Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-537-618/2024 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01107-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.16.12; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4 (S)

2024 m. birželio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos priteisimo iš žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. G. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo I. M. 6 808,95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

1.1. 2022 m. rugsėjo 24 d. su atsakovu sudarė terminuotą nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria atsakovui buvo perduotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) už 230 eurų mėnesinį mokestį. Nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas sumokėjo 690 eurų depozitą. 2022 m. gruodžio 24 d. iš atsakovo gautas 230 eurų nuomos mokestis bei 97 eurai už suvartotą elektros energiją. Vėliau atsakovo elgesys pasikeitė, jis pradėjo reikalauti, kad tiek nuoma, tiek mokesčiai už elektros energiją būtų išskaitomi iš sumokėto depozito, ieškovui grįžus į Lietuvą ir nuvykus apžiūrėti išnuomoto namo, į jo vidų nebuvo įleistas. Dėl šių priežasčių 2022 m. gruodžio 27 d. atsakovui buvo įteiktas įspėjimas, kad 2023 m. kovo 24 d. jis turi išsikelti iš gyvenamojo namo, tačiau atsakovas tai nusprendė padaryti 2023 m. sausio mėnesį, nepasirašius susitarimo dėl sutarties nutraukimo ir neįspėjus ieškovo apie ketinimus nutraukti sutartį prieš terminą.

1.2. Atsakovas 2023 m. kovo 4 d. grįžęs į Lietuvą, apžiūrėjo išnuomotą namą, kuriame buvo padaryta eilė apgadinimų: sugadinti baldai (lovos atlošai, kėdė, stalas), sudaužyta vonios kriauklė, suteptas lovos čiužinys, suskaldytos plytelės prie židinio, sugadinta durų rankena, išdaužtas spintelės stiklas, sugadinti durų apvadai, sugadintos verandos durys, pradeginta grindų danga, sugadinta skalbimo mašina, suplėšytos užuolaidos, su sunkia technika išvažinėta kiemo danga paliekant gilias provėžas. Atsakovas žadėjo atlyginti padarytus nuostolius, bet galiausiai nustojo atsiliepinėti į skambučius.

1.3. Ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Smart claims“ dėl žalos apskaičiavimo. Vyr. ekspertas S. T. 2023 m. gruodžio 30 d. parengė ekspertinę nuomonę dėl nuostolio sumos.

1.4. Nurodo, kad prašomą priteisti 6 808,95 Eur sumą sudaro: 460 Eur skola už nuomą (teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad skola už nuomą sudaro 230 Eur), 209,50 Eur skola už elektros energiją, 35,70 Eur už atliekų išvežimą, 250 Eur už sunaudotas malkas, 5 853,75 Eur padaryta žala turtui.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad:

2.1. Teismas 2023 m. gegužės 23 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko I. M. nutarė išieškoti 683 Eur skolą. Atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo reikalauja jau 4 255,20 Eur skolos. Atsakovo šeimą sudaro jo vaikų mama ir 5,5 metų dukra bei 2 metų sūnus. Nuomos kainą su ieškovu derino telefonu – skelbime buvo nurodyta 200 Eur, tačiau ją ieškovas pakėlė iki 230 Eur – nuomos padidėjimą ieškovas aiškino tuo, kad į šią sumą įeina ir malkos, kurias leido kūrenti, o joms pasibaigus žadėjo padėti jas įsigyti pigiau. Telefonu ieškovas su atsakovu sutarė, kad pastarasis mokės tik už elektros energiją. Tuo metu ieškovas buvo išvykęs, todėl butą aprodė jo mama. Apsigyvenusi šeima name rado nešvarą ir netvarką bei apleistą aplinką, kurią sutvarkė. Po kelių dienų atsakovas atsivežė iš Ukrainos atvykusią šeimą ir išnuomotame name faktiškai apsigyveno nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. Maždaug spalio viduryje atvyko pats ieškovas. Jis atsivežė nuomos sutartį, ją pasirašius pasiėmė, antrojo sutarties egzemplioriaus jis neturėjo. Nuomos sutartis buvo surašyta lietuvių kalba. Atsakovas jos nemoka, todėl pasirašė visur, kur rodė ieškovas. Tuo metu ieškovas parodė atsakovui ir įrangos bei vidaus apgadinimus, kuriuos vėliau teismui nurodė kaip padarytus atsakovo šeimos.

2.2. Atsakovas už keturis gyvenimo nuomojamame name mėnesius sumokėjo 1 380 Eur už nuomą, įskaitant sumokėtą depozitą, kurio neatgavo, nors už šį laikotarpį turėjo sumokėti 920 Eur, bei 97 Eur už sunaudotą elektros energiją. Tokiu būdu, ieškovas gavo papildomus 460 Eur, kuriuos panaudojo savo nuožiūra, pirmiausia už sunaudotą elektros energiją. Be to, atsakovas savo lėšomis įsigijo malkų, kai ieškovas uždraudė naudoti esančias, kurių didelę dalį paliko ieškovui, pirko dujas, vandenį, kurį mažiausiai 6 kartus atvežė kaimynas, nes šulinys buvo visiškai tuščias, savo lėšomis remontavo elektros ir kitus buitinius įrenginius, taigi atsakovas negali būti skolingas ieškovui.

2.3. Maždaug po mėnesio nuo apsigyvenimo tarp šalių kilo konfliktas, nes paskambinęs atsakovo sugyventinei ieškovas ją iškoneveikė, o atsakovas ją užstojo. Po to prasidėjo įžeidinėjimų ir problemų bei nepagrįstų kaltinimų iš ieškovo pusės periodas, dėl ko atsakovo šeima buvo priversta ieškoti naujo būsto ir anksčiau laiko nutraukti sutartį. Atsakovas keletą kartų telefonu informavo ieškovą, kad jo šeima išnuomotame name gyvens iki 2023 m. sausio 24 d., o vėliau keletą kartą apie tai informavo ieškovą telefoninėmis žinutėmis.

2.4. Gyvenamosios patalpos ir baldai name buvo seni, dalis jų buvo aplaužyti, apgadinti – per keturis mėnesius apgadinimų, kurie nurodyti ieškinyje, jei jie nepadaromi tyčia, padaryti neįmanoma. Ieškovas, teigdamas, kad kai kurie daiktai pirkti lizingu nauji, jų įsigijimo dokumentų nepateikė. Ieškovas nuotraukas, darytas anksčiau, pateikė bendru planu, o atsakovo šeimai išsikrausčius, jau pateikė detalias, neva įrodančias, kad sugadinimus padarė atsakovas. Tyčia kiemo atsakovas negadino, nes teko ne kartą vežti vandenį ir su didele priekaba malkas. Ieškovas, vietoje to, kad padėtų, kaip didžioji dalis lietuvių, pagalbos prašantiems ukrainiečiams, reikalauja nebūtų pinigų ir išgalvotų didelių nuostolių atlyginimo. Atsakovas prašo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 238,30 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 13 d. iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovui 530,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.; likusią ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai argumentai:

3.1. Teismas darė išvadą, jog byloje įrodyta, jog atsakovas sumokėjo ieškovui už nuomą iš viso už 5 mėnesius. Pažymėjo, jog keturių mėnesių laikotarpį laiko faktiniu nuomos laikotarpiu. Nusprendė, jog turėdamas pareigą už nuomą mokėti tik už 4 mėnesius, permokėjo už nuomą ieškovui 230 Eur.

3.2. Teismas pažymėjo, jog pareiškime dėl teismo įsakymo įsiskolinimo už sunaudotas malkas neprašė. Pažymėjo, kad atsakovas teisme nuomos mokesčio permoką ieškovui siūlė pasilikti už malkas, kas netiesiogiai įrodo, kad jis sutinka, jog malkų išsikraustymo metu galėjo palikti mažiau, nei jų buvo atvykstant atsakovo šeimai.

3.3. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo, susijusios su žalos atlyginimu, teismas pažymėjo, jog per visą nuomos sutarties galiojimo laiką ieškovas nė karto nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl išsinuomoto namo būklės pabloginimo, nesiuntė jokio įspėjimo pašalinti pažeidimus, o pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė praėjus 4 mėnesiams po atsakovo ir jo šeimos išsikraustymo, prašydamas tik išieškoti skolą už nesumokėtus nuompinigius ir komunalines paslaugas. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog ekspertas objektą apžiūrėjo 2023 m. gruodžio 27 d., tai yra praėjus vienuolikai mėnesių po nuomininkų išsikėlimo. Teismas nesivadovavo kaip neinformatyvia, neobjektyvia ir neišsamia. Pažymėjo, jog nėra ir nei vieno dokumento, kuris patvirtintų nurodomo kaip susigadinto daikto vertę; nurodė, jog nesivadovauja šalių ir liudytojų parodymai, kadangi jie suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad namo perdavimo metu jame buvę baldai ir įranga buvo geros būklės.

3.4. Pasisakydamas atskirai dėl ieškovo nurodyto, kaip sugadinto, daikto, teismas nurodė, jog: lova nėra mechaniškai sugadinta, padarė išvadą, kad matomi nežymūs lovos galvūgalio dangos išvaizdos pasikeitimai atsirado dėl natūralaus jos naudojimo, o ne kokių tai atsakovo ar jo šeimos narių ar jų augintinio, veiksmų; padarė išvadą, kad kėdės danga pasikeitė dėl natūralaus jos nusidėvėjimo, kūno paviršiui liečiantis su jos paviršiumi bei dėl aplinkos (temperatūros, drėgmės) poveikio eksploatacijos metu ir nėra jokių duomenų, kad kėdė būtų sugadinta atsakovo ar jo šeimos narių; sprendė, jog vonios kriauklę keisti būtina, nežiūrint fakto, kad atsakovas ją aptvarkė ir vanduo iš jos nelaša; sprendė, kad minimuose kambariuose užuolaidos apgadintos atsakovo gyvenimo ieškovo name laikotarpiu, darė išvadą, jog užuolaidos apgadintos aštriais daiktais, kurie negali būti įvardijami kaip šuns dantys ar nagai, nes tokiu atveju įplyšimai būtų daugybiniai ir sektų vienas paskui kitą, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas nepateikė duomenų apie užuolaidų įsigijimo kainą, apgadinimų lokalizacija yra už sofos, darė išvadą, jog profesionaliai susiuvus esamus įplyšimus, minimų užuolaidų keisti poreikio nėra; sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog durų medinės dalies apgadinimai padaryti šuns, jie nėra švieži; nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl atsakovo veiksmų padaryta žala verandos grindų laminatui ir pažymėjo, jog verandos grindų laminato danga akivaizdžiai ne nauja, o nedidelį jo apgadintą plotą galima nesunkiai suremontuoti net ir neįgudusiam meistrui, nekeičiant visos grindų dangos; sprendė, jog virtuvinio stalo apgadinimai nėra nauji; sprendė, jog todėl ieškovui reikalauti keisti vidaus durų rankeną, kuri iš tikrųjų nėra sulaužyta, o tik sunkiai laikosi duryse dėl nekokybiško durų laminato, nėra jokio pagrindo; nurodė, kad byloje nėra jokio įrodymo, kad ieškovas skalbimo mašiną remontavo, kad už remontą sumokėjo nurodytą sumą; pažymėjo, jog reikalavimą dėl skalbimo mašinos remonto ieškovas atsiėmė; pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog vaikų kambario sekcijos stiklas buvo sudaužytas; nurodė, jog teigdamas, jog atsakovas apgadino plyteles prie židinio, to neįrodė; dėl reikalavimo priteisti žalą dėl lauko durų apvadų keitimo teismas padarė išvadą, kad jis atsiklijavo ne dėl to, kad jį mechaniškai paveikė atsakovas ar jo šeimos nariai, bet dėl to, kad buvo netinkamai priklijuotas; dėl vejos sugadinimo nurodė, jog žala ieškovui, jei tokia buvo, dėl provėžos padarymo atvežus atsakovui malkas, yra minimali ar jos visai nėra, ieškovas jos neįrodė; pasisakydamas dėl sofos gobeleno nurodė, jog sofa yra baldas, kuris naudojant pagal paskirtį, su laiku praranda savo pirmines savybes ar net sugesti (suplyšti), dėl nurodyto defekto pobūdžio (įplyšimo) pažymėjo, jog jis galėjo atsirasti dėl naudojimo baldo pagal paskirtį, nes jokių įbrėžimų, įdrėskimų ar kitų tyčinio ar netyčinio poveikio šiam baldui veiksmų, nesimato.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Ieškovas yra įsitikinęs, kad nuomos sutartis negalėjo būti nutraukiama prieš terminą tam nesant jokio teisinio pagrindo. Nurodė, kad atsakovui be teisinio pagrindo nutraukus gyvenamojo namo nuomos sutartį ir nesilaikant įspėjimo termino ieškovui turėjo būti priteisiamos negautos pajamos t. y. 230 Eur suma, kaip nuostoliai dėl teisėto lūkesčio tikėtinai gauti pajamas iš nuomos teisinių santykių neteisėtai nutrauktos sutarties vykdymo laikotarpiu, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas teismo prašė priteisti tik nuomos mokestį už laikotarpį nuo neteisėto sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą iš ieškovo priteistos sumos išminusuojant 230 Eur sumą ir atmetant reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo už 6 mėnesį. Taip pat mano, jog mokestis už atliekų išvežimą turėjo būti taip pat skaičiuojamas ne už 4 mėnesius, bet už 6 mėnesius.

