Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „W“, V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „O“ atstovės advokatės Redos Kurlavičienės, S. S. ir jo gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį), po to taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 550 MGL (20 713 Eurų) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį), po to taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 900 MGL (33 894 Eurų) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį), po to taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 750 MGL (28 245Eur) dydžio bauda.

S. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Uždaroji akcinė bendrovė „P“ (toliau – ir UAB ,,P“) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI arba VMI) civilinis ieškinys V. P. ir UAB „O“ tenkintas visiškai ir iš jų Institucijos naudai solidariai priteista 5 948,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus AVMI civilinis ieškinys S. S. ir UAB „P“ tenkintas iš dalies ir iš jų Institucijos naudai solidariai priteista 17 524,35 Eur turtinei žalai atlyginti. Vilniaus AVMI civilinis ieškinys dalyje dėl 17 346,79 nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „O“ vienintelis akcininkas ir direktorius, atstovaudamas bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, žinodamas, kad UAB „W“ (toliau – ir Projekto gavėjas) 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) pateikė paraišką dėl projekto „UAB „W“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) 690 560 Lt (200 000 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekia su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, kad norėdamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, kad Paramos gavėjo direktorius J. S. ir jo tėvas S. S. tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „M“ ir gamintoja Vokietijos įmone „H“ (toliau – tiesioginė tiekėja ir gamintoja), laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas grupe kartu su minėtais asmenimis – Paramos gavėjo direktoriumi J. S. bei jo tėvu – UAB „P“ direktoriumi S. S., iš anksto susitarė panaudoti UAB „O“ tik kaip tarpininkę, kad būtų įteisintas apsimestinis sandoris, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį ilgalaikį turtą – 6 velenų keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ (toliau – ir Staklės) bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turėdamas nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) bei jį susigrąžinti iš biudžeto, jis suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. UAB „O“ vienintelio akcininko sprendimą, jo 3 punkte įrašė melagingus duomenis apie tai, kad iš einamų pareigų nuo 2012 m. kovo 23 d. atleidžia UAB „O“ direktorių O. M., nors toks asmuo UAB „O“ direktoriumi niekada nedirbo, save išrinko UAB „O“ direktoriumi, žinomai suklastotą dokumentą pasirašė kaip bendrovės akcininkas, taip dokumentui suteikdamas juridinę galią, po to 2012 m. kovo 26 d. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, paleido į teisinę apyvartą – pateikė VĮ Registrų centrui ir jo pagrindu perregistravo vadovavimą UAB „O“ savo vardu. J. S. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą, jame įrašius melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas UAB „O“ kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors S. S. ir J. S., veikiant Paramos gavėjo vardu ir vykdant derybas su tiesiogine tiekėja ir gamintoja, privalomos pirkimo procedūros realiai vykdomos nebuvo, jis įrašė minėtame suklastotame dokumente rankraštinius įrašus „Gauta 2012-04-03 V. P.“ ir pasirašė kaip UAB „O“ atsakingas asmuo už dokumento gavimą, ir taip dokumentui suteikė juridinę galią, jis suklastojo privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O“ pasiūlymą dėl obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašė melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, bei UAB „O“ vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą ir taip suteikė jam juridinę galią, J. S. suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, jis kartu su J. S. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir UAB „O“ sutartį Nr. 1, jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašė melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas nuperka iš UAB „O“ Stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1 lentelės eilutėje 1.1 – kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S., susitarus su Staklių tiesiogine tiekėja ir gamintoja, 6 velenų Stakles sutarė įsigyti už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei UAB „O“ vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą – taip suteikė jam juridinę galią, po to, J. S. 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Paramos gavėjo raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-5740), pateikus Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, S. Dariaus ir S. Girėno g. 40, Vilniuje, kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton;

tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjui su Agentūra sudarius paramos sutartį, pagal kurią Paramos gavėjas, norėdamas gauti pirmą 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos dalį už Stakles, iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, jis suklastojo tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo išlaidoms pagrįsti, t. y. išrašė Paramos gavėjui UAB „O“ vardu 2012 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 1, – dėl 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 2, – dėl 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 3, – dėl 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 4, – dėl 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur) ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodė melagingus duomenis, kad UAB „O“, o ne M. S. įmonė „M“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „O“ vardu, o J. S. pasirašė Paramos gavėjo vardu ir taip suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią. Po to perdavė pirmiau minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras J. S., kad šis jas panaudotų kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“ atliekant keturis mokėjimus UAB „O“ (iš viso dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos) ir kartu su 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktu pateiktų Agentūrai, tai pastarasis ir padarė, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 spalio 30 d. laikotarpiu pateikdamas suklastotas PVM sąskaitas faktūras kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, 2012 m. lapkričio 15 d. su Paramos gavėjo mokėjimo prašymu gauti paramą Nr. (duomenys neskelbtini) (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-6674) pateikdamas tas pačias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton;

tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per Kredito uniją ,,Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus UAB „O“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur), siekiant įteisinti apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (39 000 Eur)) skirtumo grąžinimą Paramos gavėjui per UAB „P“, jis kartu su S. S. suklastojo tikrus dokumentus, būtinus gryniesiems pinigams išmokėti iš UAB „O“ kasos į UAB „P“ kasą, t. y. S. S. įrašius į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „P“ ir UAB „O“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „P“ parduoda, o UAB „O“ perka naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur), nors toks turtas UAB „P“ nebuvo apskaitytas, bei sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą PAB (be numerio) jis pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „O“ vardu, o S. S. pasirašius UAB „P“ vardu, suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to jis pagal S. S. 2013 m. kovo 4 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB, Nr. 01, kaip UAB „O“ atskaitingas asmuo, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ sumokėjo 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų, kuriuos pats 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu paėmė grynaisiais iš UAB „O“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke;

tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu UAB „O“ sumokėjus į biudžetą 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM mokestį už Staklių pardavimą, jis suklastojo tikrus dokumentus, būtinus siekiant Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, t. y. išrašė Paramos gavėjui UAB „O“ vardu 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas PVM sąskaitas faktūras, serija OS, Nr. 5, dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodė melagingus duomenis, kad UAB „O“, o ne M. S. įmonė „M“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „O“ vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu, suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to perdavė pirmiau minėtus suklastotus dokumentus J. S., kad šis juos panaudotų Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiant PVM deklaracijas Paramos gavėjo naudai susigrąžinant 134 659,2 Lt (39 000 Eur) PVM mokestį, tai pastarasis ir padarė, Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „A“, nežinančiai nusikalstamų sumanymų, pateikdamas 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 5, ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, paleido teisinėn apyvarton – apskaitė Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikdamas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams, jis, veikdamas kartu su J. S. ir S. S., apgaule kito asmens – Paramos gavėjo UAB „W“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės 435 179 Lt (126 036,55 Eur) vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM. Šie V. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

