jog čia jų kaltė. Iki šiol yra skolingas VMI. 80 proc. prekių gaudavo iš firmos „A.“. Kai prekės ėmė gerėti, kai už brangesnes prekes galėjo daugiau uždirbti, norėjo patekti į rinką, kur prekės kainuoja brangiau. Tai buvo turbūt 2008-2009 m. UAB „K.“ galėjo garantuoti, kad atvyks tos prekės, kurių laukė, nes sandėliai buvo šalia. 20 proc. prekių pirko iš „K.“. Vykdė tik pirkimą-pardavimą. Kol neįsigijo savo transporto, nuomavosi, nusipirkęs automobilį pats nuvažiuodavo ir pasiimdavo prekes. Nesidomėjo apie prekių gavimą iš „A.“, jam svarbiausia buvo, kad būtų laiku. Su prekėmis buvo pristatomas I., kur nurodyti svoriai, kiekiai, dar buvo nurodyti maišai. Prekes, kurias tiekdavo „A.“, perparduodavo S., jos vyrui. Buhalterė pasiūlė įsigyti gerą buhalterinę programą, kuri palengvintų darbą, kuri pati skaičiuotų ir kad įsivaizduotų kokiomis lėšomis galės naudotis ateityje. Buhalterė jį (V. O.) apmokė kaip naudotis programa, pats asmeniškai išrašinėdavo sąskaitas-faktūras. 2011 m., kai vyko pirmas teismo posėdis dėl suėmimo termino, jo advokatė paprašė leisti susipažinti su bylos medžiaga. Prokuroras O. sutiko, jis vertė bylos lapus ir leido skaityti. Pastebėjo, kad viskas parašyta identiškai, kainos sumažintos 2-3 kartus. Matė visas sąskaitas, pats jas pasirašė. Visos sąskaitos atitiko tą, kas jose buvo nurodyta. Didžiausias skirtumas galėjo būti 2-3 centai, jei žmogus jų neturėjo. P. ir V. T. dalyvavo UAB „R.“ veikloje tiek, kiek paprašydavo. Vienu metu dirbo keliuose darbuose, todėl jo (V. O.) dažnai nebuvo ofise. Tekdavo paprašyti to, kuo pasitikėjo, kad jis parodytų žmogui kur pasirašyti. Palikdavo sąskaitas, padėdavo varneles toje vietoje, kur klientas turėjo pasirašyti, jei jo (V. O.) nebus, primindavo P. ar V., kad jei ateis žmogus, kad duotų tose vietos pasirašyti ir sakydavo, kad pagal pinigų priėmimo kvitą atsiskaitytų centas į centą. Jei jo (V. O.) nebūdavo, žmogus ateidavo suskaičiavęs kiek jam reikia atsiskaityti, žmogus net suvyniodavo su izoliacine juostele ir palikdavo pinigus kartu su sąskaita-faktūra. Vakare pats viską išpakuodavo ir perskaičiuodavo (41 t., 28-31,33-40).

Teisiamajame posėdyje papildomai apklaustas kaltinamasis V. O. parodė, kad firma UAB „R.“ buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo oficialus jo ofisas. Tame ofise susitikdavo su klientais, sudarydavo sutartis, kalbėdavo apie tai, kokios prekės juos domina, tokiu būdu rinko visą informaciją. Kai kurie klientai ateidavo turėdami savo pavyzdžius, pavyzdžiui žurnalus, nuotraukas, kažkokius dalykus iš interneto. Egzemplioriai būdavo pas jį (V. O.) ofise, ką galėjo tą pačią dieną jiems pasiūlyti. Rinko visą informaciją, stengėsi kuo greičiau kiekvieną savaitę siųsti informaciją įmonėse, po to laukė atsakymų, kada greičiausiai galėtų laukti prekių. Jam skambino, pranešdavo, asmeniškai susitikdavo, asmeniškai dalyvavo prekių priėmimo metu. Kartu su prekėmis ateidavo ir transporto važtaraščiai. Įmonės „A.“ INVOICE sąskaita-faktūra“, kartu su INVOICE ateidavo detalesnė informacija. INVOICE buvo nurodyta tas pats kaip ir pas juos sąskaitoje-faktūroje, t. y. pavadinimas, kiekis, vieno vieneto kaina ir bendra suma, pabaigoje buvo nurodomas bendras kiekvienos pozicijos svoris. Galėjo matyti kuriame bokse (boksas buvo pažymėtas trimis skaičiais), kas yra supakuota, kiekis ir svoris. Detalesnė informacija apie prekę būdavo pakavimo lape. INVOICE buvo nurodoma pozicija, o pakavimo lape – kaip supakuota. Saugodavo INVOCE, jie buvo įnešami į programą. Latvijos įmonė „A.“ prekes gaudavo iš trečiųjų šalių, kaip jie gaudavo jų nedomino. Su „A.“ juos siejo sutartiniai santykiai. „A.“ imdavo, nuomojo automobilį, kuris veža krovinį iki tos vietos, kurią nurodydavo. Asmeniškai apmokėdavo už gyvenimą. Po to, prekės buvo suskaičiuojamos, tam kad suskaičiuoti reikėdavo jas išpakuoti. Suskaičiuoti maišus užima daug laiko ir papildomų išlaidų, nes paskui reikia atgal supakuoti. Pavyzdžiui, prekės maiše, išpakavo, suskaičiavo, atgal į tą patį maišą sudėti negali. Pakavimo lape kiekvienai pozicijai buvo nurodytas ne tik kiekis bet ir kilogramai, todėl nusprendė pirkti svarstykles. Eksperimentui paimdavo maišą, dėdavo ant svarstyklių ar sutampa, tada atidarydavo maišą, perskaičiuodavo, kiekis sutampa. Praktika parodė, kad 99,9 procentų atvejais svoris sutapdavo su kiekiu. Todėl kiekvieną kartą gaunant krovinį sverdavo boksus. Jei svoris, kuris nurodytas pakavimo lape, sutapdavo su svoriu, kurį rodydavo svarstyklės, vadinasi turėtų sutapti ir kiekis. Tai jam supaprastino ir pagreitino darbą. Klientai atvažiuodavo po prekių pirkimo, jie tiesiog priprato prie tokios sistemos, kad nereikėtų vėl išpakuoti ir perskaičiuoti. Pats dalyvaudavo tuo metu, kai buvo sveriama, kad nebūtų ginčų, jie sverdavo savo boksą. Jei kilogramai sutapdavo, jie būdavo ramūs, nes kiekis taip pat turėjo sutapti. Toliau viskas vykdavo taip, pranešdavo, kad tam tikrą dieną laukia prekių, klientai klausdavo kiek jie bus skolingi už prekes, kiek tam tikram bokse išėjo kilogramų, jiems taip buvo paprasčiau, atvažiavo, pasvėrė, sutampa, reiškia su kiekiais visas gerai. Namie išpakuodavo, skaičiuodavo, būdavo kažkokie procentai nesutapymų, galbūt koks 1 procentas, vieni marškinėliai. Gavę prekes ir INVOICE įsigijo buhalterinės apskaitos programą „Agnum“. Programa leisdavo įnešti duomenis, kuriuos duodavo išrašant sąskaitą-faktūrą, t. y. pavadinimą, kiekį, kainą, bendrą kainą plius PVM. Jo (V. O.) buhalterė visada kontroliavo, ar nepasikeitė sąskaitos-faktūros forma, ar kažką reikėtų atnaujinti. Pats asmeniškai įvesdavo duomenis, jį apmokė, ten būdavo taip, kad daug informacijos sąskaitoje-faktūroje nereikėjo. Sąskaitoję-faktūroje būdavo, kodai kiekvienai prekės rūšiai, jie būdavo įvedami į programą, o sąskaitoje nebūdavo nurodyti. Nurodytos sąskaitos-faktūros kompiuterinėje programoje informacija būtų detalesnė. Klientams ta informacija nereikalinga, ji reikalinga įmonei. Prie sąskaitos-faktūros kai spausdini išeina važtaraštis, ten yra prekės pavadinimas, kiekis, svoris kiekvieno bokso ir bendras. Ir iš „A.“ ir iš UAB „K.“ prekės buvo pirktos, reikia žiūrėti kiekvieną. Jo (V. O.) dėdės dirbo UAB „K.“, UAB „K.“ direktorius buvo S. Pagal pozicijas gali atskirti kuri prekė iš UAB „K.“ kuri iš „A.“, programą iš jo paėmė ikiteisminio tyrimo metu, toje programoje buvo nurodyta pavadinimas, kodas. Jam visos sumos sąskaitose-faktūrose sutampa. Kodai turėtų būti skirtingi, jei kelnės skirtingos ir atitinka vienai pozicijai, vienai pozicijai „kelnės“ bus keli kodai. Kodai labai ilgi, vienas skaičius juos skiria. Jei neklysta, kodą sudaro dvylika skaičių. Keturi skaičiai rodo bendrą informaciją, paskutiniai skaičiai šiek tiek skiriasi. Muitinė sprendžia kodėl, kas ir kaip. Čia yra originalūs dokumentai iš UAB „R.“. Vienoje iš sąskaitų atsispindi duomenys iš UAB „R.“, gautos prekės iš „A.“ 2011 m. čia yra pirkimai. Muitą mokėjo tas, kas išmuitino. Prie kiekvieno INVOICE buvo sąskaita-faktūra, tos įmonės kuri veždavo. Prie kiekvieno INVOICE yra išrašyta transporto sąskaita - faktūra. Mokėjo atskirai, buhalterė paskui įnešdavo. Sąskaitos-faktūros gali būti atskirai prijungtos prie kažkokios kitos bendros informacijos. 2011 m. galėjo atvežti prekes pats, išrašęs joms važtaraštį - CNR, jei reikėdavo, jei nereikėdavo, užtekdavo sąskaitos-faktūros. Jei sąskaita išrašyta tą pačią dieną, laisvai galėdavo vežti. Apžiūrėjus sąskaitas-faktūras, kai prekės buvo pirktos iš UAB „K.“, V. O. paaiškino, kad firmų vežėjai buvo skirtingi. Taip buvo, kol įsigijo savo automobilį. Sąskaitoje buvo nurodomas pavadinimas, kiekis, vieneto kaina ir bendras kiekis. Kainą sudarydavo, užpirkimas ir transportavimas. Prie kiekvienos klientui išrašytos sąskaitos-faktūros būdavo pinigų priėmimo kvitas, jame nurodyta suma kiek turi sumokėti pagal sąskaitą-faktūrą. Stengdavosi asmeniškai būti tuo metu, kai klientas atsiskaitydavo už prekę pagal tą sąskaitą. Būdavo, kai darbo daug, išrašydavo sąskaitą-faktūrą, išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, žinodamas, kad jei bus išvažiavęs, palikdavo darbo vietoje sąskaitą- faktūrą, su pinigų priėmimo kvitu. Jei klientas atvažiuodavo kai jo nėra, kitas duodavo pasirašyti jam tą popieriuką. Vairuotojai gaudavo važtaraščius pagal kiekvieną sąskaitą-faktūrą, programa automatiškai išduodavo važtaraštį, kur nurodomas adresas, kiek boksų, kiek sveria kiekvienas iš boksų. Persveria, sutampa svoris, tada prekės važiuoja, jei nesutampa, be jo leidimo niekas nevažiavo, kol jis pats (V. O.) neperskaičiuodavo prekių kiekio. Jei prekės bus atvežtos klientui ir klientas bus nepatenkintas, reikės važiuoti pas klientą arba jis atvažiuos, jis nenorės apmokėti pagal tą sąskaitą-faktūrą, nes bus nesutapymas. Pagal sutartį tarp UAB „R.“ ir „A.“, jis (V. O.) be klientus dominančių prekių, užsakydavo ir prekes, kurioms nebuvo tam tikro užsakymo. Jam (V. O.) tikdavo kaina ir jis pirkdavo realizacijai tas prekes kaip pavyzdžius, nes matė, kad yra paklausa toms prekėms. Klientui atėjus, pasiūlydavo įsigyti dar kitokių prekių. Kaina buvo panaši, leido atsiskaityti su juo (V. O.) po savaitės, po dviejų savaičių ar po mėnesio. Jei prekės nebūdavo realizuojamos, jas tekdavo grąžinti atgal, parduoti žemiau nei savikaina. Stengdavosi, kad taip nebūtų, buhalterė būdavo nepatenkinta, nes kiekviena sąskaita-faktūra, kur kaina nurodyta žemiau savikainos, turėjo raudonuoti prieš VMI. Nesupranta, kaip VMI ir FNTT nusprendė, kad pas klientus rastos prekės buvo jo prekės. Pas jį (V. O.) parašytas kiekvienas rodiklis, yra prekės aprašymas, buhalterinėje programoje yra visi kodai, yra tikras, kad 90 proc. prekių buvo ne jų. Jie patys važiavo į Lenkiją, buvo jų tiesioginis ryšys su kinais, kurie neduodavo kodų. Jiems buvo paprasčiau pasakyti kad tai UAB „R.“. Jis žinojo, kad čia ne UAB „R.“ prekės. Teigė, kad apklausti žmonės ne savo noru jį apkalbėjo. Tris kartus davė parodymus FNNT, kurie jiems netiko, yra įsitikinęs, kad klientams taip pat buvo daromas psichologinis spaudimas. Buhalterės viską tvrakingai tvarkė, buvo išrašomos sąskaitos-faktūros. Iš „A.“ mažiausiai 30 procentų kiekvienoje partijoje buvo brokuotų prekių, būdavo net 50 procentų brokuotų. Sudėtinga buvo su nekonkurencingomis prekėmis. Buhalterijoje atsispindėdavo. Buhalterė būdavo nepatenkinta, VMI žiūri, jei nieko neuždirbi, vadinasi valstybei nėra ką sumokėti. Jei neparduosi tų prekių, negalėsi įsigyti kitų prekių. Jei su „A.“ būtų sudaryta kita sutartis, pagal kurią gali grąžinti prekes, būtų paprasčiau. Dėdė dirbo UAB „K.“, jų ofisas buvo šalia, viename aukšte, tik skirtingos durys. Tekdavo tartis su konsultantu dėl tam tikrų klausimų. V. visada buvo darbo vietoje, jei pats nebūdavo darbo vietoje, galėjo paprašyti, kad V. vietoj jo (V. O.) duotų pasirašyti ant sąskaitos-faktūros. Žmogus gavęs prekes, turi turėti sąskaitą-faktūrą, jam sustabdys veiklą jei nebus tų dokumentų. Jei būdavo išrašytas PPK, prikabindavo lapuką, jei klientas moka, prašo priimti pinigus, nes pats iš anksto pasirašydavo, kad priėmė pinigus. Buhalterė kaltindavo jį (V. O.), kad nematydamas pinigų išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Pasitikėjo klientais, jie dažnai užklijuodavo į vokelį pinigus. Su P. ir V. nesitarė, kaip jie galėtų padėti jam (V. O.) su jo klientais. Prekes jam vežė UAB „A.“, išrašydama INVOICE. Jokių sutartinių santykių su kinais neturėjo. UAB „A.“ direktoriumi buvo V. S.. UAB „A.“ dirba Rygoje, matė ofisą, buvo ten nuvykęs. Dažniausiai bendravo su V., kuris jam (V. O.) pravedė ekskursiją, parodė prekes, popierius iš muitinės. UBA „A.“ yra pelno siekianti įmonė. Nemano, kad įmonė vežtų iš kažkur prekes ir parduotų pigiau, kad išeitų į minusą. Niekas jam tiesiogiai nesakė, iš kur UAB „A.“ pirko prekes. Suprato, kad prekės atvežtos iš trečiųjų šalių ir jas reikia išmuitinti. Latvija užsiiminėjo išmuitinimu. Pirko išmuitintas prekes, paduoda deklaracija kas mėnesį. Iš dalies žino kaip vyksta išmuitinimas. Tikėjo V. Jis davė, rodė, dokumentus, negalėjo parodyti tik tų dokumentų, kur jis (V. O.) pamatytų realią kainą. Prekes pirko dideliais kiekiais, 20-30 procentų buvo brokuotų, kurių parduoti neįmanoma. Dokumentų dėl brokuotų prekių neformindavo. Sąskaitos-faktūros įforminimas vykdavo kuo greičiau, kai gaudavo INVOICE, jis buvo įvestas į programą, kad galėtų pradėti realizuoti. Kiekvienas klientas turėjo jam priskirtus bokso numerius, turėjo sąrašą, kur buvo nurodyta, kuriam klientui koks numeris priskirtas. Pats suteikdavo numerį naujiems klientams. Klientai ateidavo į ofisą su savo pavyzdžiais, piešiniais, surinkęs visą informaciją siųsdavo į „A.“. Nauji klientai dažniausiai klausė jo (V. O.) galimybių, būdavo ir tokių klientų, kurie ateidavo atnešdavo numerį ir sakydavo, kad sandėlyje turi būti užsakymas atitinkamu numeriu, tai buvo buvusio direktoriaus A. klientai. Siųsdavo „A.“ užsakymo numerį, kad sandėlyje pas juos turi būti boksas su tokiu numeriu ir prašydavo atsiųsti tas prekes. Tie žmonės išsirinkdavo prekes Kinijoje. Pats Kinijoje nebuvo, ten nebuvo nei UAB „R.“ darbuotojas, nei atstovas. UAB „K.“ prekės skyrėsi kokybe, ir atitinkamai kaina. Rodė prekių, kurias galėjo parduoti, pavyzdžius, jei tiko kokybė ir kaina, reikėjo šiek tiek nueiti nuo 80 procentų darbo su „A.“ ir pavyko surinkti nedidelį užsakymą kokybiškesnėms prekėms. Dėl šito padėjo UAB „K.“, nes jie turėjo tokių prekių, parodė pavyzdžius, jiems tiko. Bet tai nedaug. Kaip UAB „R.“ įsigydavo iš UAB „K.“, pardavinėjo dažniausiai tiems patiems klientams. Pamatė, kad yra paklausa ir geresnėms prekėms. Teko su UAB „K.“ sudaryti sutartį, su sąlyga, kad jie tiesiogiai nesiūlys prekių jo (V. O.) klientams. Su UAB „K.“ direktoriumi S. K. dirbo šalia. Su juo buvo susitarimas, nes Metalo g. 2, yra muitinė. Jis išmuitindavo prekes. S. pravedė ekskursiją muitinėje, parodė, kaip vyksta procedūra, todėl buvo ramus, kad UAB „K.“ dirba oficialiai. P. buvo konsultantu UAB „K.“, pats su juo konsultavosi. S. buvo UAB „K.“ akcininkas, jei P. vėliau susitarė, kad parduotų akcijas tai nieko apie tai nežino. Su „A.“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, su kiekviena įmone, su kiekvienu žmogumi yra sutartis, su klientais buvo sutartys, beveik su kiekvienu. UAB „R.“ turėjo klientų, kurie dirba G. nuo 2007 iki 2012 m., apie 500 klientų tai tikrai. Tiems klientams parduodavo UAB „A.“ prekes. Jei jie nenorėjo geresnės prekės, tada tekdavo pardavinėti iš UAB „K.“. Kaina galėjo skirtis maždaug 5 procentais, bet iš esmės buvo ta pati. Pagal susitarimą, priklausomai nuo kiekio. M. daug pirkdavo pas mus, stengdavausi maksimaliai pigiau jam parduoti. Jei prekės pas jį bus idealiai gerai, pretenzijų neturi, kaina šiek tiek galėtų skirtis nuo jūsų. Į buhalterinę programą „Agnum“ buvo įvedami duomenys iš INVOICE, pakavimo lapo, taip pat Taric kodai. Programą „Agnum“ pirko kartu su buhaltere, periodiškai reikėjo mokėti už programos atnaujinimus. 2007 m., kai tapo direktoriumi, programa jau buvo. Programoje galima pamatyti visu kodus. Pati programa išmetė VMI formą, „Agnum“ kontroliavo tą situaciją. Jei kažkas keičiasi VMI, yra įnešamas programos atnaujinimus, tada „Agnum“ atstovas skambindavo, prašydavo atvažiuoti, pasakydavo kas pasikeitė ir kaip reikia daryti. Tos sąskaitos, duomenys, pagal kurias buvo parduodamos prekės 100 procentų atitinka VMI reikalavimus. Kiek pamena, 2010 m. apyvarta buvo apie trys milijonai, per metus tikrai buvo sumokėta apie 0,5 milijono PVM. Nebuvo problemų su klientais, kad jie nemokėtų, todėl stengdavosi laiku mokėti, jei žinojo, kad bus sekantis užsakymas ir reikia apmokėti, klientai net į priekį galėjo duoti pinigų, jam (V. O.) nereikėjo papildomų pinigų. UAB „R.“ iš gaunamo pelno pradėjo pirkti savo transportą. VMI patikrinimai vyko pastoviai, buvo po tris kartus per metus, juos tikrindavo ir ekonominė policija. Porą kartų buvo, kad VMI atstovai sėdėjo tuo metu, kai jis (V. O.) rašė sąskaitas-faktūras ir sakė, kad viskas gerai, nieko nepažeidė. VMI atstovai buvo atėję, kai pas jį (V. O.) buvo klientų. Atsiskaitymas vyko stebint VMI inspektoriams. Jo (V. O.) kuratorė sakė, kad gavo nurodymą įsitikinti, kad tokia prekė tikrai gali tiek kainuoti. Jai atveždavo, ji perskambindavo, sakydavo gerai. Sakydavo pakelti uždarbį darbuotojams. Taip buvo nuo 2007 iki 2010 m. Per pirmus metus, du tris kartus kėlė atlyginimą darbuotojams. UAB „R.“ niekada nebuvo nubaustas dėl neatitikimų, pažeidimų. Buvo tik vienas kartas, kai laiku nesumokėjo už vieną mėnesį, kai buvo areštinėje, tuo metu negalėjo susimokėti mokesčių, dėl to kilo delspinigiai. Paskutiniai metais, 2010 m. prieš krizę apyvarta buvo apie 3 mln. 2011 m. rugsėjį jam (V. O.) teko sumokėti 110 000 litų PVM, kitais metais būdavo panašiai. Per metus milijonas mokesčių, per penkis metus gali būti 5 mln. Deklaraciją pildo kas mėnesį ir moka mokesčius kas mėnesį. Labai griežta buhalterė buvo. PVM buvo mokamas kas mėnesį, buhalterė prižiūrėjo, kad PVM būtų sumokėtas laiku. Per metus buvo nuo 5 iki 15 procentų, t. y. per metus PVM sudarė apie milijoną. Pagal sutartį nei jis, nei UAB „K.“ jokių susitarimų nepažeidė, tai buvo verslo santykiai, o ne konkurencija. Konkurentų pakako rinkoje iš lenkų ir kinų pusės. Peržiūrėjus prekių likučių patikrinimo aktus (t. 9, b. l. 117-124) paaiškino, kad nežino, ar tie kodai yra jų. Neįsivaizduoja, iš kur nurašė tuos kodus. Ten ir raidės, ir skaičiai, tai tikrai ne muitinės kodai. Įformindavo tuos Taric kodus, kurie gaunami muitinėje. Apžiūrėjus t. 11, b. l. 101, 106-108 paaiškino, kad tai ne jų kodai. Prekių priėmimo-perdavimo aktuose Taric kodų nenurodydavo, jie žmonėms buvo nereikalingi. Žmonėms išrašomuose sąskaitose-faktūrose kodų taip pat nebuvo, jų programoje kodai buvo, jie buvo suskirstyti pagal sąskaitos-faktūros numerį. L. ir L. nebuvo didžiausi jų užsakovai. O. T. yra jo pusbrolis. Pagarsinus dokumentus iš 29 tomo paaiškino, kad čia atsispindi pardavimai, išrašas iš buhalterinės programos. Nurodytas dokumento numeris, pavadinimas kam pardavimas padarytas ir sumos. Tie keturženkliai skaičiai nei VMI, niekur nėra reikalingi, jie yra tik programoje. Jei žmogus buvo skolingas, galėjo įmušti į programą ir jam galėjo parodyti, ar tas žmogus atsiskaitė iki šio momento. Peržiūrėjus 2008 m. segtuvus paimtus iš jo (V. O.) paaiškino, kad čia jo kopijos, jam išrašytos UAB „R.“. Vienas egzempliorius lieka jam (V. O.), kitas į buhalteriją. SIA „B.“, gal buhalterijoje likęs egzempliorius pas juos. Nėra parašo. Apžiūrėjus daiktinius įrodymus (dėžė Nr. 1, UAB „R.“ apskaitos segtuvai) paaiškino, kad tuos dokumentus tvarko buhalterė. Pagal visus kvitukus yra skaičiuojama. Kitame segtuve yra geltoni kvitukai, jie skirti klientams. Pagal sąskaitą-faktūrą eina kvitas, ji pajamuoja ir rašo į kasą. Tada suskaičiuoja kiek kasoje turi pinigų. Peržiūrėjus O. T. dokumentus (gabenimo važtaraščiai) nurodė, kad prie kiekvienos sąskaitos-faktūros eina krovinio važtaraščiai. Nuvažiuoja, duoda pasirašyti, vienas lieka jam, kitas eina į buhalteriją. UAB „R.“ gabeno krovinį savo transportu. Pinigų už gabenimą neėmė, jei uždirbdavo iš sąskaitos-faktūros tai gabenimas būdavo nemokamas, jei žmogus mažai nupirkdavo, jis pats atvažiuodavo iki ofiso paimti užsakymo. Važtaraštis išrašomas kiekvieną kartą kai vyksta gabenimas. Bet kiekviena įmonė, vežėjai turi savo dokumentus. UAB „R.“ šiek tiek užsiėmė transportavimu, turėjo dvi mašinas, du busus. 2010 m., gal net 2009 m. kai turėjo pirmą mašiną ir gabeno krovinį. Mašina galimai buvo „Mercedes“. Vėliau įvairių dydžių turėjo mašinų ir busus ir „Opel“ pirko išsimokėtinai. „Volkswagen“ busas priklausė UAB „R.“. Gali būti, kad pats siuntė mašiną pasiimti prekes. Apie pajamavimą paaiškino, kad buhalterė gauna popieriuką, pajamuoja į programą, prie kiekvienos pozicijos yra vertimas, pagal TARIC kodus įmuša į programą kiekį, pavadinimus. Kai vyksta pardavimas, mato poziciją, kiekį ir iš tos pozicijos išrašo sąskaitą-faktūrą. Prie INVOICE buvo pakavimo lapai. TARIC turėtų susiderinti. Muitinės pareigūnams nebuvo pateikti šie dokumentai. Jei reikėjo, galėjo sužinoti pagal UAB „R.“ sąskaitas-faktūras, pagal kodus, ar čia jo prekė. Kam buvo parduotos atitinkamos prekės reikia žiūrėti programoje. Apžiūrėjus 15 segtuvą paaiškino, kad čia yra latvių, t. y. „A.“ dokumentai, tokius jie gaudavo, kai užsakydavo. Užsakinėjo žodžiu. Kai gavo prekes, užsakymas jau nereikalingas, jie niekur neužsižymi. Jam prekeiviai sake, kad reikia 100 megztinių. Pirkėjams būtų pigiau, buvo susitarę, kad jie niekur nevažiuoja, o jis (V. O.) dirba su savo klientais. Negali kontroliuoti kaip „A.“ dirbo. Buvo susitarimas, kad jie neis tiesiogiai pas „A.“, o dirbs per tarpininkus, galimai kažkas susiekė tiesiogiai, bet šito nežino, buvo susitarimas, kad dirba su klientais ir priima atsakomybę, gal „A.“ ir iki šiol kažką į Lietuvą veža. Į Latviją važiuodavo su savo mašina, pasiimdavo prekes, nuveždavo į sandėlį. CNR buvo išrašyti, čia buvo įmonės, kuri jiems atvežė, jei jie atveždavo mokėdavo pinigus pagal sąskaitą-faktūrą. Jeigu už atvežimą buvo išrašyta sąskaita-faktūra, įtraukdavo ją į savikainą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. O.parodė, jog kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta, kadangi jam inkriminuojamų veiksmų jis nebuvo atlikęs ir dėl jokios nusikalstamos veiklos nei su P. T., nei su V. T. nesitarė. Jis buvo UAB “R.” akcininku, taip pat dirbo šios įmonės direktoriumi ir kasininku. Šios įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini), kur yra administracinis pastatas bei sandėlis. Šalia UAB „R.“ yra UAB „K.“ patalpos. UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė V. B. Ji tai darė savo namuose, (duomenys neskelbtini). Buhalterinės apskaitos dokumentus pastarajai pateikdavo jis pats. UAB “R.” taip pat dirbo R. M., A. R., O. T.. O. T. buvo informacinių technologijų inžinierius ir pastarasis prižiūrėdavo kompiuterius, o jeigu reikia, padėdavo tvarkyti bendrovės einamuosius reikalus. Kai kuriuos darbuotojus jis rado pats, kai kuriuos rado per įvairius savo pažįstamus. Pavyzdžiui, R. M. buvo jam pažįstamas nuo vaikystės ir jis pats šį pakvietė dirbti į UAB „R.“, A. R. jam pasiūlė kažkas iš pažįstamų, tačiau kas, nepamena, o O. T. yra jo pusbrolis, kurį taip pat jis pats pakvietė dirbti į UAB „R.“. UAB „R.“ turėjo vieną banko sąskaitą, esančią AB SEB bankas. UAB „R.“ vertėsi didmenine Kiniškos kilmės prekių prekyba. Jam pradėjus vadovauti UAB „R.“, visos prekės pirmu laiku buvo perkamos iš įvairių Lietuvos įmonių, tarp kurių buvo UAB „K.“, taip pat R. D. įmonė. Iš UAB „K.“ darbuotojų jam yra pažįstami P. T., V. T., S. K., V. G., V. L. B.. Dėl prekių pirkimo iš UAB “K.” jis derėdavosi su S. K.. P. T., kaip suprato, buvo S. K. konsultantu, tačiau ką pastarasis konkrečiai veikdavo, jis negali pasakyti. Parduodavo tas prekes UAB „R.“ pagal verslo liudijimus G. turgavietėje prekiaujantiems asmenims bei įvairioms Lietuvos ir Latvijos įmonėms. Vėliau, tačiau kada, nepamena per R. D. jis susikontaktavo su Latvijos įmone „A.“, iš kurios R. D. įmonė iki tol pati pirko įvairias prekes. Toliau didžiąją dalį prekių jo vadovaujama UAB „R." pradėjo pirkti tiesiogiai iš minėtos Latvijos įmonės, ir tai buvo pigiau, negu pirkti iš Lietuvos įmonių. Iš Latvijos įmonės perkamas prekes UAB „R.“ parduodavo tiems patiems “G.” turgavietėje prekiaujantiems asmenims bei įvairioms įmonėms. Pirmu laiku su Latvijos įmone buvo susitarta, kad įvairių rūšių prekes be išankstinių užsakymų jie siųs UAB „R.“, partijomis be grąžinimo galimybės atgal. Atsiskaitymas buvo avansinis. Pirmu laiku jis sutiko su tokiomis sąlygomis, tačiau vėliau pavyko susitarti, kad prekes Latvijos įmonė „A.“ siųsdavo pagal UAB „R.“ išankstinį užsakymą. Šis užsakymas buvo sudaromas pagal UAB „R.“ klientų atskirus pageidavimus. Paskutinius keletą metų atsiskaitymai su įmone „A.“ vykdavo po to, kai UAB „R.“ realizuodavo prekes, ir tik banko pavedimais. Jokie grynieji pinigai perduodami į Latviją nebuvo. Visos prekės, kaip iš Latvijos įmonės „A.“, taip ir iš UAB „K.“, buvo pateikiamos UAB „R.“ su visais privalomais dokumentais, kuriose nurodytas prekių kiekis ir vertė atitikdavo tikrovę, t. y. niekada jokių prekių kiekių ar vertės sumažinimo dokumentuose nebuvo. Savo ruožtu UAB „R.“ parduodavo prekes pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems asmenims bei įvairioms įmonėms taip pat pagal visus privalomus dokumentus, kuriose taip pat buvo nurodytas tikrasis parduodamų prekių kiekis ir jų vertė. Tokių atvejų, kad UAB „R.“ vardu išrašytuose dokumentuose būtų nurodyti mažesni prekių kiekiai arba mažesnė jų vertė, niekada nebuvo. UAB „R.“ už dokumentų apiforminimą buvo atsakingas jis pats. Tą darbą jis pats ir darė. Už įmonės grynųjų pinigų kasą taip pat buvo atsakingas jis. Dauguma “G.” turgavietėje prekiaujančių asmenų už jiems parduodamas prekes atsiskaitydavo su UAB „R.“ grynais. Dėl kiekvieno tokio mokėjimo jis asmeniškai išrašydavo arba kasos pajamų orderį, arba grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Visą laiką fizinio asmens sumokėtų pinigų suma atitikdavo minėtuose dokumentuose nurodytą sumą. Pinigus “G.” turgavietėje prekiaujantys asmenys dažniausia atnešdavo ir sumokėdavo jam asmeniškai UAB „R.“ ofiso patalpose, iš pradžių (duomenys neskelbtini), o vėliau - (duomenys neskelbtini). Ten pat jis iškart išrašydavo atitinkamus prekių pardavimus ir pinigų sumokėjimus patvirtinančius aukščiau nurodytus buhalterinius dokumentus, kuriuose jokie duomenys iškraipomi nebuvo. Visi “G.” turgavietėje prekiaujančių asmenų sumokėti pinigai buvo įnešami į UAB “R.” kasą. Vėliau tie pinigai iš kasos buvo įnešami į įmonės bankinę sąskaitą. Tai jis darydavo pats. Niekam kitam vežti pinigų į banką jis neduodavo, kadangi pats buvo įmonės kasininkas (33 tomas, 103-104, 107-108, 121, 130 lapai).

Teisiamajame posėdyje UAB „R.“ atstovė advokatė Eglė Mockienė paaiškino, kad UAB „R.“ pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Daugiausiai reikėtų remtis vienasmenio vadovo, direktoriaus V. O. duotais parodymais, jis labai smulkiai apibūdino bendrovės veiklą. Pažymėjo, kad UAB „R.“ buhalterinė apskaita buvo vedama išimtinai vadovaujantis pirminiais apskaitos dokumentais, pasitelkiant buhalterinės apskaitos programą, kuri buvo licencijuota, įsigyta iš patikimo tiekėjo, atitiko tuo metu galiojantiems įstatymų reikalavimams. Tikrinimus atlikę valstybinių institucijų atstovai, kurie vykdo priežiūrą neturėjo jokių pastabų šiai bendrovei, todėl galima teigti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Kaip ir nurodė direktorius V. O., UAB „R.“ turėjo nedaug darbuotojų, tačiau nė vienas darbuotojas nedirbo Kinijoje ir nebuvo į ją nuvykęs, kaip ir pats vadovas V. O. Pagrindiniai UAB „R.“ tiekėjai buvo dvi bendrovės. Viena jų buvo Lietuvos bendrovė UAB „K.“. Teisme apklausus kelias UAB „K.“ darbuotojas, jos paaiškino, kad dirbo Kinijoje, iš čia akivaizdus ryšys tarp prekių, kurių kilmės šalis Kinija ir UAB „R.“, kadangi vienos iš UAB „R.“ įsigyjamų prekių ir buvo UAB „K.“. UAB „K.“ turėjo savo darbuotojus, atstovus Kinijoje, ir iš Kinijos importuodavo prekes į Lietuvą. UAB „K.“ rūpindavosi ne tik tų prekių išrinkimu, pristatymu, visomis muitinės procedūromis, bet ir išmuitinimu. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo tirta UAB „K.“ veikla, įtarimai buvo panaikinti, nenustačius, kad vykdoma neteisėta veikla. Taigi galima konstatuoti, kad UAB „K.“ prekės buvo tinkamai išmuitinamos, atitiko visus reikalavimus. Kitas UAB „R.“ tiekėjas, kuris sudarė maždaug 80 proc. tiekiamų prekių – Latvijos Respublikos ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo SIA „A.“. SIA reiškia, ką Lietuvoje reikštų UAB trumpinys. Tai yra išimtinai juridinis asmuo, kuris savo veiklą vykdo Latvijos respublikoje, taip pat ir Rygoje. SIA „A.“ įsikūrusi ne tik Latvijos sostinėje, bet ir tame mieste, kuris yra arti uosto, jie turi galimybę prekes importuoti krovininiais laivais, konteineriais, krovininiais laivais iš Kinijos į Latviją, tokiu būdu prekės patenka į Europos bendrijos muitų teritoriją. Latvijoje yra įforminamos visos muitinės procedūros. Šiuo atveju visiškai nėra paneigta aplinkybė, kad prekės, kurios buvo SIA „A.“ importuojamos buvo tinkamai praėjusios procedūras, išmuitintos, sumokėti mokesčiai ir parduodamos UAB „R.“. Abu UAB „R.“ tiekėjai buvo išimtinai juridiniai asmenys, visi prekių įsigijimo ir transportavimo dokumentai buvo tinkamai apiforminami ir fiksuojami UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje. Buhalterinė apskaita buvo vedama kompiuterizuotai, kadangi dažnai įmonę tikrindavo VMI atstovai, bendrovė papildomai turėjo visus spausdintus buhalterinės apskaitos duomenis, kurie atsispindėjo bendrovės kompiuterinėje programoje. Kadangi vykstant nuolatiniams patikrinimams vienas egzempliorius turėjo nuolatos būti VMI žinioje, nes tokie tyrimai trunka ilgą laiką, ir pusmetį ir metus, todėl buhalterė stengdavosi praktiškai visada turėti du egzempliorius įmonės dokumentų, tam kad tikrinimo metu vieni iš jų būtų pateikiami ir nesustotų įmonės darbas. Kaip minėjo ir direktorius, UAB „R.“ daugiausia įsiveždavo iš tiekėjų tik labai prastos kokybės ir pigias prekes. UAB „R.“ pelnas arba uždirbimas susidarė dėl to, kad perkamų prekių kiekiai buvo labai dideli. Dėl didžiulių apimčių susidarydavo didelės metinės apyvartos, pelnas sudarydavo nuo 5 iki 10 procentų. Atitinkamai buvo mokami visi mokesčiai. Per 2010 m. UAB „R.“ apyvarta sudarė 2 mln. 988 956,49 lito, suapvalinus beveik 3 mln. litų. 2010 m. UAB „R.“ sumokėjo 473 239,71 litų PVM. Už 2011 m., per 10 mėnesių (kadangi aktualus laikotarpis iki spalio mėnesio) UAB „R.“ apyvarta sudarė 2 mln. 265 850,86 litus, PVM sumokėta beveik pusė milijono – 475 828,68 litai. UAB „R.“ veikla buvo tikrinama intensyviai, dažnai atliekami tiek operatyvūs patikrinimai darbo vietoje, tiek VMI darbuotojų, prieš tai Ekonominės policijos pareigūnai tikrindavo, sustabdydavo įmonėje darbą ir iškart reikalaudavo pateikti visus grynuosius pinigus, tikrindavo kasą, ar rastas pinigų kiekis atitinka apskaitos dokumentuose nurodytu užpajamuotų pinigų kiekį. UAB „R.“ turėdavo išvadas iš VMI pareigūnų, kad viskas atitinka reikalavimus. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios buvo atlikti du mokestiniai tyrimai, VMI atliko mokestinį tyrimą nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d., jis buvo baigtas pranešant UAB „R.“ apie baigtą mokestinį tyrimą 2006 spalio 3 d., buvo pasisakyta, kad įmonė tuo metu turi du krovininius mažų gabaritų automobilius ir du lengvuosius, tuo metu direktoriumi dar buvo B., tą asmenį nurodė ir V. O. Jis kaip direktorius tuo metu VMI teikė paaiškinimą, kad jis ruošiasi išvykti į užsienį. Šiame mokestiniame tyrime buvo pastebėta, kad per 2004 m. UAB „R.“ sumokėjo tik 620 litų pelno mokesčio. Tuo tarpu 2005 m. jau sumokėjo 34 539 litus pelno mokesčio, tokiu būdu VMI pažymėjo, kad pardavimų apimtys lyginant 2005 m. su 2004 m. išaugo daugiau nei 7,6 karto. Vidutinis prekybinis antkainis tuo metu buvo 2,91 proc. atskiroms prekėms taikomas antkainis nuo 2 iki 17 procentų. Bendrovė 60-70 proc. realizavimo pajamų gauna iš drabužių prekybos, dirba pelningai. VMI pažymėjo, kad daugiausiai prekių realizuoja fiziniams asmenims, įsigijusiems verslo liudijimus ar įregistravusiems individualią veiklą, juridiniams asmenims ir tik atskirais atvejais fiziniams asmenims. Prekės tiekiamos ir ne PVM tiekėjams, su tiekėjais atsiskaitoma per banką, o su pirkėjais daugiausiai grynais pinigais. Direktorius per avansines apyskaitas pinigų gavimą iš fizinių asmenų įformina pinigų gavimo kvitais, kurių pagrindu pinigai pajamuojami į įmonės kasą, išrašant kasos pajamų orderį. Bendrovėje kasininko funkcijas atlieka direktorius, kasos pajamų išlaidų orderius išrašo vyr. buhalterė. Tokiu būdu, bendrovė, vykdydama VMI įsakymo nurodymus sudaro gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus, buhalterinė apskaita tvarkoma kompiuterizuotu būdu, apskaita informatyvi, buhalteriniai duomenys ir sąskaitų likučiai pateikti 2006 m. rugpjūčio 31 d. Taip baigėsi pirmas mokestinis tyrimas. Antras mokestinis tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Pranešimas UAB „R.“ apie atliktą mokestinį tyrimą įteiktas 2008 m. kovo 14 d. Šiame mokestiniame tyrime nustatyta gerokai padidėjusios tiek pardavimų apimtys, tiek sumokėtas PVM, žymiai išaugęs į biudžetą sumokėtas PVM. Įsigyjamų apmokestinamųjų prekių vertė išaugusi kelis kartus. Šis mokestinis tyrimas baigėsi tuo, jog jokių neatitikimų nenustatyta, mokesčiai mokami tvarkingai. Vidutinis prekybinis antkainis sudaro 5,34 proc. bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti ir PVM deklaracijose deklaruoti įsigijimai iš Europos Sąjungos valstybės narės Latvijos įmonės SIA „A.“ atitinka duomenų bazėje deklaruotiems tiekimams bendrovėje. Taigi jau 2008 m. kovo 14 d. VMI turėjo tuos duomenis ir buvo aiškiai nurodžiusi, kad patikrinus bazėje Latvijos bendrovės SIA „A.“ pardavimus UAB „R.“ visi deklaruoti duomenys atitiko tiems pirkimams, kurie buvo rasti UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje. Pareiškus kaltinimus nebuvo atsižvelgta į tai, jog UAB „R.“ prekių iš trečiųjų šalių niekada neimportavo ir su Kinija ar kažkokiais asmenimis ir jų mokėjimais neturi nieko bendra. Tariamas pardavimo neatitikimas, kaip jis yra formuluojamas kaltinime, grindžiamas ne tuo įsigijimu. Kaltinimas yra apie tai, kad UAB „R.“ pardavė prekes asmenims prekiaujantiems pagal verslo liudijimą, kurias netinkamai įformindavo arba kurios neturėjo dokumentų, kurie pagrįstų įsigijimą. Kaltinimas formuluojamas taip, kad UAB „R.“ prekes importavo iš Kinijos, kad turėjo būti mokami kitokio dydžio muito mokesčiai, pagal muitines vertes tariamai netinkamai apskaityta pardavimo kaina ir iš to vedama, kad jos įsigytos iš Kinijos. Tačiau prekės įsigytos ne iš Kinijos, o iš Europos bendrijos muitų teritorijos šalies valstybės. Prekės, kurias UAB „R.“ parduodavo savo klientams fiziniams asmenims buvo praėjusios visas išmuitinimo procedūras, reiškia jų muitinės vertės nustatytos, patikrintos, nuo jų muitinei sumokėti mokesčiai, tų prekių TARIC kodai negalėjo būti nustatinėjami kaip šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatinėjama atliekant ikiteisminį tyrimą. Atėjusi kompetentinga muitinės darbuotoja nurodė, kad tik paskutiniu atveju, nesant prekių įsigijimo dokumentų, gali būti nustatinėjami muitiniai prekių kodai, tačiau šiuo atveju prekės turi visus įsigijimo dokumentus. Buhalterinės apskaitos programoje jos turi detalius duomenis. Turi detalius duomenis, sudarytus iš daugiaženklių kodų, visų prekių atitikimą muitinės deklaracijoms buvo galima patikrinti. Iš bylos dokumentų matyti, kad pas G. prekeivius rastos prekės negali būti pripažįstamos kaip visos 100 proc. įsigytos tik iš UAB „R.“. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, niekas nenustatė, kurios konkrečios prekės įsigytos iš UAB „R.“. Tai kad pas bet kokį iš sąrašo G. prekeivį rasta kažkiek prekių, tai nereiškia, kad jos visos įsigytos iš „R.“. Jei tas prekeivis neturi visų įsigijimo dokumentų, nėra žinoma, gal jis nuvažiavo ir iš Lenkijos nusipirko, gal į kitą kažkokią valstybę nuvažiavo ir nusipirko, gal atsivežė tas prekes iš Kinijos pats per kažkokias trečiąsias šalis. Ta aplinkybė, kad G. prekeivis turėjo vienintelio UAB „R.“ įsigijimo dokumentus, tai parodo kad vien tik UAB „R.“ savo veiklą vykdė atvirai ir aiškiai, išrašydamas buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei kitas prekes G. prekeiviai įsigydavo be dokumentų, akivaizdu, kad jie nebuvo suinteresuoti parodyti tikrinusiems asmenims, kad turi dar prekių, bet neturi jų įsigijimo dokumentų, jiems buvo paprasčiau sakyti, kad visos prekės turi dokumentus ir rodyti UAB „R.“ dokumentus, nes UAB „R.“ visiems savo klientams išrašydavo dokumentus. Tokiu būdu G. prekeiviai nebūtinai prekiavo UAB „R.“ prekėmis, jie galėjo turėti prekių įsigytų iš kitų tiekėjų. Atlikus operatyvius patikrinimus ir suradus pas G. prekeivius prekes, nebuvo pagrindo teigti, kad visos prekės buvo įsigytos iš UAB „R.“, juo labiau jei tai yra geresnės kokybės prekės. Patys prekeiviai, daugelis iš jų, nurodė, kad patys važiuoja į Lenkija užsipirkimams daryti, kad padidintų savo prekių įvairovę. Šiuo atveju ypatingai svarbus tas aspektas iš ko UAB „R.“ įsigydavo prekes, kas buvo UAB „R.“ tiekėjai. UAB „R.“ ryšių su Kinija neturėjo. Vienintelis UAB „R.“ ryšys su Kinija buvo vien tik per UAB „R.“ tiekėjus - per SIA „A.“ ir UAB „K.“. Pats UAB „R.“ iš Kinijos pinigų negavo, ten užsakymų nepriiminėjo ir neturėjo Kinijoje savo atstovų. Dėl šių aplinkybių tie užsakymo lapai, kurie yra byloje, niekaip nesusiję su UAB „R.“ apskaita ir juo labiau su UAB „R.“ nesumokėtais ar netinkamai sumokėtais mokesčiais. UAB „R.“ turėjo didelį pirkėjų sąrašą, apie 500 asmenų. UAB „R.“ nebuvo tikslo užsiimti neteisėta veikla, kai jie generuoja tokią apyvartą, įmonė plečiasi kiekvienais metais, įsigyja savo transportą, įmonė dirbo pelningai. Pažymėjo, kad operatyvių patikrinimų metu jokių pašalinių pinigų nerado. Kai tikrinimo metu sėdėdavo VMI atstovai ir stebėdavo atsiskaitymo su klientais procedūrą, jie būtų pamatę, jeigu būtų atsiskaitinėjama ne tokiomis sumomis, kokios nurodytos dokumentuose. Atkreipė dėmesį, kad VMI išvados buvo visiškai vienodos ir tų asmenų atžvilgiu, kuriems baudžiamosios bylos buvo nutrauktos. Visiškai tais pačiais teisiniais dokumentais vadovaudamiesi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, būtent prokuroras visiškai analogiškoje situacijoje su vienodomis išvadomis nutraukė baudžiamąją bylą, o tiems kurie prisipažino, tuos nuteisė baudžiamuoju įsakymu. Patvirtino kitų įtariamųjų parodymus, kad jiems buvo daromas psichologinis spaudimas. Tyrėjas V. eilę kartų siūlė prisipažinti ir sumokėti, tos sumos nuo 200 000 mažėjo, kai galų gale gavosi apie 20 000. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo atsidarę buhalterinės apskaitos programos, išsispausdinę tiekėjų sąrašų, susisiekę su tais tiekėjais, užklausę ar prekių tiekimai tikri, iš ko tos prekės įsigytos, visi šie dalykai nebuvo daromi. Su pareikštu civiliniu ieškiniu UAB „R.“ kategoriškai nesutinka. Šiuo metu UAB „R.“ veikla yra sustabdyta, įmonė nekilnojamojo turto neturi (41 t., b.l.l. 43-46).

