- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-12-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42992-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- D. G., S. S.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas, Jolanta Teresė Litvinskienė, Sergejus Chiminas
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiosios V. B. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį – 42 (keturiasdešimt dvejų) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. paskirta 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. G. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį bei šiuo teismo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
S. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys patenkintas dalyje ir priteista iš D. G. ir S. S. solidariai jos naudai 175 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, iš S. S. jos naudai 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Nutarta tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir S. S. Valstybės naudai 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) už nukentėjusios advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. G. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. spalio 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas kartu su S. S. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais, mesdamas peilį į šaldytuvą „Samsung RB37J5215SS/EF“, sugadino šaldytuvo skyriaus duris, 175 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą – V. B. priklausantį 175 Eur vertės turtą.
2. S. S. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. spalio 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas kartu su D. G. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais, mesdamas peilį į šaldytuvą „Samsung RB37J5215SS/EF“, sugadino šaldytuvo skyriaus duris, 175 Eur vertės, po to tyčiniais veiksmais, daužydamas kojomis, sugadino tualeto kambario duris, 40 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą – V. B. priklausantį 215 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir S. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, priteisti jai už sugadintą šaldytuvą 562,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, už sugadintas duris 200 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji byloje nėra pateikusi dokumentų dėl patirtos turtinės žalos, nes ji buvo pateikusi šaldytuvo įsigijimo kvito kopiją bei sąskaitą faktūrą dėl durų įsidėjimo. Apeliantė pažymi, kad pagal BK 187 straipsnio 3 dalį numatytos bausmės yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad D. G. ir S. S. padarė tyčinį nusižengimą, todėl, apeliantės manymu, S. S. buvo paskirta netinkama bausmė.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji palaikė nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o nuteistųjų gynėjai prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nukentėjusiosios V. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Dėl nuteistajam S. S. paskirtos bausmės
6. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji V. B. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dalyje dėl nuteistajam S. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir prašo jam paskirti arešto bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytas nuteistajam S. S. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesutikti su teismo paskirta bausme ir jos dydžiu neturi pagrindo.
7. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam S. S. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Pirmiausia teismas vertino padarytos veikos pavojingumą – S. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Antra, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad S. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su kitu asmeniu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Trečia, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad veika baigta (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ketvirta, teismas įvertino ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistąjį S. S. – gan jauno, darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirbantis, duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje nėra, nevedęs, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra linkęs mokėti, neteistas. Be kita ko, įvertino ir tai, kad asmuo praeityje yra gydęsis dėl tam tikrų susirgimų ir elgesio sutrikimų (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Penkta, skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės leidžia spręsti, kad laisvės apribojimo bausmės S. S. paskyrimas be intensyvios priežiūros, su BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 6 dalyje numatytais įpareigojimais ir 5 dalies 4 punkte numatytu draudimu, yra proporcinga bausmė tiek nuteistojo asmenybės, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kontekste. Tokios bausmės paskyrimas dera ir su teisingumo principo reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam S. S. BK 187 straipsnio 3 sankcijoje numatytą ne švelniausią bausmės rūšį, bet ir negriežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas jos trukmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, tokia bausmė skundžiamame nuosprendyje tinkamai motyvuota, o spręsti, kad tokia nuteistajam S. S. paskirta bausmė per švelni, teisinio pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskyrus laisvės apribojimą (trečią pagal griežtumą bausmės rūšį) S. S. buvo paskirta per švelni bausmė, kaip tvirtinama nukentėjusiosios V. B. apeliaciniame skunde. Nukentėjusiosios V. B. subjektyvi nuomonė dėl nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytina pagrindu nuosprendį pakeisti ir S. S. paskirtą bausmę griežtinti.
Dėl priteisto civilinio ieškinio
10. Nukentėjusiosios V. B. apeliaciniame skunde taip pat keliamas civilinio ieškinio klausimas, prašant priteisti už sugadintą šaldytuvą 562,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, už sugadintas duris 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegija šiuos nukentėjusiosios prašymus dėl civilinio ieškinio atmeta kaip nepagrįstus.
11. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Žemesnės instancijos teismas
12. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. B. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl šaldytuvo sugadinimo, t. y. 562,57 Eur vertės ir dėl keturių sugadintų durų, viso 800 Eur vertės, iš viso 1 362,57 Eur, ir dėl neturtinės žalos, t. y. 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtino, paaiškino, kad šaldytuvas buvo sugadintas visiškai, dėl padarytų šaldytuvo durelių įbrėžimų, šaldytuvas tinkamai nešaldo ir yra netinkamas naudoti bei stovi nenaudojamas namuose, dėl to prašė atlyginti visiškai įsigyto šaldytuvo sumą – 562,57 Eur vertę. Tuo tarpu dėl durų sugadinimo nukentėjusioji V. B. vertino jai padarytą turtinę žalą 200 Eur, kuri, nukentėjusiosios teigimu, susidarytų dėl naujų durų bei jų įstatymo kaštų.
13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos turtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusioji V. B. nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad dėl nuteistųjų nusikalstais veiksmais padarytų apgadinimų, esančių šaldytuvo išorinėje dalyje (ant viršutinio šaldytuvo skyriaus durelių esančių įbrėžimų) pats šaldytuvas nebeatlieka savo tikslinės funkcijos šaldyti ir iš esmės yra netinkamas naudoti. Ikiteisminio tyrimo metu V. B., po nusikalstamos veikos padarymo praėjus beveik vieneriems metams, 2023 m. rugsėjo 9 d. bendraudama su tyrėja telefonu, nurodė, kad naujo šaldytuvo neįsigijo, naudojasi įvykio metu apgadintu šaldytuvu (2 t., b. l. 6), o tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė priešingai, kad šaldytuvas nėra tinkamas naudoti. Taigi, byloje nenustatyta, kad šaldytuvas dėl durų sugadinimo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas nepataisomai, duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, pati nukentėjusioji nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai nukentėjusiajai V. B. iš nuteistųjų D. G. ir S. S. ne visą šaldytuvo bendrą vertę, o tik sugadintų šaldytuvo durelių vertę – 175 Eur, kuri, remiantis bylos duomenimis, nustatyta pagal pateiktus duomenis iš šaldytuvus remontuojančios įmonės apie sugadintų šaldytuvo durelių kainą (1 t., b. l. 145–147). Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, jog daužydamas kojomis vienas duris sugadino būtent nuteistasis S. S.. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nepateikė duomenų, pagrindžiančių patirtą didesnę turtinę žalą, nei buvo nustatytina pagal panaudotų analogiškų durų rinkos, kuri svyravo nuo 20 iki 60 Eur, kainos vidurkį internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt (2 t., b. l. 11–12), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai iš S. S. 40 Eur turtinei žalai atlyginti už sugadintas vienas duris. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, pagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies ir priteisė jai solidariai iš D. G. ir S. S. 175 Eur turtinei žalai atlyginti bei iš S. S. 40 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė baudžiamuoju nusižengimu padarytos turtinės žalos dydį, todėl šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį keisti ar ją naikinti nėra jokio pagrindo.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
15. Vertindamas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadoms ir pažymi, kad nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios V. B. paaiškinimus apie patirtą šoką, pažeminimą, nesaugumo jausmą, kartu įvertino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios fizinei bei psichinei sveikatai dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų nukentėjusiosios turtui, taip pat kitas aplinkybes. Tačiau nei civiliniame ieškinyje, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. B. nenurodė, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų patyrė ilgalaikį poveikį sveikatai, įprasto gyvenimo kokybei. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog V. B. patirtas turto sugadinimas būtų reikšmingai padaręs įtaką nukentėjusiosios bendravimo galimybių sumažėjimui ar ženklius pokyčius socialiniame gyvenime.
16. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais duomenimis, konstatuoja, kad nukentėjusiajai V. B. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis 300 Eur atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šios išvados kontekste pažymima ir tai, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Į visas šias aplinkybes buvo atsižvelgta, skundžiamame nuosprendyje jos aptartos ir įvertintos, civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos nepažeistos.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o nukentėjusiosios V. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
18. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. APD-2024-09198 dėl nuteistajam D. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad D. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 141,67 Eur.
19. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. APD-2024-12965 dėl nuteistajam S. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad S. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 220,83 Eur.
20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
21. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir D. G. ir S. S. gynėjais paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai. Teisėjų kolegija, vertina tai, šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, taip pat tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios, į jų turtinę padėtį (D. G. dirba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, pajamos mažos, S. S. oficialiai nedirbantis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš D. G. ir S. S. neišieškotinos.
22. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. APD-2024-12843 dėl nukentėjusiajai V. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad V. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 100 Eur.
23. BPK 106 straipsnyje yra įtvirtintas specialus teisinis reguliavimas, reglamentuojantis baudžiamajame procese patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau paminėtame straipsnyje nėra reglamentuota, kokia atsakomybės forma – dalinė ar solidarioji, priteisiant patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginamą, turi būti taikoma, kai baudžiamojoje byloje kaltais pripažinti du ir daugiau kaltinamųjų.
24. Pagal šiuo aspektu formuojamą teismų praktiką, sprendžiant išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo iš dviejų ir daugiau kaltais pripažintų kaltinamųjų klausimą, pagal analogiją taikomos tame pačiame BPK VIII skyriuje „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ įtvirtintos BPK 105 straipsnio 3 dalies nuostatos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-225-303/2019, 2K-165-976/2022, 2K-9-594/2024). BPK 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Taigi, šioje teisės normoje aiškiai nustatyta, kad proceso išlaidų atlyginimas (taip pat ir patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimas), esant dviem ir daugiau kaltais pripažintų kaltinamųjų, iš kiekvieno kaltinamojo išieškomas lygiomis ar kitokio dydžio dalimis.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą, apimtį, nagrinėjimo trukmę, atstovavimo apimtį, tai, kad nuteistieji darbingo amžiaus, nutaria priteisti iš D. G. ir S. S. valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos išlaidas nukentėjusiajai teiktoms advokatės paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Paskirstydama priteistiną 100 Eur sumą dalimis nuteistiesiems, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad D. G. ir S. S. nuteisti už tos pačios nusikalstamos veikos, padarymą, į tai, kad nuteistųjų padaryta žala nukentėjusiajai nors ir neženkliai, tačiau skiriasi, tai yra, nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe, sugadintas 175 Eur vertės turtas, S. S., veikiant vienasmeniškai – dar ir 40 Eur turtas, taigi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes abiejų nuteistųjų vaidmuo, padarant nusikalstamas veikas, žalą, nėra vienodas, todėl nukentėjusiosios interesų gynimas apimties prasme dėl nuteistųjų veiksmų skyrėsi. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad iš D. G. priteistina 40 Eur, iš S. S. - 60 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusios V. B. įgaliotos atstovės advokatės J. T. Litvinskienės paslaugoms apmokėti.
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nukentėjusios V. B. įgaliotos atstovės advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės paslaugoms apmokėti pirmos instancijos teisme iš nuteistųjų D. G. ir S. S. priteistos solidariai. Atsižvelgiant į 24-25 šios nutarties punktuose aptartą teismų praktiką bei motyvus dėl priteistinų valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo nuteistiesiems, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), priteisiant iš D. G. 90 Eur, iš S. S. - 135 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusios V. B. įgaliotos atstovės advokatės J. T. Litvinskienės paslaugoms pirmos instancijos teisme apmokėti. Pažymėtina, jog toks nuosprendžio pakeitimas neblogina nuteistųjų padėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nukentėjusiosios V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendį dalyje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nukentėjusios V. B. įgaliotos atstovės advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės paslaugoms apmokėti pakeisti: priteisti iš D. G. 90 Eur (devyniasdešimt eurų), iš S. S. - 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusios V. B. įgaliotos atstovės advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės paslaugoms pirmos instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš D. G. 40 Eur (keturiasdešimt eurų), iš S. S. - 60 Eur (šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusios V. B. įgaliotos atstovės advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. G. neišieškoti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. S. neišieškoti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.