1.1. Taip pat V. P. nuteistas už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. V. P., žinodamas, kad UAB „W“ 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką dėl projekto „UAB „W“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo ir pati tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „M“ ir gamintoja Vokietijos įmone „H“, turėdamas tikslą panaudoti juridinį asmenį UAB „O“ nusikalstamoms veikoms – dokumentų suklastojimui ir sukčiavimui nuslėpti, nuo 2012 m. kovo 26 d. vadovavo Bendrovei, jos vardu gamindamas netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus panaudojo Bendrovę tam, kad UAB „W“ galėtų melagingai padidinta kaina, nesukuriant pridėtinės vertės, įsigyti Projektui tiekiamą įrangą iš UAB „O“, o ne tiesiogiai iš įrangos tiekėjos M. S. firmos „M“ ir gamintojos Vokietijos įmonės „H“, po to kainos skirtumą apgaule užvaldyti, taip dirbtinai padidinant Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamo Projekto sąnaudas. Šie V. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Taip pat V. P. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „O“ direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie Bendrovės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus: Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri nurodo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai <...>“, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, bei 3 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, ir 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 766 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto nuostatas, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir nepanaudotus pinigus grąžina į kasą ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, veikdamas per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: žinodamas, kad Bendrovė pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. trišalę sutartį Nr. 1-09/2012 iš Vokietijos įmonės „H“ per atstovę Lietuvoje – M. S. firmą ,,M“ įsigijo naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles ,,Timbermax 6-23U“ už 134 659,20 Lt (39 000 Eur), po ko pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą OST Nr. 5 pardavė UAB ,,W“ ilgalaikį turtą – tas pačias stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) pridėtinės vertės mokesčio – dirbtinai padidinta kaina (t. y. už 5–6 kartus didesnę kainą negu pirminė pirkimo kaina), nurodė UAB „R“, nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, tai ši ir padarė, ir į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius; jis, žinodamas, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio 26 d. pagal 2012 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą OS Nr. 5 UAB „W“ pardavė ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ už 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) PVM), į kurių vertę neva įeina ir frezų komplekto, įsigyto iš UAB „P“, vertė – 95 590 Lt (27 684,78 Eur) (iš jų 16 590 Lt (4804,80 Eur) PVM), duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikė UAB „R“ ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė frezų pardavimo vertės, frezų komplekto pardavimo sandoriui neįformino PVM sąskaitos faktūros ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose – didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaitė 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų už frezų pardavimą ir apskaičiuoto 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM, VMI pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius, be to, Bendrovės 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje OS Nr. 5 neįformino frezų pardavimo, kaip vieno privalomo apskaitos dokumento rekvizito, neįvardijo atskiros PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodyti įstatymų nustatyta tvarka privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; jis, žinodamas, kad Bendrovė pagal 2013 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „P“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur) (iš jų 69 300 Lt (20 070,67 Eur) PVM) įsigijo medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikė UAB „R“ ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neįregistravo 2013 m. kovo 4 d. UAB „P“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros PAB (be numerio), kuria įformintas staklių pardavimas, be to, 2013 m. kovo 4 d. Bendrovės vardu, kaip atskaitingas asmuo, už minėtas stakles atsiskaitęs grynaisiais pinigais, pasibaigus mėnesiui, už lėšas neatsiskaitė ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 2013 m. kovo 4 d. UAB „P“ išrašyto kasos pajamų orderio, serija PAB, Nr. 1, kuriuo įformintas 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų priėmimas už Bendrovės pirktas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, tokiu būdu į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė medienos dygiavimo staklių „Grecon Supra 2“ pirkimo vertės bei apmokėjimo dokumentų už jas, Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė medienos dygiavimo staklių „Grecon Supra 2“ įsigijimo vertės ir apmokėjimo už jas kasos dokumentų. Dėl šių V. P. veiksmų, kaip nurodyta Vilniaus apskrities VMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64, iš dalies negalima nustatyti UAB „O“ 2012 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Šie V. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Taip pat V. P. nuteistas už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. jis, būdamas UAB „O“ direktorius, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, žinodamas, kad, pagal 2001 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, iš anksto žinodamas, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio mėn. pardavė UAB „W“ frezas, jų pardavimo PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, Bendrovės didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaityta 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų bei neapskaičiuota 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM ir šių sumų, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą („<...> kai už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“) ir 86 straipsnio nuostatą („Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius“), nepateikė objektyvių duomenų apie šią ūkinę operaciją Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai UAB „R“, pastarosios darbuotojai, nežinodami apie jo (V. P.) nusikalstamą sumanymą ir įvykusią ūkinę operaciją, neįtraukė šių duomenų į 2013 m. sausio 2 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą Bendrovės 2012 m. 11 mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600), todėl Bendrovė nesumokėjo 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM, ir 2013 m. balandžio 26 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) nedeklaravo 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų už UAB „W“ parduotas frezas ir šia suma sumažino 2012 m. apmokestinamąjį pelną 3950 Lt (1144 Eur) (79 000 Lt (22 879,98 Eur) x 5 proc.), tokiu būdu jis (V. P.) apgaule kito asmens – UAB „O“ naudai išvengė 20 540 Lt (5948,80 Eur) (16 590 Lt (4804,80 Eur) + 3950 Lt (1144 Eur)) vertės mokėtinos pridėtinės vertės ir pelno mokesčių turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą. Šie V. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „W“ akcininkas (50 proc. akcijų) ir direktorius, atstovaudamas bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, Paramos gavėjo vardu 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką dėl projekto „UAB „W“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) 690 560 Lt (200 000 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekdamas su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, žinodamas, kad norėdamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas grupe kartu su tėvu – UAB „P“ direktoriumi S. S. bei UAB „O“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P., iš anksto susitarė panaudoti UAB „O“ tik kaip tarpininkę, turint tikslą įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį, 6 velenų vietoj 7 velenų, ilgalaikį turtą – keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turėdamas nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį bei jį susigrąžinti iš biudžeto. V. P. suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, perregistravus vadovavimą UAB „O“ savo vardu, jis (J. S.) suklastojo privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą, jame įrašė melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas UAB „O“ kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors pats kartu su tėvu S. S. tiesiogiai vykdė derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „M“ ir gamintoja Vokietijos įmone „H“ dėl 6 velenų Staklių įsigijimo ir privalomos pirkimo procedūros realiai nevykdė, po ko pateikė suklastotą dokumentą V. P., V. P. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O“ pasiūlymą dėl obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašius melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, jis (J. S.) suklastojo privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo – ir kartu su V. P. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir UAB „O“ sutartį Nr. 1, jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašė melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas nuperka iš UAB „O“ Stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1 lentelės eilutėje 1.1 – kad Staklės yra 7 velenų, nors, S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesiogine tiekėja ir gamintoja, 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei Paramos gavėjo vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą, taip suteikė jam juridinę galią, po ko jis (J. S.) 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojo minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Paramos gavėjo raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-5740) ir pateikė Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton ir apgaule nuo Agentūros nuslėpė Staklių kainos padidinimą ir išankstinius susitarimus su UAB „O“;

tęsiant nusikalstamą veiklą, jis 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjo vardu su Agentūra pasirašė paramos sutartį, pagal kurią Paramos gavėjas, norėdamas gauti pirmą 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos dalį už Stakles, iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo išlaidoms pagrįsti, UAB „O“ PVM sąskaitas faktūras: 2012 m. spalio 1 d., serija OS, Nr. 1, – dėl 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur) sumos, 2012 m. spalio 8 d., serija OS, Nr. 2, – dėl 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur) sumos, 2012 m. spalio 24 d., serija OS, Nr. 3, – dėl 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur) sumos, 2012 m. spalio 30 d., serija OS, Nr. 4, – dėl 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur) sumos ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad UAB „O“, o ne M. S. įmonė „M“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), jis (J. S.) pirmiau paminėtus suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 m. spalio 30 d. laikotarpiu pateikė suklastotas PVM sąskaitas faktūras kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, atliekant keturis mokėjimus UAB „O“ (iš viso dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos), po to 2012 m. lapkričio 15 d. su Paramos gavėjo mokėjimo prašymu gauti paramą Nr. (duomenys neskelbtini) (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-6674) pateikė tas pačias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton ir apgaule nuo Agentūros nuslėpė realią Staklių kainą;

tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per kredito uniją ,,Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus UAB „O“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt (28 411,64 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu UAB „O“ sumokėjus į biudžetą 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) (PVM mokestį už Staklių pardavimą, V. P. ir S. S. apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (40 158,48 Eur)) skirtumą grąžinus Paramos gavėjui per UAB „P“, jis (J. S.) pasirašė Paramos gavėjo vardu ir panaudojo V. P. suklastojus tikrus dokumentus, 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas UAB „O“ PVM sąskaitas faktūras, serija OS, Nr. 5, dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą (būtinus, kad Paramos gavėjo naudai iš biudžeto būtų susigrąžintas sumokėtas PVM), t. y. pateikė Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „A“, nežinančiai nusikalstamų sumanymų, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 5, ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, ir apgaule įtraukė juos į Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą bei suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą ir apgaule nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams, jis, veikdamas kartu su S. S. ir V. P., apgaule kito asmens – Paramos gavėjo UAB „W“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės, 435 179 Lt (126 036,55 Eur), vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM. Šie J. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

