Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-21 · Byla Nr. N1-2294-1132/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-21
Bylos Nr.
N1-2294-1132/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37542-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
A. D., V. D., E. K., E. L.
Civilinis ieškovas
D. S.
Advokatai
Angelė Fominienė, Ramutė Genovaitė Baltrušaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-2294-1132/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37542-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Solvitai Ausiukaitytei, Neringai Ušackaitei,dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,

kaltinamajam A. D., jo atstovams pagal įstatymą – R. D. ir V. D., gynėjai advokatei Ramutei Genovaitei Baltrušaitienei,

kaltinamajam V. D.,kaltinamajam E. K.,kaltinamajam E. L., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S.,Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei M. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, ir viso elgesio apribojimo laikotarpiu dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokslu;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant V. D. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 34 MGL (1 700 Eur) bauda;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 parų areštas ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda. Arešto bausmė atlikta 2025 m. birželio 12 d. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su P. M.;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigą, bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei uždraudžiant bendrauti su P. M.;

3) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 15 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 10 parų arešto bausmė;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis, paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. D., V. D., E. K. ir E. L., veikdami bendrais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 00.12 val., būdami viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamiesi vandališkai, V. D. atsigulus ant D. S. priklausančio automobilio „Opel Insignia“', valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),variklio dangčio, E. L. užlipo ant automobilio stogo, po to, E. K. ir A. D. taip pat užlipus ant automobilio stogo, E. K. nuo jo nulipus, o A. D. likus stovėti, E. L. tyčia dešine koja tris kartus spyrė į automobilio stogą ir nuo jo nulipo, tuomet A. D. tyčia abejomis kojomis vieną kartą užšoko ant priekinio automobilio stiklo ir ant jo nukrito, tokiu būdu, bendrais veiksmais apgadino automobilio stogą bei variklio dangtį ir padarė nukentėjusiajam D. S. 883,30 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko 2024 m. rugsėjo mėnesį, galėjo būti 25 d., vakare, apie 22–23 val. Buvo su V. D., E. K. ir E. L., tačiau iš tos dienos nieko neprisimena, nes buvo pergėręs. Ką gėrė ir kiek buvo išgėręs, neprisimena. Tuo metu jam buvo 16 metų. Jis save matė vaizdo įraše, kai buvo užlipęs ant automobilio. Savo veiksmais galėjo pažeisti viešąją tvarką ir tokį savo elgesį vertina blogai, gailisi, sutinka, kad padarė žalą nukentėjusiajam, ją sutinka atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė įvykio aplinkybes (4 t., b. l. 107–108).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko 2024 m. rugsėjo 25 d., bet aplinkybių neprisimena, tik prisimena, kad vartojo daug alkoholio, po to prie jų pribėgo vyrai, kurie juos visus sutramdė, nes kiti buvo ant mašinos, o jis buvo atsirėmęs į tą mašiną. Tokie jų veiksmai tuos vyrus papiktino. Taip pat prisimena, kad po to gavo ašarinių dujų už policijos mašinos grotų spardymą. Sutinka su kaltinime išvardintomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką, savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Šiuo metu nesimoko, bet planuoja pasibaigti (duomenys neskelbtini) klasę (4 t., b. l. 108).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, pamena tik tai, kad buvo su V., E., A. ir kartu išgėrė keturis butelius „baltos“ ir po to dar išgėrė dėžę alaus. Ar su jais ten buvo kitų asmenų, neprisimena, nes buvo girtas. Pamena, kad jie lipo ant mašinos ir aplamdė nukentėjusiojo automobilį. Kiek žino, tas automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) parko. Taip pat pamena, kad nukentėjusysis jį pamatė, išlaipino iš mašinos ir kartu su dar dviem asmenimis paguldė ant žemės ir laikė, nes jis buvo agresyviausias. Ten buvo susirinkę daug žmonių. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo pažeisti viešąją tvarką, savo elgesį vertina blogai, gailisi. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, jis dirba ir padarytą žalą galėtų atlyginti per vieną ar du mėnesius (4 t., b. l. 108).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad aplinkybių neprisimena, nes buvo išgėręs. Sutinka su kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis. Jo veiksmais galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka ir juos vertina blogai. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka (4 t., b. l. 109).

