Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros, paskiriant šiuos įpareigojimus: per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą, viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai per 3 mėnesių laikotarpį išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš J. S. priteista 725,37 Eur turtinei žalai atlyginti ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat š J. S. J. S. priteista 600 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu tarp 2022 m. birželio 3 d. 18.20 val. ir 2022 m. birželio 4 d. 16.00 val. priėjęs prie garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčio J. S. priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia subraižė ir taip apgadino minėto automobilio kairės pusės galines ir priekines dureles bei sparną, padarydamas J. S. 725,37 eurų turtinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog J. S. kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos nukentėjusiosios J. S., liudytojo A. S. parodymais, iš dalies paties J. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi jie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo. Todėl pagrįstai laikytini J. S. kaltės įrodymais.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. S. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo J. S. išteisinti tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei atmesti civilinį ieškinį, panaikinti visas J. S. atžvilgiu taikomas procesinės prievartos priemone, nepriteisti iš jo proceso išlaidų.

3.1. Skunde gynėjas visų pirma nurodo, kad BK 187 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, tuo tarpu visos šios bylos procese J. S. nei žodžiu, nei raštu nereikalavo traukti baudžiamojon atsakomybėn būtent J. S.. Gynėjo nuomone, paties civilinio ieškinio padavimas vėlesnėse proceso stadijose, civiliniu atsakovu įvardijant J. S., šiuo atveju niekaip nekompensuoja paminėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų realizavimo. J. S. yra pilnametė, neturi neįgalumo, trukdančio jai pačiai realizuoti savo teises. Byloje nėra jokių priežasčių, kodėl turėtų būti pateisinama prokuroro invazija reiškiant kaltinimą būtent J. S..

3.2. Toliau skunde teigiama, jog nebuvo nustatytas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos įvykis. Pati nukentėjusioji nenurodė tą nusikalstamos veikos įvykį buvus. Byloje nėra ir jokių kitų subjektyvaus pobūdžio įrodymų (liudytojų parodymai ar pan.), kurie tą tariamos nusikalstamos veikos įvykį patvirtintų. Paties kaltinime tariamo nusikalstamos veikos įvykio nepatvirtino net ir specialistas, išsamiai ištyręs byloje esantį vaizdo įrašą ir davęs atitinkamą specialisto išvadą. Kita vertus, byloje nustatyta ta esminiai reikšminga aplinkybė, jog nukentėjusioji, prieš aptikdama įbrėžimą savo automobilio šone, buvo nuvykusi į automobilių plovyklą. Nepaisant to, jog automobiliai būna apibraižomi plovyklose, šioje byloje netirta, kurioje konkrečiai automobilių plovykloje nukentėjusioji plovė automobilį, neišreikalauti atitinkami vaizdo įrašai iš tos plovyklos apie tai, kokiame stovyje nukentėjusiosios automobilis atvyko į tą plovyklą ir kokiame stovyje išvyko iš jos. Dažnoje automobilių plovykloje vaizdo stebėjimo kameros įrengtos. Gynėjo nuomone, minėtų įrodymų rinkimo, tyrimo veiksmų būtinumo nepaneigia tai, jog pati nukentėjusioji teigia nepastebėjusi įbraukimo plovykloje, nurodo jo nebuvus paskutinį kartą pastatant ir paliekant automobilį prie garažų. Taip pat gynėjas pastebi, kad nukentėjusioji yra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai yra išimtinai subjektyvus įrodymų šaltinis – žmogus gali dėl daugybės priežasčių klysti, nepastebėti savalaikiai kurių nors aplinkybių bei pan.