2.1. Taip pat J. S. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „W“ direktorius ir vienintelis akcininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, veikdamas per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: žinodamas, kad Bendrovė pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą OST Nr. 5 iš UAB ,,O“ įsigijo ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles („Timbermax 6-23U“) už 798 000 Lt (231 116,77), iš jų 138 495,86 Lt (40 111,17 Eur) PVM, dirbtinai padidinta kaina, nurodė UAB „A“, nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, tai ši ir padarė, Bendrovė buhalterinės apskaitos registruose įrašė duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, o sudarytos tik turint tikslą gauti mokestinę naudą, dirbtinai padidinta kaina įformino ūkines operacijas, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius, tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas: 4 straipsnį – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“ Bendrovė pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius; 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl šių J. S. veiksmų, kaip nurodyta Vilniaus apskrities VMI 2014 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-66, iš dalies negalima nustatyti UAB „W“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Šie J. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Taip pat J. S. nuteistas už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. jis, būdamas UAB „W“ direktorius ir vienintelis akcininkas, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, turėdamas tikslą Bendrovės naudai išvengti turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei „A“ tyčia laiku nepateikė duomenų ir dokumentų apie ūkines operacijas: 2012 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitų faktūrų W Nr. 7 ir W Nr. 8 bei 2013 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros W Nr. 13-03-15, o UAB „A“ darbuotojai, nežinodami apie jo (J. S.) nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis apie vykdytų sandorių vertę, pardavimo PVM, t. y. nedeklaravo: 2012 m. 09 mėn. – 31 554,60 Lt (9138,84 Eur) PVM apmokestinamų pajamų, kai PVM išskaito pirkėjas, PVM įstatymo 96 straipsnio nustatytais atvejais, už UAB „S“ parduotą metalo laužą ir 14 049,75 Lt (4069,09 Eur) apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 2950,45 Lt (854,51 Eur) pardavimo PVM, už M. S. firmai „M“ atliktus stogo dengimo darbus, 2013 m. 03 mėn. – 16 815 Lt (4869,96 Eur) apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 3531,15 Lt (1022,69Eur) pardavimo PVM, už UAB „O“ atliktus medienos kirtimo darbus. Tokiu būdu, nuo VMI nuslėpęs PVM apmokestinamų sandorių vertę, J. S. apgaule kito asmens – UAB „W“ naudai išvengė 6481 Lt (1877,02 Eur) (2950 Lt (854,38 Eur) + 3531 Lt (1022,65 Eur)) vertės mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą. Šie J. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

3. S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „P“ direktorius ir vienintelis akcininkas, atstovaudamas bendrovei ir veikdamas jos vardu, žinodamas, kad UAB „W“, kurios direktorius ir vienas iš akcininkų yra jo sūnus J. S., 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką dėl projekto „UAB „W“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) 690 560 Lt (200 000 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekia su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, kad norėdamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas grupe kartu su minėtu Paramos gavėjo direktoriumi J. S. bei UAB „O“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P., iš anksto susitarė panaudoti UAB „O“ tik kaip tarpininkę, turint tikslą įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį, 6 velenų vietoj 7 velenų, ilgalaikį turtą – keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, kartu su sūnumi tiesiogiai vykdė derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „M“ ir gamintoja Vokietijos įmone „H“, turėdamas nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį bei jį susigrąžinti iš biudžeto, V. P. suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, perregistravus vadovavimą UAB „O“ savo vardu, J. S. ir V. P., suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti tikrus Projekto dokumentus dėl staklių įsigijimo bei dokumentus, būtinus Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, ir juos panaudojus;

tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per kredito uniją ,,Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus UAB „O“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt (57 910,25 Eur), siekiant įteisinti apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (39 000 Eur)) skirtumo grąžinimą Paramos gavėjui per UAB „P“, jis kartu su V. P. suklastojo tikrus dokumentus, būtinus gryniesiems pinigams išmokėti iš UAB „O“ kasos į UAB „P“ kasą, t. y. jis įrašė į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „P“ ir UAB „O“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „P“ parduoda, o UAB „O“ perka naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur), nors toks turtas UAB „P“ nebuvo apskaitytas, bei sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą PAB (be numerio), jis pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „P“ vardu, o V. P. pasirašius UAB „O“ vardu, suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to jis išrašė 2013 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB, Nr. 01, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, o V. P. pagal jį sumokėjo 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų, kuriuos pats, kaip UAB „O“ atskaitingas asmuo, 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu paėmė grynaisiais iš UAB „O“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke.

Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams, jis, veikdamas kartu su J. S. ir V. P., apgaule kito asmens – Paramos gavėjo UAB „W“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės, 435 179 Lt (126 036,55 Eur), vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM. Šie S. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

3.1. Taip pat S. S. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „P“ direktorius ir vienintelis akcininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatą būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 2 dalies nuostatą būdamas atsakingas už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad ūkio subjektai buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeidė: Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“) ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatą („patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“), Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. Bendrovės archyve ir buhalterinėje apskaitoje nesaugojo dokumentų apie kito juridinio asmens UAB „O“ akcijų įsigijimą ar jų pardavimą. Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus ir dėl to laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2013 m. kovo 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „P“ turto dydžio. Šie S. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Taip pat S. S. nuteistas už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. jis, būdamas UAB „P“ direktorius ir vienintelis akcininkas, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, turėdamas tikslą Bendrovės naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei „A“ tyčia nepateikė objektyvių duomenų apie ūkines operacijas, kad Bendrovės: PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų standartiniu 21 proc. PVM tarifu, vertė sudaro 413 247 Lt (119 684,60 Eur), PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, apmokestinamoji vertė iš viso sudaro 54 183 Lt (15 692,48 Eur), kitų PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų 0 proc. PVM tarifu, vertė iš viso sudaro 13 092 Lt (3791,71 Eur), pardavimo PVM sudaro 86 782 Lt (25 133,80 Eur), pirkimo PVM (PVM atskaita) sudaro 9201 Lt (2664,79 Eur), mokėtinas į biudžetą PVM sudaro 77 581 Lt (22 469,01 Eur), o UAB „A“ darbuotojai, nežinodami apie jo (S. S.) nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis, t. y. PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 55 537 Lt (16 084,63 Eur), arba 357 710 Lt (103 599,98 Eur) (413 247 Lt (119 684,60 Eur) – 55 537 Lt (16 084,63 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 straipsnyje nustatytais atvejais)“ įrašė 26 074 Lt (7551,55 Eur), arba 28 109 Lt (8140,93 Eur) (54 183 Lt (15 667,98 Eur) – 26 074 Lt (7551,55 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 19 laukelyje „Kiti PVM apmokestinami sandoriai (0 proc.)“ neįrašė duomenų apie kitų 0 PVM tarifu apmokestinamų sandorių vertę 13 092 (3791,71 Eur), PVM deklaracijos 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 11 663 Lt (3377,84 Eur), arba 75 119 Lt (21 755,97 Eur) (86 782 Lt (25 133,80 Eur) – 11 663 Lt (3377,84 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ įrašė 8569 Lt (2481,75 Eur), arba 632 Lt (183,04 Eur) (9201 Lt (2664,79 Eur) – 8569 Lt (2481,75 Eur) mažiau, PVM deklaracijų 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 3094 Lt (896,08 Eur), arba 74 487 Lt (21 572,93 Eur) (77 581 Lt (22 469,01 Eur) – 3094 Lt (896,08 Eur) mažiau. Tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs PVM apmokestinamų sandorių vertę, S. S. apgaule kito asmens – UAB „P“ naudai išvengė didelės, 74 487 Lt (21 572,93 Eur), vertės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM, taip padarydamas nurodytos vertės turtinę žalą valstybės biudžetui. Šie S. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