Kadangi kaltinamieji prisipažino padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką, po kaltinamųjų apklausų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems, kaltinamojo A. D. atstovams pagal įstatymą, gynėjoms ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo D. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. parodė, jog 2024 m. rugsėjo 25 d. jis buvo savo namuose, miegojo. Apie 00.15 val. jis prabudo, nes išgirdo pro langą šaukiantį kaimyną. Iš pradžių nesuprato, kodėl jis šaukia. Tuo metu net nežinojo kuris kaimynas per langą šūkauja. Pabudęs suprato, kad kažkas vyksta, nes kaimyno šūkavimai minėtu laiku tikrai nebūdingi. Jis iš karto nubėgo į virtuvę, nes virtuvės langai yra į automobilių aikštelės pusę. Žiūrint pro langą pamatė, kad ant jo automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių aikštelėje priešais 2-ąja laiptinę, stogo stovi jam visiškai nepažįstami keli vyrai. Tai pamatęs jis buvo šokiruotas bei labai išsigando. Nes buvo gadinamas jam priklausantis automobilis. Kuomet pamatė, kad ant jo automobilio stogo stovi vaikinai, jam į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino kaimynė J. V. ir telefonu informavo, kad kažkas daužo jo automobilį. Kuomet kalbėjo su kaimyne J. į jo buto duris pasibeldė kitas kaimynas J., kuris taip pat jį informavo, kad yra gadinamas jo automobilis. Jis įsispyręs batus kartu su kaimynu J. išbėgo į lauką. Išbėgę į lauką, lauke jau vaikinų nematė, todėl jis su kaimynu J. išsiskyrė jų ieškoti. Ieškant vaikinų, praėjus kelioms sekundėms, tiek jis, tiek jo kaimynas J. prie nuleidžiamų vartų pamatė, kad stovi „Bolt“ automobilis, kuriame jau sėdėjo ten jo automobilį apgadinę asmenys. Kad automobilyje jau sėdi vaikinai, jį informavo kaimynas iš gretimo Nr. 30 namo. Automobiliui „Bolt“ neišvažiavus jis, kartu su kaimynu J. ir T., pribėgo prie „Bolt“ automobilio iš jo išlaipino asmenis, kad jie nepabėgtų. Automobilyje sėdėjo lyg 7 asmenys. Kažkuris iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus. Jis ir kaimynai iš automobilio ištraukė ir ant žemės paguldė tris vaikinus, o vienas vaikinas pabėgo, ant žemės gulintys vaikinai nesipriešino, tačiau akcentavo, kad jie yra nepilnamečiai. Vienas vaikinas, kurį jis laikė prispaudęs prie žemės, nieko jam nesakė, tačiau jis pats sakė „čia ne jie, čia ne mes“. Kuomet vaikinus jis su kaimynais paguldė ant žemės, matė, kad merginos, kurios taip pat buvo „Bolt“ automobilyje, taip pat bandė pabėgti. Tačiau dvi merginas parvedė kaimynas, kuris gyvena gretimame name Nr. (duomenys neskelbtini). Sulaukus policijos pareigūnų, pareigūnams perdavus jų sulaikytus vaikinus, kurie buvo užlipę ant jam priklausančio automobilio, vienas iš kaimynų pastebėjo, kad vaikinas, kurio nepavyko jiems sulaikyti, stovi netoliese, tuomet jis kaimyno ir policijos pareigūno buvo taip pat sulaikytas. Dėl to, kad prieš tai minėtą dieną ant jam priklausančio automobilio stogo ir kapoto stovėjo ir taip pat šokinėjo jam visiškai nepažįstami vaikinai, jis yra nukentėjusysis (1 t., b. l. 45–48).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo D. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. papildomai parodė, kad jam dėl šios nusikalstamos veikos padaryta 888,30 eurų turtinė žala ir 1 000 eurų neturtinė žala. Dėl turtinės žalos prie jo civilinio ieškinio yra pridėta sąmata. Neturinę žalą nurodė pagal savo vidinį įsitikinimą, nes tą įvykio dieną buvo sutrikdyta viešoji tvarka, dėl šio ikiteisminio tyrimo buvo sugaištas jo laikas ir pinigai, t. y. vykstant į apklausas ir iš jų, teikiant duomenis ir pan. Jis iki dabar savo apgadinto automobilio netvarkė, nes nėra jam grąžinta padaryta turtinė žala (1 t., b. l. 50–51).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo J. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. parodė, jog būdamas namuose, miegamojo kambaryje gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Miegamojo kambario langas buvo atidarytas, todėl išgirdo kažkokį triukšmą kieme. Tada jis atsistojo, patraukė užuolaidas nuo lango, ir pamatė, kaip prie lengvųjų automobilių stoviniuojančių jaunuolių būrys labai garsiai šūkauja. Tada trys jaunuoliai, vienas dėvėjo juodos spalvos megztinį su gobtuvu, kitas buvo mažo ūgio, trečio požymių iš viso neįsidėmėjo, kadangi viskas vyko labai greitai. Keli jaunuoliai užsilipo ant lengvojo automobilio. Pro langą matė kaip vienas iš jaunuolių, tačiau kuris tiksliai nežino ir pasakyti negali, buvo užsilipęs ant automobilio, su koja spyrė į automobilio stogą. Kiek matė, tai buvo automobilis „Opel Insignia“. Tiksliai žino, kad tai kaimyno automobilis, tačiau kaimyno vardo nežino ir tiksliai nurodyti negali. Tada jis atidarė kambario langą, žodžiu davė pastabą kodėl jie laipioja ant kaimyno mašinos. Jie jam atsakė, kad tai jų automobilis. Tada jis greitai apsirengė drabužius, greitai nubėgo iki kaimyno, kuriam priklauso minėtas automobilis, pabeldė į jo duris, prižadino, ir kartu nubėgo į lauką. Išbėgus į lauką pamatė, kad visi prie automobilio buvę jaunuoliai, jų buvo 4 vaikinai ir 3 merginos, sėda į taksi automobilį. Tada jis su kaimynu neleido jiems su taksi pasišalinti. Atidarė automobilio duris ir juos išlaipino iš automobilio, neleido pasišalinti. Vienas iš jų išlipęs iš automobilio mėgino bėgti ir šalintis. Norėdamas jį sulaikyti mėgino suimti už rankos, tačiau spėjo tik pagriebti už dėvėtų šviesios spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis. Tačiau asmuo sugebėjo ištrūkti, marškinėliai plyšo ir nukrito ant žemės. Tas jaunuolis be marškinėlių pasišalino kažkur daugiabučių namų kiemuose. Tada iš savo buto išbėgo dar keli kaimynai, dauguma jų buvo vyrai. Taip pat iš greta esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), išbėgo ir viena moteris. Kartu su kaimynais sulaikė kaimyno automobilį apgadinusius jaunuolius, po ko kažkas, tačiau ne jis, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Sulaikė 3 vyrus, taip pat buvo sulaikyta viena mergina, kurią laikė nurodyta kaimynė iš (duomenys neskelbtini) namo. Tuo metu jie sulaikytus jaunuolius laikė, kol atvyko policijos ekipažas. Kartu su kitais kaimynais apžiūrėjo automobilį „Opel Insignia“, pamatė, kad automobilis apgadintas, įlenktas automobilio stogas, ant automobilio kėbulo įvairiose vietose matėsi lyg avalynės pėdsakai. Kai jis dar būdamas namuose žiūrėjo pro langą jam kilo įtarimas, kad minėti jaunuoliai gali būti neblaivūs arba apsvaigę. Kuomet su kaimynais juos sulaikė, jam tapo akivaizdu, kad visi jaunuoliai yra arba neblaivūs arba kažko pavartoję. Jis yra pasipiktinęs, kad daugiabučių namų kiemuose vyksta tokie dalykai. Jam tai sukėlė didelį pasipiktinimą. Įvykio metu jis nenukentėjo, sužalojimų nepatyrė, turto sugadinimo ar kitokios žalos nepatyrė, tačiau juto susijaudinimą, ir labai didelį pasipiktinimą dėl šio įvykio, kuris minėtu metu sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą ir aplink buvusių asmenų rimtį (1 t., b. l. 72–75).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo T. V. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. parodė, jog 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 00.10 val., tikslaus laiko nepasakys, jam būnant namuose kartu su žmona J. V., žmona jam pasakė, kad kažkas vyksta lauke prie namo, kad kažkokie jaunuoliai stovi prie automobilių. Jis atėjo pažiūrėti pro langą, matė, kad jaunuoliai ramstosi prie automobilių, esančių namo kieme. Matė, kad buvo keturi jaunuoliai ir trys merginos. Vienas iš vaikinų buvo gan aukšto ūgio, apsirengęs tamsiais treningais, tamsių plaukų, kitas vaikinas buvo žemo ūgio, labai trumpo kirpimo, apsirengęs juodai, dar kitas vaikinas buvo stambesnio kūno sudėjimo, apsirengęs juodai, o paskutinis vaikinas buvo apsirengęs pilkas kelnes ir vilkėjo šviesius marškinėlius. Minėti keturi jaunuoliai sulipo ant kaimyno automobilio „Opel“ ir ant jo vaikščiojo, jie laipiojo ant stogo ir ant variklio dangčio. Visi vaikinai trypė ant automobilio, ant jo šokinėjo, jį spardė. Jis žmonai pasakė, kad skambintų policijai ir kaimynui. Jis tada surėkė pro langą jaunuoliams „ką darot“, tikėjosi, kad jaunuoliai išsigąs, tačiau jaunuoliai nepradėjo šalintis, o liko ant minėto automobilio ir automobilį trypė, ant jo šokinėjo. Tada jis nusprendė bėgti į lauką, išbėgo kartu su kaimynu iš penktojo aukšto, šiuo metu jo duomenų nepasakys. Jiems išėjus į lauką, visi jaunuoliai nuo automobilio buvo nulipę, jie jau sėdėjo taksi automobilyje, kuris buvo privažiavęs prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjus į lauką, lauke buvo susirinkę jau ir kiti namo gyventojai. Jie sustabdė taksi automobilį, kad šis neišvažiuotų, jaunuolius ketino sulaikyti. Jaunuoliai buvo labai agresyviai nusiteikę, jie keikėsi, vieni bėgo, jaunuoliai mosavosi rankomis, grūmėsi ir vengė gyventojų būti sulaikomi. Prasidėjo labai didelis šurmulys, tada jis nusprendė iššauti vieną šūvį į orą iš dujinio pistoleto „Chief“, Nr. (duomenys neskelbtini). Šovė iškėlęs ranką į viršų, ginklą nukreipęs saugiai į viršų. Turi leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šovė dėl to, kad apsaugotų gyventojų, kurie bandė sulaikyti jaunuolius, sveikatą, nes, kaip ir minėjo jaunuoliai buvo nusiteikę agresyviai, taip pat, kad jaunuoliai neketintų toliau savo neteisėtų veiksmų ir negadintų kitų asmenų turto. Prieš iššaunant jis sušuko, kad stok, šaus, nes matė, kad du vaikinai pradėjo šalintis, šalinosi stambaus kūno sudėjimo vaikinas ir vaikinas, vilkėjęs pilkas kelnes ir šviesius marškinius. Ginklą su savimi pasiėmė dėl savo saugumo, kadangi nežinojo ar vaikinai turi kokius nors daiktus su kuriais būtų galima sužaloti žmogų. Kiti du vaikinai buvo sulaikyti gyventojų, vėliau matė, kad ir stambesnio kūno sudėjimo vaikinas buvo parvestas kažkieno iš namo gyventojų. Kiek matė, merginų niekas nelaikė, matė, kad jos bėgiojo ir pastebėjo, kad viena jų, kuri buvo raudonais plaukais, buvo labai agresyviai nusiteikusi ir pati stumdė kieme buvusius gyventojus. Raudonais plaukais mergina pasiliko iki kol atvyko policijos pareigūnai. Visi jaunuoliai iš pažiūros buvo neblaivūs, jie svirduliavo. Jam žiūrint pro langą visi jaunuoliai pasirodė, kaip pilnamečiai, 18–20 metų amžiaus. Toks vaikinų elgesys jį papiktino, sutrikdė ramybę ir rimtį, tokiais savo veiksmais padarė žalos namo gyventojo automobiliui, dėl ko pradžioje bijojo, kad apgadins ir jam priklausantį turtą ir dar kitų gyventojų automobilius, kurie buvo toje pačioje aikštelėje (1 t., b. l. 77–80).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nepilnametės liudytojos S. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja S. S. parodė, įvykio dieną, vakare (tikslaus laiko neatsimena) pirmiausiai susitiko su E., po to susitiko su E., V., A., V. L., jos sese S. Susitikę visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jie visi ant kiekvieno išgėrė po porą litrų alaus. Gėrė prie „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos už „(duomenys neskelbtini)“. Kai gėrė, kažkuris iš jų kompanijos pamatė policijos pareigūną, kuris švietė savo prožektoriumi ir jis buvo visai netoliese jų, dėl to jos bėgo tolyn, kad jis jų nepamatytų geriančių. Kai bėgo, netikėtai atsidūrė (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Ji užsimanė atlikti gamtinius reikalus, dėl to nuėjo kartu su V. toliau nuo namo. Kai atliko gamtinius reikalaus, kai grįžinėjo atgal, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad visi keturi draugai užsilipę ant kažkokio automobilio. Ji tai pamačius rėkė jiems „debilai nulipkit“, tačiau jie neatkreipė dėmesio į jos žodžius. Po to, girdėjo kaip pašaliniai žmonės jiems pro balkonus ir langus šaukė „jum bus pizdiec“, „nulipkit nuo mašinos“, „jums bus blogai“ ir pan. Ji atsimena, kad kažką atsakė kažkuriai moteriai, ta moteris supyko, ji sakė necenzūrinius žodžius. Kadangi įvykio dieną buvo neblaivi, nelabai atsimena ką konkrečiai sakė jai ir ką pašaliniai žmonės sakė jai ir jos draugams. Atrodo, kad jos draugai porą kartų pašokinėjo tik ant tos mašinos. Jokių mašinos apgadinimų nepastebėjo. Jos draugai tą mašiną išsirinko atsitiktinai, to automobilio savininko tikrai nežinojo. Kai ji grįžo, atvyko „taksi“ automobilis, ji kartu su draugais ketino vykti pas savo draugą, nes jų kompanijoje buvo nepilnamečių asmenų, dėl to bijojo gerti viešoje vietoje. Tačiau atvykus „taksi“ automobiliui ir pradėjus lipti į automobilį, matė kaip iš šalimais esančio buto atbėga vyrai, kurie jas už „karšieniaus“ ištraukė iš automobilio ir paguldė ant žemės. Ji matė, kad V. bandė pabėgti. Kai jis bandė pabėgti, išgirdo šratinio ginklo šūvį, labai išsigando. Jai atrodo, kad šovė kažkoks vyras iš kaimynystėje gyvenančių būtų. Vyrai, jai atrodo gyvenantys kaimynystėje, jas laikė iki kol atvyko policijos pareigūnai. Tačiau jos vienos neišlaikė, nes ji išgėrusi būna agresyvi, taip pat įvykio dieną ją labai sunervino viena moteris, kuri jai sakė negražius žodžius. Ji įvykio dieną mažiausiai įpūtė, dėl to ji iš dalies prisimena įvykio detales. Kiek kalbėjo po įvykio su savo draugais E., V., E., A., jie nieko neprisimena. Sakė atsimena tik tarpais, pavyzdžiui, kai vyrai iš „takso“ ištempė, kai atvyko policijos pareigūnai. Dėl kokių priežasčių jie taip elgėsi, ji nežino, mano tai dėl įvykio dieną išgerto alkoholio. Ji žino, kad jie labai gailisi dėl šio įvykio. Įprastai jie taip nesielgia (1 t., b. l. 94–97).