Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. F. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. F. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį: dėl didelės vertės R. Ž. priklausančio turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, dėl didelės vertės B. K. priklausančio turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams.

Nukentėjusiesiems R. Ž. ir V. Ž. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo J. F. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti R. T., D. Ž. ir V. L., o Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartimi jų apeliaciniai skundai atmesti. Dėl šios nuosprendžio ir nutarties dalies kasacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl didelės vertės R. Ž. priklausančio turto pagrobimo J. F. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su R. T., 2008 m. birželio 17 d. nuo 8.00 iki 19.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo metu, kai R. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlauždamas antrojo aukšto medinio lango rėmą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį ,,duomenys neskelbtini“, ir pagrobė R. Ž. priklausantį didelės vertės turtą – auksinius juvelyrinius dirbinius, būtent: žiedą su briliantu 75 500 Lt vertės, balto aukso auskarus su briliantais 2500 Lt vertės, balto aukso žiedą su natūraliu perlu 1500 Lt vertės, auksinį žiedą su deimantais 1500 Lt vertės, žiedą su deimantais, 1000 Lt vertės, auksinius auskarus 800 Lt vertės, auksinius auskarus 200 Lt vertės, dvi poras auksinių auskarų žiedo formos 400 Lt vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku 300 Lt vertės, dvi auksines grandinėles 400 Lt vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku širdelės formos 250 Lt vertės, plačią auksinę grandinėlę 500 Lt vertės, auksinę apyrankę 150 Lt vertės, auksinę apyrankę su burbuliukais 250 Lt vertės, paauksuotus karolius 150 Lt vertės, pakabuką su rubinu 500 Lt vertės, pakabuką su paukšteliu 300 Lt vertės, pakabuką su žuvyte 200 Lt vertės, pakabuką su „aleksandritu“ 400 Lt vertės, auksinį žiedą su rubinu 300 Lt vertės, auksinę sagę 500 Lt vertės, auksinę sagę 400 Lt vertės bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N 95“ 1200 Lt vertės; kartu atvykęs J. F. tuo metu laukė automobilyje „Ford Fiesta“, kol R. T. paskambins ir praneš, kur jį paimti jį su pagrobtu turtu, o šiam paskambinus, J. F. nuvažiavo į nurodytą vietą, kur, R. T. įsėdus su pagrobtu turtu, abu iš įvykio vietos pasišalino.

Kasatorius nurodo, kad civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje pareiškė AB „Lietuvos draudimas“ bei V. Ž. su R. Ž. V. Ž. buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius padarytos žalos dydį, tačiau tai nebuvo padaryta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo pagrobta turto už 108 040 Lt.

Atsiliepimu į nuteistojo J. F. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras pažymi, kad teismas, nesurinkęs visų įrodymų civiliniam ieškiniui, kurio suma 108 040 Lt, pagrįsti, ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka, tačiau tai nereiškia, kad bendrininkų J. F. ir R. T. pagrobto iš Ž. gyvenamojo namo turto vertė visiškai nenustatyta ar mažesnė nei 250 MGL.

Prokuroras pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo J. F. apeliacinį skundą ir pagrįstai konstatavo, kad nors J. F. nežinojo pagrobto turto vertės, tačiau byloje nustatyta, jog jis veikė bendrininkų grupe su R. T., todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusius padarinius, t. y. BK 178 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras nurodo, kad J. F. už skundžiamą BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo trejiems metams devyniems mėnesiams bausmė paskirta atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL sumą (BK 190 straipsnis). Šiuo metu tai būtų suma, viršijanti 32 500 Lt.

Kaip matyti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, J. F. nuteistas už R. Ž. turto, kurio vertė žymiai viršija nurodytą sumą, pagrobimą. Nors nuosprendyje nenurodyta bendra viso pagrobto turto vertė, šis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas nėra esminis, nes dėl jo nebuvo suvaržytos nuteistojo teisės ir jis nesukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės, kiek pagrobto turto vertė viršija 250 MGL sumą. Iš nuosprendžio matyti, kad konkreti pagrobto turto vertė nebuvo ir bausmės nuteistajam J. F. skyrimo motyvas.

Kasatoriaus argumentas, kad asmeniškai jis į nukentėjusiųjų namą nebuvo įsibrovęs, nuteistasis R. T. teigė daiktų už tokią didelę sumą nepagrobęs, o byloje nėra dokumentų, koks turtas buvo pagrobtas, susiejant šias aplinkybes su, jo manymu, padarytu BPK 301 straipsnio pažeidimu, yra nepagrįstas. Šio straipsnio pirmoji dalis įpareigoja teismą nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistasis nenurodo nė vieno įrodymo, kuris nebūtų išnagrinėtas teisiamajame posėdyje, toks pažeidimas neišplaukia ir iš teisiamojo posėdžio protokolo bei nuosprendžio turinio. Manymas, kad kasatoriaus kaltę pagrįstų tik jo nurodytos aplinkybės, kurios byloje nenustatytos, nesisieja su BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų vykdymu. Tai įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo klausimas (BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalys). Teismai vadovavosi nukentėjusiųjų parodymais ir nuteistojo R. T. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes šis nuteistasis pareiškė visų vagysčių aplinkybių nepamenantis ir prašė vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Tada R. T. nurodė iš nukentėjusiųjų Ž. namo pagrobęs daug auksinių papuošalų ir visus juos atidavęs J. F., kuris šiuos pardavė, o jam davė 900 Lt. Priešingai negu teigia kasatorius, nuteistasis R. T. nukentėjusiųjų nurodytos turto vertės neginčijo, o nuteistasis J. F. teigė šios vagystės aplinkybių neprisimenantis. Be to, priešingai negu nurodo kasatorius, byloje yra nukentėjusiosios R. Ž. pateikti dokumentai dėl vieno iš pagrobtų juvelyrinių dirbinių – žiedo su briliantu – 75 500 Lt vertės. Jau vien tik šio pagrobto turto vertė daugiau kaip du kartus viršija 250 MGL sumą.

Taigi teismų išvada dėl nuteistojo J. F. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį padaryta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Bylos aplinkybės rodo, kad nuteistieji J. F. ir R. T. veikė neapibrėžta tyčia. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokiu atveju bendrininkai atsako pagal atsiradusius padarinius, kuriuos apima ir pagrobto turto vertė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kasatoriaus argumentai dėl to, kad teismas klausimą dėl nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Atmesti nuteistojo J. F. kasacinį skundą.