Ikiteisminio tyrimo metu Apklausta įtariamojo juridinio asmens UAB „R.“ atstovė – advokatė Eglė Mockienė parodė, kad kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta (t. 28., b.l. 101).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. A. parodė, kad skraidydavo į Kiniją 2007 m., užsakydavo prekes. Užstatą už prekes palikdavo Kinijoje, po to tos prekės ateidavo į Vilnių. Sutarčių su kinais nesudarydavo. Pirkdavo moteriškas striukes. Liudytojas ateidavo į ofisą (duomenys neskelbtini) ir būdavo ant stalo prekės ir sąskaitos. Ten V. buvo. Vienas iš teisiamųjų gal būt V. O. Faktūros gulėdavo ant stalo. Pinigų gavėjo pavardės nežino. Tose sąskaitose-faktūrose buvo nurodytos prekės ir kainos, daugiau nieko. Liudytojas mokėjo V. litais (grynais pinigais) pagal faktūrą. Neatsimena, kiek faktūrose nurodyta. Nueidavo per metus 3-4 kartus. Pažįsta teisme esančius du asmenis – V. ir P. Liudytojas pardavinėdavo prekes G. Nuvažiuodavo į Kiniją, užsakydavo sandėlyje pas kinietį. Pas jį atlikdavo užsakymus. Po to prekes atsiųsdavo į Lietuvą. Kinijoje sakydavo, kad reikia eiti pas V., P. Neatsimena bendrovės vardo. Už gabenimą mokėjo pinigus pagal faktūras Vilniuje. Buvo nurodyta, kiek kainavo prekė. Sąskaitoje buvo nurodyta paties daikto vertė. Liudytojas buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu. Baudžiamojo įsakymo neskundė. Nepatenkintas tuo teismo sprendimu. Jokių papildomų išlaidų sąskaitose nurodyta nebuvo. Liudytojas ateidavo į sandėlį pas pardavėją kinietį. Kainų tame sandėlyje nebūdavo. Paklausdavo, kiek kainuoja striukė, jis pasakydavo. Kainos, kurią tardavosi su kiniečiu pardavėju, atitikdavo faktūroje. Liudytojas manė, kad pirkdavo prekes pas tą pardavėją kinietį, su kuriuo tardavosi. Liudytoją paėmė iš namų gal 07.00 val. ryto, nuvežė į darbo vietą G., ten skaičiavo prekes, toliau vežė į FNTT. Apklausa vyko vakare, per dieną nedavė atsigerti vandens. Dėl neteisėtų veiksmų nesikreipė į prokuratūrą. Savo teisų nežinojo, jam niekas nesakė, kad gali tylėti. Jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Jam nenurodė, ką atsakinėti į klausimus. Negali nurodyti, kas darė spaudimą. Patvirtina tuos parodymus, kurie buvo pagarsinti (6 t., b. l. 142). 7 t., b. l. 33 yra tie užsakymo lapai, kuriuos gaudavo Kinijoje, kai užsakinėdavo prekes. Tokį pateikdavo Kinijoje. Suma nurodyta juanio valiuta. Nurodyta kiekis, suma, spalva. Kas dokumente parašyta tai užstatas, kurį sumokėjo. Liudytojas suprasdavo, kad užsisako šitas prekes ir sumokėjo pinigus. Prekes tikrindavo prieš sumokėdamas pinigus. Būdavo parašyta sąskaitoje-faktūroje kiek mokėti. Žinojo, kiek ateina prekių ir pažiūrėdavo, kiek faktūroje ir viskas atitikdavo. Jam buvo svarbu vienetai ir kaina. Sąskaitoje-faktūroje nebuvo niekam primokėta. Kainą liudytojas sutardavo su kiniečiu. Iš P. gaudavo sąskaitas-faktūras. Sumokėdavo tą sumą, kuri sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta. Suma buvo be avanso, todėl buvo mažesnė suma sąskaitose-faktūrose. Suma sąskaitoje būdavo skirtumas tarp to, kiek liudytojas mokėdavo ir avanso. Faktūroje suma skirdavosi avanso dalimi kiniečiams. Nebuvo nurodytas sąskaitoje avansas. UAB „R.“ atstovų ir iškabos Kinijoje nematė. Tik su kiniečiu tardavosi dėl kainos. V. O. Kinijoje nematė. Mokėdavo V. O. P. pažinojo, bet mokėjo V. Nežino, kokios V. pareigos. Atrodo, V. O. pasirašydavo sąskaitas faktūras. Su P. pokalbio apie kainas nebuvo. Trečio kaltinamojo iš viso nepažįsta. Prekes pasiimdavo tik iš UAB „R.“. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu sakė frazę „Tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras“. Supranta, kad frazė „Tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras“ reiškia, jeigu kaina neatitinka. Šiuo atveju kaina atitikdavo. Ką mokėdavo pagal faktūrą, viskas atitiko. Primokėti daugiau nei parašyta sąskaitoje faktūroje niekas iš UAB „R.“ neprašė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 6 t., b. l. 146-147, jis parodė, kad neatitikimai tarp sąskaitų faktūrų buvo, jeigu taip sakė. Liudytojas duodavo pinigus pagal faktūrą. Liudytojas mokėdavo pinigus už pervežimą. Ką sumokėjo iš viso, neatitinka faktūroje bendros kainos, nes dar sumokėdavo ir Kinijoje. Prekės kaina susideda iš dviejų dalių (38 t., b.l.163-166).

Ikiteisminio tyrimo metu H. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, apklaustas įtariamuoju parodė, kad verslo liudijimų pagrindu jis apie 20 metų prekiavo G. turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), kur savo vardu, pagal rašytinę sutartį iš UAB „P.“ nuomojasi prekybines patalpas, kurių numeris yra (duomenys neskelbtini). Prekiavo moteriškomis ir vyriškomis striukėmis, sportinėmis kelnėmis, sportiniais kostiumais, paauglių striukėmis. Kada, kaip ir per ką jis pirmą kartą susidūrė su UAB „R.“ ir susipažino su šios įmonės atstovais, jis neprisimena, nes tai buvo maždaug prieš 6-7 metus. Greičiausia, šios įmonės ir jos atstovų kontaktus jis gavo Kinijoje iš kinų, pas kuriuos užsakydavo prekes ir kuriems mokėdavo avansą. Kiek jam teko bendrauti su UAB „R.“, jis taip tiksliai ir nežino, kas yra šios įmonės vadovas ir kokia konkrečiai veikla ši įmonė užsiima. Iš UAB „R.“ atstovų jam teko bendrauti tik su P. T. ir R. M. (R. M.), kuriuos tyrimo metu buvo atpažinęs pagal nuotraukas. Kokiose pareigose pastarieji dirbo UAB „R.“, nežino, neklausė, tačiau dėl P. T. jam susidarė įspūdis, kad šis ėjo tikrai kažkokias vadovaujančias pareigas. UAB „R.“ ofiso patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ten jam teko lankytis ne vieną kartą tais atvejais, kai atsiimdavo ten UAB „R.“ vardu išrašytas tikrovę neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus dėl jam parduodamų prekių bei kai už tas prekes ten atsiskaitydavo su minėtu P. T. Ten ofiso patalpose jam teko matyti ir kitus įmonės darbuotojus, tačiau jų duomenų nežino ir su jais dėl jam parduodamų prekių jam tiesiogiai bendrauti neteko. Kas iš jų kokius darbus dirbo UAB „R.“ ir kas iš jų be minėtų P. T. ir R. M. buvo susijęs su neteisėta veikla, jam nežinoma. Jam užsiimant drabužių prekyba G. turgavietėje, visą prekių asortimentą visada jis pats asmeniškai išsirinkdavo ir užsakydavo tiesiogiai nuvykęs į Kiniją. Kinijos vizą turi nuolat. Kinijoje jis pats asmeniškai išsirinkdavo prekes, suderindavo su kinais jų kainas ir palikdavo jiems tam tikrą avansą, kurio dydis negalėjo būti didesnis negu 15 000 JAV dolerių, kadangi tai buvo maksimali pinigų sumą, kurią galimą buvo įvežti į Kiniją. Jokie dokumentai, patvirtinantys tokius avansinius mokėjimus, surašomi nebuvo. Visi mokėjimai vyko pasitikėjimo pagrindu. Toliau kinai nurodydavo jam kontaktus įmonių ar asmenų, kurie atveš jam jo užsakytas prekes į Lietuvą. Iš kur jie rasdavo tuos vežėjus, kokius santykius ir verslo ryšius su jais palaikė, jis nežino, nesidomėjo. Tokiu vežėju vieną dieną tapo ir jo minėta UAB „R.“. Kas tai per įmonė, nesidomėjo. Iš esmės jam buvo nesvarbu, kokia įmonė parveš prekes iš Kinijos ir kokios įmonės dokumentai dėl prekių atvežimo bus apiforminti. Nors pirko prekes realiai iš kinų, prekes pagal jam apiformintus dokumentus parduodavo UAB „R.“. Tuo klausimu kažkaip nesigilino, nes manė, kad taip ir turi būti, jeigu pati UAB „R.“ atveždavo iš Kinijos jo prekes. Kažkokių atskirų dokumentų už prekių atvežimą UAB „R.“ neišrašydavo. Už perkamas Kinijoje prekes pinigus jis mokėdavo kelis kartus. Vieną kartą dalį sumos avansu be jokių dokumentų sumokėdavo kinams, vėliau dalį likusių pinigų už prekes sumokėdavo UAB „R.“ atstovui P. T., be to, pastarajam sumokėdavo dar kitą pinigų sumą už prekių pervežimą po 7-8 Lt už kilogramą. Šie pinigų mokėjimai jokiais tai patvirtinančiais dokumentais apiforminami nebuvo, tačiau kodėl, nežino, jam nebuvo įdomu. Kokiu būdu P. T. perduotus prekių užpirkimui skirtus pinigus pastarasis sumokėdavo kinams, jis nežino. Kokiu būdu UAB „R.“ atveždavo prekes iš Kinijos, nežino. Jam buvo svarbu, kad jos būdavo atvežamos. Prekes jam į G. turgavietę atveždavo kitas UAB „R.“ atstovas R. M. Ar be pastarojo dar kokie kiti UAB „R.“ atstovai pristatydavo prekes, jis tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Kiekvieną kartą ant „baulo“, kur buvo sudėtos prekės, būdavo užrašytas jam priskirtas numeris 808. Tokį numerį suteikė UAB „R.“. Ką jis reiškia, nežino, nesidomėjo. Kiek žino, kiekvienas iš G. prekeivių, pirkusių prekes per UAB „R.“, turėjo savo numerį. Dažniausia R. M. jokių dokumentų dėl prekių neatveždavo. Tačiau retkarčiais pastarasis pateikdavo UAB „R.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurias jis iškart pasirašydavo, ir vieną jų egzempliorių grąžindavo R. M. Jokių pinigų už prekes ar jų pervežimą R. M. jis niekada nemokėjo. Visus pinigus ir prekių užpirkimui, ir už prekių atvežimą, jis visada mokėdavo tik vienam žmogui, t. y. P. T. Dažniausia tuos pinigus mokėdavo šiam UAB „R.“ ofise, kuris buvo adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai perduodamas šiam grynuosius pinigus į rankas, tačiau buvo atvejų, kai sumokėdavo pinigus G. turgavietėje, kai jie susitikdavo. Ar pinigų perdavimą buvo pastebėjęs kas nors iš kitų UAB „R.“ ofise buvusių šios įmonės darbuotojų, jis tiksliai neprisimena. Jokių dokumentų ar kokių raštelių P. T. dėl perduotų jam pinigų neišrašinėjo. Viskas vyko pasitikėjimo pagrindu. Jokiems kitiems UAB „R.“ atstovams už prekes jokių pinigų jis niekada perdavęs nebuvo. UAB „R.“ ofise jis dažniausia ir atsiimdavo šios įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dėl jam parduodamų prekių. Kas, kada ir kaip juos išrašydavo ir pasirašydavo, jis nežino, nematė ir nesidomėjo. UAB „R.“ vardu jam išrašytuose dokumentuose nurodyto direktoriaus V. O. jis nepažįsta ir su juo asmeniškai bendrauti iš viso neteko. Visais klausimais, susijusiais su prekių užsakymu, jų apmokėjimu ir dokumentų atsiėmimu, jis bendravo tik su P. T. Praktiškai visada UAB „R.“ dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros ir pinigų priėmimo kvitai) gulėdavo ant stalo įmonės ofise ir P. T. nurodžius juos pasiimti, jis juos ir paimdavo, prieš tai juose pasirašydamas kaip pirkėjas. Patvirtindamas savo parašu minėtus dokumentus, matė, kad juose nurodyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie prekių kainas bei apie jo P. T. už tas prekes sumokėtų pinigų sumas, kadangi žinojo, kiek realiai kainuoja jo perkamos prekės ir kiek jis pats realiai sumokėjo už jas pinigų P. T. Už Kinijoje užsakytas ir nupirktas prekes jis sumokėdavo realiai daugiau pinigų, negu buvo nurodyta prekių vertė UAB „R.“ vardu išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose. Jokio susitarimo dėl tokio dokumento apiforminimo su jokiais UAB „R.“ atstovais jis neturėjo. Tiesiog, taip buvo forminama ir jis su tuo sutiko, net labai nesidomėdamas, dėl ko taip yra įforminami dokumentai, ir toliau naudojosi tokiais tikrovę neatitinkančiais dokumentais. Pamatęs tokius dokumentus, suprato, kad tai neteisėta veikla, tačiau toliau tokiu būdu pagal tokius dokumentus pirkti prekes per UAB „R.“ neatsisakė, nes kitokio tiekėjo rasti negalėjo, be to, jam pačiam buvo tas dalykas kažkiek naudingas, nes dėka šių dokumentų jis galėjo kažkiek sumažinti savo pajamas ir išlaidas. Pavyzdžiui, sportinį kostiumą, kuriais jis prekiavo, jam kainuodavo nusipirkti maždaug 15-25 Lt, tačiau UAB „R.“ vardu išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodyta, kad tuos kostiumus UAB „R.“ jam neva tai pardavė už 3 – 3,5 Lt. Parduodamas šiuos kostiumus G. turgavietėje realiai už 25-35 Lt, kaip oficialias iš to gautas pajamas jis deklaruodavo tik 10 Lt. Šiaip visas savo pajamas ir išlaidas jis sau fiksuodavo nuolat tik juodraštiniuose užrašuose, nepildydamas 2010-2011 metais nustatytos formos apskaitos žurnalo. Šį žurnalą jis vis ruošėsi užsipildyti metų gale, tačiau taip to ir nepadarė. Dėl tokio netinkamo savo apskaitos vedimo atsirado prievolė mokėti jam kai kuriuos mokesčius. Visus duomenis apie savo realiai gautas pajamas jis deklaravo mokesčių inspekcijai ir sumokėjo jam priskaičiuotus mokesčius (6 t., b. l. 132-133, 138-139, 141-143, 146-147).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu H. A. atpažino apklausoje nurodytus P. T. ir R. M. (6 t., b. l. 134-137).

Žemesnės instancijos teismas

2012-04-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu H. A. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 57-62).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. V. parodė, kad dirbo G. Užsiima prekyba - užsako ir šitas prekes parduoda. Gaudavo prekes, kurias tiekdavo „R.“ ir parduodavo tas prekes. Už prekes apmokėdavo, gaudavo sąskaitas faktūras įmonėje „R.“. Negali pasakyti vardo, kas išrašė sąskaitas, tačiau gali parodyti vieną iš teisiamųjų (parodė V. O., jis prisistatė). V. O. išrašydavo sąskaitas faktūras. Prekių, kiekis, kaina ir suma buvo išrašytos liudytojos vardu. Ji apmokėdavo grynais pagal tą sumą, kuri buvo nurodoma sąskaitoje-faktūroje. Principe suma atitiko, suma skirdavosi nedideliu kiekiu, kurį liudytoja palikdavo kaip užstatą už prekes. Buvo teista baudžiamuoju įsakymu už neteisingą buhalteriją. Dėl prekių atvežimo tardavosi su UAB „R.“. Kreipėsi į P., kad jis padėtų atvežti prekes. Liudytoja važiavo į Kiniją, išsirinkdavo prekes ir užsisakydavo. Sumokėdavo užstatą (jis maža dalis) ir keliaudavo namo. O prekes pristatydavo į Lietuvą. P. taip pat skrisdavo į Kiniją. Jis skraidė atskirai. Prekės ateidavo įvairiai – po savaitės, po mėnesio. Liudytoja V. sumokėdavo pagal sąskaitą faktūrą. Apmokėdavo už prekes ir už pervežimą. Kinijoje, kai ji mokėdavo užstatą, tai dokumentą duodavo, jeigu jai pačiai to reikėjo. Kai gaudavo prekes Vilniuje, jai buvo pateikiamos sąskaitos-faktūros ir dar kažkoks apmokėjimo kvitas. Sąskaitoje-faktūroje buvo prekės pavadinimas, suma, kiekis, bendra suma su PVM, kas atvežė. Ji pasirašydavo ir pasiimdavo prekes. Prekės kodo nebuvo, buvo pavadinimai (sijonas, striukė, kelnės ir t. t.). Ji užsisakydavo prekes. Nurodydavo, kad nuvežtų į sandėlį. Kas jas paimdavo iš sandėlio, nežino. Ji ir pati važiuodavo į „R.“, kada atveždavo prekės. Ji apmokėdavo tik sumą, kuri būdavo nurodyta sąskaitoje. Sumos sąskaitoje faktūroje atitikdavo tai, ką ji mokėdavo. Prekių pardavėjas būdavo UAB „R.“. Nežino, kaip „R.“ pirkdavo prekes Kinijoje. Galutinę prekių kainą suderindavo su kiniečiais. Kai pristatydavo prekes, liudytoja apmokėdavo tai, kas nebuvo apmokėta. „R.“ apmokėdavo skirtumą tarp sutartos kainos ir palikto avanso. Kainos sąskaitoje-faktūroje principe atitikdavo. Kainos galėjo skirtis tiek, kiek ji palikdavo avanso. Prekes ji užsakydavo pas kiniečius. Už gabenimą sumokėdavo tiek, kiek buvo nurodyta sąskaitoje faktūroje. Prekės kaina taip pat buvo nurodyta sąskaitoje faktūroje. Viskas eidavo į vieną sąskaitą faktūrą ir pervežimas, ir kaina. Viską sutvarkydavo UAB „R.“. Ji ateidavo, apmokėdavo, pasirašydavo ir neformulavo jokių santykių su „R.“. Prekes pirkdavo iš „R.“. Skraidė į Kiniją prekes išsirinkti. Prekes užsakydavo pas kiniečius, „R.“ apmokėdavo prekes. Lietuvoje ji apmokėdavo faktūrą, gaudavo prekes ir prekiaudavo. JAV doleriais niekada nemokėdavo. Teisėjai pagarsinus parodymus, esančius 7 t., b. l. 94-95 N. V. teigė, kad didžioji dalis parodymų neteisingi. Neteisinga, kad skirtumas, kad mokėjo 2-3 dolerius už kilogramą. Doleriais apmokėjimų įmonėje nebuvo. Tikriausiai reikėjo skųsti pareigūnų veiksmus. Pirmą dieną apklausė, uždarė į kamerą, nei vandens atsigerti nedavė. Buvo psichologinis spaudimas. Sąskaitų-faktūrų duomenys skyrėsi užstato dalimi kurią palikdavo, o taip principe viskas buvo teisinga. Iš liudytojos sandėlio buvo paimtos prekės, kad būtų nustatyta jų vertė. Tos prekės buvo paimtos, negali pasakyti ar „R.“ ar kitos įmonės. Bet taip galėjo būti, kad vienos ar abiejų firmų. Negali atsakyti ar tyrėjai sakė žodžius „tikrovės neatitinkančios prekių kainos“. Buvo didelis psichologinis spaudimas. V. sulaikymo dieną ir kitą dieną apklausinėjo. Jos neįspėjo, kad gali neduoti parodymų, atsisakyti atsakyti į klausimus. Šita byla ilgai tęsėsi, kai paskutinį kartą apklausinėjo, vertėjo nebuvo ir viskas baigėsi. Ji baudžiamąjį įsakymą gavo, skaitė ir įvykdė. Kas jį priėmė, neatsimena. Nesupranta, kas yra teismo baudžiamasis įsakymas, su tyrėju jokio susitarimo nebuvo. (38 t., b.l.166-170).

Ikiteisminio tyrimo metu N. V., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, apklausta įtariamąja parodė, kad nuo 1992 m. prekiauja įvairiais drabužiais G. turgavietėje. Paskutiniais metais jos prekybos vieta buvo G. turgavietės esančiame pastate, žmonių vadinamame „T.“. Prekes pati pirko Kinijoje, kur pati nuolat nuvyksta. 2010-2011 m. jai teko keletą kartų pirkti prekes iš Kinijos per jos pažįstamo P. T. atstovaujamą UAB „R.“, tiksliau, prekes pati pirko Kinijoje, o P. T. pasirūpino šių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą bei atitinkamų prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimu savo atstovaujamos įmonės vardu. P. T. ji pažįsta jau apie 20 metų. Pastarasis ankščiau, kaip ir ji, prekiavo G. turgavietėje, tačiau paskui, kaip sužinojo, užsiėmė prekių atvežimais. Todėl į jį, kaip į savo seną pažįstamą, ji kreipėsi dėl prekių atvežimo iš Kinijos. Jokio išankstinio susitarimo tarp jų dėl tikrovę neatitinkančių prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimo jos Kinijoje užsakytoms ir nupirktoms prekėms, nurodant tuose dokumentuose sumažintas prekių kainas, nebuvo. Tokie dokumentai atsirado vėliau. Kodėl juose buvo nurodytos tikrovę neatitinkančios pastarosios perkamų prekių kainos, P. T. neminėjo, o ji pati ir nesidomėjo, nes tuo metu jai svarbiausia buvo turėti nors kokius prekių įsigijimo dokumentus. Todėl tikrovę neatitinkantys UAB „R.“ dokumentai ją tenkino. Per 2010-2011 m. bendrai Kinijoje ji buvo apie 7 kartus, nors tikslaus skaičiaus šiai dienai nepamena. Kiekvieną kartą nuvykusi į Kiniją pati pas vietinius prekių pardavėjus užsakydavo jai reikalingą prekių asortimentą bei pilnai arba iš dalies atsiskaitydavo su tais pardavėjais grynais su savimi atvežtais pinigais. Jokie apmokėjimus patvirtinantys dokumentai įforminami tuomet nebuvo. Per vieną kartą Kinijoje pirkdavo prekes vidutiniškai už 15 000 Lt. Kai kartais jai neužtekdavo pinigų pilnai atsiskaityti su kinais už prekes Kinijoje, ji likusius pinigus pervesdavo į Kiniją per pažįstamą Š. K. Pastarajam pinigus buvo perdavusi vos du kartus. Kiekvieną kartą jos perduodamų pinigų suma vidutiniškai siekdavo apie 20 000 JAV dolerių. Tačiau tarp tų pinigų apie 20 000 JAV dolerių buvo skirti jos dukros operacijai Kinijoje apmokėti. Kartu su pinigais Š. K. ji buvo perdavusi Kinijoje esančių prekių pardavėjų banko sąskaitų, kur reikia pervesti pinigus, duomenis. Per kokius asmenis ar per kokias įmones Š. K. pervesdavo šiuos jam perduotus pinigus į Kiniją, ji nežino, tačiau pinigai pasiekdavo tikslą. Tai žinodavo iš Kinijos prekių pardavėjų. Jos užsakytos ir apmokėtos prekės pagal susitarimą su P. T. buvo pristatomos į Pekine esantį sandėlį „(duomenys neskelbtini)“. Kokiais keliais ir pagal kokius dokumentus jos prekės toliau buvo vežamos iš Kinijos į Lietuvą, pastaroji nežino, jos tai nedomino. Svarbiausia, jos nupirktos prekės buvo atvežamos į Lietuvą. Prekes su savo transportu jai atveždavo, kaip suprato, UAB „R.“ vairuotojas, iki tol jai nepažįstamas R. M. Pastarasis prekes atveždavo jai tiesiai į G. turgavietę. Kartais kartu su prekėmis šis vairuotojas atveždavo jai ir UAB „R.“ tikrovę neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras. Pastarojo dėl šių dokumentų ji nieko neklausė. Dažniausia UAB „R.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras kartu su grynųjų pinigų mokėjimo kvitais ji pati atsiimdavo UAB „R.“ buveinės patalpose, esančiose šalia G. turgavietės (tačiau tikslaus adreso nepamena). Šiuos jau pilnai įformintus ir jai iš matymo pažįstamo V. O. pasirašytus dokumentus gaudavo tiesiogiai iš P. T. Jam tiesiogiai pati sumokėdavo pinigus už jos nupirktų prekių atvežimus. Už vieną jos nupirktų prekių kilogramą pastaroji vidutiniškai mokėdavo po 3 JAV dolerius. Jos apmokėjimai už prekių atvežimus faktiškai buvo įforminti UAB „R.“ tikrovę neatitinkančiuose dokumentuose (PVM sąskaitose-faktūrose ir grynųjų pinigų mokėjimo kvituose), kur iš esmės turėjo būti nurodyta reali prekių kaina plius atvežimo savikaina. Tačiau realiai minėtuose dokumentuose buvo nurodytos sumos tik už prekių atvežimus. Nors ir matydama tokius dokumentus bei suprasdama, kad juose nurodyti tikrovę neatitinkantys duomenys, ji neturėdama kitos išeities, t. y. nenorėdama prarasti minėtus prekių tiekėjus, iš kurių palyginus su kitais tiekėjais apskritai gaudavo prekių-pirkimą pardavimą patvirtinančius dokumentus, pastaroji, kaip pirkėja, patvirtindavo juos savo parašais. UAB „R.“ vardu išrašytose tikrovę neatitinkančiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti prekių kiekiai atitiko realų Kinijoje jos nupirktą ir iš ten per UAB „R.“ ir UAB „S.“ atvežtą prekių kiekį, tačiau juose nurodyta kaina nuo realios prekių kainos, kurią ji pati apmokėdavo Kinijoje be jokių tai patvirtinančių dokumentų, vidutiniškai skirdavosi apie 2-3 kartus (konkrečiu atveju priklausydavo nuo prekių asortimento). Kratų metu pas ją rasti megztiniai, suknelės ir kitos prekės buvo jos pačios nupirktos būtent Kinijoje ir atvežtos į Lietuvą per UAB „R.“. Prekiaudama minėtomis prekėmis G. turgavietėje tikrovę neatitinkančius duomenis apie savo išlaidas, susijusias su šių prekių pirkimu, ji įtraukė į savo pajamų ir išlaidų žurnalą. Pastaroji suprato, kad žurnale įrašė neteisingus duomenis, tačiau kitos išeities neturėjo, nes neturėjo kitokių įsigijimo dokumentų. Tačiau už 2011 m. tokių duomenų į savo žurnalą įrašyti nespėjo, nes žurnalą pilnai galvojo užpildyti metų pabaigoje (7 t., b. l. 85, 94-95).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu N. V. atpažino apklausoje nurodytą R. M. ir Š. K. (7 tomas, 86-87, 90-91 lapai).

2013-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu N. V. pripažinta kalta dėl nusikaltimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., 159-162 lapai).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. Š. parodė, kad dirbo turguje G. Į Kiniją skrisdavo pats. Susirasdavo didesnę gamyklą. Padarydavo užsakymą ir duodavo dovaną (100-500 eurų), kad būtų padaroma pigiausia kaina. Į Lietuvą prekes atveždavo „R.“. Kinijoje likdavo avansas ir ta dovana. Santykiai buvo su kinais ir su firma. Realiai prekes pirkdavo iš kinų. Palikdavo užstatą. Gauna prekes ir susimoka, kiek reikia jiems pagal faktūrą. Kiek jie išrašo, kad skolingas tiek ir moka. Su „R.“ susitardavo. Nelabai žino kaip jie kiniečiams mokėdavo. Jam svarbu, kad prekės atvežtos, sumokėta UAB „R.“ kiek reikia. P. T. pažinojo, tris ar keturis kartus per metus pas juos užeidavo. Kiek išrašydavo, tiek ir sumokėdavo. Yra teistas už tai, kad tariamai sumokėjo daugiau negu reikia. Neskundė pareigūnų veiksmų, nes žinojo, kad nieko neišeis. Pagrinde ne taip parašė, kad neatitiko sąskaita-faktūra, kad mokėta daugiau nei sąskaitoje- faktūroje. Prekes atveždavo R. („R.“), jis buvo iš „R.“. Už pervežimą liudytojas nemokėjo. Mokėjo pagal sąskaitą-faktūrą. Prašo tikėti teisme duotais parodymais. Gal ir nesuprato, kad galima surengti nagrinėjimą teisme. Suprato, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodymai iš viršaus, kad bylą darytų. Prekes daugiausiai užsakydavo per „R.“. Visos prekės buvo pirktos Kinijoje. Ar jam išaiškino teises, neatsimena. Nežino iš kur yra ta frazė „Tikrovę neatitinkančios sąskaitos faktūros“. Kiek buvo parašyta, tiek mokėjo, jokių atskirų dalykų kaip atvežimas nebuvo. „R.“ atveždavo prekes, gal kažkiek ir sumokėjo jis. Niekam kitam už atvežimą nemokėjo (38 t. b.l. 170-17,39 t., b.l.27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu J. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis apie 10 metų pagal verslo liudijimus prekiavo G. turgavietėje įvairiais viršutiniais drabužiais (didžiąja dalimi - striukėmis). 2010-2011 m. jis taip pat buvo įsigijęs verslo liudijimus ir jų pagrindu vykdė minėtų prekių prekybą. Prekybą iš dalies vykdė su savo žmona M. Š., kuri, kaip ir jis, savo vardu buvo įsigijusi verslo liudijimus. Pagal rašytinę sutartį iš UAB „P.“ jis kartu su žmona yra išsinuomojęs prekybines patalpas, kurių numeris yra (duomenys neskelbtini) (tai patalpos pastate, žmonių vadinamame „T.“), esančiame G. turgavietės teritorijoje. Visais klausimais, susijusiais su prekių ir sau, ir žmonai pirkimu, dokumentų, susijusių su tais pirkimais, įforminimu, atsiskaitymu už tas prekes bei jo ir žmonos apskaitos tvarkymu, visą laiką rūpindavosi jis. Jo žmona tik vykdė prekybą, patikėdama prekių įgijimą bei dokumentų įforminimą jos vardu, taip pat jos apskaitos tvarkymą jam. Apie tai, kad realios prekių kainos ir už jas mokamos pinigų sumos yra didesnės, negu nurodytos UAB „R.“ vardu išrašytuose dokumentuose, M. Š. nežinojo. Jis jai apie tai nieko nesakė, o su UAB „R.“ atstovais pastaroji pati nebendravo. Panaudodama tuos dokumentus, kuriuos už ją buvo pasirašęs jis, prekyboje, M. Š. buvo įsitikinusi, kad visos dokumentuose nurodytos kainos buvo realios. Jam ir jo žmonai M. Š. pagal jų turimus verslo liudijimus prekiaujant per UAB „R.“ įgytomis prekėmis G. turgavietėje, kaip ir priklauso pagal įstatymus, buvo vedama jų abiejų privaloma supaprastinta buhalterinė apskaita, o būtent - duomenys apie jų pajamas ir išlaidas buvo įrašomi į pastarųjų pajamų ir išlaidų žurnalus. Ir savo, ir žmonos apskaitą tvarkė jis, kadangi būtent jis rūpinosi prekių užpirkimu per UAB „R.“ ir sau, ir žmonai, pats tiesiogiai bendravo su šios įmonės atstovu P. T., o M. Š. tik vykdė prekybą, ir jam tiesiog buvo pačiam žymiai paprasčiau tvarkyti jų abiejų apskaitą. M. Š. pilnai pasitikėdama J. Š., patikėjo jam savo apskaitos tvarkymą. 2010 metais abiejų jų apskaitą jis stengėsi tvarkyti tinkamai, įrašydamas visas prekybos metu gautas pajamas, tačiau 2011 metais kažkaip užmetė šį reikalą ir nustojo pildyti ir savo, ir žmonos apskaitos žurnalus, neįrašydamas ten nei jų abiejų patirtų išlaidų, nei gautų pajamų. Galvojo tuos žurnalus sutvarkyti metų pabaigoje, tačiau to nespėjo padaryti, nes visus dokumentus iš jo paėmė FNTT pareigūnai. Neapskaitytoms jo pajamoms viršijus tam tikrų pajamų ribą, jam atsirado prievolė sumokėti pajamų, PVM ir kitus mokesčius. Visus duomenis apie savo realiai gautas pajamas jis savanoriškai deklaravo mokesčių inspekcijai ir sumokėjo jam priskaičiuotus mokesčius (21 000 Lt). Su UAB „R.“ jis susidūrė per jos atstovą P. T., su kuriuo, kiek prisimena, susipažino G. turgavietėje per kitų žmonių jam pateiktus pastarojo kontaktinius duomenis. Būtent iš žmonių sužinojo, kad toks žmogus gali organizuoti prekių atvežimą iš Kinijos, ko jam ir reikėjo. Kiek jam teko bendrauti su UAB „R.“, jis taip tiksliai ir nežino, kas yra šios įmonės vadovas ir kokia konkrečiai veikla ši įmonė užsiima. Iš UAB „R.“ atstovų jam teko bendrauti tik su dviem žmonėm, t. y. minėtu P. T., kurį pažinojo kaip P., ir R. M., kurį pažinojo kaip R. Kokiose pareigose pastarieji dirbo UAB „R.“, nežino, neklausė, tačiau dėl P. T. jam susidarė įspūdis, kad šis ėjo kažkokias vadovaujančias pareigas, nes būtent su pastaruoju derindavo prekių atvežimą, būtent per šį buvo perduodami dokumentai ir pinigai. UAB „R.“ ofiso patalpos buvo (duomenys neskelbtini), ir ten jam teko lankytis ne vieną kartą tais atvejais, kai atsiimdavo UAB „R.“ vardu išrašytas tikrovę neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus dėl jam ir jo žmonai parduodamų prekių bei kai už tas prekes ten atsiskaitydavo su minėtu P. T. Ten ofiso patalpose jam teko matyti ir kitus įmonės darbuotojus, tačiau jų duomenų nežino ir su jais dėl parduodamų prekių jam tiesiogiai bendrauti neteko. Kas iš jų kokiose pareigose dirbo UAB „R.“ ir kas iš jų be P. T. ir R. M. buvo susijęs su prekių atvežimu, jam nežinoma. Taigi, susipažinęs su P. T. susitarė su pastaruoju dėl prekių, kurias jis pats užsakys Kinijoje, atvežimo ir pardavimo jam ir jo žmonai per UAB „R.“. Pastarasis nurodė jam sandėlio Kinijoje (Pekine) kontaktus, kur jis turėtų palikti prekių užsakymus. Todėl, kai jis paskui nuvažiuodavo į Pekiną, visus užsakymus savo ir žmonos prekėms palikdavo būtent tame sandėlyje dirbantiems kinams, kartu šiems palikdamas nedidelius avansus grynais. Kaip toliau jo užsakytos prekės buvo vežamos į Lietuvą, t. y. kokiu transportu, kokių įmonių ir pan., jam nežinoma, nes jam tai nebuvo įdomu. Kiek suprato, visą šį pervežimą organizuodavo P. T. Apie prekių atvežimą į Lietuvą jį informuodavo telefonu dažniausia pats P. T., rečiau – R. M., po ko jiems suderinus prekių atvežimą jam, R. M. pristatydavo jam jo paties ir žmonos prekes į G. turgavietę, kur jis jas iškraudavo savo prekybos vietoje. Jokių prekių atvežimą patvirtinančių dokumentų R. M. jam neduodavo ir jis jokiose dokumentuose dėl jam pristatytų prekių niekur tada nepasirašydavo, taip pat nemokėjo R. M. jokių pinigų už tas prekes. Visus dokumentus gaudavo ir juose pasirašydavo vėliau UAB „R.“ ofise. Ant pakuočių, į kurias buvo įdėtos jam ir jo žmonai atvežtos prekės, būdavo užrašyti numeriai, kurių šiai dienai nepamena, nes jie nuolat keitėsi. Ką tie numeriai reiškė, nežino, nesidomėjo. Po kurio laiko (maždaug po kelių dienų po prekių pristatymo), su juo telefonu susisiekdavo P. T. ir informuodavo jį, kad jis gali užvažiuoti pas P. T. į UAB „R.“ ofisą, kur gali atsiimti paruoštus dokumentus, susijusius su prekių pardavimu jam ir jo žmonai, tuo pačiu turi atsiskaityti už prekių atvežimą ir pardavimą. Jam atvykus į UAB „R.“ ofisą, (duomenys neskelbtini), P. T. nurodydavo jam ant stalo gulinčius jam ir jo žmonai skirtus UAB „R.“ vardu išrašytus dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus), jis juos pasirašydavo (ir savo, ir žmonos) ir paimdavo jam ir jo žmonai skirtus tų dokumentų egzempliorius. Ten pat UAB „R.“ ofise tiesiogiai su P. T. atsiskaitydavo už prekių pardavimą ir atvežimą, perduodamas P. T. grynuosius pinigus. Mokėdavo P. T. bendrai už prekes daugiau, negu buvo nurodyta jam pateiktuose PVM sąskaitose-faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose. Kokio UAB „R.“ atstovo buvo pasirašyti šie dokumentai, nežiūrėjo, nes jam tai buvo neįdomu. Kas, kada ir kaip buvo paruošęs tuos dokumentus, jis nežino. Patvirtindamas savo parašu ir sau, ir žmonai išrašytus UAB „R.“ dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus), jis matė, kad juose įrašyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie jam ir jo žmonai parduotų prekių kainas ir apie jo už tas prekes sumokėtų pinigų sumas, kadangi pats užsakydamas prekes Kinijoje žinojo tikrą jų kainą, be to, mokėdamas P. T. pinigus pagal realias tų prekių kainas plius pinigus atskirai už kiekvieno atvežtų prekių kilogramą, žinojo, kiek realiai jis pats sumokėjo už tas prekes. Reali prekių savikaina, atvežant jas iš Kinijos ir perkant per UAB „R.“, vidutiniškai buvo apie 3 kartus didesnė, negu buvo nurodyta prekės kaina UAB „R.“ vardu išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose. Pvz., striukų kainos UAB „R.“ sąskaitose-faktūrose 2010-2011 metais buvo nurodytos kažkur nuo 2 Lt iki 17 Lt, tačiau realiai pastarosios jam kainavo nuo 10 Lt iki 40 Lt. Su tokiu UAB „R.“ dokumentų apiforminimu jis sutiko, nes tiesiog neturėjo jokios kitos išeities, kadangi tuo laikotarpiu jokio kito žmogaus ir įmonės, kurie galėtų jam atvežti prekes iš Kinijos, jis neturėjo. Todėl jis faktiškai buvo priverstas priimti P. T. ir UAB „R.“ sąlygas dėl tokio dokumentų įforminimo (8 t., b. l. 2-3, 13-15).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu J. Š. atpažino apklausoje nurodytus P. T. ir R. M. (8 t., b. l. 6-9).

2012-06-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu J. Š. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 74-82).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja H. S. parodė, kad skrisdavo į Kiniją, ten užsakinėjo prekes. Po to UAB „R.“ jas atveždavo. Liudytoja važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Ten buvo „R.“ firma, ten išsirinkdavo prekes ir pirkdavo pagal važtaraštį. Ten buvo pavyzdžiai arba kartais pagal paveiksliuką išsirinkdavo. Apmokėdavo pagal sąskaitą-faktūrą. Buvo pasirinktos prekės (striukės, bliuskės), viskas buvo nurodyta sąskaitoje-faktūroje. Kainos ten buvo normalios. Ji palikdavo užstatą Kinijoje. Dėl to, kad buvo avansas neįskaitytas, sąskaitose būdavo nesutapimai. Ji buvo nuteista už buhalteriją. Davė parodymus, kad buvo blogai vedama buhalterinė apskaita, neteisingai deklaruotos pajamos. Ji sumokėdavo „R.“ pagal sąskaitas faktūras. Ji taip nesakė, kad buvo dvigubai mažesnės kainos, jos parodymai, kuriuos davė tyrėjui truputį skiriasi surašytų kaltinamajame akte. Buvo nesutapimai sumoje. Dėl to, kad Kinijoje buvo paliktas užstatas už prekes. Kai neturėdavo tiek pinigų, kiek reikėdavo važtaraščiu ateidavo į firmą ir apmokėdavo direktoriui. Pavardė asmens, kuriam mokėjo, buvo O. Ji skrisdavo į Kiniją du kartus per metus. Avansą ji mokėjo kiniečiams. Negali pasakyti, kiek sąskaitų jai per metus išrašė „R.“. Buvo daugiau negu vieną sąskaita. Į Kiniją skrido 2011 metais 1 kartą. Neatsimena, kiek kartų skrido 2010 m. Prieš skrendant į Kiniją kalbėjo, kad UAB „R.“ atveš prekes, kad jie padės jas įsigyti. Ji išsirinko prekes, sumokėjo avansą. Jos nedomino kaip tos prekės atkeliaus į Lietuvą. Buvo vienas Kinietis atstovas. Ji sutardavo su kiniečiu, kalbėjosi rusiškai. „R.“ nusiuntė pas tą žmogų. Prekes pirko tik per UAB „R.“, dar iš lenkiškų firmų. Prieš kelionę į Kiniją kalbėjo su „R.“ direktoriumi. Dar buvo vairuotojas kuris atveždavo prekes. Su vairuotoju kažkoks vyras atvažiuodavo. Avansą duodavo kiniečiui. Buvo neatitikimai dokumentuose, kuriuos jai duodavo UAB „R.“, nes avansas nebuvo įrašytas. Rašytinio dokumento dėl avanso ji neturi. Ji pirkdavo moteriškas prekes: sukneles, palaidines, striukes. Neatsimena, kiek kainavo striukės Kinijoje. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (8 t., b. l. 122, 127-128) parodė, kad buvo spaudimas daromas. Tyrėjų veiksmų neskundė. Jei taip parašyta ir yra jos parašas, tai patvirtina parodymus. Tuo metu viską papasakojo tyrėjui. Liudytoja mokėjo „R.“ tik pagal faktūrą. Kai tuo metu neturėdavo pinigų, sumokėdavo vėliau V. O. V. T. nepažįsta, jokių reikalų su juo neturėjo. Jai buvo daromas spaudimas. Buvo didelis spaudimas daromas, gasdino kalėjimu. Jai neišaiškino, kad gali neduoti parodymų, neatsakyti į klausimus. Juos laikė nuo 06.00 val. ryto iki kitos nakties 01.00 val. Valgyti ir gerti nedavė. Prekių galutinę kainą derino su „R.“. Kinijoje liudytoja apžiūrėdavo pavyzdžius. Kainą kiniečiai pasakydavo. Tuo metu, kai kalbėdavo su kiniečiais, atstovo nebuvo. Sandelyje buvo kinietis, jam liudytoja duodavo raštelį, kuriame būdavo nurodyta modelis, kiekis, kaina. Ir paliktas avansas. „R.“ pristatydavo prekes. Kainos, kurią sutardavo su kiniečiu ir sąskaitoje-faktūroje, nevisada atitikdavo. „R.“ nurodytos išlaidos ir kaina sąskaitoje neatitikdavo. „R.“ išrašydavo sąskaitą didesnei sumai, nei būdavo sutarta Kinijoje. Sąskaita būdavo mažesnė, kai į sąskaitą nebūdavo įrašytas avansas. Kai avansas buvo įtrauktas, sąskaitos buvo didesnės. Neprisimena, ar žodžius „tikrovės neatitinkantys dokumentai“ liepė įrašyti tyrėjas. Ji „R.“ mokėjo tai, kas nurodyta sąskaitoje-faktūroje. Liudytoja advokatui G. pretenzijų nereiškė. Į Generalinę prokuratūrą dėl spaudimo nesikreipė. Su P. pažįstami iš G. V. O. susipažino tik per „R.“ dėl prekių. (39 t., b.l.3-6).

Ikiteisminio tyrimo metu H. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, apklausta įtariamąja parodė, kad su UAB „R.“, iš kurios buvo perkamos prekės, ji susipažino per P. T., su kuriuo susipažino G. turgavietėje, tačiau kada ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis, nepamena. Kiek prisimena, minėtas asmuo ankščiau pats prekiavo įvairiomis prekėmis G. turgavietėje. Po jų susipažinimo P. T. ir pasiūlė jai pirkti prekes per UAB „R.“. Kokiose pareigose jis dirbo šioje įmonėje, jai nežinoma, nesidomėjo. Tačiau prekes ji užsakydavo būtent per P. T., taip pat retkarčiais jam perduodavo pinigus už jai parduotas prekes. Be P. T. laikui bėgant ji susipažino dar su dviem šios įmonės darbuotojais: R. M. bei V. O. Kokiose pareigose šie asmenys dirbo UAB „R.“, nežino, nesidomėjo. R. M. jai atveždavo prekes, taigi, greičiausia jis buvo vairuotoju, o V. O. pasirašydavo UAB „R.“ dokumentuose, susijusiuose su prekių pardavimu, kaip direktorius. Ar jis tikrai buvo direktoriumi, ji nežino. Dažniausia V. O. mokėdavo pinigus už prekes. Prekių pirkimas ir su tuo susijusių dokumentų įforminimas vyko tokia tvarka. Daugelį metų su tam tikromis pertraukomis pagal įsigytus verslo liudijimus ji prekiavo viršutiniais moteriškais drabužiais (striukėmis, suknelėmis, palaidinėmis) G. turgavietėje, kur yra išsinuomojusi prekybos vietas (duomenys neskelbtini), esančias pastate, kurį vadina „T.“, esančiame G. turgavietės teritorijoje. 2011 m. įsigijęs atskirą verslo liudijimą prekyboje jai padėjo jos vyras T. S. Tačiau šis tik padėjo pačioje prekyboje. Jokių prekių jis neužsakinėjo ir jokių su tuo susijusių dokumentų neformino. Tuo užsiiminėjo ji pati. Vieną ar du kartus per metus ji viena nuskrisdavo į Kiniją, kur pažiūrėdavo, kokios yra siūlomos kiniškos prekės, kokios jų kainos. Kartais bandė pati sukontaktuoti su kai kuriais kinais dėl prekių, net bandė užsakinėti prekes, tačiau galutinai jokių prekių tiesiogiai iš jų nepirko. Visas prekes vėliau užsakydavo iš P. T. UAB „R.“ ofisas, kur jai teko lankytis, buvo (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nepamena. Jeigu ten būdavo koks ją tenkinantis prekių asortimentas, tai ji išsirinkdavo prekes ir jai arba tą pačią dieną, ar kitą dieną tokios prekės jos užsakytais kiekiais buvo atvežamos jai į namus, (duomenys neskelbtini), arba į jos prekybos vietą G. turgavietėje. Jeigu tam tikrų prekių UAB „R.“ neturėjo ir iškart negalėdavo jai pateikti, tos prekės pagal jos užsakymą buvo atvežamos vėliau. Kokiu būdu, kokiu transportu ir per kokias įmones buvo atvežamos tos prekės, kurias ji pirko iš UAB „R.“, ji nežino, nesidomėjo. Prekes visada atveždavo R. M. Ar prekių įpakavimai buvo kaip nors pažymėti, nepamena. Kartais R. M. kartu su prekėmis jai atveždavo ir UAB „R.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurias jai arba per ją pastarosios vyrui pasirašius, po vieną tų dokumentų egzempliorių gražindavo R. M., o kitus egzempliorius palikdavo sau ir toliau remiantis tais dokumentais pardavinėjo prekes turgavietėje. Jokių pinigų priėmimo kvitų R. M. jai neatveždavo ir jokių pinigų už prekes ji pastarajam niekada nemokėjo. Tais atvejais, kai R. M. kartu su prekėmis PVM sąskaitų-faktūrų neatveždavo, jų atsiimti ir pasirašyti ji važiuodavo pati į UAB „R.“ ofisą. Kartais tas PVM sąskaitas-faktūras, taip pat pinigų priėmimo kvitus jai išrašydavo ir pateikdavo V. O., o kartais tie dokumentai tiesiog buvo paruošti ant stalo. Pinigus už prekes grynais ji dažniausia sumokėdavo V. O., retkarčiais, kai pastarojo nebūdavo ofise, pinigus perduodavo P. T. Dažniausiai UAB „R.“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekių kainos ir pinigų priėmimo kvituose nurodytos už tas prekes sumokėtos pinigų sumos neatitiko tikrovės, t. y. būdavo maždaug dvigubai mažesnės, negu jos ir jos vyro vardu iš UAB „R.“ pirktų prekių realios kainos ir jos už tas prekes realiai sumokėtos pinigų sumos. Tačiau kartais dokumentuose nurodytos pinigų sumos atitikdavo tikrovę. Kodėl UAB „R.“ dokumentuose dėl prekių pardavimo ir atsiskaitymo už jas buvo nurodomos mažesnės prekių kainos ir už jas sumokėtos pinigų sumos, ji nežino ir tuo nepasidomėjo. Patys UAB „R.“ atstovai jai nieko neaiškino ir išrašydavo jai būtent tokius tikrovę neatitinkančius dokumentus. Kadangi jokio kito prekių įsigijimo šaltinio tuo metu neturėjo ir negalėjo rasti, ji buvo priversta sutikti su tokiu prekių įsigijimu pagal tokius tikrovę neatitinkančius dokumentus. Savo vyrui apie tokį prekių pirkimą iš UAB „R.“ nieko neaiškino, todėl jis buvo įsitikinęs, kad dokumentai yra tvarkingi ir pasitikėdamas ja tuos dokumentus pasirašydavo, kai ji jam juos pateikdavo. Toliau jai ir jos vyrui T. S. pagal jų turimus verslo liudijimus prekiaujant iš UAB „R.“ įgytomis prekėmis G. turgavietėje, kaip ir priklauso pagal įstatymus, buvo vedama jų abiejų privaloma supaprastinta buhalterinė apskaita, o būtent - duomenys apie jų pajamas ir išlaidas buvo įrašomi į jų pajamų ir išlaidų žurnalus. Visą tai darė ji pati, kaip sugebėjo, todėl kai kurių pajamų ir išlaidų galėjo ir neįrašyti. Dėl netinkamai uždeklaruotų pajamų ir išlaidų jai atsirado prievolė mokėti kai kuriuos mokesčius. Visus duomenis apie savo realiai gautas pajamas ji deklaravo mokesčių inspekcijai ir sumokėjo jai priskaičiuotus mokesčius (42 253 Lt) (8 t., b. l. 116-117, 122, 127-128).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu H. S. atpažino apklausoje nurodytus P. T. ir R. M. (8 t., b. l. 118-121).

