Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, Nijolei Gamperienei, Audronei Glambienei, Karinai Stokaitei,

išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei K. P.-B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. B. (toliau – ir Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. P.-B. (toliau – ir Atsakovė), kurį patikslinęs teismo prašė pakeisti 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių I.1. punktą - nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu A. B.; nustatyti ieškovo siūlomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti jog A. B. vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja uzufrukto teise (tomas 1, el. b. 1. 138-145).

Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad nors pagal 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos Sutarties I.1.4. punktą šalys buvo susitarę, kad tuo atveju, kai vaiko motina dėl savo sveikatos būklės negali rūpintis vaiku, šalių iš anksto sutartomis sąlygomis, laikinai, iki mamos sveikata pagerės, vaikas gyvens pas tėvą, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie Atsakovės sveikatos pablogėjimą Ieškovas sužino jau įvykus vaiko teisių pažeidimui, dėl ko vaiko interesai liko neapsaugoti. Tarnybos specialistai ne kartą yra fiksavę nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, 2021 m. spalio 7 d. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų, jam reikalinga lankyti specialistų konsultacijas, svarbu užtikrinti saugią, stabilią aplinką, tenkinti kitus jo poreikius. Vaikui gyvenant su Atsakove nėra galimybės užtikrinti šių sąlygų, todėl Ieškovo vertinimu, yra poreikis keisti vaiko gyvenamąją vietą, ir nustatyti ją su Ieškovu.

A. B., atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo prašė pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir nurodė, jog šiuo metu tai geriausia atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Pasak Ieškovo, Atsakovė dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti rūpinimosi vaiku ir jo auklėjimo pareigų, sudaryti saugių gyvenimo sąlygų vaikui, tai pat neužtikrina, kad vaikas gautų reikalingą specialistų pagalbą, vartotų jam paskirtus vaistus ir pan. Tuo tarpu Ieškovas turi gyvenamąją vietą, stabilias pajamas, gali užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Pasak Ieškovo, aplinkybę, kad vaiko interesai bus geriau užtikrinti gyvenant su tėvu, patvirtino ir Tarnybos specialistai, nurodydami, jog „tėvas rūpinasi vaiku tinkamai, bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, domisi sūnaus ugdymu, kreipėsi į psichologę dėl konsultacijų sau ir sūnui, sudaro sąlygas bendrauti su motina (2021 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-1207 11 punktas). Pats vaikas bendraudamas su specialistais, patvirtino, kad „gyventi pas tėtį jam patinka, gerai sutaria su tėčiu ir kartu gyvenančia močiute, jaučiasi saugus, aprūpintas, santykiai namuose yra geri. Tėtis bendrauti su mama netrukdo, kartais paskatina (2021 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-1207 7 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose - Atsakovė gyvena Vilniuje, o Ieškovas - Kaune, A. B. teismo prašo nustatyti jo siūlomą Atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, numatančią, jog motina bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. sekmadienio 19 val., iš anksto suderintų kiekvienų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros mokyklinių atostogų metu, praleisdama su vaiku ½ dalį visų atostogų, o taip pat šalys rotacijos principu paeiliui praleidžia su sūnumi didžiąsias metų šventes (Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, bei Šv. Velykas).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis vaikas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. gyvena su Ieškovu, patikslintame ieškinyje teismo prašoma vaiko gyvenamąją vietą nustačius su Ieškovu, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą abiejų tėvų pareigą išlaikyti vaikus, priteisti iš Atsakovės vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, jog sūnaus išlaikymui skirtomis lėšomis A. B. disponuoja uzufrukto teise. Pasisakydamas dėl šio reikalavimo, Ieškovas pažymėjo, jog šalys nutraukdamos santuoką 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021, patvirtintoje Sutartyje susitarė, jog Ieškovas vaiko išlaikymui mokės po 200 Eur per mėnesį. Tokio dydžio abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, kartu su valstybės išmoka vaikui (vaiko pinigais) 70 Eur (viso 470 Eur per mėnesį), šalių skaičiavimu, užtikrino vaiko poreikių patenkinimą. Nuo 2021 metų gegužės mėnesio vaiko poreikiai nėra ženkliai pasikeitę, todėl pakeitus vaiko gyvenamąją vietą Ieškovas prašo analogiško dydžio išlaikymą priteisti iš Atsakovės. Teismo posėdžio metu ieškovas A. B. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildymų neturėjo. Dėl taikos sutarties sudarymo ieškovo nuomone nėra galimybės tartis, visos galimybės išnaudotos, be to galime bet kada vėliau tartis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovas patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

