Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas), iki bausmės atlikimo faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, teistas, paskutinis teistumas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje;

S. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neturima duomenų apie registruotumą Užimtumo tarnyboje, neteistas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. spalio 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas kartu su S. S. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais, mesdamas peilį į šaldytuvą „Samsung RB37J5215SS/EF“, sugadino šaldytuvo skyriaus duris, 175 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą – V. B. priklausantį 175 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

S. S. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. spalio 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas kartu su D. G. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais, mesdamas peilį į šaldytuvą „Samsung RB37J5215SS/EF“, sugadino šaldytuvo skyriaus duris, 175 Eur vertės, po ko tyčiniais veiksmais daužydamas kojomis sugadino tualeto kambario duris, 40 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą – V. B. priklausantį 215 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2022 metais, tiksliai neprisimena kada, jam paskambino S. S. ir pakvietė jį kartu su J. R. atvykti į (duomenys neskelbtini) išgerti, sakė nieko nėra namuose. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), ten buvo kažkur 8 asmenys, ne visus juos pažinojo. Pradžioje gėrė salėje, vėliau persikėlė gerti į virtuvę. Begeriant išgirdo, kad kažkas tranko tualeto duris, nuėjo, pamatė ten J. R. ir S. S., jie barėsi, vėliau susitaikė; tuomet atėjo į virtuvę ir toliau gėrė. Tada jis paėmė virtuvėje ant stalo buvusį peilį ir metė į šaldytuvą du kartus. Tą pamatęs S. S. pakartojo jo veiksmus, t. y. irgi metė peilį į šaldytuvą, tik negalėjo nurodyti kiek kartų. Buvo toje pačioje patalpoje kaip S. S. ir matė jį metant peilį į šaldytuvą. Nematė, ar dar kas nors be jo ir S. S. metė peilį į šaldytuvą. Peilis buvo stalinis, ganėtinai aštrus, o šaldytuvas buvo apie 2 m aukščio, apačioje su kamera ir viršutine šaldytuvo dalimi. Po pirmo metimo matė kaip peilis atsitrenkęs į šaldytuvą nukrito, tuomet jį paėmęs metė peilį dar kartą. Nuo peilio metimo į šaldytuvą liko nedideli įbrėžimai, apie 2-3 cm dydžio. Negali pasakyti, kodėl metė peilį į šaldytuvą, buvo išgėręs, nesuvokė ką daro; blaivus nebūtų taip pasielgęs. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nori atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Nurodo turintis galimybę atlyginti padarytą žalą – šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini) Eur į rankas, neturi bankams įsipareigojimų, turi tik išsimokėtinai pasiėmęs telefoną ir antstolių, jo turimas įsiskolinimas yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios (t. 3, b. l. 58 - 60).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai. Tuo metu prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) būstą, kuris priklausė nukentėjusiajai V. B., ten nuomavosi gyvenamąją vietą, buvo sudarę su nukentėjusiąja sutartį. Tuo metu kai įvyko nagrinėjamas įvykis nukentėjusioji buvo išvykusi, visi tuose namuose gyvenę asmenys buvo išvykę, jis buvo likęs vienas. Nutarė pasikviesti draugų į svečius. Nurodė, kad neprisimena koks buvo metas, kuomet atvyko pas jį svečiai, atvyko 8 žmonės. Jis tuo metu buvo labai prisigėręs ir nieko neprisimena, vėliau pats sau išsikvietė greitąją, atvyko ir policija, jį išvežė į ligoninę ir tik kitą dieną grįžo. Pripažįsta, kad prisigėrė ir dėl to darė nesąmones, t. y. paėmė peilį, buvusį virtuvėje ir metė į šaldytuvą. Peilis buvo paprastas, virtuvinis, gulėjo ant stalo. Jį pasiėmęs metė 2-3 kartus į šaldytuvą. Nežino, kodėl nusprendė taip pasielgti. Su D. G. jie nesitarė ir neplanavo bendrai mėtyti peilio į šaldytuvą, tai buvo spontaniškas, neplanuotas veiksmas. Nežiūrėjo ar ant šaldytuvo buvo apgadinimų, neprisimena, kada sužinojo, jog ant šaldytuvo yra apgadinimų. Suprato, kad mėtant peilį į šaldytuvą gali atsirasti apgadinimų, tačiau tuo metu jis buvo girtas. Taip pat, jis apgadino tualeto duris, kuomet eidamas į tualetą iš kojos spyrė ir jas sulaužė. Nežino kodėl taip nusprendė pasielgti su tualeto durimis. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, žalos dar nėra atlyginęs dėl to, kad nukentėjusioji ant jo rėkia. Pripažįsta civilinį ieškinį, tačiau turtinės žalos dėl šaldytuvo sutinka atlyginti pusę sumos (t. y. 215 Eur), o neturtinės žalos sumos atlyginti nesutinka (t. 3, b. l. 60-61).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. nurodė, kad dėl tiriamo įvykio buvo visiškai sugadintas jos šaldytuvas. Šaldytuvą įsigijo 2019 m., jis buvo visiškai naujas. Šiai dienai šaldytuvas yra netinkamas naudojimui, kadangi jo durys buvo subraižytos, prapjautos, jame padarytos skylės, pats šaldytuvas blogai šaldo. Dėl to šiandien dienai šaldytuvas stovi namuose nebenaudojamas, iki šiol gyvena be šaldytuvo; po įvykio jį bandė naudoti, tačiau šaldytuvas netinkamai šaldė, t. y. nurodė, kad gesdavo maistas, neišlaikydavo mėnesį laiko, sugesdavo daug greičiau. Šaldytuvas buvo apdraustas, tačiau gavo raštą iš draudimo, kad minėtas įvykis yra nedraudiminis įvykis ir ji pati dėl to yra kalta. Taip pat, buvo sugadintos tualeto durys; minėtos durys buvo praktiškai naujos, jos per staktą buvo sulaužytos, jų neįmanoma uždaryti. Ji konsultavosi su pažįstamu meistru, kuris nurodė, kad naujos duris su stakta (vyriais) bei su darbu kainuos viso 200 Eur, dėl to tokios sumos ir prašo priteisti. Durys šiandienos dienai nėra sutaisytos dėl to, kad jos finansinė padėtis yra sunki – ji gyvena iš (duomenys neskelbtini) pašalpos, jos pajamos yra mažos. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl tiriamo įvyko patyrė labai daug dvasinių išgyvenimų – jai buvo šokas, nesuprato kaip žmonės gali pasielgti taip su svetimu turtu, iki šiol negali ramiai grįžti namo, nesijaučia saugiai, negali ramiai naktimis miegoti, jautėsi pažeminta, nebepasitiki žmonėmis. Į specialistus ji nesikreipė, nes kitaip būtų atsiradę problemų, kurių pasekoje būtų praradusi anūkus. Dėl šio įvykio jos net neatsiprašė (t. 3, b. l. 61-64).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. G. nurodė, kad tiksliai dienos neprisimena, tai buvo 2022 metais, buvo rudens sezonas, galimai spalio mėnesį. Jį bei jo draugą J. R., kuris kiek žino dabar atlikinėja bausmę, S. S. juos pakvietė atvažiuoti pas jį adresu (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad bute nebus savininko D. B. ir gali atvažiuoti išgerti alkoholinių gėrimų. Maždaug po pietų, tikslios valandos neprisimena, kartu su J. R. atvažiavo minėtu adresu, namuose jau buvo 5 asmenys, iš jų 2 moterys ir 3 vyrai, kurių duomenų jis visiškai nežino ir jų nepažįsta, tai buvo S. S. draugai. Iš pradžių visi buvo kambaryje Nr. 3, vieni sėdėjo ant mėlynos sofos, kiti ant kėdžių. Visi išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, tačiau gėrė ir degtinę, ir alų. Kažkuriuo metu, galimai jau vakare, J. R. nuėjus į tualetą, S. S. iš kojos spyrė (kiek kartų neprisimena) į tualeto duris, po ko jos visiškai išlūžo. Kiek tai laiko pabuvo minėtame kambaryje, po ko visi perėjo į virtuvę. Virtuvėje visi buvę asmenys pradėjo iš peilio mėtyti į šaldytuvą, taip jį apgadindami. Taip darė dėl to, kad buvo apsvaigę nuo alkoholio ir nesuprato, ką daro. Dar pabuvus virtuvėje, perėjo į didžiausią kambarį Nr. 2. Būdami minėtame kambaryje toliau vartojo alkoholinius gėrimus, visi pradėjo garsiai šaukti bei namuose buvo chaosas. Kada tiksliai negali pasakyti, tačiau nuėjo miegoti į kambarį Nr. 2. Kas tuo metu vyko negali pasakyti, prieš jam nueinant miegoti, nematė, kad kas nors būtų apgadinęs dar ką nors iš daiktų esančių bute. Atsikėlė naktį bei dėl to, kad į butą atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Kiek žino, S. S. pats sau išsikvietė pagalbą. Atsikėlęs pastebėjo, kad virtuvėje buvo viskas išvartyta bei purvina, kiek prisimena, virtuvės durys nebuvo apgadintos, taip pat didžiajame kambaryje Nr. 2 pamatė sudaužytą televizorių, daugiau sulaužytų daiktų ar apgadinimų nematė. Buto antrajame aukšte jis visiškai nebuvo, todėl pasakyti, ar ten buvo apgadinimų, negali. Kadangi jis ir J. R. buvo jau atsikėlę, S. S. paprašė jų išeiti, o jis išvažiavo su medikais. Kiek žino, S. S. pradėjo pjaustytis rankas. Visi kiti, kurie buvo iš pradžių, liko bute miegoti. S. S. prieš išvažiuojant juos užrakino bute, kadangi visi jie miegojo, o kadangi jie su J. R. buvo atsikėlę, paprašė jų išvažiuoti. Jis iškvietė „Bolt“ ir kartu su J. R. išvažiavo namo. Po įvykio S. S. jam skambino bei klausė, ar jis su J. R. išlaužė antrajame aukšte duris, jis jam atsakė, kad jie ten nebuvo ir durų nelaužė, tuo pokalbis ir baigėsi. Taigi pripažįsta, kad su peiliu apgadino šaldytuvą, daugiau esančiame bute nieko neapgadino bei nesulaužė. Dėl šaldytuvo apgadinimų žalą gali atlyginti, tačiau nurodo, kad šaldytuvą apgadino ir kiti asmenys tą vakarą buvę namuose (t. 2, b. l. 25-27).