2012-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu H. S. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 86-90).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad buvo nuteista baudžiamuoju įsakymu, baudą sumokėjo, duoti parodymus atsisako (39 t., b.l.6-7).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu A. P., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, apklausta įtariamąja parodė, kad UAB „R.“, per kurią buvo perkamos prekės, kiek jai žinoma, dirbo P. T., V. T., V. O., V. G. ir R. M., tačiau kokiose būtent pareigose kiekvienas iš jų, tiksliai nežino, tuo nesidomėjo. Bent jau iš UAB „R.“ dokumentų ji suprato, kad UAB „R.“ direktorius yra V. O., nes būtent jis kaip direktorius pasirašydavo tuose dokumentuose. R. M., kiek suprato, buvo vairuotojas, nes būtent jis kartu su jai nepažįstamu A. R. atveždavo per UAB „R.“ pirktas prekes. Kokias konkrečias pareigas ėjo P. T. ir V. T., ji nežino, nors būtent su P. T. ji susitarinėjo dėl prekių pirkimo ir parvežimo iš Kinijos per UAB „R.“ ir būtent su juo derino visus prekių užsakymus. Su UAB „R.“ ji susipažino per P. T., kurio kontaktus jai davė kažkas iš prekeivių, prekiaujančių G. turgavietėje. Būtent jai buvo duoti kontaktai asmens ir įmonės, kurie gali padėti nupirkti ir parvežti iš Kinijos į Lietuvą prekes su visais privalomais dokumentais. Prekių pirkimas ir atvežimas per UAB „R.“ vyko tokia tvarka. Kai ji susipažino su P. T., pastarasis jai paaiškino visą prekių pirkimo Kinijoje ir jų parvežimo į Lietuvą mechanizmą. Iš įvairių G. prekeivių ji jau tuo metu žinojo, kad dokumentai UAB „R.“ vardu prekėms bus, tačiau juose bus nurodytos sumos, ženkliai mažesnės, negu realiai bus mokama už tas prekes. Kadangi kitų prekių šaltinių ji tada neturėjo, ji sutiko su tokiomis prekių pirkimo sąlygomis, suprasdama, kad prekių dokumentai neatitiks tikrovės, o būtent - dokumentuose nurodytos sumos neatitiks realių prekių įsigijimo ir jų parvežimo kainų. Faktiškai dėl to P. T. apie tas kainas nieko ir neklausinėjo, o jis pats ir neaiškino. Toliau ji pati nuvažiuodavo į Kiniją, kur išsirinkdavo jai reikalingą prekių asortimentą, kurį dažniausia grįžusi į Lietuvą pateikdavo P. T. Praėjus kuriam laikui P. T. informuodavo ją, kiek maždaug kainuos jos užsakytos prekės. Jai sutikus su kainomis, maždaug po kelių mėnesių užsakytos prekės buvo atvežamos į Lietuvą. Kas ir kokiu būdu tas prekes atgabendavo iš Kinijos į Lietuvą, jai nežinoma, nesidomėjo, nes tuo rūpinosi UAB „R.“. Apie prekių atvežimą į Lietuvą ją informuodavo P. T. Prekes jai į G. turgavietę arba į jos nuomojamą sandėlį, (duomenys neskelbtini), netrukus atveždavo arba vienas R. M., arba jis kartu su A. R. R. M. pateikdavo jai krovinio važtaraščius, kuriuose už prekių gavimą ji iškart pasirašydavo. Jokių kitų dokumentų pastarasis jai nepateikdavo ir jokių pinigų už prekes ji nei jam, nei kartu su juo buvusiam A. R. nemokėjo. UAB „R.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodytos visos jai atvežtos prekės, tačiau nurodytos ženkliai (apie du-tris kartus) mažesnės jų kainos, kartu su pinigų priėmimo kvitais, kuriuose buvo nurodytos pinigų sumos, ženkliai mažesnės, negu realiai jai tekdavo mokėti už tas prekes, jai buvo pateikiamos UAB „R.“ ofise, kuris buvo netoli G. turgavietės. Dokumentus ji atsiimdavo kartais prieš prekių atvežimą, kartais po atvežimo, tačiau tai būdavo tą pačią dieną, kai jai atveždavo prekes. Minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus dažniausia jos akivaizdoje atspausdindavo V. O. ir iškart juos pasirašydavo. Kartais dokumentai jau būdavo paruošti ir gulėdavo UAB „R.“ ofise ant stalo. Tuomet dažniausia ofise būdavo arba P. T., arba V. O., kurie tuos dokumentus ir atiduodavo jai. Prieš paimdama minėtus dokumentus, ten pat UAB „R.“ ofise pastaroji juos pasirašydavo, kaip pirkėja, ir kaip pinigų mokėtoja. Pasirašydavo tokius dokumentus, nes nematė kitos išeities, kadangi kitų sąlygų UAB „R.“ jai nesiūlė, o kitų prekių įsigijimo šaltinių, per kuriuos būtų apiforminami normalūs tikrovę atitinkantys dokumentai, neturėjo. Su UAB „R.“ atsiskaitydavo visada grynais. Pinigus dažniausia iš rankų į rankas perduodavo tiesiogiai V. O., rečiau P. T. arba V. T. (kai V. O. nebūdavo). Tai vykdavo UAB „R.“ ofiso patalpose tuo metu, kai ji ateidavo atsiimti ir pasirašyti su prekių pirkimu ir apmokėjimu susijusius aukščiau minėtus UAB „R.“ dokumentus. Visus UAB „R.“ dokumentus ji, kaip prekių pirkėja laikė pas save ir jų pagrindu tas prekes pardavinėjo G. turgavietėje, nors suprato, kad juose surašyti neteisingi duomenys. Tačiau tuo momentu jai buvo svarbu, kad būtų nors ir tokie prekių pirkimą pateisinantys dokumentai, kad ji galėtų jais prekiauti. Atsižvelgiant į tai, kad kainos dokumentuose buvo nurodytos ženkliai mažesnės, kad nebūtų labai didelio skirtumo tarp jos išlaidų ir pajamų, parduodant prekes jai tekdavo neįrašyti į savo pajamų ir išlaidų žurnalą dalies iš pardavimų gautų pajamų. Dėl to ne visas savo pajamas ji deklaravo VMI. Bendrai prekyba verslu, įsigydama atitinkamus verslo liudijimus, ji užsiiminėjo apie 15 metų. Prekybą vykdė G. turgavietėje, kur paskutinius keletą metų ji yra išsinuomojusi pastate, žmonių vadinamu „T.“, esančią prekybos vietą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė jos parduodamų prekių rūšis yra viršutiniai moteriški drabužiai. Tačiau aukščiau nurodyta prekyba su tikrovę neatitinkančiai dokumentais ji vykdė tik 2010-2011 metais. Kartu su ja prekybos versle dalyvavo ir jos vyras A. P. Pastarasis taip pat buvo įsigijęs atitinkamus verslo liudijimus, tačiau faktiškai vienas niekada neprekiavo, nes neturėjo tam tinkamų sugebėjimų. Iš esmės jis tik padėdavo jai prekiauti, stovėdamas turgavietėje, bei kai reikia perveždamas ar perkraudamas prekes. Visus pastarojo prekių užsakymus, pirkimo ir atsiskaitymo sąlygų derinimą, atsiskaitymus ir visos apskaitos tvarkymą A. P. buvo pilnai patikėjęs jai. Todėl būtent pastaroji derindavo su P. T. per UAB „R.“ jos vyro vardu perkamų prekių užsakymus, pačių pirkimų ir atsiskaitymų sąlygas. A. P. tame niekada nedalyvavo ir nieko nežinojo, kad jam, kaip ir jai, UAB „R.“ dėl prekių išrašydavo tikrovę neatitinkančius dokumentus, kuriuose buvo nurodytos ženklai sumažintos prekių kainos. A. P. pilnai pasitikėdamas ja ir būdamas įsitikinęs, kad visi dokumentai yra tvarkingi, pasirašydavo UAB „R.“ dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus). Tai jis padarydavo UAB „R.“ ofise, atvykdamas tenai kartu su ja. Faktiškai pastaroji jam parodydavo, kur reikia pasirašyti. Su UAB „R.“ atstovais A. P. tuomet nebendravo. Atsiskaitymuose su UAB „R.“ jis nedalyvavo. Visus pinigus už pastarajam parvežtas prekes mokėdavo ji. Kaip ir už jos užsakytas prekes, už vyro prekes pastaroji pinigus dažniausia grynais perduodavo tiesiogiai V. O. UAB „R.“ ofise. Vyro apskaita toliau rūpindavosi taip pat ji, tačiau skirtingai nuo savo apskaitos, pastarojo prekybos metu gautas pajamas ji pilna apimtimi įrašydavo į savo vyro apskaitos žurnalą (9 t., b. l. 50-52, 64-66 lapai).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu A. P. atpažino apklausoje nurodytus R. M. ir A. R. (9 t., b. l. 53-56).

2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 117-123).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Ž. parodė, kad su UAB „R.“ bendravimas vyko 2010-2011 metais. „R.“ parduodavo jam prekes. Buvo vykstama į Kiniją, ten pas kinus užsakomos prekės, jas priduodavo į sandėlį. Po to UAB „R.“ pranešdavo, kad prekės Lietuvoje ir jas pristatydavo. Pagal sąskaitas-faktūras jis apmokėdavo už prekes. Sąskaitose suma atitikdavo tai, ką sumokėdavo „R.“. Būdavo paliekami užstatai Kinijoje, jie kartais sąskaitose neatsispindėdavo. Vertė buvo nurodyta, bet ten neatsispindėjo užstatai. Tos dalies sąskaitose faktūrose nesimatė. Prekės kaina lygi užstato sumai plius sąskaitos faktūros sumai. Per G. prekeivius susipažino su P. Jis tik žinojo, kad tai įmonė, kuri parduoda kinietiškas prekes, kurios užsakomos Pekine. P. jam paaiškino, kad galima Kinijoje prekių užsisakyti. Pasakė, kad yra tam tikros parduotuvės Kinijoje, kur su jais bendradarbiauja ir galima užsisakyti prekių. Buvo moterys L. ir R. kurios padėdavo įsigyti prekes ir organizuodavo prekių nukreipimą. Kinai tvarkydavo pervežimus. Į Kiniją važiuodavo gal į sezoną kartą. Nesidomėjo kaip prekės atsidurdavo pas „R.“. Nuvažiavus į Kiniją sutikdavo tas moteris, jos aprodydavo parduotuves, būdavo užsisakomos prekės, paliekamas užstatas ir prekės pristatomos į sandėlį. Užstatą palikdavo kinų parduotuvei. Dokumentų negaudavo, buvo žodinis susitarimas. Lietuvoje paskambindavo vaikinas R., pranešdavo, kad prekės gautos ir pristatydavo jas kur reikia. Ofise būdavo V. Būdavo sąskaitos-faktūros ant stalo. Sumokėdavo iš karto arba kitą dieną. Sumokėdavo V. O., jeigu nebūdavo V., tada paimdavo pinigus P. V. T. nemokėjo. Mokėjo tik pagal sąskaitą, už atvežimą nemokėjo. Viskas buvo faktūroje. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (10 t., b. l. 46-47, 52-54) R. Ž. teigė, kad ne viskas juose teisinga. Sulaikė netikėtai, buvo spaudimas grasinimai, kad turtas bus areštuotas, kad nuolat tikrins ir neleis dirbti. Buvo jų tokia schema: sakyk taip, kaip čia parašyta, važiuosi namo ir dirbsi ir gausi minimalią baudą. Darė kratą 07.00 val., po to vežė į FNTT, po to klausinėjo, darė spaudimą. Parodymus davė tos dienos vakare. Per tą dieną tik namuose pasidarė kavos, po to nedavė nei valgyti, nei gerti. Buvo nuvežti į prekybos vietą, ten skaičiavo prekes, paėmė pavydžius. Prekės yra susimaišę ir neatskirtos iš kur. Nežino, kokiu principu prekės buvo pasirinktos ir paimtos. Prekės pagal tiekėją nebuvo surūšiuotos. Gal ir buvo prekių ne iš „R.“. Prekės buvo paimtos savo nuožiūra. Liudytojo neklausė, kurios čia prekės „R.“. Atrodo, kad ėmė ekspertizei. Liudytojas policijos nekvietė, prokuroro nereikalavo. Dabar sako taip, kaip yra, o tada sake kaip jiems reikėjo. Buvo priskirta valdiški advokatai. Visas spaudimas buvo pirmoje apklausoje. Advokatas sakė, kad geriau su FNTT nesipykti. Nežinojo, kad gali neduoti parodymų. Prašo tikėti parodymais, kuriuos davė teisme. (39 t., b.l.7-8, 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, parodė, kad apie 20 metų pagal atitinkamus verslo liudijimus vykdė prekių (moteriškų drabužių) prekybą G. turgavietėje. Kartu su juo prekybą vykdė ir jo žmona L. Ž., kuri taip pat yra įsigijusi atitinkamus verslo liudijimus savo vardu. 2010-2011 metais prekybą jie vykdė G. turgavietėje esančiame paviljone įrengtose prekybos vietose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurias su žmona buvo išsinuomoję. Prekiavo moteriškais drabužiais, įsigytais iš įvairių Lietuvos ir užsienio įmonių. Tarp Lietuvos įmonių buvo UAB „R.“. Nors kiekvienas iš jų turėjo atskirus verslo liudijimus, prekybą vykdė kartu, pasiskirstę tarpusavyje tam tikrais darbais. Už prekių asortimento parinkimą buvo atsakinga jo žmona. Buhalteriniais dokumentais jo žmona nenorėjo užsiimti, nes nelabai gerai tame orientavosi, dėl to visą tą darbą pastaroji patikėjo jam. Kadangi būtent jis buvo atsakingas už prekių pirkimą bei dokumentų sutvarkymą, jis vienas be savo žmonos tais klausimais bendravo su UAB „R.“ atstovais. Jo žmona su minėtos įmonės atstovais niekada nebendravo, nes ji niekada nesikišo į prekių pirkimus, atsiskaitymus už juos bei buhalterinių dokumentų vedimą bei sutvarkymą ir niekada kartu su juo tų klausimų sprendime nedalyvavo. Apie tai, kad jų abiejų užsakomos prekės yra perkamos už vieną kainą, o tų prekių pirkimo-pardavimo bei atsiskaitymo dokumentuose yra nurodyta kita, ženkliai mažesnė, negu iš tikrųjų, kaina, jis savo žmonai niekada nesakė. Kadangi ji pati į tuos reikalus niekada nesikišo ir su įmonių atstovais niekada nebendravo, tai ji apie tokius kainų neatitikimus nieko ir nežinojo. Pastaroji pasirašydavo jo jai pateiktus tikrovę neatitinkančius prekių įsigijimo ir atsiskaitymo dokumentus, pilnai juo pasitikėdama ir nesidomėdama, ar tinkamai jis tvarko tuos bei kitus su jų prekybos veikla susijusius dokumentus, o būtent - pajamų ir išlaidų žurnalus. Ir savo, ir žmonos pajamų ir išlaidų žurnalus jis pildė remdamasis minėtais tikrovę neatitinkančiais prekių įsigijimo dokumentais. Prekių pirkimas per UAB „R.“ buvo vykdomas pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus. Tokių pirkimų esmė buvo ta, kad visuose šių įmonių prekių pirkimo-pardavimo dokumentuose (PVM sąskaitose-faktūrose) ir atsiskaitymo dokumentuose (pinigų priėmimo kvituose), išrašytuose jam ir jo žmonai dėl jų perkamų prekių, nurodytos prekių kainos buvo ženkliai, t. y. kai kada iki 3 kartų, mažesnės, negu realiai tos prekės kainavo ir negu realiai už tas prekes buvo mokama UAB „R.“ atstovams. Faktiškai tokiais tikrovę neatitinkančiais dokumentais buvo slepiama tikroji prekybos apimtis. Tačiau tai nebuvo jo ar jo žmonos iniciatyva. Tokias prekybos pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus sąlygos buvo nustatytos iš UAB „R.“ pusės. Jam teko sutikti su tokiomis sąlygomis, nes kitos sąlygos tos įmonės atstovų netenkino, o jis neturėjo kitos išeities, nes tuo metu jam buvo svarbu gauti pastovų ir gana stambų prekių įsigijimo šaltinį, nes kiti prekių pardavėjai, iš kurių jam ir jo žmonai tekdavo pirkti prekes, buvo smulkesni ir tokių prekių kiekių, kokiais juos aprūpindavo UAB „R.“, jie tuo metu niekur negalėjo gauti. Todėl jam teko sutikti prekiauti pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus. Su UAB „R.“ ir jos atstovais jis susipažino tik tada, kai per šią įmonę sau ir žmonai pradėjo pirkti prekes. Su UAB „R.“ jis susidūrė pirmą kartą per P. T. Su pastaruoju, kaip asmeniu per savo įmonę pagal dokumentus galintį iš Kinijos atvežti ir parduoti prekes, susipažino per kitus G. prekeivius, tačiau per kokius būtent, nepamena. Susipažinęs su P. T., jis apsilankė, kaip suprato, pastarojo vadovaujamos UAB „R.“ ofise, esančiame šalia G. turgavietės, tačiau tikslaus adreso nepamena. Būtent ten laikui bėgant susipažino su kitais minėtos įmonės darbuotojais – V. T., V. O., V. G., V. L. B.. Kokiose konkrečiai pareigose kiekvienas iš minėtų asmenų dirbo UAB „R.“, jam nežinoma, nesidomėjo. Visas prekių pirkimo per UAB „R.“ sąlygas jis aptarė su P. T. Sutarė, kad visus UAB „R.“ vardu įformintus dokumentus jis bet kuriuo laiku galės atsiimti UAB „R.“ ofise, o pinigus už prekes ir atvežimą mokės P. T. broliui V. T. Toliau prekių pirkimas per UAB „R.“ vyko taip. Jis kartu su savo žmona L. Ž. arba tik jo žmona viena nuskrisdavo į Kiniją, kur išsirinkdavo jiems reikalingų prekių asortimentą ir palikdavo užsakymus UAB „R.“ darbuotojoms – V. G. ar V. L. B. - tai, kuri tam tikru laikotarpiu buvo Kinijoje. Pastarosios dirbdavo tam tikrame sandėlyje Pekine. Kartais prekių gamintojams – kinams jis palikdavo tam tikras pinigų sumas, kaip užstatą už prekes. Jokie atsiskaitymo dokumentai tokiais atvejais įforminami nebuvo. Kaip suprato, V. G. ir V. L. B. buvo atsakingos už užsakytų prekių sandėliavimą bei pervežimo iš Kinijos organizavimą. Kai po kurio laiko jo ir jo žmonos užsakytos prekės buvo atvežamos į Lietuvą, jam paskambindavo iš UAB „R.“ ir informuodavo apie prekių atvežimą. Kaip suprato, tai būdavo vairuotojai, kurie paskui pristatydavo prekes į jo nurodytas vietas: arba į prekybos vietą G. turgavietėje, arba į jo sandėlius, (duomenys neskelbtini). Vairuotojų, kurie pristatydavo jam prekes, duomenų jis nežino ir nesidomėjo, o išvaizdų nepamena, todėl atpažinti jų negali. Jokie prekių pirkimo-pardavimo dokumentai ar grynieji pinigai per tuos vairuotojus perduodami nebuvo. Visus prekių pirkimo-pardavimo bei atsiskaitymo dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus) jis pats atsiimdavo UAB „R.“ ofise, kur jie jau pilnai įforminti ir iš UAB „R.“ pusės pasirašyti gulėdavo ant stalo. Niekas konkrečiai iš UAB „R.“ atstovų jam tų dokumentų neperduodavo. Tiesiog vienas ar kitas UAB „R.“ darbuotojas, buvęs įmonės ofise, parodydavo, kur paimti jam skirtus dokumentus, jis juos paimdavo ir išeidavo. Grynųjų pinigų už prekes bei už prekių atvežimą jis niekur nepalikdavo, o pats tiesiogiai iš rankų į rankas perduodavo, dažniausia UAB „R.“ atstovui V. T. ir gal kokį vieną kartą – P. T. Jo perduodamos pinigų sumos buvo didesnės, negu UAB „R.“ vardu išrašytuose pinigų priėmimo kvituose nurodytos pinigų sumos. Pavyzdžiui, už prekių atvežimą jis mokėjo po 8,5 Lt už kilogramą ir tie mokėjimai niekaip nebuvo atspindėti jokiuose dokumentuose. Atitinkamai UAB „R.“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos jam ir jo žmonai parduodamų prekių kainos buvo nurodytos ženkliai mažesnės, negu tos prekės realiai kainavo. Nurodytus UAB „R.“ vardu išrašytus dokumentus jis bei jo žmona, kaip pirkėjai, taip pat pasirašė. Žmona, pasirašydama tuos dokumentus nežinojo, kad juose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės (10 t., b. l. 46-48, 52-54).

2013 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 128-132).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. K. parodė, kad skraidė į Kiniją. Užsakė dalį prekių, buvo pasiūlytas pristatymas ir išėjo, kad prekes pristatė „R.“. Jis užpirko prekes, davė savo kontaktus. Gavęs prekes gavo skambutį iš vyriškio, kad prekės atvyko. Prekės buvo pristatytos į Gariūnus ir duota sąskaita-faktūra. Jis atsiskaitė, ant sąskaitos-faktūros buvo parašyta firma „R.“. Taip sužinojo apie „R.“. Sąskaitos atitikdavo. Po baudžiamojo įsakymo priėmimo Kinijoje nebebuvo. Jis Lietuvoje pasirašinėdavo, jam pristatydavo sąskaitą „R.“. Bet Lietuvoje realiai pagal sąskaitą nemokėjo, apmokėjimai visi būdavo Kinijoje. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 149-155) jis teigė, kad pirmą kartą girdi tai, kas buvo pacituota. Jį atstovavęs privatus advokatas, taip pat kartu buvęs tardytojas, pasiūlė su viskuo sutikti, kad baigtųsi byla. Jis to protokolo nelabai skaitė. Tardytojas jam grasino ir prie advokato. Advokatas skundo nerašė, patarinėjo, ką geriau daryti, kad nebūtų bausmės. S. V. morališkai spaudė. Pasakė, jog reikia prisipažinti, kad jis neteisingai vežė prekes ir taip toliau. Dėl kainų kalbėjo tik su kiniečiais. Jis pats su „R.“ nesusijęs. Advokatas patarė sutikti su baudžiamuoju įsakymu ir jis sutiko. „R.“ atstovų Kinijoje nematė, į sandėlius nevaikštinėjo. Tik išsirinkdavo prekes, o kiniečiai pristatydavo ir siųsdavo. Atvežimas kainuodavo maždaug 15-20 procentų nuo kainos. Jei su kiniečiais suderinta kaina patenkindavo, tai klausdavo kiniečių, kiek kainuos pervežimas už tą kiekį. Kaip jie bendravo su „R.“, nežino. Pats tik su kiniečiais kalbėjo dėl pristatymo, kainos. Pristatymas buvo iš karto į kainą įtraukas. Basutės, batai kainuodavo nuo 1-2,5 dolerių už dermantiną, už odą kaina buvo 3-7 doleriai. Viską sumokėdavo kiniečiui. Nežinojo, per kokią firmą kiniečiai siunčia prekes. Kai gaudavo sąskaitą-faktūrą, tada ir sužinodavo. „R.“ įsiminė, nes su jais turėjo daug nemalonumų. Jam 2010-2011 m. sąskaitas išrašydavo „R.“. Dabar užsiima lenkiškomis prekėmis. Asortimentas siauresnis, paprasčiau, nes viskas ES. Važiavo 2-3 kartus per metus. Ankščiau važinėdavo kas mėnesį, bet prekių veždavo mažiau – 20-300 kg. Jei neišleisdavo pinigų, parsiveždavo atgal. Būdavo, kad 1 000 dolerių palikdavo už prekes. Kiek išleido pinigų 2010-2011 m. negali pasakyti. Iš veido pažįsta V. T. ir P. T. Prašo tikėti tuo, ką sako teisme. Teisme gal ir nėra to žmogaus, kuris liudytojui pateikdavo sąskaitą. V. O., atrodo, pateikdavo sąskaitas, jo veidas pažįstamas. (39 t., b.l.28-30).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, parodė, kad šia individualia veikla užsiiminėjo apie 20 metų. Tam tikslui nustatyta tvarka įsigydavo atitinkamus verslo liudijimus. 2010-2011 metais prekybą vykdė keliose prekybos vietose G. ir H. turgavietėse Vilniuje. Kartu su juo prekyboje dalyvavo ir jo žmona L. K., kuri buvo įrašyta į jo verslo liudijimus. Kartais, kai jis ilgesniam laikui išvažiuodavo iš Lietuvos arba kai susirgdavo, jo žmona paimdavo atskirus verslo liudijimus prekybai savo vardu. Nors jo žmona ir turėdavo atskirus verslo liudijimus, pastaroji pati prekių užsakymu, jų pirkimu bei apmokėjimu, taip pat atitinkamų su tuo susijusių dokumentų įforminimu niekada neužsiiminėjo. Visus tuos klausimus dėl savo ir dėl savo žmonos prekių spręsdavo jis vienas, pastarajai nedalyvaujant. Todėl jo žmona nieko nežinojo apie tikrąsias prekių užsakymo, pirkimo bei apmokėjimo aplinkybes, ir apie tai, kad ir jo vardu, ir jos vardu prekės iš Kinijos per UAB „R.“ buvo perkamos pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus su sumažintomis prekių kainomis. Su jokiais UAB „R.“ atstovais jo žmona niekada dėl to nebendravo, o visi UAB „R.“ vardu jo žmonai išrašyti dokumentai dėl prekių pardavimo buvo visą laiką pas jį. Pagrindinės prekės, kuriomis jis su žmona prekiavo 2010-2011 m., buvo avalynė, kartais rankinukai. Jiems reikalingas prekes jis pats užsakydavo Kinijoje, kur pats kartas nuo karto skrisdavo su lėktuvu. Kadangi prekyba užsiiminėjo seniai, Kinijoje taip pat lankėsi gana seniai, kur turėjo nemažai pažįstamų prekeivių kinų. Su pastaraisiais už prekes nuo senų laikų pats atsiskaitydavo Kinijoje grynais. Į Kiniją galima vežti su savimi tik iki 10 000 eurų, todėl tais atvejais, kai jo užsakytų prekių vertė viršydavo šią sumą, jis su kinais atsiskaitydavo tik dalinai, sumokėdamas iškart visus atsivežtus pinigus, o likusius atveždavo vėliau, kai kitą kartą skrisdavo į Kiniją užsakyti naujų prekių. Jokių bankinių pervedimų kinams už prekes nei per savo asmenines banko sąskaitas, nei per kokių įmonių banko sąskaitas jis niekada nedarė. Dėl kinams mokamų pinigų jokių oficialių apmokėjimo dokumentų pastarieji jam neišrašydavo. Jie tik jam išrašydavo anglų ar rusų kalba surašytus savo užsakymo lapus, kuriuose buvo nurodyti jo užsakytų prekių kodai, kiekiai bei realios jų preliminarios kainos, kurios vėliau buvo galutinai derinamos susirašant su kinais internetu, bet buvo panašios į užsakymų lapuose nurodytas kainas, taip pat kartais buvo nurodomos jo kinams sumokėtos pinigų sumos ir jo kontaktiniai duomenys. Jam užsakant prekes vienu momentu vienas iš kinų jam pasiūlė keletą Lietuvoje registruotų įmonių, kurios galėjo atvežti jo užsakytas prekes iš Kinijos į Lietuvą. Iš keleto įmonių jis išsirinko tik vieną, kuri buvo Vilniuje ir galėjo išrašyti dokumentus už prekes jas atvežus. Tai buvo UAB „R.“. Kas konkrečiai atstovavo šią įmonę, jam pasakyti labai sunku, kadangi jo pažįstami kinai nusivedė jį į vieną sandėlį, kuriame taip pat dirbo kinai. Jam buvo paaiškinta, kad į šį sandėlį bus pristatytos jo užsakytos prekės, kurios po to bus išsiųstos į Lietuvą. Jis pats kinams pasakė savo mobilų telefono numerį, kuriuo reiks paskambinti, kai jo pristatytos prekės bus atvežtos į Lietuvą. Jokių Lietuvos piliečių (tame tarpe ir jokių UAB „R.“ atstovų) tame sandėlyje nebuvo ir jis su tokiais asmenimis jo užsakytų prekių atvežimą į Lietuvą nederino. Kokiu būdu ir per ką kinai, kuriems buvo palikęs savo telefono numerį, suderino jo užsakytų prekių atvežimą su jam nežinomais UAB „R.“ atstovais, nežino, tuo nesidomėjo. Apie prekių atvežimą per UAB „R.“ jam pirmą kartą, kaip ir kitus kartus, informuodavo R. M., kurį tyrimo metu buvo atpažinęs pagal jam pateiktas nuotraukas. Būtent pirmą kartą jo kinams nurodytu telefonu jam paskambino tada dar nepažįstamas R. M., kuris prisistatė vardu R. ir pasakė, kad jo užsakytos prekės iš Kinijos yra atvežtos. Kokiai įmonei pastarasis tuomet atstovavo, šis tada nesakė, tik vėliau iš bendravimo su juo sužinojo, kad pastarasis atstovauja UAB „R.“. Jie susitarė, kur ir kokiu metu jam bus atvežtos prekės. Apie prekių atvežimą R. M. jį visada iš anksto perspėdavo telefonu, ir jiems susitarus, pastarasis tas prekes pristatydavo jam ir jo žmonai į sutartą vietą - sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to karto visuomet jo užsakytas prekes atveždavo šis asmuo. Kartais su juo būdavo vaikinukai, kurių vardų nežino ir kurie padėdavo R. M. iškrauti prekes, tačiau pastarųjų išvaizdų nepamena, todėl atpažinti jų negali. Kartu su jam ir jo žmonai skirtomis prekėmis R. M. jam atveždavo ir UAB „R.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo pasirašytos šios įmonės direktoriaus V. O. parašu. Ar minėtas asmuo pats buvo jas pasirašęs, nežino, nematė. Pirmu laiku, gaudamas UAB „R.“ vardu išrašytus ir minėto V. O. pasirašytus dokumentus, jis pastarojo nepažinojo. Tik vėliau, kažkuriuo momentu susipažino su šiuo per R. M. G. turgavietėje, kur jie abu lankėsi. Tuomet R. M. jam ir pristatė V. O. kaip UAB „R.“ darbuotoją. Tačiau toliau su V. O. jis taip ir nebendravo ir jokių prekių atvežimo ir apmokėjimo, taip pat dokumentų įforminimo aplinkybių nederino. Kada, kaip ir kas išrašydavo UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras, pasakyti negali, kadangi jam R. M. šiuos dokumentus atveždavo jau surašytus ir pasirašytus. Kartu su kiekviena jam ar jo žmonai skirta PVM sąskaita-faktūra jam būdavo pateikiamas ir UAB „R.“ vardu išrašytas pinigų priėmimo kvitas, taip pat pasirašytas direktoriaus V. O. vardu. Apie šių kvitų išrašymo aplinkybes taip pat nieko pasakyti negali, nes jų išrašyme niekada nedalyvavo. Pinigų priėmimo kvituose nurodytos jo neva tai UAB „R.“ už prekes sumokėtos pinigų sumos sutapdavo su PVM sąskaitose-faktūrose nurodytomis sumomis, tačiau realiai jis jokių pinigų nei UAB „R.“, nei jokiems šios įmonės atstovams niekada nemokėjo. Kaip sakė, visus pinigus už prekes ir jų atvežimą jis pilnai sumokėdavo Kinijoje ten dirbantiems kinams, ir tos jo už prekes realiai sumokėtos pinigų sumos buvo apie 30-50 procentų didesnės, negu jos buvo nurodytos jam pateiktuose UAB „R.“ vardu išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose bei pinigų priėmimo kvituose. Tačiau jo iš Kinijos gautų užsakytų prekių kiekiai visada sutapdavo su UAB „R.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais prekių kiekiais. Kodėl UAB „R.“ dokumentuose buvo nurodyti tokie tikrovę neatitinkantys duomenys apie prekių vertę bei atsiskaitymus už jas, jis jokių UAB „R.“ atstovų neklausė, nes jam tuo metu tai buvo ne taip svarbu, kaip svarbu buvo apskritai turėti prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Tačiau iš R. M. kalbos suprato, kad jeigu tokių dokumentų nepaims, tai kitų dokumentų neturės. Kaip sakė, prekes iš UAB „R.“ jam atveždavo R. M. Iš pastarojo atvežtų UAB „R.“ dokumentų jis matė, kad šios įmonės direktorius buvo V. O., nors R. M. jam minėjo, kad minėtai įmonei vadovauja kaimynystėje gyvenantis jam iš matymo pažįstamas P. T. Bet dėl dokumentų patikslinimo ar pataisymo jis nesikreipė nei į V. O., nei į P. T. Į UAB „R.“ ofisą jis niekada nuvažiavęs nebuvo, nes tokio poreikio nebuvo, todėl kur jis yra, nežino. Apie šią įmonę nieko pasakyti negali, nes iš esmės nieko apie ją nežino. Kokiu būdu ir per kokius fizinius asmenis ar kokias įmones UAB „R.“ atgabendavo iš Kinijos į Lietuvą jo užsakytas prekes, nežino, ir tuo niekada nesidomėjo. Jam buvo tada svarbu gauti prekes ir jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir tai jis gaudavo per UAB „R.“, nors ir jų dokumentai neatitikdavo tikrovės. Šiais UAB „R.“ dokumentais jis vėliau naudojosi prekiaudamas per šią įmonę iš Kinijos atvežtomis prekėmis. Atitinkamai tikrovę neatitinkančius duomenis apie savo išlaidas, susijusias su šių prekių įsigijimu, bei dalį (tačiau tik labai mažą) duomenų apie savo pajamas, gautas po šių prekių pardavimo, jis įrašydavo į savo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, kurį po savo pajamų deklaravimo VMI už 2010-2011 metus išmetė kaip nereikalingą, nes galvojo, kad jo daugiau nereikės, nes pajamos jau užregistruotos. Kadangi jis tvarkė ir savo žmonos L. K. apskaitą, po pastarosios pajamų deklaravimo, jos pajamų ir išlaidų žurnalą kartu su savo žurnalu taip pat išmetė kaip nereikalingą. Patikslinęs savo pajamas, susijusias su per UAB „R.“ įsigytų prekių pardavimu, jis pateikė VMI patikslintą pajamų deklaraciją, kurioje nurodė savo tikrąsias 2010-2011 m. pajamas (10 t., b. l. 147-148, 159-161).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu J. S. K. atpažino apklausoje nurodytus P. T., V. O. ir R. M. (10 t., b. l. 149-155).

2013-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu J. S. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 141-147).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad dirbo G. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai buvo nurodyta, kad buvo sumažinta kaina sąskaitose-faktūrose. Užstatas Kinijoje nebuvo įtraukas, todėl tokios mažos tos kainos buvo. Jis važiavo į Kiniją, užsakinėjo prekes, palikdavo užstatą kiniečiams. Nėra faktūrose tos kainos dalies – avanso, dėl to kaina buvo mažesnė. Iš jo buvo paimtos visos prekės – ir lenkiškos, ir kinietiškos. Visas prekes gražino sugadintas, reikėjo išmesti. FNTT veiksmai jo netenkino, bet veiksmų neskundė. Pripažįsta, kad dokumentai sąskaitos neatitiko tikrovės. Jis važiavo į Kiniją, mokėdavo avansą, atvažiuodavo į Lietuvą ir pagal faktūrą atsiimdavo prekes čia Lietuvoje. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (11 t., b. l. 75-76) A. R. parodė, kad padėdavo prekes išsirinkti V. G. ir L. B. Užstatą palikdavo ne joms (V. G., L. B.), o kiniečiams. Gaudavo sąskaitas-faktūras, kai atvykdavo prekės. Paskambindavo V., kai gaudavo prekes. Pinigų P. neatiduodavo, atiduodavo pinigus V. Prekes pristatydavo R. M. Faktūras imdavo pas V., ne pas R. Dažniausiai prekes pats paimdavo, retai atveždavo. Su P. nederindavo, kas turi būti nurodyta sąskaitose. Tik V. mokėdavo. Kaina buvo mažesnė, nes nebuvo užstatas įskaičiuotas į sąskaitą-faktūrą, kurį palikdavo Kinijoje. Todėl faktūros buvo sumažintos. O tikra kaina buvo didesnė. Sumokėdavo tiek, kiek buvo nurodyta, o užstatą palikdavo. Už pervežimą nemokėjo tiesiogiai, kaip buvo parašyta realiai faktūroje, tiek ir mokėdavo. Užstatas nebuvo įskaičiuotas į kainą faktūroje. Prekes paimdavo iš „R.“. Už atvežimą nemokėjo. Atvežimas buvo įskaičiuotas sąskaitoje-faktūroje. Faktūroje buvo nurodyta visa kaina ir atvežimas. Kiek buvo parašyta faktūroje, tiek ir sumokėdavo. P. tiesiogiai grynais nemokėjo. Faktūros buvo pas V. Gaudavo faktūras ir sumokėdavo kiek nurodyta. Būdavo nurodyta prekės kaina. Prekes pats paimdavo iš sandėlio. Užstatą palikinėdavo kiniečiams. Tyrėjai rašė, ką jie norėjo, jis neskaitydavo, išsigandęs pasirašė. Tyrėjų veiksmų neskundė, buvo prigąsdintas. Jo atstovė advokatė buvo pažįstama su tyrėju, elgėsi kaip draugai. Jis tik pasirašė parodymus, taip nesakė. Nesakė, kad buvo slepiami, nemokami mokesčiai. Išsigando, todėl tyrėjo veiksmų neskundė. Prašo tikėti tuo, ką sako dabar. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (11 t., b. l. 84-85) teigė, kad tie spalio mėnesį jo duoti parodymai yra neteisingi. Verslo liudijimus paimdavo jo žmona, būdavo, kad ir pats jį turėjo. Jis taip nepasakojo, kaip surašyta parodymuose, jis sakė, kad neatsimena, kada ir kur susipažino su P. T. ir V. T. Dėl netikrų dokumentų nieko nesakė. Jis viską palikdavo kiniečiams, jos (V. G., L. B.) tik padėdavo surasti sandėlius. „R.“ iškabos nebuvo. Kinietis pasakydavo, kur nueiti palikti užsakymus. V. O. (V.) paskambindavo, kad atvažiuotų paimti prekes, prekes paimdavo pas V. O. Sąskaitose-faktūrose kaina buvo nurodyta teisingai. Duomenys sąskaitose buvo teisingi. Kinijoje išsirinkdavo prekes, palikdavo užstatą kiniečiams, po to namie laukdavo, kada paskambins, kad jau atgabentos prekės. Dėl prekės kainos tardavosi su kiniečiais, bet pilnos kainos nesumokėdavo. Palikdavo tik užstatą ir važiuodavo namo. Sumokėdavo pagal faktūrą. Manydavo, kad faktūrų duomenys yra geri. Faktūrą išrašydavo pagal prekių kiekį, pobūdį. Žinojo, kad V. O. dirba „R.“, lyg tai buhalteriu. Daugiau pinigų nei sąskaitoje-faktūroje V. O. neprašė. Pirmiausia pasirašė, kad neturi pretenzijų, o po to pasiėmė iš FNTT gražintas prekes, tos prekės buvo sugadintos, sukarpytos, tai pamatė tik namie. Tyrėjas V. ir dar kitas tyrėjas pastoviai grasino, kad pasodins. Skambinti neturėjo galimybės. Nedavė nei gerti, nei valgyti. Ir 2011 m., ir 2014 m. buvo išsigandęs, kad pasodins (39 t., b.l.45-49).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, apklaustas įtariamuoju parodė, kad dalyvavo UAB „R.“ atstovų jam pateiktų šios įmonės vardu išrašytų suklastotų dokumentų, kuriuose buvo nurodyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie jo žmonai A. R. per UAB „R.“ perduodamų prekių kainas, pasirašyme bei jų panaudojime, pateikiant juos apie dokumentų suklastojimą nieko nežinančiai jo žmonai, kuri toliau naudojosi tais dokumentais prekyboje. Jis kartu su savo žmona A. R. apie 15 metų prekiavo G. turgavietėje. Tokiai prekybai jo žmona savo vardu nuolat paimdavo iš VMI atitinkamus verslo liudijimus. Jis atskirų verslo liudijimų savo vardu neturėdavo, nes nuolat būdavo įrašomas į savo žmonos verslo liudijimą kaip asmuo, galintis kartu su ja vykdyti bendrą prekybą. Paskutinius keletą metu jis su žmona G. turgavietėje buvo išsinuomoję prekybos vietas Nr. (duomenys neskelbtini). Dažniausia jie prekiavo moteriškais drabužiais – megztiniais, marškinėliais ir kt. Su savo žmona buvo ir yra pasiskirstę darbais prekyboje, t. y. jis atsakingas už prekių užsakymus, jų atvežimus ir apmokėjimus bei prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimus, o jo žmona užsiima tik prekyba G. turgavietėje. Prieš kelis metus jis susipažino su UAB „R.“ atstovais P. T., V. T., R. M., V. G. ir L. B. Kokiose pareigose kiekvienas iš jų dirbdavo UAB „R.“, jam nežinoma. Susipažino iš pradžių su P. T., o laikui bėgant ir su kitais, kaip su asmenimis, per kurių įmonę galima nusipirkti ir atsivežti iš Kinijos prekes pagal prekių pirkimo-pardavimo dokumentus. Nuo pat pradžių jiems tik susipažinus ir susitarus dėl prekių jo žmonos vardu pirkimo ir atvežimo per UAB „R.“, jokio susitarimo ir net kalbos apie tai, kad šios įmonės dokumentuose bus įrašyti neteisingi duomenys apie jų su žmona perkamų prekių kainas, tarp jų nebuvo. Tokie dokumentai atsirado UAB „R.“ atstovų iniciatyva vėliau, kai jau buvo vežamos prekės iš Kinijos, neatsižvelgiant į jo nuomonę dėl neteisingų duomenų įrašymo į dokumentus. Iš UAB „R.“ atstovų paaiškinimų jis suprato, kad kitų dokumentų tiesiog nebus. Todėl tuomet, nors ir supratęs, kad UAB „R.“ veikla neteisėta, nesuradęs jokių kitų prekių tiekėjų, nusprendė sutikti su UAB „R.“ atstovų nustatytomis prekių pirkimo ir atvežimo iš Kinijos sąlygomis. Savo žmonai apie neteisėtų dokumentų įforminimus jis nieko neminėjo. Atvirkščiai, ją patikino, kad ir su pardavėju, ir su prekių pirkimo-pardavimo dokumentais viskas tvarkoje. Kadangi jo žmona ir ankščiau niekada pati neužsakinėdavo prekių ir nebendraudavo su prekių pardavėjais ir vežėjais, jis ir šį kartą su jokiais UAB „R.“ atstovais ją supažindinęs nebuvo, todėl pastaroji su jais nebendravo, prekių neužsakinėjo ir jokių pinigų jiems nemokėjo. Visu tuo užsiminėjo jis. Jam ir P. T. susitarus dėl prekių pirkimo ir atvežimo per UAB „R.“, jis toliau kartą ar du per metus pats vienas vykdavo į Kiniją, kur Pekine pas įvairius kinų prekeivius užsakydavo jam su žmona reikalingas prekes, dėl kurių sandėliavimo susitardavo Pekine P. T. jam nurodytuose sandėliuose, kur dirbdavo, kaip suprato, UAB „R.“ atstovės V. G. ir L. B. Kinų prekeiviai išrašydavo jam užsakymo lapus, nurodydami juose jo užsakytų prekių kodus, jų kiekius bei realias kainas, kurios nebuvo galutinės. Kartais kinų pardavėjams, kartais V. G. ar L. B. jis palikdavo tam tikrą užstatą už prekes, kurio mokėjimas nebuvo įformintas jokiais apskaitos dokumentais. Avanso sumos būdavo apie 20 JAV dolerių per vieną kartą. V. G. ir L. B., kiek suprato, vėliau pasirūpindavo jo užsakytų prekių sandėliavimu Pekine ir jų tolimesniu pervežimu į Lietuvą. Kaip, kokiu ir kieno transportu bei per kokias šalis tos prekes vėliau buvo atvežamos į Lietuvą, jam nežinoma. Apie prekių atvežimą jis UAB „R.“ atstovų V. T. ir R. M. būdavo informuojamas jau tada, kai prekės būdavo Lietuvoje. Pastarieji skambindavo jam telefonu. Po to, arba jis pats su savo transporto priemone nuvažiuodavo į UAB „R.“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten atsiimdavo jam su žmona skirtas prekes, arba tas prekes su savo transportu į jų prekybos vietą G. turgavietėje atveždavo įvairūs vairuotojai, tarp kurių galėjo būti R. M., bet tiksliai nepamena. Prekių pirkimo-pardavimo dokumentus ar tą pačią dieną, kai jis gaudavo prekes, ar kitą dieną, jis arba pats asmeniškai atsiimdavo UAB „R.“ ofiso patalpose, arba kartu su prekėmis jam juos atveždavo vairuotojai. Prieš atsiimant prekes jis susiskambindavo su P. T. ir pasitikslindavo dėl dokumentų įforminimo. Prekių kiekiai UAB „R.“ dokumentuose visada atitikdavo jo su žmona realiai per UAB „R.“ perkamam ir atvežamam prekių kiekiui, tačiau prekių kainos dokumentuose palyginus su realiomis prekių kainomis buvo sumažintos. Pvz., reali megztinių kaina būdavo ne mažiau 10 Lt, t. y. nuo 10 Lt iki 15 Lt (priklausomai nuo modelio) už vienetą, o UAB „R.“ dokumentuose jų kaina būdavo sumažinta maždaug iki 2-7 Lt už vienetą, reali palaidinių kaina būdavo 5 Lt už vienetą, o UAB „R.“ dokumentuose jų kaina būdavo nurodyta apie 1-2 Lt. Visus pinigus už prekes grynais tiesiogiai jis sumokėdavo P. T. arba V. T. Ir mokėjo jis ne tas sumažintas UAB „R.“ pinigų priėmimo kvituose nurodytas sumas, o žymiai didesnes pinigus sumas pagal nurodytas realias prekių kainas. Be to, jis P. T. mokėdavo dar atskirai grynuosius pinigus už prekių atvežimą, tačiau šie mokėjimai nebuvo įforminti jokiais apskaitos dokumentais. Už atvežimą, kaip nurodydavo P. T., tekdavo mokėti nuo 5 Lt iki 7 Lt už vieną prekių kilogramą. Visus grynuosius pinigus per jo, P. T. ir V. T. susitikimus jis mokėdavo UAB „R.“ ofiso patalpose. Kokie dar UAB „R.“ darbuotojai ten būdavo tuo metu, jis nepamena, nes nekreipdavo į juos dėmesio. Jokiems kitiems UAB „R.“ atstovams jis jokių pinigų už pačias prekes bei atskirai už jų atvežimus niekada nemokėdavo. Didžiąją dalį UAB „R.“ prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentų jis vietoje žmonos ir pasirašydavo iškart, kai juos gaudavo. Pasirašyti juos kaip pirkėjas turėjo teisę, nes kartu su savo žmona oficialiai vykdė prekybą. Tačiau ne visus dokumentus kaip pirkėjas pasirašė jis. Dalį dokumentų pastarasis buvo nunešęs savo žmonai A. R., kuri nieko nežinodama apie tai, kad tuose dokumentuose yra įrašyti neteisingi duomenys, tuos dokumentus pasirašydavo. Vieną tų jo ir jo žmonos pasirašytų dokumentų egzempliorių jis grąžindavo UAB „R.“ (būtent P. T.), o kitą jis atiduodavo žmonai, kad ji turėtų juos savo apskaitoje ir galėtų naudotis prekyboje. Kiek prisimena, jis vietoje žmonos UAB „R.“ dokumentus pasirašydavo tada, kai arba UAB „R.“ reikėjo skubiai tų dokumentų, arba kai pats neturėdavo laiko vežiotis tų dokumentų savo žmonai ir atgal UAB „R.“. Patvirtindamas savo parašu UAB „R.“ dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus), skirtus savo žmonai, jis suprato, kad pasirašo dokumentus, kuriuose nurodyti neteisingi duomenys apie prekių kainas, tačiau neturėjo kito pasirinkimo, nes bijojo, kad gali prarasti UAB „R.“ kaip prekių tiekėją, nes iš jos atstovų kalbų suprato, kad kitų dokumentų nebus. Jo žmona, savo parašu patvirtindama UAB „R.“ dokumentus bei toliau juos naudodama prekyboje, nieko nežinojo apie juose įrašytus neteisingus duomenis. Nežinodama apie tuos neteisingus duomenis pastaroji toliau įtraukdavo tuos duomenis į savo, kaip asmens, įsigijusio verslo liudijimą, privalančio tvarkyti prekybos dokumentus, buhalteriją (11 t., b. l. 75-76, 84-85).