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos S. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, jog dukra S. S. apie šį įvykį jai pasakojo. Apie 2024 m. rugsėjo pabaigoje grįžusi namo pasakojo, kad prieš kelias dienas gėrė alkoholinius gėrimus su draugais, kokiais, nenurodė, kiek jų buvo irgi nežino. S. sakė, kad jos draugai užlipo ant svetimo automobilio ir šokinėjo, po ko automobilį apgadino. S. išsakė, kad šį įvykį matė pašaliniai asmenys, ten gyvenantys gyventojai, po ko jie išėjo į lauką ir liepė vaikinams nulipti nuo automobilio. Daugiau ji nieko nežino. Kaip suprato, dukra S. nelipo ant automobilio, buvo tik šalia ir stebėjo vaikinus pažeidinėjančius viešąją tvarką (1 t., b. l. 88–89).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nepilnametės liudytojos S. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja S. S. parodė, kad iš dalies atsimena tą įvykį (nes buvo girta, nes tą dieną išgėrė keturis butelius degtinės ir dėžę alaus), kuomet jos draugai šokinėjo ant kažkieno mašinos. Tą dieną, tikslaus laiko neatsimena, ji kartu su V. L., S. S., A., E. K., V. D., E., jie visi vartojo alkoholinius gėrimus prie „(duomenys neskelbtini)“, netoli kažkokios degalinės. Jie visi gėrė degtinę, „Desperado“ alų. Kai išgėrė minėtus gėrimus, ėjo visi kažkur pasivaikščioti, kai atėjo į kažkokį kiemą (adreso tikrai nežino), jos sesė S. užsimanė į tualetą, dėl to ji sesę palydėjo kartu su V., dėl to nuėjo toliau nuo draugų už kažkokio pastato, t. y. draugai laukė jų kažkokiame kieme. Kai grįžo su sese S., ji pamatė, kad A., E., V., E. buvo ant kažkokio automobilio ir ant jo šokinėjo. Ji jiems šaukė, kad draugai nuliptų nuo mašinos, bet jie jos neklausė, nekreipė į ją dėmesio. Jie neklausė jos, nes jie buvo „kominiai“, t. y. girti. Kai jos draugai šokinėjo ant kažkokios mašinos, ji matė ir girdėjo kaip iš laiptinės išėjo kažkokie (jai nežinomi suaugę žmonės), kiek jų buvo, ji nežino ir šaukė jos draugams, kad nuliptų. Tada į tą automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo „boltas“, nes kažkuris iš vaikinų buvo iškvietęs, kad visi išvažiuotų. Dėl to, ji kartu su kitais draugais lipo į „Bolt“ automobilį, tačiau juos pasivijo tie žmonės, kurie išėjo iš buto ir jos draugams šaukė nulipti nuo automobilio. Tada juos visus ištraukė iš „Bolt“ automobilio ir paguldė ant žemės. Po to ji su V. pabėgo. Jos sesė S. kartu su vaikinais liko įvykio vietoje. Kas toliau vyko, ji nežino. Kitą informaciją žino tik iš savo draugų. Po įvykio, kai kalbėjo su A., E., V., E., jie sakė, kad nieko neatsimena, nes įvykio dieną jie buvo girti ir nežino kodėl jie taip pasielgė (1 t., b. l. 108–109).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos J. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad ji yra S. S. atstovė pagal įstatymą. S. S. vaiko gerovės centre „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo 2024 m. gruodžio 6 d., jai nustatyta laikina globa. S. S. yra dažnai bėganti iš centro, dažnai negrįžta į gerovės centrą. S. S. nesako kur išeina, nėra pasipasakojanti. S. S. yra problematiškas vaikas. Dėl S. S. sprendžiamas klausimas dėl vidutinės priežiūros. Jai S. S. apie šį vykstantį ikiteisminį tyrimą nieko nepasakojo, dėl to jai aplinkybės nėra žinomos (1 t., b. l. 100–102).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos V. L. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja V. L. parodė, kad nebuvo įvykyje, dėl ko vyksta šis ikiteisminis tyrimas. Ji jokio A. nepažįsta. E., E., V. pažįsta, jie yra jos pažįstami. S. ir S. pažįsta, jos yra pažįstamos. Anksčiau, t. y. vasarą, visi kartu kartais leisdavo laiką, tačiau šitame įvykyje ji nedalyvavo. Ji įvykio, kuomet buvo apgadintas kažkoks automobilis, neatsimena ir jame net nedalyvavo. Jos draugai jai pasakojo apie šį įvykį, pasakojo, kad minėti draugai buvo užlipę ant kažkokio automobilio, ant jo slidinėjo, o kai jie buvo užlipę, aplinkinių butų gyventojai tai pamatė ir pradėjo ant jų šaukti. Jos minėti draugai buvo belipantys į automobilį, tačiau žmonės iš aplinkinių butų juos ištraukė iš kažkokios mašinos. Ji šiame įvykyje nedalyvavo. Jos draugai sakė, kad šiame įvykyje buvo A. (kurio ji nepažįsta), E., E., V., S. ir S. Dėl to papildomos, detalesnės aplinkybės jai nėra žinomos. Ji neatsimena, kur tą dieną buvo (1 t., b. l. 120–123).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos G. L. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, jog ji yra V. L. mama. Jai dukra V. nieko apie šį įvykį nepasakojo. Prieš apklausą ji jos paklausė dėl šio įvykio, bet ji sakė tokiam įvykyje nedalyvavo. Daugiau aplinkybių nurodyti negali, nes nieko nežino (1 t., b. l. 112–114).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos G. V. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. parodė, jog ji 2024 m. rugsėjo 25 d. nuo 16.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. 04.00 val. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos pareigose kartu su minėto skyriaus tyrėju D. R.. Patruliuojant, jų ekipažas šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad dabar keli paaugliai užlipę ant automobilio šokinėja bei apgadino jį, adresu (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą, prie daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad šalia laiptinės, ant pėsčiųjų šaligatvio keli vyrai laiko ant žemės gulinčius kelis vyrus. Taip pat šalia to paties daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės moteris laiko kitą moterį, sėdinčia ant suoliuko. Visi įvykio vietoje buvę asmenys nurodė, kad itin agresyviai elgėsi sulaikyta mergina (t. y. S. S.) ir jaunuolis, kuris dėvėjo juodos spalvos megztinį su gobtuvu. Įvykio vietoje buvusių asmenų teigimu, visi sulaikyti asmenys būdami viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sugadino vienam iš įvykio vietoje buvusių vyrų priklausantį automobilį. Vyrai, kaip nustatyta E. L. (kuris buvo neblaivus), A. D. (kuris buvo neblaivus) ir E. K. (kuris buvo neblaivus), sulaikyti asmenys patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Įvykio liudytojų teigimu, vienas, kuris buvo be marškinėlių, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, pasišalino. D. R. pagal nurodytus požymius ieškant pasišalinusio asmens, jis pastebėtas šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mėgino šalintis iš įvykio vietos, D. R. jį pasivijus, asmuo buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Kaip paaiškėjo, tai V. D. (kuris buvo neblaivus). Visi sulaikyti asmenys tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje elgėsi itin agresyviai, šaukė necenzūrinius žodžius, spjaudėsi, rankomis ir kojomis trankė tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos sienas. S. S. nurodė, kad matė visą įvykį, tačiau kategoriškai atsisakė paaiškinti bet kokias įvykio aplinkybes, nenurodė, kas apgadino automobilį, nors minėjo, kad šią aplinkybę žino. V. D., E. L., ir E. K. ir A. D., aplinkybių iš viso nekomentavo. Atsimena, kad bendraujant su įvykio vietoje buvusiais asmenimis ir aiškinantis pirmines įvykio aplinkybes, peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad maždaug 7 jaunuolių grupė, kurią sudarė 4 vyrai ir 3 moterys, sugadino lengvąjį automobilį, po ko namo gyventojai mėgino juos sulaikyti, sulaikė 3 vyrus ir 1 moterį. Kaip paaiškėjo apgadintas keleivinis automobilis priklauso D. S.. D. S. paaiškino, kad jam būnant namuose į namus pasibeldė kaimynas, kuris nurodė, kad jaunuoliai sugadino jam priklausantį automobilį „Opel Insignia“, po ko jis kartu su kaimynu išbėgo į kiemą, pamatė kaip keli jaunuoliai susėdo į taksi automobilį, galimai mėgino šalintis, po ko jie atidarė automobilio duris ir mėgino išlaipinti ir sulaikyti jo automobilį apgadinusių jaunuolių grupę. Kiek pamena, automobilyje galimai buvo 7 asmenys, 4 vyrai ir 3 moterys. Tuo metu į automobilių stovėjimo aikštelę išbėgo dar keli asmenys, kurie padėjo sulaikyti jaunuolius. Vėliau D. S. apžiūrėjo jam priklausantį automobilį „Opel Insignia“, pastebėjo, kad yra sugadintas automobilio stogas. Įvykio metu D. S. padaryta turtinė žala. Įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas J. M., kuris jų ekipažui paaiškino, kad įvykio dieną ir laiku kambaryje gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Miegamojo kambario langas buvo atidarytas, todėl išgirdo kažkokį triukšmą kieme, pasižiūrėjo per langą ir pamatė kaip prie lengvųjų automobilių stoviniuojančių jaunuolių būrį, kuris labai garsiai šūkavo. Tada trys jaunuoliai užsilipo ant lengvojo automobilio. Pro langą matė kaip vienas iš jaunuolių, tačiau kuris, tiksliai nurodyti negalėjo, buvo užsilipęs ant automobilio, su koja spyrė į automobilio stogą. Kiek matė, automobilis buvo „Opel Insignia“. Tiksliai žinojo, kad tai konkretaus kaimyno automobilis, tačiau kaimyno vardo nežinojo. Tada jis atidarė kambario langą, žodžiu davė jaunuoliams pastabą, kodėl jie laipioja ant kaimyno mašinos. Jie atsakė, kad tai jų automobilis. Įvykio vietoje taip pat buvo kiti liudytojai – R. Š., kuris nurodė, kad jis įvykio vietą stebi vaizdo stebėjimo kamera, kurios įrašus jis gali peržiūrėti bei įrašą pateikti policijos pareigūnams. R. Š. policijos pareigūnams savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kameros įrašą (1 t., b. l. 83–86).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. D. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. D. parodė, kad A. D. yra jos sūnus. Apie minėtą įvykį ji viską sužinojo tik tuomet, kada ją tyrėja išsikvietė atvykti į policiją apklausai. Iki šio laiko ji tik žino, kad rugsėjo 25 d. naktį pas jos dukrą A. D. į namus parvežė jos sūnų A., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip dukra sakė, vos pastovėjo ant kojų. Dukra jai tik sakė, kad jį pas ją į namus parvežė policijos pareigūnai, o kodėl parvežė ir kas įvyko, ji tiksliai nežinojo. A. šeimoje yra labai geras vaikas. Daug padeda namuose. A. tėvas yra neįgalus, todėl net ir A. padeda tėvą prižiūrėti. Kodėl jis kartais elgiasi taip, kaip nesavas, paaiškinti negali. Gal didelę dalį daro draugų įtaka, nežino (1 t., b. l. 126–128).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. D. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. D. papildomai parodė, jog sūnus šiuo metu į nusikalstamus įvykius neįsivelia. A. geras vaikas, padeda jai ir tėvui. Jis lanko mokyklą, pamokų nepraleidžia, mokosi pakankamai gerai, aišku galėtų geriau. Ji yra informuota dėl šiame ikiteisminiame tyrime pateikto civilinio ieškinio, tačiau jo atlyginti negalės, negali atlyginti pareikšto civilinio ieškinio net dalies. Nes jos mažos pajamos, turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Vyras nedirba, ji viena išlaiko šeimą. Dėl to civilinio ieškinio sumos atlyginimas šiuo metu sukeltų jos šeimai didelių nuostolių ir būtų sunku pragyventi. Nori paminėti, kad A. jokios psichinės ligos nėra diagnozuotos. A. neturi specialiųjų poreikių. Psichiatrinėje niekada nesilankė ir nebuvo registruotas. Psichologinėje-pedagoginėje tarnyboje šiuo metu nevertintas. A. psichologinėje-pedagoginėje tarnyboje buvo vertintas prieš 10 metų, išvada buvo pateikta, kad negeba susikaupti, reikia palengvintos programos. Po šios išvados gavimo, po trijų metų jie (t. y. ji ir A.) kreipėsi pakartotinai į psichologinę-pedagoginę tarnybą, jiems nurodė, kad A. sveikas, jokių sutrikimų neturi, specialiųjų poreikių neturi, elgesio ir emocijų problemų neturi. Mano, dėl šio įvykio jos sūnui A. didžiausią įtaką padarė draugai. Ji nuolat kalba su A., kad rinktųsi draugus atsakingai, A. jai sako, kad „žiūrėsiu“, „stengsiuosi“. Prasidėjus šiam ikiteisminiam tyrimui, kaip jai A. pažadėjo, taip savo pažado ir laikosi ir į kažkokius įvykius neįsivelia. Ji prieš atvykstant į šią apklausą, dar kartą paklausė savo sūnaus A. ar atsimena šitą įvykį, kuomet jis šokinėjo ant mašinos, A. jai išsakė, kad tą dieną buvo išgėręs, jos sūnus nesakė kiek gėrė tą dieną, tačiau mano, kad daug. A. sakė, kad tos dienos įvykių pagrinde neatsimena, atsimena tik, kad su policija bendravo. A. jai apie šį įvykį nieko nepasakojo, nes nieko neatsimena. Su kokiais draugais buvo, nesakė, išsakė, kad vis vien „nepažįsti“ (1 t., b. l. 130–132).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo V. D. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė, jog sūnus apie šį įvykį nieko nepasakojo, kiek žino, tai tik iš žmonos R., kad kažkas buvo. Jo sūnus A. yra geras vaikas. A. padeda namuose. A. nėra diagnozuoti jokie emociniai, psichiniai ar kitokie sutrikimai. Jis yra informuotas, kad šiame ikiteisminiame tyrime yra pareikštas civilinis ieškinys. Tačiau jis civilinio ieškinio atlyginti negali. Negali atlyginti net civilinio ieškinio dalies, nes neturi pajamų. Jis nedirba (1 t., b. l. 134).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos G. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 00.12 val., viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, įrengtoje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos veikos padarymui, V. D., E. L., E. K. ir A. D. iš chuliganiškų paskatų tyčia sugadino D. S. priklausantį keleivinį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukėlė aplinkinių asmenų pasipiktinimą, sutrikdė aplink gyvenančių asmenų rimtį bei padarė D. S. turtinę žalą. V. D., E. L. ir E. K. laikinai sulaikyti (1 t., b. l. 9–16).