3.3. Taip pat skunde teigiama, jog netgi jei nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas kaltinime tariamu būdu, byloje neįrodyta, kad tai padarė J. S.. Jis šios bylos procese nuosekliai bei įtikinamai ginčijo ir ginčija kaltę, davė išsamius parodymus, atsakė į visus teisėjos ir kitų proceso dalyvių klausimus. Nuteistasis paaiškino, kodėl jis praėjo pro tą vietą, kurioje prie garažų stovėjo nukentėjusiosios automobilis (tačiau praėjo atokiau nuo automobilio). Parodė, jog jis neturėjo jokio motyvo, tikslo gadinti nukentėjusiosios automobilį ir to nedarė. Kaip jau minėta, nukentėjusioji taip pat tiesiogiai nekaltina paties J. S.. Advokato įsitikinimu, byloje nėra jokių ne tik subjektyvaus, bet ir objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. S. kaltinime tariamu ar kokiu nors kitu būdu būtų apgadinęs nukentėjusiosios automobilį. Nėra jokių įvykio liudytojų, o vaizdo įrašą ištyrę ekspertai nepatvirtino, kad jame būtų matoma, jog nukentėjusiosios automobilis apgadinamas. Juo labiau, nepatvirtino, jog tą apgadinimą padarė būtent vaizdo įraše matomas atokiau nuo automobilio praeinantis žmogus. Šiame kontekste gynėjas taip pat pažymi, jog nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje gali būti padaroma tik tyčia. Taigi, tokiu atveju byloje yra būtina nustatinėti ir kaltinamojo veiksmų tikslus, motyvus jam inkriminuojamo įvykio metu, t. y., turėjo ar neturėjo siekį J. S. įvykdyti tą tariamą nusikaltimą. Tuo tarpu šioje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, apie tai, kad J. S. būtų turėjęs bent kokį tikslą, motyvą, siekį daryti kaltinime nurodomą nusikalstamą veiką. Vien tos aplinkybės, jog nukentėjusioji ar jos sutuoktinis, t. y. J. S. brolis, jau ilgoką laiką nebendravo tarpusavyje, niekaip nesuponuoja J. S. tikslų, motyvų gadinti nukentėjusiosios automobilį.

3.4. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta skunde, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies normas, įvertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendį pagrindė prielaidomis. Taip pat jis nesiėmė atitinkamų baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytų priemonių dėl šios bylos išsamaus išnagrinėjimo, dėl ko byla liko ištirta ir išnagrinėta esminiai nepilnai.

3.5. Dar skunde nurodoma, jog kadangi byloje turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys turėjo ir turi būti atmestas. Taip pat iš J. S. nepriteistinos jokios procesinės išlaidos.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžio pateikė J. S. gynėjas, kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, prašo apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat gynėjas teigia, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. S. priklausančio turto sugadinimo šiuo atveju buvo pradėtas pažeidžiant BPK nuostatas. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl J. S. kaltės

6. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamas objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimas J. S. veiksmuose. Gynėjas teigia, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiosios turtą – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu metu, vietoje bei būdu apgadino būtent jo ginamas J. S.. Ir apskritai byloje nėra nustatyta, jog J. S. priklausančios transporto priemonės kairės pusės galinės ir priekinės durelės bei sparnas buvo tyčia subraižyti laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 3 d. 18.20 val. iki 2022 m. birželio 4 d. 16.00 val., kuomet automobilis stovėjo garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, priešingas išvadas apylinkės teismas padarė dėl netinkamo baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, savo kaltę apgadinus nukentėjusiosios automobilį nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai neigė ir pats J. S.. Jis paaiškino, jog nors pro savo brolienės, t. y. J. S., automobilį (o būtent kairę jo pusę) kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo praėjęs, tačiau jo nesubraižė, neturėjo jokio motyvo bei tikslo taip pasielgti. Nuteistasis taip pat parodė, jog pro nukentėjusiosios automobilį praėjo, nes ėjo pasiimti akrilo pistoletą, kurį draugas buvo palikęs ant vandens statinės.

7. Nuteistojo nurodyta analizuojamo įvykio versija dėl jo nedalyvavimo padarant BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat jo gynėjo pateikta versija, kad nukentėjusiosios automobilis galėjo būti apgadintas kitu laiku bei vietoje – automobilių plovykloje, kurios paslaugas J. S. nurodė naudojusi penktadienį (kas turėjo būti 2022 m. birželio 2 d.), dar prieš jį pastatant garažų masyve, yra patikimai paneigtos byloje surinktų leistinų, patikimų ir su konkrečiai šioje byloje analizuojama nusikalstama veika susijusių duomenų visuma.

8. Tai, kad J. S. priklausantis automobilis nebuvo subraižytas kitomis aplinkybėmis, nei jos yra nurodytos kaltinime, patvirtina nukentėjusiosios bei jos sutuoktinio A. S. parodymai, kuriais pagrindo nesivadovauti aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia. Apklausiama teisme nukentėjusioji parodė, jog penktadienį (2022 m. birželio 2 d.) ji nusiplovusi automobilį atvyko į kaltinime nurodytą garažų masyvą, kur jį paliko stovėti. Nuo penktadienio iki sekmadienio (2022 m. birželio 4 d.) automobilis nebuvo judinamas. Sekmadienį, apie 13 val. jos sutuoktinis sėdo į šalia jos transporto priemonę pastatytą savo automobilį, jokių apgadinimų nepastebėjo. Grįžęs apie 16.00 val., jis jau pamatė, kad jos automobilis subraižytas. Nukentėjusioji taip pat kategoriškai patvirtino pirmosios instancijos teismui, jog, kuomet paliko automobilį stovėti prie garažų, jis nebuvo subraižytas. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. S. analogiškai nurodė, jog 2022 m. birželio 4 d. apie 11 val. išvažinėjo iš garažų, kuriame stovėjo ir jo žmonos automobilis, išvažiuodamas tikrai matė sutuoktinės automobilio kairę pusę ir jokių brėžimo žymių ant jo nebuvo. Tuo tarpu grįžęs apie 17 val., statydamas automobilį į tą pačią vietą, jis jau pastebėjo, kad žmonos automobilio visas šonas yra „šviežiai“ nubrauktas. Taip pat jis parodė, kad perbraukęs pirštu per tą įbrėžimą matė, kad jis yra „šviežias“, nes buvo dažų dulkės.

9. Taigi, tiek nukentėjusioji, tiek liudytoju apklaustas jos sutuoktinis vienodai parodė, kad po to, kai automobilis buvo nuplautas plovykloje, jokių įbrėžimų nei vienas jų nematė. Gynėjas skunde kelia abejonę, kad automobilių plovykloje padarytų apgadinimų J. S. bei jos vyras A. S. tiesiog galėjo nepastebėti. Tačiau toks argumentas yra pagrįstas išimtinai advokato subjektyviu samprotavimu, prielaidomis, kurios naudingos jo ginamajam, o ne konkrečiais duomenimis. Pažymėtina, jog nukentėjusiajai ir minėtam liudytojui jokių abejonių dėl to, kad automobilis galėjo būti apgadintas plovykloje, nekilo, jie jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškiai nurodė, jog jis buvo subraižytas būtent tuo metu, kai stovėjo garažų masyve, iki tol jokių apgadinimų nei vienas jų nepastebėjo. Apskritai šių asmenų parodymai buvo nuoseklūs, aiškūs ir detalūs viso baudžiamojo proceso metu. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apgadinimai buvo tokie ženklūs (ištisinis linijos formos įbrėžimas, einantis nuo automobilio priekinio kairės pusės sparno per abejas kairės pusės dureles), kad jie tikrai turėjo būti lengvai pastebimi. Versiją, kad automobilis buvo apgadintas jį beplaunant, taip pat leidžia atmesti liudytojo A. S. nurodyta aplinkybė, kad jis pirštu perbraukė per įbrėžimą ir ant jo liko dažų dulkės, kas, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tik patvirtina, kad būtent plovykloje automobilis negalėjo būti apgadintas, nes dažai tiesiog būtų nusiplovę.

10. Sutiktina su gynėju, jog nukentėjusioji yra iš dalies suinteresuota šios bylos baigtimi, kadangi ji siekia, jog jai padaryti nuostoliai būtų atlyginti. Tačiau vien tai nesudaro pagrindo jos parodymus laikyti nepatikimais ir (ar) melagingais. Paminėtina, jog nukentėjusioji, pranešdama apie padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo įstaigai, nenurodė jokio konkretaus asmens, kurį įtaria jos padarymu, o reikalauti turtinės žalos atlyginimo dėl paslaugos teikimo metu apgadintos transporto priemonės ji turėjo teisę ir iš ją suteikusios bendrovės. Be to, J. S. ir jos sutuoktinis žinojo, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, ir neabejotina, jog suvokė, kad jų nurodyta informacija dėl automobilio apgadinimo būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje gali būti lengvai patikrinta. Todėl nėra jokio pagrindo daryti net menkiausios prielaidos, kad paaiškinusi, jog automobilis buvo apgadintas ne kur kitur, o stovint garažų masyve, nukentėjusioji nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, ir taip pasielgė dėl noro nepagrįstai pasipelnyti.

11. Apibendrinat tai, kas išdėstyta šios nutarties 7-10 punktuose, konstatuojama, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, faktinė aplinkybė, kad J. S. automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo tyčia apgadintas kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytoje vietoje, yra visiškai įrodyta, nepaisant to, kad byloje nebuvo nustatyti ir apklausti asmenys, kurie tiesiogiai matė (jei tokių asmenų apskritai buvo) šį įvykį, taip pat vaizdų tyrimo teismo eksperto kvalifikaciją bei ilgą ekspertinio darbo stažą turinčiam asmeniui, ištyrus vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas nagrinėjamas įvykis, buvo konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, ar mechaniniai pažeidimai ant kairiojo automobilio „Mercedes-Benz“ šono atsirado dėl vaizdo įraše užfiksuoto asmens, kuris eidamas šalia nukentėjusiosios automobilio laikė dešinę ranką ištiesęs link jo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog teisingą teismo nuosprendžio, nutarties priėmimą lemia pirmiausia ne įrodinėjimo proceso apimtis, o turimų įrodymų pakankamumas. Šiuo atveju nukentėjusiosios bei liudytojo nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys parodymai, kuriuos taip pat papildo ir rašytiniai bylos duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, specialisto išvada, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, asmens apžiūros protokolas, yra pakankami duomenys konstatuoti kada, kur ir kokiu būdu buvo apgadinta transporto priemonė – automobilis „Mercedes-Benz“.

12. Paminėti duomenys, sujungus juos į vientisą loginę grandinę, patvirtina ir tai, kad automobilis buvo apgadintas ne kokio nors kito asmens, bet būtent J. S.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose nusikaltimo vieta fiksuota laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 2 d. 18.20 val. (diena ir valanda, kuomet nukentėjusioji parodė pastačiusi neapgadintą automobilį garažų masyve) iki 2022 m. birželio 4 d. 16.00 val. (diena ir valanda, kuomet buvo pastebėta, jog turtas yra apgadintas). Liudytoja apklausta pareigūnė P. G. parodė teismui, kad ji šioje byloje atliko procesinius veiksmus, tame tarpe ir peržiūrėjo iš įvykio vietos pateiktus vaizdo įrašus. Peržiūrėjus visus šiuos įrašus, įtarimų sukėlė vienintelis asmuo, nes tik jis buvo priėjęs prie automobilio „Mercedes-Benz“, kiti asmenys buvo fiksuoti toliau nuo jo. Kaip buvo nustatyta vėliau ir ko niekada neginčijo ir pats nuteistasis, šis arčiausiai apgadinto turto laikotarpiu, kuriuo jis buvo apgadintas, praėjęs asmuo buvo būtent J. S.. Nuteistasis praėjo būtent pro kairę automobilio pusę, t. y. tą pusę, kuri ir buvo subraižyta. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-235(22) konstatuota, kad subjektas, t. y. J. S. (teisėjų kolegijos pastaba), eidamas šalia automobilio laiko dešinę ranką ištiesęs link automobilio, apeidamas automobilį pro priekinį kairįjį sparną dešinės rankos plaštaką laiko apytiksliai tame pačiame aukštyje kaip ir skaitmeniniuose atvaizduose užfiksuoti mechaniniai pažeidimai ant automobilio kairiojo priekinio sparno. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad vaizdo įrašas yra ištisas, montažo, trynimo požymių nepastebėta. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis, tyrimo metu ir teisme neigė, kad eidamas pro J. S. automobilį, turėjęs dešinėje rankoje kokius tai daiktus, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog atėjęs nuo J. S. automobilio prie savo automobilio, J. S. dešinėje rankoje laiko metalinį(ius) daiktą(us), panašų (ius) į automobilio raktus, kas leidžia kolegijai daryti išvadą, jog būtent šiuo daiktu nuteistasis ir padarė J. S. automobilio sugadinimus.

13. Ankstesnėje pastraipoje aptarti objektyvūs rašytiniai duomenys, dėl kurių patikimumo abejonių gynyba nekelia, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinime nurodytas J. S. automobilis galėjo būti apgadintas vienintelio asmens – J. S., kadangi jokie kiti asmenys, apart nuteistojo, pro jį tuo laikotarpiu, kai jis buvo subraižytas, nepraėjo tokiu atstumu, kuris būtų užtektinas padaryti pažeidimus. Jis taip pat ėjo pro sugadintą automobilio pusę, buvo ištiesęs būtent tą ranką, su kuria buvo patogiau perbrėžti tiek priekines, tiek galines automobilio dureles ir sparną, bei ranką laikė apytiksliai tame pačiame aukštyje, kuriame ir buvo užfiksuoti pažeidimai. Visi šie duomenys yra pakankami pagrįsti būtent nuteistojo kaltę apgadinus nukentėjusiosios automobilį. Šių duomenų bei remiantis jais daromų išvadų teisingumo niekaip nepaneigia tas faktas, kad jokie asmenys nepaliudijo matę automobilio apgadinimo procesą ir kas konkrečiai jį apgadino, kaip ir tai, kad vaizdo kameros, įrengtos įvykio vietoje, vaizdą fiksavo ne tokiu rakursu, kuriame būtų aiškiai užfiksuota, ar dešinėje rankoje J. S. laikė kokį nors įrankį, kuriuo galėjo padaryti automobilio pažeidimus, ir ar jis šiuo daiktu iš tiesų perbraukė automobilio kairės pusės priekines ir galines dureles bei sparną.

14. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip pat pastebi, jog nuteistasis taip ir nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl jis ėjo pro brolienės transporto priemonę. Nors teigė, kad ėjo pasiimti įrankio, kuris neva buvo paliktas prie garažo ant vandens statinės, tačiau iš garažų masyvo plano matyti, kad nuteistojo garažas buvo ne toje vietoje, kur buvo pastatytas nukentėjusiosios automobilis, o priešingoje pusėje, ir tam, kad iki jo nueiti, o tuo labiau grįžti nuo savo garažo iki pastatyto savo automobilio, nebuvo būtina eiti pro J. S. automobilį. Iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašo matyti, kad J. S. nueina link savo garažo, tačiau grįžta nuo jo ne iš tos pusės, kur jam nueiti atstumas būtų trumpesnis ir patogesnis, t. y. ne iš kairės žiūrint į vaizdą ekrane (kur buvo matomas nueinantis), o iš dešinės, t. y. apeina dar dalį garažų masyvo.

15. Remiantis nukentėjusiosios bei jos sutuoktinio parodymais, taip pat ir J. S. parodymais, ar kokiais kitais duomenimis iš tiesų nebuvo nustatyta, jog prieš pat nusikalstamos veikos padarymą šie asmenys būtų konfliktavę, taip pat nenustatyta jokių kitų reikšmingų priežasčių, dėl kurių nuteistasis galėjo taip pasielgti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už turto sunaikinimą ar sugadinimą ir nebūtina nustatinėti tikslo bei motyvo, kadangi šie požymiai nėra įtraukti į šios nusikalstamos veikos sudėtį. Dažnu atveju tikslo ar motyvo turėjimas gali padėti paaiškinti kodėl asmuo pasirinko tokį elgesio modelį, tačiau šių aplinkybių nenustatymas nešalina asmens atsakomybės ir nepaneigia surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Kita vertus, iš nukentėjusiosios, liudytojo bei nuteistojo parodymų matyti, kad, nepaisant to, jog J. S. bei A. S. yra labai artimi giminaičiai – broliai, jie tarpusavyje bei J. S. su nukentėjusiąja pastaruosius 2-3 metus nebendrauja, netgi nepasisveikina, Tai vis tik leidžia manyti, jog tam tikrų nesutarimų, jei ir ne stiprių konfliktų, tarp nuteistojo bei jo brolio ir jo sutuoktinės, ar bent vieno iš jų, praeityje būta, ir būtent jausdamas dėl jų nuoskaudas, pyktį ar kitas neigiamas emocijas, J. S. spontaniškai ar iš anksto tai apgalvojęs sumanė tokiu būdu brolio šeimai pakenkti.

16. Apibendrinant konstatuojama, jog ne tik subjektyvaus pobūdžio įrodymai – nukentėjusiosios bei jos vyro parodymai, bet ir aptarti objektyvūs rašytiniai bylos duomenys patvirtina J. S. įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą. Dėl apgadintų automobilio durelių bei sparno nukentėjusioji patyrė žalos, kuri vertinama 725,37 Eur, dėl ko veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistojo veikoje yra ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia, kadangi būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo jis neabejotinai suvokė, kad dėl jo veiksmų – braukimo per automobilį aštriu daiktu, automobilis bus apgadintas ir tuo bus padaryta žala savininkui, to norėjo ir siekė, nes braukimas ištisinis, sugadintos net trys automobilio dalys – sparnas ir dvejos durelės.

17. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. S. veiksmuose yra visi būtini BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Todėl tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą išteisinti J. S. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nėra pagrindo. Nuteistojo gynėjo argumentai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nesant ne tik J. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, bet ir įrodymų, kad automobilis apskritai buvo apgadintas tyčia, bei netinkamo jų vertinimo, ar neišsamaus bylos ištyrimo, nepasitvirtino. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK normas ar nesiėmė visų būtinų veiksmų nustatyti šioje byloje tiesą. O vien nuteistajam bei jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

18. Kadangi profesionalaus teisininko rengtame apeliaciniame skunde neginčijami nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, jos teisė reikalauti žalos atlyginimo, kylančio iš delikto, tik teigiama, kad civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, nes nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, kas buvo paneigta, dėl tos pačios priežasties neva turėjo būti nepriteistos ir proceso išlaidos J. S. naudai, kurių dydis ir pagrindas jas priteisti, vėl gi, skunde neginčijami, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

19. Advokatas taip pat neformuoja alternatyvaus prašymo – pakeisti nuteistajam skirtą bausmę, jei apkaltinamasis nuosprendis būtų paliktas galioti. Atsižvelgiant į tai bei jau paminėtas BPK 320 straipsnio nuostatas, pagal kurias, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas taip pat neanalizuoja skundžiamo nuosprendžio J. S. paskirtos bausmės aspektu.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pažeidžiant BPK nuostatas

20. Kaip jau buvo paminėta, advokatas skunde taip pat nurodo, jog ikiteisminis tyrimas dėl J. S. turto apgadinimo buvo pradėtas pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas, kadangi nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu kokia nors forma nereikalavo traukti baudžiamojon atsakomybėn būtent J. S..

21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnis). Gynėjas yra teisus, jog BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. BPK 167 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 148¹ straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-628/2018).

22. Iš aukštesnėje pastraipoje išdėstyto reglamentavimo matyti, jog J. S. inkriminuotas nusikaltimas patenka į sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas. Tačiau pažymėtina, jog nei BPK 167 straipsnyje, nei kokiame nors kitame BPK straipsnyje ar kitame teisės akte, nėra nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas dėl aukščiau išvardintų veikų, gali būti pradėtas ir tęsiamas tik tada, kai nukentėjusysis nurodo konkretų asmenį, kurį įtaria nusikalstamos veikos padarymu, ir prašo tyrimą pradėti būtent šio asmens atžvilgiu. Sprendžiant, ar ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų pradėtas esant įstatyme numatytam pagrindui, esminė reikšminga aplinkybė yra tik tai, ar nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas išreiškė valią (ji gali būti išreiškiama įvairiomis formomis) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

23. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji 2022 m. birželio 4 d. 17.41 val. pateikė pranešimą policijai per ePolicija savitarnos portalą, kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 3 d. 18.20 val. iki 2022 m. birželio 4 d. 16 val. privačioje garažų teritorijoje, (duomenys neskelbtini), aštriu daiktu buvo apgadintos jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) durys ir priekinis sparnas (1 t., b. l. 30–43). Po keleto dienų J. S. taip pat atvyko į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veikos skyrių, kuriame iš esmės nurodė tapačias aplinkybes bei prašė pradėti tyrimą ir nustatyti kaltus asmenis, įpareigojant juos atlyginti žalą, patirtą dėl apgadinto automobilio (1 t., b. l. 15–24). 2022 m. birželio 14 d. paminėto policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas surašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šio įvykio pagal požymius nusikaltimo, nurodyto BK 187 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1-2).

24. Bylos duomenys ir aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad būtent pagal nukentėjusiosios J. S. pareiškimą bei jos nurodytas aplinkybes dėl apgadinto jos turto buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju nukentėjusiosios išreikšta valia atitinka įstatymo keliamus reikalavimus – ji pateikė vieną iš BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, kuriame pateikė informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kas yra vada (pagrindas) pradėti ikiteisminį tyrimą. To pagrindu buvo surašyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, apie tai pranešta prokurorui. Taigi pagrindas, t. y. nukentėjusiosios pareiškimas, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. S. inkriminuotos veikos buvo. Tyrimas buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 166, 167 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pradžią bei ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis), o taip pat ir BK 187 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Gynėjo argumentas, jog tyrimas pradėtas pažeidžiant BPK nuostatas, nes nukentėjusioji šiuo atveju neprašė tyrimo pradėti būtent J. S. atžvilgiu, nėra paremtas įstatymo nuostatomis ar teismine praktika.

25. Nustačiusi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant nukentėjusiosios pareiškimui, nepažeidžiant pirmiau nurodytų BPK normų, t. y. teisėtai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo ne tik priimti J. S. atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio, bet ir nutraukti bylą remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

nuteistojo J. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.