2014-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. R. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 174-176).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, kad ji vykdavo į Kiniją, pirko prekes. Per UAB „R.“ kiniečiai atveždavo prekes. Yra nuteista baudžiamuoju įsakymu, kurio neskundė, baudą sumokėjo. Netiesa, kad sąskaitose-faktūrose buvo dirbtinai sumažinta suma, kiek buvo nurodyta, tiek ji ir sumokėjo. Ji labai išsigando, neteisingai suprato tyrėją, o tyrėjai nesuprato jos. Kiek buvo užrašyta faktūroje, tiek ir sumokėdavo. Neatsimena, kaip su kaltinamaisiais susipažino. Ji tenai labai mažai dirbo, Kinijoje daug metų nebuvo. P. veidą atsimena, jo pavardės neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (12 t., b. l. 124-125) teigė, kad niekada nepalikdavo užsakymo „R.“ firmai. Užsakymą pilkdavo kiniečiams, jie atveždavo prekes. Taip nebuvo - „R.“ nepirkdavo jos užsakytų prekių. Netiesa, kad jie sumokėdavo, sumokėdavo ji pati. Ji taip nesakė, kad iš kinų nupirks prekes - ji šito neatsimena. Ji pati viską pirkdavo, o kiniečiai tik atveždavo. Neatsimena, kieno vardu buvo pasirašytos sąskaitos. Netiesa, kad mokėjo daugiau nei nurodyta sąskaitose. Būdavo taip, kaip nurodyta faktūroje. Nesutapdavo dėl avanso. Kodėl tyrėjui pasakė kitaip, neatsimena. UAB „R.“ ofisas buvo šalia „M.“ bazės. Ji sumokėdavo ofise grynais. Sumokėdavo, kiek buvo parašyta sąskaitoje-faktūroje. Apie pinigų priėmimo kvitą neprisimena. Ji pati kalbėjo ir tuos žodžius rašė. Neatsimena dabar ar pati taip sakė. Netiesa, kad realiai buvo sumokėta daugiau nei du kartus. Neatsimena advokatės vardo, bet buvo advokatė. Neatsimena ar buvo vertėjas. Išsigando, pasimetė ir nežino, kodėl taip nurodė. Kas yra konsignacija, nežino. Neatsimena ar galėjo pasakyti tokį žodį. Prekės buvo siunčiamos tik per UAB „R.“, prekės per kitur niekur nebuvo perkamos. 2010-2011 m. prekių buvo ir iš Kinijos, ir iš Lenkijos. Prekės buvo laikomos vienoje vietoje, namuose, rūsyje. Policija ėmė labai mažai tų prekių, tik keletą vienetų. Prekės buvo iš paskutinių užsakymų. Prekių važiuodavo į Lenkiją kartą per mėnesį, o į Kiniją važiavo 2-3 kartus. Kai policija ėmė pavyzdžius, jie klausė, kurios prekės yra iš Kinijos, o kurios iš Lenkijos. Apklausa vyko vieną dieną, iš ryto. Jie atvažiavo į namus, vėliau važiavo ten, kur ji dirba. Vėliau atvežė ją į policiją apklausai, kurioje dalyvavo vienas asmuo. Nepamena, ar tyrėjas užrašė tik tai, ką jam sakė, labai pergyveno dėl to. Jos niekas negąsdino, niekas nieko jai nesiūlė ir nieko nežadėjo. Nepamena, ar buvo išaiškinta teisė, jog gali ir neatsakyti į tam tikrus klausimus. Teisme duoti parodymai yra teisingi. UAB „R.“ vadovą tik iš matymo žino. V. O. nepamena. Užsakymus ji palikdavo kiniečiams, kurie atveždavo prekes. Nepamena, kam mokėdavo už pervežimą. UAB „R.“ mokėdavo už atvežimą. Ji sumokėdavo, o kiniečiai atveždavo. Nežinojo, kaip tos prekės atvežamos iš Kinijos ir atsiduria Lietuvoje. Nepamena, ar kiniečiams buvo paliekami pinigai ir ar jie atveždavo prekes. Ji buvo nuteista teismo baudžiamuoju įsakymu. Tvirtina savo parodymus, kuriuos davė 2018 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio metu (39 t., b.l.49-50; 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, apklausta įtariamąja parodė, kad pagal įsigytus verslo liudijimus kelis metus prekiavo G. turgavietėje. Prekiavo daugiausia moteriškais viršutiniais drabužiais (striukėmis, suknelėmis, sijonais ir kt.). Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. rugsėjo prekiavo turėdama šiuos verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini). Prekiauti jai padėdavo jos vyras Z. J., tačiau jis tik padėdavo fiziškai, nes jai vienai buvo sunku susitvarkyti. Pastarasis padėdavo jai kaip šeimos narys ir dėl to jokio atskiro verslo liudijimo neturėjo. Prekes ji pirkdavo ir Kinijoje, ir Lenkijoje. Iš Lenkijos prekes parsiveždavo pati, o iš Kinijos per įvairias įmones, tarp jų - UAB „R.“. Su UAB „R.“, per kurią jai teko kelis kartus pirkti prekes iš Kinijos, ji susipažino prieš kelis metus, tačiau kada tiksliai nepamena, per iki tol jai nepažįstamą P. T., kuris buvo prisistatęs P. vardu. Būtent prieš keletą metų, jai prekiaujant G. turgavietėje, kažkas iš pažįstamų, prekiaujančių toje pačioje turgavietėje, pasakė, kad galima pasiskambinti mobiliu telefonu įmonei UAB „R.“, kuri užsiima prekių atvežimu iš Kinijos ir išrašo atvežtoms prekėms dokumentus. Ji pasiskambino jai duotu numeriu ir telefonu tuomet atsiliepė vyriškis, kuris neprisistatė. Jiems susitarus susitikti ir pakalbėti dėl prekių įsigijimo iš UAB „R.“, ji nuvažiavo jai nurodytu adresu į minėtos įmonės ofisą, kuris yra netoli G. turgavietės esančios „M.“ bazės. Tenai ir susipažino su P. T. Kokiose būtent pareigose jis dirbo UAB „R.“, nežino, nepasidomėjo, tačiau jai susidarė įspūdis, kad kažkokiose vadovaujančiose pareigose, nes būtent su juo buvo susitarta dėl prekių pirkimo per UAB „R.“, be to, ir vėliau dėl prekių įsigijimo per UAB „R.“, jų atvežimo į Lietuvą bei atsiskaitymo už jas, jai tekdavo bendrauti daugiausia būtent su juo. Su P. T. buvo sutarta, kad ji pati važiuos į Kiniją, išsirinks jai reikiamas prekes, šią informaciją perduos Kinijoje dirbantiems UAB „R.“ atstovams, o šie organizuos jos prekių atvežimą į Lietuvą. Tai yra UAB „R.“ iš kinų nupirks jos užsakytas prekes, už jas sumokės, o prekėms jau atvažiavus į Lietuvą, UAB „R.“ šias prekes parduos jai ir išrašys atitinkamus dokumentus. Kai prekės bus Lietuvoje ir UAB „R.“ išrašys dokumentus, ji turės už jai atvežtas prekes sumokėti UAB „R.“. Apie prekių kainas ir konkrečius mokėjimus tuomet kalbos dar nebuvo. Jai svarbu buvo tai, kad ji surado įmonę, per kurią gali parsivežti iš Kinijos prekes, ir kad tos prekės bus su dokumentais. Ar tai P. T., ar tai kitas ofise buvęs asmuo, nepamena, davė kontaktinį telefoną asmens, kuris dirbo Kinijoje kaip UAB „R.“ atstovas ir kuriam ji turėjo perduoti informaciją apie savo išsirinktas prekes. Be P. T., vėliau, laikui bėgant ji susipažino dar su keliais šios įmonės darbuotojais: R. M., kuris atveždavo jai prekės iš UAB „R.“ į „G.“ turgavietę, V. T., kuriam UAB „R.“ ofiso patalpose ji buvo sumokėjusi kažkiek pinigų už prekes, pirktas per UAB „R.“, V. O., kuris pasirašydavo ant jai pateiktų UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų ir kitų dokumentų, bei V. G. ir V. L. B., kurios dirbdavo tiek UAB „R.“ ofise Lietuvoje, tiek šios įmonės sandėlyje Kinijoje, kur ji joms ir palikdavo savo užsakymus. Kokiose konkrečiai pareigose visi šie asmenys dirbo UAB „R.“, ji nežino, nesidomėjo. Bent jau UAB „R.“ dokumentuose kaip direktorius pasirašydavo V. O. Tačiau su šiais asmenimis jokių klausimų, susijusių su prekių pirkimo per UAB „R.“ sąlygomis, ji nederino. Apie tai kalbėjo tik su P. T. Jai ir P. T. susitarus dėl prekių pirkimo iš Kinijos per UAB „R.“, toliau viskas vyko tokia tvarka. Jai nuvykus į Kiniją užsakyti prekių, ten išsirinkdavo jai patinkančias prekes ir šią informaciją, kaip buvo susitarta su P. T., perduodavo UAB „R.“ atstovams, kurie buvo įsikūrę Pekino mieste, Jabalu rajone. Sandėlyje dirbo kinai, kurių nei vardų nei pavardžių nurodyti negali, nežino, ir dvi UAB „R.“ atstovės: V. G. ir V. L. B. Ar tai minėtos UAB „R.“ atstovės, ar tai sandėlyje dirbantys kinai užsirašydavo informaciją, kokias prekes ji būdavo išsirinkusi. Jai grįžus į Lietuvą, jos išsirinktos prekės atvažiuodavo maždaug po savaitės. Kokiu būdu ir kaip buvo parvežamos prekės iš Kinijos į Lietuvą, nežino, nesidomėjo. Tuo rūpinosi UAB „R.“. Jai asmeniškai prekes į G. turgavietę pristatydavo R. M. Kartu su juo dar būdavo vienas ar keli vyrukai, kurie jam padėdavo iškrauti prekes. Prekės būdavo supakuotos į pakuotes, ant kurių buvo užrašytas jai priskirtas numeris, tačiau šio numerio nepamena. Su užsakytomis prekėmis R. M. atveždavo ir dokumentus šioms prekėms. Dokumentai, o būtent - PVM sąskaitos-faktūros, būdavo išrašytos UAB „R.“ vardu. Per 2010-2011 metus jai buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos-faktūros: 2010-05-24 ROB Nr. 06619 ir 2010-10-13 ROB Nr. 06914. Kas konkrečiai išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras UAB „R.“ vardu, ji nežino, nematė, nes R. M. jas buvo atvežęs jau atspausdintas ir pasirašytas V. O. vardu. Minėtose PVM sąskaitose-faktūrose atvežtų prekių kiekiai atitiko atkrautų prekių kiekiui, tačiau į PVM sąskaitas-faktūras įrašytą prekių vertė buvo ženkliai, t. y. maždaug du-tris kartus mažesnė, negu realiai tos prekės kainavo Kinijoje kartu su jų atvežimu, ir negu realiai ji už tas prekes mokėjo UAB „R.“. Tuomet ji į tas kainas nelabai ir žiūrėjo, nes jai buvo svarbu turėti prekių įsigijimo dokumentus ir kad sutaptų atvežtų prekių kiekiai. Minėtas tikrovę neatitinkančias UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras ji, kaip pirkėja pasirašė, tačiau nelabai kreipdama dėmesį į jose nurodytas kainas. Už atvežtas prekes su UAB „R.“ ji atsiskaitydavo grynais. Pinigus ji asmeniškai kelis kartus buvo nuvežusi į UAB „R.“ ofisą, kuris randasi netoli G. turgavietės esančios „M.“ bazės. R. M. atvežus prekes, ji arba tą pačią dieną, arba sekančią važiuodavo į UAB „R.“ ofisą ir sumokėdavo grynuosius pinigus (litus) arba P. T., arba tenai dirbančiam V. T. Su P. T. buvo sutarta, kad, jei jo nebus, pinigus perduos kokiam kitam UAB „R.“ darbuotojui. Minėti asmenys, kuriems ji mokėdavo pinigus, pasakydavo, kiek ji realiai turi sumokėti už jai atvežtas prekes. Į tą sumą įeidavo jos asmeniškai Kinijoje užsakytų prekių kaina plius prekių pervežimo kaina, kuri jokiuose dokumentuose nurodoma nebuvo. Už prekių apmokėjimą UAB „R.“ buvo išrašiusi iš viso du pinigų priėmimo kvitus 2010-05-24 BLA Nr. 8514659 ir 2010-10-10 BLA Nr. 8514927. Tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad vieną iš tų kvitų jai kartu su prekėmis ir UAB „R.“ vardu išrašyta viena PVM sąskaita-faktūra buvo atvežęs R. M., kitas kvitas jai buvo duotas UAB „R.“ ofise pastarajai atėjus sumokėti pinigų, tačiau, kas konkrečiai jai perdavė tą kvitą, nepamena. Kas buvo išrašęs minėtus pinigų priėmimo kvitus, pasakyti negali, nes nežino, kadangi jai duodami pinigų priėmimo kvitai jau buvo išrašyti ir pasirašyti V. O. vardu. Į pinigų priėmimo kvitą visada buvo įrašyta pinigų suma, atitinkanti sumai, įrašytai UAB „R.“ PVM sąskaitoje-faktūroje, tačiau ši suma neatitikdavo tikrovės, kadangi realiai ji UAB „R.“ sumokėdavo maždaug du-tris kartus daugiau, negu pinigų priėmimo kvituose nurodytos sumos. Į tas sumas tuo metu nelabai kreipdavo dėmesį ir nelabai gilinosi į tokią situaciją, kuomet dokumentuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Jai tuo metu buvo svarbu turėti prekių įsigijimo dokumentus ir kad sutaptų prekių kiekiai. Kodėl UAB „R.“ dokumentuose dėl prekių pardavimo ir atsiskaitymo už jas buvo nurodomos mažesnės prekių kainos ir už jas sumokėtos pinigų sumos, negu realiai ji mokėjo už tas prekes, nežino ir tuo nesidomėjo. Dėl to kokias konkrečias sumas reikia įrašyti į UAB „R.“ dokumentus ji su jokiais UAB „R.“ atstovais, nesitarė. Patys UAB „R.“ atstovai jai nieko neaiškino, o tiesiog išrašydavo jai būtent tokius tikrovę neatitinkančius dokumentus su jų pačių nustatytomis kainomis. Kadangi pastaroji bijojo prarasti tokį prekių tiekėją kaip UAB „R.“, buvo priversta sutikti su tokiu prekių įsigijimu pagal tokius tikrovę neatitinkančius dokumentus. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pasikeitė UAB „R.“ dokumentų išrašymas, t. y. prekes atvežęs R. M. jai buvo padavęs pasirašyti konsignacijos sutartį ir pasakė, kad dabar prekės bus atvežamos konsignacijos sutarties pagrindais pagal prekių priėmimo-perdavimo aktą, o PVM sąskaita-faktūra UAB „R.“ vardu ir pinigų sumokėjimo kvitas bus išrašomi jai atvykus į įmonės ofisą sumokėti pinigus. Pagal kelis prekių priėmimo-perdavimo aktus, išrašytus UAB „R.“ vardu, 2011 m. rugsėjo mėn. jai buvo atvežta prekių, tačiau už jas pastaroji dar nespėjo sumokėti pinigų, todėl PVM sąskaitos-faktūros ir pinigų sumokėjimo kvitai toms prekėms UAB „R.“ vardu išrašyti nebuvo. Dėl kokių priežasčių buvo pasikeitusi prekių pirkimo per UAB „R.“ tvarka, nežino, su P. T. dėl to pasikalbėti nespėjo. Dalį per UAB „R.“ įgytų prekių likučių, o būtent, tiksliai moteriškas striukes Nr. 1177 ir Nr. F-157, sijonus Nr. 501 ir Nr. 007, moterišką puspaltį Nr. YB11-571 (dėl kitų prekių likučių nepamena) 2011-10-11 iš jos buvo paėmę kratos metu FNTT pareigūnai. Turėdama verslo liudijimus ji privalėjo tvarkyti savo buhalterinę apskaitą (pajamų ir išlaidų žurnalą, kvitų knygeles). Atsižvelgiant į tai, kad kainos UAB „R.“ dokumentuose buvo nurodytos ženkliai mažesnės, pastaroji, parduodama per UAB „R.“ įgytas prekes G. turgavietėje ir prekybos metu tvarkydama savo apskaitą, kad nebūtų labai didelio skirtumo tarp išlaidų ir pajamų, kartais neįrašydavo į savo pajamų ir išlaidų žurnalą dalies iš pardavimų gautų pajamų. Dėl neatidumo, kartais galėjo neįrašyti į žurnalą ir kai kurių savo išlaidų. Dėl tokio netinkamo pajamų ir išlaidų deklaravimo jai atsirado prievolė mokėti kai kuriuos mokesčius, kuriuos pastaroji deklaravo ir juos sumokėjo (12 t., b. l. 124-125, 142-144).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu D. J. atpažino apklausoje nurodytus P. T., V. T., V. O., V. G., V. L. B., R. M. (12 t., b. l. 126-138).

2012-07-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu D. J. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 94-100).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. D. (O. D.) parodė, kad buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Būdavo, kad užsukdavo į UAB „R.“. Nuo 2005 m. dirbo gamybinėje-pramoninėje įmonėje. Su UAB „R.“ niekaip nėra susijęs. Iki bylos iškėlimo tokios įmonės nežinojo. Nepamena, kaip susipažino su kaltinamuoju P. Galima vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (21 t., b. l. 73-75, 78-80, 81-86, 93-96) teigė, kad šiuos parodymus jis patvirtina. Tuo metu, kai pasirašė po jais, žinojo, už ką pasirašė. Pasirašydamas savo parašu patvirtino duotus parodymus. Dėl 180 000 sumos nepamena. Viskas, kas surašyta, yra surašyta teisingai. Šiuo metu šių aplinkybių nepamena. Nepamena, todėl negali atsakyti, ar P. T. bendravo su I. P. ir jei bendravo, tai kaip bendravo – ar susirašinėjant, ar susitinkant (39 t., b.l.63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu O. D. (O. D.), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punkto tvarka, apklaustas įtariamuoju parodė, kad į šią veiklą jį įtraukė jo pažįstamas Rusijos pilietis I. P. (I. P.), kuris valdė kelias ofšorines kompanijas ir vykdė su jomis kažkokį verslą, tačiau kokį būtent, pastarasis konkrečiai nesakė, tik bendrai minėjo, kad vienos kompanijos užsiima metalo laužo užpirkimu ir perdirbimo organizavimu, kitos – techninės paskirties alyvų prekyba. Kadangi jis pakankamai gerai moka anglų kalbą, pastarasis kreipėsi į jį su prašymu padėti pastarajam šiek tiek susirašant su kitomis užsienio kompanijoms, tokiu būdu ieškant potencialių I. P. valdomų kompanijų naujų verslo partnerių. Jokio atlygio I. P. jam už tai nemokėjo. Jis pastarajam padėjo tiesiog iš draugiškumo, nes jie su juo tapo jau gerais pažįstamais. Kažkuriuo momentu I. P. paliko jo bute, (duomenys neskelbtini), įvairius kelių savo valdomų ofšorinių kompanijų dokumentus bei įvairius spaudus. Dėl ko paliko, tiksliai nežino, bet, kiek jis suprato, greičiausia dėl patogumo, kad nesivežioti pastoviai su savimi, nes pastarasis periodiškai atvažiuodavo pas jį į svečius ir tvarkė kažkokius tų savo valdomų kompanijų dokumentus, taip pat kartas nuo karto iš jo kompiuterio per elektroninę bankininkystę prisijungdavo prie minėtų savo valdomų kompanijų banko sąskaitų ir atlikdavo ten kažkokius pervedimus, tačiau kokius ir kam, nežino, nežiūrėjo ir nesidomėjo. Vienu momentu 2010 m. antroje pusėje I. P. paprašė jo paslaugos ateityje iš jo valdomų ofšorinių kompanijų banko sąskaitų elektroninės bankininkystės pagalba atlikti kelis pinigų pervedimus į tam tikrų kitų užsienio jam nežinomų kompanijų banko sąskaitas. Nieko konkrečiai dėl tų pervedimų tikslo pastarasis neaiškino, tik bendrai iš šio kalbos suprato, kad tai susiję su I. P. valdomų kompanijų verslu. Kodėl su tokiu prašymu pastarasis kreipėsi būtent į jį, nežino, nesidomėjo. Nieko blogo tokiose pervedimuose jis tuo metu neįtarė. Jokio atlygio už tai I. P. jam nežadėjo, tiesiog paprašė tokios paslaugos kaip geras pažįstamas, jis iš draugiškumo sutiko padėti. Apie grynųjų pinigų perdavimus, kaip suprato, susijusius su minėtais pinigų pervedimais per ofšorinių kompanijų banko sąskaitas, I. P. prakalbo vėliau, kai jam apie 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį teko atlikti pirmąjį apie 70000 JAV dolerių pervedimą per vieną ar du kartus, tiksliai nepamena. Per kokios ofšorinės kompanijos banko sąskaitą buvo atliktas minėtas pervedimas, nepamena. I. P. buvo palikęs jo bute kartu su dokumentais kelių šio valdomų ofšorinių kompanijų elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Apie 70000 JAV dolerių sumą jam nurodė I. P. Kas buvo šios pinigų sumos gavėjas, nepamena, kažkokia jam nežinoma užsienio kompanija. Pervedimo pagrindą jis I. P. nurodymu įrašė kažkokį pastarojo nurodytą ir jam nežinomą kontraktą. Po minėto pervedimo I. P. paprašė jo dar vienos paslaugos, o būtent - kartais po pastarojo nurodomų pinigų pervedimų per ofšorinių kompanijų banko sąskaitas paimti iš I. P. pažįstamo Lietuvoje, kaip paskui sužinojo, jam irgi pažįstamo P. T., tam tikras pinigų sumas grynais, analogiškas per ofšorinių kompanijų pervedamoms pinigų sumoms ir per tam tikrą I. P. patikėtiną asmenį perduoti juos šiam asmeniui. Kokiomis aplinkybėmis I. P. suvedė jį su P. T., šiuo metu nepamena. Kodėl I. P. pats negalėjo pasiimti pinigų iš P. T., nežino, nei I. P., nei vėliau P. T. jam nepaaiškino, o jis kažkaip nesidomėjo. Tačiau tuo metu, ypač po bendravimo su P. T. ir po pirmojo pinigų pervedimo ir grynųjų pinigų perdavimo, suprato, kad minėti pinigų pervedimai per ofšorinių kompanijų banko sąskaitas ir analogiškų grynųjų pinigų perdavimai yra tarpusavyje susiję ir kad P. T. yra kažkaip suinteresuotas pinigų pervedimais per I. P. valdomų ofšorinių kompanijų banko sąskaitas ir perduodamais I. P. per jį grynais pinigais paprasčiausia padengia nurodytus per ofšorines kompanijas pervedamas pinigų sumas, bei suprato, kad tokios tarpusavyje susijusios neviešai ir per trečiuosius asmenis be jokių dokumentų vykdomos piniginės operacijos yra neoficialios. Tai, kad pinigų pervedimai per ofšorinių kompanijų banko sąskaitas ir grynųjų pinigų perdavimai yra susiję ir kad dėl jų yra suinteresuotas pats P. T. jis geriausiai suprato po savo ir P. T. pokalbių jiems bendraujant ir telefonu, ir tiesiogiai dėl per jį perduotinų grynųjų pinigų sumų. Per kai kuriuos pokalbius P. T. prašydavo jį padidinti per banko sąskaitas pervedamų pinigų sumas. I. P. jam paskui patvirtindavo tas padidintas sumas, iš ko jis suprato, kad I. P. ir P. T. tiesiogiai ar per kitus asmenis bendrauja tarpusavyje ir derina per I. P. valdomų ofšorinių kompanijų pervedamų pinigų sumas. Tiksliai nežinodamas pinigines operacijas reglamentuojančių įstatymų, bet iš bendro išprusimo suprasdamas, kad jis, kaip fizinis asmuo, neturėdamas tam tikros licencijos piniginėms operacijoms atlikti, kažkiek suvokė, kad neturi teisės oficialiai tokias pinigines operacijas atlikti. Nors ir suvokdamas tai, tarpininkauti atliekant tokias paslaugas jis neatsisakė. Kodėl to nepadarė, sunku paaiškinti. Kažkaip nesusimąstė dėl savo veiksmų norėdamas padėti savo geram pažįstamam I. P., kuris tokios paslaugos prašė. Kuo pasireiškė P. T. suinteresuotumas pervedant pinigus jam nežinomoms užsienio kompanijoms per I. P. valdomų ofšorinių kompanijų banko sąskaitas, nežino, pastarasis jam apie tai nieko nesakė, o jis nesidomėjo. P. T. tam momentui jis pažinojo kažkur kelis metus. Pastarasis buvo tiesiog jam pažįstamas žmogus. Kažkokių artimų draugiškų santykių, kaip su I. P., su P. T. nepalaikė. Kiek žino, pastarasis užsiiminėjo verslu, susijusiu su įvairių prekių prekyba Lietuvoje. Dažniausia, kiek žino, tokių prekių pirkėjais buvo G. turguje prekiaujantys asmenys. Jo bendravimas su P. T. pagrinde ir buvo susijęs su tam tikrų prekių, t. y. DVD, kai kurių drabužių ir kitų prekių pirkimu. Ar P. T. I. P. per jį perduodamos pinigų sumos buvo susijusios su P. T. vykdoma prekyba ir ar pastarajam vykdant tą prekybą buvo vykdomi kokie nusikaltimai, jam nežinoma. Po jo 2010 m. atlikto apie 70000 JAV dolerių pervedimo, P. T. buvo perdavęs jam tą pačią sumą, o tiksliau - 69195 JAV dolerių, per du kartus 2010 m. rugsėjo 17-21 d. Vėliau, o būtent, 2010 m. rugsėjo 23 d. 66000 JAV dolerių iš minėtos sumos per I. P. atsiųstą patikėtiną asmenį, jam ankščiau nežinomą, A. (kitų duomenų nežino), jis perdavė I. P. Likusius 3195 JAV dolerių I. P. prašymu jis perdavė vėliau tiesiogiai pačiam I. P. per pastarojo eilinį apsilankymą jo bute. Minėtas sumas jis įvardino tiksliai, kadangi šiuos grynųjų pinigų perdavimus buvo užfiksavęs rankraštiniais užrašas savo užrašų knygutėje „Notebook“ (46 lape), kurią iš jo buto, (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo paėmę FNTT pareigūnai. Tą pirmą grynųjų pinigų perdavimo kartą pinigus perskaičiavo ir jį užfiksavo savo užrašų knygutėje, apsidrausdamas, nes jokių oficialių dokumentų ar kokių nors raštelių dėl tų pinigų perdavimo rašoma nebuvo. Per vėlesnius, 2011 m. vykusius analogiškus grynųjų pinigų perdavimus, jis jau pasitikėdamas ir P. T., ir I. P. patikėtinu A., per jį perduodamų grynųjų pinigų neskaičiuodavo ir jokių užrašų nedarydavo. Per 2011 m. I. P. prašymu piniginius pervedimus per pastarojo valdomas ofšorinių kompanijų banko sąskaitas bei iš P. T. per I. P. patikėtiną A. I. P. grynųjų pinigų perdavimus jis buvo atlikęs dar 2 kartus. Kada tai tiksliai buvo, nepamena, bent jau paskutinės jo atliktos piniginės operacijos buvo apie 2011 m. rugsėjo mėnesį. Tikslių pinigų sumų, kurios per minėtus 2 kartus buvo pervesti per ofšorinių kompanijų banko sąskaitas ir per jį perduotos grynais, jis nepamena, ir jų užsirašęs nebuvo. Kiek prisimena, per pirmą kartą 2011 m. atliktas pinigines operacijas per banko sąskaitą buvo pervesta ir per jį grynais buvo perduota apie 30000-40000 JAV dolerių, o per antrą kartą 2011 m. atliktas pinigines operacijas per banko sąskaitą buvo pervesta ir per jį grynais buvo perduota apie 80000-90000 JAV dolerių. Per šiuos kartus grynųjų pinigų neperskaičiuodavo, tačiau matė, kad tai yra JAV doleriai, kadangi tie pinigai per jį buvo perduodami grynais be jokių įpakavimų. Ir per 2010 m., ir per 2011 m. atliktas pinigines operacijas, grynuosius pinigus P. T. jam buvo perdavęs savo darbovietės, kurios pavadinimo nepamena, patalpose, esančiose šalia G. turgavietės, kur jis užeidavo, o I. P. patikėtinam A. jis buvo perdavęs netoli savo namų lauke, kur pastarasis privažiuodavo su savo automobiliu. Iš viso per 2010-2011 m. jis per I. P. valdomų ofšorinių kompanijų banko sąskaitas buvo pervedęs ir atitinkamai iš P. T. I. P. per pastarojo patikėtiną A. grynais buvo perdavęs apie 180000 JAV dolerių. Kiek žino, visi grynieji pinigai pasiekdavo I. P., nes nei pastarasis, nei P. T. jam jokių priekaištų dėl tų pinigų pareiškę nebuvo. Jokios naudos (nei turtinės, nei kokios kitos) jis iš tokio savo dalyvavimo nurodytoje veikloje neturėjo. Kaip sakė, jis tiesiog iš draugiškumo padėjo savo senam geram pažįstamam I. P. Nei I. P., nei P. T. jokio atlygio už jo tarpininkavimą perduodant grynuosius pinigus ir pervedant pinigus per banko sąskaitas nežadėjo ir nemokėjo (21 t., b. l. 73-75, 78-80, 81-83, 84-86, 93-96).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu O. D. atpažino apklausoje nurodytą P. T. (21 t., b. l. 76-77).

2016-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą O. D. atžvilgiu atleidžiant pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje padarymo (2 t., b. l. 7-13).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. S. parodė, kad vieną rytą atėjo FNTT, įėję pradėjo kažko ieškoti, paėmė telefonus, pradėjo ieškoti dokumentų. Ji dirbo G., turėjo verslo liudijimą, padavė jiems dokumentus. Jie pasakė, kad yra kažkokia grupuotė, kad yra kažkas padaryta, kad ji kaltinama kažkuo. Ji keletą kartų per „R.“ vežė prekes. Su kaltinamaisiais nepažįstama, bet jie atveždavo prekes konsigacijos pagrindais. Atveždavo R. Keletą kartų su drauge buvo nuvažiavusi į Kiniją, palikdavo Kinijoje užstatus (po 20 dolerių). Sandėlyje kiniečiui palikdavo užstatą už patinkančius modelius. Kažkokį popieriuką (užsakymą) duodavo. Pekine pasirinkdavo patinkančias prekes ir paduodavo užstatą, nes tokių modelių drabužių norėjo. Dėl tų 20 eurų nesigilino ar įskaičiuodavo į sąskaitą. „R.“ atveždavo prekes į G., duodavo sąskaitą-faktūrą, būdavo sumokama ir tuo pasibaigdavo viskas. Ji nesigilino, kaip ir kas prekes veža. Mokėdavo grynais tiek, kiek nurodyta sąskaitoje. FNTT pareigūnai išgąsdino, liudytoja jiems padavė dokumentus, jie pradėjo visur ieškoti, gąsdinti, neleido niekam paskambinti. G. skaičiavo prekes. Tada dar nuvežė į FNTT duoti parodymus. Pasakė, jeigu nepasirašot, tada dar važiuojate sėdėti nakčiai. 2011 spalio mėnesį davė parodymus, bet juose pora pakeistų žodžių pakeičia visą esmę. Supranta, kad pasirašė po parodymais. Baudžiamojo įsakymo neskundė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (12 t., b. l. 16-17 ir 26-38) teigė, kad ji mokėjo pagal sąskaitas-faktūras. Teisiamojo posėdžio metu parodžius užsakymų lapus (12 t., b. l. 107-111) ji teigė, kad tokius lapus nunešdavo ir palikdavo kiniečiams. Kiniečiai pasakydavo kainas, ji su firma nusipirkdavo prekes pigiau. Su P. nieko nederindavo. Palikdavo kiniečiui U. užsakymą. „R.“ kainos ją tenkindavo. Mokėdavo tiek, kiek buvo sąskaitoje faktūroje. Su V. O. kainų nederindavo, „R.“ iškabos nematė. Ji sakė, kad mokėjo pagal sąskaitą-faktūrą. 2012 metais paprasčiausiai norėjo palengvinti savo padėtį (39 t., b.l.137-139).

Ikiteisminio tyrimo metu R. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, apklausta įtariamąja parodė, kad keletą metų pagal įsigytus verslo liudijimus G. turgavietėje prekiavo moteriškais viršutiniais drabužiais (megztiniais, kostiumais, palaidinėmis, suknelėmis ir kt.). Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2011 m. spalio mėn. ji prekiavo turėdama šiuos verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su ja panašiomis prekėmis G. turgavietėje prekiavo ir jos vyras S. S., kuris buvo atskirai įsigijęs verslo liudijimus. Nors pastarasis ir turėjo savo verslo liudijimus, faktiškai prekybą jie vykdė kartu. Paskutiniais metais prekybą vykdė tose pačiose prekybos vietose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose prekybos paviljone, (duomenys neskelbtini) (liaudiškai vadina „T.“). S. S. faktiškai tik padėdavo jai prekiauti. Prekių jis pats neužsakydavo, nepirkdavo ir jų neapmokėdavo. Visais šiais klausimais rūpinosi ji pati, kartu ir sau, ir vyrui išrinkdama ir užsakydama prekių asortimentą, tas prekes įsigydama ir jas apmokėdama. Visa tai plius apskaitos tvarkymą jai buvo patikėjęs jos vyras. Praktiškai visas prekes ji įsigydavo iš Kinijos, nors kokius porą kartų prekes buvo nusipirkusi iš Lenkijos. Paskutinius porą metų iš Kinijos prekes pirko per UAB „R.“. Su UAB „R.“ ji pirmą kartą susidūrė per vieną savo pažįstamą, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, nes ją pažinojo tik iš matymo. Pastaroji, kaip ir ji, prekiavo G. turgavietėje ir dalį prekių pirko per UAB „R.“. Ši pažįstama jai paaiškino, kaip perka prekes per UAB „R.“, kaip su ta įmone atsiskaito, kaip įforminami dokumentai. Todėl prieš pradėdama pirkti prekes iš UAB „R.“, ji jau žinojo visą prekių pirkimo ir atsiskaitymo už jas mechanizmą, o būtent - žinojo, kad bus įforminami tikrovę neatitinkantys prekių įsigijimo ir apmokėjimo dokumentai, tačiau neatsisakė dirbti su UAB „R.“, nes kito prekių įsigijimo šaltinio tiesiog tada neturėjo, todėl buvo priversta pirkti prekes per UAB „R.“ tokiomis sąlygomis. Pradėjusi pirkti prekes iš UAB „R.“ susipažino su keletu šios įmonės darbuotojų. Pirmiausia susipažino su P. T. ir V. O., o vėliau dar ir su R. M., V. G. ir V. B.. R. S. jau žinomas prekių pirkimo sąlygas ji kažkiek dar buvo aptarusi su P. T., kuris pagal savo elgesį ir kalbą jai pasirodė kaip ir vadovaujantis visam UAB „R.“ verslui, tačiau ar taip buvo iš tikrųjų, nežino. Kokiose pareigose kiekvienas iš minėtų asmenų dirbo UAB „R.“, nežino, tačiau kiek matė ir kiek žino, jie dirbo tokius darbus: P. T. šiek tiek buvo paaiškinęs jai prekių pirkimo per UAB „R.“ jai jau žinomas sąlygas, buvo davęs jai kitų darbuotojų kontaktinius telefonų numerius, R. M. atveždavo prekes jai ir jos vyrui iš UAB „R.“ į G. turgavietę, V. O. pasirašydavo ant jai pateiktų UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, jam pastaroji sumokėdavo grynuosius pinigus už parduotas prekes, V. G. ir V. L. B. dirbdavo tiek UAB „R.“ ofise Lietuvoje, tiek šios įmonės sandėlyje Kinijoje, kur ji būtent joms ir palikdavo savo užsakymus. Sužinojus apie prekių pirkimo iš Kinijos per UAB „R.“ sąlygas, toliau viskas vyko tokia tvarka. Jai kartą ar du per metus nuvykus į Kiniją užsakyti prekių, ten išsirinkdavo jai patinkančias prekes ir šią informaciją, kaip buvo susitarta su P. T., perduodavo Kinijoje dirbusioms UAB „R.“ atstovėms V. G. arba V. L. B., kurios buvo įsikūrusios viename sandėlyje Pekino mieste. Kuri iš jų bus Kinijoje, ją informuodavo P. T. Pastarosios užsirašydavo informaciją, kokias prekes ji būdavo išsirinkusi. Jai grįžus į Lietuvą, jos išsirinktos prekės atvažiuodavo maždaug tuo pačiu laiku, kaip ir buvo tariamasi, t. y. laikotarpiu nuo savaitės iki mėnesio. Kokiu būdu ir kaip buvo parvežamos prekės iš Kinijos į Lietuvą, ir kokios įmonės tame dalyvavo, nežino, nesidomėjo. Tuo rūpinosi UAB „R.“. Prekes į G. turgavietę pristatydavo R. M. Ar jis būdavo vienas, ar dar su kuo nors, nepamena. Prekės būdavo supakuotos į pakuotes, ant kurių buvo užrašytas jai priskirtas numeris 864. Su jos užsakytomis prekėmis R. M. atveždavo ir dokumentus šioms prekėms. Dokumentai, o būtent - PVM sąskaitos-faktūros, būdavo išrašytos UAB „R.“ vardu. Per 2010-2011 metus jai buvo išrašytos 6 PVM sąskaitos-faktūros: 2010-05-24 ROB Nr. 06621, 2010-11-15 ROB Nr. 07029, 2011-03-07 ROB Nr. 07244, 2011-05-10 ROB Nr. 07420, 2011-06-23 ROB Nr. 07533, 2011-07-27 ROB Nr. 07602. Kas konkrečiai išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras UAB „R.“ vardu ji nežino, nematė. R. M. jas atveždavo jau atspausdintas ir pasirašytas V. O. vardu. Minėtose PVM sąskaitose-faktūrose atvežtų prekių kiekiai atitikdavo atkrautų prekių kiekį, tačiau į PVM sąskaitas-faktūras įrašyta prekių vertė buvo ženkliai, t. y. maždaug du kartus, mažesnė, negu realiai jai tos prekės kainavo Kinijoje kartu su jų atvežimu, ir negu realiai ji už tas prekes vėliau mokėjo UAB „R.“. Jai buvo svarbu turėti prekių įsigijimo dokumentus ir kad sutaptų atvežtų prekių kiekiai, todėl apie tai, kodėl PVM sąskaitose-faktūrose yra nurodytos sumažintos kainos ir kas jas nustatė, ji UAB „R.“ atstovų neklausė. Minėtas jai išrašytas tikrovę neatitinkančias UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras kaip pirkėja pasirašė. Kadangi jos vyrui skirtų prekių pirkimu ir apmokėjimu taip pat rūpinosi ji, pasirašė kelis kartus ir jos vyrui išrašytus dokumentus. Pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras ji atiduodavo R. M. Už atvežtas prekes su UAB „R.“ ji atsiskaitydavo vėliau grynais. Tai darydavo pati tiesiogiai atvykusi į UAB „R.“ ofisą. Tačiau, kiek prisimena, ten buvo iškaba su UAB „K.“ pavadinimu. R. M. atvežus prekes, ji kelių dienų bėgyje važiuodavo į UAB „R.“ ofisą ir kaip už savo prekes, taip ir už savo vyro prekes sumokėdavo grynuosius pinigus (litus) visada V. O. Taip buvo susitarta su juo asmeniškai. Kai pinigus mokėdavo, pastarasis dažniausiai tuo metu jos akivaizdoje išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodydavo mažesnes pinigų sumas, negu ji iš tikrųjų jam mokėjo. Kartais tie kvitai jau būdavo paruošti, t. y. užpildyti ir pasirašyti V. O. Kiek realiai jai reikia sumokėti, jai pasakydavo V. O. Į mokėtiną sumą įeidavo jos asmeniškai Kinijoje užsakytų prekių vertė plius prekių pervežimo kaina, kuri atskirai jokiuose dokumentuose nurodoma nebuvo. Prekių 1 kg pervežimo kaina buvo apie 8 Lt. Iš viso už prekių apmokėjimą UAB „R.“ jai buvo išrašiusi 6 pinigų priėmimo kvitus: 2010-05-24 BLA Nr. 8514661, 2010-11-15 BLB Nr. 1069537, 2011-03-07 BLB Nr. 1069735, 2011-05-10 BLB Nr. 1069897, 2011-06-23 BLB Nr. 1069997, 2011-07-27 BLB Nr. 1070062. Visus šiuos kvitus kaip mokėtoja ji pasirašė. Daugumą jos vyro vardu išrašytų pinigų priėmimo kvitų ji taip pat pasirašė. Į pinigų priėmimo kvitus visada buvo įrašyta pinigų suma, atitinkanti sumai, įrašytai UAB „R.“ PVM sąskaitoje-faktūroje, tačiau ši suma neatitikdavo tikrovei, kadangi realiai ji UAB „R.“ sumokėdavo maždaug du kartus daugiau, negu pinigų priėmimo kvituose nurodytos sumos. Pasirašydama minėtus UAB „R.‘ dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus), ji suprato, kad pasirašo tikrovę neatitinkančius dokumentus, tačiau tuo metu kažkaip negalvojo apie galimas tokio veiksmo pasekmes, nes jai buvo svarbu turėti pastovų prekių tiekėją, kuriuo buvo UAB „R.“. Bijodama prarasti tokį prekių tiekėją kaip UAB „R.“, ji buvo priversta sutikti su tokiu prekių įsigijimu pagal tokius tikrovę neatitinkančius dokumentus. Nei vienas iš UAB „R.“ atstovų nieko jai nepaaiškino, kodėl visgi dokumentuose buvo nurodytos mažesnės sumos. Jai tiesiog buvo išrašomi ir pateikiami tokie tikrovę neatitinkantys dokumentai su jų pačių nustatytomis kainomis. Jos vyras nieko nežinojo apie tai, kad UAB „R.“ išrašomi dokumentai neatitinka tikrovės, nes ji jam apie tai nieko nesakė. Pats jis su jokiais UAB „R.“ atstovais, kiek žino, dėl prekių pirkimo per šią įmonę nesikalbėjo. Nuo 2011 m. birželio mėnesio prekių atvežimas ir dokumentų išrašymas pasikeitė. V. O. pasiūlė pasirašyti konsignacijos (komiso) sutartį ir paaiškino, kad prekės bus atvežamos konsignacijos pagrindais, ir už jas bus galima sumokėti vėliau tik jas pardavus. Užsakymas prekių tuomet vyko tokia tvarka. R. M. atveždavo į G. turgavietę prekių pavyzdžius, arba nuvežus grynus pinigus į UAB „R.“ ofisą irgi buvo galima pasirinkti iš prekių pavyzdžių, kokiais norima prekiauti. Po kurio laiko R. M. atveždavo užsakytas prekes ir kartu su jomis atveždavo prekių priėmimo - perdavimo aktus. Kas šiuos aktus surašydavo, pasakyti negali, kadangi R. M. atveždavo jį jau surašytą. Ji tik pasirašydavo. Šiuose prekių priėmimo-perdavimo aktuose prekių kiekiai būdavo įrašyti teisingi, tačiau kaina buvo nurodyta mažesnė, nei realiai reikėdavo sumokėti. Nors būdavo įvairiai, t. y. smulkių prekių, tokių kaip vasarinės palaidinės, kaina sutapdavo, tačiau kitų prekių kainos buvo mažesnės. V. O. pasakė, kad pinigus už prekes, pateiktas pagal konsignacijos sutartį, reikės atsiskaityti tuomet, kai jos bus parduotos. Tuomet atsiskaitant ir bus išrašyta PVM sąskaita-faktūra būtent parduotoms prekėms. Ar nuo 2011 metų birželio mėnesio ji atsiskaitė su UAB „R.“ už parduotas prekes pagal konsignacijos sutartį, pasakyti negali, nes nepamena. Dauguma 2011-10-10 iš jos ir jos vyro prekybos vietoje G. turgavietėje FNTT pareigūnų paimtų prekių, o būtent, visi megztiniai, sijonai, suknelės ir kelnės, buvo įgytos būtent per UAB „R.“. Dėl kitų prekių tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Turėdama verslo liudijimus, ji privalėjo tvarkyti savo buhalterinę apskaitą (pajamų ir išlaidų žurnalą, kvitų knygeles). Kainos UAB „R.“ dokumentuose buvo nurodytos ženkliai mažesnės, todėl, kad nebūtų labai didelio skirtumo tarp jos išlaidų ir pajamų, parduodama per UAB „R.“ įgytas prekes „G.“ turgavietėje ir prekybos metu tvarkydama savo apskaitą, kartas nuo karto neįrašydavo į savo pajamų ir išlaidų žurnalą dalies už parduotas prekes gautų pajamų. Dėl savo netinkamo pajamų ir išlaidų deklaravimo jai atsirado prievolė mokėti mokesčius. Visus duomenis apie savo realiai gautas pajamas ji deklaravo mokesčių inspekcijai ir sumokėjo jai priskaičiuotus mokesčius (19 517 Lt PVM) (12 t., b. l. 16-17, 36-38).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu R. S. atpažino apklausoje nurodytus P. T., V. O., V. G., V. L. B., R. M. (12 t., b. l. 18-27).

2012-10-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 106-109).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Valė L. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. 2010-2011 metais dirbo „K.“. Kaip ši įmonė susijusi su UAB „R.“, nežino. Ją siųsdavo į komandiruotes Kinijoje. Važiuodavo į fabrikus, parodas dėl modelių parinkimo Lietuvos rinkai. Pasitikdavo kiniečiai, sudarydavo jai planą į kokius fabrikus bus vykstama. Ji atrinkdavo prekes pagal kainą, paklausų modelį Lietuvos rinkai. Komandiruotė būdavo 1-1,5 mėnesio trukmės. Dar važiuodavo V. G., bet kokias ji funkcijas turėdavo, nežino. Nėra UAB „R.“ prekes užsakinėjusi, siuntusi. V. O. ir kitus asmenis matydavo epizodiškai, verslo reikalų jokių neturėjo. Ofisas, kuriame dirbo buvo (duomenys neskelbtini), už G.. UAB „R.“ iškalbų Kinijoje nematydavo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. B., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (24 t., b. l. 174-178), apklausta įtariamąja parodė, kad apie UAB „R.“ ji iš esmės nieko pasakyti negali, nes jai tik žinomas šios įmonės pavadinimas ir kad tokia įmonė egzistuoja, tačiau nieko daugiau apie ją nežino ir su ja asmeniškai susidūrusi nebuvo. Ji dirbo UAB „K.“, kuri užsiiminėjo prekyba, o jos darbas susijęs su prekių paieška. Šioje įmonėje ji dirbo apie 5 metus. Kiek prisimena, į šią įmonę ji įsidarbino per iki tol jai iš matymo pažįstamą V. G. Jos darbas UAB „K.“ buvo toks, kad ji daugumą laiko praleisdavo ne Lietuvoje, o Kinijoje, kur UAB „K.“ išsirinkdavo prekes prekybai. Ji asmeniškai Kinijoje vaikščiodavo po įvairias parduotuves ar gamyklas, kur išrinkdavo kiekvienam sezonui prekes, kurios jos manymu galėjo būti geriausiai parduodamos Lietuvoje ir kurių kainos Kinijoje buvo mažiausios. Kiekvieną kartą jai atvykus į Kiniją, ją ten pasitikdavo vienas ar kitas kinietis, kuris jau žinojo, kad ji atvažiuos. Matomai su juo prieš tai kontaktavo kažkas iš UAB „K.“, tačiau kas būtent ir kaip, nežino. Jai išsirinkus pagal kainą ir asortimentą tinkamiausias prekes, nurodydavo kinams, kad šios prekės bus reikalingos įmonei. Kaip toliau kinai kontaktuodavo su UAB „K.“, kas iš UAB „K.“ ir kaip užsakydavo konkrečius jos išrinktų prekių kiekius, kaip buvo vykdomas atsiskaitymas už tas prekes, kas ir kaip organizuodavo tų prekių pakrovimą ir atgabenimą iš Kinijos į Lietuvą, nežino. Ji asmeniškai tokiose darbuose niekaip nedalyvavo ir apskritai niekaip su jais susijusi nebuvo. Jokio sandėlio UAB „K.“ Kinijoje neturėjo ir ji asmeniškai jame nedirbo. Jokie fiziniai asmenys, prekiaujantys Lietuvoje pagal verslo liudijimus, per ją Kinijoje jokių prekių neužsakinėjo. Visas jos Kinijoje išrinktas prekių asortimentas buvo skirtas UAB „K.“, o kam jau toliau minėta įmonė realizuodavo tas prekes ir kokiomis kainomis bei kokiomis sąlygomis Lietuvoje, nežino. Ji su prekių prekyba Lietuvoje niekaip susijusi nebuvo ir tokio darbo nedirbo. Kas iš UAB „K.“ darbuotojų buvo atsakingas už tai, nežino. Visus klausimus, susijusius su prekių išrinkimu Kinijoje, ji asmeniškai derino su UAB „K.“ vadovu. Kiek jai žinoma, V. G. darbas įmonėje buvo analogiškas jos darbui. Jos periodiškai keisdavosi, važiuodami į Kiniją. Koks buvo dar vieno UAB „K.“ konsultanto P. T. darbo pobūdis ir už ką konkrečiai buvo atsakingas jis, nežino. Būdama Lietuvoje ji analizuodavo Lietuvos rinką ir joje labiausiai parduodamas prekes. Ši informacija jai buvo reikalinga tam, kad Kinijoje paskui išrinkti tinkamiausias pardavimui Lietuvoje prekes. Su dokumentais UAB „K.“ ji niekada nedirbo ir jokių buhalterinių dokumentų niekada nepildė (25 t., b. l. 5-6).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. D. parodė, kad dirbo UAB „R.“ komercijos direktoriumi. Apskaitą tvarkė įmonės buhalterė. UAB „R.“ prekiaudavo prekėmis, pirkdavo iš vienų įmonių ir parduodavo kitoms. Pirkdavo iš ES valstybių. Kiek žino, iš Kinijos nepirkdavo. Pirkdavo įvairių prekių, jis su tuo nesusijęs, dirbo labai trumpai. Išėjo gal 2011 metais, pradirbo gal mažiau nei metus. Buhalterė buvo V. B. Įmonė buvo (duomenys neskelbtini). Įmonė „K.“ girdėta, jų ofisas buvo šalia. Jai vadovavo S. K., o „R.“ vadovavo V. O. P. T. ir V. T. buvo įmonių darbuotojai, kas, kur dirbo, dabar neatsimena. Nurodymus gaudavo tik iš V. O. Jo pareigos buvo įnešti grynuosius pinigus į banko sąskaitas. Padėjo rašyti pareigines instrukcijas, komercinės veiklos neturėjo. V. O. jį įdarbino komercijos direktoriumi, kiek V. O. nurodydavo tiek, jis ir padarydavo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (25 t., b. l. 110-111), jis teigė, kad tai yra jo pasirašyti parodymai, kurių didžiosios dalies nepatvirtina. Nepatvirtina, kad UAB „R.“ iš Kinijos prekes pirkdavo vietoje prekių iš Latvijos, Lietuvos. Darbinius reiklus jis derindavo su V. O. Parodymai išgauti po sulaikymo, jie buvo spaudimo pasekmė. Nesakė tų žodžių, jam tiesiog davė pasirašyti. Ne V. ar P. duodavo pinigus, o V. O. Jei rasdavo pinigus ant stalo, tai žinodavo, kad tai yra pinigai už UAB „R.“ prekes. Dėl sąskaitų išrašymų, tai suprasdavo, kad yra normaliai prekiaujama prekėmis. FNTT darė spaudimą. Pareigūnų veiksmų neskundė, nežinojo kaip skųstis. Advokatas patarė dalinai sutikti ir važiuoti namo. Jam leido patikslinti tą aplinkybę, kad nepažįsta O. D. Tada davė parodymus prieš savo valią, tie parodymai buvo neteisingi. Neprisimena ar skaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nežinojo, kaip patikslinti, papildyti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tuo metu nesusiprotėjo, kaip tai padaryti. Spaudimo teisme nejaučia. (39 t., b.l.139-140).