Iš 2024 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra automobilis „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Matoma, kad automobilio „Opel Insignia“ stogas sugadintas. Apžiūrint įvykio vietą ir automobilį, ant automobilio rasti pėdsakai, kurie paimami. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis stebima. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 24–42).

Iš 2024 m. rugsėjo 25 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad R. Š. pateikė vaizdo stebėjimo kameros įrašą (1 t., b. l. 135–137).

Iš 2025 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matoma, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi septyni asmenys. Trys iš jų yra merginos, keturi vaikinai. Jie stovi prie šviesiai pilkos spalvos automobilio. Vaizdo įrašo laiku 1 min. 5 sek., vienas iš vaikinų, iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinomas, kaip V. D., kuris yra apsirengęs baltos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, eina link automobilio priekio. Patikrina automobilio priekines dešinės pusės dureles. Durelių neatidaro. Po to nuėjęs prie tamsios spalvos „Opel“ automobilio priekio, atsisėda ant automobilio kapoto ir atsigula ant automobilio kapoto bei susidėjęs rankas už galvos atsiremia į automobilio stiklą. Iš karto po to vaikinas, kuris iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinomas kaip E. L., apsirengęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, juodos spalvos džemperiu ir juodomis kelnėmis, nueina prie to pačio „Opel“ automobilio, su kaire koja atsiremia į šalia esantį tamsios spalvos automobilį ir užsilipa ant „Opel“ automobilio stogo. Iš karto prieina kitas vaikinas, kuris iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinomas kaip A. D.. Šis priėjęs prie „Opel“ automobilio, bando atidaryti automobilio dureles, tačiau jų neatidaręs iš karto užlipa ant „Opel“ automobilio stogo. Kartu ant automobilio užlipa vaikinas, kuris iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinomas kaip E. K., kuris dėvi juodos spalvos šortus, juodos spalvos megztinį. Visi trys ant „Opel“ automobilio stogo esantys vaikinai, trypčioja ant automobilio stogo. E. L. dešine koją tris kartus stipriai trypia ant „Opel“ automobilio stogo. Tuo pat metu E. K. sėdmenimis atsisėda ant automobilio stogo, po ko nušoka ant žemės. Ant automobilio stogo stovėjęs A. D. rankas laiko priekyje, po to pasitaiso kelnes ir iš karto šoka ant „Opel“ automobilio priekinio stiklo, paslysta ir sėdmenimis nukrenta ant automobilio stiklo. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 4 sek. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 138–146).

Iš 2025 m. sausio 15 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis: Operatorė: 112; Pranešėja: Laba diena; Operatorė: Laba diena, kas nutiko?; Pranešėja: Reikalinga policija. (duomenys neskelbtini). Kažkokie paaugliai spardo mašiną. Mano vyras dabar išėjo į lauką. Turbūt jį muša; Operatorė: O Jūs dabar matot kas ten vyksta?: Pranešėja: Taip, dabar kažką spardo ant žemės. Gali būti, kad mano vyrą (moteris kalba susijaudinusi); Operatorė: Nepadėkit ragelio. Kiek ten tų asmenų yra kieme?; Pranešėja: Keturi tai tikrai buvo. Nes rėkavo, dabar buvo užlipę ant mašinos. Spardė ją. Paaugliai čia yra; Operatorė: Nepadėkit ragelio, informuota policija. Tuoj dar atsilieps policijos pareigūnai, gerai? Nepadėkit ragelio; Pranešėja: Gerai; Operatorė: Yra perduota informacija, ten nesimato vyras išėjo, neišėjo?; Pranešėja: Mano vyras tai išėjo iš buto; Operatorė: Aš suprantu, bet ar iš to rato jaunuolių ar išėjo jis?; Pranešėja: Jis sveikas, viskas gerai, matau dabar; Operatorė: Medikų nereikia vyrui, nematot? Nekraujuoja?; Pranešėja: Ne, nereikia; Operatorė: Gerai, supratau, laukit, ponia. Laukit viso. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 147–148).