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas D. G. nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) kalėjime, atlikinėja bausmę, nuo rytojaus jį turėtų perkelti į atvirąją koloniją, ten galės dirbti, todėl mano, kai dirbs ir užsidirbęs galės atlyginti padarytą žalą. Taip pat ankstesnėje apklausoje yra davęs parodymus, prašo vadovautis jo duotais parodymais, kuriuos davė spec. liudytojo apklausoje. Jis yra susipažinęs su savo duotais parodymais ir jų keisti nenori. Taip pat nori paminėti, jog jis neprisimena, ar J. R. tuo metu buvo virtuvėje ir prisidėjo prie šaldyto apgadinimų, todėl teigti, kad J. R. apgadino šaldytuvą negali. Prisimena, kad šaldytuvą su peiliu tikrai apgadino S. S., jis ir dar kiti asmenys, kurių jis nurodyti ar įvardinti negali, nes neprisimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir kai tik galės atlygins padarytą žalą. Kada tiksliai galės atlyginti žalą nurodyti negali (t. 2, b. l. 74-77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. S. nurodė, kad apgadino tik šaldytuvą peiliu bei tualeto duris apgadino jas spardydamas, visus kitus apgadinimus padarė draugai. 2022 m. spalio 16 d., apie 14.30 val., pas jį atvažiavo draugai – J. R., draugas D., ir P. Jis juos pasikvietė į svečius, gėrė alkoholius gėrimus, išgėrė maždaug 3 l degtinės bei dėžę alaus. Apie 19.30 val. išvažiavo P. Dar truputį išgėrė ir jis tapo agresyvus. D. sėdėjo prie stalo ir nieko nedarė. Jis su peiliu apgadino šaldytuvą, o J. R. kiek matė, eidamas tiesiog krito, kadangi buvo neblaivus ir, mano, kad galėjo taip apgadinti virtuvės duris. Taip pat kažkuriuo metu apgadino ir tualeto duris jas spardydamas. Kuomet jie niokojo svetimą turtą jis suprato, kad jam reikia med. pagalbos ir pats sau išsikvietė medikus. Tyrėjai pasakius, jog greitoji buvo atvažiavusi jau po vidurnakčio, o jo nurodytas laikas yra 19.30 val., ką visą laikotarpį veikė negali nurodyti. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams, jis buvo ramus ir neagresyvus. Policijos pareigūnai išprašę iš namų D. ir J. R., o jis užrakino namo duris ir raktą pasiliko sau. Jį medikai išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje prabuvo iki ryto, apie 7.30 val., jį išleido namo. Jam grįžus namo minėtu adresu prie virtuvės esančiame pirmajame kambaryje, pirmajame aukšte ant lovos buvo J. R., o D. buvo antrajame aukšte laiptais užlipus iš karto durys į kambarį (tai nebuvo V. B. kambarys), miegojo ant lovos. Jam jų paklausus, kaip jie pateko į namus, nors jis juos buvo užrakinęs, jie teigė, jog įlipo per langą. Jis negali tiksliai nurodyti, ar jie pateko per langą, tačiau prisimena, kad durys buvo tikrai užrakintos ir raktas buvo pas jį. Kuomet pamatė taip suniokotus namus iš karto juos išprašė, tačiau nekilo mintis paskambinti policijos pareigūnams. Kai jie išėjo, jis uždarė duris ir jie išėjo. Kuomet į namus grįžo V. B. jis jai viską paaiškino ir nurodė minėtus asmenis, kurie buvo namuose įvykio dieną. Kol jis buvo ligoninėje, nežino ką D. ir J. veikė namuose ir ką tiksliai apgadino. Jis prisipažįsta, jog apgadino šaldytuvą ir tualeto duris, tačiau dėl kitų durų, ar V. B. pagrobtų papuošalų, ar pinigų, jis nematė ir jų nepagrobė. Tuo metu, kai buvo namuose su D. ir J., prieš jam išvažiuojant į ligoninę, V. B. durys buvo užrakintos raktu bei durys nebuvo išlaužtos. Jis neklausė draugų, ar jie apgadino V. B. turtą bei jį pagrobė, jam buvo neįdomu, jis juos išprašė ir jie išėjo. Kai susiras darbą, galės atlyginti žalą, t. y. už apgadintas duris 40 Eur, bei šaldytuvą, kurio vertė 562,57 Eur. Šiuo metu atlyginti žalos negali, kadangi V. B. jam negrąžina dokumento, todėl negali legaliai įsidarbinti (t. 2, b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas S. S. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad praeitais metais, koks mėnuo buvo ir diena nurodyti negali, bet galimai tai buvo ruduo, tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), pas V. B., šeimininkų namuose nebuvo. Jis nusprendė į namus pasikviesti draugus. Kiek prisimena, namuose buvo D., J. R. ir P. (daugiau duomenų nurodyti negali, nes nežino). Kiek prisimena, daugiau žmonių nebuvo minėtu adresu nei anksčiau, nei vėliau. Prisimena, jog draugai atvyko dienos metu apie 14 val., prisimena, jog vartojo daug alkoholinių gėrimų, kiek tiksliai suvartojo, jis nurodyti negali. Prisimena, jog iš pradžių išgėrė 4 butelius brendžio, tačiau po to dar nusipirko, kiek nurodyti negali. Prisimena, jog P. negėrė alkoholinių gėrimų ir apie 21 val. išvažiavo. Tuomet, kai P. dar buvo, visi sėdėjo ramiai ir vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau išvažiavus P. namuose kilo chaosas. Jam prasidėjo psichozės priepuolis, dėl ko jis kilo negali pasakyti (galbūt, dėl to, kad norėjo pagulėti ligoninėje), būdamas virtuvėje pasiėmė peilį ir 3 kartus smeigė į šaldytuvo durų viršutinę dalį. Tuo metu nieko nebuvo virtuvėje, buvo jis vienas. Tada nuėjo prie tualeto durų ir 3 kartus iš kojų spyrė į jas, dėl ko jos nuvirto ant žemės, tuo metu tualete nieko nebuvo. Dėl kokių priežasčių taip pasielgė negali paaiškinti. Tuo metu, kai išspyrė tualeto duris, nuėjo į lauką ir ten pabuvo apie 10 min. Grįžus namo, D. ir J. jau miegojo 1-ojo aukšto kambariuose, namuose buvo netvarka, išmėtyti daiktai, šiukšlės, tačiau didesnių apgadinimų jis nepastebėjo. Tuo metu jis pats sau išsikvietė greitąją medicininę pagalbą, tačiau kartu su ja atvažiavo ir policijos pareigūnai. Jis paprašė policijos pareigūnų, jog išprašytų iš namų jo draugus D. ir J. Policijos pareigūnai juos išprašė ir jis užrakino namo duris, ir raktus nuo namų pasiėmė su savimi. Kitą dieną, kuomet jį paleido iš Lazdynų ligoninės, tai buvo rytas, apie 8 val., bei jam grįžus namo (juos atsirakino raktu, įsilaužimų žymių nesimatė), pastebėjo, jog namuose yra D. G., kuris miegojo 1-ajame aukšte, kambaryje šalia virtuvės, taip pat namuose buvo ir J., kuris miegojo namo antrajame aukšte (tik užlipus į antrą aukštą paėjus tiesiai kambaryje). Jam paklausus, kaip jie pateko į namus, kai jis juos užrakino, jie atsakė, jog pateko per virtuvės balkoną. Tuo metu matė, kad V. B. kambarys buvo užrakintas, be to jis visada būna užrakintas. Taigi jis kartu su D. ir J. išėjo iš minėto namo ir nuėjo toliau gerti. Namus užrakino ir minėtu adresu negrįžo iki tol, kol negrįžo V. Ar namuose buvo daugiau apgadinimų ar sulaužyto turto, negali pasakyti, nes nematė ir ar jo draugai kažką pavogė iš V. B. namų negali pasakyti, nes nematė. Pripažįsta, jog apgadino tualeto duris bei šaldytuvą, daugiau nieko nesulaužė ir V. B. turto nepagrobė. Nei D., nei J. jam nepasakė, jog namuose kažką apgadino ar pagrobė svetimą turtą. Dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažįsta pilnai, tačiau atlyginti padarytos žalos negali, nes šiuo metu niekur nedirba. Kuomet ras darbą ir turės lėšų, padarytą žalą V. B. atlygins (t. 2, b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B. nurodė, kad 2022 m. spalio 25 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), grįžusi iš kelionės užsienyje iš (duomenys neskelbtini), namuose aptiko sulaužytas 4 duris – trys miegamojo ir vienos virtuvės. Įeidama į namą pro pagrindines duris, jokių apgadinimų požymių nematė, taip pat pačių durų spyna nebuvo sugadinta. Užėjus į dviejų aukštų namo pirmą aukštą, kuriame gyvena dukra G. V. M., kuri gyvena viena. Taip pat jų leidimu retkarčiais gyveno S. S., kuris neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, pas juos pragyveno du metus, jis turi sveikatos sutrikimų, gydėsi (duomenys neskelbtini). Daugiau kitų pašalinių asmenų jos name negyveno. Tuo metu, užlipusi į antrą aukštą, pastebėjo sulaužytas 4 duris ir užėjusi į savo kambarį, pastebėjo, kad kambaryje išvartyti jos daiktai, taip pat jos 4 bižuterinės dėžutės, kurios nebuvo rakinamos ir kuriose laikė savo juvelyrinius dirbinius, ir pinigus. Ji buvo padėta į sekcijos barą, kuris buvo neužrakintas. Vienoje dėžutėje buvo baltarusiškų rublių, kurių vertė apie 100 Eur, kiek buvo daugiau, tiksliai neatsimena. Taip pat iš namų dingo lygintuvas. Taip pat užėjus į virtuvę, buvo subadytos šaldytuvo durys ir sulaužytos pirmo aukšto tualeto durys. Kas tai galėjo padaryti, įtaria J., D., G. Visi šie išvardinti asmenys yra vietiniai gyventojai, kuriuos ji asmeniškai iš matymo atpažintų. Jai S. S. ir P., pasakė, kad jos namuose, jai būnant užsienyje, visi šie asmenys – J., D. ir G., girtuokliavo. Į jos namus juos galėjo pasikviesti gyvenęs S. S., kuris turėjo raktus nuo namo. Jai priklausančius auksinius