4.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas klausimą dėl skolos už sunaudotas malkas priteisimo nepateikė visiškai jokių motyvų iš kurių būtų galima spręsti, kodėl nustatyta būtent tokia priteistina suma. Be to, paliktų atraižų kiekis buvo vertintas tik pagal pateiktą fotonuotrauką, net nesant paliktos krūvos matmenų t. y. teismui net neturtint galimybės nustatyti preliminaraus paliktų atraižų kiekio. Esant esminiams prieštaravimas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu esamų prieštaravimų nepašalino. Atsakovas malkų naudojimo klausimu buvo itin nenuoseklus, o tai leidžia abejoti atsakovo nurodomų aplinkybių teisingumu. Atsakovas teismui nurodomus turimų malkų kiekius, galimai sąmoningai, ženkliai padidino. Ieškovas pastebi, kad atsakovo nurodomi malkų (medienos atraižų) kiekiai neatitinka bylos duomenų ir elementarios logikos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui visiškai jokių duomenų apie tai kokį realų kiekį malkų jis gavo iš minimo ūkininko, ir kokį kiekį atvežė seniūnaitis.

4.3. Nurodė, jog jei būtų žinojęs, jog per tokį trumpą laiką jo turtui bus padarytą šitiek apgadinimų, jis nuomos sutarties net nebūtų sudaręs. Remiantis teismo motyvu, kad dalis sugadinimų galbūt buvo padaryti po atsakovo išsikėlimo, lieka nesuprantama teismo pozicija ir priežastis, dėl kurios ieškovas norėtų dar labiau sugadinti jam priklausantį turtą nei tai padarė atsakovas. Ieškovas pripažįsta, kad detaliai visų baldų nenufotografavo, tačiau ieškovas net negalėjo tikėtis, kad ateityje dėl 6 mėnesių nuomos trukmės gali kilti teisminiai procesai. Pastebi ir tai, kad ir pats atsakovas įsikėlęs į namą 2023 m. rugsėjo 24 d. nepadarė detalių kiekvieno baldo nuotraukų.

4.4. Nurodė, kad daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, todėl ieškovas, turi būti grąžinamas į padėtį buvusią iki nuomos sutarties sudarymo. Natūralus nusidėvėjimas, kuomet atsakovas name gyveno keturis mėnesius faktiškai net neįmanomas. Be to, pirminiu ieškiniu ieškovas buvo nurodęs ženkliai daugiau defektų, tačiau ekspertui jų nevertinant, tikslinant ieškinį, reikalavimo dėl dalies defektų apskritai buvo atsisakyta. Teismas sprendė apie miegamojo lovos pažeidimą dėl name tariamai esančių šilumos skirtumų, nors byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie patvirtintų temperatūros svyravimo faktą. Be to, tokia teismo išvada prieštarauja eksperto, kuris gyvai apžiūrėjo padarytus pažeidimus, vertinimui ir nustatytai pažeidimų priežasčiai. Miegamojo lovos atlošas yra nusėtas įdrėskimų, kurie, kaip nurodė ekspertas, buvo padaryti mechaniniais pažeidimais netinkamai eksploatuojant daiktą, ir tai nelaikytina natūraliu nusidėvėjimu. Teismui kartu su ieškiniu buvo pateikta kėdės nuotrauka daryta prieš nuomos sutarties sudarymą ir nuotrauka kaip atrodė kėdė atsakovui išsikėlus. Per 4 mėnesius, naudojant kėdę pagal paskirtį, neįmanoma taip sugadinti kėdės. Toks poveikis daiktui negali būti laikomas natūraliu nusidėvėjimu. Be to, teismui tvirtinant, kad nėra duomenų, jog būtent kėdę sugadino atsakovas ir jo šeimos nariai, akcentuoja, kad anksčiau namas nebuvo nuomojamas, išnuomotas buvo tik atsakovui ir po jo išsikėlimo, name niekas daugiau negyveno, todėl nebuvo jokių asmenų, kurie galėtų naudotis minėtu daiktu ir jam padaryti žalą. Byloje esančios nuotraukos, neginčytinai patvirtinta, kad kompiuterinė kėdė prieš nuomos sutarties sudarymą neturėjo jokių pažeidimų, tuo tarpu atsakovui išsikėlus iš gyvenamojo būsto, kėdė prarado savo vertę ir išvaizdą, nėra galimybės jos naudoti pagal paskirtį. teismas spręsdamas dėl padarytos žalos vonios kriauklei rėmėsi ne eksperto nustatyta verte, bet pirminiame ieškinyje nurodyta verte, vertę sumažinant pusiau. Aplinkybė, kad vonios kriauklė buvo sugadinta atsakovo, pastarasis neginčijo. Šioje dalyje teismas sprendė, kad spintelės, esančios po kriaukle nėra pagrindo keisti. Kuo remiantis buvo nustatyta, kad kriauklę galima atskirti nuo spintelės ir toliau spintelę naudoti pagal paskirtį nėra žinoma. Ieškovas nurodo, kad vien dėl aplinkybės, jog kriauklė su spintele buvo įsigytas kaip vientisas daiktas, todėl ir padaryta žala skaičiuota vertinant, jog būtina įsigyti naują kriauklę su spintele. Tikslinant ieškinį, teismui buvo nurodytos priežastys, kad padaryta žala buvo vertinta tik nuomonės pagrindu, net nesidomint kiek šiai dienai kainuoja toks pats ar panašios kokybės daiktas. Nuomotojas, esant padarytai žalai, turėtų būti grąžinamas į pirminę padėtį, todėl utilizavus kriauklę su spintele, analogiškas daiktas turės būti įsigyjamas, todėl esant priteistai 35 Eur sumai, ieškovas negalės įsigyti analogiško, atsakovo sugadinto, daikto, atitinkamai patirti nuostoliai nebus atlyginti. Teismas sprendė, kad užuolaidos apgadintos atsakovo gyvenimo ieškovo name laikotarpiu. Nematyti šių apgadinimų atsakovas negalėjo, juo labiau, kad svetainėje esančios užuolaidos negrabiai susiūtos. Teismas nesutinka, kad apgadinimus galėjo padaryti atsakovo šuo, teismo sprendime padarydamas klaidą, nurodant šuns amžių t. y. nurodant, kad atsakovui gyvenant ieškovo namuose šuniui buvo keturi metai, nors liudytoja Y. K. teismo posėdžio metu tvirtino, kad šuniui buvo trys metai. Nepaisant to, teismas sprendė, kad užuolaidų „<...> lokalizacija yra šalia baldų – svetainėje juos užstoja sofa, o miegamajame kambaryje užuolaidų apgadinimai lokalūs ir sunkiai pastebimi. Darytina išvada, kad profesionaliai susiuvus esamus įplyšimus, minimų užuolaidų keisti poreikio nėra, todėl teismas žalą dėl užuolaidų apgadinimo įvertina 50 Eur.“ Ieškovas nurodo, kad nėra profesionalus siuvėjas, todėl pats negali persiūti sudraskytų užuolaidų. Be to, teismas skundžiamame sprendime net nevertino kiek galėtų kainuoti nurodomas profesionalus užuolaidų persiuvimas ir kas turėtų atlyginti tokių paslaugų įsigijimo kaštus. Net ir persiuvus užuolaidas, jos nebūtų grąžintos į pirminę padėtį. Be to, esant akivaizdžiam užuolaidų sugadinimui, net jei vienos užuolaidos yra už baldų, tai nereiškia, kad jas ir toliau galima naudoti pagal paskirtį. Baldų buvimo vieta gali būti keičiama bet kada, o užuolaidos yra interjero dalis ir skirta tam, kad patalpos būtų jaukios. Susiuvus (persiuvus) užuolaidas, išardant tikėtinai atsakovo sugyventinės atliktas siūles, užuolaidos netenka savo išvaizdos, todėl ieškovas patyrė nuostolius, kurie turėjo būti priteisti iš atsakovo. Be to, pirmosios instancijos teismas net nenurodė kaip konkrečiai apskaičiavo priteistiną žalą. Manytina, kad tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė aiškiais nuotraukas, kuriuose fiksuojamos verandos durys. Sugadinimai akivaizdžiai padaryti šuns nagais. Nors atsakovas ir tvirtino, kad ieškovo namuose šuo turėjo savo vietą ir po kitus kambarius nevaikščiojo, tačiau paties atsakovo kviestas liudytojas A. R. patvirtino, kad šuo buvo laikomas verandoje, kurioje ir yra apgadintos durys. Galiausiai ir pats atsakovas pripažino, kad šuo būdavo šeriamas verandoje, o jie patys vaikščiodavo pro verandą į lauką ir į ją nešdavosi malkas. Kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad verandos grindų danga nenauja, nėra žinoma. Teismas taip pat sprendė, kad galima grindų dangą išardyti, pakeisti kelias lenteles ir jas sudėti atgal. Grindų laminato ardymo metu, kraštai, kurie fiksuoja laminato susijungimą vieną su kitu, nulūžta, todėl ekspertas ir fiksuoja, kad būtina keisti visą dangą. Be to, ieškovas nėra statybininkas, todėl tokio pobūdžio darbų neatlieka. Teismas spręsdamas, kad grindis galima suremontuoti pakeitus kelias laminato lenteles, nevertino aplinkybės kiek kainuotų tokio pobūdžio remontas ir kas už jį turėtų sumokėti. Teismas iškėlė prielaidą, kad grindys galėjo būti sugadintos dėl terminio poveikio, nes šalia yra elektros rozetė, ar dėl kokio tai cheminio poveikio. Kuo grindžiama ši prielaida, nėra žinoma, ir apie tai net bylos nagrinėjimo metu bylos šalys neteikė tokio pobūdžio paaiškinimų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad grindys yra pradegintos, atsakovas apskritai tvirtino, kad nieko, neva tai, nežino ir nieko nematė, nors bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamos net nuotraukos su dulkėmis, rastomis pastūmus skalbimo mašiną. Atsakovas teismui nepateikė nei vienos nuotraukos, kurioje būtų užfiksavęs savo padarytus sugadinimus, kuriuos bylos nagrinėjimo metu pripažino (pvz. suskaldyta kriauklė, sudaužytas židinio stiklas apie kurį Apeliantas sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu ir t.t.), o tai verčia abejoti atsakovo sąžiningumu. Pastebi, kad kartu su ekspertine nuomone yra pateiktos šios patalpos nuotraukos, iš kurių matyti, kad rozetė yra nutolusi nuo pradeginimo vietos ir yra įrengta 30 cm aukštyje nuo grindų, o tai dar kartą patvirtina, kad teismo prielaida yra visiškai nepagrįsta. Kartu su ieškiniu buvo pateikta virtuvės nuotrauką, kurią išdidinus matyti, jog šone, prie lango, stovintis šviesios spalvos stalas yra be jokių apgadinimų, tuo tarpu atsakovui išsikėlus ir ieškovui grįžus į Lietuvą buvo padarytos nuotraukos, kuriose aiškiai matomi ne tik įpjovimai, bet ir apvalios žymės, kurios galėjo atsirasti ant stalo padėjus karštą puodą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas dėl byloje esančios nuotraukų gausos, tinkamai neįvertino patikslintame ieškinyje nurodomų apgadinimų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad su pirminiu ieškiniu teismui buvo pateikęs namo nuotraukas prieš į namą įsikeliant atsakovui ir būsto nuotraukas po atsakovo išsikraustymo, galiausiai buvo pateikta eilė nuotraukų, kurias fiksavo ekspertas, išmatuojant visus sugadinimus, todėl manytina, kad ieškovas tinkamai realizavo savo turimas procesines teises ir įrodė atsakovo padarytą žalą. Nurodė, jog teismas pasisakė dėl vidaus durų rankenos, skalbimo mašinos remonto, vaikų kambario sekcijos, židinio plytelių sugadinimo. Ieškovas pastebi, kad teismui pateikus patikslintą ieškinį, reikalavimas dėl minėtų objektų nebuvo reiškiamas, todėl nėra žinoma kodėl teismas minėtus defektus vis tiek vertino ir nurodė, kad minėti reikalavimai yra atmetami. Mano, kad atmetant reikalavimą dėl sekcijos stiklo, židinio plytelių, atitinkamai tai turėjo įtakos sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas nurodo, kad durų apvadas ne atsiklijavo, o mechaniniu būdu buvo atplėštas. Kuo remiantis teismas nustatė, kad apvadas atsiklijavo nėra žinoma. Teismas reikalavimą dėl žalos vejai atmetė tik todėl, kad ieškovas dar nesiėmė veiksmų dėl kiemo dangos tvarkymo, nepaisant to, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neturėjo atostogų, todėl į Lietuvą nebuvo grįžęs ilgesniam laikui, kad galėtų inicijuoti tokio pobūdžio darbų atlikimą. Savo paties darbu ieškovas tik užvežė dalį žemių, tačiau jų pritrūko, todėl darbai šiai dienai nėra baigti. Mano, kad byloje esant nustatytam faktui, jog traktorius, kuris vežė medienos atraižas atsakovui, įvažiavo į vidinį kiemą, ir jame paliko provėžas, kurių pats atsakovas nesiteikė lyginti ar užvežti žemėmis, bei užsėti žole, patvirtina ieškovui padarytos žalos faktą, todėl ieškovo reikalavimas turėjo būti tenkintinas. Nurodė, jog sofa buvo įsigyta ne nauja, tačiau buvo atrestauruota, o sudarant nuomos sutartį neturėjo jokių įplyšimų ar susidėvėjimo požymių. Ieškovas teismui aiškino, kad toks įplyšimas galėjo atsirasti tik atsakovo vaikui šokinėjant ant lovos, tačiau skundžiamame sprendime teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Šis daikto sugadinimas, teismo, buvo priskirtas natūraliam nusidėvėjimui, tačiau toks nusidėvėjimas negalimas, nes atsakovas name faktiškai gyveno keturis mėnesius, todėl mano, kad įplyšimas galėjo atsirasti tik daiktą naudojant ne pagal paskirtį, ką pripažino ir ekspertas.

