Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, paskiriant trijų mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, įpareigojant per bausmės laiką: dirbti, iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Iš L. T. priteista J. T. 5 432,43 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 2 400 Eur atstovavimo išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. T. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą: 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.45 val., atėjęs į prie (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę, atsirakino turėtais raktais nukentėjusiajai J. T. priklausantį automobilį „Buick“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė variklio dangtį ir, atsukęs tepalo talpos dangtelį, tyčia į jį įpylė smulkių plieno drožlių ir stiklo dalelių mišinį, po to užvedė variklį, tokiu būdu jį sugadindamas, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai J. T. padarydamas 2 964,50 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. T. prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) netenkinus šio prašymo, prašo paskirti švelnesnę bausmę, o nukentėjusiosios J. T. civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas jį kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį bei paskirdamas bausmę, netinkamai pritaikė materialiąsias ir proceso teisės normas spręsdamas civilinį ieškinį. Pasak apelianto, teismas išvadą, kad jis sugadino svetimą turtą, padarė vadovaudamasis išimtinai nukentėjusiosios J. T. ir liudytojo Š. R. parodymais. Jokie kiti įrodymai, išskyrus nukentėjusiosios J. T. ir liudytojo Š. R. parodymus, nepatvirtina, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Filmuota medžiaga taip pat nepatvirtina, kad jis atsukęs tepalo talpos dangtelį tyčia į jį įpylė smulkių plieno drožlių dalelių mišinį. Teismas nuosprendyje aptardamas vaido įrašą nurodo, kad jame matyti, kad jis pasilenkęs prie variklio, kišenėje turi talpą, sėda į automobilį ir užveda variklį, o po kurio laiko susitikęs su liudytoju iš įvykio vietos pasišalina.

1.2. Toliau skunde apeliantas aptaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir teigia, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir nekeliančių abejonių įrodymų. Apeliantui neaišku, kokio automobilio variklio įdėklo nuotrauka yra pateikta byloje ir ar variklis buvo sugadintas būtent ekspertizei ištirti perduoto smulkių plieno drožlių ir stiklo dalelių mišiniu. Pasak apelianto, nėra įrodymų, kad šis mišinys buvo paimtas iš aptariamo automobilio variklio alyvos karterio. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas.

1.3. Pažymi, kad nukentėjusioji J. T. ir liudytojas Š. R. turi suinteresuotumą baudžiamosios bylos baigtimi, jie yra šališki ir neobjektyvūs liudytojai. Nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė, šiuo metu tarp jų vyksta teisminis procesas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Santykiai tarp šalių yra konfliktiškai, todėl nukentėjusioji turi motyvą jam pakenkti.

1.4. Skunde nuteistasis cituoja nukentėjusiosios J. T. ir liudytojo Š. R. duotus parodymus tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, kad įvykių versija yra išgalvota, o Š. R., kuris yra J. T. sugyventinis, ją visomis priemonėmis palaiko. Nurodo, kad J. T. teisme patvirtino, kad atvykus pareigūnams, ji buvo atėjusi prie automobilio, jį apžiūrėjo, buvo atidariusi variklio dangtį ir jokių nešvarumų ant variklio nematė, jokios lemputės prietaisų skydelyje nedegė.

1.5. Pagal nukentėjusiosios parodymus, pirminė automobilio apžiūra buvo atlikta 223 m. rugpjūčio 17 d. Ukmergės servise, po šios apžiūros meistrai ją informavo, kad apžiūrėjo antifrizą, tepalus, užterštumo nesimatė. Daro išvadą, kad tuo metu automobilio variklis nebuvo apipiltas kavos tirščiais. Iš byloje esančio rašytinio įrodymo matyti, kad automobilis į servisą UAB „G“ apžiūrai buvo atvarytas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Todėl apeliantas kelia klausimą, kur automobilis buvo ir kas su juo buvo daroma 5 dienas iki pateikiant jį UAB „G“ servisui. Apeliantas neatmeta galimybės, kad tuo metu variklis buvo sugadintas trečiųjų asmenų su siekiu apkaltinti jį, L. T.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė ir versija nebuvo tinkamai ištirta.

