Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. S., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba dekoratoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. laikotarpiu tarp 2022 m. birželio 3 d. 18.20 val. ir 2022 m. birželio 4 d. 16.00 val. priėjęs prie garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčio J. S. priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia subraižė ir taip apgadino minėto automobilio kairės pusės galines ir priekines dureles bei sparną, padarydamas J. S. 725.37 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. S. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad pro automobilį praėjo, yra vaizdo įrašas, tačiau jo nesubraižė, tokio tikslo neturėjo. Tuo metu ėjo pasiimti akrilo pistoletą, kurį draugas buvo palikęs ant vandens statinės. Pasiėmęs tą pistoletą grįžo į automobilį ir išvažiavo. Statinė, nuo kurios paėmė pistoletą, buvo priešingoje garažų pusėje nei stovėjo nukentėjusiosios automobilis, prie sienos. Praėjo pro nukentėjusiosios automobilio kairę pusę, ne pro kitą pusę nėjo praeiti. Praeidamas daiktą laikė kairėje rankoje, dešinėje nieko neturėjo. Ten stovėjo brolio šeimos automobiliai. Su brolio šeima santykių nepalaiko jau apie 2,5 metų. Jis pats ant jų nepyksta, ar jie pyksta ant jo, nežino. Jo paties automobilio rakteliai tuo metu buvo automobilyje, be to raktas plastmasinis. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad kaltinamasi yra jos vyro brolis, kartu negyvena. Penktadienį ji automobilį, kuris yra mėlynas perlamutrinės spalvos, plovė plovykloje, o baigė išsivalyti prie garažų ir ten jį penktadienį paliko. Nuo penktadienio iki sekmadienio automobilis nebuvo judinamas. Mašiną paliko nenubrėžtą. Sekmadienį apie 13.00 val. sutuoktinis sėdo į šalia jos automobilio pastatytą savo automobilį ir nubraižymo nebuvo. Jis visą laiką apžiūri jos automobilį. Grįžęs apie 16.00 val. savo automobilį pastatė atgal ir pamatė, kad jos automobilis įbrėžtas, klausė jos, kur ji važiavo ir ar matė, kas nutiko jos automobiliui. Ji pasakė, kad niekur nebuvo išvažiavusi. Tada paskambino policijai. Buvo apgadintas visas vairuotojo pusės šonas – abejos durelės, sparnas. Buvo ištisinis brūkšnys. Kadangi vyras nusimano, jis sakė, kad tai šviežias įbrėžimas, ten nebuvo nė dulkelės. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį atlyginti. Pradinėje sąmatoje nurodyta mažesnė suma, tačiau kai jau ėjo tvarkyti pateikė didesnę sąmatą. Automobilio dar nesusitvarkė. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad visą tą laiką nervinosi, nemalonu, kad tokie dalykai ne iš svetimo žmogaus, o iš giminės. Pamačius automobilį, visa tai prisimena. Anksčiau su vyro broliu bendravo, tačiau prieš 2,5 metų jų santykiai nutrūko, atsikraustęs į (duomenys neskelbtini) jis nebesisveikindavo, jokių papildomų konfliktų tarp jų nėra buvę.

Liudytojas A. S. parodė, kad yra kaltinamojo brolis, nukentėjusioji yra jo sutuoktinė. Apie 11.00 val. atėjo važiuoti su savo automobiliu, kuris buvo pastatytas šalia žmonos automobilio, tik priešinga kryptimi. Žmonos automobilis stovėjo galu į garažus, o jo automobilis priekiu, tik toje vietoje jau garažų sienos nebuvo. Važiuodamas automobiliu atbulas tikrai matė kairę žmonos automobilio pusę. Grįžęs apie 17.00 val. statydamas į tą pačią vietą savo automobilį pamatė, kad žmonos automobilio visas šonas šviežiai nubrauktas – kairės pusė priekinis sparnas, priekinės ir galinės durys. Perbraukęs pirštu per tą įbrėžimą, matė, kad įbrėžimas šviežias, nes buvo dažų dulkės. Tada paskambino žmonai, klausė, kur ji buvo, kad mašina nubraukta ir kodėl jam nieko nesako. Žmona sakė, kad ji niekur nebuvo išvažiavusi, mažino kaip stovėjo taip ir stovi. Tada liepė jai eiti į garažą, skambinti pirmininkui ir policijai, kad būtų peržiūrėtos kameros, nes jis ruošėsi išvykti su tralu. Vaizdo įraše, kurį peržiūrėjo pas tyrėją, pamatė, jog pro automobilį praėjo vyras, kurį jis atpažino kaip savo brolį, kuris eidamas kažką rankoje nešėsi, matė, kad vienu momentu lyg iš vienos rankos į kitą perėmė raktelius.

Liudytoja P. G. parodė, kad ji šioje byloje atliko procesinius veiksmus – ji priėmė pareiškimą, apklausė pareiškėją, surašė vaizdo įrašų apžiūros ir įvykio vietos apžiūros protokolą. Buvo pateikta apie 40 vaizdo įrašų. Vaizdo įrašų trukmė buvo po 1 val., įrašai buvo kelių dienų Ji pati juos visus peržiūrėjo. Pirminės apžiūros metu esminių aplinkybių nebuvo užfiksuota, tačiau dar kartą peržiūrėjus su vyr. tyrėja, buvo užfiksuotas įtarimų sukėlęs asmuo, nes tas asmuo buvo priėjęs prie automobilio, kituose įrašuose asmenys užfiksuoti toliau nuo automobilio.

Iš 2022 m. birželio 4 d. pareiškėjo parodymų protokolo 2022 m. birželio 7 d. protokolo – pareiškimo matyti, jog pranešta apie tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 3 d. 18.20 val. iki 2022 m. birželio 4 d. 16 val. privačioje garažų teritorijoje, (duomenys neskelbtini), aštriu daiktu apgadintas J. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės kėbulas. Automobilis Kasko draudimu nedraustas. Liudytojų, įtariamųjų neturi. Padarytą žalą vertina 1500 Eur. Policijos prašo pradėti tyrimą ir nustatyti kaltus asmenis, įpareigojant juos atlyginti padarytą žalą dėl apgadinto automobilio. Pridėtos fotonuotraukos, kuriuose matosi aiškūs, ryškūs apgadinimai – brėžimo žymė. (1 t., b. l. 15–24, 30–43).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – garažų teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 44–50).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė 2022 m. lapkričio 23 d. UAB „Autofortas“ remonto pasiūlymą, iš kurio matyti, kad automobilio kairės pusės apgadinimų remontas kainuos 725,37 eur (1 t., b. l. 83–89).

Iš 2022 m. birželio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. L. pateikė vaizdo įrašus (1 t., b. l. 56).

Iš 2022 m. liepos 18 d. – 2022 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. L. pateikti vaizdo įrašai, iš viso 48 failai. Vaizdo įraše „NVR_ch1_main_20220604120000_20220604130000.mp4“ matyti, kaip 2022 m. birželio 4 d. garažų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje stovi automobiliai. Prie pilkos spalvos „Chrysler T&C“ modelio automobilio prieina moteris ir vyras (galimai J. S.). Vyras atidaręs automobilio dešinės pusės priekines duris į automobilį pasideda turimus daiktus ir uždaro automobilio duris bei apeina automobilį. Tada, nuėjęs už automobilio, paeina kelis metrus ir pasuka į vieną iš takų tarp garažų. Po to minėtas vyras pastebimas prie automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi tako tarp garažų gale, vyras praeina pro minėto automobilio kairį šoną nuo automobilio galo iki automobilio priekio. Vaizdo įraše matyti, kad minėtas vyriškis savo dešinėje rankoje laiko galimai metalinį daiktą (galimai raktus), kairėje rankoje neša kažkokį daiktą bei grįžta prie pilkos spalvos „Chrysler T&C“ modelio automobilio, įsėda į minėtą automobilį ir išvažiuoja iš garažų teritorijos (1 t., b. l. 62–68, 172).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-235 (22) nurodyta, jog subjektas eidamas šalia automobilio laiko dešinę ranką ištiesęs link automobilio, apeidamas automobilį pro priekinį kairįjį sparną dešinės rankos plaštaką laiko apytiksliai tame pačiame aukštyje kaip ir skaitmeniniuose atvaizduose užfiksuoti mechaniniai pažeidimai ant automobilio kairiojo priekinio sparno. Išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateikta skaitmeninė vaizdo byla „NVR_ch1_main_20220604120000_2022-0604130000.mp4“ yra dalinai tinkama atlikti vaizdų tyrimus. Pateikta tyrimui skaitmeninė vaizdo byla „NVR_ch1_main_20220604120000_2022-0604130000.mp4“ yra ištisinė, montažo, trynimo požymių nenustatyta. Skaitmeniniais filtrais apdorotas vaizdo bylos epizodas, epizodo kadrų atvaizdai įrašyti į optinę duomenų laikmeną. Tikėtina, kad objektas užfiksuotas subjekto kairėje rankoje yra pistoletas hermetikams. Dėl skaitmeninės vaizdo bylos fiksavimo techninių charakteristikų ir aplinkybių nustatyti, ar subjektas dešinėje rankoje laiko kokį nors objektą, nėra galimybės. Nustatyti, ar mechaniniai pažeidimai ant kairiojo automobilio šono atsirado dėl fiksuojamo subjekto veiksmų, nėra galimybės (1 t., b. l. 77–80).

Iš garažų, esančių (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad J. S. garažas yra Nr. 61. (1 t., b. l. 90–91).

Iš Asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta J. S. apžiūra, nustatyta, kad jo ūgis 201 cm, atstumas tarp pastarojo pirštų galų ir grindinio yra 90 cm (1 t., b. l. 92–97).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai J. S. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis tyčia sugadinus nukentėjusiosios J. S. automobilį, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos nukentėjusiosios J. S., liudytojo A. S. parodymais, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Byloje įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiosios J. S. ir jos sutuoktinio A. S. parodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 3 d. pavakarės iki 2022 m. birželio 4 d. 16.00 val. buvo tyčia apgadintas – subraižytas, J. S. priklausantis automobilis Mercedes – Benz, stovėjęs garažų masyve (duomenys neskelbtini). Apgadinimai – ištisinis linijos formos įbrėžimas, einantis nuo automobilio priekinio kairės pusės sparno per abejas kairės pusės dureles užfiksuotas apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose. Tiek nukentėjusioji J. S., tiek ir A. S. vienodai parodė, kad penktadienį automobilis buvo išvalytas ir paliktas stovėti garažų masyve, tą dieną apgadinimų nebuvo. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes neabejotina, jog automobilį plovę asmenys tokius aiškius įbrėžimus, užfiksuotus apžiūros protokole, būtų iš karto pastebėję. Be to, A. S. parodė, jog sekmadienį, išvažiuodamas savo automobiliu gerai matė žmonos automobilio kairę pusę, apgadinimų nepastebėjo, juos pastebėjo tik grįžęs vakarop atgal į tą pačią vietą statydamas savo automobilį ir iš karto paskambino žmonai bei po to apie įvykį buvo pranešta policijai. J. S. patvirtino, jog ji, palikusi penktadienį automobilį, savaitgalį juo nesinaudojo, išvažiavusi nebuvo, iki kol vyras paskambinęs pranešė, kad jos automobilis apgadintas. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai stovėjo garažų masyve savaitgalį. Be to, A. S. patikrino ar įbrėžimas nėra senas, įsitikino, kad įbrėžimas šviežias, nes prabraukus pirštu buvo dažų dulkės. Tai tik patvirtina, jog automobilis plovykloje negalėjo būti apgadintas.

Garažų vaizdo stebėjimo kamerose užfiksuota, kad inkriminuojamu laikotarpiu vienintelis pro nukentėjusiosios kairės pusės automobilį praėjęs asmuo buvo J. S.. Be to, užfiksuota, kad jis praeidamas pro automobilį rankose turėjo ir įrankį – pistoletą, skirtą purkšti hermetiką. J. S., peržiūrėjus vaizdo įrašą, neneigė, kad jame yra jis užfiksuotas, taip pat neneigė, kad jis ėjo pro automobilio kairę pusę, neneigė, kad jis nešėsi įrankį, tačiau neigė, kad tai jis apgadino automobilį. Vis dėl to, įvertinęs visus surinktus įrodymu, nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, kad automobilis buvo apgadintas būtent tuo laikotarpiu, kai savaitgalį stovėjo garažų masyve, t. y., kai pro jį praėjo kaltinamasis, kad apgadinimas šviežias, kad vaizdo įrašuose nebuvo užfiksuota kitų asmenų, praėjusių arti šio automobilio, tokius kaltinamojo parodymus vertina, kaip siekį išvengti atsakomybės ir jo gynybinę versiją.

J. S. teigė, kad pro automobilį ėjo pasiimti įrankio, kuris neva buvo paliktas prie garažo ant vandens statinės, tačiau iš garažų masyvo plano matyti, kad J. S. garažas buvo ne toje vietoje, kur buvo pastatytas nukentėjusiosios automobilis, o priešingoje pusėje ir tam, kad iki jo nueiti, o tuo labiau grįžti nuo savo garažo iki pastatyto savo automobilio nebuvo būtina eiti pro J. S. automobilį. Iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašo matyti, kad J. S. nueina link savo garažo, tačiau grįžta nuo jo ne iš tos pusės, kur jam nueiti atstumas būtų trumpesnis ir patogesnis, t. y. ne iš kairės žiūrint į vaizdą ekrane (kur buvo matomas nueinantis), o iš dešinės, t. y. apeina dar dalį garažų masyvo.

Be to, 2022 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad subjektas (kaip nustatyta J. S.) eidamas šalia automobilio laiko dešinę ranką ištiesęs link automobilio, apeidamas automobilį pro priekinį kairįjį sparną dešinės rankos plaštaką laiko apytiksliai tame pačiame aukštyje kaip ir skaitmeniniuose vaiduose užfiksuoti mechaniniai pažeidimai ant automobilio kairio priekinio sparno.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilis buvo apgadintas kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis ir, kaip matyti iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, J. S. yra vienintelis asmuo, kuris tai galėjo padaryti. Liudytoja P. G., atlikusi tyrimo veiksmus ir peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, patvirtino, kad įrašų buvo daug, ji apžiūrėjo apie 40 įrašų (iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 48 vaizdo bylos), jų trukmė buvo po 1 val. laiko, tai buvo kelių dienų įrašai ir vienintelis pastebėtas asmuo, kuris buvo arčiausiai automobilio, buvo J. S.. Specialisto išvada patvirtino, jog įrašas tikras, vientisas, iš dalies tinkamas vaizdų tyrimams atlikti. A. S. įraše nurodytą asmenį atpažino kaip savo brolį J. S..

Atsižvelgiant į visumą aptartų įrodymų, konstatuojama, jog automobilį apgadino būtent J. S..

Iš pateikto remonto pasiūlymo matyti, kad žala dėl automobilio apgadinimo buvo vertinama 725,37 eur. Vėliau teisme prie civilinio ieškinio buvo pateikta kita išankstinė sąmata, nurodant, kad automobilio remontas kainuos 1234,20 eur, tačiau teismas vadovaudamasis principu, jos visi neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai, be to, traukiant atsakomybėn turi reikšmės turto vertė, buvusi nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl nepaisant to, kad pareiškiant ieškinį išlaidos turto atstatymui į pradinę būklę yra nurodytos didesnės, konstatuojama, jog pagrįstai inkriminuota mažesnė sugadinto turto vertė – 725,37 eur.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo neabejotinai suvokė, kad dėl jo veiksmų – braukimo per automobilį aštriu daiktu, automobilis bus apgadintas ir tuo bus padaryta žala savininkui, to norėjo ir siekė, nes braukimas ištisinis, sugadintos net trys automobilio dalys – sparnas ir dvejos durelės. Tai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visis objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio svetimo turto sugadinimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė yra didesnė nei 10 MGL (500 eurų).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kilo sugadinus turtą, kurio vertė didesnė nei 5 MGL, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias BK 190 straipsnio nuostatas, o pagal šiuo metu galiojančias BK 190 straipsnio nuostatas, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai turto vertė viršija 10 MGL (500), laikytina, kad šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos yra švelninančios asmens teisinę padėtį, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų.

J. S. dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 133–135). Psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė, nesilankė, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, dirba. Remiantis šiais duomenimis, abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, kuriuo kėsinamasi į kito asmens turtą. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į tai, kad sugadinto turto vertė kiek didesnė nei maksimali riba, kuriai esant veika vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina viena švelnesnių, tačiau ne pati švelniausia bausmės ūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis – 7 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant šiuos įpareigojimus; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą, pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai per 3 mėnesių laikotarpį išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš J. S. 1564,20 eurų turtinei žalai atlyginti ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 2–7, 22–23). Ieškinyje nurodoma, kad pagal išankstinę darbų remonto sąmatą, automobilio remontui reikalingos medžiagos, dažai bei remonto darbai kainuos 1234,20 eur, automobilio remontas truks 6 dienas, todėl tuo laikotarpiu turės naudotis pakaitiniu automobiliu, kurio nuomos kaina 6 dienoms būtų 330 eurų.

Neturtinė žala grindžiama tuo, kad automobilis neteko dalies savo prekinės išvaizdos, nukentėjusioji turėjo dalyvauti procesiniuose veiksmuose, teismo posėdžiuose, ieškoti autoserviso, galinčio atlikti darbus, patirti būsimus nepatogumus dėl galimybės naudotis automobiliu jo remonto metu, be to, nepatogumus patyrė iš artimo šeimai žmogaus.

Teismas, įvertinę surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Byloje nukentėjusiosios parodymais, kitais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų, nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, t. y. buvo sugadintas jos automobilis – sugadintos net trys automobilio dalys – sparnas ir dvejos durelės. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad turtą tyčia sugadino J. S., todėl jis turi pareigą atlyginti žalą.

Nustatant priteistinos turtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad byloje nukentėjusiosios sutuoktinis A. S. pateikė UAB „Autofortas“ 2022 m. lapkričio 23 d. išankstinį remonto pasiūlymą, iš kurio matyti, kad automobilio remontas kainuotų 725,37 eur (1 t., b. l. 83–89). Prie civilinio ieškinio pridėta UAB „Autida“ 2023 m. kovo 14 d. išankstinė remonto darbų sąmata, iš kurios matyti, jog remonto darbai kainuotų 1234,20 eurų (2 t., b. l. 5, 22-23), t. y. automobilio remonto kaina nuo pirminio remonto darbų pasiūlymo padidėjo beveik dvigubai. Nukentėjusioji tokį skirtumą aiškino tuo, jog per šį laikotarpį pakilo kainos, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kad pirminis ikiteisminio tyrimo metu pateiktas UAB „Autofortas“ remonto pasiūlymas nebegaliotų. Be to, matyti, kad šiuos pasiūlymus skiria vos kiek daugiau nei trys mėnesiai, todėl net ir įvertinus natūralią infliaciją, toks kainos padidėjimas vien dėl infliacijos akivaizdžiai yra per didelis. Pažymėtina, jog tai nukentėjusiojo pareiga pagrįsti ir įrodyti civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios paaiškinimai dėl infliacijos nepagrindžia remonto kainos padidėjimo nuo pirminio pasiūlymo, nepateikta duomenų, kad pirminis UAB „Autofortas“ pasiūlymas nebegalioja, teismas sprendžia, jog už automobilio remontą nukentėjusiajai priteistina pirminė 725, 37 eur suma.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti turtinę žalą dėl to, kad išlaidas patirs naudodamasis pakaitiniu automobiliu, kurio kaina 6 dienoms būtų 330 eur. Kaip jau minėta, turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusioji dėl sugadintos automobilio realiai patyrė žalą, t. y. jis sugadintas ir turi būti atstatytas į buvusią pradinę stadiją, todėl žala įvertinta ir nustatyta pagal turto atstatymo- automobilio remonto- kainą. Tačiau reikalavimas atlyginti žalą dėl pakaitinio automobilio nėra įrodytas ir pagrįstas. Tai nėra tiesioginė žala padaryta turtui ir šios išlaidos nėra realiai patirtos, nes automobilis nesuremontuotas ir dar nebuvo pagrindo naudotis pakaitiniu automobiliu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. S. 725,37 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad automobilis neteko dalies savo prekinės išvaizdos, nukentėjusioji turėjo dalyvauti procesiniuose veiksmuose, teismo posėdžiuose, ieškoti autoserviso, galinčio atlikti darbus, patirti būsimus nepatogumus dėl galimybės naudotis automobiliu jo remonto metu, be to, neigiamus išgyvenimus jaučia ir dėl to, kad nepatogumus patyrė iš artimo šeimai žmogaus.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos įvertinimą pinigine kompensacija, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi išaiškinimo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais nustatyta, kad nukentėjusiosios automobilis buvo sugadintas dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, dėl to nukentėjusioji neabejotinai patyrė nepatogumus – turėjo lankytis teisėsaugos institucijose, rūpintis automobilio remontu, dalyvauti teismo posėdžiuose, be to, neigiamus išgyvenimus kelia ir tai, jog žala patirta iš artimo šeimai žmogaus – vyro brolio, iš kurio tokio poelgio nesitikėjo.

Atsižvelgiama ir į tai, kad žala padaryta tiesiogine tyčia, tačiau turtinė žala nėra didelė, kaltinamasis kaltės nepripažino, atlyginti civilinio ieškinio nesutinka, nepatogumai siejami tik su dalyvavimu teisiniuose procesuose, kurie yra laikini, duomenų, kad būtų ilgalaikio pobūdžio neigiamų išgyvenimų, kurie būtų paveikę psichiką, emocinę būseną, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti iš nukentėjusiosios neturtinei žalai kompensuoti priteistina 400 eurų suma.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateikta sąskaita, kvitas ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantys, kad nukentėjusioji už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 600 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 8–10). Šios išlaidos patirtos už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nustatyta, jog byloje buvo pateiktas civilinis ieškinys prieš įrodymų tyrimo pradžią teisme. Taip pat atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos teisinei atstovo pagalbai apmokėti – 600 eurų už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo visa apimtimi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų prie specialisto išvados (1 t., b. l. 80), paliktini saugoti byloje, 12 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo kamerų įrašais (1 t., b. l. 172), palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros, paskiriant šiuos įpareigojimus: per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą, viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai per 3 mėnesių laikotarpį išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. S. 725,37 eurus turtinei žalai atlyginti ir 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. S. J. S. priteisti 600 eurų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų prie specialisto išvados (1 t., b. l. 80), palikti saugoti byloje, 12 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo kamerų įrašais (1 t., b. l. 172), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.