4. Juridinis asmuo – UAB „O“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. juridinis asmuo UAB „O“, atstovaujamas Bendrovės direktoriaus ir akcininko V. P., turinčio teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, žinančio, kad UAB „W“ 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką dėl projekto „UAB „W“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) 690 560 Lt (200 000 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekia su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, kad norėdamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, kad Paramos gavėjo direktorius J. S. ir jo tėvas S. S. tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „M“ ir gamintoja Vokietijos įmone „H“, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, V. P., atstovaujant Bendrovei, veikiant jos vardu ir interesais, grupe kartu su minėtais asmenimis – Paramos gavėjo direktoriumi J. S. bei jo tėvu – UAB „P“ direktoriumi S. S., iš anksto susitarus panaudoti Bendrovę tik kaip tarpininkę, turint tikslą įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį ilgalaikį turtą – 6 velenų keturpusio obliavimo profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turint nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį bei jį susigrąžinti iš biudžeto, suklastojus tikrus dokumentus, t. y. V. P. suklastojus tikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. UAB „O“ vienintelio akcininko sprendimą, kurio 3 punkte įrašius melagingus duomenis apie tai, kad iš einamų pareigų nuo 2012 m. kovo 23 d. atleidžiamas Bendrovės direktorius O. M., nors toks asmuo Bendrovėje direktoriumi niekada nedirbo, V. P. save išrinkus Bendrovės direktoriumi, žinomai suklastotą dokumentą pasirašius kaip Bendrovės akcininkui, taip dokumentui suteikdamas juridinę galią, po to 2012 m. kovo 26 d. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojus, paleidus į teisinę apyvartą – pateikus VĮ Registrų centrui ir jo pagrindu perregistravus vadovavimą Bendrovei savo vardu, J. S., suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą, jame įrašius melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas Bendrovę kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors S. S. ir J. S., veikiant Paramos gavėjo vardu ir vykdant derybas su tiesiogine tiekėja ir gamintoja, privalomos pirkimo procedūros realiai vykdomos nebuvo, V. P. įrašius minėtame suklastotame dokumente rankraštinius įrašus „Gauta 2012-04-03 V. P.“ ir pasirašius kaip Bendrovės atsakingam asmeniui už dokumento gavimą, taip dokumentui suteikus juridinę galią, V. P. suklastojus tikrą dokumentą – privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O“ pasiūlymą dėl obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašius melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, bei Bendrovės vardu pasirašius šį suklastotą dokumentą ir taip suteikus jam juridinę galią, J. S. suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, V. P., veikiant kartu su J. S., suklastojus tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir Bendrovės sutartį Nr. 1, šios 1, 3 ir 4 punktuose įrašius melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas nuperka iš Bendrovės Stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1 lentelės eilutėje 1.1 – kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesiogine tiekėja ir gamintoja 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei UAB „O“ vardu pasirašius šį suklastotą dokumentą, taip suteikus jam juridinę galią, po to, J. S. 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Paramos gavėjo raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-5740), pateikus Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, paleidus juos teisinėn apyvarton;

tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjui su Agentūra sudarius paramos sutartį, pagal kurią Paramos gavėjas, norėdamas gauti pirmą 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos dalį už Stakles, iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo išlaidoms pagrįsti, t. y. išrašius Paramos gavėjui Bendrovės vardu 2012 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 1, – dėl 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 2, – dėl 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 3, – dėl 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 4, – dėl 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur) ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad Bendrovė, o ne M. S. įmonė „M“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei pasirašius šiuos suklastotus dokumentus Bendrovės vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu ir taip suteikus suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, perdavus pirmiau minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras J. S., kad šis jas panaudotų kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“ atliekant keturis mokėjimus Bendrovei (iš viso dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos) ir kartu su 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktu pateiktų Agentūrai, tai pastarasis ir padarė, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 m. spalio 30 d. laikotarpiu pateikus suklastotas PVM sąskaitas faktūras kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, esančiai Konstitucijos pr. 15, Vilniuje, o 2012 m. lapkričio 15 d. su Paramos gavėjo mokėjimo prašymu gauti paramą Nr. (duomenys neskelbtini) (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-6674) pateikus tas pačias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, taip paleido juos teisinėn apyvarton; tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per kredito uniją ,,Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus Bendrovei apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur), siekiant įteisinti apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (39 000 Eur)) skirtumo grąžinimą Paramos gavėjui per UAB „P“, V. P., veikiant kartu su S. S., suklastojus tikrus dokumentus, būtinus grynųjų pinigų išmokėjimui iš Bendrovės kasos į UAB „P“ kasą, t. y. S. S. įrašius į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „P“ ir UAB „O“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „P“ parduoda, o Bendrovė perka naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur), nors toks turtas UAB „P“ nebuvo apskaitytas, bei sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą PAB (be numerio), V. P. pasirašius šiuos suklastotus dokumentus Bendrovės vardu, o S. S. pasirašius UAB „P“ vardu, taip suteikus suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, pagal S. S. 2013 m. kovo 4 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB, Nr. 01, V. P., veikiant kaip Bendrovės atskaitingam asmeniui, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ sumokėjus 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų, kuriuos pats 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu paėmė grynaisiais iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke;

tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu Bendrovei sumokėjus į biudžetą 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM mokestį už Staklių pardavimą, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus siekiant Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, t. y. išrašius Paramos gavėjui Bendrovės vardu 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas PVM sąskaitas faktūras, serija OS, Nr. 5, – dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad Bendrovė, o ne M. S. įmonė „M“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei pasirašius šiuos suklastotus dokumentus Bendrovės vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu, taip suteikus suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, perdavus pirmiau minėtus suklastotus dokumentus J. S., kad šis juos panaudotų Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiant PVM deklaracijas Paramos gavėjo naudai susigrąžinant 134 659,2 Lt (39 000 Eur) PVM mokestį, tai pastarasis ir padarė, Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „A“, nežinančiai nusikalstamų sumanymų, pateikus 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 5, ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, paleido teisinėn apyvarton – apskaitė Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

Tokiu būdu V. P. veikiant kartu su J. S. ir S. S., nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams, Bendrovė apgaule kito asmens – Paramos gavėjo UAB „W“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės, 435 179 Lt (126 036,55 Eur), vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM. Šie UAB „O“ veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 20 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 20 straipsnyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

4.1. Taip pat UAB „O“ nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. juridinis asmuo UAB „O“, atstovaujamas Bendrovės direktoriaus ir akcininko V. P., pastarajam turint teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būnant atsakingam už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie Bendrovės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būnant atsakingam už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būnant atsakingam už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tyčia pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus: Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą („Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai <...>“), 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą („Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“), 16 straipsnio 1 dalies nuostatą („Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“) bei 3 dalies nuostatą („Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“) ir 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 766 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto nuostatas, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir nepanaudotus pinigus grąžina į kasą ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, V. P. veikiant per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, Bendrovė apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. V. P. žinant, kad Bendrovė pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. trišalę sutartį Nr. 1-09/2012 iš Vokietijos įmonės „H“ per atstovę Lietuvoje – M. S. firmą ,,M“ įsigijo naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles ,,Timbermax 6-23U“ už 134 659,20 Lt (39 000 Eur), po ko pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą OST Nr. 5 pardavė UAB ,,W“ ilgalaikį turtą – tas pačias stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dirbtinai padidinta kaina (t. y. už 5–6 kartus didesnę kainą negu pirminė pirkimo kaina), nurodžius UAB „R“, nežinančiai apie V. P. nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, tai ši ir padarė – į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius; V. P. žinant, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio 26 d. pagal 2012 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą OS Nr. 5 UAB „W“ pardavė ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ už 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) PVM), į kurių vertę neva įeina ir frezų komplekto, įsigyto iš UAB „P“, vertė – 95 590 Lt (27 684,78 Eur) (iš jų 16 590 Lt (4804,80 Eur) PVM), tačiau, duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikus UAB „R“ ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukus frezų pardavimo vertės, frezų komplekto pardavimo sandoriui neįforminus PVM sąskaitos faktūros ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose – didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaičius 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų už frezų pardavimą ir apskaičiuoto 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM, VMI pateikus netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius, be to, Bendrovės 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje OS Nr. 5 neįforminus frezų pardavimo, kaip vieno privalomo apskaitos dokumento rekvizito, neįvardijus atskiros PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodyti įstatymų nustatyta tvarka privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; V. P. žinant, kad Bendrovė pagal 2013 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „P“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur) (iš jų 69 300 Lt (20 070,67 Eur) PVM) įsigijo medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, tačiau duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikus UAB „R“ ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neįregistravus 2013 m. kovo 4 d. UAB „P“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros PAB (be numerio), kuria įformintas staklių pardavimas, be to, 2013 m. kovo 4 d. V. P., kaip Bendrovės atskaitingam asmeniui, už minėtas stakles atsiskaičius grynaisiais pinigais, pasibaigus mėnesiui, už lėšas neatsiskaičius ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius 2013 m. kovo 4 d. UAB „P“ išrašyto kasos pajamų orderio, serija PAB, Nr. 1, kuriuo įformintas 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų priėmimas už Bendrovės pirktas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, tokiu būdu į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukus medienos dygiavimo staklių „Grecon Supra 2“ pirkimo vertės bei apmokėjimo dokumentų už jas, Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė medienos dygiavimo staklių „Grecon Supra 2“ įsigijimo vertės ir apmokėjimo už jas kasos dokumentų, dėl to, kaip nurodyta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64, iš dalies negalima nustatyti UAB „O“ 2012 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Šie UAB „O” veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