dirbinius ir kitus papuošalus atpažinti tiksliai negalėtų, nuotraukų neturi. Papuošalų čekius, suradus vėliau pateiks. Kad aukščiau išvardinti asmenys galėjo pavogti ir sulaužyti jos turtą, teigti negalėtų, nes to ji asmeniškai nematė. Iš viso jai padaryta turtinė žala apie 1 300 Eur (t. 1, b. l. 98-101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B. nurodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų ir nori papildomai nurodyti, kad 2022 m. spalio 25 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), grįžusi iš kelionės, iš namų, kurie priklauso jos tėvui, kuriuose gyvena apie dvidešimt metų, ne tik dingo auksiniai dirbiniai ir pinigai, bet ir sugadintos name esančios vidaus durys. Keturios beveik vienodos visos durys, 1 tualeto durys pilnai išnešta iš rėmų ir trijose duryse (fotolentelėje pažymėtų skaičiais 5, 6, 8) padaryti sugadinimai viduryje durų. Visas keturias duris reikia keisti, pataisyti jų neįmanoma. Durų vertę (be remonto) vertina apie 200 Eur už vienas duris, už visas 800 Eur. Taip pat sudaužytos jai priklausančio šaldytuvo durys – šaldytuvas sudaužytas nepataisomai, žalą vertina – 562,57 Eur, kadangi tokia buvo šaldytuvo kaina, kai jį pirko. Viso jai padaryta apie 1 362,57 Eur žala. Žalą pagrindžiančių dokumentų negali pateikti, tik šaldytuvo įsigijimo dokumentą, kurio kopiją prideda prie apklausos. Kreipėsi į prekybos centrą dėl durų užsakymo, jai už naujas duris paskaičiavo apie 167,89 Eur, kadangi ji su šia suma nesutinka, dėl to įsigijimo dokumentų nepateikia. Nesutinka, kad darbų keitimo kaina neįeina į jai padarytą žalą. Vertina vienų durų kainą apie 200 Eur, dėl to nurodo tyrėjai parašyti tai, ką sako. Po įvykio ji sužinojo, kad duris ir šaldytuvą sugadino S. S. Jis prisipažino pats. Jis žadėjo jai žalą atlyginti, bet iki šiol žalos neatlygino (t. 1, b. l. 108-110).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B. nurodė, kad bendravo su S. S., kuris pasakė, kad jis apgadino šaldytuvą ir pirmo aukšto tualeto duris. S. S. pasakė, kad tualeto duris išspyrė ir nuo spyrio jų viršutinė dalis atitrūko ir nulūžo viršutinis durų kampas. O šaldytuvą subadė peiliu. Dėl šaldytuvo jai padaryta 426 Eur žala. Žalos dokumentus pristatė. Dėl tualeto durų jai padaryta 200 Eur žala (žalą patvirtinančių dokumentų neturi). Dar namuose buvo apgadintos antro aukšto trijų kambarių durys. Vieno kambario duryse matomas apvalus įlaužimas (galimai padarytas rankos kumščiu), dėl šių durų padaryta 200 Eur žala (žalą patvirtinančių dokumentų neturi). Apgadintos jos miegamojo durys. Duryse per vidurį matomas didelis išlaužimas, matoma duryse skylė, dėl šių durų padaryta 200 Eur žala (žalą patvirtinančių dokumentų neturi). Prieš jos miegamąjį yra kitas kambarys, kurio durys taip pat buvo sulaužytos. Duryse, per vidurį, išmušta skylė, dėl šių durų padaryta 200 Eur žala (žalą patvirtinančių dokumentų neturi). Kas galėjo sulaužyti tris duris pasakyti negali. Jos žiniomis namuose tuo metu buvo S. S., J. (pavardės nežino, kontaktinio telefono nežino), D. (M.) (pavardės nežino, kontaktinio telefono nežino), J. draugė G. (duomenų daugiau nežino). Mano, kad jos dukra G. V. M. galėtų turėti minėtų vaikinų asmens duomenis. Jos miegamajame sekcijos baro skyriuje buvo padėta vazelė, kurioje buvo sudėti jos papuošalai. Dingo dvi poros auksinių auskarų (žala apie 200 Eur, žalos dokumentų neturi). Vieni auskarai buvo auksiniai su akmenuku, o kiti pusmėnulio formos, dar dingo auksinė grandinėlė, žala apie 300 Eur (žalos dokumentų neturi). Taip pat dingo keletas apyrankių, kaklo papuošalas (bižuterija, žala 50 Eur). Dėžutėje su papuošalais buvo įdėta apie 100 baltarusiškų rublių. Kokiomis kupiūromis buvo nepamena, buvo ir smulkiomis monetomis. Dėl 100 baltarusiškų rublių jai padaryta apie 100 Eur žala. Iš viso bendrai jai padaryta 1 876 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 114-117).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V. M. nurodė, kad gyveno su motina V. B., broliu D. B., ir S. S., kuris yra jos geriausias draugas, motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2022 m. maždaug lapkričio 9 d., tačiau tikslaus laiko negali nurodyti, jos motina išvyko į kelionę, į (duomenys neskelbtini). Tuomet liko gyventi trise. 2022 m. spalio 12 d. iki 2022 m. spalio 18 d. laikotarpiu buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 12 d. iki 2022 m. spalio 18 d. laikotarpiu jos brolis D. išvyko į (duomenys neskelbtini). S. S. keletą dienų taip pat buvo išvykęs iš namų, bet sugrįžo 2022 m. spalio 14 d. Namų raktas yra vienas ir jie namus užrakindami raktą paslėpdavo ant palangės, lauko pusėje, laikydavo raktą neuždengtą, kad bet kuris namo grįžęs šeimos narys galėtų raktą rasti ir patekti į namus. Per minėtą laikotarpį nei ji, nei brolis namo nebuvo grįžę, kas vyksta namuose nežinojo. S. S. jos motina taip pat pasitikėjo, nemanė, kad palikti namus jam yra nesaugu. 2022 m. spalio 16 d. dieną jai paskambino S. S. ir papasakojo, kad 2022 m. spalio 15 d. naktį, jam būnant namuose su kažkokiais žmonėmis, jų asmens duomenų nežino, įvyko konfliktas, kurio metu buvo iškviesta policija, greitoji, po ko asmenys buvo išvaryti. Kaip jai pasakojo S. S., jį šio įvykio metu išvežė greitoji medicinos pagalba. Taip pat paminėjo, kad jam grįžus į namus 2022 m. spalio 16 d. dieną jis tuos pačius asmenis rado motinos namuose, ką jie ten veikė jis jai nepasakė. Tuomet S. S. juos vėl išprašė. Kaip suprato iš S. S. žodžių, jam grįžus iš ligoninės 2022 m. spalio 16 d. jis rado bute esančias kambarių duris apgadintas, tačiau nieko nesakė apie bute dingusius daiktus. Minėjo, kad durys į namą nebuvo išlaužtos, raktas nuo palangės nebuvo dingęs ir nepažįstamų asmenų paklausus, kaip jie pateko į namus, jie nurodė, kad pro balkoną. Ji su broliu į namus grįžo 2022 m. spalio 18 d., pastebėjo apgadintas duris, tačiau vagystės nepastebėjo. Kai iš (duomenys neskelbtini) grįžo motina, ji pastebėjo, kad namuose yra dingę tam tikri daiktai, kokie šiuo metu negali įvardinti. Vagyste nieko neįtaria, kas galėjo paimti motinos daiktus nežino (t. 1, b. l. 122-124).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. Ž. nurodė, kad pažįsta S. S. nuo (duomenys neskelbtini) metų, kuomet jis dirbo (duomenys neskelbtini), jis tuo metu buvo padėjėjas, surinkinėjo šiukšles bei atlikinėjo kitus pagalbinius darbus. Taigi praeitais metais, koks tai buvo mėnesis ar diena negali pasakyti, nes neprisimena, paprašė S. S., jog padėtų atlikti darbus pas jį prie namų. Su juo kalbėjo telefonu bei tarėsi dėl sekančios dienos, jis jam pasakė, jog atvažiuotų pas jį (tikslaus adreso neprisimena, bet galimai (duomenys neskelbtini)), kad galėtų susitarti. Taigi jis po darbų maždaug apie 18-19 val. nuvažiavo pas jį minėtu adresu. Namuose dar be S. S. buvo J., D. ir brandesnio amžiaus vyras, galimai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vyras turėjo specifinį kvapą, buvo netvarkinga apranga, su (duomenys neskelbtini), buvo panašu, jog vyras benamis. Šių asmenų jis nepažįsta ir daugiau jų duomenų neturi, todėl pateikti negali. Visi minėti asmenys sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus, tuo metu jis nematė, jog būtų sulaužytos durys ar apgadintas šaldytuvas. Jis pabendravo su S. S. dėl sekančios dienos darbų, pabuvo maždaug apie pusvalandį ir išvažiavo namo. Kitą dieną apie 10-11 val. atvyko pas S. S., nes taip buvo sutarę. Jam atvykus namuose buvo visi tie patys asmenys, kuriuos minėjo anksčiau, tik kaip jam sakė, kad vyresnį vyrą įleido tuomet, kai S. S. grįžo iš ligoninės. Prisimena, jog namuose pirmajame aukšte buvo sulaužytos tualeto durys, buvo subadytas (galimai peiliu) šaldytuvas, televizorius nuverstas, daugiau apgadinimų nepastebėjo. Pati namų aplinka buvo netvarkinga, visi daiktai buvo išmėtyti. Kas tiksliai ką pagadino jam nenurodė, visi tik nusijuokė ir paaiškino, jog prisigėrė. Taip pat S. S. pasakojo, jog naktį kvietėsi sau greitąją medicininę pagalbą, dėl ko tiksliai nepasakė. S. S. paaiškino, kad buvo konfliktas, jis susinervavo ir išsikvietė sau medikus. Kas buvo ir ar aplamai buvo kas apgadinta antrajame aukšte jis nežino, nes ten nebuvo nuėjęs. Pamatęs, jog S. S. toliau geria alkoholinius gėrimus – alų, jis nusprendė jo nesivežti pas save ir juos paliko namuose bei išvažiavo. Kiek jam yra žinoma, pati namo savininkė niekur nedirba, kiek jam žinoma, kai ji turėjo S. S. globą, gaudavo pašalpą, taip pat pridavinėjo telefonus į lombardą, jog turėtų, ką valgyti. Nemano, kad tuose namuose galėjo būti vertingų daiktų, nes tą, ką turėdavo, priduodavo į lombardą. Tuose namuose užsibūti nenorėdavo, kadangi jie būdavo labai netvarkingi ir neprižiūrėti (t. 1, b. l. 130-132).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2022, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020).