Iš 2025 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis: Operatorius: 112; Pranešėja: Galima būtų greičiau policiją? (duomenys neskelbtini); Operatorius: Kas nutiko?; Pranešėja; Čia šaudo, daro ką nori, belenkokia nesąmonė prie namo; Operatorius: (duomenys neskelbtini) kelintas?; Pranešėja: (duomenys neskelbtini), kuo greičiau būtų; Operatorius: Čia kieme?; Pranešėja: Čia pačiam kieme, taip. Čia jie visi susirinkę, šaudė kažkokį berniuką bėgantį, nežinau žinokit; Operatorius: Supratau, informaciją mes turime, kad vyksta. (duomenys neskelbtini), namo kieme jaunuoliai šaudosi; Pranešėja: Taip, dabar jie prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo susirinkę; Operatorius: Supratau, perduosim papildomą informaciją; Pranešėja: Gal galima greičiau?; Operatorius: Be abejo, jau vyksta policija. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 149–150).

Iš 2025 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis: Operatorė: 112; Pranešėjas: Gerą vakarą, nežinau kaip čia pasakyt. Triukšmas gatvėj, čia kažką šovė, nešovė, nežinau; Operatorė: Čia (duomenys neskelbtini)?; Pranešėjas: Jo, jau iškviesta?; Operatorė: O koks namas? Taip, turim labai daug iškvietimų; Pranešėjas: Nr. (duomenys neskelbtini); Operatorė: Čia kažkur yra Nr. (duomenys neskelbtini), visi tie namai?; Pranešėjas: Nes draugė kažką sakė, girdėjo du šūvius, o toliau čia riksmai ir panašiai; Operatorė: Bet nematot, tik girdit?; Pranešėjas: Čia mums palei butą gaunasi; Operatorė: Bet čia lauke?; Pranešėjas: Sekanti laiptinė, čia realiai per butą viską girdim, viską matom; Operatorė: Girdėjot šūvius?; Pranešėjas: Draugė girdėjo šūvius ir matė viską; Operatorė: Aha, esam gavę pranešimų čia daug. Fone pradeda kalbėti moteris. Mergina: Nesuprantu čia, bėgo mergina. Merginą čia jie gaudė, žodžiu jie. Tik tiek matėt, norėjom pasakyt; Operatorė: Gerai, ačiū Jums. Pavardė, vardas vaikino kuris skambino?; Mergina: H. K.; Operatorė: O čia tas triukšmas, kur girdžiu aš?; Mergina: Taip, taip; Operatorė: Gerai. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 151–152).

Iš 2025 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis: Operatorė: 112; Pranešėja: Labas vakaras; Operatorė: Labas vakaras, kas nutiko?; Pranešėja: Aš matau, girdžiu kieme prie (duomenys neskelbtini) namo vyksta muštynės. Jaunuoliai lyg ir merginą muša. Nes aš dabar baigiau maitinti vaiką. Matau per langą, kad laksto, nežinau ar gavot; Operatorė: Supratau. Ar Nr. 24 namas arti? Tam pačiam kieme yra?; Pranešėja: Taip, taip; Operatorė: Ten jau vyksta tarnybos. O Jūs gal galit kažką patikslinti, sakėt merginą muša?; Pranešėja: Lygtais girdėjau, kad mergina šaukia, kad „nemušk“, lygtais nusivijo dabar pro Nr. (duomenys neskelbtini) namą, pro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra keli tie namai; Operatorė: Jie liko viduryje kiemų ar pasišalino?; Pranešėja: Dabar jie yra link parko, šalia Nr. (duomenys neskelbtini) namo, kur naujas daugiabutis statomas. Jie nubėgo, aš daugiau nebematau; Operatorė: Supratau, gerai patikslinsim informaciją. Ačiū Jums, viso geriausio. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 153–154).