4.2. Taip pat UAB „O“ nuteista už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „O“, vadovaujama ir kontroliuojama V. P., pastarajam laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikus Bendrovės vardu ir interesais, žinant, kad, pagal 2001 m. gruodžio 30 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, iš anksto žinant, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio mėn. pardavė UAB „W“ frezas, kurių pardavimo PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, Bendrovės didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaityta 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų bei neapskaičiuota 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM ir šių sumų, pažeidus 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą („<...> kai už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą <...>“) ir 86 straipsnio nuostatą („Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius“), nepateikus objektyvių duomenų apie šią ūkinę operaciją Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai UAB „R“, pastarosios darbuotojams, nežinant apie nusikalstamą sumanymą ir įvykusią ūkinę operaciją, neįtraukus šių duomenų į 2013 m. sausio 2 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą Bendrovės 2012 m. 11 mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600), Bendrovė nesumokėjo 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM ir 2013 m. balandžio 26 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) nedeklaravo 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų už UAB „W“ parduotas frezas, šia suma sumažino 2012 m. apmokestinamąjį pelną 3950 Lt (1144 Eur) (79 000 Lt (22 879,98 Eur) x 5 proc.), tokiu būdu Bendrovė apgaule kito asmens – UAB „O“ naudai išvengė 20 540 Lt (5948,80 Eur) (16 590 Lt (4804,80 Eur) + 3950 Lt (1144 Eur) vertės mokėtinos pridėtinės vertės ir pelno mokesčių turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir padarė nurodyto dydžio turtinę žalą. Šie UAB „O” veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

5. Juridinis asmuo – UAB „W“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. UAB „W“, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko J. S., turinčio teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, pastarajam Bendrovės vardu 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikus paraišką dėl projekto „UAB „W“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) 690 560 Lt (200 00 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis, siekiant su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, žinant, kad norėdama gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Bendrovė privalo atlikti pirkimo procedūras, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikiant Bendrovės vardu ir interesais, grupe kartu su tėvu – UAB „P“ direktoriumi S. S. bei UAB „O“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P., iš anksto susitarus panaudoti UAB „O“ tik kaip tarpininkę, turint tikslą įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį, 6 velenų vietoj 7 velenų, ilgalaikį turtą – keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turint nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį bei jį susigrąžinti iš biudžeto, J. S. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą, jame įrašius melagingus duomenis, kad Bendrovė kviečia UAB „O“ dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors pačiam kartu su tėvu S. S. tiesiogiai vykdant derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „M“ ir gamintoja Vokietijos įmone „H“ dėl 6 velenų Staklių įsigijimo, realiai nevykdant privalomos pirkimo procedūros, po ko pateikus suklastotą dokumentą V. P., V. P. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O“ pasiūlymą dėl obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašius melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, J. S. suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo – ir kartu su V. P., suklastojus tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir UAB „O“ sutartį Nr. 1, jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašius melagingus duomenis, kad Bendrovė nuperka iš UAB „O“ Stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1 lentelės eilutėje 1.1 – kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesiogine tiekėja ir gamintoja 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei Bendrovės vardu pasirašius šį suklastotą dokumentą, taip suteikus jam juridinę galią, po to J. S. 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Bendrovės raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-5740) ir pateikus Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, paleidus juos teisinėn apyvarton, apgaule nuo Agentūros nuslėpė Staklių kainos padidinimą ir išankstinius susitarimus su UAB „O“;

tęsiant nusikalstamą veiklą, J. S. 2012 m. rugsėjo 13 d. Bendrovės vardu su Agentūra pasirašius paramos sutartį, pagal kurią Bendrovė norėdama gauti pirmą 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos dalį už Stakles iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Bendrovės išlaidoms pagrįsti, t. y. UAB „O“ PVM sąskaitas faktūras: 2012 m. spalio 1 d., serija OS, Nr. 1, – dėl 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur) sumos, 2012 m. spalio 8 d., serija OS, Nr. 2, – dėl 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur) sumos, 2012 m. spalio 24 d., serija OS, Nr. 3, – dėl 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur) sumos, 2012 m. spalio 30 d., serija OS, Nr. 4, – dėl 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur) sumos, ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad UAB „O“, o ne M. S. įmonė „M“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), J. S., pirmiau paminėtus suklastotus tikrus dokumentus panaudojus, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 m. spalio 30 d. laikotarpiu pateikus suklastotas PVM sąskaitas faktūras kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ atliekant Bendrovės vardu keturis mokėjimus UAB „O“ (iš viso dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos), po to 2012 m. lapkričio 15 d. su Bendrovės mokėjimo prašymu gauti paramą Nr. (duomenys neskelbtini) (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-6674) pateikus tas pačias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, paleidus juos teisinėn apyvarton, apgaule nuo Agentūros nuslėpė realią Staklių kainą;

tęsiant nusikalstamą veiką, Bendrovei per kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus UAB „O“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu UAB „O“ sumokėjus į biudžetą 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM mokestį už Staklių pardavimą, V. P. ir S. S. apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (40 158,48 Eur)) skirtumą grąžinus Paramos gavėjui per UAB „P“, J. S., pasirašius Bendrovės vardu ir panaudojus V. P. suklastotus tikrus dokumentus, 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas UAB „O“ PVM sąskaitas faktūras, serija OS, Nr. 5, – dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą (būtinus siekiant Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM), t. y. pateikus Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „A“, nežinančiai nusikalstamų sumanymų, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 5, ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, ir apgaule įtraukus juos į Bendrovės buhalterinę apskaitą bei suformavus grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą, apgaule nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

Tokiu būdu J. S., veikiant kartu su S. S. ir V. P., nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams, Bendrovė apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės, 435 179 Lt (126 036,55 Eur), vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM. Šie UAB „W“ veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 20 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 20 straipsnyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

5.1. Taip pat UAB „W“ nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. UAB „W“, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko J. S., pastarajam turint teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būnant atsakingam už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie Bendrovės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būnant atsakingam už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būnant atsakingam už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, J. S. veikiant per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, Bendrovė apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: J. S. žinant, kad Bendrovė pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą OST Nr. 5 iš UAB ,,O“ įsigijo ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles („Timbermax 6-23U“) už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) PVM, dirbtinai užkelta kaina, nurodžius UAB „A“, nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, ši tai ir padarė, Bendrovė buhalterinės apskaitos registruose įrašė duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, o sudarytos tik turint tikslą gauti mokestinę naudą, dirbtinai padidinta kaina įformino ūkines operacijas, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius, tokiu būdu Bendrovė pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas: 4 straipsnį – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Bendrovė pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius; 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl to, kaip nurodyta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-66, iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Šie UAB „W” veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