1.6. Skunde nurodo, kad nukentėjusioji iki pristatant automobilį į servisą UAB „G“ negalėjo žinoti, kad variklis apipiltas kavos tirščiais, nes pirminių parodymų metu patvirtino, kad jokių pažeidimų nepastebėjo, o kad variklis apipiltas kavos tirščiais ją 2023 m. rugpjūčio 21 d. informavo UAB „G“. Atkreipia dėmesį į liudytojo V. N. parodymus, duotus 2023 m. spalio 1 d., kur jis parodė, kad telefoninio pokalbio metu užsakovė jam paaiškino, kad automobilį sugadino buvęs vyras į variklį įpildamas kažkokio mišinio. Nurodo, kad ekspertizei atlikti pateiktame mišinyje kavos tirščių nebuvo rasta. Nurodo, kad liudytojo Š. R. parodymai, kad jis po įvykio nebuvo atidaręs kapoto, variklio nebuvo užvedęs prieštarauja nukentėjusiosios J. T. parodymams, kuri teigė, kad po įvykio apžiūrėjo automobilio išorę bei variklio skyrių, automobilio variklį užvedė ir jokios lemputės nedegė.

1.7. Apeliantas nurodo, kad jei nukentėjusiosios automobilis ir buvo apgadintas kaltinime aptariamu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad tai padarė būtent jis, nes, be kita ko, po įvykio 2023 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo konstatuotas variklio apipylimas kavos tirščiais, ši aplinkybė paaiškėjo tik po 5 dienų. Be to, ekspertizės išvadoje apie kavos tirščius nieko nepasakyta, kas leidžia spręsti, kad pateiktame mėginyje jų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad užfiksuota įvykio seka patvirtina jo kaltę sugadinus automobilį.

1.8. Skunde aptaria teismų praktiką ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta nusikaltimo subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma ir nėra jokių įrodymų, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Teismo nuosprendis yra paremtas išimtinai suinteresuotų asmenų (nukentėjusiosios ir liudytojo) paaiškinimais, kurie nesutampa, prieštarauja bylos įrodymams ir bendrai logikai, kelia pagrįstų abejonių, todėl turėtų būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu.

1.9. Toliau skunde nurodo, kad jam paskirtoji bausmė laisvės apribojimas su 3 mėnesių intensyvia priežiūra yra per griežta ir neproporcinga, varžo jo teises labiau, negu reikia bausmės tikslams pasiekti. Įpareigojimas nuolatos dėvėti elektroninio stebėjimo priemonės sukels jam ne tik fizinių nepatogumų (dėvima priemonė trukdo kasdieniame gyvenime), tačiau ir dvasinių išgyvenimų (nepatogu pasirodyti viešumoje, draugams ar nepilnamečiams vaikams).

1.10. Skunde apeliantas ginčija ir priteistą civilinį ieškinį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino nepagrįstai. Mano, kad civilinio ieškinio dydis nebuvo nustatytas, o vadovautis deklaratyvia UAB „G“ sąmata Nr. 954 nebuvo pagrindo. Pažymi, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos grindžia sąmata Nr. 954, kuri yra rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas, kaina dar gali kisti, todėl civilinio ieškinio turtinio reikalavimo dydis nėra įrodytas. Pateiktoje sąmatoje Nr. 954 nurodyta, kad automobilio variklio kaina yra 2 954,48 Eur, tačiau jokių įrodymų kad naudotas variklis tiek kainuoja nėra pateikta. Tai, kad sąmata yra sąmoningai išpūsta norint neteisėtai pasipelnyti patvirtina tai, kad joje yra nurodyta akumuliatorius patikra/keitimas, taip pat turbinos remontas, ratų geometrijos reguliavimas, nors šie darbai visiškai nėra susieję su kaltinamajame akte nurodytu varikliui galimai padarytos žalo remontu. Nukentėjusiosios nurodytas 1000 Eur neturinės žalos reikalavimas yra deklaratyvus, nukentėjusiosios nurodyti nuostoliai turėjo skolintis automobilį, patyrė išlaidas) nėra neturtinė žala. Be to, tokio pobūdžio bylose neturtinė žala iš viso nepriteisiama.

1.11. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 2400 Eur suma advokato išlaidoms apmokėti. Mano, kad tokia suma neatitinka šios bylos sudėtingumo, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo, patikrų darbo ir laiko sąnaudų, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainių.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo L. T. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo L. T. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė. BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys duomenys visumoje jungiasi į nuoseklią, chronologinę bei logišką įrodymų grandinę, kuri patvirtina, kad būtent L. T. inkriminuojamu laiku ir vietoje sugadino nukentėjusiosios J. T. automobilį „Buick“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) jo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

7. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

8. L. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė. Teisėjų kolegija vertina, kad jo kaltę pagrindžia pirmosios instancijos teismo ištirti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą įvertinti bylos duomenys, kurie, be kita ko, leidžia spręsti, kad apelianto argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principo pažeidimų yra nepagrįsti.

9. Nuteistojo L. T. kaltę pagrindžia nukentėjusiosios J. T. parodymai. 2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 7-11) nukentėjusioji J. T. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.45 val., jos draugas Š. R. jai paskambinęs pasakė, kad jos buvęs sutuoktinis L. T. yra automobilyje „Buick“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme. Kai Š. R. jį pradėjo filmuoti, pastarasis pasišalino. Kodėl jis savavališkai atsirakino ir įlipo į automobilį, kuris priklauso jai, ji nežino. L. T. turi antrus raktus nuo automobilio, kurių jis negrąžino. Toliau duodama paaiškinimus detalizavo, kad Š. nufilmavo ir įraše matyti, kad L. atsidaręs jos automobilio variklio dangtį kažką žiūri ar krapštinėja, o Š. R. paklausus: “Ką čia darai?“, jis uždaręs variklio dangtį nueina į automobilį ir jį užveda. Iki atvykstant policijai L. T. pasišalina. Vėliau apžiūrėjusi automobilį jokių išorinių sugadinimų nepastebėjo.

10. Apklausiama 2023 m. rugpjūčio 29 d. J. T. parodė, kad nori papildyti savo pareiškimą. Paaiškėjo, jog į jos automobilio variklį buvo įpiltas skystis (galimai kava su metalo drožlėmis), kas turėjo įtakos variklio gedimui. 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 8.20 val. ji užvedusi automobilio variklį pamatė, kad prietaisų skydelyje šviečia variklio lemputė. Tada suprato, kad galimai L. T. automobiliui kažką padarė, nes anksčiau su automobiliu problemų niekada neturėjo ir lemputės nėra švietusios. Tuomet ji nuvažiavo ir paliko automobilį servise „O“, (duomenys neskelbtini). Po pirminės apžiūros jai pasakė, kad nieko blogo nemato, kad apžiūrėjo antifrizą, tepalus, užterštumo nesimato, tačiau pasižiūrės detaliau. Kai ji paskambino 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.30 val. buvo informuota, kad nebegali važiuoti automobiliu dėl variklio gedimo, nes po išsamesnės apžiūros nustatė, kad gali būti rimtesnis variklio gedimas. Meistrai pasiūlė vežti automobilį į „Opel“ automobilių centrą, tad ji 2023 m. rugpjūčio 17 d. iškvietė tralą ir automobilis buvo nuvežtas į „Opel“ centrą Kaune. Ten apžiūrėjus automobilį buvo nustatyta, kad galimai į automobilio variklį buvo įpilta kava ir asmuo, tai padaręs, turėjo puikiai žinoti, kad taip galima sugadinti automobilio variklį. 2023 m. rugpjūčio 24 d. jai paskambino iš serviso ir informavo, kad reikia keisti automobilio variklį, nes buvo įpilta ne tik galimai kavos, bet ir metalo drožlių (dulkių). Minėtą automobilį jai L. T. dovanojimo sutartimi padovanojo, jis priklauso jai. Minėtą automobilį ji ketino parduoti, buvo įdėjusi skelbimą. Prie apklausos pridėjo iš „Opel“ centro siųstą automobilio variklio nuotrauką. J. T. nurodė patyrusi 5025 Eur žalą, bei patyrusi 275 Eur išlaidas dėl automobilio transportavimo į autoservisą ir apžiūros nustatant gedimus (l t., b. l. 30-32).

11. Apklausiama teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. T. parodė, kad įvykio ji nematė, jai 2023 m. rugpjūčio 15 d. draugas Š. R. pranešė, kad prie jos automobilio „Buick“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, 2019 m., kuris po santuokos nutraukimo atiteko jai, apie 22.45 val., užtiko jos buvusį vyrą. L. T. buvo išgėręs, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Pasak Š. R., L. T. turėjo buteliuką su geltonu dangteliu ir kažką krapštė po variklio dangčiu prie variklio. Š. R. jį filmavo, kalbėjo su juo, po ko L. T. pasišalino iš įvykio vietos. Ji turėjo vienus automobilio raktelius, kiti buvo likę pas L. T.. Automobilis visada buvo rakinamas. Po įvykio automobilis buvo užrakintas. Atėjusi į įvykio vietą, ji automobilį užvedė, įtarė, kad L. T. galėjo padaryti kažką varikliui. Nieko įtartino nepamatė, išorinių apgadinimų nebuvo. Atidariusi tą vakarą variklio dangtį, matė variklio apipylimus. Kitą rytą užvedus automobilį, degė variklio lemputė. Iki įvykio nebuvo nesklandumų su automobiliu. Automobilį ketino parduoti ir skelbimas automobilio pardavimui buvo patalpintas 2023 m. liepos 30 d., o kai sužinojo po įvykio, kad jis sugadintas, skelbimą paslėpė. Po įvykio automobilį užregistravo autoservise „O“ (duomenys neskelbtini) apžiūrai, kur 16-17 dienomis jis buvo nuvarytas ir nustatyta, kad reikalinga nuodugni diagnostika „Opel“ centre. Automobilis iš Ukmergės serviso buvo tralu nugabentas į Kauną, „Opel“ centrą. Buvo nustatyta, kad automobilis užterštas kažkokiu mišiniu, dalelėmis, įtarė, kad tai galėjo būti metalo drožlės. Servisas atsiuntė sąmatą maždaug 5000 Eur, kadangi reikalingas variklio keitimas. Kol vyksta tyrimas, automobilis stovi „Opel“ centre. Buvo atlikta ekspertizė dėl variklyje rastų priemaišų. Nustatyta, kad tai yra metalo drožlės su kažkokiomis priemaišomis. Servisas informavo, kad reikės naujos sąmatos, kadangi baigėsi nauji metai. Buvo paimtos šių metų kainos, pakeista sąmata. Automobilis nebuvo liestas, nebuvo su juo važiuota, niekas nepakito (2 t., b. l. 26-29).

12. Liudytojas Š. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad su J. T. gyvena kartu, L. T. – jos vaiko tėtis. 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.00 val., jis ketino perstatyti savo automobilį ir išėjęs į kiemą pamatė, kad jos automobilio variklio dangtis atidarytas ir vyras su žibintu ant galvos palinkęs kažką daro po kapotu. Jis artėdamas pradėjo daryti vaizdo įrašą telefonu. Priėjęs pamatė, kad tai L. T.. Į jo klausimą, ką čia veikia, pastarasis atsakė, kad ruošia automobilį rytdienai vaikui kelionei. Matė, kad L. T. sėdo už automobilio vairo, užvedė variklį. Tuomet jam pasakė, kad kviečia policiją ir filmavimas nutrūko. Prasukęs variklį L. išlipo iš automobilio ir išėjo. Teisme detalizavo, kad matė L. T. kišenėje buteliuką su geltonu kamšteliu. Nepamena pylimo iš buteliuko, nes buvo tamsu ir sunku buvo ką įžiūrėti. Patvirtino matęs, kad L. T. atsisėdo į J. T. mašiną, užvedė variklį. Jam kviečiant policiją, L. T. pasišalino. Apie įvykį jis pranešė J. T.. Kitą rytą, J. T. užvedus mašiną, užsidegė variklio įspėjamoji lemputė. Jis pats automobilio neapžiūrinėjo. Nežino, ar J. T. apžiūrinėjo automobilį. Automobilį nuvarė į servisą Ukmergėje, kur nustatė rimtą variklio gedimą ir rekomendavo kreiptis diagnostikai į „Opel“ centrą. J. T. automobilis tralu buvo transportuotas į „Opel“ centrą Kaune, kur buvo nustatytas variklio gedimas – į variklį pripilta metalo priemaišų. Skelbimas dėl automobilio pardavimo buvo įdėtas porą savaičių iki įvykio (1 t., b. l. 69-71, 2 t., b. l. 29).

13. Nukentėjusiosios J. T. ir liudytojo Š. R. duotais parodymais abejoti pagrindo nėra. Jų parodymai neprieštarauja tarpusavyje. Nukentėjusioji J. T. ir liudytojas Š. R. parodymus davė būdami įspėti dėl gręsiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, byloje nenustatyta, kad šie asmenys siektų specialiai apkalbėti nuteistąjį L. T. ir tokiu būdu norėtų jam pakenkti. Byloje yra duomenų, kad santykiai tarp šalių konfliktiški (tą nurodo tiek L. T. pateiktame skunde, tiek nukentėjusioji J. T., liudytojas Š. R.), L. T. nurodo, kad vyksta civilinė byla dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Nustatyta aplinkybė įpareigoja teismą itin atidžiai vertinti visus bylos duomenis, tačiau savaime nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų kaip nepatikimų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino ir sureikšmino nukentėjusiosios J. T. ir liudytojo Š. R. duotus parodymus, tačiau teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymus vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju nukentėjusiosios ir liudytojo duotus parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys: iš dalies liudytojo V. N. parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, todėl jais netikėti nebuvo pagrindo.

14. Liudytojas V. N., UAB „G“ serviso direktorius Kaune parodė, kad tralu buvo atgabentas automobilis, kurį patikrinus nustatė, kad variklis buvo apipiltas ties ta vieta, kur pilamas tepalas. Buvo nustatyta, kad tai metalo dulkės, drožlės, kurios galimai buvo pripiltos, nes natūraliai tokios priemaišos atsirasti negali. Automobilis visą laiką buvo servise, jis nevažiuoja. Sąmata buvo paskaičiuota tos dienos kainomis.

15. Iš 2023 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „Video-d3504393077a72544a47bb0d4935b-V“ (1 t., b. l. 19-21), fotolentelė (1 t., b. l. 22-25). Šis vaizdo įrašas buvo pateiktas nukentėjusiosios J. T. 2023 m. rugpjūčio 16 d. kartu su pareiškimu. Apžiūros protokole užfiksuota, kad įraše nesimato datos ir laiko. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nekelia abejonių, kad minėtą įrašą padarė J. R. telefonu 2023 m. rugpjūčio 15 d. vakare apie 23 val. Šią aplinkybę nuosekliai patvirtino pats liudytojas Š. R., analogiškai nurodė ir J. T.. Šiame įraše užfiksuota medžiaga visiškai atitinka liudytojo Š. R. parodymus. Iš įrašo matyti, kad L. T. yra prie nukentėjusiosios J. T. automobilio, stovi prie atidaryto automobilio variklio dangčio, jis yra pasilenkęs prie variklio, kišenėje turi talpą, talpos kamštelis geltonos spalvos. Matyti, kad jis pokalbio su Š. R. metu uždaro automobilio variklio dangtį, sėda už automobilio vairo ir užveda automobilį, o po to jis pasišalino. Svarbu ir tai, kad L. T. užfiksuotas su ant galvos uždėtu žibintu, kuris nurodytų jo veiksmų atlikimo metu yra įjungtas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad L. T. buvo svarbu gerai matyti tam tikras automobilio detales, o automobilio užvedimas nėra betikslis.

16. Būtent po tokių atliktų L. T. veiksmų jau kitos dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 16 d., rytą nukentėjusiajai J. T. užvedus automobilio „Buick“ variklį degė prietaisų skydelyje esanti įspėjamoji variklio gedimo lemputė, o automobilį nuvežus į servisą „O“ ir atlikus pirminę variklio apžiūrą buvo nustatytas variklio gedimas. Kitą dieną automobilis buvo nuvežtas į „Opel“ autorizuotą automobilių servisą. Skunde nuteistasis akcentuoja tai, kad automobilis „Opel“ servise patikrintas buvo tik 2023 m. rugpjūčio 21 d., ir nenustatyta, kur automobilis buvo 5 dienas nuo atvežimo iš Ukmergės, bei, kad galimai būtent šiuo laikotarpiu buvo sugadintas variklis ir įpiltos priemaišos. Vis tik tokios versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys. Iš tikrųjų automobilis „Buick“ tralu iš Ukmergės į Kaune esantį „Opel“ autorizuotą servisą buvo atvežtas 2023 m. rugpjūčio 17 d. (ketvirtadienį), o automobilis patikrintas ir nustatyti gedimai buvo 2023 m. rugpjūčio 21 d. (pirmadienį). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas įmonės UAB „G“ direktorius V. N.. Taigi nustatyta, kad nuo atvežimo į autoservisą iki patikrinimo praėjo keturios dienos. Vis tik nustatyta, kad automobilis šį laikotarpį buvo autoservise ir duomenų, kad būnant autoservise automobilis būtų apgadintas nėra, priešingai, automobilis ir buvo pristatytas į autoservisą turint tikslą nustatyti gedimus ir tiesiog patikra buvo atlikta ne iš karto, o po kelių dienų. Aplinkybė, kad automobilis servise buvo patikrintas ne atvežimo dieną, o po kelių dienų, niekaip nešalina L. T. kaltės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įraše užfiksuota įvykių seka patvirtina, kad būtent L. T. sugadino nukentėjusiosios automobilį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad galimai kažkas minimu laikotarpiu galėjo pripilti priemaišų į automobilio variklį, laikytina gynybinio pobūdžio. Paminėtina ir tai, kad jau atliekant pirminę automobilio variklio diagnostiką Ukmergėje esančiame autoservise, jo darbuotojai J. T. pranešė apie galimus rimtus variklio gedimus, taigi dar iki atvežant į autoservisą Kaune.

17. Liudytojas V. N. parodė, kad variklio defektai padaryti nenatūraliomis priemonėmis, naudojant metalo dulkes, drožles, kurios buvo pripiltos, kadangi natūraliai tokios priemaišos negali atsirasti. Nukentėjusioji J. T. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 33-47) be kitų daiktų pateikė tarp automobilio alkūninio veleno ir įdėklo rastą medžiagą. Šią medžiagą ištyrus, specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateikta medžiaga iš automobilio „Buick“ variklio yra smulkių plieno drožlių ir stiklo dalelių mišinys (1 t., b. l. 52-53).

18. Išdėstyti įrodymai sudaro vientisą loginė grandinę, jų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent L. T. savo veiksmais (atsukęs tepalo talpos dangtelį, tyčia į jį įpylė smulkių plieno drožlių ir stiklo dalelių mišinį) sugadino svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas L. T. kaltę dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, priešingai nei apeliaciniu skundu tai traktuoja pats nuteistasis, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

19. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusioji J. T. atvykus pareigūnams ir apžiūrėjus automobilį, jokių nešvarumų ant variklio nematė, kad ji duodama parodymus nurodė, kad galimai įpilta buvo kavos tirščių, jokios esminės įtakos jos parodymų patikimumui neturi. Nukentėjusioji pirminės apklausos metu nurodė tuo metu jai žinomas aplinkybes, kurios tyrimo eigoje buvo tikslinamos.

20. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad L. T. veiksmuose yra visi būtini BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir neįžvelgia pagrindo L. T. išteisinti.

Dėl L. T. paskirtos bausmės

21. Nustačiusi, kad L. T.skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu, o apeliaciniu skundu reiškiamas prašymas skirti švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo.

22. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Bausmės paskirtis yra nulemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

23. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti L. T.paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis ir skiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertinusi nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nenustatė pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis L. T. padarė baigtą tyčinę, pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą, nusikalstamą veiką. Parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta L. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad L. T.anksčiau teistas, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (1 t., b. l. 94-96), Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus duomenimis L. T. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 98-102). Be to, SODROS duomenimis nuteistasis dirba UAB „A“, o duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų ir / ar psichiatro įskaitose nėra. Byloje aptarti duomenys iš esmės leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje analizuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o nuteistojo elgesys sugadinti svetimą turtą buvo paremtas nusikalstamo pobūdžio nuostatomis.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos aplinkybes, pagrįstai paskyrė nuteistajam L. T. laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis painioja intensyvią priežiūrą, kuri skiriama su laisvės apribojimo bausme ir intensyvią priežiūrą kaip kardomąją priemonę.

26. Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011,‏‎ 2K-95/2014). Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. BPK 131¹ straipsnyje numatyta viena iš kardomųjų priemonių – intensyvi priežiūra, tačiau bylos duomenimis L. T. ne tik ši, net ir jokia kita kardomoji priemonė iš viso nebuvo taikoma.

27. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė turėtų būti sušvelninta, neskiriant intensyvios priežiūros, nes įpareigojimas nuolat dėvėti elektroninį prietaisą yra neproporcingas ir neatitinka siekiamų tikslų. BK 48 straipsnis nustato, kad skiriant laisvės apribojimo bausmę paprastai ji skiriama su intensyvia priežiūra, tačiau nėra privaloma. Šiuo atveju nusikalstamos veikos aplinkybės ir ją padariusio asmens pavojingumas suponuoja pagrindą bent kurį laiką stebėti ir kontroliuoti jo buvimo vietą. Pastebėtina ir tai, kad intensyvi priežiūra yra paskirta trims mėnesiams, tuo tarpu laisvės apribojimo bausmė nustatyta ilgesniam aštuonių mėnesių laikotarpiui. Skundžiamu nuosprendžiu L. T.paskirta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra ir įpareigojimas laikytini proporcingais siekiant bausmės tikslų, atitinka nuteistojo asmenybę ir veikos pavojingumą, dėl to nėra pagrindo bausmės švelninti ar skirti kitą, švelnesnę bausmės rūšį. Skunde nurodomos aplinkybės, kad apeliantas kasdieniniame gyvenime patirs nepatogumų, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

28. Nuteistasis L. T., be kita ko, nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, ir apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiosios J. T. civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad UAB „G“ sąmatoje dirbtinai išpūsta kaina; sąmata Nr. 954, yra rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas, tad nurodyta kaina gali kisti. Be to, ginčija, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127-/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

30. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. T. pareiškė civilinį ieškinį 5300 Eur sumai (1 t., b. l. 63). Teisme civilinį ieškinį patikslino, nurodė, kad reiškia 5 432,43 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 8-21). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: 275 (130+145) Eur išlaidos dėl automobilio transportavimo į autoservisą ir apžiūros nustatant gedimus, 5 157,43 Eur automobilio detalių ir darbų kaina pagal sąmatą Nr. 954, kuri sudaryta 2024 m. sausio 3 d. Prie šio ieškinio pridėta: UAB „G“ 2024 m. sausio 3 d. sudaryta darbų sąmata, kurioje nurodomi automobilio „Buick“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontui būtini darbai (sąmata Nr. 954) (2 t., b. l. 14-21). Taip pat byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys automobilio transportavimo išlaidas: PVM sąskaita-faktūra VSĮ Nr. 23-031) (1 t., b. l. 36) ir PVM sąskaita-faktūra GRF Nr. 2021155 (1 t., b. l. 38).

31. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir iš nuteistojo L. T. nukentėjusiosios naudai priteisė 5 432,43 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti UAB „G“ sudaryta sąmata, patirtomis išlaidomis dėl automobilio transportavimo iš Ukmergės autoserviso į Kaune esantį autoservisą. Taip pat pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog žala nukentėjusiajai J. T. kilo dėl L. T. veiksmų.

32. Pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis pirmiausia ginčija variklio kainą, tuo pačiu nurodydamas, kad ir visa turtinė žala priteista nepagrįstai. Vis tik apeliantas nenurodė argumentų, kodėl į bylą pateiktoje sąmatoje Nr. 954 nurodyta variklio kaina yra netinkamas įrodymas. Aplinkybių, kodėl reikėtų nesivadovauti minėta sąmata nustatant variklio kainą, teisėjų kolegija nenustatė. Apelianto teigimas, kad variklio kaina rinkoje yra ženkliai mažesnė, yra deklaratyvaus pobūdžio, pirmosios instancijos teismas variklio kainą nustatė atsižvelgdamas į konkrečius su nagrinėjama byla susijusius duomenis.

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sąmatoje nurodyti darbai: akumuliatoriaus patikra/keitimas, turbinos remontas, ratų geometrijos reguliavimas, nėra susiję su kaltinime nurodyta nusikalstama veika. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pateiktoje sąmatoje aiškiai nurodyti darbai ir jų kaina, o nustačius, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta tyčiniais neteisėtais nuteistojo veiksmais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo L. T. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. T. 5 432,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

35. Atsižvelgiant į nurodytus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus bei principus, aptartas aplinkybes sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 1000 Eur, įvertinus L. T.nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nėra per didelė.

36. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes – L. T. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltę, nuteistojo turtinę ir kt., ir neturtinės žalos dydį tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegijai abejonių, jog dėl L. T. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, stresą, nekyla. Priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai, atitinka ginamos vertybės specifiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Toks priteistos neturtinės žalos dydis taip pat užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiosios, kuri dėl nuteistojo atliktų veiksmų neabejotinai patyrė neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, interesų pusiausvyrą.

37. Nors nuteistojo skunde akcentuojama, kad teismas neturtinę žalą grindė patirtais nuostoliais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgiant į kitus, neturtinei žalai nustatyti reikšmingus kriterijus (patirtus nepatogumus, išgyvensimus, stresą, kartu įvertinant ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes). Dėl to šiuo atveju vien skunde paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį ar jo visai nepriteisti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Dėl atstovavimo išlaidų

38. Pateiktame apeliaciniame skunde ginčijamos ir priteistos atstovavimo išlaidos, kurių suma sudaro 2400 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020 ir kt.)

39. Patikrinus nuosprendį šioje dalyje nustatyta, kad nukentėjusioji J. T. pirmosios instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 4830087 (2 t., b. l. 51), PVM sąskaitą-faktūrą MSP Nr. 1527/2023, 2023-12-23 mokėjimo nurodymą (2 t., b. l. 44, 46), patvirtinančius jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti viso 2400 Eur. Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendė, kad nukentėjusiosios J. T. patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatavo, jog iš L. T. išieškotinos nukentėjusiosios J. T. patirtos išlaidos, iš viso 2400 Eur.

40. Aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji iš viso patyrė 2400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota 2023 m. lapkričio 28 d. Byloje vyko trys posėdžiai, iš kurių vienas buvo atidėtas, ir 2024 m. kovo 13 d. buvo paskelbtas nuosprendis, nukentėjusioji atstovaujant ją advokatui, teikė patikslintą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į J. T. sumokėtą pinigų sumą advokatui, į tai, kad duomenų apie L. T. sunkią turtinę padėtį nėra, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidų suma priteista pagrįstai, ji nemažintina.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

41. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. pažyma Nr. APD-2024-05489 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį L. T., sudaro 100 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

43. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris netenkintas. Spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš L. T. klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistasis turės ir kitų įsiteisėjusiu nuosprendžiu finansinių įsipareigojimų (atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalas). Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už L. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš L. T. valstybės naudai 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. pažymą Nr. APD-2024-05489.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.