Iš 2025 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis: Operatorė: 112, klausau; Pranešėjas: Labas vakaras; Operatorė: Labas vakaras; Pranešėjas: Galite į (duomenys neskelbtini) greitai siųsti policijos pareigūnus? Nepilnamečiai ant mašinų šokinėja. (duomenys neskelbtini); Operatorė: Tuoj palaukite. Čia kieme ar prie gatvės?; Pranešėjas: Kieme. Rėkauja girti atėję; Operatorė: Šokinėja ant mašinų? Matot?; Pranešėjas: Taip, taip, taip. Dabar sėda į „taksi“ automobilį, išveža čia juos; Operatorė; O tai kas čia juos išveža „taksi“?; Pranešėjas; Nežinau, išsikvietė; Operatorė; Dabar išvažiuoja su „taksi“, jo?; Pranešėjas: Taip. Matau kaimynai, dar kažkas išėjo. Aš irgi einu žiūrėti; Operatorė: Gerai, išsiunčiam mes policiją. Jūsų vardas, pavardė?; Pranešėjas: R. V.; Operatorė: Gerai, perduodam, viso. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 155–156).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos G. V. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 00.22 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), radijo ryšio šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėju D. R., gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Dabar keli paaugliai užlipę ant automobilio, apgadino. Atvykus prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės, ant pėsčiųjų šaligatvio keli vyrai laiko ant žemės gulinčius 3 vyrus. Taip pat šalia to paties daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės moteris laiko kitą moterį, sėdinčią ant suoliuko, kuris įrengtas šalia namo lauko laiptinės durų. Visi įvykio vietoje buvę asmenys nurodė, kad itin agresyviai elgėsi sulaikyta mergina ir jaunuolis, kuris dėvėjo juodos spalvos megztinį su gobtuvu. Įvykio vietoje buvusių asmenų teigimu, visi sulaikyti asmenys būdami viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sugadino vienam iš įvykio vietoje buvusių vyrų priklausantį automobilį. Po ko moteris, kaip nustatyta S. S., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,52 prom. neblaivumas, buvo sulaikyta ir patalpinta į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Kadangi moteris elgėsi agresyviai, mojavo rankomis, šaukė, sulaikymo metu buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Vyrai, kaip nustatyta E. L., nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, A. D., nustatytas 2,44 prom. neblaivumas ir E. K., nustatytas 2,23 prom. neblaivumas, sulaikyti asmenys patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Įvykio liudytojų teigimu, vienas, kuris buvo be marškinėlių, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, pasišalino. D. R. pagal nurodytus požymius ieškant pasišalinusio asmens, jis pastebėtas šalia gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), asmuo buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Kaip paaiškėjo, tai V. D., kuriam nustatytas 3,26 prom. neblaivumas. Visi sulaikyti asmenys tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje elgėsi itin agresyviai, šaukė necenzūrinius žodžius, rankomis ir kojomis trankė tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos sienas. S. S. grasino, kad sugrįš į tą patį kiemą, kad padarys kažką blogo, kad visko taip nepaliks. Ji nurodė, kad matė visą įvykį, tačiau kategoriškai atsisakė paaiškinti bet kokias įvykio aplinkybes, nenurodė, kas apgadino automobilį, nors minėjo, kad šią aplinkybę žino. V. D., E. L., E. K., ir A. D. aplinkybių iš viso nekomentavo. Bendraujant su įvykio vietoje buvusiais asmenimis ir aiškinantis pirmines įvykio aplinkybes nustatyta, kad maždaug 7 jaunuolių grupė, kurią sudarė 4 vyrai ir 3 moterys, sugadino lengvąjį automobilį, po ko namo gyventojai mėgino juos sulaikyti, sulaikė 3 vyrus ir 1 moterį. Kaip paaiškėjo, apgadintas keleivinis automobilis priklauso D. S.. Vyras nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. vakare vartojo alkoholį, gėrė alų, šiuo metu yra neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0333“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 0,84 prom. neblaivumas. D. S. paaiškino, kad jam būnant namuose į namus pasibeldė kaimynas, kuris nurodė, kad jaunuoliai sugadino jam priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis kartu su kaimynu išbėgo į kiemą, pamatė kaip keli jaunuoliai susėdo į taksi automobilį, galimai mėgino šalintis, po ko jie atidarė automobilio duris ir mėgino išlaipinti ir sulaikyti jo automobilį apgadinusių jaunuolių grupę. Kiek pamena, automobilyje galimai buvo 7 asmenys, 4 vyrai ir 3 moterys. Tuo metu į automobilių stovėjimo aikštelę išbėgo dar keli asmenys, kurie padėjo sulaikyti jaunuolius. Jiems pavyko sulaikyti kelis asmenis. Vėliau apžiūrėjo jam priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra sugadintas automobilio stogas. Įvykio metu D. S. padaryta turtinė žala, jis dėl įvykio jautė labai didelį pasipiktinimą, šis įvykis, vyro teigimu, sutrikdė aplink buvusių asmenų rimtį. Įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas J. M., kuris apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad gyvena daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose, miegamojo kambaryje gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Miegamojo kambario langas buvo atidarytas, todėl išgirdo kažkokį triukšmą kieme. Tada aš atsistojo, patraukė užuolaidas nuo lango, ir pamatė kaip prie lengvųjų automobilių stoviniuojančių jaunuolių būrys labai garsiai šūkauja. Tada trys jaunuoliai, vienas iš jų dėvėjo juodos spalvos megztinį su gobtuvu, kitas buvo mažo ūgio, trečio požymių neįsidėmėjo, kadangi viskas vyko labai greitai, užsilipo ant lengvojo automobilio. Pro langą matė kaip vienas iš jaunuolių, tačiau kuris tiksliai nurodyti negalėjo, buvo užsilipęs ant automobilio, su koja spyrė į automobilio stogą. Kiek matė, automobilis buvo „Opel Insignia“. Tiksliai žinojo, kad tai konkretaus kaimyno automobilis, tačiau kaimyno vardo nežinojo. Tada jis atidarė kambario langą, žodžiu davė jaunuoliams pastabą, kodėl jie laipioja ant kaimyno mašinos. Jie atsakė, kad tai jų automobilis. Tada jis greitai apsirengė drabužius, nubėgo iki kaimyno, kuriam priklauso minėtas automobilis, pabeldė į jo duris, prižadino, ir kartu su kaimynu nubėgo į lauką. Išbėgus į lauką pamatė, kad visi prie automobilio buvę jaunuoliai, jų buvo 4 vaikinai ir 3 merginos, sėda į taksi automobilį. Tada su kaimynu neleido jiems su taksi pasišalinti. Atidarė automobilio duris ir juos išlaipino iš automobilio, neleido pasišalinti. Vienas iš jų išlipęs iš automobilio mėgino bėgti ir šalintis. Norėdamas jį sulaikyti mėgino suimti už rankos, tačiau spėjo tik pagriebti už dėvėtų šviesios spalvos marškinėlių, trumpomis rankovėmis, tačiau asmuo sugebėjo ištrūkti, marškinėliai plyšo ir nukrito ant žemės, jaunuolis pabėgo. Tada iš savo butų išbėgo dar keli kaimynai, dauguma jų buvo vyrai. Taip pat iš gretimai esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), išbėgo ir viena moteris. Kartu su kaimynais sulaikė kaimyno automobilį apgadinusius jaunuolius, po ko kažkas, tačiau ne jis, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Sulaikė 3 vyrus, taip pat buvo sulaikyta viena mergina, kurią laikė kaimynė iš 30 namo. Sulaikytus jaunuolius laikė, kol atvyko policijos ekipažas. Kartu su kitais kaimynais apžiūrėjo automobilį „Opel Insignia“, pamatė, kad automobilis apgadintas, įlenktas automobilio stogas, ant automobilio kėbulo įvairiose vietose matėsi lyg avalynės pėdsakai. Kai būdamas namuose jis žiūrėjo pro langą, kilo įtarimas, kad minėti jaunuoliai gali būti neblaivūs arba apsvaigę. Kuomet su kaimynais juos sulaikė, jam tapo akivaizdu, kad visi jaunuoliai yra arba neblaivūs arba kažko pavartoję. J. M. nurodė, kad jis yra pasipiktinęs, kad daugiabučių namų kiemuose vyksta tokie dalykai. Jam tai sukėlė didelį pasipiktinimą. Įvykio metu J. M. nenukentėjo, sužalojimų nepatyrė, turto sugadinimo ar kitokios žalos nepatyrė, tačiau juto susijaudinimą ir labai didelį pasipiktinimą, dėl šio įvykio, kuris minėtu metu sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą ir aplink buvusių asmenų rimtį. Įvykio vietoje taip pat buvo kiti liudytojai. R. Š. nurodė, kad jis viso įvykio pats nematė, į automobilių stovėjimo aikštelę atėjo tik kai jau asmenys buvo sulaikyti. R. Š. nurodė, kad jis įvykio vietą stebi vaizdo stebėjimo kamera, kurios įrašus jis gali peržiūrėti bei įrašą pateikti policijos pareigūnams. R. Š. policijos pareigūnams savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kameros įrašą. Daugiau reikšmingų aplinkybių apie įvykį nurodyti negalėjo. Kitas liudytojas I. K. paaiškino, kad kartu su žmona M. K., būdami namuose išgirdo triukšmą kieme, kad kažkas rėkė, po ko kartu su žmona išėjo į balkoną, tuomet pamatė, kad 4 jaunuoliai buvo užlipė ant lengvojo automobilio stogo, ant jo šokinėjo. Taip pat šalia buvo kelios merginos, kurios stovėjo šalia automobilio, tačiau automobilio negadino, nieko nedarė. I. K. būdamas balkone sušuko jaunuoliams „Ką darot!“, po ko kartu su žmona išėjo į kiemą. Įvykio metu jis nenukentėjo, žalos nepatyrė, tačiau jam įvykis sukėlė labai didelį pasipiktinimą, įvykis sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą ir aplink buvusių asmenų rimtį. Peržiūrėjus R. Š. savanoriškai pateiktą vaizdo stebėjimo kameros įrašą, nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia daugiabučio gyvenamojo namo adresu, (duomenys neskelbtini), prie lengvųjų automobilių stoviniuoja 7 asmenų grupė, grupę sudaro 4 vyrai ir 3 moterys. Po kurio laiko visos 3 moterys paeina kiek toliau nuo automobilio, vyrai toliau ramstosi į kelis lengvuosius automobilius. Tada vyras, dėvintis pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis ir šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, nueina prie lengvojo automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio, tada užsilipa ant variklio dangčio ir ant jo atsigula. Tada vyras, dėvintis juodos spalvos megztinį ilgomis rankovėmis su gobtuvu, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis bei juodos spalvos kepuraite su snapeliu, atsispiria nuo kito automobilio „Ford“, užšoka ant automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr.. (duomenys neskelbtini), stogo. Nurodytam vyrui užlipus ant automobilio stogo, iškart po jo atsispirdami nuo automobilio „Ford“, ant automobilio „Opel stogo“ užlipo ir vyras, kuris dėvi šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis bei juodos spalvos, su iliustracija ant nugaros, marškinėlius trumpomis rankovėmis, bei vyras, kuris dėvi juodos spalvos šortais ir juodos spalvos marškinėliais, kurių rankovės kiek ilgesnės nei iki alkūnių. Tada visi trys ant automobilio stogo užlipę vyrai trypia kojomis ant automobilio. Vyras, dėvintis šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis bei juodos spalvos, su iliustracija ant nugaros, marškinėlius trumpomis rankovėmis, kojomis trypia ant automobilio variklio dangčio. Vyras, kuris dėvi juodos spalvos šortais ir juodos spalvos marškinėliais, kurių rankovės kiek ilgesnės nei iki alkūnių, šoka ant automobilio stogo. Po kurio laiko vyras, dėvintis juodos spalvos megztinį ilgomis rankovėmis su gobtuvu, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis bei juodos spalvos kepuraite su snapeliu, kelis kartus koja spiria į automobilio „Opel“ stogą. Visi įvykio vietoje sulaikyti asmenys buvo neblaivūs, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, kai tai daro jaunesni nei dvidešimt metų asmenys. Tikslinga priimti procesinį sprendimą dėl atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą 485 straipsnyje. S. S. ir A. D., Vaiko perdavimo aktu perduoti tėvams. V. D., E. L. ir E. K. laikinai sulaikyti iki 48 val. Kitos dvi moterys, užfiksuotos vaizdo stebėjimo kameros įraše, nenustatytos (1 t., b. l. 157–159).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Š. tarnybinio pranešimo, dėl nustatyto nepilnamečio A. D. nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 00.12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis vandališkai, veikdamas kartu su E. L., V. D. ir nepilnamečiu A. D., bendrais veiksmais, tyčia užlipus ant D. S. priklausančio automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), spardant ir šokinėjant nuo stogo ant automobilio priekinio ir galinio stiklų, ant variklio dangčio, ir taip automobilį apgadinant, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tyrimo metu pranešimai apie įtarimą yra įteikti E. L., V. D. ir E. K.. Įtariamieji apklausų metu nurodė, kad kartu su jais buvo ir A. D.. Peržiūrėjus vaizdo įrašo medžiagą, bei patikrinus policijos informacinę sistemą, nustatyta, kad ant D. S. priklausančio automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu tyčia užlipo ir šokinėjo ir nepilnametis A. D. (1 t., b. l. 160).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, kurie dėl nusikalstamos veikos patirs nepatogumų. Be to, būnant paminėtoje vietoje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Kaltinamųjų A. D., V. D., E. K. ir E. L. veika padaryta kitų asmenų – nukentėjusiojo D. S., liudytojų J. M. ir T. V. akivaizdoje, kurie nedelsiant sureagavo į neteisėtus kaltinamųjų veiksmus, pasipiktino, iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojai J. M. bei T. V., bandydami sustabdyti kaltinamųjų A. D., V. D., E. K. ir E. L. veiksmus, sušuko pro namų langus, o kaltinamiesiems į tai nereaguojant, kartu su nukentėjusiuoju D. S. išėjo į kiemą, liudytojas T. V. panaudojo teisėtai laikomą ginklą ir kartu kaltinamuosius sutramdė bei sulaikė iki kol į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai.

Kaltinamajame akte A. D., V. D., E. K. ir E. L. inkriminuojamas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – vandališki veiksmai.

Teismų praktikoje vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2010, 2K-160-697/2019). Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje automobilio apgadinimas ar niokojimas viešoje vietoje yra pripažįstamas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-303/2014).