5.2. Taip pat UAB „W“ nuteista už tai, kad apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. UAB „W“, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko J. S., turinčio teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, J. S. veikiant bendrovės vardu ir interesais, turint nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Valstybinę mokesčių inspekciją ir Bendrovės naudai apgaule išvengti turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, J. S. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei „A“ tyčia laiku nepateikus duomenų ir dokumentų apie ūkines operacijas: 2012 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitų faktūrų W Nr. 7 ir W Nr. 8 bei 2013 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros W Nr. 13-03-15, o UAB „A“ darbuotojams, nežinant apie J. S. nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašius neteisingus duomenis apie vykdytų sandorių vertę, pardavimo PVM, t. y. nedeklaravus: 2012 m. rugsėjo mėn. – 31 554,60 Lt (9138,84 Eur) PVM apmokestinamų pajamų, kai PVM išskaito pirkėjas, PVM įstatymo 96 straipsnyje nustatytais atvejais, už UAB „S“ parduotą metalo laužą ir 14 049,75 Lt (4069,09 Eur) apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 2950,45 Lt (854,51 Eur) pardavimo PVM, už M. S. firmai „M“ atliktus stogo dengimo darbus, 2013 m. kovo mėn. – 16 815 Lt (4869,96 Eur) apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 3531,15 Lt (1022,69 Eur) pardavimo PVM, už UAB „O“ atliktus medienos kirtimo darbus, tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus PVM apmokestinamų sandorių vertę, Bendrovė apgaule savo naudai išvengė 6481 Lt (1877,03 Eur) (2950 Lt (854,38 Eur) + 3531 Lt (1022,65 Eur) vertės mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydama nurodyto dydžio turtinę žalą. Šie UAB „W” veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

6. Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „P“ buvo kaltinamas apgaule savo naudai išvengęs didelės vertės turtinės prievolės, t. y. juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „P“, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko S. S., turinčio teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, S. S. veikiant bendrovės vardu ir interesais, turint nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Valstybinę mokesčių inspekciją ir Bendrovės naudai apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei „A“ tyčia nepateikus objektyvių duomenų apie ūkines operacijas, kad Bendrovės: PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų standartiniu 21 proc. PVM tarifu, vertė sudaro 413 247 Lt (119 684,60 Eur), PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, apmokestinamoji vertė iš viso sudaro 54 183 Lt (15 692,48 Eur), kitų PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų 0 proc. PVM tarifu, vertė iš viso sudaro 13 092 Lt (3791,71 Eur), pardavimo PVM sudaro 86 782 Lt (25 133,80 Eur), pirkimo PVM (PVM atskaita) sudaro 9201 Lt (2664,79 Eur), mokėtinas į biudžetą PVM sudaro 77 581 Lt (22 469,01 Eur), o UAB „A“ darbuotojams nežinant apie S. S. nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašius neteisingus duomenis, t. y. PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 55 537 Lt (16 084,63 Eur), arba 357 710 Lt (103 599,98 Eur) (413 247 Lt (119 684,60 Eur) – 55 537 Lt (16 084,63 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais)“ įrašė 26 074 Lt (7551,55 Eur), arba 28 109 Lt (8140,93 Eur) (54 183 Lt (15 692,48 Eur) – 26 074 Lt (7551,55 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 19 laukelyje „Kiti PVM apmokestinami sandoriai (0 proc.)“ neįrašė duomenų apie kitų 0 proc. PVM tarifu apmokestinamų sandorių vertę 13 092 Lt (3791,71 Eur), PVM deklaracijos 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 11 663 Lt (3377,84 Eur), arba 75 119 Lt (21 755,97 Eur) (86 782 Lt (25 133,80 Eur) – 11 663 Lt (3377,84 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ įrašė 8569 Lt (2481,75 Eur), arba 632 Lt (183,04 Eur) (9201 Lt (2664,79 Eur) – 8569 Lt (2481,75 Eur) mažiau, PVM deklaracijų 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 3094 Lt (896,08 Eur), arba 74 487 Lt (21 572,93 Eur) (77 581 Lt (22 469,01 Eur) – 3094 Lt (896,08 Eur) mažiau. Tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus PVM apmokestinamų sandorių vertę, Bendrovė savo naudai išvengė didelės, 74 487 Lt (21 572,93 Eur), vertės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM, taip padarydama nurodytos vertės turtinę žalą valstybės biudžetui. Šie UAB „P” veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

7. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (pirmąjį kartą) Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pateiktus apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis, kuriose J. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, UAB „W“ nuteista pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį, V. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, UAB „O“ nuteista pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį, S. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, UAB „P“ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį juridiniam asmeniui praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis) ir dėl šių nusikalstamų veikų nurodytus asmenis išteisino, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis teismas nuosprendžiu pranešė prokurorui, jog J. S., UAB „W“, V. P., UAB „O“, S. S. ir UAB „P“ galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

11. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl minėtų fizinių ir juridinių asmenų išteisinimo už sukčiavimą, padarytos nesilaikant BPK įtvirtinto reikalavimo išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, neišnaudojus visų galimybių nustatyti tiesą byloje ir keisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinis teismas nebuvo aktyvus procese, neanalizavo, ar iš byloje esančios medžiagos galima nustatyti deklaracijų ir patikslintų deklaracijų pateikimo būdą, o nesant tokios galimybės, nesprendė klausimo dėl vadovavimosi BPK 324 straipsnio 6 dalimi, suteikiančia teismui teisę inicijuoti ir realizuoti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Be to, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, nesprendė veikos perkvalifikavimo klausimo ir vietoje to informavo prokurorą apie nuteistųjų veikoje esančius kitus nusikalstamos veikos požymius.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus yra turtinės prievolės išvengimo kaip alternatyvaus sukčiavimo veikos požymio, aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-224/2008, Nr. 2K-7-648/2019).

25. Teismo nagrinėjamos veikos yra padarytos nesumokėjus mokesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-648/2019). Teismų praktikoje vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui tokios veikos paprastai yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-99/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-185-942/2016, Nr. 2K-270-942/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas, teismų praktikoje taip pat nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-189/2014, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017). Sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) atribojimo, teismų praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-156-788/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017).

32. Apygardos teismas pripažindamas V. P. ir UAB „O“ kaltais dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (UAB „O“ atžvilgiu dėl BK 20 straipsnio 182 straipsnio 1 dalies) vadovavosi 2014 m. liepos 2 d. VMI specialistės I. I. išvada, specialistės teisme duotais parodymais, liudytojos, buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės „R“ direktorės M. M. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas jau įvertino, kad asmenys šioje dalyje buvo nepagrįstai pripažinti kaltais dėl sukčiavimo, nes jų veiksmuose nebuvo apgaulės, tačiau svarbu įvertinti ir tai, ar remiantis byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais yra pagrindas V. P. ir UAB „O“ veiksmus kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio nuostatas.