Atsižvelgiant į ištirtas bylos aplinkybes, pagrįstai manytina, jog kaltinamieji D. G. ir S. S. nors iš anksto nesitarė, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais (t. y. kuomet kaltinamajam D. G. baigus mėtyti peilį į šaldytuvą, kitas kaltinamasis S. S. tą pamatęs atkartojo pastarojo veiksmus (t. y. paėmęs peilį jį mėtė į šaldytuvą)) bendrai veikdami sugadino nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtą – šaldytuvo viršutinio skyriaus duris. Dėl to pripažintina, kad kaltinamieji D. G. ir S. S. sugadino šaldytuvo skyriaus duris veikdami bendrininkų grupėje, o kaltinamojo S. S. veiksmai, kuomet jis asmeniškai be jokios priežasties nutarė sugadinti tualeto duris, pripažintinas vykdytojo ekscesu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nėra surinktų duomenų, patvirtinančių tai, kad kaltinamųjų D. G. ir S. S. nusikalstamais veiksmais (t. y. peilio mėtymu į viršutinę šaldytuvo skyriaus dalį) be tik fiziškai apgadintų šaldytuvo skyriaus durų (ką patvirtina ir bylos medžiagoje esantis 2022 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su pridėtomis sugadinto šaldytuvo viršutinės dalies durelių nuotraukomis Nr. 21 ir Nr. 22 (t. 1, b. l. 62), kuriose matomi šaldytuvo viršutinio skyriaus durims padaryti įbrėžimai (t. 1, b. l. 52-84)), būtų pilnai sugadintas ir pats šaldytuvas, ko pasekoje šaldytuvas negalėtų būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirti, t. y. šaldyti jame esančių maisto produktų. Kaip matyti iš bylos medžiagoje surinktų duomenų bei teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, nukentėjusioji V. B. teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jog dėl kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais sugadintų šaldytuvo skyriaus durų (t. y. iš esmės išorinio šaldytuvo viršutinių durų skyriaus pažeidimo) pats šaldytuvas neatliktų savo funkcijų ir iš esmės būtų nebetinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirti – jame laikyti maistą. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios V. B. nurodyti argumentai (o būtent – kad šaldytuvas kaip ir veikia, tačiau normaliai neveikė, nes maistas turėtų išsilaikyti mėnesį, o sugesdavo žymiai greičiau) laikytini subjektyviu nukentėjusiosios vertinimu, nepaneigiančiu, kad pakeitus šaldytuvo viršutinio skyriaus dureles, pats šaldytuvas veiktų. Teismo vertinimu, kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakymo į paklausimą (t. 1, b. l. 144-147) dėl minėtos firmos ir modelio šaldytuvo viršutinių durų pakeitimo kainos, ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai nustatyta, jog šaldytuvo „Samsung RB37J5215SS/EF“ viršutinio skyriaus durelių vertė yra 175 Eur.

Apibendrinant, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo D. G. padarytais nusikalstamais veiksmais (kuriuos padarė bendrai su kaltinamuoju S. S.) sugadinto turto vertė yra 175 Eur, bei kaltinamojo S. S. padarytais nusikalstamais veiksmais sugadinto turto vertė yra 215 Eur (t. y. 175 Eur, kurią padarė bendrai su kaltinamuoju D. G. ir 40 Eur dėl sugadintų durų), konstatuotina, kad kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmais sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. sugadinto turto vertė 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. G. ir S. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamųjų veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, jų kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės D. G. skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta nusikalstama veika, dėl kurios buvo sugadintas nedidelės vertės svetimas turtas, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su kaltinamuoju S. S., kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis D. G. yra jauno, darbingo amžiaus, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas ir šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. nurodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje dirba, dėl to sutinka ir gali atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam D. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas jį charakterizuojančias aplinkybes (tarp jų – teistumus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sunkinančias aplinkybes bei iki šio teismo nuosprendžio skirtas bausmes), skirtina griežčiausia BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Įvertinus nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taip pat tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos maksimumas, t. y. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina 42 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tik arešto bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 28 parų arešto bausmės.

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta 28 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskiriant kaltinamajam D. G. subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį bei šiuo teismo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Kaltinamasis D. G. laikinai sulaikytas nebuvo ir šiame ikiteisminiame tyrime jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Dėl bausmės S. S. skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., atsižvelgia padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta nusikalstama veika buvo sugadintas nedidelės vertės svetimas turtas, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su kaltinamuoju D. G., kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis S. S. yra gan jauno, darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirbantis, neturima duomenų apie registruotumą Užimtumo tarnyboje, nevedęs, baustas administracine tvarka (paskirtų baudų nelinkęs mokėti), neteistas. Bylos duomenimis, kaltinamasis S. S. praeityje yra gydęsis (duomenys neskelbtini), kurioje jam buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), nustatyta (duomenys neskelbtini). Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis S. S. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nustatytos ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su D. G. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį S. S. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas minėtos bausmės vidurkis, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų kaltinamojo elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam S. S. skirtini šie įpareigojimai: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti S. S. gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino savo kaltę visiškai, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam S. S. skirtina galutinė – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros S. S. skirtini šie įpareigojimai: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti S. S. gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 4 punktas; 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Kaltinamasis S. S. laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam S. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad kaltinamųjų D. G. ir S. S. nusikalstamais veiksmais (t. y. virtuvinio peilio metimu į šaldytuvo duris) buvo apgadintos nukentėjusiajai V. B. priklausančio šaldytuvo viršutinio skyriaus dalies durys. Taip pat, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad kaltinamojo S. S. nusikalstamais veiksmais (t. y. kojos spyrimu į tualeto duris) buvo sugadintos nukentėjusiajai V. B. priklausančios tualeto durys. Teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, dėl kurių jie pripažinti kaltais šioje baudžiamojoje byloje, ir dalies nukentėjusiajai V. B. kilusių padarinių, yra priežastinis ryšis.