Neabejotina, kad visų kaltinamųjų veiksmai – lipimas ant svetimo automobilio, spyriai į automobilio stogą, šokimas ant priekinio stiklo, buvo vandališkas elgesys. Teismas vertina, kad kaltinamieji savo pasirinktu elgesio modeliu akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaip minėta, šiuos įvykius matė kiti tuo metu viešoje vietoje buvę asmenys, kurių parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga patvirtina kilusius padarinius. Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog žiūrint pro langą pamatė, kad ant jo automobilio stogo stovi jam visiškai nepažįstami keli vyrai. Tai pamatęs jis buvo šokiruotas bei labai išsigando. Tada jam paskambino kaimynė J. V. ir telefonu informavo, kad kažkas daužo jo automobilį, tuo metu į buto duris pasibeldė kitas kaimynas J., kuris taip pat informavo, kad yra gadinamas jo automobilis. Jis kartu su kaimynu J. išbėgo iš lauką. Išbėgę į lauką vaikinų jau nematė, todėl su kaimynu J. išsiskyrė jų ieškoti. Ieškant vaikinų, praėjus kelioms sekundėms, pamatė, kad „Bolt“ automobilyje sėdėjo jo automobilį apgadinę asmenys. Jis, kartu su kaimynais J. ir T., pribėgo prie „Bolt“ automobilio iš jo išlaipino asmenis, kad jie nepabėgtų. Automobilyje sėdėjo lyg septyni asmenys. Kažkuris iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus. Jis ir kaimynai iš automobilio ištraukė ir ant žemės paguldė tris vaikinus, o vienas vaikinas pabėgo, ant žemės gulintys vaikinai nesipriešino. Liudytojas J. M. parodė, kad pro langą pamatė kaip prie lengvųjų automobilių stoviniuojančių jaunuolių būrys labai garsiai šūkauja. Keli jaunuoliai užsilipo ant lengvojo automobilio. Vienas iš jaunuolių buvo užsilipęs ant automobilio, su koja spyrė į automobilio stogą. Kiek matė, tai buvo automobilis „Opel Insignia“. Tada jis atidarė kambario langą, žodžiu davė pastabą, kodėl jie laipioja ant kaimyno mašinos. Vaikinai jam atsakė, kad tai jų automobilis. Tada jis greitai apsirengė, nubėgo iki kaimyno, kuriam priklauso minėtas automobilis, pabeldė į jo duris, prižadino, ir kartu nubėgo į lauką. Išbėgus į lauką pamatė, kad visi prie automobilio buvę jaunuoliai, jų buvo keturi vaikinai ir trys merginos, sėda į taksi automobilį. Jis su kaimynu neleido jiems su taksi pasišalinti, atidarė automobilio duris ir juos išlaipino iš automobilio. Kartu su kaimynais sulaikė kaimyno automobilį apgadinusius jaunuolius, po ko kažkas paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Jis yra pasipiktinęs, kad daugiabučių namų kiemuose vyksta tokie dalykai, juto susijaudinimą, ir labai didelį pasipiktinimą dėl šio įvykio, kuris minėtu metu sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą ir aplink buvusių asmenų rimtį. Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pro langą matė, jog jaunuoliai ramstosi prie automobilių esančių namo kieme. Minėti keturi jaunuoliai sulipo ant kaimyno automobilio „Opel“ ir ant jo vaikščiojo, jie laipiojo ant stogo ir ant variklio dangčio. Visi vaikinai trypė ant automobilio, ant jo šokinėjo, spardė. Jis žmonai pasakė, kad skambintų policijai ir kaimynui. Jis tada surėkė pro langą jaunuoliams „ką darot“, tikėjosi, kad jaunuoliai išsigąs, tačiau jaunuoliai nepradėjo šalintis, o liko ant minėto automobilio ir jį trypė, šokinėjo. Kai su kaimynu išbėgo į lauką, visi jaunuoliai nuo automobilio buvo nulipę, jie sėdėjo taksi automobilyje, kuris buvo privažiavęs prie namo. Jie sustabdė taksi automobilį, kad šis neišvažiuotų, jaunuolius ketino sulaikyti. Jaunuoliai buvo labai agresyviai nusiteikę, keikėsi, vieni bėgo, jaunuoliai mosavosi rankomis, grūmėsi ir vengė gyventojų būti sulaikomi. Prasidėjo labai didelis šurmulys. Jis nusprendė iššauti vieną šūvį į orą iš dujinio pistoleto „Chief“, Nr. (duomenys neskelbtini). Toks vaikinų elgesys jį papiktino, sutrikdė ramybę ir rimtį, tokiais savo veiksmais padarė žalos namo gyventojo automobiliui, dėl ko pradžioje bijojo, kad apgadins ir jam priklausantį turtą ir dar kitų gyventojų automobilius, kurie buvo toje pačioje aikštelėje. Kaltinamieji A. D., V. D., E. K. ir E. L. neneigė savo veiksmų, kaltinamiesiems inkriminuoti veiksmai įrodyti pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais aukščiau išvardintais byloje esančiais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais. Nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai. Kaltinamieji suvokė, kad viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo žmonių, garsiai rėkaudami ir užsilipdami ant svetimo, jiems nepriklausančio automobilio, jį spardydami, šokinėdami ant jo, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad A. D., V. D., E. K. ir E. L., veikdami bendrais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 00.12 val., būdami viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamiesi vandališkai, V. D. atsigulus ant D. S. priklausančio automobilio „Opel Insignia“', valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio, E. L. užlipo ant automobilio stogo, po to, E. K. ir A. D. taip pat užlipus ant automobilio stogo, E. K. nuo jo nulipus, o A. D. likus stovėti, E. L. tyčia dešine koja tris kartus spyrė į automobilio stogą ir nuo jo nulipo, tuomet A. D. tyčia abejomis kojomis vieną kartą užšoko ant priekinio automobilio stiklo ir ant jo nukrito, tokiu būdu, bendrais veiksmais apgadino automobilio stogą bei variklio dangtį ir padarė nukentėjusiajam D. S. 883,30 Eur turtinę žalą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų A. D., V. D., E. K. ir E. L. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Baigiant įrodymų tyrimą teismas įspėjo kaltinamuosius, kad teismas gali patikslinti kaltinime nurodytą aplinkybę dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydžio, tai yra kaltinime nurodytą 1 883,30 Eur turtinės žalos sumą patikslinti nurodant 883,30 Eur sumą. Tokia kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties, nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos, be to, su tokia kaltinimo korekcija kaltinamieji sutiko, duoti laiko pasirengti gynybai neprašė.