Ikiteisminio tyrimo metu J. D., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka (25 t., b. l. 137-139), apklaustas įtariamuoju parodė, kad komercijos direktoriaus pareigose jis dirbo UAB „R.“. Šios įmonės administracinės ir sandėlio patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ten pat buvo įsikūrusi UAB „K.“. Abejose šiose įmonėse dirbo jam pažįstami P. T., V. T., O. T. (O. T.), V. O., S. K., R. M., A. R., V. G., V. L. B. UAB „R.“ direktoriumi buvo V. O., o UAB „K.“ – S. K. Tačiau kaip jis suprato, faktiškai abi įmones valdė P. T., kuris buvo vyriausias ir kuris priimdavo valinius sprendimus bei duodavo kitiems nurodymus. UAB „R.“, kaip ir UAB „K.“, vertėsi prekių importu iš Kinijos Respublikos, jų išmuitinimu ir pardavimu. UAB „R.“ dažniausiai prekes importuotas iš Kinijos Respublikos parduodavo asmenims, turintiems verslo liudijimą, o UAB „K.“ daugiau dirbdavo su juridiniais asmenimis. Kai kuriuos asmenis, kurie dirbo pagal verslo liudijimą, jis žinojo, pvz., H. A., kadangi pastarasis turėjo prekių konteinerį šalia įmonės sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini). Nors jis ir buvo UAB „R.“ komercijos direktoriumi, jis nebendraudavo su bendrovės klientais, nevažinėdavo į Kinijos Respubliką ar kokią kitą šalį dėl prekių pirkimo, nepasirašinėjo prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, neturėjo galimybės išrašyti PVM sąskaitų-faktūrų ar kitų apskaitos dokumentų ir pan. Jo pareigos darbo pradžioje buvo organizuoti administracinio pastato sutvarkymą, vėliau - bendrovės savininko ir direktoriaus nurodymu vežioti į banką pinigus jų įnešimui. UAB „R.“ grynuosius pinigus jis įnešdavo į UAB „R.“ bankinę sąskaitą, esančią AB „SEB“ bankas, nors jis nebuvo paskirtas UAB „R.“ kasininku ir su su juo nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Dažniausiai pinigus nuveždavo į (duomenys neskelbtini), esantį AB „SEB“ bankas filialą. Grynuosius pinigus jam duodavo P. T. arba V. T., tačiau dažniausiai V. T. Grynuosius pinigus jam paduodavo UAB „R.“ administracinėse patalpose. Kokių nors dokumentų, pagrindžiančių kokiu pagrindu jam yra išduodami pinigai, V. T. jam nepateikdavo, taip pat pinigų jis neperskaičiuodavo. Įnešęs pinigus į UAB „R.“ bankinę sąskaitą, kvitą, patvirtinantį pinigų padėjimą, atiduodavo V. O. tiesiogiai arba palikdavo ant jo darbo stalo. Kaip suprato, minėti grynieji pinigai, kurie buvo įnešami į bankinę sąskaitą, buvo gauti iš klientų (asmenų, kurie dirbo pagal verslo liudijimus) pagal jiems išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, tačiau kaip tiksliai buvo apskaitomi pinigai įmonėje, jis negali pasakyti. Pinigai būdavo įnešami kalendorinio mėnesio eigoje, nebuvo konkrečios nustatytos dienos, kuomet jam reikėjo įnešti pinigus į UAB „R.“ bankinę sąskaitą. Jis tiesiog vykdydavo V. T. nurodymus. Būdamas administracinėse patalpose, jis girdėdavo kaip V. O. kalbėdavosi su asmenimis, kurie dirbo pagal verslo liudijimus, ir klausdavo, kokius prekių kiekius ir kainas įrašyti į UAB „R.“ vardu išrašomas PVM sąskaitas-faktūras. Taip pat jis matydavo, kaip V. T. asmenys, kurie verčiasi veikla pagal verslo liudijimus, atnešdavo grynuosius pinigus, tačiau tuomet dokumentai nebūdavo išduodami. Ar apskritai vėliau buvo išrašomi dokumentai dėl tų grynųjų pinigų ir kokiai sumai, bei kas jas išrašydavo, jis nežino. Jis iš viso jokiuose dokumentuose, susijusiuose su įmonės pinigais, nepasirašydavo. V. T. prekiautojų klausdavo „kiek ten reikia įrašyti į faktūrą?“, „už kiek reikia įrašyti?“ ir pan. Tai pastarasis prekeiviams sakydavo tiesiogiai arba telefonu UAB „R.“ administracinėse patalpose (25 t., b. l. 110-111).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad dirbo UAB „R.“ dirbo pardavėju – ekspeditoriumi. Pakraudavo, sandėliuodavo, išvažinėjo prekes. Sandėlys buvo (duomenys neskelbtini). V. O. – direktorius. Kiti asmenys dirbo ofise šalia. Prekes iš sandėlio nuveždavo pas pirkėjus pagal važtaraštį. Pirkėjai priimdavo prekes. Jo pareigose apmokėjimų nebuvo. Jo pareigos buvo pristatyti prekes. Važtaraštį išrašydavo direktorius, nurodydavo pakuočių kiekį, prekės pavadinimą, vienetus, svorį, buvo kliento adresas. Jo darbas buvo sandėlyje, ofise nebūdavo. Dirbo tik Lietuvoje. Į sandėlį prekes pristatydavo sunkvežimiai latviškais numeriais. Pagal CMR iškraudavo krovinį ir suskaičiuodavo. Būdavo prekės numeris ant pakuotės. Prekės būdavo supakuotos pagal prekių kodą. Direktorius išrašydavo sąskaitą-faktūrą. Prekių siuntėjais buvo įmonės, kurių pavadinimo nepamena. Tikriausiai iš Latvijos. Tokio dalyko, kad siuntėjas iš Kinijos, nematė. Sulaikius namo grįžo po paros laiko. Jį išvežė iš karto į sandėlį, su VMI inspektoriais ir parigūnais teko perskaičiuoti visas prekes. Jį gasdino visą laiką areštine, prašė duoti parodymus, kurių nežinojo. Prašė nurodyti kainas. Konkrečių klausimų nebuvo, buvo faktai, apkalbos kažkokių žmonių. Apklausa vyko 5 minutes ir išvežė į areštinę, parą laiko nei valgyti, nei gerti nedavė. (39 t., b.l.140-141).

Ikiteisminio tyrimo metu R. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka (25 t., b. l. 184-187), apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi UAB „R.“. Šios įmonės veikla – didmeninė prekyba avalyne ir drabužiais ir jos ofiso bei sandėlio patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). UAB „R.“ direktoriumi dirbo V. O. UAB „R.“ įgyja prekes Europos šalyse ir parduoda Lietuvos ir Latvijos įmonėms bei fiziniams asmenims. Jis UAB „R.“ iš esmės dirbo vairuotoju ir išvežiodavo prekes užsakovams. Taip pat įmonėje jis dirbo ir krovėju, nes pakraudavo ir iškraudavo prekes, taip pat organizuodavo prekių sandėliavimą, atlikdavo prekių perskaičiavimus ir inventorizacijas. UAB „R.“ be jo ir direktoriaus dirbo apie 6 žmonės, tarp jų – A. R., dirbęs kroviku, ir O. T., tvarkęs UAB „R.“ kompiuterius. Panašia prekybos veikla kaip ir UAB „R.“ užsiiminėjo UAB „K.“. Būdavo, kad UAB „R.“ ir UAB „K.“ viena kitai tiekdavo prekes, tačiau tai buvo nedažnai. UAB „K.“ dirbo jam pažįstami P. T., V. T., S. K., V. G., V. L. B.. Iš UAB „R.“ prekes pirkdavo įvairūs G. prekeiviai, kuriems buvo priskirti tam tikri numeriai, UAB „R.“ buvo sudaromos lentelės pirkėjų su atskirais kodais, pagal kurias jis išsiaiškindavo, kuris klientas kurias prekes užsakė iš UAB „R.“. Kai UAB „R.“ gaudavo prekes, jis įmonės direktoriaus V. O. nurodymu apskambindavo klientus ir informuodavo juos, kad prekės, kurias jie užsakė, jau yra. Tuomet klientai jo telefonu paklausdavo, kiek jie skolingi už prekes, arba, kiek jie skolingi už svorį. Kodėl pastarieji klausdavo būtent taip, jis nežino. Jis tada kreipdavosi į V. O., kuris kompiuteryje surasdavo prekes ir pasakydavo, kiek yra prekės vienetų ir kokia yra jų kaina. Prekes G. prekeiviams jis išvežiodavo keliais būdais. Pirmuoju būdu jis pakraudavo iš UAB „R.“ sandėlio prekes, gaudavo prekių gabenimo važtaraštį, kuriame buvo nurodytas prekių pakuočių skaičius ir bendras svoris. Prekių kaina važtaraštyje rašoma nebuvo. Jis su važtaraščiu prekes pristatydavo klientui, kuris važtaraštyje nepasirašydavo ir jis pastarajam to važtaraščio nepalikdavo. Važtaraštį jis atiduodavo grįžęs į UAB „R.“ direktoriui V. O. Paskui jis matė, kad klientas po dienos ar kelių ateidavo į UAB „R.“ ofisą pas V. O. ir sumokėdavo pinigus už prekes, kurias jis pastarajam jau nuveždavo bei pasirašydavo PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus. Antruoju būdu klientas atvykdavo į UAB „R.“, sumokėdavo pinigus V. O., pasirašydavo PVM sąskaitose-faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose, tačiau prekių iš karto neimdavo, o prašydavo jas atvežti po dienos ar kelių. Tada jis kliento nurodytu laiku veždavo prekes tik su krovinio važtaraščiu, kuriame buvo nurodytas tik prekių kiekis ir svoris. Klientas važtaraštyje nepasirašydavo. Važtaraštį jis parveždavo atgal į UAB „R.“ ir grąžindavo jį direktoriui V. O. Kai klientai atsiskaitydavo su UAB „R.“ direktoriumi V. O. ofise, jis nematė ir nežino, kokias pinigų sumas pastarieji mokėdavo, kokios pinigų sumos buvo įrašomos į pinigų priėmimo kvitus ir kokie prekių kiekiai buvo nurodomi PVM sąskaitose faktūrose. Trečiuoju atveju jis klientui veždavo prekes su visais dokumentais: PVM sąskaita-faktūra, pinigų priėmimo kvitu ir važtaraščiu. Tokiais atvejais jis nuvežęs prekes klientui paimdavo iš pastarojo pinigus. Pinigų sumos atitikdavo pinigų sumas, nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje ir pinigų priėmimo kvituose. Kai jis veždavo klientui visus dokumentus ir paimdavo pinigus už prekes, būdavo retai. Ketvirtas būdas būdavo tuomet, kai klientas atvažiuodavo į UAB „R.“, kur su V. O. pasirašydavo PVM sąskaitas-faktūras, pinigų priėmimo kvitus ir sumokėdavo pinigus V. O., o jis iš karto, t. y. tą pačią dieną, su važtaraščiu veždavo prekes į kliento nurodytą vietą. Tais atvejais klientas pasirašydavo ant važtaraščio ir jam likdavo vienas važtaraščio egzempliorius. Kartais jis važtaraščio ir nepalikdavo, nes turėdavo tik vieną egzempliorių. Bet klientas ant važtaraščio pasirašydavo ir jam likdavo vienas egzempliorius. Vėliau UAB „R.“ tiekdavo prekes G. prekeiviams ne tik pagal PVM sąskaitas-faktūras, bet ir konsignacijos komiso pagrindais. Su prekeiviu tuomet buvo pasirašoma konsignacijos sutartis, o prekės jam buvo atvežamos pagal prekių perdavimo aktą. Atsiskaitymas už prekes tada vykdavo po prekių pardavimo. Kaip vykdavo atsiskaitymas konsignacijos pagrindais ir kokie dokumentai vėliau buvo įforminami, jis nežino. Prekyba konsignacijos pagrindais, jo manymu, atsirado todėl, kad išaugo prekių srautas, o prekeiviams pinigų trūkdavo. Kaip krovikas, jis UAB „R.“ sandėliuose iškraudavo prekes iš krovininių automobilių, atvykstančių su prekėmis iš Latvijos. Iškrovęs prekes, jis paskaičiuodavo, kiek yra pakuočių ir ar skaičiai sutapdavo su CMR nurodytais skaičiais. Šiame dokumente jis pasirašydavo, vieną egzempliorių paimdavo UAB „R.“, o kitą atiduodavo vairuotojui, atvežusiam prekes (25 t., b. l. 156-158, 161-168).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu R. M. atpažino apklausoje nurodytus G. prekeivius K. M., N. V., A. P. ir A. P. (25 t., b. l. 161-168).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad 2010 m. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, pardavėju. UAB „R.“ pardavinėjo prekes, drabužius, avalynę. Jis prekes iškraudavo ir kai direktorius pasakydavo kam, tada nuveždavo ir atiduodavo prekes čia Vilniuje. Prekės buvo atvežamos iš Rygos. Prekes kraudavosi (duomenys neskelbtini) esančiame sandėlyje, o direktorius pasakydavo, kiek, kokių prekių, kam nuvežti. Prekes veždavo G. prekeiviams. Būdavo važtaraštis su sąskaita-faktūra. Tiems, kam atveždavo prekes, duodavo važtaraštį ir jie pasirašydavo. Pinigų jam pirkėjai neduodavo. Jie ateidavo į ofisą ir direktoriui V. O. sumokėdavo. UAB „R.“ ir „K.“ firmos buvo šalia, viename aukšte. „K.“ nedalyvavo UAB „R.“ veikoje. Prekes buvo atvežamos iš Rygos. Iš kur tos prekės, kokia jų kilmė, nesigilindavo. Pinigų nerinkdavo. Gal ir buvo vienas toks atvejis, kad asmuo buvo susitaręs su direktoriumi ir jis atvažiuodavo su pinigų priėmimo-perdavimo kvitu, sąskaita-faktūra. Nurodymus gaudavo iš V. O. Iš kitų dviejų asmenų jokių nurodymų negaudavo, jiems jokių pinigų nėra davęs (39 t., b.l.152).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka (27 t., b. l. 21-23), apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis ekspeditoriaus-pardavėjo pareigose dirbo UAB „R.“. Šios įmonės direktoriumi buvo V. O., su kurio jis tarėsi dėl įsidarbinimo šioje bendrovėje. Tačiau, kiek jam žinoma, UAB „R.“ buvo įkūręs P. T., bet ar pastarasis užėmė kokias nors pareigas šioje įmonėje, jis nežino. Jis tik žinojo, kad P. T. yra pagrindinis šefas. V. O. jam paaiškino, kad jis turės iškrauti prekes įmonės sandėlyje, kai atvažiuos mašina su prekėmis, po to, kai kitas darbuotojas R. M. susiskambins, kam kokios prekės reikalingos, kartu su pastaruoju turės išvežioti prekes prekeiviams G. turgavietėje. Iš pradžių jis veždavo prekes kartu su R. M.. Prekes pasikraudavo iš bendrovės sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių visus duomenis kam kokias prekes ir į kokią prekybos vietą nuvežti susirinkdavo R. M., o jis pastarajam tik padėdavo iškrauti prekes. Prekes veždavo su krovinio važtaraščiais ir sąskaitomis-faktūromis, kurias išrašydavo V. O. Kartais sąskaita-faktūra nebūdavo išrašoma, tokiu atveju prekes veždavo tik su krovinio važtaraščiu. Klientas pasirašydavo už prekes ant PVM sąskaitos-faktūros ir krovinio važtaraščio. Nuvežus prekes iš klientų reikėdavo surinkti ir pinigus. R. M. turėdavo sąrašą, kuriame būdavo nurodyta, kuris klientas ir kiek pinigų turi sumokėti. Jeigu klientas pinigų nemokėdavo, tai per dvi dienas turėdavo atvykti į bendrovės ofisą, kur sumokėdavo pinigus, tačiau kam konkrečiai, jis nežino, ir tvarkydavosi reikiamus dokumentus. Ar dėl šių pinigų perdavimo buvo forminami kokie dokumentai ir kas tai darė, jis nežino. Išvežiojus klientams prekes, važtaraščius, sąskaitas-faktūras ir pinigus R. M. parveždavo i ofisą, bet kam pastarasis juos atiduodavo, jis nežino. Pradirbus 3-4 mėnesius, gal iki 6 mėnesių, R. M., matydamas, kad jis jau yra įsiminęs prekeivius, juos atsirenka, davė jam sąrašą prekeivių ir pasakė, kad jis vežtų prekes vienas. Nuo to laiko, kai jis pradėjo prekes vežti vienas, jis visus duomenis gaudavo iš R. M. Tuomet dokumentus išrašinėdavo V. O. ir atiduodavo jam tiesiogiai arba per R. M. Į sandėlį prekės buvo atvežamos supakuotos ir ant kiekvienos pakuotės būdavo kliento numeris. Sandėlyje iškraunant prekes, jos buvo surūšiuojamos pagal ant pakuočių nurodytus numerius, o po to pagal tuos pačius numerius pristatomos prekeiviams. Prekeivių vardų ir pavardžių, kuriems jis pristatinėjo prekes, jis nežino, juos pažinojo tik iš matymo, o prekes pristatydavo pagal jam duotą sąrašą, kuriame būdavo nurodyti skaičiai, apibūdinantys kiekvieną klientą (kodai), prekių kiekis kilogramais, pinigu suma, kurią turi atiduoti klientas, vieta, kur reikia pristatyti prekes. Per ilgą laiką jis jau buvo įsiminęs prekeivius ir šių darbo vietas, todėl jam tas sąrašas nebuvo reikalingas. Darbas vyko tokiu pačiu principu, kaip ir anksčiau: jis nuveždavo prekes klientams, tačiau ne visą laiką pastarieji pasirašydavo ant dokumentų, patvirtinančių prekių pristatymą (ant krovinio važtaraščių ir PVM sąskaitų-faktūrų). Tuo atveju, kai jam buvo duodamas tik krovinio važtaraštis, tai klientas jame nepasirašydavo. Šis dokumentas jam buvo duodamas tik kelionei. Tokiais atvejais niekas iš įmonės darbuotojų jam nesakė, kad juose reikia klientų parašų, todėl jis jų ir neduodavo pasirašyti. Krovinio važtaraščiuose buvo, kiek pastebėjo, nurodomas prekių svoris, pakuočių kiekis (maišais) ir prekių kiekis vienetais. Vienetų ir kilogramų jis netikrino, tačiau pakuočių kiekis dokumentuose atitikdavo jo vežamų pakuočių kiekį. Klientai iš jo jokių dokumentų tokiu atveju neprašė. Kai kartu su krovinio važtaraščiu jam buvo pateikiama sąskaita-faktūra, tuomet V. O. jam nurodydavo, kad klientas pasirašytų ir ant sąskaitos-faktūros ir ant krovinio važtaraščio, ką jis ir darė. Ar sąskaitoje-faktūroje nurodytas prekių kiekis sutapdavo su krovinio važtaraštyje nurodytu kiekiu, jis nežino, nes nelygino. Taip pat jis surinkdavo iš klientų pinigus, jeigu jie atsiskaitydavo iš karto vietoje. Jokie dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimą jam, forminami nebuvo, klientai tokių dokumentų neprašė. Visus dokumentus ir iš prekeivių surinktus pinigus jis grižęs atiduodavo R. M. Kartais, jeigu pastarojo nebūdavo, atiduodavo V. T. Kokios buvo pastarojo pareigos, jis nežino. Apie tai, kad dokumentus ir pinigus reikia atiduoti V. T., jam buvo sakęs R. M. Jo atvežamų grynųjų pinigų suma per vieną kartą sudarydavo nuo 500 Lt iki 3000 Lt. Pinigų suma priklausydavo nuo tą dieną išvežiojamų prekių kiekio, prekeivių, kuriems pristatomos prekės, skaičiaus. Vėliau pasikeitė prekių pristatymo prekeiviams tvarka. UAB „R.“ pristatomoms prekėms išrašydavo konsignaciios dokumentus ir nuo to laiko grynų pinigų iš prekeivių surinkti nereikėdavo. Jis girdėjo, kaip P. T. sakė direktoriui V. O., kad „lipa ant kulnų jau“ kažkas ir dėl to reikia keisti tvarką, forminti konsignaciios dokumentus, bet apie tai smulkiau nieko nežino, nes jam apie tai niekas nieko neaiškino, o jis pats nesigilino. Apie UAB „R.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčiu paskaičiavimą, jų mokėjimą, už prekes gautų pinigų apskaitą, jis nieko nežino. Jokių papildomų išmokų apart oficialų atlyginimą jis niekada nėra gavęs (26 t., b. l. 10-11).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu A. R. atpažino apklausoje nurodytus „G.“ prekeivius K. M., L. M., A. P., A. P., D. J., A. R., A. R., R. S., S. S., H. S., T. S., J. S. K., R. Ž., L. Ž., N. V., H. A. (26 t., b. l. 12-37, 40-43, 48-51).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad dirbo UAB „R.“ nuo 2004 m. vyriausiąja buhaltere. UAB „R.“ gaunamos pajamos buvo iš Lietuvos ir Latvijos tiekėjų. UAB „R.“ turėjo programą, į kurią pagrindinius duomenis įvesdavo direktorius. Ji teikdavo VMI ataskaitas, pinigų kvitus jai pristatydavo direktorius. Visą laiką viskas buvo tvarkingai, buvo labai daug patikrinimų, jie veždavo dokumentus VMI. Ji dirbo ir „K.“, joje buvo patikrinimai kas 9 mėnesius. Jokių trūkumų VMI nerado, apyvarta buvo 2-3 milijonų litų. Labai daug sumokėdavo PVM, maždaug pusę milijono litų. VMI darydavo kryžminius patikrinimus, tikrino kokia savikaina pas juos. Pas juos visą laiką viskas buvo tvarkinga, iš VMI jokių pastabų niekada negaudavo. Pinigus į banką nešdavo direktorius, grynus pinigus priimdavo direktorius. Gal ir buvo kokių pavedimų el. būdu. Pirkėjai mokėjo įvairiai, ne tik grynais pinigais. Pirkėjų buvo daug ir fizinių asmenų. Tie fiziniai asmenys atsiskaitydavo pagal formą 10, pagal ją įnešdavo pinigus į kasą ar banką. Į kitas šalis pinigų nepervesdavo, tik latvių įmonei. „R.“ nei į Kiniją, nei į kitas šalis pinigų nepervedinėdavo. Latvių įmonei pervesdavo pingus už prekes. Prekes transportavusiai įmonei irgi pervesdavo. Atsiskaitymai tiekėjui buvo daugiausiai iki 30 000 litų, dažniausiai būdavo 7-11 tūkstančių litų, kaip dažnai, neatsimena. Sumos buvo nedidelės, pagal sąskaitą už prekes, kiek parduota tiek ir buvo atsiskaitoma. „R.“ direktoriumi buvo V. O., jis dirbo visą laiką labai tvarkingai. P. ir V. T. dirbo „K.“, ji buvo ir šios įmonės buhalterė. Pirminius dokumentus jai pateikdavo „R.“ direktorius. Sąskaitos-faktūros buvo detalios, jokio įtarimo jai nekilo, dokumentai buvo tvarkingi, visi parašai buvo. Programoje, jei būtų žemesnė savikaina, net neleistų įvesti duomenų. VMI reikalaudavo pateikti, kam, kiek parduota, pirkimo kaina, savikaina. Faktūrų pagrindu teikdavo deklaracijas. Latvijos įmonė „A.“ tiekė prekes „R.“. „R.“ reikalų su Kinija tikrai neturėjo. Buvo tik užsienio tiekėjas Latvijos, o visi kiti tiekėjai buvo tik iš Lietuvos, gal 10-15 tiekėjų. Apie „A.“ įmonę nežino, sutarčių nesudarinėjo. „R.“ veikla sustabdyta jau 5 metai. (39 t., b.l.152-153;41 t., b.l.76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktą (27 t., b. l. 39-44), apklausta įtariamąja parodė, kad eidama UAB „R.“ vyr. buhalteres pareigas tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą remdamasi visais buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais įstatymais ir jokių duomenų apie UAB „R.“ ūkinę finansinę veiklą ir būklę, taip pat pajamas ir išlaidas, ji niekada niekaip iškraipiusi nebuvo. Jokių pirminių šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ji pati niekada forminusi nebuvo. Jos, kaip vyr. buhalterės, darbas pasireiškė tik tuo, kad ji suvesdavo į visus privalomus registrus jai pateiktus jau pilnai apiformintus ir pasirašytus apskaitos dokumentus, taip pat sudarydavo visas privalomas mokestines ataskaitas ir pati elektroniniu būdu pateikdavo jas VMI. Ar UAB „R.“ turėjo kokių neteisėtų ūkinių finansinių operacijų ir ar dėl tų operacijų buvo apiforminami kokie tikrovę neatitinkantys apskaitos dokumentai, ji pasakyti negali, nes jai apie tokias operacijas ir tokius dokumentus nieko nežinoma ir niekas iš UAB „R.“ darbuotojų jai apie tai nieko nesakė. Apie UAB „R.“ ūkines operacijas žino tik bendrai iš jos tvarkomų įmonės dokumentų, t. y. kad ši įmonė užsiiminėjo didmenine pramoninių prekių prekyba. UAB „R.“ pirkdavo prekes iš UAB „K.“ bei iš įvairių Latvijos įmonių, o parduodavo pagrinde pagal verslo liudijimus dirbantiems fiziniams asmenims. Dirbdama UAB „R.“ ji pati jokių sandorių šių įmonių vardu nesudarinėjo ir iš viso jokiuose sandoriuose nedalyvavo, bei kaip sakė, pati jokių pirminių dokumentų neformino. Jai pateikiamų pirminių apskaitos dokumentų turinį ir jų atitikimą tikrovei, t. y. dokumentuose nurodytų sandorių ir jų aplinkybių ji netikrino ir to pagal savo pareigas neprivalėjo daryti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jau ne vieną kartą UAB „R.“ tikrino VMI bei Muitinės departamentas ir jokių pažeidimų iki šiol radę nebuvo, ji įsitikinusi, kad visi jai pateikti pirminiai įmonės apskaitos dokumentai, kuriais remiantis ji tvarkė buhalterinę apskaitą, buvo teisingi ir tvarkingi. UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ji tvarkė savo bute, (duomenys neskelbtini). Visus pirminius įmonių apskaitos dokumentus jai asmeniškai pateikdavo UAB „R.“ direktorius V. O. Jam grąžindavo atgal tuos pirminius dokumentus bei remiantis jais sutvarkytus registrus. Kiek žino, įmonės dokumentai buvo saugomi ofiso patalpose, kur pati juos buvo mačiusi. Pas save ji jokių UAB „R.“ dokumentų niekada nesaugojo, nes už dokumentų saugojimą nebuvo atsakinga. Kas buvo atsakingas už dokumentų saugojimą, nežino. UAB „R.“ ofiso patalpos buvo pastate, (duomenys neskelbtini). Į UAB „R.“ savo laiku ji įsidarbino per savo vyro pusseserę V. G. Be dokumentų tvarkymo UAB „R.“ ji buvo atsakinga už bankines operacijas, kurias atlikdavo tik suderinus su įmonės direktoriumi. Visas bankines operacijas atlikdavo internetu, turėdama atitinkamus prisijungimo kodus. Tačiau su grynais pinigais įmonėje niekada nedirbo ir už grynųjų pinigų kasą atsakinga niekada nebuvo. Grynųjų pinigų kasą UAB „R.“ tvarkė šios įmonės direktorius (27 t., b. l. 28-29).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. G. parodė, kad su UAB „R.“ ji nėra susijusi. Dirbo su V. T. ir P. T. įmonėje „K.“, vežė prekes iš Kinijos. Būdavo su kiniečiais derinamos kainos, ji daugiausia užsiėmė modelių atrinkimu. Nepažinojo UAB „R.“ klientų. Užsakymų ji nepriimdavo. Ji į Kiniją išvažiuodavo mėnesiui. Sąskaitų jokių nepildydavo. Ji atrinkdavo modelius, o kiniečių kompanija siusdavo, smulkmenų nežino. Nieko bendro su pervežimu neturėjo, tik rinkdavo modelius. UAB „R.“ ji nedirbo. Nežino kaip UAB „K.“ yra susijusi su UAB „R.“. Buveinė buvo šalia, tose pačiame pastate (duomenys neskelbtini). Į Kiniją ją siųsdavo UAB „K.“, ji šioje įmonėje dirbo vadybininke. UAB „R.“ direktoriumi atrodo, kad buvo V. O. Iš V. O. nėra gavusi nė vieno nurodymo, kad kažką atlikti UAB „R.“ naudai. Buvo sulaikyta parai ir pradžioje nesuprato kodėl. Buvo spaudimas, kad prisipažintų, pasakytų kažką, nes kitaip važiuos į areštinę. 06.00 val. ryto jai į duris pradėjo daužyti. Iš pradžių jai nebuvo suteiktas gynėjas. Jai nebuvo paaiškinta, kad kaip įtariamoji gali neduoti parodymų. Į areštinę buvo nuvežta vakare. Su niekuo neleido kalbėtis, pasižiūrėti niekur, buvo visa eilė žmonių. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas gal tik prieš metus, neturėjo teisės išvažiuoti, buvo areštuotas visas turtas, negalėjo niekuo disponuoti. Pirmąją dieną, kai ją paėmė iš namų, neįvyko jokia apklausa. Antrą dieną tik vakare paleido. Atsigerti, pavalgyti gavo tik areštinėje, kai atvyko nakčiai. Suprato, kad ta visa eilė žmonių atvežti dėl to paties, tarp jų buvo iš matymo pažįstamų žmonių. Kinijoje su kiniečiais dirbdavo, iš Lietuvos nieko nebūdavo. Ji keitėsi su V. L. B. Kinijoje ofisiuką kiniečiai išnuomodavo, kompanija duodavo kur gyventi. Lietuvoje ji ne visą laiką sėdėdavo darbovietėje, tik užvažiuodavo. Savo pareigose dirbo kokius 6-7 metus. Abu T. dirbo UAB „K.“, jie būdavo Lietuoje, ieškodavo klientų. Jie irgi vadybinininkai buvo. Apie „R.“ nieko negirdėjo. ( 39 t., b.l.166-168).

Ikiteisminio tyrimo metu V. G., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (24 t., b. l. 174-178), apklausta įtariamąja parodė, kad ji dirbo UAB „K.“ vadybininke. Šios įmonės pagrindinė veikla buvo kinų prekių importas, prekyba. UAB „K.“ buvo sudariusi sutartis su Kinijos kompanijomis dėl kinų prekių tiekimo. Nuo pat darbo įmonėje pradžios ji turėjo vieną ir tą patį darbo pobūdį - maždaug kas antrą mėnesį buvo komandiruojama į Kiniją vienam ar dviems mėnesiams. Kol ji būdavo Lietuvoje, Kinijoje būdavo UAB „K.“ vadybininkė L. B. Nuvykusi į Kiniją ji gyvendavo Pekine, bute, kurį išskirdavo viena iš Kinijos kompanijų, su kuriomis buvo sudaryta prekių tiekimo sutartis. Kinijoje bendravo su tais pačiais kinais, kurie buvo prisistatę rusiškais vardais: M., M., U., V. Jos pareiga buvo parinkti prekes UAB „K.“, t. y. ji eidavo į kompanijos sandėlius, fabrikus, apžiūrėdavo prekes, jų kokybę. Po to ji skambindavo UAB „K.“ direktoriui, kuris pasakydavo kokių prekių užpirkti. Tuomet ji žodžiu duodavo užsakymą vienam iš minėtų kinų. Kinai atlikdavo atkrovimą ir prekių siuntimą, taip pat, tvarkė, formino visus reikiamus dokumentus. Ji pati jokių dokumentų nesurašinėjo. Lietuvoje ji nieko nedarė, nes jos darbas buvo susijęs su Kinija. UAB „K.“ taip pat dirbo P. T., V. T. ir O. T., su kuriais buvo tik bendradarbiai, neturėdami jokių kitų asmeninių santykių. UAB „R.“ ji nedirbo, tačiau pažįsta šios įmonės dirketorių V. O., darbuotojus A. R. ir R. M., nes UAB „K.“ ir UAB „R.“ ofisų patalpos yra greta. Su šiais UAB „R.“ darbuotojais jokiais santykiais ji nėra susijusi. Asmenys vardu K. M., L. M., A. P., A. P., N. V., D. J., Z. J., H. A., A. R., A. R., J. Š., M. Š., R. S., S. S., H. S., T. S., J. S. K., L. K., L. Ž., R. Ž. jai yra pažįstami apie 10-20 metų, nes kartu skraidė į Kiniją. Jai būnant Kinijoje, pastarieji jai kartais paskambindavo, paprašydavo pažiūrėti prekių, tačiau ji jokių užsakymų nupirkti prekių nepriimdavo. Kiek jai žinoma, pastarieji patys atvažiuodavo į Kiniją ir užsipirkdavo. Ji pati juos matydavo Kinijoje, Pekine (24 t., b. l. 5).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. V. parodė, kad viskas prasidėjo dėl firmos (turbūt UAB „R.“), iš kurios įsigijo prekes pagal sąskaitą-faktūrą. Prekių pirkimas vyko taip, kad ji atvyko į UAB „R.“, jai tiko kaina, prekes ir nupirko. Į Kiniją nevykdavo. Papildomai nieko tikrai nemokėjo kaltinamiesiems. Kiek sąskaitoje buvo išrašyta, tiek ir mokėjo grynais. Kratos metu iš jos atėmė telefoną, neleido nei į tualetą nueiti. Viską apieškojo, paskui vežė į darbo vietą, ten pusę dienos pralaikė. Tada vežė į FNTT. Iš FNTT paleido vakare, areštinėje nelaikė. Byla jai buvo nutraukta neseniai, gal prieš pusę metų. Buvo areštuotas motinos namas, areštą anksčiau nuėmė. Iš kaltinamųjų nėra turėjusi nelegalių pasiūlymų. Iš kur vežė prekes UAB „R.“ nežino. Neprisimena, kas jai pasiūlė įsigyti tas prekes. Nepamena, su kuo iš UAB „R.“ bendravo. Kažkam dar primokėti nereikėjo. Jai niekas nesakė, kad gali neatsakinėti. Niekas nekalbėjo, ką jai reikėtų pasakyti. Advokatas apklausoje nedalyvavo. Kai antrą kartą buvo apklausta, tada davė valstybinį advokatą, paskui samdė savo. (39 t., b.l.168-169).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, kad bendradarbiauja su UAB „R.“. Kaltinamuosius pažįsta. Su „R.“ susijusi tuo, kad pirkdavo prekes. Dirba G. Bendradarbiavo su V., kitus kaltinamuosius matydavo. Ji atvažiuodavo į „R.“ ofisą. Išsirinkdavo iš katalogo prekes, užsisakydavo, kai jos atvykdavo, pasiimdavo. Kai prekės atvažiuodavo, duodavo sąskaitas ir ji sumokėdavo grynais, suma atitikdavo tai, kas parašyta sąskaitose. Pati karts nuo karto skrisdavo į Kiniją, bet būdama ten prekių neužsakydavo. Kaltinamiesiems nėra davusi daugiau pinigų, nei nurodyta sąskaitose, nėra gavusi jokių abejotinų pasiūlymų. Apie kratą sužinojo, kai jai vieną rytą paskambino vaikai. Kaip vaikai sakė, iš jų buvo atimti telefonai, pradėta daryti krata. Krata buvo daroma jai nedalyvaujant. Kai atvyko, dar atvažiavo kažkas iš VMI. Davė pasirašyti kažkokius popierius ir liepė važiuoti į darbo vietą, ten jau irgi buvo kratos daromos. Paskui vyras buvo nuvežtas į areštinę. Areštinėje vyras praleido dvi paras. Vyras pasakojo, kad buvo spaudžiamas duoti kažkokius parodymus, buvo sakyta „jei susimokat tam tikra sumą, mes uždarom bylą, galit būti laisvi“. Sumokėti esą už padarytus ekonominius nusikaltimus. Buvo iš oro paskaičiuoti kažkokie tai pinigai, nes esą buvo vykdoma veikla nusižengiant valstybei. Atrodo, kad jai ir vyrui byla buvo nutraukta pernai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo areštuotas turtas, turėjo rašyti prašymus, norėdami išvykti iš Lietuvos. Ji pati nebuvo sulaikyta, tik vyras. Ji buvo apklausta, apklausė tyrėjas V. Jai nebuvo paaiškinta, kad gali atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į klausimus, bet ji jau buvo pasiėmusi samdytą advokatą, kai vyko apklausa. Kadangi buvo su advokatu, apklausa vyko tvarkingai. Kol neturėjo advokato, vyko kratos namuose, buvo vyras uždarytas ir apklausiamas, su juo dvi paras neturėjo ryšių. Buvo paimtos prekės. (39 t., b.l.169-171).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. V. parodė, kad dirba FNTT Vilniaus apygardos valdyboje, tyrė šią bylą. Buvo sudaryta darbo grupė, jis buvo vadovas, atsakė už tyrimą, jį pabaigė ir perdavė prokurorui. Tyrimas vyko taikant procesines prievartos priemones (kratas, asmenų sulaikymus). Visi grupės dalyviai dalyvavo kratų atlikime, paskui sulaikyme. Buvo įteikiami pranešimai apie įtarimą, atliekamos apklausos, skiriamos kardomosios priemonės, laikini nuosavybės teisių apribojimai. Kiek pamena, veiksmai nebuvo skundžiami. Apie galimai atliktus vidinius patikrinimus jam nežinoma, paaiškinimo nerašė. 20 žmonių tai tikrai buvo sulaikyta, negali pasakyti ar per vieną ar per dvi dienas. Apklausas vykdė FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai. Kiek pamena, pats tyrimo pradžioje nė vienos apklausos nedarė. Dirbo organizacinį darbą. Buvęs operatyvinis darbuotojas V. M. atlikdavo operatyvines funkcijas, jis (S. V.) – baudžiamojo proceso funkcijas. Apklausų V. M. greičiausiai neturėjo. Pagal praktiką operatyviniai darbuotojai kartais atlikdavo apklausas, jei buvo žmonių trūkumas. Negali pasakyti ar operatyvinis darbuotojas užeidavo apklausos metu. Buvo V. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas. Kiek žino, tai buvo susiję su šita byla. Už tą pirmą dieną sulaikytų asmenų procesinių teisių užtikrinimą yra atsakingas jis ir vadovybė. Kiekvienas bendraujantis tyrėjas turėjo išaiškinti teises. Arba žmogus pats nurodydavo kokį advokatą iškviesti arba kreipdavosi telefonu advokatai, kad giminės yra pasamdę konkretų advokatą. Giminės buvo informuojami sulaikymo, kratos metu. Žmonės turėjo galimybę paskambinti giminėms ar advokatui. Įtariamiesiems yra sudaromos sąlygos patenkinti biologinius poreikius. Kratos greičiausiai vyko nuo ankstyvo ryto. Pas jį kabinete gali ir atsigerti, ir pavalgyti. Pamaitina advokatas arba giminės atneša. Kai žmogus turi pinigų su savimi, paprašo nupirkti maisto ar cigarečių, jam būna nuperkama. Užduotis muitinės laboratorijos specialistams suformulavo jis ir dar vienas viršininkas. Buvo nuspręsta, kad reikia įvertinti prekių vertę. Nepamena, ar reikėjo įvertinti prekių vertę ar prekių muitinę vertę. Šias užduotis skyrė, kad įvertintų prekių vertę, kad palygintų su dokumentuose nurodyta prekių verte. Buvo tiriama, kad prekės buvo atvežtos į Lietuvą ir pardavinėjamos pagal „R.“ sąskaitas-faktūras. Buvo paimti „R.“ dokumentai, prekės buvo atvežtos lyg tai iš Latvijos, Kinijos. Kiek prisimena pagal parodymus G. prekeivių, kad prekės buvo vežamos iš Kinijos, jie užsakydavo, „R.“ nežinomais keliais atveždavo į Lietuvą iš Kinijos. Matė „R.“ apskaitos dokumentus, peržiūrėjo juos. Buvo prekybiniai duomenys, asmenų parodymai, kad prekės buvo užsakomos iš Kinijos. Asmenys važiuodavo į Kiniją, išsirinkdavo prekes iš tam tikrų prekeivių. Vieni sakydavo, kad sumokėdavo užstatus, kiti kad be užstatų. Prekės būdavo atvežamos į Lietuvą, jiems išrašydavo faktūras „R.“ vardu. Vieni sakydavo, kad dalį mokėdavo Kinijai, dalį „R.“, bet padidintas sumas, kiti sakydavo kad visas sumas sumokėdavo grynai „R.“, dar kiti sakydavo kad per trečiuosius asmenis į Kiniją atsikaitydavo per ofšorines kompanijas, duodavo pinigus tretiems asmenis, kurie pervesdavo pinigus. Iš parodymų buvo surinkti duomenys, kad mokami pinigai didesni negu nurodyti sąskaitose faktūrose. Dokumentuose yra, iš kur įsigijo prekes „R.“. Kad būtent „R.“ pirko iš konkretaus kiniečių gamintojo, tokių dokumentų nebuvo. Jam (S. V.) pakako dokumentų, kur nurodyta, kas yra tiekėjas. Ar Latvijos įmonė muitus susimokėjo patikrinta nebuvo. Galimybė egzistuoja, kad vartotojas galėtų įsigyti prekę, kurios kaina yra mažesnė nei muitinė vertė. Asmenys konkrečiai nenurodė, kiek jie konkrečiai sumokėdavo daugiau. Jie nurodydavo „du kartus“, „30 procentų arba 50 procentų“, arba nurodydavo, kokia kaina buvo dokumentuose, o kokia reali, kiek ir kam buvo sumokėta (dalis „R.“, dalis kiniečiui). Negali pasakyti ar „R.“ veikla susijusi su muitų teisės aktų įgyvendinimu. Kiek prisimena, buvo skaičiuojama ne pagal muitinės vertę, muitinės vertė buvo kaip papildomi duomenys, VMI specialisto išvadose nebuvo remiamasi tais skaičiavimais. Specialistų išvadose G. prekeiviui skaičiavimas buvo daromas pagal parodymus, o ne remiantis muitinės specialistų išvada. Iš pradžių, pateikiant pirmas VMI specialistų išvadas, nežino ar buvo muitinės išvados įvertintos. Paskui kai buvo atliekama 2013-2014 metais, muitinės išvados buvo pateikiamos VMI specialistams kartu su apklausomis ir kita medžiaga. Pas kai kuriuos prekeivius buvo juodraštiniai užrašai, kiniečių užsakymų lapai, kur buvo nurodytas prekių kiekis, jų kodai. Nurodytas prekės kodas sutapdavo. Tuose lapuose buvo nurodytos ir kainos. Atrodo, kad nė vienas užsakymo lapas nebuvo rastas „R.“. Visos užduotys specialistams derinamos su viršininkais, nemano, kad jos buvo formuluojamos vieno tyrėjo. Vėliau tyrimo eigoje daugumą apklausų vykdė jis, gal vieną kitą kitas pareigūnas. Nesiūlė prisipažinti, susimokėti asmenims. Aiškino bendras teises, galimybę prisipažinti arba neprisipažinti, duoti arba neduoti parodymus. Kai buvo pakeisti įtarimai į apgaulingą apskaitos tvarkymą, kai jo klausdavo apie bylos užbaigimą baudžiamuoju įsakymu, pagal laidavimą, susitaikymą, tai bendros teisės buvo aiškinamos. Ar V. O. prašė, kad jam būtų taikomas laidavimas, susitaikymas, nepamena. (39 t., b.l.171-176).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, bet bendravo su V. O. 2010 m. prekes pirko firmoj „R.“, važinėjo į Lenkiją. Atvažiuodavo į firmą, išsirinkdavo, kas patinka ir pirkdavo. Apmokėdavo pagal faktūrą. Mokėti daugiau nei nurodyta faktūroje neteko. Su vyru yra vykusi į Kiniją. Ryte paskambino į duris, pasakė kad krata, gal iki 22.00 val buvo įtampoje. Buvo namie, po to G., po to FNTT. Atvedė į kabinetą, ji buvo be akinių. Ten prabuvo gal 5 minutes ir pasirašė ką jai davė, bet ji nematė, ką pasirašė. Namo grįžo vėlai vakare. Atėjo pas ją gal 07.00 val. ryte, niekuo naudotis, paskambinti neleido. Neatsimena, ar tame dalyvavo advokatas. Byla buvo nutraukta gal prieš metus. Negalėjo išvažiuoti ir kai reikėdavo prekes atsivežti, reikėjo prokurorui rašyti raštus. Iš jos buvo paimti prekių pavyzdžiai. Tie paimti pavyzdžiai galbūt ir ne iš „R.“ įsigyti, buvo daugybė likučių. Galėjo būti įgyti ir iš kitur. Niekas nesiaiškino ar prekės įgytos iš „R.“ ar ne. Atidavė tuos pavyzdžius iškirptus, sugadintus, teko išmesti. 2010-2011 m. prekes imdavo ne tik iš „R.“, bet ir iš Lenkijos. (40 t., b.l.32-33).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. P. parodė, kad specialisto išvada surašyta pagal pateiktus dokumentus. Patvirtina, kas surašyta. Nustatė, kad įmonė „R.“ prekiavo sumažintomis kainomis. Buvo gauti įtariamųjų parodymai, specialistų išvados, patikrinimo aktai, pateikti iš muitinės laboratorijos įvertinimai, gauti įmonės dokumentai PVM sąskaitos-faktūros, iš tų dokumentų buvo surašyta specialisto išvada. Kiek pamena, „R.“ prekes įsigijo iš Latvijos ir iš UAB „K.“. Buvo žiūrėta prekių savikaina. Ji įsigijimo dokumentus matė, bet specialisto išvadoj jų neaprašinėjo. Buvo klausimas, kiek ir kokių prekių turėjo „R.“ patikrinimo dieną. Prekių pavadinimai, kiekiai, kaina ir jų vertė aprašyta. Prekių savikainą nustatė pagal įmonės apskaitos dokumentus, kurie buvo jai pateikti. Apskaičiuojant pelno mokestį savikainoje prekių vertės buvo paliktos, jos nebuvo nei nemažintos nei didintos, ką įmonė parodė, tas ir palikta. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal įsigijimo ir pardavimo dokumentus. „R.“ pardavimo dokumentai buvo blogi, nes buvo sumažintos kainos. Kad kainos sumažintos matė pagal pateiktus liudytojų parodymus. Jeigu nebūtų liudytojų parodymų, būtų ėjus į kitas įmones, žiūrėjus už kiek prekės parduodamos toj įmonėj, pritaikius atitinkamą procentą ir paskaičiavus taip pat pelno mokestį. Būtų pelno mokestis būtų daug didesnis, nes čia pritaikyta minimaliausia vertė. Užduoties suformavimas jai nesudaro išankstinio nusistatymo. Yra fizinių asmenų patikrinimo aktai, juose užfiksuota, kad pardavinėjo sumažintomis kainomis. VMI specialisto išvadoje nurodyta, kad prekių kainos nurodytos žymiai sumažintos. Ji vadovavosi specialistų išvadomis, prekeivių patikrinimų duomenimis, PVM sąskaitomis. Muitinės laboratorijos išvadomis vadovavosi tik kainų palyginimui. Muitinės vertė yra nustatinėjama, kai prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių. „R.“ įsigytų prekių šaltinai yra iš Lietuvos ir Latvijos. Muitinės dokumentai – papildomas vertinimo šaltinis. Lygindami kainas kitose įmonėse ieško identiškų prekių. Prekių kilmė kiniška, todėl vertino muitinės dokumentus. Rašant šitą išvadą nebuvo aktualu iš kokios šalies įvežtos prekės. Įtariamojo parodymai yra dokumentas, kurį privalo vertinti. VMI vertina ir buhalterinius dokumentus, ir paaiškinimus. Ji pačių fizinių asmenų netikrino, jų dokumentų nematė, matė tik specialistų išvadas. Matė specialistų išvadas, kuriose nurodyta, kad prekių įsigijimo kainos sumažintos nuo 30 proc iki 3 kartų. Viską vertino pagal specialisto išvadas, kurios buvo surašytos dėl fizinių asmenų. Kai kurie įtariamieji teigė, kad striukė kainavo ne 2 litai, o 5 litai. Buvo galybė striukių, atitinkamai galybė ir buvo vertinama. Jei sakė, kad buvo sumažinta nuo 30 iki 50 procentų, tai vertino tik 30 procentų, kad būtų einama mokesčio mokėtojo naudai. Apklausos protokolai jai buvo svarbūs, situaciją vertino pagal tokius protokolus, kokius turėjo. Specialisto išvadose užfiksuota, kad PVM sąskaitose-faktūrose kainos mažesnės negu buvo ištikrųjų. Dėl kiekvieno fizinio asmens buvo surašytos specialisto išvados. Formaliai „R.“ sąskaitose-faktūrose visi rekvizitai nurodyti, faktūrų turinys neatitinka reikalavimų. Šiuo atveju muitinės vertė buvo labai svarbi. Tame svarbi, kad parodymai ir mano apskaičiuoti mokesčiai,apskaičiuotos pardavimo pajamos, aš žiūrėjau, kad nebūtų didesnė, jos ten yra 30 kartu mažesnės nei muitinė įvertino. Žiūrėjo muitinės įvertinamą, kad jos nustatyta prekių vertė nebūtų didesnė nei muitinės. Pavyzdžiui, moteriškų striukių muitinės vertė nuo 12-26 litų, o pardavimo kaina nuo 2,3 iki 15 litų. Muitinės vertė 2-5 kartus viršija pardavimo kainas. Jos paskaičiavimai yra sumažinti palyginus su muitinės vertinimu. Specialisto išvadą surašė iš dokumentų, kuriuos pateikė FNTT. Dėl R. L. ir A. L. reikėjo teikti patikslinimus žodžiu, nes buvo pateikti papildomi dokumentai apie jų paaiškinimus. Pasikeitė išvada pakeitus parodymus. Turbūt FNTT pateikė papildomus dokumentus. Sąskaitų-faktūrų turinys neatitiko formos, nes nustatė, kad prekių pardavimo kainos sumažintos, tai nustatė iš prekeivių patikrinimų aktų ir jų parodymų. Nėra draudimo vertinti muitine verte, kai nėra duomenų, kad prekės buvo įvežtos per muitinę. Žino, kad muitinės vertė keičiasi. Atlikdama tyrimą vadovavosi muitinės laboratorijos specialisto 2012 07 10 išvada, reiškia muitinė vertino 2012 metus. UAB „K.“ ji netikrino. Už kiek „K.“ įsivežė prekes jai įtakos neturi. Buvo paskaičiuotos pardavimo kainos, o ne įsigijimo kainos. Mokesčiai skaičiuojami taip: nuo įsigytos prekės pridedamas atitinkamas procentas, bus pardavimas. Jai nebuvo iškeltas klausimas kad patikrinti prekių savikainą. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymus pelnas yra savikaina plius pajamos. (40 t., b.l.34-38, 41 t., b.l.190-195).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė V. B. parodė, kad 2011-10-10 kartu su FNTT pareigūnais atliko inventorizacijas, kurių metu nustatė prekių likučius vienetine kiekine išraiška. Pati asmeniškai atliko N. V. patikrinimą. N. V. už 2011 metus nebuvo užpildžiusi gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų apskaitos žurnalo. VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje buvo konstatuota, kad nepateikti apskaitos dokumentai už tą laikotarpį. Pagal FNTT pateiktą ir VMI turimą medžiagą buvo surašyta specialisto išvada ir ten buvo sulyginti dokumentai. Patikrinimo esmė tokia, kad tos moters iš UAB „R.“ įsigytos prekės buvo įsigytos už dirbtinai sumažintas, nerealias kainas. Buvo palyginta su kitais rastais dokumentais. Pagal prekių artikulus buvo atlikti palyginimai kainų, išrašytų įsigijimo dokumentuose ir užsakymuose. Pagal inventorizavimo metu rastus prekių aprašus, pagal muitinės laboratorijos specialistų išvadose nurodytas kainas buvo sulygintos kainos Europos Sąjungos šalyse ir nustatytas vidurkis tokių analogiškų prekių kainų. Skirtumas irgi buvo kelis kartus mažesnis ir viskas buvo konstatuota specialisto išvadoje. N. V. apklausė FNTT darbuotoja. Į specialisto išvadą buvo įrašytos detalės iš tos apklausos. Prekės, kiek pamena, buvo iš Kinijos, įsigytos iš UAB „R.“ ir kito UAB, nepamena pavadinimo, bet yra sąskaitos-faktūros specialisto išvadoje surašytos. Įsigijimo kainas lygino pagal muitinės dokumentus, nes buvo nurodytos nerealios kainos, jos buvo dirbtinai sumažintos. Tyrė pagal muitinės pateiktą specialisto išvadą. Tyrė tik N. V. – ryšį tarp jos ir įmonės. Tyrimą atliko pagal suformuluotą užduotį. Buvo pateikti N. V. prekių įsigijimo dokumentai iš UAB „R.“. Nepakako N. V. pateiktų prekių įsigijimo dokumentų, nes jie turi būti apskaityti apskaitoje, kas nebuvo padaryta. Specialisto išvadoje surašyta, kokių dokumentų pagrindu atliktas tyrimas. VMI specialistų misija buvo sudalyvauti ir atlikti inventorizaciją pas konkretų fizinį asmenį. Išvadoje nurodyta, kad N. V. prekės įsigytos iš 2 nurodytų įmonių. Neturėjo teisės tikrinti UAB „R.“ veiklos ir iš kur jie įsigijo prekes. Tikrino konkrečiai N. V. veiklą. Tikrino N. V. užsakymus, pateiktus UAB „R.“ rusų kalba. Ten buvo įvardinta, kad užsakymai skirti „R.“. Visos kainos buvo nurodytos muitinės laboratorijos specialisto išvadoje. Tikrai ne kiekvienai rastai ir inventorizuotai prekei matė užsakymo dokumentus. Tai nėra numatyta pagal teisės aktus. Muitinės laboratorijos specialisto išvadose nustatyta kaina. Muitinė tiria ES šalių prekių vidutinę įsigijimo kainą. N. V. pirko prekes iš UAB „R.“, tiesiog sąskaitose nurodytos per mažos kainos ir jos buvo sulygintos su muitinės laboratorijos specialisto išvadoje nurodytomis kainomis. Juodraščiuose buvo nurodytos mažesnės, negu rinkos kainos. Surašytos kainos prekių, kurias inventorizacijos metu nustatė. Iš sąrašo imta atitinkamos prekės mažiausia vertė ir palyginta su didžiausia verte, nurodyta UAB „R.“ dokumente ir nustatytas prekių kainų neatitikimas kartais. Yra tokia praktika, kad kiekvienoje VMI specialisto išvadoje remiamasi muitinės laboratorijos specialisto išvadoje nurodytomis kainomis. Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje buvo nurodytos prekių kainos. Patvirtina savo išvadą.(40 t.,b.l.60-64).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. A. parodė, kad rašė išvadą, esančią 8 t., b. l. 43-51. Atliko tyrimą, kai iš vadovo gavo užduotį atlikti tyrimą pagal FNTT raštą. Tyrimas buvo atliekamas dėl dviejų fizinių asmenų – J. Š. ir M. Š. Išvada buvo pateikta atlikus tyrimą pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, pagal konsignacijos sutartis su UAB „R.“, pagal kitus pateiktus dokumentus. Kadangi turi prieigą prie duomenų bazių, galėjo surinkti papildomus duomenis. Dėl įmonės „R.“ veiklos neatliko tyrimo. Tam, kad galėtų gauti informaciją apie kitą fizinį ar juridinį asmenį, turi gauti pavedimą. Patvirtina savo specialisto išvadą. Dalyvavo atliekant inventorizacijas, skaičiuojant ir surašant prekių likučius. Kur konkrečiai, kuriuose G. paviljonuose, neatsimena. Vienas iš klausimų pagal pateiktą užduotį buvo dėl įsigijimo kainos. Kainas nustatė turėdamas sąskaitas-faktūras, kuriuose nurodomos prekės ir jų kainos. Sąskaitose-faktūrose pačios prekės nevisada tiksliai apibūdinamos, kad būtų galima konkrečiai identifikuoti. Rastų prekių su apskaitos dokumentais nesusiejo, viskas buvo prielaidų lygyje, tiesiogiai prekės nesusietos. Jei prekės turi unikalų numerį, kažkokius skiriamuosius požymius, kurie nurodyti sąskaitose-faktūrose, tada galim prekes susieti su sąskaita-faktūra. Neįmanoma nustatyti, ar prekės galėjo būti įsigytos pagal šias sąskaitas-faktūras, jei jose prekės neišvardintos. Jei tai striukė, tai turi būti nurodyti kažkokie požymiai: žieminė, vasarinė, šiltinta, nešiltinta ir kt., kad galima būtų susieti. Pagal apskaitos žurnalą niekur nenurodyta kiekvienos prekės kaina, tik bendra visų prekių kainų suma. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodoma bendra prekių suma, bet nenurodyta konkrečiai prekė. Specialisto išvadoje, jeigu tai būtų vienos rūšies prekės, galėtų tvirtinti, kokia yra kaina. Kitu atveju atsakyti į klausimą vienareikšmiškai neįmanoma. Užsakymo lapas buvo vertinamas darant prielaidą, kad prekių kaina buvo nurodoma juaniais, nes prekės iš Kinijos. Jei nebūtų apklausos protokolų, tai išvada būtų, kad neįmanoma nustatyti prekių kainos. PVM sąskaitos-faktūros yra iš UAB „R.“. Specialistui parodžius 8 t., b. l. 92 b.l. esantį užsakymo lapą jis teigė, kad pagal šitą užsakymą prekių įsigijimo kainos nustatyti negali. Išvadoje yra palyginamos kainos su PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta kaina. Neteigia, kad šitas būtent užsakymo lapas su „R.“ susijęs. Daro išvadą, kad prekių kainos neatitinka tikrovės. Vienkartinės pigesnio pardavimo akcijos gali būti, bet ne nuolat. Išvadai pateikti buvo vertinami parodymai, užsakymai, PVM sąskaitos-faktūros ir pačių prekių kainos G. Gali išvadoje vieną žodį papildyti, kad kaina galimai neatitinka tikrovės. Išvados esmė, kad įsigijimo kaina yra labai maža (40 t., b.l.64-66).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas R. S. parodė, kad patvirtina savo išvadą. Buvo atliekamos inventorizacijos G. Atliko inventorizaciją H. S. ir T. S. paviljonuose. Buvo surašytas inventorizavimo aktas. Tikrino prekių, esančių tuose paviljonuose, kuriuos jie nuomojosi, likučius ir įsigijimo dokumentus. Inventorizacija buvo atliekama ir šių asmenų namuose. Po visų patikrinimų buvo pateikta užduotis iš FNTT ir pavesta pateikti specialisto išvadą pagal užduotus klausimus. Buvo pateikti dokumentai, kurie išimti inventorizacijos metu, susiję su H. S. ir T. S. prekių įsigijimu. Jų pagrindu surašyta specialisto išvada. Tiria tik tuos asmenis, kurie susiję su išvados pateikimu. Parašas dėl įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės yra privalomas. Negali pasakyti ar negalioja išvada, jei parašo nėra. Prekių įsigijimo kainą nustato pagal pateiktus dokumentus. FNTT pateikė dokumentus, pagal kuriuos didžioji prekių dalis buvo įsigyta iš „R.“. Pirkimo dokumentuose buvo nurodytos kainos, bet buvo pateiktas liudytojo apklausos protokolas, kuriame H. S. pripažino, kad kainos PVM sąskaitose-faktūrose buvo mažesnės negu realiai buvo mokama. Kiek atsimena, buvo vienas prekių užsakymas, kuris galėjo įtakoti išvadą. Prekių užsakymas, pagal kurį UAB „R.“ H. vardu užsakė kiniškas prekes pagal asortimentą, kuris nurodytas sąskaitose faktūrose, o kainos gal 4 kartus didesnės buvo nurodytos. Nustatyta, kad užsakymas iš kiniečių buvo H. S. vardu, kur nurodytos prekės, kurios rastos likučiuose. Kinietiškų prekių kainos ženkliai didesnės. Negali teigti, kad pagal užsakymo lapą buvo tikrai įsigytos prekės. Teigia, kad kainos, nurodytos šiuose užsakymuose buvo realios – tokios, pagal kurias H. S. įsigijo prekių iš tiekėjo. Pagal pateiktus dokumentus ir pagal H. S. paaiškinimą, 2010 m. H. S. prekes pirko tik iš „R.“. Negali tvirtinti, kad pagal užsakymo lapą prekes užsakinėjo UAB „R.“, nes jokių UAB „R.“ rekvizitų ten nebuvo. Negali teigti, kad pagal šitą užsakymą tikrai prekės buvo įsigytos. Kalba apie kainas tų prekių, kurių likučiai buvo rasti inventorizacijos metu pas H. S. Galėjo įsigyti ir ne pagal tą užsakymą. Bet H. S. tvirtina, kad tos prekės įsigytos iš Kinijos ir pagal dokumentus matosi, kad įsigyta iš UAB „R.“, daugiau tuo laikotarpiu nebuvo kito įsigijimo. Tikslios kainos tų drabužių negali nurodyti. Kainos „R.“ sąskaitose-faktūrose nurodytos ženkliai mažesnės negu iš tikrųjų buvo. Remiantis visa informacija, kurią turėjo buvo pripažinta, kad kainos ženkliai mažesnės. Pagal H. S. buhalterinius dokumentus, nustatė, kad ji prekes įsigijo iš UAB „R.“. Vertino PVM sąskaitas-faktūras, „R.“ išrašytas H. S. ir pasirašytas abiejų. H. S. veiklą tyrė pagal pateiktus dokumentus: PVM sąskaitas-faktūros, H. S. pateiktą paaiškinimą, apklausos protokolą, kuriame ji teigia, kad prekes įsigijo tik iš UAB „R.“ ir prekiavo kinietiškomis prekėmis, taip pat vadovavosi logika. Neturi informacijos, už kiek tas prekes pirko UAB „R.“. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą negalima nustatyti, bet pagal kitas aplinkybes padaryta išvada, kad kaina neatitiko tikrovės. Vertino užsakymo lapą (iš H. S. bylos Nr. 1-619-870/2012 2 t., b. l. 149). Šiame dokumente yra nurodytas vardas H., telefonai, nurodytas H. S. namų adresas. Ar šitas užsakymas skirtas „R.“, teigti negali. Nežino, kas įsigijo, bet pagal šį užsakymą prekės buvo įsigytos. Kategoriškos išvados pagal šitą dokumentą neduoda. Neteigia, kad pagal šį dokumentą „R.“ atvežė prekes H. S. Vertino dokumentų visumą. Nesako, kad vienintelis dokumentas lėmė išvadą, kad kainos mažesnės negu nurodyta „R.“ sąskaitose-faktūrose. (40 t., b.l.66-68).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad gali papasakoti apie tą dieną, kai juos tardė. Buvo neseniai mirusi jos vyro motina ir jos motina, jiems buvo sunku. Įėjo keturi žmonės, parodė orderį, kad gresia 8 metai nelaisvės, daug neaiškino, ėmė ieškoti kambariuose neaišku ko. Patyrė stresą, nesuprato, kuo yra kaltinami, niekas negalėjo suprasti kaip jiems buvo sunku. Nesuprato, ko ieškojo, bet taip ir nesurado. Po to jie vyrą nuvežė į sandėlį skaičiuoti prekių, tik per pareigūnus jam galėjo perduoti vaistus. Sandėlyje buvo tyčiojamasi. Žmonės, kurie skaičiavo prekes, patys apsivilkdavo tas prekes ir fotografuodavo vieni kitus. Su viskuo sutiko, ką jiems sakė. Vyras parą buvo sulaikytas, jam buvo labai baisu. Kiek jiems pasakė, tiek sutiko sumokėti. Kad tik leistų dirbti ir ramiai gyventi, sutiko su viskuo, ką jiems sakė. Neprašė nieko peržiūrėti. Suprato, kad nepajėgs kovoti. Vyras išsigando, kai parą jį pralaikė sulaikytą. Jie nesuprato, dėl ko pas juos atėjo ir už ką. Nežino ar pareigūnų veiksmai buvo teisėti ar ne. Kaltinamuosius seniai pažįsta. Matėsi, bendravo kaip draugai. P. pažįsta daug metų, nes vyras su juo bendravo. Prekyba užsiiminėjo jos vyras. Vyras skraidė į Kiniją, apmokėdavo sąskaitas- faktūras, ji jam padėjo. Žino, kad pasirašinėdavo sąskaitas-faktūras pas V. firmoje. Ji kartu važiuodavo į „R.“, bendravo su P. ir V., matė, kas ten dirba, buvo užėjusi į firmą. Nepamena, ar yra pasirašius ant dokumentų, sąskaitų. Už prekių užsakymą atsakingas buvo tik vyras. Kiek atsimena, jei vyras važiavo apmokėti, jis mokėjo pagal sąskaitą. Vyras pasidavė, kai jį sulaikė parai, ten buvo psichologinis spaudimas. Tą dieną, kai pas juos atėjo, ji nebuvo sulaikyta. Kai buvo tikrinami prekių likučiai, ji nevažiavo, vyras tik pasakojo. Prekių pavyzdžius paėmė, po kažkurio laiko, po pusės metų grąžino, tarsi pasityčiojimas buvo. Buvo nupjauta po pusę striukės, yra išlikę, gali parodyti. Buvo išpjauta ekspertizei. Prekės sunaikintos. Kitur prekių nepirkdavo, tik Lietuvoje. Prekių išsirinkime vyras dalyvaudavo. Ji Kinijoje buvo per metus vieną kartą. Verslo susitikimuose nedalyvavo, mate, kad vyras kažką darė, susitkdavo. Jis konsultavosi, rinko kažką. Vyras sakė, kad davė parodymus ir pasirašė dokumentus FNTT. Sakė, kad sutiko su viskuo, ką jam sakė, kad tik nuo jo atstotų. Vyras buvo išsigandęs visų tyrimų, nes tai buvo puolimas. Vyras turėjo advokatą. (40t,. b.l.88-90 ).

Teisiamojo posėdio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu K. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, duotus parodymus: kad daugelį metų pagal verslo liudijimus prekiavo G. turgavietėje vyriškomis ir moteriškomis striukėmis. 2010-2011 metais jis taip pat buvo įsigijęs verslo liudijimus ir jų pagrindu vykdė minėtų prekių prekybą. Prekybą iš dalies vykdė kartu su savo žmona L. M., kuri kaip ir jis savo vardu buvo įsigijusi atitinkamus verslo liudijimus. Jis turėjo išsinuomojęs prekybos vietą (duomenys neskelbtini), esančią pastate, kuris vadinamas „T.“, G. turgavietėje, o jo žmona išsinuomojusi porą prekybos kioskų, esančių G. turgavietės teritorijoje. Taip pat jie su žmona kartu buvo išsinuomoję sandėlio patalpas netoli G. turgavietėje. Visais klausimais, susijusiais su prekių ir sau, ir žmonai pirkimu, dokumentų, susijusių su tais pirkimais, įforminimu, atsiskaitymu už tas prekes bei abiejų apskaitos tvarkymu, visą laiką rūpindavosi jis. Jo žmona tik vykdė prekybą bei kartais nuvykdavo kartu su juo į Kiniją tam, kad ten išsirinktų jiems reikalingų prekių asortimentą. Būdami Kinijoje pastarieji užfiksuodavo sau išrinktų prekių kodus, spalvas, dydžius ir apytiksles kainas, tačiau jokių užstatų Kinijoje niekam nemokėjo. Taip pat Kinijoje užfiksuodavo Kinijos prekeivių koordinates bei kontaktus. Vėliau, grįžęs į Lietuvą, jis susisiekdavo su P. T., kuris jau per šio atstovaujamą UAB „R.“ organizuodavo prekių parvežimą iš Kinijos į Lietuvą. Su P. T. jis buvo susipažinęs G. turgavietėje, tačiau kada ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis, nepamena. Tik prisimena, kad P. T. buvo pasiūlęs jam pirkti per pastarojo įmonę, kurios pavadinimo neminėjo, prekes iš Kinijos, su kuo jis buvo sutikęs, nes pačiam asmeniškai buvo praktiškai neįmanoma parsivežti prekes. Apie tai, kokiose pareigose P. T. dirbo UAB „R.“, jis nežino, nesidomėjo, tačiau, kiek prisimena, pastarojo parašų dokumentuose, susijusiuose su prekių pardavimu ir jam, ir jo žmonai L. M., nebūdavo. Minėtuose dokumentuose buvo pasirašęs kitas asmuo, kurio pavardės neprisimena. Su tuo asmeniu jam asmeniškai bendrauti neteko. Dėl prekių pirkimo per UAB „R.“ jis bendravo tik su P. T. Taigi, grįžęs iš Kinijos su išrinktu prekių asortimentu, jis kreipdavosi į P. T., užsakydamas minėtų prekių parvežimą iš Kinijos į Lietuvą. Kartais pats P. T. pasiūlydavo jam pirkti prekes iš savo turimo asortimento. Kartais jis sutikdavo. Kaip ir su kuo jau toliau P. T. derino visus prekių pirkimo Kinijoje ir jų atvežimo į Lietuvą klausimus, jis nežino, nesidomėjo. Praėjus kuriam laikui po užsakymo, P. T. informuodavo jį, kad reikia sumokėti pinigus už jo užsakytas prekes. Tuomet jis be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų sumokėdavo P. T. šio nurodytas pinigų sumas, kurios kartas nuo karto svyruodavo nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt per vieną kartą. Pinigų perdavimas vykdavo UAB „R.“ ofise, esančiame netoli G. turgavietės (tikslaus adreso nepamena). Pinigus visą laiką perduodavo tiesiogiai į rankas tik P. T.. Jokiems kitiems asmenims pinigų niekada nemokėjo. Ar pinigų perdavimo metu UAB „R.“ ofise būdavo dar kokie asmenys, jis neatkreipdavo dėmesio. Dėl mokėjimus patvirtinančių dokumentų P. T. aiškindavo, kad jie bus išrašyti vėliau, kai bus atvežtos prekės. Jį tai tenkino. Maždaug praėjus mėnesiui ar keliems mėnesiams po minėtų pinigų perdavimo, P. T. susisiekdavo su juo telefonu ir informuodavo, kad prekės jau atvežtos, po ko prekes jam ir jo žmonai į jų sandėlį netoli G. turgavietės atveždavo vaikinas R. M. Jis suprato, kad pastarasis yra UAB „R.“ darbuotojas, nors tiksliai to nežinojo. Prekės buvo atvežamos be dokumentų. Jos būdavo supakuotos į didelius maišus, ant kurių buvo surašyti kažkokie numeriai, kuriuos UAB „R.“ darbuotojai matomai buvo suteikę jam ir jo žmonai, kaip pirkėjams, tačiau tų numerių nepamena. UAB „R.“ vardu surašytus dokumentus, patvirtinančius prekių pardavimą jam ir jo žmonai bei atsiskaitymą už jas, jis atsiimdavo vėliau UAB „R.“ ofise. Jam atėjus į ofisą ir pasiteiravus ten esančio P. T., jam skirti dokumentai visada būdavo jau paruošti ir pasirašyti iš UAB „R.“ pusės jam nežinomo atstovo. Kas juos paruošdavo, kas ir kaip pasirašydavo, nežino. P. T. nurodžius tuos dokumentus, jis juos pasiimdavo nuo stalo, prieš tai pats juose pasirašydamas kaip pirkėjas už savo pirktas prekes. Dokumentus, išrašytus jo žmonai, jis pasiimdavo ir nuveždavo jai. Pastaroji pasitikėdama juo, t. y., kad tie dokumentai yra tvarkingi ir tinkamai apiforminti, pasirašydavo juos kaip pirkėja, po ko jis po vieną jos pasirašytų dokumentų egzempliorių grąžindavo į UAB „R.“ ofisą. Jam užeinant į UAB „R.“ ofisą ir bendraujant jame su P. T., ten kartais matydavo užeinančius ir išeinančius žmones, tačiau į juos nekreipdavo dėmesio, todėl negali pasakyti, kas šie tokie ir ką veikė minėtose patalpose. UAB „R.“ vardu išrašytuose dokumentuose, t. y. PVM sąskaitose-faktūrose bei kasos pajamų orderiuose, kurie buvo skirti ir jam, ir jo žmonai, buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie prekių kainas bei apie jo P. T. už tas prekes sumokėtų pinigų sumas. Pirmu laiku jis bandė paklausti P. T., kodėl UAB „R.“ dokumentuose nurodytos kainos ir sumos neatitinka tikrovės, tačiau šis tik trumpai pasakė kažką tokio, kad taip turi būti. Jis suprato, kad kitokio dokumentų įforminimo nebus, ir neturėdamas kitokio pasirinkimo parsivežti prekes iš Kinijos per kokias kitas įmones, buvo priverstas sutikti su tokiu neteisėtu dokumentų įforminimu, ir daugiau P. T. dėl kainų neklausinėjo. Kokias prekių kainas ir atitinkamai sumokėtas už jas pinigų sumas nurodyti UAB „R.“ dokumentuose, spręsdavo pats P. T. Jis tam neprieštaravo, nors suprato, kad jo realiai už perkamas prekes UAB „R.“ mokamos pinigų sumos yra didesnės, negu UAB „R.“ dokumentuose, patvirtinančiuose prekių pardavimą jam ir jo žmonai, nurodytos sumos. Tačiau, norėdamas toliau vykdyti prekybą, jis buvo priverstas taip elgtis. Apie tai, kad realios prekių kainos ir už jas mokamos pinigų sumos yra didesnės, negu nurodytos UAB „R.“ vardu išrašytuose dokumentuose, jo žmona L. M. nežinojo. Jis jai apie tai nieko nesakė, o su UAB „R.“ atstovais pastaroji pati nebendravo. Pasirašydama tuos dokumentus L. M. buvo įsitikinusi, kad visos dokumentuose nurodytos kainos buvo realios. Kartais kainos UAB „R.“ dokumentuose buvo nurodytos keliolika procentų mažesnės, kartais vos ne dvigubai mažesnės, tačiau vidutiniškai prekių kainos dokumentuose buvo sumažintos kokiais 30 procentų, negu jos kainavo realiai. Toliau jam ir jo žmonai L. M. pagal jų turimus verslo liudijimus prekiaujant per UAB „R.“ įgytomis prekėmis G. turgavietėje, kaip ir priklauso pagal įstatymus buvo vedama jų abiejų privaloma supaprastinta buhalterinė apskaita, o būtent, duomenys apie jų pajamas ir išlaidas buvo įrašomi į jų pajamų ir išlaidų žurnalus. Ir savo, ir žmonos apskaitą tvarkė jis, kadangi būtent jis rūpinosi prekių užpirkimu per UAB „R.“ ir sau, ir žmonai, pats tiesiogiai bendravo su šios įmonės atstovu P. T., o jo žmona tik vykdė prekybą G. turgavietėje, ir jam buvo pačiam tiesiog lengviau tvarkyti jų abiejų apskaitą. L. M. pilnai pasitikėdama juo, patikėjo jam savo apskaitos tvarkymą. Į savo žmonos žurnalą jis visada įrašydavo tik realias jos iš prekių pardavimų gautas pajamas, todėl jos žurnalas buvo pildamas tinkamai. Tačiau į savo žurnalą jis neįrašydavo dalies gautų pajamų, dėl ko atsirado prievolė mokėti kai kuriuos mokesčius. Visus duomenis apie savo realiai gautas pajamas jis deklaravo mokesčių inspekcijai ir sumokėjo jam priskaičiuotus mokesčius (5 t., b. l. 105-106, 115-116, 120-122, 123, 127-128 lapai).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. M. atpažino parodymuose nurodytą P. T. ir R. M. (5 t., b. l. 107-108, 111-112).

2012-04-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu K. M. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 48-53 lapai).

2015 m. sausio 1 d. K. M. mirė.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas L. K. parodė, kad yra pasirašęs specialisto išvadą, esančią 10 t., b. l. 180. Vadovavo patikrinimui, jei pamena, FNNT pareigūnai. Šiuo atveju, jei gerai pamena, nuosavame name prie L. atliko avalynės inventorizaciją. Tikrino moterišką avalynę. Buvo rašoma pavadinimai, modelis. Nepamena, kokie jam kaip specialistui buvo pateikti klausimai. Suskaičiavo pagal aprašą prekes. Ar apskaitytos prekės fizinių asmenų apskaitoje, lygtai buvo pateikti prekių įsigijimo dokumentai. UAB „R.“ tik girdėtas pavadinimas. Batus priderinti prie konkrečios kainos sąskaitoje-faktūroje sudėtinga. Jie visada klausia savininkų, kokia kaina įsigijimo ar pardavimo, jie tik rašo, kokią kainą fiksuoja - ar įsigijimo, ar pardavimo. Jie diktuoja, kai daro inventorizaciją, dokumentų jokių neturi. Paklausia „kaip apskaityta pas jus apskaitoj“, kad vienodai daugmaž būtų, šiuo atveju dokumentai buvo moteriški batai ir kaina bendra tokia, vienoda visiem modeliam. Iš FNTT buvo pateikti dokumentai: prekių įsigijimo dokumentai, pajamų išlaidų apskaitos žurnalai už kažkokius metus. Ar buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, neatsimena. Jeigu parašyta, kad gavo vieną apklausos protokolą, reiškia taip buvo. Jei taip parašė, reiškia, kad muitinės laboratorijos išvada buvo pateikta. Nepamena, ar vadovavosi K. apklausos protokolu. Prekių įsigijimo kaina nustatoma pagal įsigijimo dokumentus, šiuo atveju pagal pajamų-išlaidų žurnalą. Kadangi ten įvairios prekės, galėjo vidutinę prekių įsigijimo kainą parašyti. Išvada tokia, kad UAB „R.“ PVM sąskaitose faktūrose prekių kainos neatitinka tikrovės, sąskaitose-faktūrose nurodytos prekių kainos ženkliai mažesnės negu faktinės. Faktinės – tai inventorizavimo apraše nurodytos kainos. Tikrina daug įmonių ir mato realias kainas tokios avalynės. Ženkliai mažesnės kainos – tai daugiau nei du kartus. Išvada labiau tikėtina. Tikrino šalia esančių pirkėjų įsigijimo dokumentus, reali kaina skiriasi. Kai rašo išvadą, ima šalia esančių parduotuvių pardavimo kainas. Šiuo atveju ūkio objektų, kurie prekiauja kinietiška avalyne tame pačiame G. turguje. Yra ir kinietiški dokumentai, ir Lietuvos dokumentai. Negali pasakyti, iš ko K. įsigijo prekes, atrodo iš Kinijos. Jų įsigijimo kaina ženkliai žemesnė negu rinkoje. Galimai kažkiek kaina priklauso nuo to, iš kur įsigyta ta prekė. Šiuo atveju dauguma prekių buvo iš Kinijos. Nepamena, ar matė prekių įsigijimo Kinijoje dokumentus. Netikrino UAB „R.“, atliko inventorizaciją ir parašė išvadą. Prekės kainos ne tokios, kokios nurodytos sąskaitose-faktūrose. Kainos nerealios. Tai nustatė pagal teisingumo, protingumo kriterijus. Matė tą avalynę, ji negali kainuoti 1 eurą. Negali garantuoti, kad tie batai įsigyti iš „R.“. K., pateikė kad iš „R.“. Nežino ar UAB „R.“ prekės buvo įsigytos iš Kinijos. K. pateikė dokumentus ir matė, kad pirko iš UAB „R.“. Ar iš trečiųjų šalių prekės pateko į bendrijos teritoriją, nesidomėjo. Vadovavosi visais dokumentais, tame tarpe ir muitinės laboratorijos specialisto išvada. Informacija iš muitinės laboratorijos buvo pateikta palyginimui. Jei nori įvertinti realią kainą, kreipiasi į muitinę, veža prekių pavyzdžius jiems ir jie įvertina. Imasi visų priemonių nustatyti tikslesnę kainą. Šiuo atveju FNTT ėmė pavyzdžius, jie kreipėsi į muitinę ir pateikė jiems muitinės išvadą. Savininkas rašė, atrodo, kad dalis prekių buvo iš Kinijos. Kiek pateikė užsakymų lapų, tiek ir aprašė turbūt. Užsakymo lapai buvo vienas iš pateiktų dokumentų vertinant UAB „R.“ sąskaitas-faktūras. Neatsimena ar UAB „R.“ pagal užsakymo lapus ką nors užsakinėjo. Ryšys su UAB „R.“ gal buvo vienintelis, kad tie dokumentai išimti kratų metu pas K. Neatsimena, kaip atrodė užsakymo lapai. Netyrė UAB „R.“ veiklos ir jo apskaitos dokumentų. Tyrėjai nebuvo suformavę kaip reikėtų atsakyti. (40 t. b.l. 112-115).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė V. J. parodė, kad specialisto išvadoje yra jos parašas. Tikrino visą dieną vyrą ir žmoną Ž. Tikrinimas vyko G., taip pat sandėlyje V. Buvo vien tik striukės, jie keliese surašė aktus kiek ir ko buvo rasta. Specialisto išvadą turbūt viena surašinėjo. Nebuvo įprasta, kad ji dalyvautų inventorizacijoje. Jos darbas buvo nustatyti pagal dokumentus ar sumokėti, ar nesumokėti mokesčiai. Šis atvejis buvo išskirtinis. Nepamena, kokie klausimai ir dokumentai buvo jai pateikti. Gali būti, kad jai buvo pateikti įsigijimo dokumentai. UAB „R.“ jai nieko nesako. Tikriausiai išvadoje Ž. prekių tiekėjai buvo nurodyti. Negali prisiminti, kaip buvo vertinama kaina. Negali pakomentuoti, kad sumažintomis kainomis Ž. nuskaitė dalį prekių, nes nežino, pagal ką ji tokią išvadą padarė. Dėl užsakymo lapų iš Kinijos negali pakomentuoti, neprisimena. Pagarsinus specialistės išvada, ji parodė, kad mano, jog toje lentelėje išvardino tai, kas buvo dokumentuose. Buvo apklaustas Ž., kuris pasakė, kad tos kainos sumažintos tris kartus. Turbūt vadovavosi jo parodymais. Gali būti, kad išvada galėtų būti kitokia, jei jo parodymai būtų buvę kitokie. Turbūt vertino jo parodymus, užsakymų lapus, kur kainos kitokios nei UAB „R.“ išrašytose sąskaitose-faktūrose. Negali pakomentuoti ar užsakymo lape yra prekių įsigijimo kaina. Mano, kad tai nėra įsigijimo kaina. Tai kaina, kuri nurodyta dokumente ir tiek. Nežino, ar galėjo UAB „R.“ įsigyti tas pačias prekes mažesne kaina. Savo išvadą patvirtina, ją surašė tik pagal dokumentus, kuriuos turėjo. (40 t., b.l.115-117).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas M. Š. parodė, kad specialisto išvadoje (9 t., b. l. 101) yra jo parašas, išvadą patvirtina. Atsakymas į klausimą, jei dalis prekių apskaityta, kokia nurodyta jų įsigijimo kaina, atsakymas turėtų būti, kad ji neatitinka rinkos kainų. Tiksliai nustatyti, kiek neatitinka kaina, niekas negali, išskyrus tą, kuris įsigijo tas prekes. Neatitinka, jei gerai pamena, dėl muitinės vertinimo, asmenų, kurie įsigijo prekes, juodraščių. Jie važiuodavo į Kiniją, pirkdavo prekes, o savo juodraščiuose rašydavo prekių kainas. Vadovavosi dokumentais ir muitinės išvada, taip pat patys žmonės pripažino apklausos protokole ir tiesiogiai bendraujant. Tiekėjai yra tokie, kurie nurodyti akte. Individualią veiklą vykdantys žmonės privalo savo prekėms turėti įsigijimo dokumentus, juos pateikė, bet nebuvo BAR kodo. Labai abstraktūs dokumentai. Tos prekės, kurios išimtos iš prekybos vietos, rastos inventorizacijos metu. Ar tos prekės atitinka įsigijimo dokumentus, nustatyti negalima. Jei parašyta, kad įsigijimo dokumentai yra ne tik iš UAB „R.“, tai taip ir yra. Tų prekių, kurios buvo rastos patikrinimo metu, kaina neatitinka. Žmonės, kuriuos tikrino, patys pasakė, kad čia konkrečiai yra šitų striukių dokumentas. Jis linkęs žmogumi tikėti. Jei žmogus būtų pateikęs sąskaitas, kuriose kainos atitiktų realias, tai būtų juo patikėjęs. Tikrino ir matė pardavimo kainą. Kainos gal yra užfiksuotos inventorizacijos akte. Pamačius, kad striukė kainuoja 2 litus, tai logiška, kad nerealu. Kinijoje netikrino prieš dešimt metų, nėra ten nuvykęs. Nesako, kad Kinijoj negali kainuoti 2 eurus. Nustatyti ar sąskaita gali atitikti ar negali yra procedūros. Yra muitinės skaičiavimo sistema, muitinė įpareigota nustatinėti prekių kainas, jeigu nėra prekių kainos. Jei ji mažesnė, jie ją apsimokestina pagal savo metodiką. Gali įsigyti prekę fizinis ir juridinis asmuo pigiau, nei nustato muitinė. Nustatė, kad kainos per mažos iš bendros visumos patikrinimo medžiagos, iš to ką teigė pardavėjai. Faktinę kainą gali nustatyti tas žmogus, kuris tiesiogiai sudarė sutartį su kiniečiu. Turbūt matė tuos juodraščius. Negali taip atsakyti, kad tie juodraščiai yra skirti UAB „R.“. Išvadoje turėtų būti parašyta, kokia yra prekių įsigijimo kaina. Vadovavosi A. P. apklausos protokolais. Iš dokumentų negalima nustatyti konkretaus identifikuotino turto. Prekės apskaitytos netiksliai. Prekės yra, bet negalima nustatyti tikslios prekės kainos. Prekės yra, įsigijimo dokumentai netikslūs. Pagal rastas sąskaitas-faktūras sprendė, kad tos prekės negali tiek kainuoti. (40 t., b.l. 117-119).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė N. O. parodė, kad nuo 2014 metų nedirba VMI. Patvirtino, kad jos parašas yra ant specialisto išvados (6 t., b. l. 160-167). Neprisimena kaip buvo rašomos išvados. Neprisimena M. pavardės, nieko neprisimena ir negali pakomentuoti. (40 t., b.l.141).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė D. K. parodė, kad ji surašė išvadą ir ją pasirašė (11 t., b. l. 115-122). Išvada buvo parengta pagal pateiktas užduotis, medžiagą, užduotis gauta iš FNTT. Be pateiktų dokumentų rėmėsi duomenų bazėse esančia informacija. Ji inventorizacijoje nedalyvavo. Iš FNTT, kiek prisimena, gavo prekių pirkimų – pardavimų kvitus, sąskaitas, apmokėjimus, pinigų priėmimo kvitus, apklausos protokolus. Sąskaitas tikrai matė, jei rašė, jos prie išvados yra pateiktos. Neprisimena tik ar pavadinimas buvo sąskaitose-faktūrose ar nebuvo kodo. Reikia kad būtų nurodyti modeliai, kad būtų galima identifikuoti pačią prekę. Ar prekės kodas yra būtinas rekvizitas, negali pasakyti. Atlikdami tyrimą vetino pagal surinktą informaciją. Ir apklausos protokole prekių pirkėjai teigė, kad prekių kiekiai atitiko, bet pinigų sumos sumokėtos neatitiko. Kiek prisimena, buvo pateikti prekių užsakymo lapai, kainos (nurodytos užsakymų lapuose), kur buvo galima nustatyti, kad tos pačios prekės, buvo ir didesnės negu sąskaitoje-faktūroje. Vertinamos visos aplinkybės, visi dokumentai. Tiksliai nurodyta apklausos metu, kas vežė prekes ir kokios kainos. Pats mokėtojas nurodo, kad važiavo prekių užsakinėti, ta įmonė tik atvežė, pateikė sąskaitas, jų prekės užsakytos, kur prekių kaina ženkliai mažesnė. Jei nebūtų apklausos protokolų, būtų prašę FNTT apklausti tuos asmenis. Išvada, kad kainos ženkliai mažesnės, padaryta ne tik pagal apklausos protokolą. Ir protokolas, ir užsakymo lapai vertintini. Ne tik užsakymo lapas susijęs su UAB „R.“, yra apklausos protokolai, kur pats pirkėjas nurodo. Prekės inventorizavimo metu nustatytos iš artikulų. Mokėtojų teigimu tai yra tos prekės. Pačių prekių ji fiziškai nematė. Matė tik dokumentus. Išvada, kad neatitinka kainų yra padaryta remiantis išanalizavus apklausos protokolą, išanalizavus užsakymų lapus. Jei pirko prekę ne „R.“, o R. ar R., turėjo būti prekių įsigijimo dokumentas būtent tų asmenų vardu. Kainos gali būti skirtingos pas pardavėjus, bet jei R. pati pirko, užsakinėjo, turi turėti dokumentus. Nesant kodų artikulų, negalėjo teigti, kad būtent pagal šią sąskaitą buvo rasti likučiai. Prekes vertino dėl jų įsigijimo kainos. Ji „R.“ veiklos netyrė. Išvada duota apie R. išrašytas sąskaitas, o kokias „R.“ išrašinėjo, specialistei nežinoma. Sąskaitos nėra blogos, bet jos formaliai surašytos, neatitinka faktinių aplinkybių. Ji „R.“ tyrimo nedarė, padarė išvadas (tiek, kiek susiję su Rudienės veikla) pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Kiek „R.“ nesumokėjo mokesčių, jos išvadoje nėra atlikta skaičiavimo. Negali pasakyti ar turėjo informaciją, kad prekės jau parduotos. Buvo atlikta inventorizacija, buvo nustatyti kiekiai. Ji su žmonėmis nebendravo. Išvada yra iš pateiktos informacijos. Yra vertinami ne tik buhalteinės apskaitos dokumentai, vertinami ir paaiškinimai, ir apklausos protokolai. (40 t. b.l. 141-144).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė L. J. parodė, kad 12 t., b. l. 165-171 yra jos parašas, ji patvirtina specialisto išvadą. Buvo išrašytas operatyvaus patikrinimo pavedimas, atlikta inventorizacija. Inventorizacija – kai surašomas prekių likučių aktas, į kurį įrašoma prekybai skirtos prekės, rastos prekybos ir sandėliavimo vietoje. Pas tuos asmenis, kurių vardu išrašytas patikrinimo aktas. Kai tikrina fizinius asmenis, kurie vykdo prekybą pagal verslo liudijimą, vienas iš reikalavimų, kad jie turi turėti prekybai skirtų prekių įsigijimo dokumentus. Jei rėmėsi dokumentais, tai jie rasti atliekant operatyvų patikrinimą arba buvo pateikti kitos institucijos. Ji operatyviame patikrinime dalyvavo. Skaičiavo tas prekes dalyvaujant ir fiziniam asmeniui. Kadangi buvo pateikta užduotis, buvo suformuluoti klausimai, ji atsakydama į klausimus dėstė savo mintis, kad pilnai į juos atsakytų. Žinojo, kad atliekami kitų fizinių asmenų patikrinimai. Negali pasakyti ar sutampa su kitų darbuotojų išvadomis, nes kitų išvadų neskaitė. Neįsivaizduoja, kodėl pastraipos sutampa su kitų specialistų išvadomis. Tai, ką inventorizavo, palygino su dokumentais, su tuo, kas surašyta apskaitoje ir padarė išvadą. Rėmėsi tais dokumentais, kurie surašyti išvadoje. Kai buvo suformuota užduotis, buvo pateikti ir dokumentai iš kitos institucijos, kurie buvo išimti kratos metu. Turėjo vertinti visus dokumentus, kurie buvo pateikti. Apskaitos dokumentai – tai prekių įsigijimo dokumentai, registrai, į kuriuos rašomi pirminiai dokumentai. Prekių įsigijimo dokumentai – tai nebūtinai PVM sąskaita-faktūra, gali būti prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas, perdavimo dokumentas. Kai gauna medžiagą iš kitos institucijos, turi įvertinti kiekvieną dokumentą, kurį gauna. Specialisto išvadą pradėjo rašyti ne iš karto atlikus inventorizaciją. Parašyti išvadą tik su patikrinimo aktu neitų. Išankstinės nuomonės rašant išvadą nebuvo. Fiziniai asmenys pateikė UAB „R.“ išrašytus įsigijimo dokumentus, apklausos protokole nurodė, kad prekes gaudavo iš tos įmonės. Turėjo vertinti visumą: įsigijimo dokumentus, apklausos protokolus. Pateikė įvertinimą tų dokumentų, kurie jai buvo pateikti, UAB „R.“ veiklos nevertino. Jei apklausos protokolas būtų kitoks, negali atsakyti, kokia būtų išvada. Tikrino kitus prekiautojus, panašaus asortimento prekes ir tų prekių kaina buvo kitokia. Prisimena, kad apklausos protokole prekiautoja nurodė, kad mokėjo už tas prekes du tris kartus mažiau. Apklausos protokolų duomenys buvo kaip papildoma informacija, kurią vertino. Jei būtų tik prekių įsigijimo dokumentai, nurodytų, kad tik iš įsigijimo dokumentų buvo nurodyta tokia kaina. Vertino ne tik pagal įsigijimo dokumentus, bet ir tą, ką pateikė prekybą vykdantis asmuo, nes jis pirko tas prekes, visur parašai buvo. Įsigijimo dokumentai kartu su apklausos protokolu buvo vertinami. Apklausos protokole asmuo nurodė, kad pagal faktūrą buvo išrašomas kvitas tai sumai kuri nurodyta faktūroje, bet fiziškai buvo sumokama du ar keletą kartų daugiau. (40 t., b.l.181-184).