Kaip jau minėta nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, nukentėjusioji V. B. nepateikė teismui objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstais veiksmais padarytų apgadinimų, esančių šaldytuvo išorinėje dalyje (t. y. ant vienų viršutinio šaldytuvo skyriaus durelių esančių įbrėžimų) pats šaldytuvas nebeatlieka savo tikslinės funkcijos šaldyti ir iš esmės yra netinkamas naudoti. Atsižvelgiant į tai bei detaliau šio nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nukentėjusioji V. B. dėl kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais sugadintų šaldytuvo viršutinės skyriaus dalies durų patyrė 175 Eur turtinę žalą. Taip pat, kaip jau minėta, nukentėjusioji V. B. teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis ji įvertina dėl sulaužytų tualeto durų padarytą turtinę žalą 200 Eur suma. Dėl to, atsižvelgiant į detaliau motyvuojamoje dalyje aptartas aplinkybes, pripažintina, kad nukentėjusioji V. B. dėl kaltinamojo S. S. nusikalstamais veiksmais sugadintų tualeto durų patyrė 40 Eur dydžio turtinę žalą.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje ištirtais įrodymais ir yra tenkintinas iš dalies, t. y. pripažįstant, kad nukentėjusioji V. B. patyrė 175 Eur turtinę žalą dėl šaldytuvo skyriaus durelių sugadinimo bei 40 Eur turtinę žalą dėl tualeto durų sugadinimo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios V. B. naudai priteistina solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir S. S. 175 Eur turtinės žalos atlyginimas (dėl šaldytuvo skyriaus durelių sugadinimo) bei nukentėjusiosios V. B. naudai priteistina iš kaltinamojo S. S. 40 Eur turtinė žala (dėl tualeto durų sugadinimo).

Likusioje dalyje civilinis ieškinys – t. y. turtinė žala, susidariusi dėl 3 durų apgadinimo (kas pažymėtina, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), paliktina nenagrinėta.

Taip pat, nukentėjusioji V. B. prašo priteisti jai 1 000 Eur neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad nagrinėjamo įvykio jai buvo šokas, jautėsi pažeminta, nesuprato kaip taip kiti asmenys gali pasielgti su svetimu turtu, dėl kaltinamųjų veiksmų ji nebesijaučia saugi savo namuose, nepasitiki žmonėmis, nebegali naktimis ramiai miegoti, į specialistus ji nesikreipė, nes kitaip būtų atsiradę problemų, kurių pasekoje būtų praradusi anūkus. Įvertintinos ir kitos aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų – padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei jos pavojingumas, kilusios pasekmės nukentėjusiosios fizinei bei psichinei sveikatai dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų nukentėjusiosios turtui, taip pat į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tokio pobūdžio bylose (kuri yra orientacinė, nes neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis). Apibendrinant visumą aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui šioje byloje, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios V. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamųjų D. G. ir S. S. nukentėjusiosios naudai solidariai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Ši priteista neturtinės žalos atlyginimo atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir S. S. Valstybės naudai 225 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajai V. B. valstybės paskirtos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje. Šias išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą, apimtį, nagrinėjimo trukmę, atstovavimo apimtį bei suteiktas teisines paslaugas, taip pat įvertinus ir kaltinamųjų turtinę padėtį, nutaria priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir S. S. Valstybės naudai visą prašomą sumą, t. y. 225 Eur, valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiosios advokatės paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Taip pat, šioje baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Vienoje iš pateiktų pažymų nurodyta, kad iš kaltinamojo D. G. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 189,17 Eur, t. y. advokato Eugenijaus Šulioko užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir kitoje pateiktoje pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo S. S. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 436,65 Eur, t. y. advokato Vidmanto Baumilos užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas 2023 m. sausio 29 d. nutartimi pripažino kaltinamojo D. G. gynėjo dalyvavimą būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, o kaltinamojo S. S. gynėjo dalyvavimą būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kad gynėjai šioje byloje kaltinamiesiems buvo paskirti nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nebuvo taikytas.

Daiktai, turintys reikmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti: 1) vokas, kuriame sudėtos 2022 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimtos 2 daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais (paimtos nuo šaldytuvo, esančioje virtuvėje, durų), perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 1, b. l. 90-92), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) vokas su tyrimo objektais (daktiloskopinės plokštelės ir daktiloskopinė kortelė), 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t. 1, b. l. 93-95), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 3) CD laikmena voke su BPC garso įrašu, 1 vnt. (prisegta prie baudžiamosios bylos 1 t. viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis,

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam D. G. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu paskiriant 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir kaltinamajam D. G. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį bei šiuo teismo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros S. S. skirti šiuos įpareigojimus: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti S. S. gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros S. S. skirti šiuos įpareigojimus: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti S. S. gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patenkinti nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį dalyje ir priteisti iš kaltinamųjų D. G. ir S. S. solidariai nukentėjusiosios V. B. naudai 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį dalyje ir priteisti iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiosios V. B. naudai 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir S. S. Valstybės naudai 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) už nukentėjusios advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš D. G. Valstybės naudai 436,65 Eur advokato Vidmanto Baumilos paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš S. S. Valstybės naudai 189,17 Eur advokato Eugenijaus Šulioko paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Daiktus, turinčius reikmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti: 1) voką, kuriame sudėtos 2022 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimtos 2 daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais (paimtos nuo šaldytuvo, esančioje virtuvėje, durų), perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 2) voką su tyrimo objektais (daktiloskopinėmis plokštelėmis ir daktiloskopine kortele), 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 3) CD laikmeną voke su BPC garso įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 t. viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti S. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.