32.2. Tyrimo metu nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „O“ iš UAB „P“ (S. S. vadovaujamos bendrovės) už 95 590 Lt, iš jų 16 590 Lt PVM (VMI pateiktoje deklaracijoje už 2012 m. 11 mėn. deklaruota 16 590 Lt atskaitoma PVM suma), įsigijo nudėvėtas frezas. UAB „O“ direktoriaus V. P. teigimu, šios frezos parduotos UAB „W“ (J. S. vadovaujamai bendrovei), su naujomis obliavimo profiliavimo staklėmis „Timbermax 6-23U“, frezų vertė apskaityta bendroje 798 000 Lt vertėje kartu su obliavimo profiliavimo staklėmis „Timbermax 6-23U“, atskira PVM sąskaita-faktūra frezų pardavimui neišrašyta. Taip pat tvirtinama ir apeliaciniame skunde bei nuteistojo gynėjos L. Jankoitės baigiamojoje kalboje. Juose argumentuota, kad frezų pardavimo sandoris buvo įtrauktas į UAB ,,O“ buhalterinę apskaitą, nes frezos, kaip komplektuojančios keičiamos detalės, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitoje-faktūroje OST, Nr. 120005, galėjo būti neišskirtos, todėl aplinkybė, jog frezos atskirai neįvardintos sąskaitoje, o tik sutarties priede, neleidžia teigti, kad frezos nebuvo parduotos kartu su staklėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su gynybos pateiktais argumentais. Visų pirma, prokuratūra nepateikė jokių argumentų, kodėl V. P. pateikta versija nėra teisinga. Prokuratūra neįrodė, o ir teismas nenustatė, kad kelių įrenginių sukomplektavimas į vieną ir jų pardavimas kaip vieno vieneto, yra įstatymo pažeidimas. Taip elgiasi daug gamintojų, kurie iš įvairių šaltinių perka įvairias dalis, iš jų pagamina gaminį ir jį parduoda kaip vieną vienetą. Tokiais atvejais išrašomose sąskaitose jie nenurodo visų pirktų detalių ir jų kainų. Tuo labiau, kad kaip buvo ir šiuo atveju, staklės buvo parduotos už gerokai didesnę kainą, todėl nėra jokių motyvų išvadai, kad frezų kainos nėra galutinėje staklių, kurias UAB „O“ pardavė UAB „W“, kainoje. Tokiu atveju prokuratūra turėtų įtikinamai pagrįsti, kas gi sudarė pardavimo kainą, jei joje nėra frezų kainos. Pardavus stakles buvo paskaičiuotas net 138 495,86 Lt PVM, kuriame buvo ir už frezas gautas PVM. Antra, VMI specialisto išvada dėl UAB „O“ ūkinės finansinės veiklos buvo surašyta 2014 m. liepos 2 d. Išvadoje remtasi 2012 m. balandžio 12 d. pateikto pasiūlymo dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos, preso pirkimo 4.1 dalyje nurodyta technine specifikacija, 2012 m. balandžio 20 d. sutarties Nr. 1 priedo 1.1 dalyje nurodyta įrangos komplektacija, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita-faktūra (serija OST, NR. 120005). Pagal šiuos dokumentus nustatyta, kad buvo parduodamos tik obliavimo profiliavimo staklės „Timbermax 6-23U“ ir padaryta išvada, kad PVM sąskaitos-faktūros ūkinės operacijos turinyje nėra įvardinti ar išskirti frezų komplektai, jų kiekis vienetais ar vertė pinigine išraiška. Tokia išvada suformuluota neįvertinus 2012 m. balandžio 20 d. staklių pardavimo sutarties Nr. 1, 2 priedo dėl staklių „Timbermax 6-23U“ komplektacijos, kurioje nurodyta, kad pagal sutartį Nr. 1 į staklių kainą įeina 1 komplektas frezų, galvutės ir apdirbimo peiliai (t. 4, b. l. 175). Specialisto išvadoje šiuo priedu nebuvo vadovaujamasi, nes išvados surašymo metu (2014 m. liepos 2 d.) šio priedo specialistai neturėjo. Sutarties priedas Nr. 2 buvo gautas 2013 m. balandžio 3 d. kratos UAB „R“ atlikimo metu, o pagal UAB „R“ rastų ir paimtų dokumentų apžiūros protokolą segtuvas su UAB „O“ buhalterinės apskaitos dokumentais (kuriame buvo 2012 m. balandžio 20 d. staklių pardavimo sutarties Nr. 1, 2 priedas) apžiūrėtas tik 2014 m. rugpjūčio 8 d, t. y. po specialistų išvados pateikimo (gauti dokumentai ikiteisminio tyrimo įstaigoje nebuvo apžiūrėti 1 metus ir 4 mėnesius). Nustačius, kad sutarties dokumentuose frezos buvo apibūdintos kaip sudedamoji, komplektuojamoji staklių „Timbermax 6-23U“ dalis, nėra pagrindo tvirtinti, jog frezos buvo parduotos atskirai nuo staklių ar kad jų neįrašymas į PVM sąskaitą-faktūrą yra įstatymų pažeidimas, o jų perdavimas UAB „W“ turėjo būti įformintas kaip nors kitaip, nei buvo įformintas. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „O“ frezas pardavė atskirai už 79 000 Lt. Ši suma specialisto išvadoje nustatyta remiantis duomenimis apie UAB „P“ frezų pardavimą UAB „O“. Tai, kad frezos buvo parduotos UAB „W“ patvirtina 2013 m. kovo 8 d. prekių likučių patikrinimo aktas Nr. 26-450-11, kuriuo buvo patikrinti prekių likučiai ir užfiksuota, kad UAB „W“ priklausančiose patalpose rasti 32 vienetai frezų ir galvučių.

32.3. Remiantis sutarties Nr. 1, 2 priedu teismui nekyla abejonių, kad frezos buvo parduotos kartu su staklėmis pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą OST, Nr. 120005 ir bendras šių prekių pardavimas buvo apskaitytas UAB „O“ buhalteriniuose dokumentuose, o išskirtas 138 495,86 Lt pardavimo PVM deklaruotas 2012 m. lapkričio mėn. deklaracijoje. Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad frezų pardavimo sandoris galėjo būti neįtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą, nes galėjo būti nepateikti pirminiai dokumentai ar jie galėjo būti pateikti vėliau. Šie liudytojos teiginiai niekaip nepatvirtina, kad frezų pardavimo sandoris buvo neįtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą, nes kaip minėta, jokio atskiro sandorio dėl frezų pardavimo nebuvo ir frezos buvo parduotos kartu su staklėmis „Timbermax 6-23U“, todėl natūralu, kad jokie dokumentai dėl frezų pardavimo sandorio buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei nebuvo teikti. Taigi byloje nėra pagrindo išvadai, kad UAB „O“ frezų pardavimas nebuvo užfiksuotas įmonės buhalteriniuose dokumentuose, duomenys apie šią ūkinę operaciją nebuvo pateikti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei ir 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. laikotarpiu PVM deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įvykdytų sandorių vertę. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad UAB „O“, nedeklaravusi 79 000 Lt pajamų už UAB „W“ parduotas frezas, šia suma sumažino 2012 m. apmokestinamąjį pelną ir dėl to padarė 3 950 Lt pelno mokesčio žalą biudžetui. Nenustačius, kad UAB „O“ ar jos vadovas V. P. savo veiksmais siekdamas išvengti mokesčių nepateikė objektyvių duomenų apie ūkinę operaciją UAB „O” buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai UAB „R“, nėra šiuos veiksmus vertinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad V. P. (tuo pačiu ir UAB „O”) veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio, šioje dalyje V. P. išteisinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o UAB „O” išteisinama pagal BK 20 straipsnį 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

33. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas S. S. kaltu (o UAB „P“ atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės, nes juridinis asmuo prarado pavojingumą) dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (UAB „P“ atžvilgiu dėl BK 20 straipsnio 182 straipsnio 2 dalies) vadovavosi VMI specialistės V. A. išvada, specialistės teisme duotais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas jau įvertino, kad S. S. šioje dalyje buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, nes jo veiksmuose nebuvo apgaulės požymių, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai ar remiantis byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais yra pagrindas S. S. ir UAB „P“ veiksmus kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio nuostatas.

33.9. Nors byloje surinkti duomenys patvirtina nuteistojo gynėjo teiginius, jog pats S. S. neteisingų duomenų apie PVM deklaracijose neįrašė, deklaracijų VMI neteikė, o tai padarė UAB „A“ darbuotojai, tačiau tai nereiškia, jog jis yra netinkamas subjektas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Šios nusikalstamos veikos vykdymu laikytini ne tik fiziniai veiksmai įrašant melagingus duomenis į PVM deklaracijas ir pateikiant jas VMI, bet ir vadovaujančias pareigas einančių asmenų atitinkamų sprendimų taip veikti priėmimas. S. S. organizavo UAB „P“ staklių ir frezų pardavimą, sudarė sandorius įmonės vardu, atstovavo įmonę, teikė dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei ir atliko kitus veiksmus, susijusius su bendrovės veiklos organizavimu. S. S., būdamas bendrovės vadovu, buvo atsakingas už tai, kad valstybės institucijoms būtų pateiktos deklaracijos ir jose būtų įrašyti teisingai duomenys, atspindintys bendrovės finansinę būklę. Jis privalėjo užtikrinti pateikiamose deklaracijose ir ataskaitose nurodytų bendrovės finansinių duomenų teisingumą, o tuo pačiu ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims. Taigi S. S., kaip asmuo, atsakingas už juridinio asmens veiklą, yra objektyvių BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių vykdytoju ir atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymius.

35. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-526/2014, Nr. 2K-441/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016).

36. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistiesiems buvo pranešta apie jų veiksmų perkvalifikavimo galimybę, buvo suteiktas laikas pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, todėl nuteistųjų teisė į gynybą ir teisė žinoti kuo jie yra kaltinami, nebuvo pažeista. Kaip nurodyta anksčiau J. S., UAB „W“, V. P. ir UAB „O“ atžvilgiu nėra pagrindo jų veiksmų kvalifikuoti nei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias S. S. ir UAB „P“ įvykdytos veikos padarymo aplinkybes:

37. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad S. S. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties, keistina Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis dėl S. S. nuteisimo pagal jam pareikštą kaltinimą dėl šio nusikaltimo padarymo, pripažįstant nuteistąjį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S., būdamas UAB „P” direktoriumi, turėjo teisę atstovauti įmonę, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti, kontroliuoti visą įmonės veiklą ir, darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, veikė UAB „P” naudai, vardu ir interesais. Už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Dėl bausmių

39. Teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „P“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti įmonę dėl bankroto. Kadangi įmonė yra bankrutavusi ir veiklos daugiau nebevykdys, juridinis asmuo laikomas praradusiu pavojingumą. BK 36 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Taigi UAB „P” atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį 220 straipsnio 1 dalį, nes juridinis asmuo prarado pavojingumą.

40. Perkvalifikavus nuteistojo S. S. veiksmus dėl UAB „P“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio išvengimo, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia klausimą dėl jam skirtinos bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą.

41. Skirdama bausmę S. S. teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. S. S. pripažintas kaltu padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą finansų sistemai (pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendį jis yra nuteistas už vieno sunkaus (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir vieno nesunkaus (BK 300 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą). Nusikaltimas yra baigtas. Padarytos žalos dydis yra 21 572,92 Eur. S. S. anksčiau neteistas, po nagrinėjamų veikų padarymo daugiau nenusikalto, yra aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, vyresnio amžiaus, kas leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstamas elgesys nėra sistemingas, o asmenybės pavojingumas nėra didelis. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant S. S. baudą, jos dydį parenkant arčiau minimalios šiai bausmės rūšiai nustatytos ribos.

42. Šiuo nuosprendžiu S. S. paskyrus bausmę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, paskirtų bausmių subendrinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendis buvo pakeistas ir S. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu S. S. veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 220 straipsnio 1 dalį, t. y. nesunkų nusikaltimą. BK 182 straipsnio 2 dalis, už kurios padarymą S. S. yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, yra sunkus nusikaltimas, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Dėl civilinių ieškinių.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiuVilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį V. P. ir UAB „O“ tenkino ir priteisė iš V. P. ir UAB „O” solidariai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 5 948,79 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi šiuo nuosprendžiu V. P. ir UAB „O“ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, siejamas su šių nusikalstamų veikų padarymu, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas.

44. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį S. S. ir UAB „P“ tenkino iš dalies ir priteisė iš S. S. ir UAB „P” solidariai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 17 524,35 Eur turtinės žalos atlyginimo, o ieškinį dalyje dėl 17 346,79 Eur nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio priteisimo paliko nenagrinėtą. Kadangi S. S. ir UAB „P“ dėl pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o jų veika perkvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, civilinio ieškinio klausimas šios nusikalstamos veikos apimtyje sprendžiamas iš naujo (17 346,79 Eur vertės turtinės prievolės (GPM) išvengimas šiuo atveju neanalizuojamas, nes šis civilinio ieškinio reikalavimas buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme).

45. Civilinis ieškinys, ginant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos interesus, dėl UAB „P“ ir S. S. nesumokėto PVM yra pagrįstas iš dalies. Vilniaus AVMI civiliniu ieškiniu buvo prašoma atlyginti 20 068,35 Eur žalos, o iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad UAB „P“ 2015 m. balandžio 2 d. yra pateikusi patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. kovo mėn., kurioje deklaravo 20 068,35 Eur, iš šios sumos yra įskaityta 2 544 Eur į PVM. Šiuo metu nesumokėto PVM likutis yra 17 524,35 Eur. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn patrauktas UAB ,,P“ vadovas, dėl kurio neteisėtų veiksmų valstybė patyrė turtinės žalos, pasireiškusios nesumokėtu pridėtinės vertės mokesčiu ir įmonė, kurios interesais jis veikė. Išnagrinėjus bylą nustatytos visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad žala valstybės biudžetui atsirado dėl nusikalstamų nuteistojo ir UAB „P“ veiksmų, kurie lėmė tai, jog jo valdomai įmonei neatsirado pareiga mokėti PVM ir dėl to mokesčiai nebuvo sumokėti. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „P“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta įmonę likviduoti dėl bankroto (įmonė yra išregistruota, likviduota bankrutavus ir nepajėgi vykdyti turtinio pobūdžio prievolių), o šiuo nuosprendžiu UAB „P” buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį 220 straipsnio 1 dalį, nes juridinis asmuo prarado pavojingumą, tai Vilniaus AVMI civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, jai iš nuteistojo S. S. priteisiant 17 524,35 Eur.

46. S. S. ir jo gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės apeliaciniame skunde ginčijama, kad civilinis ieškinys nepagrįstai pareikštas asmeniškai S. S.. Apelianto manymu už mokestinę prievolę yra atsakinga tik UAB „P“, kuri yra bankrutavusi, o civilinio ieškinio priteisimas iš S. S. neteisėtas. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstami dar du pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą: kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), arba Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Nagrinėjamu atveju kreditoriui Vilniaus AVMI negalint gauti savo reikalavimo tenkinimo iš likviduoto juridinio asmens, įmonės vadovas S. S. yra tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas, kuris privalo atlyginti savo veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą.

47. Byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gautos VGTPT pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad UAB „W“ suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 216 Eur, UAB „O“ suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 466,72 Eur ir tokios sumos yra priteistinos valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje UAB „W“ bei UAB „O“ buvo išteisintos pagal BK 20 straipsnį 182 straipsnio 1 dalį, todėl išlaidų dėl advokato atstovavimo paslaugų priteisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nusprendžia:

J. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „W“, V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „O“ atstovės advokatės Redos Kurlavičienės apeliacinius skundus tenkinti, S. S. ir jo gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria J. S. (J. S.) nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, uždaroji akcinė bendrovė „W“ nuteista pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Uždarąją akcinę bendrovę „W“ pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. (V. P.) nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, uždaroji akcinė bendrovė „O“ nuteista pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Uždarąją akcinę bendrovę „O“ pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria S. S. (S. S.) nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pakeisti ir perkvalifikavus jo veiką pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) paskirti jam 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu subendrinti šiuo nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį S. S. paskirtą 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pakeista subendrinta 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bausme ir paskirti S. S. 450 MGL (16 947 Eur) dydžio baudą.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „P“ nuteista pagal BK 20 straipsnį 182 straipsnio 2 dalį pakeisti ir perkvalifikavus jos veiką pagal BK 20 straipsnį 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atleisti UAB „P“ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį 220 straipsnio 1 dalį, juridiniam asmeniui praradus pavojingumą (BK 36 staipsnis).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio V. P. ir UAB „O“ tenkinimo. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį V. P., UAB „O“ palikti nenagrinėtą.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį S. S. (S. S.) ir UAB „P“ tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. S. (S. S.) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 17 524,35 (septyniolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 35 centus) Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagal išlaidų netenkinti ir atstovavimo išlaidų iš UAB „W“ bei UAB „O“ nepriteisti.