Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. K. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat nevartoti alkoholio.

Civilinio ieškovo R. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir R. Č. naudai iš G. K. priteista 570,92 Eur (penki šimtai septyniasdešimt eurų 92 cnt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos (sugadinto turto vertė) atlyginimo ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

R. Č. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalį dėl automobilio remonto darbų patenkinimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2022 m. -08-27 apie 05.00 val. būdamas prie namo adresu (duomenys neskelbtini) , tris kartus spyrė į R. Č. priklausančio automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį, taip sulankstė automobilio dešinės pusės sparną 256,69 Eur vertės ir įskėlė priekinį kairės pusės bamperį 314,23 Eur vertės, tokiu būdu sugadino nukentėjusiam R. Č. priklausantį turtą ir padarė 570,92 Eur turtinę žalą.

2. Nuteistasis G. K. skundžia 2023 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti.

2.1. Apeliaciniame skunde G. K. nurodo nesutinkantis su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje skiriant bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įsipareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat nevartoti alkoholio, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. K. galutinę bausmę iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, įsipareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat nevartoti alkoholio. Apeliantas mano, kad ši nuosprendžio dalis yra paskirta neteisingai, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas R. Č. tyčia panaudojo ašarines dujas neteisėtai, be pateisinamos priežasties, kurio pasėkoje išprovokavo apelianto nusikalstamus veiksmus.

2.2. Skunde G. K. teigia, kad pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kad bandė tiesiogiai taikytis su R. Č., bet nesėkmingai, nes ieškovas iš karto prašė apelianto piniginės išraiškos, nebandant išklausyti atsakovo pasiūlymų, kas duoda pagrindo teigti, kad ieškovui rūpi piniginė išraiška ir nėra jam sukeltas stresas bei fizinis skausmas. Tačiau G. K. skunde nurodo, kad sutinka atlyginti ieškovo R. Č. civilinį ieškinį 570,92 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų ir 92 et) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, bei 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo R. Č. naudai, tačiau prašo leisti išmokėti šią sumą per 6 einamuosius mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo datos. Skunde nuteistasis nurodo, kad pajamos neleidžia visos sumos išmokėti iš karto, kadangi yra nepilnametis vaikas iš ankstesnės santuokos, kuriam teismo nuosprendžiu yra priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas. Šiuo metu sugyventinė laukiasi jo vaiko, kuriam bus reikalingos įvairios išlaikymo išlaidos. Taip pat turi kreditinių įsipareigojimų, kuriuos reikia kas mėnesį padengti.

3. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Chramina prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendį be pakeitimų.

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. G. K. apeliacinio skundo argumentai prieštaringi, tačiau iš viso jo konteksto darytina išvada, kad jis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo bei civilinio ieškinio sumokėjimo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos bausmės

5. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

6. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas G. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, jog bausmė G. K. paskirta neatsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis tyčia, be pateisinamos priežasties, panaudojo ašarines dujas, kurio pasėkoje išprovokavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė dvi G. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, - tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi bei kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys – dujų papurškimas be pateisinamos priežasties. BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas G. K. paskyrė 6 mėnesių laisvės apribojimą, t. y., artimą minimaliam šios bausmės terminui, kas patvirtina, jog buvo atsižvelgta į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors G. K. anksčiau neteistas, dirbantis, tačiau tai, kad jam buvo parinkta trečia pagal griežtumą iš BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, neduoda pagrindo išvadai, kad jam paskirta bausmė netinkamai individualizuota ir yra per griežta. Kaip minėta, bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, jį nubausti, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę.

8. Švelniausia BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra viešieji darbai. Pagal BK 46 straipsnio 1 dalį, viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Kaip matyti iš bylos proceso pirmosios instancijos teisme, šis klausimas nebuvo sprendžiamas, kaltinamojo nebuvo klausiama apie sutikimą skirti jam viešuosius darbus. Per baigiamąsias kalbas prokurorei pasiūlius G. K. skirti laisvės apribojimo bausmę, kaltinamasis dėl bausmės rūšies prieštaravimų nepateikė, prašymų skirti kitą bausmę neišreiškė. Apeliaciniame skunde G. K. taip pat nenurodo jokių konkrečių prašymų, susijusių su jam skirtinos bausmės rūšimi, nėra išreikšta jo valia ar sutikimas atlikti viešuosius darbus, todėl skirti apeliantui šią bausmę nėra teisinio pagrindo ir apeliacinės instancijos teismui.