Patikslintas ieškinys su priedais atsakovei K. P.-B. 2022 m. vasario 14 d. buvo įteiktas asmeniškai pasirašytinai (popierinis bylos priedas, b. l. 83), tačiau Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu Atsakovė nurodė, jog su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad yra manipuliuojama vaiku, jo sveikata. Pasak Atsakovės, Ieškovas nuteikinėja sūnų prieš motiną, tinkamai nesirūpina vaiku – sūnus nelanko ugdymo įstaigos, nevyksta jo socializacijos procesas, vaikas visą laiką žaidžia namuose kompiuteriu, o iš kompiuterio ventiliacinės angos išeinantis karštas oras nudegino sūnaus kojytes. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas ne kartą tenkino Atsakovės prašymus civilinės bylos nagrinėjimą atidėti, siekiant suteikti šalims laiko sudaryti taikos sutartį. Teismas taip pat tenkino Atsakovės prašymą atidėti 2022 m. gegužės 10 d. posėdį, suteikiant Atsakovei galimybę pasirūpinti atstovavimu, byloje gavus advokato Audriaus Bandzaičio prašymą dėl posėdžio atidėjimo (tomas 2, el. b. l. 193), teismas 2022 m. spalio 19 d. posėdžio metu paskelbė byloje pertrauką, sudarydamas advokatui galimybę prisijungti į posėdį ir paaiškinti aplinkybes, susijusias su Atsakovės atstovavimu. 2022 m. spalio 21 d. byloje buvo gauta Atsakovės su advokatu Audriumi Bandzaičiu sudaryta atstovavimo sutartis (tomas 3, el. b. l. 21), tačiau vėliau Atsakovė teismą informavo, jog sudaryta atstovavimo sutartis yra nutraukta (tomas 3, el. b. l. 33). 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje Atsakovė bylą vedė be atstovo, o vėlesniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, pateikusi teismui prašymus, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (tomas 3, el. b. l. 39).

2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu, dalyvaujant Vilniaus miesto apylinkės teismo psichologei R. C., buvo išklausyta šalių nepilnamečio sūnaus M. B. nuomonė. Berniukas nurodė, jog jam yra 11 metų, šiuo metu gyvena Kaune su tėčiu ir močiute, su kuriais sutaria normaliai. Jam sekasi gerai. Su tėčiu kartu eina į lauką pasivaikščioti, žaidžia šaškėmis. Tėtis daug būna darbe. Vaikas su tėvu ir močiute S. sutaria normaliai. Jo rūpinasi tiek tėtis, tiek močiutė S., drabužius perka tėtis. Mokykloje sekasi gerai, turi draugų, bet nedaug. Jeigu kažkas pasiseka ar nepasiseka, berniukas apie tai pasipasakoja tėvui ir močiutei. Berniukas nurodė, jog mėnesį gyveno pas kitą močiutę. Ten buvo atvažiavę vaiko teisės, policija, greitoji pagalba, nes mamai... paprašius patikslinti, nurodė, jog neatsimena, kas buvo. Tai buvo praėjusiais metais, Vaikas teigė, kad su mama gyveno mažai, kokius 4 mėnesius, vėliau mamą paguldė į ligoninę. Neatsimena, kas atsitiko. Kartu gyventi su mama sekėsi normaliai, būdavo, kad pasipykdavo. Berniukas prisimena, kad mama jį tampydavo už plaukų ir rankų, mušdavo. Tada jautėsi blogai. Apie tai pasakojo tėvui ir močiutei. Su mama veikdavo beveik tą patį, kaip ir su tėčiu, eidavo į lauką pasivaikščioti, neatsimena, apie ką pasikalbėdavo. Vaikas teigė, kad mamą matė prieš metus, vėliau patikslino, jog prieš šešis mėnesius. Rugsėjo mėnesį matėsi su mama kaime, pas močiutę. Vaikas sirgo, kosėjo, kaime buvo kokią savaitę, mama išvažiavo po 3-4 dienų. Berniukas nurodė, jog su mama bendrauja telefonu. Jeigu ir toliau gyventų su tėvu, norėtų bendrauti su mama telefonu, norėtų dar, kad mama į kaimą atvažiuotų, pas močiutę, norėtų atostogas leisti kaime. Atsakydamas į klausimą, kaip norėtų bendrauti su tėčiu, jei gyventų su mama, vaikas nurodė, jog gyventi su mama bijotų, jam baisu su mama, nes mama jį mušdavo, tie priepuoliai. Mama būdavo pikta, kai pykdavo, pešdavo plaukus, tampydavo už rankos. Atsakydamas į klausimus dėl atostogų, nurodė, jog Kalėdų, pavasario atostogas norėtų praleisti kaime su močiute arba su mama, arba su tėčiu. Atsakydamas į klausimą, ar norėtų pas mamą nakvoti, vaikas nurodė, jog bendraudamas su mama norėtų nakvoti kaime pas močiutę, o namuose pas mamą nakvoti bijotų. Pasakodamas apie gyvenimą su mama, vaikas nurodė, jog ji pirkdavo maistą ir gamindavo valgyti, nieko netrūkdavo. Drabužius, turbūt, taip pat mama pirkdavo. Pas mamą į svečius ateidavo draugai M., A., kurie nieko neveikdavo, važiuodavo į Ignaliną, į kaimą. Atsakydamas į klausimus apie močiutę (Ieškovo motiną), vaikas nurodė, jog su ja sutaria gerai. Jei ką nors blogai padarydavo, močiutė pykdavo, pakeldavo balsą. Su kita močiute (Atsakovės mama) sutaria gerai. Yra mokęsis (duomenys neskelbtini) mokykloje Vilniuje, taip pat trumpai mokęsis Marijampolėje ir dabar mokosi Kaune, visur mokytis patinka. Ką tėtis sako apie mamą, neatsimena, nes nedažnai pakalba su tėčiu apie mamą. Ką mama sako apie tėtį, taip pat neatsimena, nes gal vienerius metus nekalbėjo su mama apie tėtį. Kai mama paskambina, tėtis nieko nesako, su mama gali kalbėti, kiek nori, jokio limito nėra. Tėtis nepaima iš jo telefono, gali bet kada paskambinti mamai. Vaikui esant kaime, telefonas būna ant stalo ir vaikas juo naudojasi. Mama yra paėmusi berniuko telefoną ir jį paslėpusi. Taip buvo 15-20 kartų.

2022 m. sausio 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotojams apsilankius ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad būstas švarus ir tvarkingas, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Tarnyba iš esmės neturi pagrindo prieštarauti dėl nepilnamečio M. B. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu A. B. Tarnybos nuomone, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka galimai pakankama ne tik išlaikyti vaiko ir jo motinos tarpusavio emocinį ryšį, bet ir motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymo dydį yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., 2013 m. spalio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tarnybos nuomone, ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais M. B. poreikiais (tomas 2, el. b. l. 45-46).

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pateiktą išvadą palaikė ir papildomai paaiškino, kad nepilnametis M. B. gyvena pas tėvą (duomenys neskelbtini). Vaikas ten adaptavosi. Tėvas užtikrina vaiko būtinuosius poreikius, veda pas gydytojus, užtikrina kitas vaiko teises. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nagrinėjamu atveju vaiko motina negali užtikrinti jam tinkamų gyvenimo sąlygų dėl ligos. Vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau tėvas juo rūpinasi, užtikrina mokymąsi. Tarnybos atstovė nurodė, jog neprieštarauja ieškinyje išdėstytai Ieškovo siūloma Atsakovės bendravimo su vaiku tvarkai. Pasak atstovės, vaikas gali bendrauti su motina ir vienas, tačiau tam reikalinga adaptaciją, kurią tėvas pasiruošęs užtikrinti. Atstovė pažymėjo, jog Ieškovas šiuo klausimu yra itin lankstus, pasiruošęs padėti vaikui adaptuotis, nuvežti vaiką susitikimui su mama pas močiutę. Vaikas taip pat lankosi pas psichologą, kuris taip pat galėtų paruošti berniuką bendravimui su motina. Tarnybos atstovės nuomone, Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis (200 Eur per mėnesį) gali būti per mažas tenkinti net minimalius vaiko poreikius, todėl kitą dalį turės prisiimti Ieškovas.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovas ir Atsakovė turi nepilnametį sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) (tomas 1, el. b. l. 10). 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai susitarė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina, aptarė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Pareiškėjai taip pat susitarė, jog A. B. nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki vaiko pilnametystės kiekvieną mėnesį skirs išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį (tomas 1, el. b. l. 38-42).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Tam, kad būtų pakeista vaikų gyvenamoji vieta, Ieškovas turėjo įrodyti, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatanti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su Atsakove, iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y., sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis. Vaikui turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų, turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, įskaitant ir kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą bei kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Ieškovą telefonu informavo apie vaikui susidariusias nesaugias gyvenimo sąlygas pas motiną. Nuo 2021 m. spalio 7 d. laikinai vaiko priežiūra buvo perduota Atsakovės motinai J. P. (vaiko močiutei), kuri specialistei nurodė, jog dukrai (vaiko motinai) reikalinga rimta specialistų (psichologų/psichiatrų) pagalba.

Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš (duomenys neskelbtini)(tomas 1, e. b. l. 79-84, 184-190), nustatyta, kad K. P.-B. yra gydyta (duomenys neskelbtini). Atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad K. B. (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini). Atvykus stebėtas (duomenys neskelbtini). Gydymosi stacionare metu stebėtas elgesys – adekvatus. Pacientei rekomenduota tęsti medikamentinį gydymą ambulatoriškai. K. B. (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių dokumentų žinoma, kad K. B. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančios Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktos nepilnamečio M. B. charakteristikos žinoma, kad vaikas šioje gimnazijoje mokosi nuo (duomenys neskelbtini). Moksleivio pasiekimai žemesni nei patenkinamo lygio, vaikas pamokos sugeba sukoncentruoti dėmesį 10-15 min. ir atlikti 1-2 užduotis. Vėliau skundžiasi, kad jam sunku, jaučiasi pavargęs. Pamokose vaikas pasyvus, neturi motyvacijos dirbti. Moksleivis turi visas mokymuisi reikalingas priemones, į mokyklą ateina tvarkingas, švarus. Vaikui teikiama socialinė pedagoginė psichologinė taip pat logopedo pagalba, sudarytas individualus švietimo pagalbos planas. Vaikas gyvena su tėvu ir močiute. Tėvas bendradarbiauja su mokytoja ir pagalbos specialistais. Visada atveda sūnų į pamokas, kviečiamas atvyksta pokalbiui (tomas 2, el. b. 2, 106).

Iš byloje esančios Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos žinoma, kad nepilnamečiui M. B. nustatyti (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l, 107-116).

Byloje nustatyta, jog nutraukiant santuoką pareiškėjai buvo susitarę dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, tačiau nutraukus santuoką, paaiškėjo, kad dėl motinos ligos vaikui nėra sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos. 2021 m. spalio 7 d. paūmėjus Atsakovės (duomenys neskelbtini) ligai Tarnyboje buvo gautas policijos pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Atsakovė buvo hospitalizuota, o nepilnametis M. B. laikinai apgyvendintas pas močiutę J. P. 2021 m. spalio 14 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, darbui su šeima inicijuota mobili komanda. Vadovaujantis 2021 m. lapkričio 17 d. pagalbos plano duomenimis, kai Anksčiau vaikas atvažiuodavo pas tėtį, jis nebuvo tikras Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau – ir PPT), buvo apleistas pedagogiškai. Tėtis nuvedė vaiką į PPT, mokykloje jam buvo pritaikyta speciali programa. Tėtis daug padarė dėl vaiko gerovės. Vaiko motina piktindavosi, kad sūnus buvo ištirtas PPT, nepritardavo, kad sūnui būtų teikiama specialistų pagalba. Ieškovas bendradarbiavo su mobiliosios komandos specialistais, įvyko visi suplanuoti susitikimai.

2021 m. lapkričio 18 d. šalių nepilnametis sūnus perduotas tėvui. Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrįstumo, teismas sutinka su Ieškovo atstovės pozicija, jog dėl atsakovei diagnozuotos ligos, jos mąstymo nenuoseklumo, nuotaikų ir emocijų kaitos, ūmaus būdo, neadekvataus aplinkos vertinimo, Atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui nėra sukuriama saugi aplinka, neužtikrinamas pastovumas. Teismo išreikalauti medicininiai duomenys neabejotinai patvirtina, kad Atsakovė serga (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) paūmėjimų ji neadekvačiai suvokia aplinką, jaučią įtampą, nerimą, greitai keičiasi emocijos, mąstymas stokoja nuoseklumo, atsakovės veiksmai neprognozuojamai, neadekvatūs, todėl vaikui nėra užtikrinamas saugios gyvenimo sąlygos (pvz., Atsakovė įtaria, kad ją persekioja, uždengia audeklais veidrodžius, be priežasties kviečia policiją, impulsyviai elgiasi, su vaiko mokyklos mokytoja bendrauja negarbiai, pakeltu tonu, įžeidinėja, kaltina ir pan.). Nors iš atsakovės į bylą pateiktų atsiliepimų į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat jos paaiškinimų teismo nagrinėjant bylą teisme matyti, kad ji nesutinka su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, tačiau šiuo atveju, pirmiausiai atsižvelgtina į prioritetinius vaiko interesus. Vaikui privalo būti užtikrintos saugios gyvenimo sąlygas, turi būti patenkinti jo esminiai fiziologiniai ir materialiniai poreikiai, o gyvenant su Atsakove, tai nėra užtikrinama ir šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dokumentų matyti, jog dėl Atsakovės elgesio ne kartą buvo fiksuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Be to, vaikui pradėjus gyventi pas Ieškovą, jis atskleidė, kad gyvenant su mama nuolat trūko pinigų, net maistui. Vaikas taip pat yra išsakęs Ieškovui bei su vaiku bendravusiai vaiko teisių atstovei, kad Atsakovė jį tampydavo už plaukų, už rankos, kai šis jos neklausydavo. Šias aplinkybes vaikas patvirtino iš 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismo vertinimu, netenkinus Ieškovo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaikas atsidurtų jam nesaugiose sąlygose, o jo patiriami smurtiniai ir psichologiniai išgyvenimai neabejotinai turėtų neigiamų pasekmių jo sveikatai, tolimesniam asmenybės formavimuisi. Sprendžiant dėl pareikšto ieškovo reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į aplinkybę, jog ir pats šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos sutrikimų –jam nustatyti (duomenys neskelbtini). Vaikui turi būti sudaryta aiški, nuosekli, struktūruota dienotvarkė, iš anksto pranešant apie pasikeitimus, vaikui turi būti teikiama psichologinė ir kitų specialistų (logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo) pagalba (tomas 2, el. b. l, 107-116). Iš į bylą pateiktų vaiko sveikatos dokumentų matyti, jog vaikui reikalinga pagalba dėl raidos, elgesio sutrikimų, agresijos, panikos priepuolių. Vertinant tai, kad Atsakovei pačiai kyla elgesio problemų, problemų kontroliuoti ligą, laiku kreiptis į medikus pagalbos, t. y., Atsakovei pačiai reikalinga pagalba, todėl atliepti vaiko poreikius ir laiku užtikrinti jam reikiamą specialistų pagalbą Atsakovei būtų pernelyg sudėtinga. Sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, taip pat atsižvelgtina į šalių turtinę padėtį bei galimybes užtikrinti vaikui tinkamas materialines gyvenimo sąlygas. Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), kur jam priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, susaro apie 2400 Eur, tuo tarpu Atsakovė nuo 2022 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) nebedirba, gauta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas, sudarančias nuo 56,96 Eur iki 159,79 Eur per mėnesį. Vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme metu duotais Atsakovės paaiškinimais, jos įkurta įmonė yra likviduojama, šiuo metu Atsakovė niekur nedirba, ieško darbo. Bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovas teismui paaiškino, kad vaikas yra užsiminęs, jog gyvenant pas mamą nuolat trukdavo pinigų. Atsakovė ne kartą yra prašiusi pasiskolinti pinigų ir iš Ieškovo. Šią aplinkybę patvirtina Ieškovo į bylą pateikti banko išrašai ir šalių susirašinėjimas.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgtina ir į paties nepilnamečio nuomonę. Bylos nagrinėjimo teisme metu Atsakovė laikėsi pozicijos, jog Ieškovas stengiasi nepilnametį nuteikti prieš motiną, tuo tarpu Ieškovas teismui paaiškino, kad vaiko nenuteikinėja, visiškai neriboja bendravimo su motina, tačiau pats sūnus motinos bijo ir vengia su ja bendrauti. 2022 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, dalyvaujant teismo psichologei, buvo išklausyta šalių nepilnamečio sūnaus nuomonė. Berniukas nurodė, jog jam būtų baisu su mama gyventi ar nakvoti jos namuose. M. B. papasakojo, jog su mama gyveno trumpai, apie 4 mėnesius, kurių metu būdavo, kad pasipykdavo. Mama jį tampydavo už plaukų, už rankos, mušdavo, tuomet vaikas jautėsi blogai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, ne kartą yra pažymėjęs jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaiko interesai – yra esminis kriterijus, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi. Vertinant nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog vaikui gyvenant su mama ne kartą buvo iškilęs pavojus jo saugumui, vaikui nebuvo užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tuo tarpu perdavus berniuką tėvui ir šiam jau daugiau nei metus laiko gyvenant kartu su Ieškovu, tėvas užtikrina vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko sveikata (kad vaikas gautų psichologo ir kitų specialistų paslaugas), sudaro galimybę bendrauti tiek su Atsakove, tiek ir su jos motina (močiute), pats nuveža ir pasiima vaiką, bendradarbiauja su vaikų teisių apsaugos specialistais, priima šeimai teikiamas socialines paslaugas, laikosi jų nurodytų rekomendacijų, rūpinasi vaiko ugdymu, bendradarbiauja ir nuolat palaiko kontaktą su mokytoja, mokykla. Aplinkybę, jog vaiko interesai geriau užtikrinti gyvenant su tėvu, patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, nurodydami, jog „tėvas rūpinasi vaiku tinkamai, bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, domisi sūnaus ugdymu, kreipėsi į psichologę dėl konsultacijų sau ir sūnui, sudaro sąlygas bendrauti su motina“. Pats vaikas bendraudamas su specialistais, patvirtino, kad „gyventi pas tėtį jam patinka, gerai sutaria su tėčiu ir kartu gyvenančia močiute, jaučiasi saugus, aprūpintas, santykiai namuose yra geri. Tėtis bendrauti su mama netrukdo, kartais paskatina“ (2021 m. gruodžio 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-1207 duomenys).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Nagrinėjamu atveju byloje iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, jog Atsakovė nesugeba tinkamai užtikrinti savo sūnaus teisių ir interesų, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnamečiui sūnui šiuo metu nėra saugu gyventi su motina, K. P.-B. aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka nepilnamečiui M. B. būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su Ieškovu. Pažymėtina, jog šalių nepilnametis sūnus jau daugiau nei vienerius metus gyvena su tėvu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovas tinkamai vykdo tėvo pareigas, užtikrina nepilnamečio sūnaus interesus, yra sukūręs su sūnumi artimą ir nuoširdų ryšį. Duomenų apie netinkamą tėvo valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Vadovaujantis Tarnybos pateikta išvada, Ieškovas yra sudaręs tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas ir nepilnamečio M. B. gyvenamosios vietos pakeitimas, t. y., jos nustatymas su tėvu A. B. atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkina pilnai ir nustato M. B. gyvenamąją vietą su Ieškovu (tėvu) A. B.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatytina atsakovės K. P.-B. bendravimo su sūnumi M. B. tvarka.

2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovės K. P.-B., bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdama vaiką šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindama vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val.; jeigu motina negalėtų vaiko paimti bendrauti pagal nustatytą tvarką, ji ne vėliau kaip dieną prieš apie tai SMS pranešimu ar elektroniniu paštu turi informuoti vaiko tėvą, o vaiko tėvas kuo skubiau informuoja motiną SMS pranešimu ar elektroniniu paštu, jeigu vaikas suserga ar atsiranda kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių vaikas tą dieną negalės bendrauti su motina; motina turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 17 iki 20 val., kiek neprieštarauja vaiko interesams.

Bylos duomenimis, teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nėra pilnai vykdoma. Vadovaujantis šalių paaiškinimais, nustatyta, jog Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja telefonu, taip pat buvo susitikę 2022 m. vasario mėnesį (Ieškovui sūnų pristačius į Atsakovės gyvenamąją vietą ir sekančią dieną pasiėmus iš Atsakovės namų) ir 2022 m. rugsėjo mėnesį (bendravimas vyko Atsakovės motinos namuose). Išklausant nepilnamečio vaiko nuomonę, berniukas išsakė pageidavimą bendrauti su mama, susitinkant pas močiutę kaime, t. y., Atsakovės motinos namuose. Nakvoti motinos namuose apklausos metu vaikas atsisakė, nurodydamas, kad jam būtų baisu.

Tarnybos atstovė, pateikdama galutinę išvadą byloje, pažymėjo, jog patikslintame ieškinyje nustatytai bendravimo tvarkai neprieštarauja. Pasak atstovės, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių bei Ieškovui užtikrinus vaiko adaptaciją, ilgainiui M. B. galėtų ir vienas bendrauti su mama.

Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimų bei šalių nepilnamečio vaiko nuomonę, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių bei išreikštą norą bendrauti su motina be nakvynių arba bendrauti močiutės (Atsakovės motinos) gyvenamojoje vietoje, nustato Ieškovo siūlomą Atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, ją papildydamas nuostata, jog Atsakovės bendravime su sūnumi turi teisę dalyvauti Ieškovas A. B. arba kiti šalių suderinti tretieji asmenys (artimieji giminaičiai ar kt.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovas prašo iš Atsakovės priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis, nepilnametis M. B. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y., vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

2022 m. birželio 8 d. Ieškovas pateikė teismui nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę (tomas 2, e. b. l. 103), kurioje nurodė, jog vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai apie 504 Eur suma. Ieškovas taip pat nurodė, jog šalys nutraukdamos santuoką Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021, susitarė, jog A. B. vaiko išlaikymui mokės po 200 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodė, jog tenkinus pareikštą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, jie teismo prašo analogiško dydžio išlaikymą priteisti iš Atsakovės.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nuo 2022 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 730 Eur, kas vadovaujantis viešai skelbiamais duomenimis, atskaičius mokesčius sudaro apie 549,65 Eur. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad šalių nepilnamečio sūnaus būtinieji poreikiai nesudaro MMA dydžio. Kaip jau buvo minėta, pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, Ieškovas nėra įpareigotas teikti detalius įrodymus (mokėjimo dokumentus, pirkinių čekius ir pan.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (t. y., 549,65 Eur). Teismas vertina, jog Ieškovo nurodomi vaiko būtinieji poreikiai nagrinėjamu atveju MMA dydžio neviršija, todėl teismas sprendžia, kad Ieškovo nurodomi dydžiai apie sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingas sumas yra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ieškovas į šią sumą įtraukė net ir papildomus bei specialiuosius vaiko poreikius, tokius kaip kaupiamasis draudimas, atostogos, kelionės, o taip pat psichologo konsultacijos, todėl teismas šią 504 Eur sumą vertina kaip visiškai pagrįstą, kurios nereikia įrodinėti.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, o taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys neginčijo, kad jų nepilnametis sūnus turi specialiųjų poreikių (nepilnamečiui M. B. nustatyti (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. B. poreikiams tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems bei specialiesiems patenkinti reikalingas apie 504 Eur išlaikymas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, sudaranti 80,50 Eur. Spręsdamas dėl šios sumos įskaitymo į nepilnamečio vaiko poreikius, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas. Skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. B. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 427 Eur suma (504 Eur – 80 Eur = 427 Eur).

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis, Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nustatyta, jog A. B. dirba (duomenys neskelbtini), kur jam priskaičiuotas darbo užmokestis 2022 m. liepos mėnesį sudarė 2422,45 Eur, 202 m. rugpjūčio mėn. – 2248,90 Eur, 2022 m. rugsėjo mėnesį – 2389,73 Eur, vidutiniškai apie 2354 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 1443 Eur per mėnesį. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Ieškovui yra mokamos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmokos, svyruojančios nuo 172,58 Eur iki 239,82 Eur. Be to, nuo 2021 m. kovo 29 d. Ieškovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Ieškovas turi finansinių įsipareigojimų UAB SB Lizingui (paimtas 934 Eur vartojimo kreditas, tomas 2, e. b. l. 117-124).

Bylos duomenimis, Atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Vadovaujantis Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Atsakovės nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu Atsakovė nedirba), kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis 2022 m. liepos mėnesį sudarė 14,11 Eur, 202 m. rugpjūčio mėn. – 264,36 Eur, 2022 m. rugsėjo mėnesį – 217,39 Eur. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Atsakovei taip pat yra mokamos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmokos, svyruojančios nuo 56,96 Eur iki 159,79 Eur. Be to, Atsakovė yra įkūrusi įmonę 9duomenys neskelbtini), jai priklauso 750 vnt. įmonės akcijų, kuri veiklos nevykdo (tomas 2, e. b. l. 87-88).

Šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgiję. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis VOLVO V70 (2008 m., tomas 2, e. b. l. 91-92).

Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu Ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau jis turi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriui UAB SB Lizingui. Bylos duomenimis, Atsakovė šiuo metu nedirba, jos įsteigta įmonė veiklos nevykdo, be, to R. P.-B. turi sveikatos problemų.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju Ieškovas teismo prašo priteisti iš Atsakovės mažiau nei pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, t. y., 200 Eur per mėnesį ir tokiu būdu sutinka pats didesne dalimi prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo. Ieškovas išsakė poziciją, jog kreipdamasis dėl išlaikymo priteisimo, jis atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės gaunamos pajamos nėra stabilios ir pakankamos, kad užtikrintų vaikui tinkamas materialines gyvenimo sąlygas. Tarnyba išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintame ieškinyje prašoma išlaikymo suma užtikrins tik minimalius vaiko poreikius.

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, jog šalių nepilnamečio sūnaus M. B. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 427 Eur suma, kurią turėtų skirti abu tėvai, taip pat įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais, tėvų turtine padėtimi, sveikatos būkle, o taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus didžiąją laiko dalį praleidžia su tėvu, su motina susitinka itin retai ir į susitikimus pas Atsakovę į Vilnių ar pas Atsakovės motiną vaiką atveža tėvas, tokiu būdu patirdamas papildomų išlaidų, šalių nepilnamečiu sūnumi bei jo poreikių patenkinimu rūpinasi išimtinai Ieškovas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai, teismas sprendžia, jog Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas pilnai, iš Atsakovės priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B., sudarantį po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2021 m. lapkričio 8 d.) iki sūnaus pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, jo poreikius (įskaitant ir specialiuosius poreikius), vaiko poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, kitų išlaikytinių nebuvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieškovas A. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nustatė šalių nepilnamečio sūnaus M. B. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu A. B., o taip pat priteisė iš atsakovės K. P.-B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo bei nustatė laikiną Atsakovės bendravimo su vaiku tvarką.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su laikino išlaikymo priteisimu panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, likusios byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susiję su laikinos vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymu, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Už patikslintą ieškinį Ieškovas sumokėjo 170 Eur dydžio žyminį mokestį (tomas 1, e. b. l. 69-70, tomas 2, e. b. l. 28), o taip pat patyrė 620 Eur advokatės pagalbai apmokėti (tomas 3, e. b. l. 1-7). Iš viso Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė 790 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo Ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo Ieškovas atleistas, išieškomos iš Atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi Ieškovo reikalavimai šioje dalyje patenkinti pilnai, iš Atsakovės valstybės naudai priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (200 Eur per mėnesį x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtų, Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

Nagrinėjamu atveju Ieškovo reikalavimai buvo patenkinti pilnai, todėl iš Atsakovės ieškovo naudai priteistina 790 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 9,35 Eur. Ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš Atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021 nustatytą nepilnamečio M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą su tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovės K. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, numatančią, jog atsakovė K. P.-B. bendrauja su sūnumi M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

1) motina turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, paimant vaiką šeštadienį, (pradedant nuo pirmojo šeštadienio po teismo sprendimo įsiteisėjimo) 10 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val.;

2) kiekvienų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros mokyklinių atostogų metu, iš anksto ne vėliau kaip prieš savaitę iki joms prasidedant, suderinus konkretų laiką su vaiko tėvu A. B., motina K. P.-B. turi teisę pasiimti sūnų iš gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės rudens, žiemos, pavasario mokyklinių atostogų laikui, vasaros atostogų metu – ne trumpesniam kaip 14 dienų laikui;

3) jeigu šalys nesutaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai motinai priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;

4.1) Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: 2021 m. - su tėvu, 2022 m. su mama ir t.t.;

4.2) Naujieji metai: 2021-2022 m. su mama, 2022-2023 m. su tėvu ir t.t.;

4.3) S?v. Velykos: 2022 m.- su tėvu, 2023 m. – su mama ir t.t.:

5) Švenčių dienomis, kuriomis pagal nustatytą tvarką priklauso motinai bendrauti su vaiku, motina turi teisę pasiimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos, dienos prieš šventę 17 val. ir grąžinti į tėvo gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 19 val.;

6) Jeigu Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų ar kitų švenčių dienos sutampa su motinos bendravimo su vaiku bendru grafiku, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, išskyrus atvejus, kai teisė švenčių dienomis ir mokyklinių atostogų laiku bendrauti su vaiku tenka tėvui (t. y. tėvas išsaugo teisę bendrauti su vaiku kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir kiekvienų porinių metų Naujųjų metų, Šv. Velykų, mokyklinių atostogų laiku);

7) Jeigu motina negalėtų vaiko paimti bendrauti pagal nustatytą tvarką, ji ne vėliau kaip dieną prieš, apie tai SMS pranešimu ar elektroniniu paštu informuoja vaiko tėvą, o vaiko tėvas kuo skubiau informuoja motiną SMS pranešimu ar elektroniniu paštu, jeigu vaikas suserga ar atsiranda kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių vaikas tą dieną negalės vykti su motina;

8) abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikas pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų;

9) motina turi teisę bendrauti su vaiku telefonu kiekvieną dieną nuo 15 iki 20 val., tai pat el. paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams;

10) bendru šalių sutarimu, bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis, pagal susitarimą raštu (SMS pranešimu arba el. paštu);

11) motinos bendravime su vaiku turi teisę dalyvauti tėvas A. B. arba kiti šalių suderinti tretieji asmenys (artimieji giminaičiai ar kt.).

Priteisti iš atsakovės K. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini0, nepilnamečiui vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2021 m. lapkričio 8 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės K. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. B. naudai, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 790,00 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 54,00 Eur žyminio mokesčio ir 9,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 63,35 Eur (šešiasdešimt tris eurus 35 euro centus). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su laikino išlaikymo priteisimu panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o likusioje dalyje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.