Teisiamojo posėdžio metu specialiste J. V. parodė, kad po specialisto išvada yra jos parašas. Jiems buvo pateikti tokie daiktai, kokie nurodyti. Tiria viską, ką jiems pateikia, gali būti importo ir eksporto atvejai. Muitinės laboratorija nenustatinėja muitinės vertės, tai daroma Muitinės departamente. Muitinės laboratorija atlieka tyrimus ir nustato muitinės tarif kodą. Kiekvienas kodas turi reikalavimus, jie nustato tuos kodus, kuriems reikia laboratorinių tyrimų. Kodas reikalingas ateičiai, kad būtų galima nustatyti muitinę vertę. Deklaracijoje kodai turi būti nurodyti. Kiek žinoma iš bylos aplinkybių, deklaracijos nebuvo. Gavo tik užduotį ištirti šitas prekes, pateiktus mėginius. Trumpai bylos aplinkybės būna nurodytos. Iš kur į Lietuvą atvežtos prekės nebūna parašyta. Kodai yra vieningi – jei Latvijoje tokie, tai ir Lietuvoje bus tokie. Kodus deklaracijoje nurodo pats vežėjas. Jei prekės be kodo, jos tikriausiai nelegalios. Nesugadinus daikto tikrai neįmanoma atlikti tyrimo. Paimama tokia vieta, kuri reprezentuoja visą rūbą, labiausiai atspindi gaminio visumą. Arba imama iš skirtingų vietų ir daromas jungtinis mėginys. Ištiria konkretų daiktą ir pasako tarif kodą. Ji atsakinga tik už cheminį ištyrimą ir kodo nustatymą. Tas pats kodas fiksuojamas visur, kur reikalauja muitinės dokumentai. Viena prekė turės vieną kodą. Kodai nustatomi ne pagal sagas ir apykakles. Kombinuotoji nomenklatūra turi savo paaiškinimus, kur yra pasakoma kas yra striukė, kas yra paltas. Kaina kodo nustatymo neįtakoja. Kodas yra iš pradžių keturių skaitmenų. Imant pasauliniu mastu yra 6 skaitmenų kodas, Europoje yra 10 skaitmenų kodas. Keturių ženklų kode yra striukės, o einant į detalesnį kodą jos skirstosi pagal sudėtį ir visą kitą. Nėra tokio klasifikavimo žieminės ar ne striukės. Klasifikavime nėra žieminės ar ne. Kiekvienas kodas turi savo reikalavimus. Kiek tas kodas reikalauja informacijos, tiek iš tų skaičių ir matoma. Skiriasi sudėtis, todėl skiriasi kodai. (40 t., b.l.184-186).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė V. P. parodė, kad 6 t., b. l. 89-110 ir 119-125 yra jos parašas. Ji išvadas teikia tik dėl prekių muitinės vertės. Išvadas teikia tik pagal kitų institucijų prašymą. Šiuo atveju FNTT pateikė užduotį nustatyti prekių muitinę vertę toms prekėms, kurios nurodytos laboratorijos specialisto išvadoje. Pačių prekių nemato. Po muitinio įforminimo teisės aktai leidžia atlikti prekių muitinės vertės tikrinimą tik pagal dokumentus ir tam tikrą informaciją. Buvo pateikta muitinės laboratorijos specialisto išvada, kurioje buvo surašyti prekių kodai pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą ir prekių pavadinimai. Tai yra būtinos dvi aplinkybės muitinei vertei nustatyti. Muitinė turi tokią teisę perskaičiuoti muitinę vertę, net jei yra nustatyta prekių muitinė vertė ir deklaruota deklaracijoje. Šiuo atveju deklaracijos nebuvo. Kai prekės muitinė vertė nustatoma muitinio įforminimo metu ir kai yra pirkimo dokumentai ar prekių muitinė vertė būtų nustatyta po muitinės procedūros, keliami reikalavimai prekės muitinei vertei nustatyti yra vienodi. Kai nėra pateikiamos sąskaitos-faktūros, transportavimo, gabenimo dokumentai (tokie šiuo atveju nebuvo pateikti) vis tiek tie patys principai taikomi nustatant prekių muitinę vertę, šiuo atveju tai buvo nustatoma rezerviniu metodu, iš muitinės duomenų nustatyta muitinės vertės. Šiuo atveju užduotyje buvo prašoma nustatyti prekių muitinę vertę. Šiuo atveju tik muitinės turimais duomenimis nustatyta prekių muitinė vertė. Prekės lyginamos su jau deklaruotomis prekėmis tuo pačiu kodu, tuo pačiu pavadinimu. Pavadinimą surašė muitinės laboratorijos specialistas. Yra reikalavimas, kad būtų kuo išsamiau aprašyta prekė deklaruojant, kad būtų galima palyginti su muitinės duomenų bazėje esančiomis prekėmis. Jei būtų parašyta tik toks pavadinimas (trumpa žieminė striukė), kodas būtų toks pat kaip ir eilės kitų striukių, ji prekę atrinktų tuo kodu pagal artimiausią pavadinimą (trumpa žieminė striukė) ir iš esančių duomenų atrinktų pačią mažiausią kainą iš alternatyvių prekių verčių. Prekė su prekiniu ženklu turi atitikti aukštesnius kokybės reikalavimus ir būtų brangesnė. Prekės be išsamaus aprašymo negali lyginti su prekėmis, kurios turi prekinius ženklus, nors kodai būtų vienodi. Jų duomenų bazėje yra vadinamieji patikrinti sandoriai, kurie sugrupuoti pagal prekių kodą ir periodą. Tam tikros prekės tam tikrais periodais gali būti skirtingų kainų. Galėtų būti skirtumas dėl įvežimo į bendriją metų. Kiek prisimena, turėjo informaciją, kurių metų muitinę vertę reikėjo nustatyti. Ar konkrečios prekės buvo Lietuvoje ji nežino Ji teigia, kad jei prekės būtų buvę importuotos į bendrijos muitų teritoriją, jų muitinė vertė būtų tokia kaip nurodyta lentelėje. Į muitinę vertę privalo būti įskaičiuojamos prekių gabenimo išlaidos, kurios yra pateiktos iki prekių įvežimo į muitų teritoriją (iki pirmos bendrijos teritorijos kirtimo vietos). Sandorio vertės metodas yra pagrindinis muitinės vertės nustatymo metodas. Jei būtų pateikti komerciniai dokumentai, prekių pirkimo sąskaita, prekių gabenimo iki bendrijos ir bendrijos teritorijoje dokumentai, pirkimo-pardavimo sutartys, tai būtų muitinė vertė. Muitinė galėtų tikrinti ar ji yra reali ir priimtina muitui skaičiuoti. Ar ji skirtųsi, negali atsakyti. Nuo muitinės vertės skaičiuojamas muitas. Jei buvo įforminta muitinės procedūra, muitinės deklaracija, mano, kad turėjo būti paskaičiuoti importo ir muitų mokesčiai. Negali pasakyti ar vertės galėtų sutapti. Šiuo atveju komercinių dokumentų nėra. Jei turi, nagrinėja komercinius dokumentus, tada sandoris pripažįstamas arba priimtinu už muitinę vertę, arba nepriimtinu už muitinę vertę. Vertė nebūtinai turi sutapti su prekės kaina. Nenormali situacija, kad prekės kaina mažesnė negu prekės muitinė vertė. Tai nėra normalus rinkos dėsnis. Nebent jei prekės ilgai užsigulėjo sandėlyje arba kažkaip pagedę ir importuotojas galėtų pardavinėti pigiau. Nežino, kokia yra duomenų bazė Latvijoje. Negali atsakyti ar ten kaina gali būti mažesnė, bendros sandorių duomenų bazės nėra. Latvijoje vertes nustato pagal tą patį kodeksą. Teisės aktai, reglamentuojantys prekės muitinės vertės nustatymą visoje sąjungoje galioja tie patys. Mano, kad muitinė vertė Lietuvoje ir Latvijoje gali skirtis. Kai nėra kitų dokumentų, turi taikyti iš alternatyvių atrinktų sandorių patį mažiausią. Šie sandoriai yra muitinėje deklaruoti, jau apskaičiuotas muitas ir jie pripažinti taikytinais. Jei bylos medžiagoje aprašyta, kad prekės sulaikytos, pirkimo dokumentų nėra, tai nežino ar galėtų prašyti FNTT pateikti papildomus dokumentus. Jei asmuo kreiptųsi ir prašytų pakeisti muitinę vertę, tada prašytų visų įmanomų dokumentų, kurie galėtų būti muitinei svarbūs, pvz. komerciniai dokumentai (sąskaitos-faktūros), transportavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, sutartys, susirašinėjimai tarp pirkėjo ir pardavėjo. ( 40 t., b.l.186-189, 41 t., b.l.77-79).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. M. parodė, kad specialisto išvadoje, esančioje 14 t., b. l. 56-63 yra jos parašas, šią išvadą patvirtina. Pirma būna muitinės laboratorijos išvada, yra nustatomas prekės kodas, paskui yra išvada surašoma. Prekės yra įvertinamos vadovaujantis Muitinės bendrijos kodekso 28-36 straipsniais. Konkretaus atvejo nežino, gali tik nurodyti pagrindinius principus. Bendri principai - vertė gali būti nustatoma šešiais metodais. Pirmas metodas – sandorio metodas (pinigų suma sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes). Jei muitinei nepateikiami dokumentai dėl pirkimo ir muitinė nėra įtikinama, kiek ta prekė kainavo, yra įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnis, sandorio vertės metodo galima netaikyti. Tada yra peržiūrimi kiti tapačių, panašių metodai: dedukcinis, apskaičiuojamasis. Yra šeštas metodas, kurio pagrindu vertinama specialisto išvadoje prekės, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti bendrijoje. Vyriausybės nutarimo Nr. 1332 12 punkte sakoma, kad galima taikyti duomenų atranką iš nacionalinės bazės. Yra muitinio įvertinimo bazė, atranka reglamentuota muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėse 1b-431, 6 skyriuje. Duomenys atrenkami analizuojant. Į bazę patenka patikrinti duomenys, sandoriai, kurie buvo anksčiau importuoti. Atrenkama tik prekės, kurios tuo metu netikrinamos (pripažinti sandoriai), jos turi būti aprašytos panašiai, turi turėti panašų importo kiekį. Atrenkami keli sandoriai (nuo 3 iki 5), vertė imama mažiausia iš alternatyvių verčių. Atkreipiamas dėmesys į kilmę, jei nerandama tos kilmės šalies prekių vertės, imama panašaus regiono vertė. Jei prekės juda tarp bendrijos šalių, tai vertinimo principai tie patys. Nustato muitinę vertę tik iš trečiųjų šalių importuotoms prekėms. Metodai turi būti nuosekliai taikomi. Kai nėra dokumentų, taikomi tapačių, panašių metodai. Tik kai nieko nėra taikomas šeštas metodas. Prie prekės muitinė gauna dokumentus, kodėl ji tą išvadą rengė. Yra specifikacija kaip bazė sudaroma, ji nesikeičia. Bazė susiformuoja iš trijų mėnesių laikotarpio sandorių, kiekvieną mėnesį duomenys atnaujinami. Muitinėje deklaruojamos prekės, kai yra pirkimas. Jei buvo specialisto išvada, prekių pirkimo, mano, kad nebuvo. Negali pasakyti, kas buvo pateikta šiuo konkrečiu atveju. Greičiausiai prekių įsigijimo dokumentų nematė. Bendrija reglamentuoja, kad kiekviena šalis gali turėti savo nacionalinę bazę, pagal ką nustato muitinę vertę. Mūsų atveju yra patvirtinta sistema, pagal specifikaciją parengta, ten kaupiami duomenys, kuriuos bendrija rekomenduoja kaupti. Muitinės vertės neturi būti analogiškos su Latvija, kadangi į Lietuvą atvažiuoja vienos prekės iš trečiųjų šalių, į Latviją kitos prekės. Teoriškai gali skirtis prekių vertė. Metodai bendrijoje yra vienodi. Taikant šeštą metodą, pritraukia turimus duomenis prie kiek įmanoma panašesnio kiekio. Pirmiausia yra Tarik kodas, prekės aprašymas, žiūrimas artimiausias kiekis iš atrinktų prekių aprašymo. Jei būna keli atvejai, paimamas mažiausias kiekis. Stengiamasi, kad prekių kiekis būtų artimas pagal galimybę. Prekių įsigijimo dokumentas - tai dokumentas, kurio pagrindu prekės buvo nupirktos. Turi būti pirkimas į bendriją, turi būti Invoice, nurodyta prekė ir pinigų vertė. Paprastai asmuo muitinei pateikia apmokėjimo dokumentą. Jiems turėjo būti pateikta ir prekių dokumentas, kuriuo pagrindu prekė pateko į Latviją. Muitinė prašo ir sutarties, kokiu pagrindu yra perkama prekė. Svarbu ne tik vertė, bet ir prekės gabenimas ir licenziniai mokesčiai, kiti dokumentai, kurie galėtų prisidėti. Muitinė vienoda visoje sąjungoje. Prekės paprastai pateikiamos per muitinę. Invoice atsispindi pati aprašyta prekė, jos kiekis, prekės vertė, pristatymo sąlygos, gabenimo sąlygos. Transportavimo dokumentai turėtų būti pridėti papildomai. Deklaruojant asmuo pateikia dokumentus. Kitaip muitinei neaišku, kokia prekės vertė ir ar ji įtikinama. Jei buvo vežama per Latviją, tai taip pat buvo reikalinga pateikti deklaraciją ir kitus dokumentus Latvijoje. Yra pateikiama informacija, kiek už prekę reikia mokėti. Deklaruoja muitinei ta verte ir apskaičiuojami nuo tos vertės mokesčiai – muitas, PVM, akcizas. Įregistruojama deklaracija ir priimama. Transporto išlaidos prisideda prie apmokestinamosios vertės. (41 t., b.l.10-12).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas M. B. parodė, kad byloje susiduriama su pagrindiniu klausimu, kokia būtų prekių kaina. Antra, žinant kainas, kokios galėtų būti realios įmonės gautos pajamos, sąnaudos. Jei būtų nuspręsta kažkokį tyrimą atlikti reikėtų atskaitos taško, kuo remiantis tą kainą galima būtų nustatyti. Reikėtų klausti, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą, pateiktus muitinės departamento skaičiavimus, liudytojų parodymus (ypač jei jie dar kartą buvo apklausti ar patikslino savo parodymus) ir atsižvelgiant į įsigijimo dokumentų duomenis. Iš naujai pateiktų dokumentų į pirmą klausimo dalį, kad būtų labai svarbus atskaitos taškas, nelabai būtų atsakyta. Į klausimus, kurie pateikti prašyme, atsakyti galėtų. Mano, kad teismą domina klausimas, kokios buvo pajamos ir pajamos pagal oficialius dokumentus. Taip pat kokios buvo įmonės sąnaudos, ar įmonė iš tikrųjų pirko prekes tomis kainomis, kurios nurodytos sąskaitose-faktūrose, tačiau į šį klausimą vien tik iš dokumentų atsakyti iš esmės negalima. Galima tik patikrinti ar dokumentai atitinka apskaitą. Galima apskaičiuoti vien tik dokumentų duomenis, visa tai patikrinti ar tai atitinka tvarkytą apskaitą. Bet ar kaina buvo tikrai tokia, kokia buvo nurodyta, sąskaita-faktūroje, atsakyti negali, tokių ekspertizių neatlieka. Mano, kad naujai pateiktuose dokumentuose yra sąnaudų dalis, dokumentai, kurie rodo įsigijimą. Tie dokumentai yra svarbūs. Jie gal duotų šiokią tokią informaciją apie tai, už kiek prekės buvo pirktos ir už kiek parduotos, savikainą galima būtų nustatyti pagal dokumentus. Savarankiškai patikrinti, iš kur įmonė įsigijo prekes, ar pateikti duomenys atitinka, negali. (42 t., b.l.2-36).

Teisiamajame posėdyje VMI atstovas ieškinį palaikė (41 t., b.l.47-48).

Teisiamajame posėdyje papildomai apklausta liudytoja V. B. į klausimus atsakė, kad gabenimo važtaraščio numeris parodo tik gabenimo važtaraštį. Dėl 2010-10-27 J. V. dokumento paaiškino, kad dokumentas pasirašytas su pardavimu, jis atspindi tik pardavimą kada veža su kroviniu. 2010-10-19 dokumentas dėl parduotų prekių atspindi vykdomą realizaciją M.. Sąskaitoje-faktūroje matosi visi pinigai, pardavimo kaina, PVM, kiek asmuo skolingas. Gg02 jo kodas pirkėjo, VMI išduoda kažkokį registracijos dokumentą. 704 kodas- tai bankas. Darė suvestines ir sau.Tie kodai buvo 2004 metų. Nuo tų laikų yra tie kodai likę. Tie kodai būdavo perduodami muitinės departamentui. Pagal kodus muitinės departamentui, darydavo intrastatą. Atiduodavo INVOICE ką gaunam prekes, tarpininkas suvesdavo ir muitinės departamentui pateikdavo. Teikdavo Intrastatus, samdydavo įmonę UAB „ Ž.“. Mokėjo pinigus kaip muitinės tarpininkui, išeidavo iki 10 000 litų su PVM. Visom prekėm, kurias įveždavo iš ES. Prekėms, kurias įveždavo iš Latvijos, ES. Jei ribą pasiekdavo, išvežtų buvo 500 000 irgi į ES šalį. Įmonėje nebuvo tokių išvežtų, už 450 000 Lt buvo įvežtų. Pagal tą ribą turėjo teikti. Yra reglamentu nustatyta prekių kombinuotoji kodų nomenklatūra, tam kad atitiktų bendrąjį muitų tarifo ir bendrijos užsienio prekybos statistikos bei kitų bendrijos politikos krypčių susijusių su prekių importu arba eksportu reikalavimus.Prekės suvedamos pagal kodus. Prekės kai gaunamos, jos užpajamuojamos kodu, eina iš kodo kada paskui parduodamos. Kodą nustatė pati įmonė.Tik kompiuteryje gali būti kortelė kam kada parduota prekės, buhalterijoje nesimato. Iš gavimo yra tokia kortelė, o taip tiktai matosi pagal kokias sąskaitas kam parduota.FIFO metodu, jei tokia panaši prekė, eina ant tos prekės, tiesiai ant to kodo kur pajamavimo dokumentas, ant tos pačios prekės eina jau kitas INVOICE.Savikaina atsispindėdavo - Pardavimo suma, kaina. Kiek tikrino tai tikrai visumoj viskas tvarkoj. Viską žiūrėjo savikainas, kainas, užpirkimus VMI tikrino. Kai tikrino, viskas tvarkinga buvo. Nėra tos sistemos, kai FNTT paėmė kompiuterius, viską išdarkė, išdraskė; Buvo nunešta, žiūrėjo FNTT specialistai.Čia 2010 metai. Prašydavo VMI atspausdinti, kad matytųsi kam parduota, koks pirkėjas, sąskaita. Žiūrėdavo kokia kaina parduota, tokios suvestinės. Tokios suvestinės jie prašydavo. Buhalterijoj ir registruotuose jie nebūtini. 2010 metais nebuvo minuso.Čia 2009 metai. Visumoj pelnas buvo nepaskirstytas. Minusas buvo, daug išlaidų, veiklos sąnaudų, gal transporto nusidėvėjimas, gal avarija kažkokia. Didesnės išlaidos išėjo kažkam, visą laiką įmonė dirbo pelningai. Buvo pelnas susikaupęs apie 200 000 litų. Kada išėjo nuostolis, tada vėl pelnas, tada jis pasidengia. Čia 2009 metai. 2010 metais buvo pelnas. 2009 metais nuostolis 115 000 litų.2011 metais spalio mėnesį užsidarė įmonė.Visa veikla buvo sustabdyta. Atsiskaitysi su VMI reikėjo, PVM sumokėti, viskas buvo sustabdyta. Buvo atimti dokumentai. Kompiuteris atimtas. Ataskaitoj 204 formoj turi matytis kokie buvo mokesčiai.Likutis 202 630 dar nepaskirstytas. Nurodoma 115 000 Lt už 2009 metus buvo nuostolis. Taip, buvo galima sumažinti apmokestinamąjį pelną už sekančius metus. Iki gegužės pabaigos reikia pateikti balansą. Už 2010 metus teikiama 2011 metais. 2010 metais įmonė dirbo pelningai. Tik 2009 m. nuostolis buvo. Praktiškai įmonė turėjo pelną. 202 630 buvo pasilikę nuo visų laikotarpių. Pasidengė nuostolis.Muitinės tarpininkui atiduodavo UAB „R.“ INVOICE, suvestines, jie pildo intrastatą. Prekės suvestos iš INVOICE.

Teisiamajame posėdyje papildomai apklausta specialistė V. P. į klausimus atsakė,, kad Intrastatas - teikiamos deklaracijos, kai prekės tiekiamos ES viduje. Prekės, kurios yra tiekiamos tarp ES valstybių. Prekės vaikšto tarp ES šalių.Ten kur yra importas įforminimas turi reikšmės dėl kilmės šalies. Importo deklaracija kiek suprantu buvo Latvijoje.Įmonės būtinai turi teikti intrastato ataskaitą nuo 2004 m. Tai privalomas dalykas. Visos prekės, kurios klasifikuojamos pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą, turi būti sugrupuojamos ir pagal atskiras taisykles teikiamos intrastato deklaracijos. Deklaracijų reikšmė - statistika žinoma tarp bendrijos šalių, kaip vyksta prekyba.Muitinės intrastato ataskaitas tik surenka, už jų priežiūrą ir kontrolę yra atsakinga VMI. Mūsų pareiga rinkti intrastato ataskaitas.Į VMI toliau keliauja intrastato ataskaitos. Už duomenų pateikimą atsakingas pats asmuo ir už jų teisingumą.. Jeigu muitinė patikrina importo deklaraciją dėl prekių iš trečių šalių. Kiekviena prekė turi būti suklasifikuota pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą. Visoje Europoje, visi kodai yra vienodi visose valstybėse. Kodus nustatinėjo kolegė iš laboratorijos.Pvz. laboratorija šitų dokumentų, tuo tiki 99 proc. nematė, jie buvo sulaikyti. Po vieną prekę buvo pateikta laboratorijai ištyrimui, kad nustatytų tikrą kodą. Jei FNTT buvo pateikta užduotis nustatyti kodą, svorius, muitinę vertę, tai ir buvo padaryta. Taip, yra 6 vertinimo metodai. Tirta 6 metodu, yra atliekamas visas tyrimas ir yra nustatoma kas čia per prekė, ir sveria ir matuoja ir cheminę sudėtį nagrinėja. Kad nustatyti teisingai prekės kodą ir muitinę vertę, reikia labai išsamiai žinoti prekės aprašymą. Čia galima žiūrėti per LITAR, yra laisvas prisijungimas prie TARIC, LITAR. Jei muitinio įforminimo metu kyla klausimas dėl prekės kodo, uosto pareigūnas turi teisę paimti prekės mėginį. Jei pvz. asmuo sako, kad prekės kodas 6403, o muitinės pareigūnui kyla įtarimas, kad čia ne toks kodas, gali būti imamas mėginys, siunčiama į laboratoriją, administraciją ir nustatomas tikras prekės kodas. Kodas aktualus dėl išmuitinimo.Pagal pateiktą informaciją ir užduotį, nežinojo kad prekės pirktos iš Latvijos įmonės.Buvo tokia informacija, kad UAB „R.“ prekiavo iš Kinijos įsigytomis prekėmis. Taip, mes vadovavomės šia užduotimi.Svarbiau prekių kiniška kilmė. Iš kur jos atkeliavo, nustatant muitinę vertę, nėra labai aktualu. Man aktualu prekės kodas, pavadinimas, kilmė, jų kiekiai.Muitą moka tas kas importuoja. Muitas čia ir nebuvo skaičiuotas.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. M. atpažino parodymuose nurodytą P. T. ir R. M. (t. 5, b. l. 107-108, 111-112).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06 baudžiamuoju įsakymu K. M. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 48-53).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu H. A. atpažino apklausoje nurodytus P. T. ir R. M. (t. 6, b. l. 134-137).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-27 baudžiamuoju įsakymu H. A. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 57-62).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu H. A. atpažino apklausoje nurodytus P. T. ir R. M. (t. 6, b. l. 134-137).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-27 baudžiamuoju įsakymu H. A. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 57-62).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu N. V. atpažino apklausoje nurodytą R. M. ir Š. K. (t. 7, b. l. 86-87, 90-91).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-26 baudžiamuoju įsakymu N. V. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 159-162).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu J. Š. atpažino apklausoje nurodytus P. T. ir R. M. (t. 8, b. l. 6-9).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-22 baudžiamuoju įsakymu J. Š. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 74-82).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu H. S. atpažino apklausoje nurodytus P. T. ir R. M. (t. 8, b. l. 118-121).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-29 baudžiamuoju įsakymu H. S. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 staipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 86-90).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu A. P. atpažino apklausoje nurodytus R. M. ir A. R. (t. 9, b. l. 53-56).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 baudžiamuoju įsakymu A. P. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 117-123 lapai).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-15 baudžiamuoju įsakymu R. Ž. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 128-132).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu J. S. K. atpažino apklausoje nurodytus P. T., V. O. ir R. M. (t. 10, b. l. 149-155).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-15 baudžiamuoju įsakymu J. S. K. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 141-147).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-20 baudžiamuoju įsakymu A. R. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 174-176).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu R. S. atpažino apklausoje nurodytus P. T., V. O., V. G., V. L. B., R. M. (t. 12, b. l. 18-27).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-24 baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 106-109).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu D. J. atpažino apklausoje nurodytus P. T., V. T., V. O., V. G., Valę L. B., R. M. (t. 12, b. l. 126-138).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-17 baudžiamuoju įsakymu D. J. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 94-100).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu O. D. atpažino apklausoje nurodytą P. T. (t. 21, b. l. 76-77).

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-01-05 nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą O. D. atžvilgiu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 2, b. l. 7-13).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu R. M. atpažino apklausoje nurodytus „G.“ prekeivius K. M., N. V., A. P. ir A. P. (t. 25, b. l. 161-168).

Pagal 2017-05-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą Nr. (21.73-32)363-16 dėl UAB „R.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo bei pagal šią specialisto išvadą surašiusios VMI Kontrolės departamento 2-ojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. P. paaiškinimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2011-09-22 UAB „R.“ išrašė K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. PVM sąskaitas-faktūras 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796, bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai. Šios PVM sąskaitos-faktūros buvo įtrauktos į UAB „R.“ apskaitą o jose nurodyti duomenys apie pardavimus ir pajamas - į UAB „R.“ PVM deklaracijas už 2011 m. sausio - gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius bei 2010 m. metinę pelno mokesčių deklaraciją, kurios per elektroninę deklaravimo sistemą 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-05-31, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24, 2012-06-01 buvo pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu UAB „R.“ iš pirkėjų K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. realiai gavo ne mažiau kaip 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tarp jų ir 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM didesnes pajamas, negu pagal nurodytus dokumentus buvo apskaitytos įmonės apskaitos registruose ir nurodytose PVM deklaracijose. Dėl to UAB „R.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,90 Eur) PVM ir pelno mokesčio, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio. Taip pat nustatyta, kad UAB „R.“ neapskaitė gautų pajamų už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas. UAB „R.“ neapskaitydama ir nedeklaruodama visų pajamų už parduotas prekes, įrašydama į deklaracijas ir apskaitos registrus neteisingus duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) nuostatas iškreipdama tikruosius duomenis apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10 (t. 29, b. l. 1-155).

Prie Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados Nr. (21.73-32)363-16 dėl UAB „R.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo pridėtos UAB „R.“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2010 m. sausio - gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius bei metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2010 m. (t. 29, b. l. 118-152).

Pagal Vilniaus AVMI specialisto išvadas: 2012-02-24 Nr. (4.65)-86-7, 2012-02-29 Nr.(4.65)-86-10, 2012-03-12 Nr. (4.65)-86-11, 2012-03-23 Nr. (4.65)-86-15, 2012-03-26 Nr. (4.65)-86-14, 2012-04-20 Nr. (4.65)-86-24, 2012-06-08 Nr. (4.65)-86-29, 2012-12-27 Nr. (4.65)-86-37, 2013-04-22 Nr. (4.65)-86-16, 2013-05-21 Nr. 86-21, 2013-09-23 Nr. (27.13)-86-46, atlikus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., kaip gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad 2010-2011 m. K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., vykdant prekybą turgavietėse, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatą, nurodančią, kad „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, buvo panaudotos šioje veikloje juridinės galios neturinčios UAB „R.“ vardu nurodytiems asmenims išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurios neatitinka tikrovės, nes šiuose dokumentuose nurodytos prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės kainos (t. 5, b. l. 157-194; t. 6, b. l. 1-74, 160-175; t. 7, b. l. 1-57, 118-178, t. 8, b. l. 43-99, 149-198, t. 9, b. l. 1-22, 101-192; t. 10, b. l. 1-10, 89-126, 188-194; t. 11, b. l. 1-61, 115-190; t. 12, b. l. 63-112, 165-182).

Muitinės laboratorijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muito įvertinimo skyriaus specialisto išvadose 2012-01-26 Nr. 2C0014, 2012-02-14 Nr. 2C0016, 2012-03-08 Nr. 2C0020, 2012-03-14 Nr. 2C0022, 2012-03-20 Nr. 2C0023, 2012-03-21 Nr. 2C0024, 2012-03-23 Nr. 2C0025, 2012-04-27 Nr. 2C0027, 2012-05-04 Nr.2C0029, 2012-05-09 Nr.2C0030, 2012-05-22 Nr. 2C0031, 2012-07-16 Nr. 2C0037, 2012-08-07 Nr. 2C0039, 2012-08-10 Nr. 2C0040, 2013-11-29 Nr. 3C0075, kuriose, atlikus iš UAB „R.“, per kurią buvo parduodamos prekės, bei iš K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., kurie pirko prekes per UAB „R.“ bei jomis prekiavo, paimtų prekių vertės nustatymo tyrimus, nustatyta, kad tyrimo metu iš minėtų juridinio ir fizinių asmenų paimtų prekių vertė yra nuo kelių iki keliolikos kartų didesnė, negu nurodyta UAB „R.“ vardu išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose (t. 5, b. l. 132-148; t. 6, b. l. 78-125, 148-157; t. 7, b. l. 64-76, 96-113, 181-195, t. 8, b. l. 21-36, 102-113, 134-144; t. 9, b. l. 27-43, 80-93, t. 10, b. l. 15-38, 62-80, 129-143, 168-183, t. 11, b. l. 63-73, 92-108, t. 12, b. l. 2-14, 48-58, 114-121, 152-161, 184-189; t. 28, b. l. 152-157; t. 29, b. l. 168-182).

Ikiteisminio tyrimo 2011-10-10, 2011-10-11 kratų metu iš K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. gyvenamųjų ir prekybos vietų bei UAB „R.“ buveinės patalpų su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais paimti, taip pat pagal 2012-05-15 reikalavimą pateikti UAB „R.“ pirminiai apskaitos dokumentai: PVM sąskaitos-faktūros 2010-01-25 Nr. ROB/06369, 2010-01-26 Nr. ROB/06372, 2010-01-26 Nr. ROB/06373, 2010-02-01 Nr. ROB/06374, 2010-02-24 Nr. ROB/06411, 2010-03-18 Nr. ROB/06446, 2010-03-18 Nr. ROB/06447, 2010-04-02 Nr. ROB/06489, 2010-04-02 Nr. ROB/06490, 2010-04-08 Nr. ROB/06506, 2010-04-09 Nr. ROB/06509, 2010-04-09 Nr. ROB/06510, 2010-04-16 Nr. ROB/06551, 2010-04-20 Nr. ROB/06564, 2010-04-20 Nr. ROB/06563, 2010-04-26 Nr. ROB/06586, 2010-04-26 Nr. ROB/06587, 2010-05-13 Nr. ROB/06605, 2010-05-24 Nr. ROB/06620, 2010-05-24 Nr. ROB/06619, 2010-05-24 Nr. ROB/06621, 2010-05-26 Nr. ROB/06626, 2010-06-08 Nr. ROB/06643, 2010-06-09 Nr. ROB/06654, 2010-06-10 Nr. ROB/06658, 2010-06-10 Nr. ROB/06659, 2010-07-08 Nr. ROB/06680, 2010-07-13 Nr. ROB/06693, 2010-07-13 Nr. ROB/06694, 2010-07-13 Nr. ROB/06698, 2010-07-15 Nr. ROB/06714, 2010-07-21 Nr. ROB/06719, 2010-07-22 Nr. ROB/06729, 2010-07-27 Nr. ROB/06741, 2010-07-27 Nr. ROB/06744, 2010-08-25 Nr. ROB/06787, 2010-08-25 Nr. ROB/06788, 2010-08-27 Nr. ROB/06792, 2010-08-27 Nr. ROB/06793, 2010-09-03 Nr. ROB/06807, 2010-09-07 Nr. ROB/06818, 2010-09-07 Nr. ROB/06819, 2010-09-27 Nr. ROB/06860, 2010-10-05 Nr. ROB/06887, 2010-10-05 Nr. ROB/06888, 2010-10-13 Nr. ROB/06910, 2010-10-13 Nr. ROB/06914, 2010-10-13 Nr. ROB/06915, 2010-10-13 Nr. ROB/06916, 2010-10-13 Nr. ROB/06917, 2010-10-19 Nr. ROB/06933, 2010-10-19 Nr. ROB/06934, 2010-10-26 Nr. ROB/06964, 2010-10-26 Nr. ROB/06965, 2010-10-26 Nr. ROB/06968, 2010-10-28 Nr. ROB/06994, 2010-10-28 Nr. ROB/06995, 2010-11-15 Nr. ROB/07021, 2010-11-15 Nr. ROB/07022, 2010-11-15 Nr. ROB/07024, 2010-11-15 Nr. ROB/07025, 2010-11-15 Nr. ROB/07028, 2010-11-15 Nr. ROB/07229, 2010-11-22 Nr. ROB/07038, 2010-11-26 Nr. ROB/07055, 2010-12-01 Nr. ROB/07074, 2010-12-01 Nr. ROB/07078, 2011-01-14 Nr. ROB/07157, 2011-02-04 Nr. ROB/07174, 2011-02-04 Nr. ROB/07175, 2011-02-07 Nr. ROB/07184, 2011-02-14 Nr. ROB/07206, 2011-02-14 Nr. ROB/07207, 2011-03-01 Nr. ROB/07230, 2011-03-07 Nr. ROB/07244, 2011-03-15 Nr. ROB/07265, 2011-03-23 Nr. ROB/07299, 2011-04-01 Nr. ROB/07319, 2011-04-01 Nr. ROB/07322, 2011-04-04 Nr. ROB/07327, 2011-04-04 Nr. ROB/07328, 2011-04-05 Nr. ROB/07330, 2011-04-05 Nr. ROB/07335, 2011-04-11 Nr. ROB/07343, 2011-04-12 Nr. ROB/07356, 2011-04-14 Nr. ROB/07369, 2011-04-22 Nr. ROB/07389, 2011-05-02 Nr. ROB/07402, 2011-05-10 Nr. ROB/07420, 2011-05-12 Nr. ROB/07436, 2011-05-26 Nr. ROB/07465, 2011-05-26 Nr. ROB/07466, 2011-06-14 Nr. ROB/07521, 2011-06-16 Nr. ROB/07526, 2011-06-16 Nr. ROB/07527, 2011-06-23 Nr. ROB/07532, 2011-06-23 Nr. ROB/07533, 2011-06-23 Nr. ROB/07537, 2011-06-29 Nr. ROB/07547, 2011-06-30 Nr. ROB/07550, 2011-06-30 Nr. ROB/07551, 2011-07-27 Nr. ROB/07597, 2011-07-27 Nr. ROB/07602, 2011-07-29 Nr. ROB/07614, 2011-07-29 Nr. ROB/07615, 2011-07-29 Nr. ROB/07616, 2011-07-29 Nr. ROB/07617, 2011-08-02 Nr. ROB/07625, 2011-08-03 Nr. ROB/07635, 2011-08-05 Nr. ROB/07646, 2011-08-05 Nr. ROB/07647, 2011-08-19 Nr. ROB/07660, 2011-08-19 Nr. ROB/07662, 2011-08-19 Nr. ROB/07664, 2011-08-24 Nr. ROB/07675, 2011-08-25 Nr. ROB/07679, 2011-08-25 Nr. ROB/07683, 2011-09-02 Nr. ROB/07700, 2011-09-02 Nr. ROB/07701, 2011-09-02 Nr. ROB/07703, 2011-09-06 Nr. ROB/07723, 2011-09-06 Nr. ROB/07724, 2011-09-07 Nr. ROB/07732, 2011-09-08 Nr. ROB/07735, 2011-09-13 Nr. ROB/07750, 2011-09-13 Nr. ROB/07751, 2011-09-22 Nr. ROB/07792, 2011-09-22 Nr. ROB/07796 ir pinigų priėmimo kvitai 2010-01-25 Nr. 8514414, 2010-01-26 Nr. 8514417, 2010-01-26 Nr. 8514418, 2010-02-01 Nr. 8514419, 2010-02-24 Nr. 8514456, 2010-03-18 Nr. 8514489, 2010-03-18 Nr. 8514490, 2010-04-02 Nr. 8514533, 2010-04-02 Nr. 8514534, 2010-04-08 Nr. 8514549, 2010-04-09 Nr. 8514552, 2010-04-09 Nr. 8514553, 2010-04-16 Nr. 8514595, 2010-04-20 Nr. 8514605, 2010-04-20 Nr. 8514606, 2010-04-26 Nr. 8514628, 2010-04-26 Nr. 8514629, 2010-05-13 Nr. 8514645, 2010-05-24 Nr. 8514659, 2010-05-24 Nr. 8514660, 2010-05-24 Nr. 8514661, 2010-05-26 Nr. 8514666, 2010-06-08 Nr. 8514682, 2010-06-09 Nr. 8514693, 2010-06-10 Nr. 8514697, 2010-06-10 Nr. 8514698, 2010-07-08 Nr. 8514716, 2010-07-13 Nr. 8514729, 2010-07-13 Nr. 8514730, 2010-07-13 Nr. 8514734, 2010-07-15 Nr. 8514749, 2010-07-21 Nr. 8514754, 2010-07-22 Nr. 8514763, 2010-07-27 Nr. 8514775, 2010-07-27 Nr. 8514778, 2010-08-03 Nr. 8514833, 2010-08-25 Nr. 8514818, 2010-08-25 Nr. 8514819, 2010-08-27 Nr. 8514823, 2010-08-27 Nr. 8514824, 2010-09-07 Nr. 8514843, 2010-09-07 Nr. 8514844, 2010-09-27 Nr. 5814876, 2010-10-05 Nr. 8514900, 2010-10-05 Nr. 8514901, 2010-10-13 Nr. 8514923, 2010-10-13 Nr. 8514927, 2010-10-13 Nr. 8514928, 2010-10-13 Nr. 8514929, 2010-10-13 Nr. 8514930, 2010-10-19 Nr. 8514945, 2010-10-19 Nr. 8514946, 2010-10-26 Nr. 8514977, 2010-10-26 Nr. 8514978, 2010-10-26 Nr. 8514981, 2010-10-28 Nr. 1069505, 2010-10-28 Nr. 1069506, 2010-11-15 Nr. 1069529, 2010-11-15 Nr. 1069530, 2010-11-15 Nr. 1069532, 2010-11-15 Nr. 1069533, 2010-11-15 Nr. 1069536, 2010-11-15 Nr. 1069537, 2010-11-22 Nr. 1069546, 2010-11-26 Nr. 1069563, 2010-12-01 Nr. 1069577, 2010-12-01 Nr. 1069581, 2011-01-14 Nr. 1069552, 2011-02-04 Nr. 1069669, 2011-02-04 Nr. 1069670, 2011-02-07 Nr. 1069679, 2011-02-14 Nr. 1069698, 2011-02-14 Nr. 1069699, 2011-03-01 Nr. 1069722, 2011-03-07 Nr. 1069735, 2011-03-15 Nr. 1069755, 2011-03-23 Nr. 1069786, 2011-04-01 Nr. 1069803, 2011-04-01 Nr. 1069806, 2011-04-04 Nr. 1069811, 2011-04-04 Nr. 1069812, 2011-04-05 Nr. 1069814, 2011-04-05 Nr. 1069819, 2011-04-11 Nr. 1069826, 2011-04-12 Nr. 1069838, 2011-04-14 Nr. 1069848, 2011-04-22 Nr. 1069868, 2011-05-02 Nr. 1069881, 2011-05-10 Nr. 1069897, 2011-05-12 Nr. 1069913, 2011-05-26 Nr. 1069939, 2011-05-26 Nr. 1069940, 2011-06-14 Nr. 1069986, 2011-06-16 Nr. 1069991, 2011-06-16 Nr. 1069992, 2011-06-23 Nr. 1069996, 2011-06-23 Nr. 1069997, 2011-06-23 Nr. 1070001, 2011-06-29 Nr. 1070011, 2011-06-30 Nr. 1070014, 2011-06-30 Nr. 1070015, 2011-07-27 Nr. 1070057, 2011-07-27 Nr. 1070062, 2011-07-29 Nr. 1070072, 2011-07-29 Nr. 1070073, 2011-07-29 Nr. 1070074, 2011-07-29 Nr. 1070075, 2011-08-02 Nr. 1070084, 2011-08-03 Nr. 1070093, 2011-08-05 Nr. 1070102, 2011-08-05 Nr. 1070103, 2011-08-19 Nr. 1070116, 2011-08-19 Nr. 1070118, 2011-08-19 Nr. 1070120, 2011-08-24 Nr. 1070130, 2011-08-25 Nr. 1070138, 2011-09-02 Nr. 1070154, 2011-09-02 Nr. 1070155, 2011-09-02 Nr. 1070157, 2011-09-06 Nr. 1070174, 2011-09-06 Nr. 1070176, 2011-09-07 Nr. 1070184, 2011-09-08 Nr. 1070185, 2011-09-13 Nr. 1070199, 2011-09-13 Nr. 1070200, 2011-09-22 Nr. 1070238, 2011-09-22 Nr. 1070242, 2011-09-25 Nr. 1070134, išrašyti K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. (t. 5, b. l. 132-148; t. 6, b. l. 1-18, 33-52, 148-157; t. 7 b. l. 1-22, 96-113, 146-151; t. 8, b. l. 21-36, 69-87, 134-144, 173-198; t. 9, b. l. 1-10, 80-96, 125-143; t. 10, b. l. 62-80, 105-120, 168-183; t. 11, b. l. 18-33, 92-108, 151-159; t. 12, b. l. 48-58, 87-96, 152-161, 178-179; t. 28, b. l. 152-154, 158-161, predai – dėžės Nr. 1, 2).

2011-10-10 kratos metu iš UAB „R.“ buveinės patalpų bei 2012-05-15 pagal reikalavimą pateikti įvairūs UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 28, b.1. 52-154, 158-159, 161; priedai – segtuvai su dokumentais dėžėse Nr. 1, 2).

2011-10-10 kratos metu iš UAB „R.“ buveinės patalpų paimtas bei 2014-04-07 apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris ir iš jame įrašytos buhalterinės apskaitos programos išspausdinti UAB „R.“ pirkimų ir pardavimų registrų duomenys už 2008-2011 m. (t. 28, b. l. 152-154, 158-159, 175-177).

2011-10-10 kratos metu iš O. D. gyvenamosios vietos paimta ir 2015-12-14 apžiūrėta užrašų knygutė su įvairiais rankraštiniais užrašais, tarp kurių yra užrašas dėl pinigų (49300 ir 19895 JAV dolerių) gavimo iš P. T. (t. 21, b. l. 100-108).

2011-10-10 kratos metu iš V. T. gyvenamosios vietos paimti ir 2014-04-29 apžiūrėti lapukai su rankraštiniais užrašais, dalis kurių susideda iš įvairių vardų ir pinigų sumų (t. 31, b. l. 143-147, 160-162; priedas – lapukai su užrašais dėžėje Nr. 3).

2011-10-10 kratos metu iš V. G. gyvenamosios vietos paimti ir 2017-12-07 apžiūrėti lapai su įvairiais rankraštiniais užrašais, susidedančių iš datų, prekių pavadinimų, jų kodų, kiekių, svorių, kainų ir pinigų sumų (t. 24, b. l. 8-14, 21-22; priedas – lapai su užrašais dėžėje Nr. 3).

Telefoninių pokalbių išklotinės (3 t., b.l. 3-20).

Dėl liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu vertinimo

Pagal teismų praktiką, teismas turi remtis visais bylos duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai ( BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys) ir pan.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P., kuri buvo nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, baudą sumokėjo, duoti parodymus atsisakė. Nors kaltinamojo V. O. gynėja ir UAB “R.“ atstovė teigė, jog teismas išgasdino ją, įspėdamas dėl baudžiamosios atsakomybės, vienok, pažymėtina, teismas priėmė 2018 m. gegužės 16 d. nutartį, kurioje pasisakė dėl liudytojos A. P. apklausos ypatumų, kadangi šios liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo galima patikrinti teisme, teismas vertina juos kaip byloje esantį rašytinį įrodymą. Dėl kitų liudytojų, apklaustų vėliau – teismas jų neįspėjo, taikydamas BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ypatumus.

Teismo posėdžio metu liudytojai, kurie buvo nuteisti baudžiamaisiais įskakymais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, išskyrus A. R., kuris nuteistas pagal BK 300 straispnio 1 dalį, t.y. H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., tvirtino, kad UAB „R.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už prekes nurodytos pinigų sumos atitiko faktiškai įmonei sumokėtas sumas. Šie parodymai iš esmės skyrėsi nuo parodymų, jų duotų ikiteisminio tyrimo metu.

BPK 276 straipsnyje išdėstyti atvejai, kada gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu teismas perskaitė šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, uždavė klausimus šiems liudytojams, kodėl jie pakeitė parodymus. Liudytojai H. A., N. V., J. Š., H. S., A. P., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., J. D., R. M. teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų (teigė, kad jiems kalėjimu grasino turėjas S. V. bei tyrėjas V.), kad jiems buvo sudarytos nežmoniškos sąlygos (nedavė pavalgyti, ankstyvą rytą atliko kratas), kad jie norėjo pasilengvinti savo teisinę padėtį, todėl pasirašė po parodymais, nors parodymai neva buvo užrašyti ne pagal jų paaiškinimus. Vienok, į teismo klausimus visi šie liudytojai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neskundė. Atskirai pažymėtina, jog liudytojai tvirtino teismui, kad beprasmiška buvo skųsti FNTT pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus, nes neva, jie yra susiję su prokuratūra, tačiau į teismo klausimus, ar šie liudytojai nesikreipė į bet kokias kitas ne teisėsaugos, bet valdžios institucijas – Seimą, Seimo kontrolierių įstaigą, ar nepriklausomą žiniaskalidą (nors kaltinamųjų gynėjai teisiamojo posėdžio metu ir replikavo dėl tokių klausimų), liudytojai taip pat patvirtino, kad nei į minėtas insitucijas, nei kitur apskritai nesikreipė dėl neva patirto spaudimo ir psichologinės prievartos ikiteisminio tyrimo metu. Teismas apklausė tyrėją S. V., kuris, prisiekęs, paneigė daręs liudytojams spaudimą ikiteisminio tyrimo metu. Netikėti prisiekusio liudytojo S. V. parodymais, teismas neturi pagrindo dar ir dėl to, jog visus liudytojus – H. A., N. V., J. Š., H. S., A. P., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., J. D., R. M. – ikiteisminio tyrimo metu gynė gynėjai profesionalūs advokatai, jiems buvo išaiškintos jų teisės, jie galėjo konsultuotis su gynėjais ir gauti reikiamą teisinė pagalbą.

Taigi, dėl anksčiau aptartų aplinkybių teismas tiki tais liudytojų H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S. parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismo neįtikino šių liudytojų paaiškinimai, jog ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai neatitiko tikrovės dėl patirto psichologinio tyrėjų spaudimo, nes tokio tyrėjų spaudimo byloje objektyviai nenustatyta. Tokia minėtų liudytojų versija atsirado tik teisme duodant parodymus. Pažymėtina, jog liudytojai, kurie ikiteismino tyrimo metu visi buvo ginti gynėjų profesionalių advokatų, sutiko su jų parodymų vertinimu teismui priimant jiems baudžiamuosius įsakymus – apskritai sutiko su baudžiamojo proceso pabaigimu priimant baudžiamuosius įsakymus, o teismui priėmus baudžiamuosius įsakymus, neprašė surengti bylos nagrinėjimų teisme, taigi, sutiko su baudžiamaisiais įsakymais ir jais nustatytomis aplinkybėmis. Todėl teismas teisiamojo posėdžio metu liudytojų H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S. duotus parodymus vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti kaltinamųjų teisinę padėtį, ir vadovaujasi jų ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais parodymais.

Dėl specialistų išvadų vertinimo ir ekspertizės

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą tais atvejais, kai byloje reikalingos specialiosios žinios tam tikroje srityje (pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos ir mokesčių srityse), skiriamas objektų tyrimas. Tam, kad specialistas galėtų atlikti jam pavestą tyrimą, pateikiama visa tyrimui reikalinga medžiaga, įskaitant ir reikalingą bylos medžiagą (įmonės buhalteriniai dokumentai, jeigu reikia – ir įtariamųjų bei liudytojų apklausų protokolai ar kita medžiaga). Atlikęs pavestą objekto tyrimą, specialistas pateikia išvadą.

Dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos, mokėjimo dokumentų suklastojimo kilę padariniai byloje nustatyti remiantis 2017-05-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (21.73-32)363-16 dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir 2017 m. lapkričio 8 d. Specialisto paaiškinimų protokolu (patikslinusiu sumas), kuriuose konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2011-09-22 UAB „R.“ išrašė K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. PVM sąskaitas-faktūras bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai. Šios PVM sąskaitos-faktūros buvo įtrauktos į UAB „R.“ apskaitą o jose nurodyti duomenys apie pardavimus ir pajamas - į UAB „R.“ PVM deklaracijas už 2011 m. sausio - gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius bei 2010 m. metinę pelno mokesčių deklaraciją, kurios per elektroninę deklaravimo sistemą 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-05-31, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24, 2012-06-01 buvo pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai. Tyrimo metu nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu UAB „R.“ iš pirkėjų K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. realiai gavo ne mažiau kaip 478491,87 Lt (kas atitinka 138580,82 Eur), tarp jų ir 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) PVM didesnes pajamas, negu pagal nurodytus dokumentus buvo apskaitytos įmonės apskaitos registruose ir nurodytose PVM deklaracijose. Dėl to UAB „R.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,90 Eur) PVM ir pelno mokesčio, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio. Taip pat nustatyta, kad UAB „R.“ neapskaitė gautų pajamų už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas. UAB „R.“ neapskaitydama ir nedeklaruodama visų pajamų už parduotas prekes, įrašydama į deklaracijas ir apskaitos registrus neteisingus duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) nuostatas iškreipdama tikruosius duomenis apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10 (t. 29, b. l. 1-40, 154-155). Šios išvados (su 2017 m. lapkričio 8 d. Specialisto paaiškinimų protokolu patikslinančiu išvadą) teisingumą patvirtino ir byloje apklausta specialistė J. P.. Iš esmės ši specialisto išvada byloje nepaneigta.

Teismas neturi pagrindo netikėti ir kitų specialistų, atlikusių tyrimus dėl fizinių asmenų, pirkusių prekes iš UAB „R.“, ūkinės veiklos patikrinimus (N. O., V. B., V. A., R. S., M. Š., V. J., L. K., D. K., L. J.) išvadų bei jų paaiškinimų duomenimis, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga (liudytojų paaiškinimai, Muitinės laboratorijos ir Muitinio įvertinimo skyriaus specialistų duomenys).