5. Atsakovas I. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Akcentuoja, kad nors apeliaciniame skunde ieškovas vėl iš naujo analizuoja nuomos sutarties sąlygas, punktus, bet iš esmės niekas jos neginčija.

5.2. Nurodė, kad savo lėšomis remontavo sugedusius elektros prietaisus, kitus buitinius įrenginius, už savo pinigus pirko dujas, vandenį, kurį mažiausiai šešis kartus traktoriumi atvežė kaimynas, nes šulinys buvo visiškai tuščias. Kelis kartus pirko arba gavo dovanų malkų, nors ieškovas leido naudotis esamomis malkinėje. Ieškovas meluoja dar kartą teigdamas, kad jis reagavo į kiekvieną mano prašymą, padėdavo pašalinti atsiradusias problemas. Teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių nebuvo bendradarbiavimo. Nurodė, jog jau pirmą kartą atvykęs apžiūrėti nuomojamų patalpų pamačiau, kad visi daiktai, sienos, pastatai, kiemas yra seni, apgedę. Nebuvo nei vieno naujo daikto, įrangos, jau nekalbu apie baldus, duris, durų rankenas. Tai įrodo darytas pirmasis vaizdo įrašas, kur matosi ieškovo šuns apgadintos durys, nors teisme gėdingai įrodinėjama, kad tai padarė atsakovo šuo. Su šeima apsigyvenus ieškovo patalpose, maždaug po mėnesio laiko tarp šalių kilo konfliktas. Esminiu mūsų ginčo momentu, konflikto esme tapo tai, kad mano žmona, likusi gyventi viena su dviem mažamečiais vaikais, norėdama gauti paramą, pagalbą, pašalpas, seniūnaičio ir atsakingų valstybės tarnybų darbuotojų patarimu toje vietoje, šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Tada ieškovas labai supyko, kad tai padaryta be jo leidimo, prasidėjo barniai, keiksmažodžiai, jis pradėjo kerštauti.

5.3. Pažymi, kad ieškovas teismui sakė netiesą, nes, kilus nesutarimams kelis kartus ieškovą informavo žodžiu, telefonu, kad šeima šiame name gyvens iki 2023 m. sausio 24 d., kad ieško naujo būsto ir radę išsikels kitur. 2023 m. sausio 6 d., 2023 m. sausio 9 d., 2023 m. sausio 16 d. ir vėliau siuntė ieškovui telefonines žinutes su pranešimais, kad name gyvens iki 2023 m. sausio 24 d., nori visiškai atsiskaityti ir toliau ten gyventi nebeplanuoja. Tai įrodo teismui teiktos ieškovui siųstos telefoninių žinučių nuotraukos.

5.4. Pažymi, kad tokių sugadinimų per keturis mėnesius, kai gyveno šeima ir kuriuos nurodo ieškovas, padaryti neįmanoma. Per keturis mėnesius žiemą daug kartų traktoriumi teko įvažiuoti į žole apaugusį kiemą ir vežti vandenį su cisterna, didele priekaba atvežė malkų, bet tyčia niekas kiemo negadino. Iš esmės jokių žymesnių nuostolių kiemui nebuvo padaryta.

5.5. Teismas padarė teisingą ir neabejotiną išvadą, kad ekspertas besąlygiškai vadovavosi tik ieškovo paaiškinimais dėl patalpų ir baldų būklės prieš įsikeliant atsakovams, nors byloje nustatyta, kad ieškovo teiginiai šiais klausimais nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Akivaizdu, kad visi vertinti daiktai seni, be dokumentų, todėl nesuvokiamas ieškovo noras atlikti tokius senų daiktų tyrimus, įvertinimus, lyg ten viskas iki mūsų buvo puiku, o paskui mes viską tyčia, specialiai sugadinome, norėjome jam pakenkti. Tai yra tik tyčinis ieškovo nuostolių didinimas, noras uždirbti, pasipinigauti.

5.6. Pasisakydamas apie malkas, dėl kurių labai plačiai pasisakė ieškovas, pabrėžė, kad ieškovas teismui pateikė malkų įsigijimo dokumentus. Šios malkos įsigytos iš asmens, prekiaujančio malkomis pagal dokumentus: sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą, kurie išrašyti 2020 m. gegužės 10 d. Abejoja, kad gegužės mėnesį ieškovas buvo tik pirmasis malkų pirkėjas, nes dokumentai pažymėti Nr. 1, dokumentuose nėra ieškovo parašų, malkų įsigijimo dokumentai neregistruoti, pateikiami tik 2024 m. pradžioje.

5.7. Pažymi, kad teismas įvertino ir aplinkybę, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kada baldai ir įranga, kuriuos jis nurodo kaip sugadintus atsakovo, buvo įsigyti (nepateikė jokių jų įsigijimo dokumentų, kokybės sertifikatų ir pan.), ar jie įsigyti nauji ar naudoti, dėl ko teismas galėjo tik iš dalies įvertinti, ar jie mano šeimos gyvenimo išsinuomotame name metu dėl savo techninių charakteristikų galėjo natūraliai nusidėvėti, ar tai padaryta dėl mechaninių apgadinimų. teismas tinkamai taikė įrodinėjimo standartą, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas ir atitinkamai padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai buvo nepakankami ir neleido teismui pagrįstai įsitikinti, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir įrodyti, kad atsakovas yra skolingas ieškovui, o ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – sprendimas, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas iš dalies bei bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo apeliacinėje instancijoje esmės

10. Šalys sudarė terminuotą nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. iki 2023 m. kovo 24 d. išnuomojo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, jog nuomos mokestis yra 230 Eur už vieną mėnesį. Šalių susitarimu nuomininkas moka nuomotojui 690 Eur už pirmąjį nuomos mėnesį. Nuomos sutarties 3.2 punktu nuomininkas įsipareigojo nuomos mokestį mokėti kas mėnesį, minėtą sumą sumokėdamas iki kito mėnesio 24 dienos. Nuomos sutarties 4.1 punktu nustatyta, jog nuomininkas privalo išlaikyti ir saugoti išnuomotą turtą ir apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas. Nuomos sutarties 4.4 punktu nutraukus sutartį ar pasibaigus nuomos terminui, nuomininkas įsipareigojo grąžinti sutarties 1.1 punkte nurodytą turtą nuomotojui. Grąžinamas turtas turi būti tokios būklės, kokios jis buvo perduodant, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą.

11. Ieškovas 2022 m. gruodžio 27 d. atsakovui įteikė įspėjimą, jog pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomos sutartis nebus tęsiama ir nurodyta, kad atsakovas 2023 m. kovo 24 d. turi išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įspėjimas buvo įteiktas atsakovo sugyventinei Y. K. 2022 m. gruodžio 27 d.

12. Atsakovas nuo 2023 m. sausio 6 d. žinutėmis informavo ieškovą, jog nuo 2023 m. sausio 24 d. išsikelia iš nuomojamo namo.

13. Iš 2023 m. birželio 1 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus rašo „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2023 m. gegužės 29 d. buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl nesutarimų su buvusiais nuomininkais, apgadinto turto, nemokėtų mokesčių, patirtos žalos.

14. UAB „Smart claims“ 2023 m. gruodžio 30 d. pateikė vyr. eksperto S. T. nuomonę dėl nuostolio nuomojamam namui, sumos. Nuomonėje apskaičiuota bendra nuostolio suma objektui – nekilnojamajam ir kilnojamam turtui, įvertinta 5 853,75 Eur suma.

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog: 1) teismas nepagrįstai iš priteistos sumos išminusavo 230 Eur sumą, nors atsakovas tokio reikalavimo nereiškė, nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo už 6 mėnesį; 2) mano, jog už atliekų išvežimą turėjo būti priteistas ne už 4 mėnesius, o už 6 mėnesius; 3) nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas dėl piniginės sumos priteisimo už sunaudotas malkas; 4) nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl žalos padarytos nuomojame name buvusiems daiktams, t. y. miegamojo lovai, kompiuterio kėdei, vonios kriauklei, užuolaidoms, verandos durims, verandos grindims, virtuviniam stalui, be to, neteisingai buvo vertintos aplinkybės dėl žalos, padarytos vejai. Taip pat apeliantas mano, jog neteisingai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio bei kitų išlaidų priteisimo

16. Apeliantas nurodo, jog nuomos sutartis negalėjo būti nutraukiama prieš terminą tam nesant jokio pagrindo, mano, jog dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl nuompinigių ir komunalinių mokesčių priteisimo, kurie, apelianto vertinimu, turi būti priteisiami ne už 4 mėnesius, o už 6 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuomos sutarties pabaiga laikytina faktinė aplinkybė, jog atsakovas išsikraustė 2023 m. sausio 24 d., laikė, jog teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos teisinių santykių, šalis siejo 4 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl komunalinių mokesčių priteisimo, nurodė, kad reikalavimas dėl skolos už suvartotą elektrą pritiesimo yra pagrįstas, o reikalavimą už skolos priteisimą už atliekų išvežimą sumažino skaičiuodamas mokesčius už 4 mėnesius. Apeliantas prašo priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo neteisėto sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, nes nuomininkas be pagrindo nutraukė terminuotą nuomos sutartį nesant svarbių priežasčių, nesilaikant įspėjimo tvarkos.

17. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo yra nurodyta, kad tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022 38 punktą). Aiškinant sutarties turinį, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarčiai aiškinti reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022). Protingo sutarčių aiškinimo metodas, be kita ko, suponuoja poreikį atsižvelgti į atitinkamo civilinės teisės instituto turinį (prigimtį), įvertinti, kiek jo taikymas konkrečiu atveju atitiks sutarties šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio l6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-969/2021, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-421/2022, 59 punktas).

18. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-421/2022 60 punktą).

19. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jeigu šis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jeigu rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 74 punktas).

20. Šalys sudarė terminuotą nuomos sutartį. Iš ginčo nuomos sutarties nuostatų turinio matyti, kad šalys nesulygo dėl sutartinės atsakomybės sutarties nutraukimo prieš terminą ne teismine tvarka atveju, tik nuomos sutarties 6 punkte nurodyti pagrindai kuriems esant suteikiama galimybę jos šalims teismine tvarka nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių teismui tokio reikalavimo nepateikė.