Dėl bausmės skyrimo A. D.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę nepilnamečiui kaltinamajam A. D. teismas atsižvelgia į BK 80–81 straipsniuose, 90–91 straipsniuose numatytus bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams, į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju padarytas nesunkus baigtas nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai. Nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, nesaikingo alkoholio vartojimo, nepagarbos aplinkiniams ir svetimam turtui. A. D. yra nepilnametis, jauno amžiaus, neteistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs, nuobauda galiojanti, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos kaltinamojo charakteristikos nustatyta, kad A. D. neturi mokymosi motyvacijos. Lankomumas labai pablogėjęs. Su grupės draugais palaiko draugiškus santykius, per pamokas būna nedrausmingas, vartoja necenzūrinius žodžius, nevykdo mokytojų pateiktų užduočių. Pasižymi gerai išvystytais socialinės komunikacijos gebėjimais, geba mandagiai bendrauti su vyresniaisiais, aiškiai supranta verbalinę informaciją bei priežasties ir pasekmės ryšius, kas rodo stiprius kognityvinius gebėjimus, tačiau jo elgesyje kartais pasireiškia taisyklių nepaisymo tendencijos – renkasi draugus, kurie linkę ignoruoti nustatytas elgesio normas, gali dalyvauti patyčiose. Pasižymi žemesniu savęs vertinimu, kas gali turėti įtakos jo sprendimams ir socialinei adaptacijai, o taip pat yra jautrus bendraamžių įtakai. Gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos individualaus vertinimo pažymos nustatyta, kad kaltinamojo tėvai deda pastangas keičiant kaltinamojo elgesį, brėždami aiškias ribas, kontroliuodami jo laisvalaikį ir laiką po pamokų, tačiau elgesio pokyčių nematyti. Taip pat buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai: 1) 2023 m. spalio 19 d. nustatytas 0,67 prom. girtumas; 2) 2024 m. gruodžio 6 d. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimus, suniokojo svetimą turtą būdamas neblaivus; 3) 2025 m. sausio 16 d. nustatytas 2,43 prom. girtumas; 4) 2025 m. vasario 3 d. padaryta atvira vagystė. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis yra nepilnametis, neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, turto neturi, pajamų negauna, nedirba, todėl jam neskirtos viešųjų darbų ir baudos bausmės. Kaltinamasis neteistas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 6 dalimi, kaltinamasis įpareigotinas per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, o paskirti įpareigojimai padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. D. skirtina sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 6 dalimi, A. D. įpareigotinas per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl bausmės skyrimo V. D.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Skiriant kaltinamajam V. D. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta, materiali nusikaltimo sudėtis; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, nesaikingo alkoholio vartojimo; į nusikalstama veika padarytą žalą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 168–170), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 178–180), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 184, 186), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. D. neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, nedirba, pajamų negauna, turto neturi, administracinių nuobaudų neįvykdęs, todėl kaltinamajam neskirtinos viešųjų darbų ir baudos bausmės. Inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl kaltinamajam V. D. skirtina artima vidurkiui 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, kaltinamasis įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį, bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, o paskirti įpareigojimai padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. D. skirtina sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, kaltinamasis V. D. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį, bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. 00.25 val. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. 13.43 val. (3 t., b. l. 24–28, 33–35). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kadangi nusikalstamą veiką V. D. padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, subendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu, taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą. Bendrinant bausmes pridedamos bausmės dalis parinkta įvertinus veikų padarymo aplinkybes ir pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, itin jauną amžių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant V. D. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, prie griežtesnės – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės su įpareigojimais, pridedant dalį (4 (keturis) mėnesius) švelnesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais, ir V. D. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, V. D. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir paminėtu nuosprendžiu įskaitytas laikas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl bausmės skyrimo E. K.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Skiriant kaltinamajam E. K. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta, materiali nusikaltimo sudėtis; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, nesaikingo alkoholio vartojimo; į nusikalstama veika padarytą žalą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 44–48), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 63–72), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (3 t., b. l. 76, 78), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. K. neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, po inkriminuojamos veikos padarymo kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. Arešto bausmę kaltinamasis atlikęs, tačiau baudos bausmės nesumokėjęs, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam baudos bausmė neskirtina, nes, teismo vertinimu, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau teistas, inkriminuojamą nusikaltimą padarė praėjus keturiems mėnesiams po probacijos pabaigos, kas rodo, kad anksčiau skiriamos laisvės apribojimo bausmės jokio poveikio jam nepadarė. Be to, tuo pačiu metu kaltinamasis įvykdė eilę kitų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jau yra nuteistas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima minimaliai (36 parų) arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. K. skirtina 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. 00.15 val. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. 13.44 val. (3 t., b. l. 132–136, 141–144). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kadangi nusikalstamą veiką E. K. padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, subendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu. Bendrinant bausmes, baudos bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu, o arešto bausmė – taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą, pridedant minimaliąją už baudžiamojo nusižengimo padarymą galimą skirti arešto bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 20 parų areštu ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda, prie griežtesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmės pridedant dalį (10 (dešimt) parų) švelnesnės arešto bausmės ir visą 34 MGL (1 700 Eur) baudą, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu ir E. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 34 (trisdešimt keturių) parų areštas ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir paminėtu nuosprendžiu įskaitytas laikas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl bausmės skyrimo E. L.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Kadangi inkriminuojamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neteistas, recidyvo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas nepripažįsta.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. L. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta, materiali nusikaltimo sudėtis; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, nesaikingo alkoholio vartojimo; į nusikalstama veika padarytą žalą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 46–50), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 71–92), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 95, 97), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis nedirba, pajamų negauta, administracinių nuobaudų neįvykdęs, todėl jam neskirtina baudos bausmė. Inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neteistas, tačiau po šio nusikaltimo padarymo jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės jokio poveikio nepadarė, kaltinamasis darė naujas kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima minimaliai – 30 parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. L. skirtina sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. 00.15 val. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. 13.22 val. (2 t., b. l. 148–152, 156–158). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Inkriminuojamą nusikaltimą E. L. įvykdė būdamas neteistas, iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžių priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su paminėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrintina BK 63 straipsnio pagrindu taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių, tai yra prie griežčiausios – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos 90 parų arešto bausmės pridedant dalį (15 (penkiolika) parų) švelnesnės arešto bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir dalį (15 (penkiolika) parų) švelnesnės arešto bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, ir neviršijant galimos skirti už nusikaltimo padarymą arešto bausmės, E. L. skirtina galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžius ir paminėtais nuosprendžiais įskaitytas laikas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. L. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. L. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl žalos atlyginimo

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 883,30 eurų turtinės žalos, 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir įstatyminių palūkanų priteisimo, jeigu atsakovas nesumokės patirtos žalos nuo jos priteisimo dienos iki visiško sumos grąžinimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 25 d. aikštelėje buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo padaryta turtinė žala, siekianti 883,30 eurus. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusysis patyrė nepatogumų, susijusių su įvykiu, nes buvo sutrikdytas jo ir šeimos poilsis, buvo išgąsdinti. Būtent dėl šio įvykio teko apdrausti automobilį „Kasko“, kas taip pat lėmė papildomas išlaidas ir nepatogumus (1 t., b. l. 62).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuota. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, pagrįsta rašytiniais įrodymais, kaltinamieji su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, todėl pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų V. D., E. K., E. L. ir A. D., o A. D. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą R. D. ir V. D., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. naudai priteistina 883,30 eurų turtinė žala.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neabejotina, kad nukentėjusysis D. S. dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų patyrė nepatogumų, galėjo jausti išgąstį ir nerimą, taigi jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų tokia nukentėjusiojo būklė truko ilgai. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų lankęsis pas specialistus ar vartojęs medikamentus, nepateikė, nukentėjusiajam nebuvo padaryta sužalojimų, nekonstatuota mechaninių traumos požymių.

Pažymėtina, kad pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai, kitaip tariant teismų praktika yra susiformavusi būtent tokio pobūdžio bylose. Turto sugadinimo bylose, kai padaromi BK 187 straipsnyje (ar BK 284 straipsnyje) numatyti nusikaltimai, sugadinant nukentėjusiesiems priklausantį turtą, bet nepadarant jiems sveikatos sutrikdymo, naujausiuose teismų sprendimuose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur. Pavyzdžiui, panašiose bylose, kai buvo sugadinti automobiliai, buvo priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-316/2023: apgadino automobilio priekinį dešinės pusės sparną, variklio gaubtą, dešinės pusės priekinį statramstį ir priekinį stiklą; Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-485/2023: sulankstė automobilio dešinės pusės sparną ir įskėlė priekinį kairės pusės bamperį). Taip pat 200 Eur buvo priteista sugadinus vaizdo stebėjimo kameras, esančias ant namo ir kitų pastatų (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-616/2024). Be to, 400 Eur buvo priteisti už automobilio kairės pusės galinių ir priekinių durelių bei sparno apgadinimą (Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-317/2023); 1 000 Eur už automobilio variklio sugadinimą į jį įpilant kenksmingų medžiagų (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-576/2024). Panašios sumos priteisiamo sugadinant ir kitą turtą: 300 Eur priteisti už šaldytuvo skyriaus durų sugadinimą (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-1072/2025); 1 000 Eur už namo sienų aprašinėjimą dažais ir klijais (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10-875/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-648/2024)

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo. Nukentėjusiajam sveikatos sužalojimai nenustatyti, dėl šio įvykio pas gydytojus nukentėjusysis nesilankė, medikamentų nevartojo. Nukentėjusysis dėl įvykio jautė stresą, išsigando, patyrė nepatogumų remontuojant automobilį. Kaltinamieji itin jauno amžiaus, A. D. nepilnametis, nedirba, mokosi, V. D. ir E. L. darbingi, tačiau šiuo metu nedirba, pajamų negauna, turto neturi, E. K. dirba, gauna pastovias pajamas, išlaikytinių pilnamečiai kaltinamieji neturi. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas kaltinamųjų ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas iki 300 eurų. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų V. D., E. K., E. L. ir A. D., o A. D. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą R. D. ir V. D., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. naudai priteistina 300 eurų neturtinė žala.

Teismo vertinimu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Civiliniame ieškinyje prašoma nukentėjusiojo naudai priteisti procesines palūkanas, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, todėl prašymas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2025 m. birželio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Angelei Fominienei teikiant antrinę teisinę pagalbą E. L. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 322,92 Eur (4 t., b. l. 116–122).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo E. L. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo E. L. nepriteisiamos.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 41–44), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina.

Kaltinamajam V. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 39–49), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės panaikintinos.

Kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 147–150, 151–154), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės panaikintinos.

Kaltinamajam E. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 159–162), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

daktiloskopinės plokštelės, saugomos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie baudžiamosios bylos;

skaitmeninės laikmenos (5 vnt.), supakuotos į voką, saugomos baudžiamojoje byloje (3 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 6 dalimi, A. D. įpareigoti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 6 dalimi, A. D. įpareigoti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, V. D. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį, bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, V. D. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį, bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2024 m. rugsėjo 25 d., tai yra 1 (vieną) parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, prie griežtesnės – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės su įpareigojimais, pridedant dalį (4 (keturis) mėnesius) švelnesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais, ir V. D. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, V. D. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir paminėtu nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti sumažintą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2024 m. rugsėjo 25 d., tai yra 1 (vieną) parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 20 parų areštu ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda, prie griežtesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmės pridedant dalį (10 (dešimt) parų) švelnesnės arešto bausmės ir visą 34 MGL (1 700 Eur) baudą, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, ir E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) parų areštą ir 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir paminėtu nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti E. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 34656442) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jei bauda nesumokama savarankiškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kaltinamajam E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2024 m. rugsėjo 25 d., tai yra 1 (vieną) parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, tai yra prie griežčiausios – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos 90 parų arešto bausmės pridedant dalį (15 (penkiolika) parų) švelnesnės arešto bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir dalį (15 (penkiolika) parų) švelnesnės arešto bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, ir neviršijant galimos skirti už nusikaltimo padarymą arešto bausmės, E. L. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmes, visiškai ar iš dalies atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 3 d. nuosprendį ir paminėtais nuosprendžiais įskaitytą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. L. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. L. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti E. L., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 34656442) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš E. L. nepriteisti.

Išaiškinti A. D. ir V. D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. D., E. K., E. L. ir A. D., o A. D. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą R. D. ir V. D., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. naudai 883,30 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir trisdešimt centų) turtinei žalai atlyginti, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

daktiloskopines plokšteles, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos;

skaitmenines laikmenas (5 vnt.), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o arešto bausmę atliekančio kaltinamojo E. L. – nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė