Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

III. Išvadą duodančios institucijos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Šioje byloje sprendžiamas išlaikymo dydžio padidinimas iki 250,00 Eur, kai vaikų F. ir A. amžius padidėjo atitinkamai nuo 7 iki 12 metų, ir nuo 4 iki 9 metų.

Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23264-950/2017 nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio

13. Minėta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23264-950/2017, panaikintas 2007 m. sausio 16 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. 50 dėl 2007 m. sausio patvirtinta atsakovo ir trečiojo asmens sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 9 punkte numatė, kad nepilnamečių sūnų F. A. ir A. A. išlaikymui R. A. sumoka konkrečia pinigų suma – 17500 Eur, kuri užskaitoma iš sutarties 3 punkte nurodytos, pareiškėjos žinioje esančios, šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios, santaupų sumos. Be to, pareiškėjas R. A. įsipareigoja kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 30 Eur kiekvieno sūnaus išlaikymui, iki sūnų pilnametystės, pinigus pervedant į K. S. – A. nurodytą sąskaita <...>..

16. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji apskritai neturėjo savo žinioje jokių jos ir atsakovo santaupų, tačiau šios sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių punkto ji neginčijo, proceso atnaujinti byloje nesiekė.

17. Taigi, visų pirma šioje byloje būtina nustatyti kokia suma vaikams išlaikymas buvo priteistas iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos.

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 539 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Taip pat teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas.

19. Kaip seka iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, šalys pateikė teismui prašymą panaikinti santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių patvirtinimo, kuris buvo tenkintas, Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23264-950/2017, panaikintas 2007 m. sausio 16 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. 50 ir patvirtina šalių pateikta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių.

20. Bylos nagrinėjimo metu teismas siekė nustatyti šalių valios turinį pasirašant ir teikiant teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kurios 9 punkte numatyta, kad nepilnamečių sūnų F. A. ir A. A. išlaikymui R. A. sumoka konkrečia pinigų suma – 17500 Eur, kuri užskaitoma iš sutarties 3 punkte nurodytos, pareiškėjos žinioje esančios, šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios, santaupų sumos. Be to, pareiškėjas R. A. įsipareigoja kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 30 Eur kiekvieno sūnaus išlaikymui, iki sūnų pilnametystės, pinigus pervedant į K. S. – A. nurodytą sąskaita <...>. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių skaitė, piniginių lėšų neturėjo, norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką, negali paaiškinti tos būsenos. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ji dalyvavo, jos teisėjas klausė ar su viskuo sutinka, ji atsakė, kad taip. Tuo metu nebuvo minties, kad pasitarti su teisininku. Jau pasirašymo metu suprato, kad punktas dėl jos žinioje esančių santaupų neatitinka jos valios, bet vis tiek pasirašė. Atsakovas byloje pasirinko pasyvią savo teisių įgyvendinimo formą, atsiliepimo į pareikštą ieškinį neteikė, taip pat nedalyvavo bylos nagrinėjime. Parengiamojo teismo posėdžio metu, bendraujant nagrinėjamu klausimu telefonu, tik išsakė poziciją, kad jis konsultavosi su advokatais ir šie nurodė, kad buvo padaryta klaida.

21. Remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis bei nesant jokių byloje rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytų santaupų ieškovės dispozicijoje nebuvo bei vadovaujantis įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23264-950/2017, darytina išvada, kad ieškovė santuokos nutraukimo metu disponavo atsakovo 17500 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, kurias jis skyrė nepilnamečių sūnų F. A. ir A. A. išlaikymui.

22. Nors ieškovės ir jos atstovas laikėsi pozicijos, kad išlaikymas konkrečia pinigų suma 17500 Eur vaikams buvo skirtas tik 48 mėnesiams, t. y. iki šio ieškinio pateikimo dienos, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

23. Dėl tėvų teisės vaiko išlaikymą nustatyti sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

24. Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisdamas vaikui tam tikrą turtą.

25. Parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt.

26. CK 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.

27. Įvertinus analizuojamai situacijai aktualų ir šiame sprendime analizuotą teisinį reglamentavimą, kitas bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o tiksliau 9 punktu susitarė, kad šiame punkte nurodytos išlaikymo sumos bus teikiamos iki vaikų pilnametystės. Tokia išvadą daroma įvertinus: CK 3.194 straipsnio 3 dalį, pagal kurią nepilnamečiams vaikams išlaikymas nustatomas iki pilnametystės; tai, kad pačiame sutarties punkte nėra atskirai aptariama, kad vienkartine 17500 Eur suma nepilnamečiams vaikams skiriamas išlaikymas būtų nustatytas iki tam tikros konkrečios datos (pvz.: 48 mėn.), o dalyje dėl periodinių 30 Eur kiekvienam vaikui teiktino išlaikymo sumos nurodoma, kad ši suma skiriama iki sūnų pilnametystės. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti ieškovės atstovo argumentus, jog konkrečia pinigų suma nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymas buvo nustatytas 48 mėnesiams. Nors ieškovės atstovas ir siejo šį išlaikymo dydį (182 Eur + 30 Eur) su minimalia mėnesine alga bei tuo metu teismų priteisiamų piniginių sumų nepilnamečių vaikų išlaikymui dydžiais, tačiau teismas akcentuoja, jog kiekvienu konkrečiu atveju nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydis yra individualizuojamas, t. y. jo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kurį nutraukiant santuoką bendru sutikimu, pareiškėjai (šalys) nustato bendru sutarimu. Atsakant į ieškovės atstovo argumentą, kad šią sumą išdėsčius iki vaikų pilnametystės, jos būtų nepakakę patenkinti vaikų poreikius, pažymėtina, kad ieškovė patvirtino, jog suprato sutarties, kurią pasirašė sąlygas, tą patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Kas reiškia, jog ieškovė, kaip nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, įvertino ar nurodytų piniginių lėšų pakaks nepilnamečių vaikų išlaikymui, o nuo to laiko, kai skirtų išlaikymui piniginių lėšų dėl padidėjusių vaikų poreikių nepakako, ieškovė, kaip nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, įgijo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Šiuo atveju nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23264-950/2017 priėmimo dienai, t. y. 2017 m. rugsėjo 6 d., šalių nepilnamečiui vaikui F. buvo 7 metai ir 10 mėnesių (arba 94 mėnesiai), iki pilnametystės likę 122 mėnesiai (216 – 94). Šalių nepilnamečiui vaikui A. sprendimo priėmimo dienai buvo 4 metai ir 4 mėnesiai (arba 52 mėnesiai), iki pilnametystės likę 164 mėnesiai (216-52). Viso abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui vienkartine pinigų suma skirta 17500 Eur, kurią padalinus kiekvienam iš vaikų tektų po 8750 Eur, šią sumą išdalinus kiekvienam mėnesiui iki kiekvieno nepilnamečio vaiko pilnametystės gauname, kad F. A. šia suma skirtas išlaikymas iki pilnametystės yra po 72 Eur/mėn. (8750 Eur : 122), o A. A. šia vienkartine suma skirtas išlaikymas iki pilnametystės yra po 53 Eur/mėn. (8750 Eur : 164). Taip pat, kaip jau minėta, R. A. įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 30 Eur kiekvieno sūnaus išlaikymui, iki sūnų pilnametystės. Kas reiškia, kad F. A. skirtas išlaikymas sudarė po 102 Eur per mėnesį (72 Eur + 30 Eur), o A. A. po 83 Eur per mėnesį (53 Eur + 30 Eur).

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

28. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba padidėjo vaikų poreikiai.

29. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

30. Kaip minėta, po Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23264-950/2017 vienas tapo moksleiviu (pradinukas), o kitas vidurinės mokyklos moksleiviu.

Dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių

31. Šioje byloje sprendžiamas išlaikymo dydžio padidinimas F. A. nuo 102 Eur (išlaikymo dydis sutartas abiejų šalių bendru sutarimu) iki 250 Eur (vaiko poreikiai sudaro 607 Eur per mėnesį) bei A. A. nuo 83 Eur (išlaikymo dydis sutartas abiejų šalių bendru sutarimu) iki 250 Eur (vaiko poreikiai sudaro 626 Eur per mėnesį), kuomet nuo priteisto išlaikymo praėjo beveik penkeri metai, t. y. vaikų amžius padidėjo atitinkamai nuo 7 iki 12 metų, ir nuo 4 iki 9 metų.

32. Taigi, šioje byloje vertintini nepilnamečių vaikų F. ir A. poreikiai padidėję per beveik penkerių metų laikotarpį, iš atsakovo prašant priteisti atitinkamai 148 Eur ir 167 Eur didesnes išlaikymo sumas, t. y. iš atsakovo kiekvienam vaikui po 250,00 Eur per mėnesį, ieškovei, kaip nepilnamečių vaikų motinai, prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidedant tokio pat dydžio – 250,00 Eur suma.

33. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

34. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

35. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

38. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

39. Akivaizdu, kad nepilnamečiams vaikams augant (vaikams šiuo metu yra 9 ir 12 metų), jų poreikiai yra pasikeitę, todėl turėtų didėti ir jų išlaikymo išlaidos. Pastebėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedus euro valiutą prekės ir paslaugos pabrango, tuo labiau, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur, kas, kaip minėta, teismų praktikoje taip pat laikoma orientaciniu dydžiu sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai vaikus išlaikyti padėjo tėvai ir sutuoktinis. Šiuo metu jau abu vaikai yra moksleiviai, todėl jų poreikiai yra ženkliai padidėję. Vaikai lanko mokyklą, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos ugdymu, lavinimu, sveikatos priežiūra, naujų rūbų ir avalynės įsigijimu ir pan. Be to, A. A. nustatyti kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, jam reikalingos logopedo paslaugas, nors jų ieškovė ir nėra įtraukusi į vaiko poreikių lentelę. F. A. diagnozuota alergija, dėl ko jam tenka vartoti vaistus ir pan., taip pat diagnozuotas regos susilpnėjimas, dėl ko reikalingi akiniai (keičiami stiklai). Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, apranga ir avalynė, jiems tenka ir dalis komunalinių bei kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat savaime suprantama, kad nepilnamečiai vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Be to, išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

40. Kaip minėta, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Iš byloje pateiktų duomenų seka, kad nepilnamečiai vaikai F. ir A. intensyviai sportuoja, abu lanko futbolo bei plaukimo užsiėmimus, taip pat lanko informacinių technologijų bei programavimo užsiėmimus.

41. Ieškovė pateikė teismui išlaidų apskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad F. A. poreikių patenkinimui reikalinga suma sudaro apie 607 Eur: maistas namuose – 180 Eur, maistas mokykloje 40 Eur, rūbai, avalynė, atitinkantys kiekvieną metų laiką, 70 Eur, higienos priemonės – 18 Eur, vitaminai ir kitos išlaidos sveikatos priežiūrai – 30 Eur, mokyklinės priemonės – 25 Eur, laisvalaikio praleidimo priemonės – 40 Eur, transporto išlaidos – 10 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis – 35 Eur, draudimas – 18 Eur, kirpykla – 10 Eur, telefonas ir judriojo ryšio paslaugos – 13 Eur, internetinė televizija bei kitos namų interneto paslaugos – 13 Eur, futbolo klubas – 49 Eur, neformalus ugdymas informacinių technologijų mokykloje „Lispa“ – 30 Eur, akinių stiklai – 6 Eur, baseinas – 20 Eur.

42. Ieškovė pateikė teismui išlaidų apskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad A. A. poreikių patenkinimui reikalinga suma sudaro apie 626 Eur, kurią sudaro maistas namuose – 180 Eur, maistas mokykloje 40 Eur, rūbai, avalynė, atitinkantys kiekvieną metų laiką, 70 Eur, popamokinis ugdymas – 30 Eur, higienos priemonės – 18 Eur, vitaminai ir kitos išlaidos sveikatos priežiūrai – 30 Eur, mokyklinės priemonės – 25 Eur, laisvalaikio praleidimo priemonės – 40 Eur, transporto išlaidos – 10 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis – 35 Eur, draudimas – 18 Eur, kirpykla – 10 Eur, telefonas ir judriojo ryšio paslaugos – 13 Eur, internetinė televizija bei kitos namų interneto paslaugos – 13 Eur, futbolo klubas – 49 Eur, neformalus ugdymas informacinių technologijų mokykloje „Lispa“ – 25 Eur, baseinas – 20 Eur.

43. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

44. Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis anksčiau šiame sprendime išdėstytų aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika sprendžia, jog ieškovės nurodomi nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, vitaminams ir kitoms išlaidoms sveikatos priežiūrai, mokyklinėms priemonėms, laisvalaikio praleidimo priemonėms, transporto išlaidoms, kiekvienam vaikui tenkančiai būsto išlaikymo išlaidų daliai, kirpyklai, telefono ir judriojo ryšio paslaugoms, interneto televizijai ir internetui, A. A. popamokiniam ugdymui, F. A. akinių stiklams, yra pagrįstos, reikalingos ir atitinkančios protingumo reikalavimus. Šios išlaidos sudaro: F. A. – 490 Eur, A. A. - 514 Eur.

45. Ieškovė taip pat į vaikų poreikius įtraukia 18 Eur įmokas už draudimą. Teismui pateiktas draudimo liudijimas iš kurio matyti, kad ieškovė 2021 m. vasario 16 d. investiciniu gyvybės draudimu apdraudė savo tris nepilnamečius vaikus, bendra mėnesinė įmoka – 53 Eur, arba po 18 Eur už kiekvieną iš vaikų. Vis tik teismas atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt., sprendžia, jog ieškovė nepagrįstai į vaikų poreikių sumą įtraukė 18 Eur sumas už kaupiamąjį draudimą. Draudimo sutarties sudarymas ir pagal šią sutartį mokamos įmokos nėra susijusios su nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu ir nesusijęs su sąlygų jiems visapusiškai vystytis sudarymu, todėl ši išlaidų dalis šalintina iš nepilnamečių vaikų poreikių.

46. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad abu nepilnamečiai vaikai lanko futbolo klubą, kam per mėnesį reikia skirti po 49 Eur. VšĮ „Suvalkijos jaunimo futbolo klubo akademija“ pateiktame rašte nurodoma, kad viešoji įstaiga patvirtina, kad A. A. ir F. A. lanko futbolo treniruotes, moka mėnesinį 35 Eur nario mokestį (asmeniui), taip pat dalyvavo vasaros sporto stovykloje, kurios kaina 80 Eur (asmeniui) bei įsigijo sportinę aprangą, kurio kaina 83 Eur (asmeniui). Viso bendra metinė išlaidų suma vienam vaikui sudaro 583 Eur (35 Eur x 12 mėn. + 83 Eur + 80 Eur = 583). Išdėsčius 12 mėn - 583 / 12 =49 Eur. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis bei tai, kad tokio amžiaus vaikai sparčiai auga, dėl ko jiems kiekvienais metais reikalinga didesni rūbai ir avalynė, tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtinto, kad vaikai ir toliau vasaromis dalyvaus futbolo stovyklose, spręstina, jog ieškovės nurodyta vaikų poreikių suma 49 Eur per mėnesį futbolo klubui yra pagrįsta. Taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vaikai aprūpinami ir sporto papildais, sportui reikalingomis priemonėmis, kas taip pat prisideda prie pagrįstų vaikų poreikių tenkinimo ir išlaidų didėjimo.

47. Taip pat ieškinyje nurodoma ir teismui pateikiami šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai, kad Viešojoje įstaigoje “Lispa” A. A. lanko IT starto būrelį, kurio kaina 25 Eur per mėnesį, o F. A. lanko būrelį Programavimas 2 , kurio kaina 30 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu šios išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl įtrauktinos į vaikų poreikių masę.

48. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad abu vaikai lanko baseiną, kam skiriama po 20 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Institucijos, teikiančios išvadą byloje pateiktoje 2021 m. lapkričio 5 d. išvadoje nurodoma, kad A. A., kalbintas institucijos specialistės, nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), 2 klasėje, papildomai lanko plaukimo ir futbolo treniruotes bei robotiką. F. A. gi nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), 6 klasėje, papildomai lanko plaukimo ir futbolo treniruotes. Taigi abu nepilnamečiai vaikai patvirtino ieškovės nurodomą aplinkybę, kad vaikai lanko plaukimo treniruotes (abu lanko baseiną 2-3 kartus per savaitę, po 20 Eur mėn.), todėl teismas laiko įrodytomis išlaidas vaikų plaukimo treniruotėms ir jas įtraukia į nepilnamečių vaikų poreikius.

49. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstais ir įrodytais vaikų poreikiais laiko tokias sumas: F. A. – 589 Eur (607 – 18), A. A. – 608 Eur (626 – 18). Teismas sutinka su ieškovės atstovo nurodytu argumentu, jog ieškovės nurodyti vaikų poreikiai nepasižymi prabanga ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

50. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nepilnamečių vaiko poreikiai iš esmės yra pasikeitę ir jiems reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas jų padidinimo klausimas.

51. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų tiektino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo ir padidinto išlaikymo proporcingumo

53. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

54. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

55. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).

56. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; pvz., žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

57. Iš teismo išreikalautų nekilnojamojo turto registro ir kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad tiek atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė. Atsakovas nurodė, kad kitų išlaikytinių neturi, dirba statybų įmonėje, jo gaunamos sudaro apie 645 Eur po mokesčių. Teismo išreikalautais duomenimis atsakovo darbo užmokestis nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio sudaro apie 1000 Eur iki mokesčių, arba 683 Eur po mokesčių.

58. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, su šeima gyvena sutuoktinio motinai priklausančiame bute. Ieškovės vardu registruoti du šeimos automobiliai. Taip pat be A. ir F. turi dar vieną nepilnametį vaiką. Yra sveika. Darbo užmokestis sudaro apie 1000 po mokesčių.

59. Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės panaši, nors ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei atsakovo, jos vardu registruotos dvi transporto priemonės, tačiau ji turi viena išlaikytine daugiau, be to, su ieškove nustatyta A. ir F. gyvenamoji vieta, dėl ko jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo.

60. Pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo sunkią sveikatos būklę ar specialiųjų poreikių turėjimą, kas ribotų atsakovo galimybę gauti pajamas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

61. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23264-950/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarytos tarp R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. V. (S. – A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 punktą, dalyje dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 193 Eur (246 Eur (nustatyta vaiko poreikių dalis, tenkanti atsakovui) - 53 Eur (iki pilnametystės priteista išlaikymo dalis konkrečia pinigų suma) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 11 d. (civilinės bylos iškėlimo) iki jo pilnametystės, bei išlaikymą nepilnamečiui vaikui F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 164 Eur (236 Eur (nustatyta vaiko poreikių dalis, tenkanti atsakovui) - 72 Eur (iki pilnametystės priteista išlaikymo dalis konkrečia pinigų suma) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 11 d. (civilinės bylos iškėlimo) iki jo pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė motina K. V. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ar vaikų poreikiai (CK 3.201 straipsnis).

62. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64. Ieškovė pateikė įrodymus, jog byloje turėjo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

65. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 71,4 procentai ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 178,50 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (357 x 100 /500) (71,4 x 250 /100).

66. Byloje už tenkintą reikalavimo dalį padidinti išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 80 Eur (236 Eur -102 Eur) + (246 Eur - 83 Eur) = 297 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

67. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro 16,52 Eur, valstybei priteisiamos iš šalių, proporcingai paskirsčius šalims atmestų / patenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš atsakovo 71,4 proc., t. y. 11,80 Eur, o iš ieškovės atitinkamai 28,6 proc., t. y. 4,72 Eur, tačiau iš ieškovės priteisintina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis yra mažesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, todėl iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23264-950/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarytos tarp R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. V. (S. – A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 punktą, dalyje dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 193 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 11 d. (civilinės bylos iškėlimo) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23264-950/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarytos tarp R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. V. (S. – A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 punktą, dalyje dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 11 d. (civilinės bylos iškėlimo) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių sūnų A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 178,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660).

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,80 Eur (vienuolika eurų 80 ct) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.