BPK 208 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Tai reiškia, kad ekspertizė skiriama tada, kai jos išvados reikalingos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Šioje byloje siekiant nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, t. y. atliktas UAB “R.” ūkinės finansinės veiklos tyrimas, apklausti kaltinamieji, liudytojai, tyrimą atlikusi specialistė J. P., kiti specialistai, tyrę iš UAB “R.” prekes pirkusių fizinių asmenų ūkinę-finansinę veiklą, buvo kviečiami į teismo posėdį ir apklausti kaip specialistai (BPK 284 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje pažymėjo, kad įvertino eksperto, apklausto teisiamojo posėdžio metu, paaiškinimus, kad naujai kaltinamųjų gynėjų pateikti dokumentai (2010 metų ir 2011 metų kasos knygos, Prekės skirtos perpardavimui ES 2011-01-01 – 2011-10-07, Pardavimai pvm s.f., pirkimai pvm s.f., 2011-01-01 – 2011-12-31, Pirkimai pvm sąnaudos, avansinės prekės sk.perp.LT tiekėjai, 2010-01-01 – 2010-12-31; Bankas, 2010-01-01 - 2010-12-31; Kuras, pirkimai, nurašymo aktai, kelionės lapai, 2010-01-01 – 2010-12-31; Avansinės apyskaitos, 2011 metai; Sąskaitos 2411 apyvarta pagal klientus, 2011-09-01 – 2011-10-10; Pajamos 2009-10-01 – 2009-12-31, Registrai, balansas 2010 m., Registrai, balansas 2011 m.) nesudarys galimybės atsakyti į esminį šioje byloje klausimą ar prekės parduotos už kainą, nurodytą sąskaitose- faktūrose, o atliekant tyrimą tik pagal apskaitos dokumentus, rezultatas būtų labai panašus, koks įmonėje ir buvo apskaitytas. Todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atlikus ekspertizę būtų gauta bylai reikšminga informacija.

Specialistai teisiamajame posėdyje nurodė, kad savo išvadose, be įmonės buhalterinių dokumentų, rėmėsi ikiteisminį tyrimą atliekančių tyrėjų pateikta informacija ir aukščiau paminėtų liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog specialistai atliktuose paminėtų liudytojų ir UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimuose vien pagal buhalterinius duomenis bei LR Muitinės atliktų iš tų pačių asmenų bei iš UAB “R.” tyrimo metu paimtų prekių vertės nustatymo tyrimus gautą informaciją negalėdami nustatyti dalies aplinkybių, – bendrovės gaunamų pajamų ir priklausančių mokėti mokesčių sumos dydžio, todėl joms nustatyti galėjo pasitelkti liudytojų parodymus. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2019 pažymėta, kad specialistas negali atlikti liudytojų parodymų procesinio įrodomojo vertinimo, jų tikrumą ir patikimumą turi įvertinti teismas. Todėl specialisto išvada, kuriai pateikti panaudojami tokie duomenys, iš esmės vertintina kaip sąlyginė. Tokia specialisto išvada įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino liudytojų H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., K. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir sprendžia, jog šie parodymai nėra paneigti kita byloje surinkta medžiaga ir buvo svarbūs atliekant specialistų tyrimą. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. B. nurodė, jog tuo atveju, jei būtų nuspręsta atlikti tyrimą, reikėtų atskaitos taško, t.y. nurodyti ekspertui, kuo remiantis prekių pardavimo realiąją kainą galima būtų nustatyti (dokumentais ar liudytojų parodymais ir pan.). Taigi, bet kuriuo atveju liudytojų parodymus ekspertas turėtų vertinti. Kadangi teismas konstatavo, jog tiki tais liudytojų H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., K. M. parodymais, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu ir į kuriuos atsižvelgė specialistai, atlikę tyrimus, todėl pakartotinio tyrimo ar ekspertizės atlikti nebuvo jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad nors UAB „R.“ neapskaitytų pajamų dydis apskaičiuotas sąlyginai, iš turimų duomenų išvedant aritmetinius vidurkius, tačiau pagal teismų nustatytas aplinkybes šie skaičiavimai specialistės atlikti imant duomenis įmonei palankiausiu būdu.

Dėl V. T., V. O. ir P. T. atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.

Minėta, jog V. T., P. T. buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-21) ir 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojanti nuo 2006-02-11), t.y. kad V. T., P. T. ir V. O., veikdami bendrininkų grupėje, kartu, panaudodami suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodami ir panaudodami UAB „R.“ deklaracijas, apgaule UAB „R.“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio.

BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau objektyviai teismų praktikoje didele turtine žala paprastai laikoma žala, viršijanti 250 MGL (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-178-976/2017, 2K-201-1073/2018).

Kaltinimo, pareikšto pagal BK 182 straipsnio atitinkamai 2 dalį, t. y. sukčiavimo esmė yra ta, jog apgaule įgyjamas svetimas turtas arba apgaule išvengiama turtinės prievolės. Minėta, jog pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti; c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad PVM sąskaitose faktūrose ir atitinkamai įmonių PVM deklaracijose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, be to, kaltinamieji V. O. ir P. T., klastodami dokumentus bei juos panaudodami, suprato, kad pateikia tikrovės neatitinkančia informaciją.

Sukčiavimo nusikaltimo esmė, skirianti jį nuo kitų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų, yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti ar panaikinti. Sukčiavimas PVM srityje paprastai reiškiasi PVM sąskaitų faktūrų klastojimu (pvz., PVM sąskaita faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), jų pagrindu sukurtų suklastotų PVM deklaracijų ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-587/2013). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Kaltinamieji V. T., V. O. ir P. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo met neigė padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. V. O. teismui paaiškino, kad buvo įmonės vadovas, vienas organizavo jos veiklą, V. T. ir P. T. – jo giminaičiai (dėdės) – turėjo kitą įmonę, kuri veikė tose pačiose patalpose kaip ir UAB “R.”; visi UAB “R.” dokumentai atspindėjo tikras, faktines ūkines operacijas, dokumentų jis neklastojo, nesiekė išvengti prievolės mokėti mokesčius valstybei, UAB “R.” mokėjo visus teisingai apskaičiuotus mokesčius. V. T. ir P. T. teisiamojo posėdžio metu duodami parodymus apskritai neigė esantys susiję su UAB “R.” ūkine veikla, aikino dirbę įonėje “K.”, veikusioje tose pačiose patalpose, kaip ir UAB “R.”.

Nors liudytojai H. A., N. V., J. Š., H. S., A. P., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., J. D., R. M., A. R., V. B. teisminio nagrinėjimo metu neigė, kad įmonei “R.” pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už prekes mokėjo sumas, kurios visiškai atitiko jose nurodytas sumas, tačiau vienok ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai tvirtino priešingai, teigdami, kad įmonei “R.” pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už prekes mokėjo sumas, kurios neatitiko jose nurodytų sumų – paprastai mokėdavo 3-4 kartus didesnes sumas, nei buvo įrašytos PVM sąskaitose-faktūrose.

Štai ikiteisminio tyrimo metu H. A. (6 t., b. l. 132-133, 138-139, 141-143, 146-147), N. V. paaiškino, kad prekės kaina buvo kelis kartus didesnė, nei UAB „R.“ vardu išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose, tačiau N. V. nenorėdama prarasti minėtus prekių tiekėjus, iš kurių palyginus su kitais tiekėjais apskritai gaudavo prekių-pirkimą pardavimą patvirtinančius dokumentus, pastaroji, kaip pirkėja, patvirtindavo juos savo parašais. (7 t., b. l. 85, 94-95). Anlogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas J. Š. (8 t., b. l. 2-3, 13-15), liudytoja H. S. (8 t., b. l. 116-117, 122, 127-128). Ikiteisminio tyrimo metu A. P., parodė, kad <...>UAB „R.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodytos visos jai atvežtos prekės, tačiau nurodytos ženkliai (apie du-tris kartus) mažesnės jų kainos. (9 t., b. l. 50-52, 64-66 lapai). Kad prekės kaina buvo kelis kartus didesnė, nei UAB „R.“ vardu išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai R. Ž. (10 t., b. l. 46-48, 52-54); J. S. K. (10 t., b. l. 147-148, 159-161), D. J. (12 t., b. l. 124-125, 142-144), R. S. (12 t., b. l. 16-17, 36-38). Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu K. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, duotus parodymus: kad kokias prekių kainas ir atitinkamai sumokėtas už jas pinigų sumas nurodyti UAB „R.“ dokumentuose, spręsdavo pats P. T.. Jis tam neprieštaravo, nors suprato, kad jo realiai už perkamas prekes UAB „R.“ mokamos pinigų sumos yra didesnės, negu UAB „R.“ dokumentuose, patvirtinančiuose prekių pardavimą (5 t., b. l. 105-106, 115-116, 120-122, 123, 127-128 lapai).

Iš ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodymų matyti, jog jis girdėjo, kaip P. T. sakė direktoriui V. O., kad „lipa ant kulnų jau“ kažkas ir dėl to reikia keisti tvarką, forminti konsignacijos dokumentus, bet apie tai smulkiau nieko nežino (26 t., b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad be to, jis P. T. mokėdavo dar atskirai grynuosius pinigus už prekių atvežimą, tačiau šie mokėjimai nebuvo įforminti jokiais apskaitos dokumentais. Už atvežimą, kaip nurodydavo P. T., tekdavo mokėti nuo 5 Lt iki 7 Lt už vieną prekių kilogramą. Visus grynuosius pinigus per jo, P. T. ir V. T. susitikimus jis mokėdavo UAB „R.“ ofiso patalpose. (11 t., b. l. 75-76, 84-85). Teisiamojo posėdžio metu ir liudytojas H. A. parodė, kad mokėdavo pinigus už pervežimą. Ką sumokėjo iš viso, neatitinka faktūroje bendros kainos, nes dar sumokėdavo ir Kinijoje. Prekės kaina susideda iš dviejų dalių (38 t. b.l. 163-166).

Be to, liudytojas H. A. teismo posėdyje patvirtino, kad mokėdavo pinigus už pervežimą. Ką sumokėjo iš viso, neatitinka faktūroje bendros kainos, nes dar sumokėdavo ir Kinijoje. Prekės kaina susideda iš dviejų dalių (38 t., b.l.163-166). Kad UAB „R.“ apmokėdavo už prekes ir už pervežimą patvirtino ir liudytoja N. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu (38 t., b.l. 166-170). Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad „po kurio laiko (maždaug po kelių dienų po prekių pristatymo), su juo telefonu susisiekdavo P. T. ir informuodavo jį, kad jis gali užvažiuoti pas P. T. į UAB „R.“ ofisą, kur gali atsiimti paruoštus dokumentus, susijusius su prekių pardavimu jam ir jo žmonai, tuo pačiu turi atsiskaityti už prekių atvežimą ir pardavimą“ (8 t., b.l.2-3;13-15). Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad „už prekių atvežimą jis mokėjo po 8,5 Lt už kilogramą ir tie mokėjimai niekaip nebuvo atspindėti jokiuose dokumentuose“ (10 t., b. l. 46-48, 52-54). Taigi šie parodymai paneigia kaltinamojo V. O. parodymus, jog už prekių atvežimą apskritai neimdavo užmokesčio, veždavo didesniais kiekiais. Todėl akivaizdu, jog UAB „R.“ sąskaitose faktūrose atvaizduotos pinigų sumos neatitiko realių ūkinių ir finansinių operacijų bei gautų pajamų.

Turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (BK 190 str. 1 d.). Pagal teismų praktiką, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu, o 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo” (originali redakcija) buvo nustatytas iki 2015 m. sausio 1 d. galiojęs 130 Lt bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-68/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386-449/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-851/2018). Taigi 2011-2012 metais turto vertė buvo laikoma didelė, jeigu ji viršijo 32 500 Lt (250*130 Lt), kas atitinka 9 412,65 Eur.

Taigi, kaltinamieji V. O. ir P. T. neabejotinai suprato, kad dokumentuose nurodyta informacija apie prekių vertę neatitinka tikrovės, bei tai, jog juos panaudos ne tik UAB „R.“ savo buhalterinėje apskaitoje, bet ir kiti asmenys, kas buvo nustatyta jų atžvilgiu priimtuose teismo baudžiamuosiuose įsakymuose. Pagal PVMĮ nuostatas, prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita – faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, o apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas. Tiek iš paminėtų įstatymo nuostatų, tiek ir iš specialistų, surašiusių specialisto išvadas dėl minėtų liudytojų, kurių atžvilgiu priimti teismo baudžiamieji įsakymai, veiklos, bei J. P. paaiškinimų darytina išvada, kad PVM yra skaičiuojamas nuo PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos prekių pardavimo sumos, nepriklausomai nuo jos (ne)apmokėjimo fakto. Tam, kad atsirastų prievolė apskaičiuoti PVM, užtenka išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą ir apskaityti ją savo buhalterinėje apskaitoje. Be to, auščiau aptartų specialistų išvadų darytina išvada, kad kuo mažesnė prekių pardavimo suma yra nurodyta PVM sąskaitoje – faktūroje, tuo mažesnis paskaičiuojamas PVM.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad kaltinamieji V. O. ir P. T., suprasdami, kad jie neturi teisės UAB „R.“ mokėjimo dokumentuose (PVM sąskaitose- faktūrose) įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie sukelia teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai bendrais veiksmais, norėjo taip veikti, suprato, kad dėl tokių jų veiksmų gali kilti pasekmės ir nors tokių padarinių (didelės žalos atsiradimo) galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamieji, įformindami prekių pardavimo fiziniams asmenims operaciją bei suvokdami, kad dėl to bus sumažintas UAB „R.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio dydis, dėl ko UAB „R.“ išvengs dalies turtinės prievolės, suklastojo UAB „R.“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, t. y. PVM sąskaitas- faktūras, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie mažesnę prekių kainą negu reali jų vertė, tokiu būdu nuslepiant tikrąją prekių vertę, po ko šiuos dokumentus panaudojo – pateikė apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusius UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, kurie įtraukė juos į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, apskaitant duomenis apie visus šiuos pardavimus UAB „R.“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, po ko šie asmenys visus netikrus šių žinomai suklastotų dokumentų duomenis įtraukė į UAB „R.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, buvo suklastotos šios deklaracijos, kurias pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dėl to UAB R.“ nesumokėjo į valstybės biudžetą 83 044,04 Lt ( 24 196,9 EUR) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų - 83044,04 Lt (kas atitinka 24051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio. Nesumokėta į valstybės biudžetą 83 044,04 Lt ( 24 196,9 EUR) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių suma viršija 9 412,65 Eur ( 250 MGL) (BK 190 str. 1 d.). Ši tyčinė V. O. ir P. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje sudėtį bei nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straispnios 2 dalyje sudėtį.

Minėta, kad V. T. ir P. T. teisiamojo posėdžio metu duodami parodymus apskritai neigė esantys susiję su UAB “R.” ūkine veikla, aiškino dirbę kitoje įmonėje “K.”, veikusioje tose pačiose patalpose, kaip ir UAB “R.”. P. T. teismas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straispnio 3 dalį pripažįsta dėl toliau išdėstytų motyvų.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Bendrininkavimo sukčiaujant atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Tokia situacija gali būti apibūdinama teiginiu – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2012). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų išsakytais subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-157-976/2019, 2K-192-489/2019).

Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojai H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., J. D., R. M., A. R., V. B. tvirtino, kad UAB „R.“ veiklą organizavo, buvo faktinis ir vienintelis vadovas – V. O., tačiau teismas tiki ikiteisminio tyrimo metu šių liudytojų duotais parodymais, kuriuose šie liudytojai, išskyrus A. R. bei V. B., patvirtino būtent P. T. organizavus UAB „R.“ ūkinę veiklą – nurodydavo kur Kinijoje reikia užsakyti prekes, užsakydavo prekes, nurodydavo, kokius duomenis įtraukti į UAB „R.“ dokumentus. Pažymėtina, jog teismas jau aukščiau pasisakė, kodėl tiki šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu, bet ne teismui duotais parodymais.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu H. A. parodė, kad iš UAB „R.“ atstovų jam teko bendrauti tik su P. T. ir R. M. (R. M.), <...>Kokiose pareigose pastarieji dirbo UAB „R.“, nežino, neklausė, tačiau dėl P. T. jam susidarė įspūdis, kad šis ėjo tikrai kažkokias vadovaujančias pareigas. <...>Visus pinigus ir prekių užpirkimui, ir už prekių atvežimą, jis visada mokėdavo tik vienam žmogui, t. y. P. T.. Dažniausia tuos pinigus mokėdavo šiam UAB „R.“ ofise, kuris buvo adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai perduodamas šiam grynuosius pinigus į rankas, <...> Visais klausimais, susijusiais su prekių užsakymu, jų apmokėjimu ir dokumentų atsiėmimu, jis bendravo tik su P. T., kuris nurodydadvo juos pasiimti (6 t., b. l. 132-133, 138-139, 141-143, 146-147). Ikiteisminio tyrimo metu N. V. parodė, kad 2010-2011 m. jai teko keletą kartų pirkti prekes iš Kinijos per jos pažįstamo P. T. atstovaujamą UAB „R.“, tiksliau, prekes pati pirko Kinijoje, o P. T. pasirūpino šių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą bei atitinkamų prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimu savo atstovaujamos įmonės vardu. (7 t., b. l. 85, 94-95). Ikiteisminio tyrimo metu J. Š., parodė, kad rūpinosi prekių užpirkimu per UAB „R.“, pats tiesiogiai bendravo su šios įmonės atstovu P. T.. <...> dėl P. T. jam susidarė įspūdis, kad šis ėjo kažkokias vadovaujančias pareigas, nes būtent su pastaruoju derindavo prekių atvežimą, būtent per šį buvo perduodami dokumentai ir pinigai. <...>Susipažinęs su P. T. susitarė su pastaruoju dėl prekių, kurias jis pats užsakys Kinijoje, atvežimo ir pardavimo jam ir jo žmonai per UAB „R.“. Pastarasis nurodė jam sandėlio Kinijoje (Pekine) kontaktus, kur jis turėtų palikti prekių užsakymus. <...>. Kiek suprato, visą šį pervežimą organizuodavo P. T.. <...> P. T. nurodydavo jam ant ofise stalo gulinčius jam ir jo žmonai skirtus UAB „R.“ vardu išrašytus dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus), <...>. Ten pat UAB „R.“ ofise tiesiogiai su P. T. atsiskaitydavo už prekių pardavimą ir atvežimą, perduodamas P. T. grynuosius pinigus. Mokėdavo P. T. bendrai už prekes daugiau, negu buvo nurodyta jam pateiktuose PVM sąskaitose-faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose. (8 t., b. l. 2-3, 13-15). Ikiteisminio tyrimo metu H. S. parodė, kad kartais tas PVM sąskaitas-faktūras, taip pat pinigų priėmimo kvitus jai išrašydavo ir pateikdavo V. O., o kartais tie dokumentai tiesiog buvo paruošti ant stalo. Pinigus už prekes grynais ji dažniausia sumokėdavo V. O., retkarčiais, kai pastarojo nebūdavo ofise, pinigus perduodavo P. T.. (8 t., b. l. 116-117, 122, 127-128). Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž., parodė, kad visas prekių pirkimo per UAB „R.“ sąlygas jis aptarė su P. T.. Sutarė, kad visus UAB „R.“ vardu įformintus dokumentus jis bet kuriuo laiku galės atsiimti UAB „R.“ ofise, o pinigus už prekes ir atvežimą mokės P. T. broliui V. T.. <...> Grynųjų pinigų už prekes bei už prekių atvežimą jis niekur nepalikdavo, o pats tiesiogiai iš rankų į rankas perduodavo, dažniausia UAB „R.“ atstovui V. T. ir gal kokį vieną kartą – P. T. (10 t., b. l. 46-48, 52-54). Ikiteisminio tyrimo metu J. S. K. parodė, kad su V. O. jis taip ir nebendravo ir jokių prekių atvežimo ir apmokėjimo, taip pat dokumentų įforminimo aplinkybių nederino. <...>R. M. jam minėjo, kad minėtai įmonei vadovauja kaimynystėje gyvenantis jam iš matymo pažįstamas P. T. (10 t., b. l. 147-148, 159-161). Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad jam ir P. T. susitarus dėl prekių pirkimo ir atvežimo per UAB „R.“, jis toliau kartą ar du per metus pats vienas vykdavo į Kiniją, kur Pekine pas įvairius kinų prekeivius užsakydavo jam su žmona reikalingas prekes, dėl kurių sandėliavimo susitardavo Pekine P. T. jam nurodytuose sandėliuose, kur dirbdavo, kaip suprato, UAB „R.“ atstovės V. G. ir L. B.. <...> Prieš atsiimant prekes jis susiskambindavo su P. T. ir pasitikslindavo dėl dokumentų įforminimo. Visus pinigus už prekes grynais tiesiogiai jis sumokėdavo P. T. arba V. T.. (11 t., b. l. 75-76, 84-85). Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad su P. T. buvo sutarta, kad ji pati važiuos į Kiniją, išsirinks jai reikiamas prekes, šią informaciją perduos Kinijoje dirbantiems UAB „R.“ atstovams, o šie organizuos jos prekių atvežimą į Lietuvą. <...> Jai nuvykus į Kiniją užsakyti prekių, ten išsirinkdavo jai patinkančias prekes ir šią informaciją, kaip buvo susitarta su P. T., perduodavo UAB „R.“ atstovams, kurie buvo įsikūrę Pekino mieste, Jabalu rajone. <..>. R. M. atvežus prekes, ji arba tą pačią dieną, arba sekančią važiuodavo į UAB „R.“ ofisą ir sumokėdavo grynuosius pinigus (litus) arba P. T., arba tenai dirbančiam V. T.. Su P. T. buvo sutarta, kad, jei jo nebus, pinigus perduos kokiam kitam UAB „R.“ darbuotojui. (12 t., b. l. 124-125, 142-144). Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad kokiose pareigose kiekvienas iš minėtų asmenų dirbo UAB „R.“, nežino, tačiau kiek matė ir kiek žino, jie dirbo tokius darbus: P. T. šiek tiek buvo paaiškinęs jai prekių pirkimo per UAB „R.“ jai jau žinomas sąlygas, buvo davęs jai kitų darbuotojų kontaktinius telefonų numerius, R. M. atveždavo prekes jai ir jos vyrui iš UAB „R.“ į G. turgavietę, V. O. pasirašydavo ant jai pateiktų UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, jam pastaroji sumokėdavo grynuosius pinigus už parduotas prekes, <...> Jai kartą ar du per metus nuvykus į Kiniją užsakyti prekių, ten išsirinkdavo jai patinkančias prekes ir šią informaciją, kaip buvo susitarta su P. T., perduodavo Kinijoje dirbusioms UAB „R.“ atstovėms V. G. arba V. L. B., kurios buvo įsikūrusios viename sandėlyje Pekino mieste. Kuri iš jų bus Kinijoje, ją informuodavo P. T.. <...> V. O. pasiūlė pasirašyti konsignacijos (komiso) sutartį ir paaiškino, kad prekės bus atvežamos konsignacijos pagrindais, ir už jas bus galima sumokėti vėliau tik jas pardavus. (12 t., b. l. 16-17, 36-38).

Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu K. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas BPK 418 straipsnio tvarka, duotų parodymų matyti, kad kaip ir kiti prekeiviai dėl prekių pirkimo per UAB „R.“ jis bendravo tik su P. T., „kokias prekių kainas ir atitinkamai sumokėtas už jas pinigų sumas nurodyti UAB „R.“ dokumentuose, spręsdavo pats P. T. (5 t., b. l. 105-106, 115-116, 120-122, 123, 127-128 lapai).

Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti A. P. paaiškinimai iš esmės analogiški aukščiau aptartiems liudytojų parodymams (9 t., b. l. 50-52, 64-66 lapai). Minėta, kad A. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu teismas vertina bendrame visų įrodymų kontekste kaip byloje esantį rašytinį įrodymą, padedantį susiformuoti vidiniam įsitikinimui.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojai J. D., R. M., būdami UAB „R.“ darbuotojais taip pat įvardijo P. T. kaip svarbiausią UAB „R.“ vadovą, priimantį įmonei reikšmingus sprendimus. Štai ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad UAB „R.“ direktoriumi buvo V. O., o UAB „K.“ – S. K. Tačiau kaip jis suprato, faktiškai abi įmones valdė P. T., kuris buvo vyriausias ir kuris priimdavo valinius sprendimus bei duodavo kitiems nurodymus. (25 t., b. l. 110-111). Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad jis ekspeditoriaus-pardavėjo pareigose dirbo UAB „R.“. Šios įmonės direktoriumi buvo V. O., su kurio jis tarėsi dėl įsidarbinimo šioje bendrovėje. Tačiau, kiek jam žinoma, UAB „R.“ buvo įkūręs P. T., bet ar pastarasis užėmė kokias nors pareigas šioje įmonėje, jis nežino. Jis tik žinojo, kad P. T. yra pagrindinis šefas. <...> Jis girdėjo, kaip P. T. sakė direktoriui V. O., kad „lipa ant kulnų jau“ kažkas ir dėl to reikia keisti tvarką, forminti konsignacijos dokumentus (26 t., b. l. 10-11).

Tik du liudytojai – R. M. bei V. B. (27 t., b. l. 28-29). – ir ikiteisminio tyrimo ir teismio nagrinėjimo metu parodė, kad UAB „R.“ vadovavo V. O. ir nieko nenurodė apie P. T. veiklą, susijusią su UAB „R.“, tačiau ši aplinkybė kitų liudytojų parodymų niekaip nepaneigia.

Be to, byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių turinys taip pat leidžia daryti išvadą, jog P. T. bendravo su liudytojais A. R. (3 t., b.l.3), J. Š. (3 t., b.l.5), K. M. (3 t., b.l.6), N. V. (3 t., b.l.10), O. V. (3 t., b.l.17-18) dėl prekių užsakymo ir atvežimo.

Taigi, teismas sprendžia, jog ne tik V. O., kuris buvo oficialiai viešuose registruose išviešinęs savo santykį su juridiniu asmeniu UAB „R.“, bet ir P. T., kuris nebūdamas susietas su UAB „R.“ jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau būdamas faktiniu UAB „R.“ vadovu ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Nustatyti kaltinamųjų veiksmai nebuvo vienkartiniai, jie tęsėsi daugiau nei metus laiko, t. y. pakankamai ilgą laiko tarpą.

Šiuo atveju yra idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje sutaptis, nes abi veikos padarytos įgyvendinant bendrą sumanymą. Tokia teisinė situacija susidaro, nes kaltinamieji V. O. ir P. T., turėdami pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamo dydžio pridėtinės vertės mokestį (BK 182 str. 2 d.), taip padaryti galėjo tik suklastodami atitinkamus dokumentus (sąskaitas- faktūras) ir juos panaudodami (BK 300 str. 3 d.).

Dėl V. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį pažymėtina, jog pats kaltinamasis V. T. neigė kaltinimus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojai H. A., N. V., J. Š., H. S., A. P. (ikiteisminio tryimo metu), R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., J. D., R. M., A. R., V. B. nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių, kad V. T. veikė kartu su P. T. bei V. O., panaudodami suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodami ir panaudodami UAB „R.“ deklaracijas, apgaule UAB „R.“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio. Be to ir valstybinis kaltintojas prašė V. T. išteisinti. Todėl V. T. išteisintinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl V. O., V. T. ir P. T. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

V. T. ir P. T. buvo kaltinami tuo, kad su V. O., veikdami bendrininkų grupėje, kartu apgaulingai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10.

BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo (BK 222 str. 2 d.).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (BAĮ 2 str. 4 p.). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal BAĮ. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad UAB „R.“ direktoriumi buvo kaltinamasis V. O., kuris faktiškai ir vadovavo šios įmonės veiklai bei ją organizavo. Dėl nurodyto, teismo vertinimu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakingas gali būti tik UAB „R.“ vadovas, t. y. kaltinamasis V. O.. Jis, vadovaujantis BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostata, yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, vadovaujantis BAĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostata, yra atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, t. y. kaip UAB „R.“ vadovas yra atsakingas už UAB „R.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įformintų UAB UAB „R.“ dokumentų tikrumą. Kiti kaltinamieji – P. T. ir V. T. nėra subjektai, atsakingi už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis P. T., kaip jau minėta, aktyviai dalyvavo UAB „R.“ ūkinėje veikloje, tačiau visgi kaltinamasis V. O. priėmė valinį sprendimą būti oficialiu, viešuose registruose išviešintu UAB „R.“ direktoriumi ir prisiėmė pareigą tinkamai, eidamas vadovaujamas pareigas ir turėdamas teisę šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti veiklą, veikdamas juridinio asmens vardu ir interesais. Be to, kaltinamasis šias nusikalstamas veikas darė būdamas ne tik UAB „R.“ direktorius, bet ir šios bendrovės akcininkas, todėl jis turėjo galimybę daryti įtaką bendrovės veiklai ir tai darė, dėl to jis būtent yra tas subjektas, kuris atsako pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo V. T. papildomai pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis kaip nors prisidėjo prie UAB „R.“ ūkinėje veiklos organizavimo, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad faktiškai jis buvo atsakingas UAB „R.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įformintų UAB UAB „R.“ dokumentų tikrumą.

Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, 2017-05-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (21.73-32)363-16 ir specialistės paaiškinimais dėl UAB „R.” ūkinės finansinės veiklos nustatyta, jog laikotarpiu laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2011-09-22 UAB „R.“ išrašė K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. PVM sąskaitas-faktūras (kurių numeriai nurodyti išvadoje), bendrai 538668,95 Lt (kas atitinka 156009,31 Eur) su PVM sumai. Šios PVM sąskaitos-faktūros buvo įtrauktos į UAB „R.“ apskaitą o jose nurodyti duomenys apie pardavimus ir pajamas - į UAB „R.“ PVM deklaracijas už 2011 m. sausio - gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius bei 2010 m. metinę pelno mokesčių deklaraciją, kurios per elektroninę deklaravimo sistemą 2010-02-26, 2010-03-25, 2010-04-26, 2010-05-24, 2010-06-28, 2010-07-26, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-10, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-25, 2011-05-31, 2011-06-27, 2011-07-05, 2011-07-23, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-24, 2012-06-01 buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu UAB „R.“ iš pirkėjų K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. realiai gavo ne mažiau kaip 478 491,87 Lt (kas atitinka 138 580,82 Eur), tarp jų ir 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) PVM didesnes pajamas, negu pagal nurodytus dokumentus buvo apskaitytos įmonės apskaitos registruose ir nurodytose PVM deklaracijose. Dėl to UAB „R.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 83 547,04 Lt (kas atitinka 24 196,90 Eur) PVM ir pelno mokesčio, iš jų – 83 044,04 Lt (kas atitinka 24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (kas atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio. Taip pat nustatyta, kad UAB „R.“ neapskaitė gautų pajamų už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas. UAB „R.“ neapskaitydama ir nedeklaruodama visų pajamų už parduotas prekes, įrašydama į deklaracijas ir apskaitos registrus neteisingus duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) nuostatas iškreipdama tikruosius duomenis apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-10 ( 29 t., b. l. 1-79).

Teismas jau pasisakė dėl minėtos 2017-05-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados Nr. (21.73-32)363-16 dėl UAB „R.” ūkinės finansinės veiklos patikimumo, ją vertino kaip įrodymą, todėl antrą kartą dėl to paties nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį, kad ši išvada, kartu su liudytojų K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J.S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymais, sudaro pagrindą išvadai, jog V. O., turėdamas pareigą teisingai, pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, to nepadarė, nes aukščiau paminėtose PVM sąskaitose faktūrose bei įmonės PVM deklaracijose nurodė neteisingus duomenis. Todėl darytina išvada, jog buvo pažeistos šios teisės aktų nuostatos: BAĮ 4 straipsnio nuostata, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, taip pat PVMĮ 78 straipsnio 1, 5, 7 dalių nuostatos, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM.

Minėta, jog pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako specialusis subjektas, šiuo konkrečiu atveju – įmonės UAB „R.” vadovas kaltinamasis V. O., kuris yra atsakingas už UAB „R.” buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įformintų UAB „R.” dokumentų tikrumą. Būtent dėl šio kaltinamojo tyčinių veiksmų, pažeidžiant BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už apskaitos organizavimą pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas bei to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, buvo apgaulingai tvarkyta UAB „R.” buhalterinė apskaita, ko pasekoje iš dalies negalima nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nurodytu laikotarpiu.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. O., padedant jo dėdei – kaltinamajam P. T., ne tik formaliai, bet ir faktiškai vadovavo UAB „R.“ veiklai bei ją organizavo kartu su P. T., tai patvirtino ir liudytojai H. A., N. V., J. Š., H. S., A. P. (ikiteisminio tryimo metu), R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S., J. D., R. M., A. R., V. B., teigę, kad V. O. pasirašinėjo sąskaitas-faktūras. Liudytoja V. B., kuri buvo įmonės finansininkė, parodė, jog V. O. tvarkė UAB „R.“ dokumentaciją, todėl teismas dar kartą pažymi, jog būtent V. O. yra subjektas, kuris šiuo konkrečiu atveju vienintelis atsako pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Taigi kaltinamasis V. O., pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamieji V. T. ir P. T. išteisintini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl UAB „R.“ atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje (aktuali 2004 m. liepos 5 d. šio straipsnio redakcija). Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nustatyta juridinio asmens atsakomybė, ir tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime „Dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę“, pažymėjo, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-95/2012).

Byloje esančių įrodymų (tarp jų liudytojų K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J.S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. parodymai , specialisto išvados dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenų bei specialistų paaiškinimų) visuma nustatyta, kad nusikalstamas veikas – sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, tikrų dokumentų suklastojimą ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą – V. O. padarė kaip UAB “R.” direktorius, t. y. eidamas vadovaujamas pareigas ir turėdamas teisę šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti veiklą, veikdamas juridinio asmens vardu ir interesais. Be to, V. O. nusikalstamas veikas darė būdamas ne tik UAB “R.” direktoriumi, bet ir šios bendrovės akcininku bei valdybos nariu, turėjo galimybę daryti įtaką įmonės veiklos politikai ir tą darė. Be to, pripažinta, kad P. T., kuris nebūdamas susietas su UAB „R.“ jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininku, tačiau būdamas faktiniu UAB „R.“ vadovu ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Taigi, šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB „R.“ su šiais kaltinamaisiais – V. O. ir P. T. – buvo glaudžiai susieta, šiems kaltinamiesiems panaudojus suklastotas UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastojus ir panaudojus UAB „R.“ deklaracijas, apgaule UAB „R.“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83547,04 Lt (kas atitinka 24196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, todėl UAB „R.“, kaip juridinio asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Sprendžiant dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikšto UAB „R.“, pažymėtina, kad UAB „R.“ įmonės direktoriumi buvo kaltinamasis V. O., kuris pagal įstatymą yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Byloje esančių įrodymų (tarp jų liudytojų K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. P., J.S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. parodymai , specialisto išvados dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenų bei specialistų paaiškinimų) visuma nustatyta, kad jis pats pasirašinėjo UAB „R.“ dokumentus, tvarkė įmonės pavedimus (išlaidas), kontroliavo įmonės gaunamas pajamas, aktyviai bendravo su kitu kaltinamuoju P. T. dėl šios įmonės veiklos. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. O., padedant jo dėdei – kaltinamajam P. T., ne tik formaliai, bet ir faktiškai vadovavo UAB „R.“ veiklai bei ją organizavo. Be to, teismas konstatavo, jog kaltinamasis V. O. neabejotinai žinojo, jog UAB „R.“ buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose buvo nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę nei reali prekių vertę, šiuos dokumentus įtraukė į įmonės PVM deklaracijas ir jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, UAB „R.“ veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. O. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją: tiesiogine tyčia padaryti du apysunkiai ir vienas sunkus nusikaltimai, veikos baigtos; šias nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrai kartu su kitu asmeniu bendrininkų grupėje; nusikalstamos veikos buvo tęstinės, ne vienkartinio pobūdžio, truko pakankamai ilgą laikotarpį. Taip pat įvertina tai, kad dėl šių nusikalstamų veikų valstybei buvo padaryta žala, kuri iki šiol neatlyginta. V. O. neteistas, baustas administracine tvarka (t. 33, b. l. 5-7), psichiatrinėse įstaigose nesigydė, neįrašytas į įskaitą (t. 33, b. l. 8-10); priklausomybės ligų nesigydė, įskaitoje neįrašytas (t. 33, b. l. 8-10). Kaltinamojo V. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.)

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Kaip matyti BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. baigą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą, kurį įvykdė, tinkamai neatlikdamas savo, kaip įmonės vadovo, pareigų yra numatytos laisvės atėmimo, arešto ir finansinio pobūdžio bausmė.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, V. O. nusikaltimus ir asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už šias nusikalstamas veikas skirtina atitinkamai vienintelė ( BK 182 straipsnio 2 dalis ir BK 300 straipsnio 3 dalis) ir atitinkamai griežčiausia (BK 222 straipsnio 1 dalis) sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, terminą nustatant mažesnį nei bausmių vidurkis; teismo nuomone, tokios bausmės yra kaltinamajam tinkamiausios už šių nusikaltimų įvykdymą. Kadangi veikos padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kai griežestė bausmė apima švelnesnes (BK 63 str. 1-2 d., 5 d. 1 p.).

Veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija ir šiuo metu nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusi šio straipsnio redakcija nebenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už sunkius nusikaltimus, taigi, taikytina švelniausia per tą laiką galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2015-03-19 Nr. XII-1554), įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. numačiusi, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių metų iki trejų metų asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką negali būti bet kokiu būdu bloginama asmens teisinė padėtis dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios ir nesusijusių su veiksmais, siekiant išvengti atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-611/2002). Analogišką poziciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsakė dėl BK 75 straipsnio, redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. kovo 24 d., taikymo (2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-139/2015, 2017 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-942/2017).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jo atžvilgiu taikant BK 75 str. ir nustatant vykdymo atidėjimo terminą bei paskiriant paskiriant kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas (BK 75 str.).

Kaltinamasis V. O. ikiteisminio tyrimo metu 2011-10-10 buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-12 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 mėnesiui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-07 nutartimi suėmimas pratęstas dar 1 mėnesiui. 2011-12-08 prokuroro nutarimu V. O. paleistas į laisvę.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, į ją įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-10-10 iki 2011-12-08, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2011-12-08 prokuroro nutarimu V. O. paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2012-12-03 prokuroro nutarimais pakeistos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo sąlygos ir panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis (t. 33, b. l. 11-12, 22-26, 46-48, 74-78, 85, 87). V. O. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. T. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją: tiesiogine tyčia padaryti du apysunkiai ir vienas sunkus nusikaltimai, veikos baigtos; šias nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrai kartu su kitu asmeniu bendrininkų grupėje; nusikalstamos veikos buvo tęstinės, ne vienkartinio pobūdžio, truko pakankamai ilgą laikotarpį. Taip pat įvertina tai, kad dėl šių nusikalstamų veikų valstybei buvo padaryta žala, kuri iki šiol neatlyginta. P. T. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negalioja (t. 34, b .l. 119), psichiatrinis gydymas, įskaita - nesigydė, neįrašytas (t. 34, b. l. 120-124), priklausomybės ligų gydymas, įskaita - nesigydė, neįrašytas (t. 34, b. l. 120-124).

Kaltinamojo P. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.)

BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, P. T. nusikaltimus ir asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už šias nusikalstamas veikas skirtina vienintelė sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, terminą nustatant mažesnį nei bausmių vidurkis, kadangi veikos padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kai griežestė bausmė apima švelnesnę (BK 63 str. 1-2 d., 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis P. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-11 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2011-10-28 nutartimi suėmimas panaikintas ir P. T. paleistas į laisvę.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, į ją įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-10-10 iki 2011-10-28, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2011-10-28 prokuroro nutarimais P. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2012-06-29 prokuroro nutarimu pakeistos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo sąlygos, o 2012-07-04 nutarimu panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 34, b. l. 125-126, 140-144, 170-175, 178-182; t. 35, b. l. 3, 10).

P. T. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB „R.“ padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia šio juridinio asmens naudai ir interesais. Atsakomybėn patraukto juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius atsakomybėn patrauktą juridinį asmenį – anksčiau neteistas, šiuo metu įmonė nevykdanti veiklos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusikalstamų faktinių aplinkybių kiekį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir kaltinamąjį juridinį asmenį apibūdinančius duomenis, nustatytinas didesnis už sankcijos minimumą bet mažesnis už sankcijos vidurkį. Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai veikų sutapčiai. Skaičiuojant bausmių vidurkį vadovaujantis BK 3 straipsniu, taikytina BK 47 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo metu.

V. T. 2011-12-08 prokuroro nutarimu V. T. paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2012-07-11 prokuroro nutarimu pakeistos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo sąlygos, o 2012-09-13 panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis (t. 31, b. l. 24-25, 34-38, 55-57, 81-85, 101-102, 108). V. T. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-21 pateikė civilinį ieškinį Nr. (21-193)R-6907 bendrai 24 196,90 Eur sumai (29 tomas, 157-163 lapai).

Nustačius, kad dėl bendrų kaltinamųjų V. O., P. T. ir UAB „R.“ nusikalstamų veiksmų, UAB „R.“ į valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 24 196,90 Eur PVM ir pelno mokesčio, iš jų – 24 051,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 145,68 Eur pelno mokesčio, darytina išvada, jog civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš nurodytų kaltinamųjų solidariai priteistina 24 196,90 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai (CK 6.245-6.249 str.).

Laikinas kaltinamųjų V. O. ir P. T., UAB „R.“ nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių visiško įvykdymo, o laikinas kaltinamojo V. T. nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (27 segtuvai), paimti 2011-10-10, 2012-05-15 kratos metu iš UAB „R.“ buveinės patalpų bei pagal reikalavimą (28 tomas, 155-159, 161 lapai, priedai – 27 segtuvai su dokumentais dėžėse Nr. 1, 2);

2) UAB „R.“ pirkimų ir pardavimų už 2008-2011 m. registrų duomenys (1 segtuvas), 2014-04-07 paimti iš UAB „R.“ paimto nešiojamo kompiuterio jo apžiūros metu (28 tomas, 175-177 lapai, priedas – 1 segtuvas dėžėje Nr. 3);

3) Lapukai su rankraštiniais užrašais (1317 vnt.), paimti 2011-10-10 iš V. T. ir 2014-04-29 apžiūrėti (31 tomas, 143-147, 160-162 lapai, priedas – 1317 lapukų su užrašais dėžėje Nr. 3);

4) Lapai su įvairiais rankraštiniais užrašais (2 segtuvai ir 2 lapai įmautėje), 2011-10-10 paimti iš V. G. ir 2017-12-07 apžiūrėti (24 tomas, 8-14, 21-22 lapai, priedai – 2 segtuvai ir įmautė su lapais dėžėje Nr. 3);

5) UAB „K.“ antspaudai (5 vnt.), 2011-10-10 paimti iš UAB „K.“ (27 tomas, 101-106 lapai, priedai – 5 antspaudai dėžėje Nr. 3);

6) Įvairūs dokumentai, tarp jų - UAB „R.“ dokumentai (1 segtuvas), 2011-10-10 paimti iš V. O. (33 tomas, 132-136 lapai, priedas – 1 segtuvas dėžėje Nr. 3);

7) LR piliečio pasai (3 vnt.): P. T. vardu Nr. 22435158, V. T. vardu Nr. 20700272 ir V. O. vardu Nr. 22179319, paimti 2011-10-10 kratų metu iš įtariamųjų P. T., V. T. ir V. O. gyvenamųjų vietų (31 tomas, 85-86, 101-103, 143-147 lapai, 33 tomas, 78-79, 87-89, 132-136 lapai, 34 tomas, 181-182 lapai, 35 tomas, 3-5, 54-58 lapai, priedai – 3 LR pasai dėžėje Nr. 3);

8) Skaitmeninė laikmena (CD-R) su įrašytais UAB „R.“ ir UAB „K.“ banko sąskaitų išrašais, pateikta 2015-12-02 su AB „SEB" bankas lydraščiu (28 tomas, 106 lapas, priedas – 1 skaitmeninė laikmena dėžėje Nr. 3);

9) Skaitmeninės laikmenos CD-R ir DVD-R su įrašytais garso įrašais (11 vnt.), padarytais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu bei telekomunikacijų tinklais perduodamosinformacijos kontrolės metu: 2014-06-09 Nr. 5.75-P-27, 2014-09-04 Nr. L-5-067 (RN), 2014-09-04 Nr. L-5-068 (RN), 2015-03-26 Nr. L-5-011-15RN, 2015-03-26 Nr. 5.75-P-45, 2015-07-27 Nr. 5.75-P-81, 2015-07-27 Nr. L-5-044-15RN, 2015-12-16 Nr. L-5-056-15RN, 2017-08-02 Nr. P-40, 2017-08-02 Nr. L-5-092-RN-17, 2017-09-18 Nr. L-5-098-RN-17 (3 tomas, 1-135 lapai, priedas – 11 skaitmeninių laikmenų dėžėje Nr. 3);

10) Skaitmeninės laikmenos CD-R ir DVD-R su apžiūrėtų telefonų ir kompiuterių duomenimis (20 vnt.), padarytais 2011-10-18, 2011-11-03, 2011-11-04, 2011-11-05, 2011-11-08, 2011-11-09, 2011-11-14, 2011-12-05, 2011-12-07, 2011-12-09, 2011-12-13, 2011-12-14, 2011-12-16 iš P. T., V. O., V. T., A. R., R. M., J. D., O. T., V. G., G. B., R. L., Š. K., J. Z., G. S. Zalecko, A. Ž., UAB „R.“, UAB „K.“, UAB „Transit LT“ paimtų mobiliojo ryšio telefonų ir kompiuterių apžiūrų metu (15 tomas, 11-117 lapai, 16 tomas, 179-183 lapai, 19 tomas, 69-71 lapai, 21 tomas, 149-164 lapai, 22 tomas, 62-63, 73-74 lapai, 24 tomas, 16-20 lapai, 25 tomas, 35-36, 119-120, 126-127, 179-180 lapai, 26 tomas, 67-68 lapai, 27 tomas, 121-127 lapai, 28 tomas, 167-172 lapai, 31 tomas, 149-150 lapai, 33 tomas, 139-142, 144-151 lapai, 35 tomas, 60-66, 69-70 lapai, priedai – 20 skaitmeninių laikmenų dėžėje Nr. 3);

11) FNTT prie LR VRM banko sąskaitoje Nr. LT39 7300 0100 0062 5877, esančioje AB „Swedbank“, laikomos piniginės lėšos: 2011-10-10 kratos metu iš V. T. gyvenamosios vietos paimti grynieji pinigai – 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) ir 1460 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt eurų) (4 tomas, 13-14, 18 lapai, 31 tomas, 146-147 lapai).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat atsižvelgęs į jų gausą bei pobūdį, nutaria klausimą dėl šių daiktų spręsti atskirai, vykdymo procese, atsižvelgiant į prokuroro, kaltinamųjų, jų gynėjų bei civilinio ieškovo poziciją dėl šių daiktų, išskyrus klausimą dėl FNTT prie LR VRM banko sąskaitoje Nr. LT39 7300 0100 0062 5877, esančioje AB „Swedbank“, laikomų piniginių lėšų: 2011-10-10 kratos metu iš V. T. gyvenamosios vietos paimti grynieji pinigai – 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) ir 1460 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. T. grąžintini 2011-10-10 kratos metu iš jo gyvenamosios vietos paimti grynieji pinigai – 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) ir 1460 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt eurų), saugomi FNTT prie LR VRM banko sąskaitoje Nr. LT39 7300 0100 0062 5877, esančioje AB „Swedbank“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojantį nuo 2007-07-21) ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

V. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2004-07-13) ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

V. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2006-02-11) ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje, taikant apėmimą, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. O. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, į ją įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-10-10 iki 2011-12-08.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių į nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/2 patalpos - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – apribojimą palikti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

P. T. (P. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojantį nuo 2007-07-21) ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

P. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

P. T. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2004-07-13), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant P. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, į ją įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-10-10 iki 2011-10-28.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisių į nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias P. T., sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančioje AB SEB banke, adresu (duomenys neskelbtini) – apribojimą palikti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

V. T. (V. T.), a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojantį nuo 2007-07-21), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. T. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2004-07-13), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. T. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2006-02-11), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių į nuosavybės teise priklausantį turtą:

- žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. T. ir J. T. a.k. (duomenys neskelbtini);

- 1/2 patalpos - butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

apribojimą palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB „R.”, į. K. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojantį nuo 2007-07-21) ir skirti 400 MGL (15 064 Eur ) dydžio baudą.

Pripažinti UAB „R.” kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2004-07-13) ir skirti 200 MGL (7 532 Eur ) dydžio baudą.

Pripažinti UAB „R.” kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojantį nuo 2006-02-11) ir skirti 100 MGL (3 766 Eur ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir UAB „R.” paskirti galutinę subendrintą 400 MGL (15 064 Eur ) dydžio baudą.

Nustatyti terminą baudai sumokėti – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas Rygos g. 3-16, Vilnius, laikiną nuosavybės teisių į nuosavybės teise priklausantį turtą: pinigines lėšas, esančias UAB „R.“ sąskaitose Nr. LT667044060004496509 (EUR, LTL, USD), Nr. LT927044000137622433 (LTL), esančias AB „SEB banke“ adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, apribojimą palikti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių visiško atlyginimo dienos.

Solidariai priteisti iš V. O. ir P. T. ir UAB „R.“ civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 24 196,90 Eur Eur turtinės žalos atlyginimo.

Klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, spręsti atskirai, vykdymo procese, išskyrus klausimą dėl FNTT prie LR VRM banko sąskaitoje Nr. LT39 7300 0100 0062 5877, esančioje AB „Swedbank“, laikomų piniginių lėšų: 2011-10-10 kratos metu iš V. T. gyvenamosios vietos paimti grynieji pinigai – 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) ir 1460 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. T. 2011-10-10 kratos metu iš jo gyvenamosios vietos paimtus grynuosius pinigus – 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) ir 1460 Eur (vienas tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų) ), saugomus FNTT prie LR VRM banko sąskaitoje Nr. LT39 7300 0100 0062 5877, esančioje AB „Swedbank“.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuteistiesiems išaiškintina, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Be to:

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu nuteistasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu nuteistasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu nuteistasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: