Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1500 Eur bauda ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, A. K. įpareigotas per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iš A. K. J. R. priteista 900 Eur (devyni šimtai eurų) turtinės ir 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. K. valstybei priteista 115 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo stebėjimo kameras (2 vnt.), baltos spalvos rutuliukus (19 vnt.), dėžutę su 4,5 mm sviediniais ir metalo fragmentus vaizdo stebėjimo kamerose, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje pagal 2023 m. gegužės 18 d. aktą Nr. PD-00000001309, sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. vasario 27 d. apie 13.48 val., (duomenys neskelbtini), šaudydamas iš pneumatinio šautuvo tyčia sugadino svetimą turtą – J. R. priklausančią, ant gyvenamojo namo pritvirtintą vaizdo stebėjimo kamerą „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini), 450 Eur vertės ir ant ūkinio pastato pritvirtintą vaizdo stebėjimo kamerą „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini), 450 Eur vertės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. vasario 28 d., 14.28 val., nulauždamas nuo ūkinio pastato ir mesdamas į ūkinį pastatą, tyčia sugadino svetimą turtą – J. R. priklausančią, ant ūkinio pastato pritvirtintą vaizdo stebėjimo kamerą „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini), 450 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. R. iš viso 900 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 2023 m. vasario 27 d. vaizdo stebėjimo kamerų sugadinimo

3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. R. parodymais, kadangi jog parodymus, kad 2023 m. vasario 27 d. jai priklausančias vaizdo stebėjimo kameras „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini) sugadino nuteistasis A. K., patvirtina byloje esantys kiti įrodymai. 2023 m. kovo 1 d. tyrėjos D. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate buvo gauta informacija apie tai, kad yra sugadintos dvi J. R. priklausančios vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 122-124). Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-726607-23 užfiksuota, kad tirti pateikta viena vaizdo stebėjimo kamera („Arlo Go 2 LTE Camera VML203082“ IMEI (duomenys neskelbtini)) buvo pažeista 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo sviediniu, o tirti pateikta antra vaizdo stebėjimo kamera („Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini)) galėjo būti pažeista 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo sviediniu (1 t., b. l. 34-50). Tuo tarpu 2023 m. vasario 27 d. vaizdo ir garso įraše „Arlooo_20230227_134819“, padarytame vaizdo stebėjimo kamera „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini), pritvirtinta ant gyvenamojo namo, matyti po kiemą lakstantis palaidas šuo. Įrašo 00.02 sek., 00.03 sek., 00.07 sek., 00.18 sek. girdimi 4 nestiprūs garsai, panašūs į šūvius, o 00.11 sek., stipresnis garsas, panašus į šūvį, po kurio vaizdo įrašą filmuojanti vaizdo stebėjimo kamera sujuda (1 t., b. l. 67, 70-71). Be to, 2023 m. vasario 27 d. vaizdo garso ir įraše „Arlooo_1_20230227_134910-1“, padarytame vaizdo stebėjimo kamera „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini), pritvirtinta ant ūkinio pastato, matyti kieme prie šulinio bėgiojantis tas pats šuo. Tada pasigirsta galimai šūvio garsas, tuo metu šuo sustoja ir klausosi, po to bėgioja, uosto aplink šulinį. Iškart po to girdisi, kaip kažkas vyrišku balsu pasako: „(duomenys neskelbtini), ateik čia”. Tuo metu šuo nubėga link ūkinių pastatų, nuo kurių pusės ir girdėjosi vyriškas balsas (1 t., b. l. 73, 76-77). Apklausiama nukentėjusioji J. R. parodė, kad vaizdo įrašuose esantis šuo priklauso A. K. ir jo sugyventinei, girdimas vyro balsas yra A. K., o šuns, kuris yra matomas vaizdo įraše, vardas yra (duomenys neskelbtini). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. K. patvirtino, kad turi šunį, vardu (duomenys neskelbtini), jo palaido nelaiko, šuo būna voljere. Šunį pasileidžia tik aptvertame kieme (2 t., b. l. 76-77). Peržiūrint vaizdo įrašą „Arlooo_1_20230227_134910-1“ pirmosios instancijos teisme, nuteistasis neneigė, kad tai jis pakvietė savo šunį (2 t., b. l. 106-107). Taigi, aptarti vaizdo įrašai, kartu su specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, patvirtina, kad abi vaizdo stebėjimo kameros buvo sugadintos 2023 m. vasario 27 d., jas abi pažeidžiant 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo sviediniais, o vaizdo įrašas Nr. „Arlooo_1_20230227_134910-1“, kartu su nukentėjusiosios J. R. bei paties nuteistojo A. K. paaiškinimais, patvirtina, jog tuo metu, kai buvo šaudoma į vaizdo stebėjimo kameras, A. K. buvo netoliese jų su savo šunimi. Nors nuteistasis viso proceso metu tvirtino, kad apie 2023 m. vasario 27 d. įvykį jis nieko nežino, visgi jo parodymai laikytini jo gynybine versija, kadangi jos paties paaiškinimai patvirtina ir tai, jog tuo metu, kai buvo šaudoma nukentėjusiajai priklausančias į vaizdo stebėjimo kameras, jis buvo lauke su savo šunimi, vardu (duomenys neskelbtini), kurio iš aptvaro neišleidžiama be jo paties buvimo šalia. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad būtent nuteistasis A. K. 2023 m. vasario 27 d. šaudydamas iš pneumatinio šautuvo sugadino nukentėjusiajai priklausančias vaizdo stebėjimo kameras „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini).

4. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad buvo nustatyta, jog tirti pateiktoje vaizdo stebėjimo kameroje rastas metalo fragmentas gali būti 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo sviedinio fragmentas, nors liudytojai ir nukentėjusioji parodė, jog jis vaizdo stebėjimo kamerą „Arlo Go 2 LTE Camera VML203082“ IMEI (duomenys neskelbtini) metė į sieną. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad specialisto išvados Nr. IBPS-V-726607-23 aprašomojoje dalyje užfiksuota ne tik tai, kad vidinėse vaizdo stebėjimo kameros („Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini)) ertmėse rastas minkšto metalo fragmentas – 5,5 mm kalibro pneumatinio sviedinio fragmentas, bet ir tai, kad minėtos vaizdo stebėjimo kameros korpusas yra sulaužytas laužimo būdu, atidalinant jį į kelias dalis (1 t., b. l. 34-50). Įvykio vietos apžiūros protokole bei apžiūros nuotraukose užfiksuota, kad iki tol, kol nuteistasis A. K. metė minėtą vaizdo stebėjimo kamerą į sieną, kuri buvo pritvirtina prie ūkinio pastato ir jos apačioje jau buvo matomas apgadinimas – skylė (1 t., b. l. 13-14, 16-20). Tokias aplinkybes patvirtina ir į įvykio vieta atvykusi pareigūnė. Liudytoja pareigūnė D. G. parodė, kad buvo gautas nukentėjusiosios J. R. pranešimas apie dvi sugadintas vaizdo stebėjimo kameras. Nuvykus aiškintis aplinkybių į vietą, (duomenys neskelbtini), J. R. nurodė, kad buvo dvi vaizdo stebėjimo kameros ir kad šias vaizdo stebėjimo kameras galimai sugadino A. K.. Vieną kamerą nuo gyvenamojo namo nukentėjusioji jau buvo nuėmusi pati, nes kamera buvo sugadinta, galimai sušaudyta iš pneumatinio ginklo, kita tebebuvo ant ūkinio pastato. Apžiūrėjus ant ūkinio pastato buvusią vaizdo stebėjimo kamerą ji pastebėjo, kad yra apgadintas jos pakrovimo lizdas (1 t., b. l. 160-161; 2 t., b. l. 83-85). Minėtos aplinkybės neprieštarauja neginčijamai nustatytoms aplinkybėms, kad nuteistasis A. K., visų pirma, 2023 m. vasario 27 d. šaudydamas iš pneumatinio šautuvo sugadino nukentėjusiajai priklausančias vaizdo stebėjimo kameras „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini), o 2023 m. vasario 28 d., iš esmės siekdamas nuslėpti padarytą nusikalstamą veiką, pareigūnių ir nukentėjusiosios akivaizdoje, vaizdo stebėjimo kamerą „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini), nulaužė nuo ūkinio pastato ir metė į ūkinį pastatą, taip ją dar daugiau sugadindamas.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad kratos jo gyvenamojoje vietoje metu nebuvo rastas nei pneumatinis ginklas, kuriuo buvo 2023 m. vasario 27 d. buvo sušaudytos nukentėjusiosios vaizdo stebėjimo kameros, nei tokios rūšies ir kalibro šoviniai, kurių fragmentai buvo rasti minėtose vaizdo stebėjimo kamerose. Iš tiesų, 2023 m. balandžio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos metu pas nuteistąjį A. K. metu buvo rasta ir paimta metalinė dėžutė su mažo kalibro šoviniais „UMAREX 500 JACMAL“ 4,5 mm (177) 0,53 g, o 2023 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V_1142926-23 užfiksuota, kad tyrimui pateikti trys metalo fragmentai, išimti iš vaizdo stebėjimo kamerų, yra ne tos pačios rūšies ir kalibro kaip tyrimui pateikti dėžutėje „UMAREX 500 JACKAL 4.5 mm (.177) 0.53 g“ esantys sviediniai (1 t., b. l. 102-105, 112-117). Be to, 2023 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nuo žemės buvo surinkti baltos spalvos plastikiniai rutuliukai, kurie panašūs į pneumatinio ginklo šratinukus (1 t., b. l. 13-14, 16-20), taip pat reikalaujamų pateikti dokumentų protokolas patvirtina, kad 2023 m. vasario 28 d. K. V. pateikė maišelį su plastikiniais šratinukais „airsoft“ regular“ BBS4 ir juodos spalvos šautuvą SPECNA ARMS 5,56 mm, NATO, F006827 SPECNA AMRS INDUSTRIES CAGE: 68407 PART: 49672380 SERIAL SA2689, kurie supakuoti ir užantspauduoti (paketo Nr. 53599) (1 t., b. l. 25-26). Tačiau 2023 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-726607-23 patvirtina, kad pakete Nr. 535771 pateikti plastikiniai šratai yra 6 mm kalibro „airsoft“ šautuvų, pistoletų sviediniai. Šie sviediniai buvo iššauti ir atsitrenkę į kietą paviršių (šratai, paimti įvykio vietoje). Pakete Nr. 535993 pateikti plastikiniai šratai (pateikti K. V.) yra 6 mm kalibro „airsoft“ šautuvų, pistoletų sviediniai. Tuo tarpu tirti pateiktoje vienoje vaizdo stebėjimo kameroje („Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini)) rasti metalo fragmentai yra 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo sviedinių fragmentai, o tirti pateiktoje antroje vaizdo kameroje („Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini)) rastas metalo fragmentas taip pat gali būti 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo sviedinio fragmentas (1 t., b. l. 34-50). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog visi kratos metu rasti, nuteistojo sugyventinės pateikti bei įvykio vietoje rasti šoviniai nesutampa su vaizdo stebėjimo kamerose rastai šovinių fragmentais, kuriais vaizdo stebėjimo kameros buvo sugadintos. Tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys, kad krata jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta pradėjus daugiau nei vienam mėnesiui po nusikalstamos veikos padarymo, o minėta specialisto išvada Nr. IBPS-V-726607-23 patvirtina, kad šautuvas SPECNA ARMS 5,56 mm, NATO, F006827 SPECNA AMRS INDUSTRIES CAGE: 68407 PART: 49672380 SERIAL SA2689 buvo pateiktas tirti netvarkingas, pateiktoje būklėje šaudymui netinkamas (be akumuliatoriaus), todėl nebuvo galima nustatyti, ar juo galėjo būti apšaudytos nukentėjusiajai priklausančios vaizdo stebėjimo kameros. Todėl aplinkybės, kad nebuvo nustatyta, kokiu konkrečiu pneumatiniu ginklu buvo apšaudytos vaizdo stebėjimo kameros (pastebėtina, kad ant šautuvo esantys pramoninio žymėjimo ženklai patvirtina, jog jis tinkamas šaudyti 5,56 mm kalibro šoviniais, tuo tarpu vaizdo stebėjimo kamerose rastų šovinių fragmentai labai panašaus dydžio – 5,5 mm) bei pas nuteistąjį nebuvo rasti nurodyto kalibro šoviniai, tačiau esant kitiems, jau aptartiems nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams (nukentėjusiosios, pareigūnės parodymuose, vaizdo ir garso įrašuose, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims), nepaneigia išvados, kad būtent nuteistasis A. K. padarė šią nusikalstamą veiką. Akcentuotina ir tai, kad nustatytas nuteistojo motyvas sugadinti nukentėjusiajai priklausančias vaizdo stebėjimo kameras – tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog dėl minėtų vaizdo stebėjimo kamerų pastoviai kildavo jų tarpusavio konfliktai.

6. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti A. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, tai yra, 2023 m. vasario 27 d. šaudydamas iš pneumatinio šautuvo į vaizdo stebėjimo kameras „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. vasario 28 d., 14.28 val., nulauždamas nuo ūkinio pastato ir mesdamas į ūkinį pastatą vaizdo stebėjimo kamerą „Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą – nukentėjusiajai J. R. priklausantį 900 Eur vertės turtą – abi vaizdo stebėjimo kameras. Todėl keisti nuosprendį skunde nurodytais motyvais ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės (iki 10 MGL (500 Eur)) svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sumažinti nuteistajam A. K. paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija vertina, kad skirdamas nuteistajam A. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54, 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

11. Pirmosios instancijos teismas A. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams.

12. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 3 kartus, neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (bauda išieškoma antstolių), teistumui neišnykus, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, todėl nuobaudos yra galiojančios (2 t., b. l. 14-19). Visi šie duomenys patvirtina, kad A. K. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuteistasis registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 21), jo paties paaiškinimu, mokosi (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, tačiau jų neišlaiko, su jais nebendrauja. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis kaltės proceso metu nepripažino (tvirtino tik tai, kad sudaužė jau kažkieno sugadintą vieną vaizdo stebėjimo kamerą), nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino, savanoriškai nėra sumokėjęs net dalies ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas šias nurodytas aplinkybes, nuteistajam A. K. už jo padarytą nusikaltimą pagrįstai paskyrė vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatė didesnį, nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis) bei paskyrė įpareigojimus, darysiančius teigiamą poveikį jo elgesiui (BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Paskirtos bausmės dydis nėra aiškiai per didelis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teisiamas už tęstinę nusikalstamą veiką, padarytą neatlikus ankstesnės paskirtos bausmės, teistumui neišnykus. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. K. bausmę su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, klaidų nepadarė ir taikė bausmių visišką sudėjimą (BK 64 straipsnio 2 dalis), kadangi paskirta baudos bausmė iki šiol nėra atlikta (išieškojimas perduotas antstoliams). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. K. paskirta galutinė bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Dėl priteisto civilinio ieškinio

13. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

14. Kaip matyti, nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš A. K. 900 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 154). Nukentėjusioji J. R. byloje taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 17 d. paslaugų teikimo sutarties bei sutarties santraukas, kurios patvirtina, jog J. R. 2022 m. spalio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo naują įrangą – 2 vnt. vaizdo stebėjimo kameras „Arlo Go2LTE camera VML2030S2“, kurių bendra vertė 900 Eur (kiekviena po 450 Eur), išsimokėtinai per 36 mėn. (36 mėn. x 12,50 Eur x 2 vnt.) (1 t., b. l. 56, 59-66). Byloje nustatyta, kad abi vaizdo stebėjimo kameros nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintos nepataisomai, jos nebuvo draustos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai J. R. iš nuteistojo A. K. visą šių vaizdo stebėjimo kamerų bendrą vertę. Apeliantas skunde tvirtina, kad jam kilo abejonės, ar vaizdo stebėjimo kamera („Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini)) iki nusikalstamos veikos padarymo iš viso buvo veikianti. Tačiau 2023 m. kovo 1 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu J. R. pateiktas vaizdo stebėjimo kameros 2023 m. vasario 27 d. užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas „Arlooo_20230227_134819“ patvirtina, jog iki nusikalstamos veikos padarymo vaizdo stebėjimo kamera, pritvirtinta ant gyvenamojo („Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini)), veikė tinkamai, o po apšaudymo vaizdo ir garso nebefiksavo (1 t., b. l. 67, 70-71). Tuo tarpu anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog abi vaizdo stebėjimo kameras 2023 m. vasario 27 d. pneumatiniu šautuvu apšaudė ir taip jas sugadino būtent nuteistasis A. K.. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog baudžiamojoje byloje buvo tikslinga iškviesti specialistą, kuris įvertintų sugadintos vaizdo stebėjimo kameros būklę, atsakytų, ar vaizdo stebėjimo kamerą „Arlo Go 2 LTE Camera VML203082“ IMEI (duomenys neskelbtini) buvo galima remontuoti, kiek kainuotų jos remontas, ar vaizdo stebėjimo kamera po remonto būtų tinkama tolimesniam naudojimui, ar iš viso netinkama. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog abi nukentėjusiajai J. R. priklausančios vaizdo stebėjimo kameros nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintos nepataisomai, įvertinęs pačios nukentėjusiosios parodymus (tvirtino, kad vaizdo stebėjimo kamera, kuri buvo pritvirtinta prie gyvenamojo namo („Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini)) buvo stipriai pažeista, o antrą vaizdo stebėjimo kamerą „Arlo Go 2 LTE Camera VML203082“ IMEI (duomenys neskelbtini) buvo galima taisyti, bet nuteistasis ją nuplėšė ir metė į sieną, dėl ko ji suskilo į atskiras dalis ir tapo nepataisoma), bei specialisto išvadoje užfiksuotas aplinkybes apie vaizdo stebėjimo kamerų apgadinimų mastą (abiejų vaizdo stebėjimo kamerų apgadinti tiek išoriniai, tiek vidiniai korpusai, vaizdo stebėjimo kamera „Arlo Go 2 LTE Camera VML203082“ IMEI (duomenys neskelbtini) atidalinta į kelias dalis, o vaizdo stebėjimo kameroje („Arlo Go 2 LTE Camera VML2030S2“ IMEI (duomenys neskelbtini) rasti keturi pažeidimai), bei jų pobūdį (vaizdo stebėjimo kamerų vidiniuose korpusuose rasti pneumatinio šautuvo sviedinių fragmentai) (1 t., b. l. 34-50). Kadangi byloje neginčijamai įrodyta, jog būtent A. K. savo neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajai 900 Eur žalą, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, pagrįstai patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisė jai iš A. K. 900 Eur turtinei žalai atlyginti. Sutikti, kad priteista suma yra neproporcingai didelė, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

15. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad turto sugadinimas nukentėjusiajai sukėlė tik trumpalaikę kelių dienų nemigą ir nesaugumo jausmą bei vadovaudamasis neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 200 Eur. Neabejotina, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusioji nebegalėjo naudotis savo turtu – įsigytomis vaizdo stebėjimo kameromis, todėl nukentėjusioji patyrė nepatogumų, o turto sugadinimo būdas – šaudant pneumatiniu šautuvu, demonstratyviai nulaužiant vaizdo stebėjimo kamerą ir ją metant į sieną, nukentėjusiajai sukėlė nesaugumo jausmą, trumpalaikius miego sutrikimus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jokių motyvų dėl neturtinės žalos dydžio nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, vadovaudamasis bylos įrodymais, teisės aktų nuostatomis ir nenukrypo nuo teismų praktikos.

17. Apibendrindama visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.