9. Kita BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė po viešųjų darbų yra bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši bausmės rūšis nuteistajam nebuvo paskirta pagrįstai. Nors G. K. ir dirbantis asmuo, tačiau, kaip matyti iš jo paties apeliacinio skundo, teigia, jog finansinė padėtis nėra gera. Jis turi nepilnametį vaiką iš ankstesnės santuokos, kuriam teismo nuosprendžiu yra priteistas išlaikymas. Kaip G. K. nurodė apeliaciniame skunde, nors to ir nepagrindė jokiais dokumentais, šiuo metu jo sugyventinė laukiasi vaiko, taip pat jis teigia turintis ir kreditinių įsipareigojimų. Be to, iš nuteistojo nukentėjusiajam yra priteista sumokėti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kas taip pat rodo ateityje būsimas finansines prievoles. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad parinkus nuteistajam ir finansinio pobūdžio bausmę – t. y. paskyrus baudą, G. K. būtų sudėtinga ją vykdyti, o paskirtos baudos nuteistajam nesumokėjus savanoriškai, priteista suma dėl išieškojimo išlaidų dar padidėtų, taigi, tokia bausmė nepateisintų jai keliamų tikslų bei neatitiktų paskirties. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad finansinio pobūdžio bausmės – baudos, paskyrimas apeliantui neatitiktų teismui keliamo reikalavimo tinkamai individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laisvės apribojimo bausmę nuteistajam parinko tinkamai vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 53 straipsnyje, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę švelninančias aplinkybes ir atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą. BK 48 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti BPK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę ar draudimą teismas sprendžia įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. K. laisvės apribojimo bausmę, tinkamai ir proporcingai jam skyrė ir įpareigojimus.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę gali sušvelninti ar pagriežtinti tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam G. K. bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl ieškinio žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis

12. G. K. sutinka atlyginti ieškovui R. Č. priteistą civilinį ieškinį, tačiau dėl finansinių sunkumų prašo leisti priteistą sumą išmokėti per 6 mėnesius.

13. Baudžiamojo proceso įstatymo normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu. BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad nagrinėjant civilinį ieškinį tuo atveju, kaip kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir todėl, esant aukščiau numatytoms sąlygoms, gali būti taikoma.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo atidėjimo ar išdėstymo, turi būti nustatyta, kad nuteistojo turtinė padėtis yra itin sunki. Taigi, sprendimo įvykdymas gali būti atidėdamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-626-378/2015). Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo atidėjimo ar išdėstymo, teismas vertina priteisto civilinio ieškinio suma, kuri nėra didelė – nukentėjusiajam ir G. K. priteista 570,92 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors apeliantas teigia turintis turtinių prievolių, kreditinių įsiskolinimų, tačiau jo pateikti darbo užmokestį patvirtinantys dokumentai rodo, kad jis yra dirbantis ir gaunantis pastovų darbo užmokestį, iš atlyginimo jam išskaičiuojama suma sudaro 19,50 proc. visos jo gaunamos sumos. Duomenų, patvirtinančių kokius nors turimus kreditinius įsipareigojimus, apeliantas nepateikė. Taigi, šie duomenys leidžia teigti, kad G. K. nepateikė duomenų apie ypatingai sunkią jo turtinę padėtį, kuri suponuotų galimybę atitolinti nukentėjusiojo teisių atstatymą. Sprendžiant civilinio ieškinio atlyginimo vykdymo išdėstymo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad vykdymo išdėstymas turėtų neigiamos įtakos nukentėjusiojo finansinei padėčiai ir vien civiliniam atsakovui palankių sąlygų atlyginant jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudarymas pažeistų nukentėjusiojo turtinius interesus. Todėl, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, nuteistojo G. K. prašymas dėl žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis, atmestinas. Šiame kontekste pažymėtina, jog ir sprendimo vykdymo procese yra galimybė žalą atlyginti dalimis, sudaryti taikos sutartį ir pan.

15. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kauno 2023m. vasario 8 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.