Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu atsakovui A. K., jo atstovei advokato padėjėjai Linai Jarmalavičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. nutraukti ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo A. K. kaltės;

2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę - K.;

3. nenustatyti šalims termino susitaikyti;

4. priteisti ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 50,03 kv.m.. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė 6270 EUR (CK 3.123 str. 1 d. ir 4 d.);

5. priteisti prievolę, pagal greitojo kredito sutartį Nr. SP1302951, su UAB „Nordecum“. įmonės kodas 302535232, asmenine J. K. prievole.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad santuoka tarp J. K. ir A. K. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiai dienai yra pilnametė. Susituokusi su atsakovu A. K., ieškovė J. K. tikėjosi sukurti darnią šeimą, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje. Pradžioje santykiai buvo geri, abu sutuoktiniai sutarė, kartu augino ir auklėjo savo dukrą. Tačiau netrukus ieškovė pradėjo pastebėti, kad atsakovas A. K. nebeskiria šeimai dėmesio. Visi buities darbai buvo palikti tik ieškovei J. K.. Vėliau atsakovas A. K. nebeišlaikė ir savo dukros K. K.. Tai patvirtina ir Varėnos rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 7 d. nutarimas, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš atsakovo A. K. išlaikymą savo nepilnametei dukrai K. K.. Negana to, jog atsakovas nebesiteikė išlaikyti savo vaiko, A. K. pradėjo nuolat gąsdinti ieškovę J. K. dėl fizinio smurto panaudojimo. Grasindavo jai. J. K. nuolat jautė baimę tiek dėl savo, tiek dėl dukros sveikatos. Galiausiai sutuoktinių santykiams vis labiau blogėjant, atsakovui vengiant išlaikyti šeimą ir savo dukrą K. K., A. K. 2010 metais išvyko į Jungtinę Karalystę, kurioje iki pat šios dienos ir gyvena. Taigi atsakovas jau 12 metą gyvena atskirai nuo sutuoktinės J. K. ir savo dukros K. K., neteikė dukrai išlaikymo, yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas. Negana to, per šiuos metu stipriai sušlubavo ir ieškovės J. K. sveikata. 2022 m. birželio 12 d. Medicinos išrašas apie asmenį patvirtina, kad J. K. yra nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (duomenys neskelbtini), dažnėja po stresinių situacijų. Ieškovė taip pat nurodo, kad ją sutuoktinis A. K. paliko vieną su dukra ne tik pasiligojusią, bet ir su ribotomis galimybės dirbti ir gauti pajamas. Dėl ligų ieškovės J. K. darbingumas nustatytas tik 40 procentų. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro vos 328 EUR, invalidumo/ netekto darbingumo pensija. Nežiūrint to, ieškovė visą gyvenimą viena pati išlaikė šalių dukrą K. K., ir tuo metu kai atsakovas A. K. 12 metų gyveno ir tebegyvena (duomenys neskelbtini). Negana to, ieškovė J. K. 2019 metais iš kaimyno K. Š., kuris bendrauja ir su jos vyru A. K., sužinojo, kad jos vyras net neplanuoja grįžti į Lietuvą, ne tik dėl to, kad nereiktų išlaikyti dukros K. K., bet ir todėl, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas yra susiradęs kitą moterį su kuria iki šios dienos kartu ir gyvena.

Ieškovė J. K. nurodo, kad kentė ir bijojo 12 metų nutraukti santuoką su atsakovu A. K., kadangi pastarasis nuolat jai grasindavo, kad jis su ja nesidalins nekilnojamojo turto, kad neva ieškovei niekas nepriklauso ir atsakovas skyrybų procese viską iš jos atims. Taip pat J. K. dėl santuokos nutraukimo nesikreipė ir dėl to, kad vis tikėdavosi, kad jos sutuoktinis grįš į Lietuvą ir kad jų santykiai pagerės. Nežiūrint to, ieškovė J. K. įvertinus, kad jos sutuoktinis A. K. jau 12 metų negyvena Lietuvoje ir nesirūpina šeima ir tai, jog (duomenys neskelbtini) atsakovas yra susiradęs kitą moterį ir su ja gyvena, tai yra A. K. yra neištikimas savo žmonai, J. K. nusprendė nutraukti santuoką tik dėl vieno sutuoktinio A. K. kaltės, pagal du pagrindus - yra neištikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpina sutuoktiniu.

Ieškovė J. K. nurodo, jog santuokinio pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas; tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, pavyzdžiui, visiškas nesirūpinimas šeima, tenkinimas tik savo poreikių ir interesų, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir panašiai. Ieškovė J. K. paaiškina, kad atsakovas A. K., kaip sutuoktinis ir kaip tėvas, nesilaikė ir nesilaiko visų šių pareigų. Nuolatinis jų pažeidinėjimas ir nesilaikymas rodo atsakovo A. K. nesugebėjimą ir nenorą būti santuokoje su ieškove J. K.. Pažymėtina, kad atsakovas A. K. tinkamai nesirūpino šeima, tai patvirtina Varėnos rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 7 d. nutarimas. Tai jog A. K. iki pat šios dienos nesirūpina dalinį darbingumą turinčia sutuoktine su lėtinėmis ligomis, jog jis jau 12 metų gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą neįmanoma, ieškovė J. K. nemato jokios perspektyvos šalių santykiuose, gyvenimas santuokoje yra netikslingas, o visa ši situacija susiklostė dėl atsakovo A. K. veiksmų ir neveikimo, todėl ieškovė teismo prašo nutraukti santuoką ir pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė J. K. nurodo, kad ieškovei ir atsakovui A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė 6270 Eur.

Ieškovė J. K. nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. K. tinkamai nesirūpino šeima, ir tai patvirtina Varėnos rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 7 d. nutarimas priteisti išlaikymą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. iki pat šios dienos nesirūpina dalinį darbingumą turinčia sutuoktine su lėtinėmis ligomis, ir tai patvirtina pažyma, jog jis jau 12 metų gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. K. teismo prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti didesnę turto dalį ieškovei J. K. dėl to, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) netinkamai tvarkė bendrą santuokinį turtą.

CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Kaip jau minėta sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė 6270 EUR. Taigi turtą teismui po santuokos nutraukimo padalinus po ½ dalį, ieškovei J. K. ir A. K. tenkanti konkreti turto vertė sudarytų po 3135 EUR.

Taip pat ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Turto įgijimo pagrindas 2011- 10-06 Dovanojimo sutartis Nr. 4608; negyvenamoji patalpa - ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Turto įgijimo pagrindas 2008-11-26 Dovanojimo sutartis Nr. RM-2649. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra ieškovės J. K. asmeninė nuosavybė, kadangi įgytas dovanojimo sutartimis, todėl yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

Taip pat ieškovė J. K., nurodo, kad atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Turto įgijimo pagrindas 1992-09-10 Valdybos potvarkis Nr. 579-v. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra atsakovo A. K. asmeninė nuosavybė, kadangi įgytas iki santuokos sudarymo, todėl yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

Po santuokos nutraukimo: prievolė pagal greitojo kredito sutartį Nr. SP 1302951, su UAB „Nordecum“, įmonės kodas 302535232, lieka asmeninė J. K. prievolė.

Žinia, kad sutuoktinė ketina nutraukti santuoką, atsakovui buvo labai netikėta, gavus mediatorės kvietimų dalyvauti privalomojoje mediacijoje. Atsakovo teigimu reikėjo laiko tokią žinią priimti, susivokti kas vyksta, įvertinti ieškovės sprendimo pasekmes.

Sunku buvo dėl to, kad šeima atsakovui buvo prioritetas, šeimą jis laikė vertybe ir visuomet norėjo darnios, pilnavertės šeimos. Kurį laiką dirbęs (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), pastarojoje įmonėje prasidėjus etatų mažinimui, atsakovas 2009 m. rugsėjo 26 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) užsidirbti. Tokį sprendimą nebuvo lengva priimti, nes šeimoje augo nepilnametė dukra K., tarpusavio santykiai šeimoje buvo geri, (duomenys neskelbtini) gyveno atsakovo tėvai, kuriais reikėjo pasirūpinti, tačiau finansiniai sunkumai, nes ieškovė tuo metu jau nedirbo, vertė atsakovą priimti kardinalius sprendimus.

Atsakovas į (duomenys neskelbtini) išvyko 2009-09-26. Susiradęs darbą, įsikūręs ir grįžęs į Lietuvą atostogų, 2010-10-20 deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Likus kiek daugiau nei metams iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), atsakovas apsigyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokoje. Tokį sprendimą jis priėmė ne dėl to, kad pašlijo santykiai žmona, o todėl, kad norėjo su savo šeima gyventi atskirai nuo žmonos tėvų, pas kuriuos gyveno nuo santuokos pradžios ((duomenys neskelbtini)). Gyvendamas vienas, atsakovas nuolat prašė, kad žmona su dukra ateitų gyventi kartu, nes jų tarpusavio santykiai buvo geri ir draugiški. Tačiau ieškovė teigė, kad negali tėvų palikti vienų ir atsakovo nuomone, tėvų namuose žmonai gyventi buvo tiesiog patogiau.

Atsakovo sprendimas išvykti užsidirbti buvo priimtas kartu pasitarus su ieškove. Ieškovė ne tik, kad neprieštaravo, bet ir kreipėsi patarimo ir pagalbos į savo pusseserę, kurios vyras jau dirbo (duomenys neskelbtini), su tikslu, kad atvykus atsakovui, giminaitis padėtų jam įsikurti ir susirasti darbą.

Tai, kad atsakovas jau dvylika metų gyvena atskirai nuo ieškovės, nėra atsakovo kaltės ar atsakomybės klausimas. Priešingai, toks buvo ieškovės pasirinkimas. Ieškovė, kaip jau minėjome, neprieštaravo, kad atsakovas išvyktų uždarbiauti, nes materialiai tuomet vertėsi sunkiai, tačiau niekuomet nesutiko su sutuoktiniu gyventi kartu (duomenys neskelbtini), nors galėjo.

Svarbu paminėti ir tai, kad tik vieną kartą, atvykusi dviem savaitėms, ieškovė aplankė sutuoktinį Jungtinėje Karalystėje, nors buvo nuolat kviečiama atvykti ir likti gyventi kartu. Iki 2018 m. liepos, atsakovas du kartus per metus, dviem savaitėms grįždavo į Lietuvą atostogų: pavasarį ir per vėlines.

Atsakovas patvirtina, kad nepaisant sutuoktinės inicijuoto skyrybų teisminio proceso, yra apsisprendęs grįžti gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) ir tą ketina įgyvendinti, pagal aplinkybes, vienerių, daugiausia, pusantrų metų bėgyje. (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovo garbaus amžiaus mama, kuria reikia pasirūpinti, (duomenys neskelbtini), nuosavame name gyvena dukra K. su šeima, tad, atsakovo nuomone, turės pakankamai laiko bendravimui su trimis anūkais. Atsakovas santuokoje yra įgijęs butą (duomenys neskelbtini), tad turi kur sugrįžti ir gyventi. Kas liečia darbo paieškas, Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) darbą jis tikrai suras.

Atsakovo vertinimu, ne jis inicijavo skyrybas su žmona, o žmona nusprendė su juo išsiskirti bei atsižvelgiant į melagingus, tikrovės neatitinkančius ieškinio teiginius, į jam parodytą nepagarbą, atsakovas nemato prasmės santuoką išsaugoti, todėl terminas susitaikyti nenustatvtinas.

Atsakovo vertinimu, sutuoktiniams gyvenant atskirai, jų tarpusavio santykiai pamažu keitėsi, laikui bėgant bendravimo liko vis mažiau, mažiau bendrų interesų, kol kiekvienas iš jų pradėjo gyventi savo asmeninį gyvenimą. Atsakovui išvykus į Jungtinę Karalystę, su ieškove jie bendraudavo per Skype platformą, susiskambindavo. Pradžioje per kiekvienas išeigines, o dažnai ir darbo dienos vakarais, vėliau rečiau, jie pasikalbėdavo, aptardavo jiems rūpimus klausimus. Toks bendravimas tęsėsi beveik iki 2019 m. pabaigos. Tuomet ieškovė teigia iš kaimyno K. Š. sužinojusi, kad jos sutuoktinis į Lietuvą grįžti neketina ir gyvena su kita moterimi, ko pasėkoje bendravimas su ieškove tapo sunkus emociškai, o nuo 2021 m. sutuoktiniai nebendrauja. Atsakovas patvirtina, kad pokalbio su K. Š. apie atsakovo ateities planus ir asmeninį gyvenimą niekuomet nėra buvę. Tai yra privataus pobūdžio informacija, kuria, paprastai, protingi žmonės nesidalija. Žinodamas buvusio kaimyno gerą humoro jausmą, atsakovas neatmeta tikimybės, kad kaimyno pajuokavimą ieškovė priėmė kaip absoliučią tiesą, ko pasėkoje tarpusavio bendravimo ieškovės dėka nebeliko ir buvo kreiptąsi į teismą dėl skyrybų.

Atsakovas patvirtina, kad jokios kitos moters jo gyvenime nėra ir nebuvo, todėl ir nėra ką palikti (duomenys neskelbtini), priėmus sprendimą visam laikui sugrįžti į Lietuvą. Nėra ir pagrindo prezumpcijai (CK 3.60 str. 3 d.), kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam esant tariamai neištikimam sutuoktinei, kai ieškovė vadovaujasi gandais, nesant pagrindo juos patvirtinti.

Santuoka yra abiejų sutuoktinių susitarimas kurti ir puoselėti šeimos santykius, kas reiškia, kad abu sutuoktiniai yra vienodai atsakingi už šeimos išsaugojimą, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės neskiriant termino susitaikyti.

Ieškovė ir atsakovas santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.

Su tokiu ieškovės reikalavimu atsakovas nesutinka ir teismo prašo, kad santuokoje įgytas turtas skyrybų atveju sutuoktiniams būtų padalintas pusiau, lygiomis dalimis.

Svarbu paminėti tai, kad šis butas su rūsiu, 1998-10-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. 4B3278-V buvo įgytas tik tuomet, kai atsakovas iš tuometinio Hansa banko (dabar AB Swedbank) gavo 20 000 Lt kreditą, kurį reikėjo išmokėti bankui per 20 m. laikotarpį. Pilnai su banku atsakovas atsiskaitė, t. y. išmokėjo visą kredito sumą tik išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę ir tai buvo dar viena svarbi priežastis išvykti uždirbti pinigų. Atsakovo teigimu, ieškovė bankui padengė dvi mėnesines kredito įmokas, nežiūrint to, kad dvylika metų ieškovė dirbo ir turėjo pajamų. Visas kitas kredito įmokas bankui mokėjo paskolos gavėjas, t. y. atsakovas, ieškovei jokia dalimi neprisidedant.

Minėtas turtas buvo nupirktas šeimos poreikiams tenkinti, tam, kad atsakovas su sutuoktine ir dukra galėtų gyventi atskirai nuo sutuoktinės tėvų. Tačiau realybė buvo tokia, kad butas buvo ilgus metus užrakintas, nes jų šeima gyveno su ieškovės tėvais jų namuose (duomenys neskelbtini) ir į šeimai nupirktą butą ieškovė nesutiko persikelti gyventi. Pasikeitę žmonos ketinimai paliko pasekmes, t. y. kasmėnesines kredito įmokas bankui ir buto komunalinius mokesčius.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas prieš išvykdamas į (duomenys neskelbtini), šeimos bute vienas gyveno kiek daugiau nei metus laiko. Ieškovė ir toliau su dukra gyveno savo tėvų bute. Sulaukusi pilnametystės (2013-04-19), bute apie porą metų gyveno dukra K..

Dėl ieškovės teiginio, kad atsakovui išvykus, ji buvo palikta viena su dukra ne tik pasiligojusi, bet ir su ribotomis galimybėmis dirbti ir gauti pajamų, atsakovas teismui pažymi, kad ieškovė nepaminėjo vienos svarbios ir daug pasakančios aplinkybės. 2009-09-26 atsakovui išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), ieškovė išnuomojo minėtą šeimos butą. Atsakovas apie tai sužinojo tik grįžęs pirmųjų atostogų į Lietuvą. Šeimos butas yra nuomojamas ir po šiai dienai, išskyrus laiką, kai bute gyveno dukra K.. Atsakovui paklausus kiek gauna nuomos mokesčio, ieškovė nesileido į kalbas. Ir dar, ne vienerius metus, jau gyvendamas (duomenys neskelbtini), atsakovas ne tik mokėjo bankui kreditą, bet ir pervedinėjo pinigus buto komunaliniams mokesčiams sumokėti.

Taigi, butas yra nuomojamas daugiau kaip dešimt metų ir iš bendro šeimos turto gaunamos pajamos, kurias išskirtinai naudoja tik ieškovė, todėl santuokoje įgyto turto padalijimas jai būtų itin skausmingas, kaip pajamų šaltinio praradimas.

Pagrindiniai ieškovės argumentai yra tai, kad atsakovas tinkamai nesirūpino savo šeima, t. y. dalinį darbingumą turinčia sutuoktine su lėtinėmis ligomis, dvylika metų atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, atsakovas netinkamai tvarkė bendrą sutuoktinių turtą, todėl jo dalis iš bendro turto turi būti mažinama ieškovės tariamai negautų pajamų, sudarančių 16492 Eur suma ir tuo pagrindu ieškovę tenkintų jai priteistas visas butas.

Tačiau vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) tai netenkintų atsakovo, nes sprendimas išvykti užsidirbti buvo priimtas bendru sutuoktinių sutarimu, ieškovė savo vienašališku sprendimu yra išnuomojusi šeimos būstą ir daugiau kaip dešimt metų gauna nuomos mokestį, kurį naudoja tik savo poreikių tenkinimui ir iš atsakovo gaudavo piniginius pavedimus savo ir dukros pragyvenimui.

Akivaizdu tai, kad daugybę metų nuomodama šeimos būstą ir iš to gaudama neapskaitytų pajamų bei įvertinusi, kad pusės buto ji neišnuomos, ieškovė siekia skyrybų atveju visą butą prisiteisti asmeninės nuosavybės teise, nes suvokia, kad priešingu atveju ne tik, kad neteks vieno iš pragyvenimo šaltinių, bet ir gali tekti eiti dirbti.

Atsakovas teismui pateikia pinigų pervedimo platformos Opal Transfer pagalba atliktų piniginių pavedimų išklotinę laikotarpiu nuo 2009-12-05 iki 2021-11-07 imtinai. Lietuvos bankas Opal Transfer yra išdavęs elektroninių pinigų įstaigos licenciją, teikiant pinigų pervedimo paslaugas.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad nuo 2009-12-05 iki 2015-03-29 imtinai, dalį Jungtinėje Karalystėje uždirbtų pinigų per Opal Transfer pervesdavo į savo asmeninę banko sąskaitą Lietuvoje, siekiant padengti kredito įmokas bankui ir sumokėti buto komunalinius mokesčius už įgytą šeimos būstą, adresu (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad ieškovė šeimos butą tuomet jau buvo išnuomojusi.

Nuo 2015-04-03 iki 2019-12-23, atsakovo teigimu, jam pilnai išmokėjus banko paskolą, jis kas mėnesį, o kartais ir du kartus per mėnesį per Opal Transfer pinigų pervedimo platformą išsiųsdavo ieškovei pinigų į jos asmeninę banko sąskaitą (J. K., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko Alytaus filialas).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad darant atliktų piniginių pavedimų išklotinės vertimą į lietuvių kalbą dėl daugybės skaitmeninių simbolių vertimo kaina būtų neadekvačiai didelė, - atsakovas paaiškina šio rašytinio įrodymo turinį. A. K. yra piniginius pavedimus atlikęs asmuo.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2015-04-03 iki 2019-12-23 ieškovei, į jos asmeninę banko sąskaitą buvo atlikti 52 piniginiai pavedimai, kas sudarė 7511 Eur (septyni tūkstančiai penki šimtai vienuolika eurų).

Iki santuokos atsakovas asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamąjį turtą - 0,0720 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas, nutraukiant santuoką nedalintinas.

Atsakovas patvirtina, kad jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi.

Teismo posėdyje ieškovė J. K. nurodė, kad 2019 m. paskambino atsakovas ir pasakė, kad ieško moters, o gal ir turi. Sako Z. sėdi prie manęs. 2021 m. paskambino ir paklausė, kad arba gyvena, arba ne. Jis atsakė – ne. Pasakė, kad pasiliks Anglijoje su Z.. Santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Dukra K. gimė (duomenys neskelbtini) Daugiau vaikų neturi. Atsakovas išvyko prieš 11-ka metų, išvyko užsidirbti pinigų. Mažino etatus, atleido iš darbo. Per jos gimines įsidarbino Anglijoje. Pradžioje pinigus siuntė savo motinai A. K.. Retkarčiais duodavo pinigų. Duodavo 100 litų, vėliau pasakė, kad neis pas motiną, tada perdavė į jos kortelę. Siųsdavo po 100 Eur, bet ne kviekvieną mėnesį. Siuntė nuo 2017 m. iki 2019 m. Ėmė paskolą – 17000 litų. Važiavo trise – atsakovas ir jo tėvai. Paskola išmokėta, atsakovas mokėjo, bet yra skolingas ir alimentų. Buvo priteisti alimentai, bet per antstolius neieškojo. Nuo santuokos sudarymo nedirbo, yra darbinga tik 40 procentų. Atsakovas liepė išnuomoti butą. Lankėsi pas atsakovą prieš 8 metus, dvi savaites prabuvo. Nusivežė, gėrė, o po to kėlė ranką prieš ją. Į teisėsaugą nesikreipė, bijojo. Buvo planai išvykti, bet norėjo, kad visa šeima išvyktų, o atsakovas pasakė, kad mergaitę paliktų pas jo motiną. Dukra, kai išvyko atsakovas, buvo 12-13 metų. Nebendrauja nuo 2020 metų. Jis paskambina girtas, grąsina. Pageidauja, kad butas atitektų jai. Bute įdėjo langus ir duris, grindis sudėjo. Sutvarkė dukra ir ji. Dukra bute gyveno 4 metus. Jos gaunamos pajamos 360 - 375 Eur. Samdė advokatą, tai ir paėmė greitą kreditą. 2019-12-25 ta moteris skambino iš atsakovo telefono ir negražiais žodžiais išvadino. Siuntė pinigus butui išlaikyti, o nuo 2020 m. nebesiunčia. Santuoka faktiškai nutrūko 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), nupirktas iš paskolos. Nori, kad atsakovas atsisakytų buto, nes yra daug skolingas alimentų.

Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai.

Teismo posėdyje atsakovas A. K. nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Į Užsienį išvyko 2009 m. Išvykimo tikslas – išlaikyti šeimai. Siųsdavo pinigus per piniginę platformą Opal Transfer. Ieškovė 2010 m. pasakė, kad išnuomavo butą. A. K. yra jo motina. Kitos moters neturi. Šiais metais planuoja sugrįžti ir toliau gyventi Lietuvoje. Kreditą už butą mokėjo jis vienas, kadangi kreditas buvo paimtas jo vardu. K. kaltė – per 10 metų tik dviems savaitėms buvo atvažiavusi. Dukros K. išlaikymui siųsdavo 100-150 svarų sterlingų. Ieškovė gauna pinigus už nuomą, o kokią sumą – nežino. Kreditą baigė mokėti 2015 m. Kiek mokėdavo kredito per mėnesį, nelabai pamena. Įvardijama Z. yra jo bendradarbė, o J. socialinių tinklų draugė. Išlaikymas buvo priteistas, mokėdavo, darbe nuskaičiuodavo. Nežino kiek gaudavo, tuo metu kartu gyveno. Išvyko į užsienį, nes Lietuvoje neturėjo darbo, reikėjo pinigų kreditui mokėti, šeimą išlaikyti. Bankas kreditą nuskaičiuodavo nuo kortelės. Nuo 2009 m. išlaikymo nenuskaitydavo, ieškovė nusiimdavo nuo kortelės, o nuo 2015m . siųsdavo ieškovei. Mokėdavo už butą.

Teismo posėdyje liudytojai A. S. ir G. S. parodė, kad nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Moka tik už komunalinius patarnavimus. Nuomojasi 2 metai. Su ieškove jų nesieja giminystės ryšiai. Atsakovas nenori su jais bendrauti.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta K. M. parodė, kad ieškovė yra jos motina, o atsakovas – tėvas. Santykiai su motina yra geri, o su tėvu – nebendrauja. Pusantrų metų, kaip nebendrauja su tėčiu. Nutrūko bendravimas. Jis susirado kitą moterį, pats jai sakė, kad gyvena kartu, kai kalbėdavosi, girdėdavosi jos balsas. Moters, tai nematė. Santuoka nutrauktina, tėtis kaltas, jis susirado kitą moterį. Gyveno tėvų bute. Remontavo butą – pakeitė langus, duris, sudėjo grindis. Remontavo už savo lėšas. Motina vieną langą buvo įdėjusi ir finansiškai padėdavo. Virtuvės ir svetainės langus įdėjo motina, o miegamojo – jos šeima.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalavimo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. K. ir atsakovas A. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokoje šalys susilaukė dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dukra yra pilnametė, todėl jokie klausimai, susiję su šiais vaiku, nutraukiant šalių santuoką nėra sprendžiami.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.62 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad atsakovas paliko šeimą, o taip pat – daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Vis tik atsakovas pateikė įrodymų, kad rūpinosi šeima, teigdamas finansinę paramą tiek išmokant kreditą už šeimos būstą, tiek teikiant finansinę paramą ieškovei, kaip sutuoktinei. Pakankamo ar nepakankamo dydžio teikė finansinę paramą šeimai, nėra esminis dalykas, neįrodžius aplinkybės – kad visiškai nesirūpino šeima. Vis tik šalys pripažįsta, kad bendraudavo telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, palaikė ryšius kaip šeimos nariai.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Dėl neištikimybės šalių pozicija yra priešinga – jeigu ieškovė duodama paaiškinimus teigia, kad atsakovas buvo neištikimas, tai atsakovas neigia tokią aplinkybę.

Ir kaip jau minėta šiame sprendime, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta K. M. (ieškovės ir atsakovo dukra) nurodė, jog santykiai su motina yra geri, o su tėvu – nebendrauja. Pusantrų metų, kaip nebendrauja su tėčiu. Nutrūko bendravimas. Jis (tėtis) susirado kitą moterį, pats jai sakė, kad gyvena kartu, kai kalbėdavosi, girdėdavosi jos balsas. Ši liudytoja neturi išankstinio nusistatymo duoti vienai ar kitai šaliai nepalankius parodymus, todėl jais galima vadovautis darant išvadas.

Ieškovė įvardijo, kad atsakovas yra neištikimas, gyvens kartu su moterimi, kurios vardas Z.. Duodamas paaiškinimus atsakovas Z. įvardijo kaip bendradarbę, nenurodydamas jokių artimesnių santykių, jokio artimesnio bendravimo.

Analogiškai kaip ir pinigų pervedimo išklotines, atsakovas pateikė LLoYDS BANK savo sąskaitos išklotinę už laikotarpį 2022-06-01 iki 2022-11-26. Pagal šią sąskaitos išklotinę atsakovas su Z. T. per nurodytą laikotarpį yra turėjęs 14 finansinių operacijų, apie kurias teismo posėdyje nieko nepasakojo. Kadangi atsakovas nėra darbdavys, todėl pervedinėti pinigus kitam asmeniui turi būti pagrindas, o tokio jis nenurodė. Šis įrodymas netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas bendrauja su moterimi, vardu Z..

Teismas nustatė, kad bylos duomenys (ieškovės paaiškinimas) šį (atsakovo neištikimybės) faktą patvirtina jau po faktinio santuokos iširimo, ir vertina tai kaip nepagarbą ieškovei. Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26 – 3.30 straipsniai).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Siekiant nustatyti dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nes atsakovo neištikimybės faktas iki santuokos faktinio iširimo neįrodytas, bylos duomenys jo nepatvirtina, o priežasčių, lėmusių santuokos iširimą, buvo ne viena. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad šeima iširo būtent dėl atsakovo kaltės.

Šalys nenurodė ir neatskleidė, kokių veiksmų ėmėsi pagerinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kokių veiksmų ėmėsi santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad abu sutuoktiniai yra kalti tuo atveju, kai santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-398/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Ieškovė kaltina atsakovą, kad paskambina girtas ir grąsina, tačiau jokių įrodymų tai pagrindžiant šias aplinkybes nepateikė. Teismo vertinimu, jeigu būtų egzistavusi reali grėsmė ieškovei, akivaizdu, kad ji būtų pasikreipusi į atitinkamas institucijas prašydama pagalbos. Nagrinėjamu atveju ieškovės teiginiai dėl atsakovo grąsinimų jos atžvilgiu yra nepagrįsti ir laikytini abipusiais konfliktais.

Santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai seniai nebegyvena santuokinio gyvenimo, nė vienas iš jų nesiekia atkurti santuokinius ryšius, pripažintina, kad santuoka faktiškai yra iširusi, todėl yra nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 3.61 straipsnio 3 dalis numato, kad pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.544 straipsniai).

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo

Ieškovei J. K. ir atsakovui A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė 6270 Eur.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė J. K. nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. K. tinkamai nesirūpino šeima, ir tai patvirtina Varėnos rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 7 d. nutarimas, prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. iki pat šios dienos nesirūpina dalinį darbingumą turinčia sutuoktine su lėtinėmis ligomis, ir tai patvirtina pažyma, jog jis jau 12 metų gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. K. teismo prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti didesnę turto dalį ieškovei J. K. dėl to, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) netinkamai tvarkė bendrą santuokinį turtą.

CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Taigi ieškovė nurodo skirtingus pagrindus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo: 1) prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo, kurį kildina iš Varėnos rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 7 d. nutarimo; 2) prašo priteisti iš atsakovo, kadangi jis iki pat šios dienos nesirūpina dalinį darbingumą turinčia sutuoktine su lėtinėmis ligomis; 3) CK 3.123 straipsnio 4 dalies pagrindu sumažinti vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto, taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Pirmu atveju priteisti išlaikymą pagal teismo nutarimą, ieškovė nepateikė net paties nutarimo. Pagal bylos aplinkybes galima suprasti, kad tai priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Tai nėra pagrindas nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.

Antruoju atveju, ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo priteisti iš atsakovo kitam sutuoktiniui išlaikymą. Todėl tai nėra savarankiškas pagrindas sumažinti sutuoktinio dalį iš bendro turto, jį dalijant.

Trečiuoju atveju, vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, šios teisės normos taikymui turi būti nustatytas faktas, kad šeima negavo tam tikrų pajamų dėl vienos iš priežasčių, t. y. arba dėl sutuoktinio aplaidumo, arba dėl to, kad vienas iš sutuoktinių gautas pajamas nuslėpė ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Šioje kasacinėje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog vieno iš sutuoktinių dalis iš bendro turto būtų sumažinta CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą: konkrečią šeimos negautų pajamų sumą bei vieno iš sutuoktinių kaltus veiksmus arba neveikimą dėl šių pajamų negavimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja jai priteisti turtą – butą, kurio vertė 6270 Eur, kai tuo tarpu atsakovas pateikė atsiliepimą ir šalys patvirtino aplinkybes, kad ieškovė nuo 2015-04-03 iki 2019-12-23 piniginiais pervedimais yra gavusi 7511 Eur.

Ieškovė nurodė, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažintina minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (Kasacinė byla Nr.3K-3-534/2013).

Byloje nepateikti iš vis jokie įrodymai, kaip buvo teikiamas išlaikymas šalių vaikui. Be to, tai ir nėra šios bylos dalykas. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šalių dukra K. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), senai yra pilnametė, taigi nėra pagrindo reikšti reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Be to ieškovė yra nurodžiusi, kad nesikreipė pas antstolį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012). Pavyzdžiui, santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės taip pat nėra tos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jai asmeninės nuosavybės teisėmis, atsakovui nepriteisiant kompensacijos. Prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant butą, ieškovė įrodymais nepagrindė aplinkybių, jog toks padalijimo būdas yra pagrįstas. Ieškovė nuolatos gyvena kitame bute, kuris jai priklauso asmenine nuosavybės teise (pagal dovanojimo sutartį). Šalys pripažino aplinkybes, kad kreditą, butui esančiam (duomenys neskelbtini), buvo gavęs atsakovas, kuris šiuo metu yra pilnai išmokėtas, ir išmokėtas atsakovo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra eilę metų (po atsakovo išvykimo į užsienį) nuomojamas ir šiuo metu yra išnuomotas A. S. ir G. S.. Liudytojais apklausti A. S. ir G. S. nurodė, jog jokios rašytinės nuomos sutarties nėra sudarę, mokesčius moka A. K. vardu. Truputį vonią pasiremontavo. Nuomotis leido J. K., jokio nuomos mokesčio nemoka. Teismas abejoja šių liudytojų parodymų teisingumu dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kadangi jie naudojasi svetimu butu, jį eksploatuojant kaip gyvenamąjį plotą.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgtina parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2005).

Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad tarp sutuoktinių susiklostę labai konfliktiški santykiai. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas A. K. pradėjo nuolat gąsdinti ieškovę dėl fizinio smurto panaudojimo, grąsindavo ir nuolat jautė baimę tiek dėl savo, tiek dėl dukros sveikatos. Tačiau ieškovė į teisėsaugos institucijas nesikreipė, o atsakovas jokių realių veiksmų neatliko, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų. Taip pat ieškovė neprašė nutraukti santuoką tuo pagrindu, kad sutuoktinis su ja žiauriai elgesi. Vadinasi ieškovės teiginiai apie gąsdinimus dėl fizinio smurto panaudojimo yra nepagrįsti. Nėra logiški tokie ieškovės teiginiai apie atsakovo grąsinimus ir tuo pagrindu, kad sutuoktiniai iki 2019 m. pabaigos bendravo – atsakovas pervesdavo pinigus ieškovei.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus įrodymus, teismas nekonstatuoja, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui. Tokiu atveju teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai santuokoje įgytą butą, privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką.

Kaip jau aptarta, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją, taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nesinaudoja ginčo turtu, nes gyvena kitame jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Kaip jau minėta, santuokos nutraukimo atveju buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019).

Dalijamas turtas – dviejų kambarių butas, kuris yra dalus. Nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas nepažeis pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybės. Nustačius naudojimosi tvarką ateityje būtų išvengta su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai priteisti išmokėti piniginę kompensaciją už atitinkamą kito sutuoktinio dalį, o ieškovė nepageidauja, kad santuokoje įgytas turtas būtų priteistas atsakovui, už savo dalį gaunant piniginę kompensaciją.

Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtame nutarime pažymėta, kad turi būti pasirinktas toks sutuoktinių turto padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini (2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Ieškovė J. K. nurodo, kad jį yra sudariusi 800 Eur greitojo kredito sutartį Nr. SP1302951, su UAB „Nordecum“ ir prievolė pagal šią sutartį lieka asmenine J. K. prievole.

Ieškovė J. K. teismo posėdyje paaiškino, jog samdė advokatę civilinei bylą dėl skyrybų užvesti, todėl paėmė greitą kreditą.

Asmeninėmis prievolėmis laikomos dėl civilinės ar kitokios bylos, kuri buvo susijusi tik su vieno sutuoktinio atsakomybe, atsiradusios bylinėjimosi išlaidos (CK 3.112 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina – K. pavardė, o atsakovui – K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimai yra patenkinti 50 procentų.

Ieškovė šioje byloje patyrė šias išlaidas: sumokėjo 235 Eur dydžio žyminio mokesčio, jos atstovavimo išlaidos sudaro – 1044.50 Eur (už ieškinio parengimą – 500 Eur, už dalyvavimą posėdžiuose – 544.50 Eur).

Atsakovas šioje byloje patyrė išlaidas: atstovavimo išlaidos - 2500 Eur (už atsiliepimo parengimą – 1500 Eur, teisinės konsultacijos įvertintos – 400 Eur, kadangi visa komunikacija vyko telefonu, atstovimas teisme – 600 Eur).

Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, atstovavimo laiką, konsultacijų teikimą.

Po ieškovės ir atsakovo vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 610.25 Eur (ieškovės išlaidos: 117.50 Eur žyminis mokestis, 522.25 Eur atstovavimo išlaidos); (atsakovo išlaidos:117.50 Eur žyminis mokestis, 1250 Eur atstovavimo išlaidos)

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 47.34 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai – po 23.67 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K., o atsakovui palikti prigimtinę pavardę – K..

Padalinti santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą ir priteisti asmeninės nuosavybės teise:

priteisti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra vidutinė rinkos vertė 6270 Eur);

priteisti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).(bendra vidutinė rinkos vertė 6270 Eur).

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę pagal greitojo kredito sutartį Nr. SP1302951, sudarytą su UAB „Nordecum“, į/k 302535232, pripažinti asmenine J. K. prievole.

Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 610.25 Eur (šešis šimtus dešimt eurų 25 ct) vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dvidešimt tris eurus šešiasdešimt septynis centus (23.67 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti/atsiųsti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, LT-65500 Varėna, 111 kab.).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dvidešimt tris eurus šešiasdešimt septynis centus (23.67 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti/atsiųsti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, LT-65500 Varėna, 111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.