21. Šalys, be kita ko, susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio ir kitų mokėjimų. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovas, turėdamas pareigą mokėti nuomos mokestį tik už 4 mėnesius, permokėjo ieškovui 230 Eur; priteisė iš atsakovo 209,50 Eur už elektros energijos suvartojimą; 23,80 Eur už šiukšlių išvežimą, šią sumą apskaičiuodamas už 4 mėnesių laikotarpį, 150 Eur už malkas. Ieškovas apeliacinius skundu prašo nuomos mokestį ir mokestį už šiukšlių išvežimą priteisti už 6 mėnesius. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai nustatyta atsakovo išsikėlimo iš nuomojamo namo data.

22. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys skirtingai aiškina nuomos sutarties sąlygas dėl jos nutraukimo. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą, nesilaikant nuomos sutartyje nurodytos sutarties nutraukimo tvarkos, yra galimas ir laikomas teisėtu, ir atitinkamai mokama tik už faktinį nuomos laiką. Tuo tarpu atsakovas aiškina, jog neginčijus nuomos sutarties, nėra pagrindo analizuoti nuomos sutarties sąlygas.

23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo sutarties šalis nuomos teisiniai santykiai siejo 4 mėnesius, nurodė, jog perduodamo namo vaizdo įrašas darytas 2023 m. sausio 27 d. ir konstatavo, jog faktinio išsikraustymo data nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalims neginčijus fakto dėl atsakovo gyvenimo išsinuomotame name laikotarpio, 4 mėnesių laikotarpį laikė faktiniu nuomos laikotarpiu. Visgi, teisėjų kolegija negali sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl toliau dėstomų motyvų.

24. Šalių 2022 m. rugsėjo 24 d. sudarytoje terminuotoje nuomos sutartyje nebuvo įtvirtinta sąlyga dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir to pasekmių. CK 6.609 straipsnio 1 dalis suteikę galimybę nuomininkui nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjus nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais.CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant klausimą, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Šioje byloje nėra įrodinėjama aplinkybė, kad ieškovas yra sutartį pažeidusi šalis, todėl atsakovo paminėtas pranešimas ieškovui negali būti vertinamas tinkamu pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą.

25. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nepasisakė dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, kuris laikytinas esminiu, sprendžiant dėl nuomos sutarties nutraukimo momento, tvarkos ir iš to šalims kylančių pasekmių, iš esmės apsiribojo bendromis frazėmis apie nuomos sutarties sudarymą ir realumą, nepagrįstai sprendė apie nuomos teisinių santykių trukmę ir konstatavo atsakovo pareigą sumokėti nuomos ir kitus mokesčius už faktiškai gyventą laiką.

26. Tik nustačius reikšmingas pirmiau minėtas aplinkybes dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo pagrindo ir momento, galimas teisingas ir pagrįstas įsiskolinimo už nuomą bei kitų būsto išlaikymo išlaidų dydžio nustatymas. Atsižvelgiant į išdėstytą pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nelaikytinas pagrįstu.

Dėl sunaudotų malkų

27. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl piniginės sumos už sunaudotas malkas priteisimo, nurodė, jog reikalavimą tenkina iš dalies, priteisė apeliantui už atsakovo sunaudotas malkas 150 Eur. Apeliantas mano, jog už sunaudotas malkas jam turėtų būti priteisiama 250 Eur suma. Apeliantas įrodinėja, jog atsakovas atvežtų malkų kiekį sąmoningai padidino, jo paaiškinimai dėl malkų naudojimo ir jų gavimo nebuvo nuoseklūs. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas apeliantui priklausiančiame name gyveno nuo 2023 m. rugsėjo 24 d. iki 2024 m. sausio 24 d., t. y. keturis mėnesius. Apeliantas teigė, jog buvo palikta 5 m³ malkų, kuriomis leido atsakovui naudotis už žodžiu sutartą 250 Eur sumą. Atsakovas nurodė, jog jam malkų buvo atvežta 2022 m. gruodžio 16 d. – 4 m³ ir 2022 m. gruodžio 21 d – 10 m³. Atsakovas nurodė, jog išvykdamas paliko apie 10 m³ atraižų, o apeliantas mano, jog paliktų atraižų kiekis nesiekė 1 m³.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalys, įrodinėdamas malkų kiekį, tiksliai kiek jų buvo m³, neįvardija, byloje nėra pateikti skaičiavimai, kurie leistų padaryti išvadas dėl buvusių ir paliktų atsakovui išsikraustant malkų kiekio. Šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog apeliantas buvo leidęs naudotis esančiomis malkomis, kurias apeliantas įvertino 250 Eur, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia sąlyga nebuvo aptarta šalių sudarytoje nuomos sutartyje, o teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolos dėl malkų sunaudojimo taip pat nenurodė. Kas leidžia abejoti apelianto dėstomomis aplinkybėmis dėl malkų kiekio ir atsiradusios skolos dėl malkų sunaudojimo. Nors apeliantas pažymi, jog paliktų atraižų kiekis nebuvo tinkamai įvertintas, tačiau atraižoms esant apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, apeliantas pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų, patvirtinančių, jog palikta tik 1 m³ atraižų, kiekį grindė tik paaiškinimais, neteikė atraižų krūvos matmenų, kad įrodytų ir būtų tiksliai nustatytas paliktų atraižų kiekį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas pateikė teismui malkų, kurios buvo paliktos atsakovui išnuomojant namą, įsigijimo dokumentus, t. y., jog jos buvo įsigytos 2020 m. gegužės 10 d., 5 m³, už 450 Eur. Apeliantas įrodinėjo, jog tik maža dalis malkų buvo palikta ir dėl to žalą įvertino 250 Eur. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad būtent toks malkų kiekis ir buvo atvežtas į apeliantui ir, jog toks pat malkų kiekis išliko iki pat atsakovui išsinuomojant apeliantui priklausantį namą. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, jog apeliantas neįrodė didesnės nei 150 Eur piniginės sumos, kuri turėtų būti priteisiama už atsakovo sunaudotas malkas.

Dėl žalos atlyginimo

30. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinta jo reikalavimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo, nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentuodamas iš esmės tuo, kad patalpų būklės ir jose esančių daiktų, vejos pabloginimai atsirado nuomos sutarties galiojimo metu, apeliantas mano, jog įrodė padarytos žalos dydį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą.

31. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą vadovaudamasis nuomos sutarties 4.4 punktu, kuriame nustatyta, kad grąžinant turtą jis turi būti tokios būklės, kokios jis buvo perduodant, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Vadovaujantis nurodytomis nuomos sutarties sąlygomis ir teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte, o daikto būklės pablogėjimas dėl jo natūralaus susidėvėjimo nėra pagrindas priteisti nuomotojui žalos atlyginimą, kadangi nuomos sutartyje nenustatyta nuomininko pareiga grąžinti pradinės būklės patalpas.

32. Apeliantas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovui išnuomotose gyvenamosiose patalpose buvo padaryti miegamojo lovos, kompiuterinės kėdės, vonios kriauklės, užuolaidų, verandos durų ir verandos grindų, virtuvinio stalo pažeidimai, buvo sugadinta veja, lauko durų apvadas, svetainės lova. Apeliantas pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog stalui padaryta žala siekia 150 Eur, lovai – 1 500 Eur, užuolaidoms – 200 Eur, sofai – 200 Eur, kėdei – 150 Eur, vonios kriauklei su spintele – 200 Eur, apvadų keitimui – 26,40 Eur, grindų keitimui – 252,87 Eur, durų bloko – 257,64 Eur. Šias aplinkybes apeliantas įrodinėjo byloje esančiomis nuotraukomis, paaiškinimais apie daiktų būklę, o žalos dydį – UAB „Smart claims“ 2023 m. gruodžio 30 d. ekspertine nuomone dėl nuostolio sumos, lokaline sąmata Nr. 23/12/0048.

33. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybės dėl prašomos priteisti žalos ir neįrodė žalos dydžio, todėl netenkino reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

34. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintus civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso tikslų įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).

35. Aiškindamas teismo pareigą, laikantis kooperacijos principo, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo pareiga bendradarbiauti su bylos šalimis aktuali ir įrodinėjimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 25 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 31 punktas). Teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2021, 44 punktas).

36. Dispozityvumo ir rungimosi principų turinys lemia, kad pareiga (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) teikti teismui įrodymus tenka šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis ) (inter alia (be kita ko), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas).

37. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, teismas turi procesinę pareigą tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą bylos baigtimi suinteresuotiems proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20, 21 punktai). Nagrinėjančio bylą teismo pareiga užtikrinti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą negali būti aiškinama taip, kad būtų paneigiama ir teismui perkeliama suinteresuotų bylos baigtimi dalyvaujančių asmenų pareiga įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą; šios teismo ir dalyvaujančių asmenų pareigos dera tarpusavyje, tačiau atsakomybė už tinkamą jų derinimą tenka bylą nagrinėjančiam teismui.

38. Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje šalių, liudytojų duodami paaiškinimai apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Teismas šalių ir liudytojų paaiškinimus tiria teismo posėdyje, laikydamasis betarpiškumo, žodiškumo, bylos nagrinėjimo koncentracijos ir ekonomiškumo bei nepertraukiamumo principų. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį šalys, be kita ko, turi teisę užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Taigi šalių ir liudytojų paaiškinimai, kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, tiesiogiai yra susiję su kitos šalies teise užduoti klausimus paaiškinimus duodančiai šaliai ar trečiajam asmeniui.

39. Minėta, kad teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Būtent tinkamas įrodinėjimo proceso organizavimas užtikrina, kad teismas turėtų pakankamai įrodymų, kuriuos ištyręs bei įvertinęs, galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl abiejų ginčo šalių įrodinėjamų aplinkybių (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

40. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija kartu pažymi, kad byloje apeliantas, įrodinėdamas savo ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, neprašė teismo skirti ekspertizės siekiant nustatyti, kurie iš jo nurodytų remonto darbų, skirtų apelianto nurodytų patalpų defektams panaikinti, yra eksploatacinės kilmės, o kurie priskirtini normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui. Šalims neteikus duomenų, kurie pagrįstu žalos dydį ir faktą, pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti šalių ginčą ir teisingai nustatyti žalos faktą ir dydį turėjo pagrindą patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą ir pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), pasiūlyti šalims spręsti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo. Įvertinusi apelianto apeliacinio skundo argumentus bei atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad nepriteisti likusiai sumai žalai skirtini remonto darbams yra atsakovo patalpų pabloginimo rezultatas, reiškiantis daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Pažymėtina tai, kad žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Pateikti žalos faktą patvirtinančius įrodymus yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas taip pat prieina prie išvados apeliantas, siekdamas, savo teisių gynimo turi įrodyti, kad atsakovas patalpas grąžino ne tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės, o atsakovas – priešingai – įrodyti, jog patalpos buvo grąžintos tokios būklės, kokios ir buvo perduotas, arba, jog patalpoje esančių daiktų būklę lėmė jų natūralus nusidėvėjimas.

41. Pažymėtina, jog procesinių teisių išaiškinimas, taip pat išaiškinimas šalims, ką jos turi įrodinėti ir kokius konkrečius galimus įrodymus jos turėtų pateikti, reiškia teismo siekį tinkamai išnagrinėti ginčą ir padeda šalims tinkamai įgyvendinti jų pareigą pateikti visus su byla susijusius reikiamus įrodymus. Tokie teismo veiksmai nelaikytini teismo nešališkumo pažeidimu, jeigu atliekami vienodai visų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022, 34 punktas).

42. Pirmosios instancijos teismui nepatikslinus šalių įrodinėjimo pareigos, nepasiūlius šalims pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis), pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės įvertinti ieškovo įrodinėjamos žalos apimtį ir, atitinkamai, tinkamai nustatyti ieškovo reikalaujamos žalos dydį, taip pat priežastinį ryšį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija dėl žalos plačiau nepasisako, tačiau pažymi, jog be apelianto paaiškinimų dėl padarytos žalos nuomojamame name esantiems daiktams, vejai, padaryta žala buvo įrodinėja ekspertine nuomone, kuri nelaikytina pakankama žalos faktui ir dydžiui nustatyti.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė šalių ginčo esmės, todėl apskųstas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

44. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

45. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

46. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šiuo konkrečiu atveju kilusio šalių ginčo ypatumų, nepatikslino įrodinėjimo pareigos, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų tiek reikalavimams, tiek atsikirtimams pagrįsti, dėl to tinkamai nenustatė ir neįvertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, faktinio ir teisinio pagrindo atsakovo prievolei pripažinti, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės faktiškai visa apimtimi. Tokia situacija neabejotinai pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo teisinių santykių kvalifikavimu, reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.