Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

21. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

22. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

23. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

24. Be to, reikšmingi ir kiti kasacinio teismo nustatyti su išlaikymo dydžiu susiję aspektai.

26. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (kasacinio teismo 2010-01-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010).

27. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (kasacinio teismo 2006-09-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2006).

28. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (kasacinio teismo 2020-10-28 nutartis byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

29. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. <...> Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (kasacinio teismo 2016-02-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (kasacinio teismo 2010-05-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010).

31. Pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (kasacinio teismo 2020-04-02 nutartis byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

32. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (kasacinio teismo 2013-03-28 nutartis byloje Nr. 3K-7-24/2013).

33. Teismas, pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, kartu konstatuoja (pripažįsta) ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena (kasacinio teismo 2005-10-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-464/2005).

34. Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (kasacinio teismo 2014-12-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2014).

35. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (kasacinio teismo 2018-02-22 nutartis byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

36. Nagrinėjamu atveju pirmiausiai įvertintina šiuo metu iš ieškovo priteista 70 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo suma. Ši suma nustatyta šalių susitarimu 2017-04-24. Pastebėtina, kad net teismo sprendimo priėmimo metu ši suma buvo tikrai labai maža, tėvų sutariamo arba teismų priteisiamo išlaikymo dydis teismų praktikoje jau tuo metu dauguma atvejų svyravo tarp 100-150 Eur, neretai šias sumas ir viršydavo. Mažesnė suma figūruodavo tik išimtiniais atvejais, asocialių tėvų atvejais. Šiuo metu išlaikymo suma vienam vaikui, sutariama šalių ar nustatoma teismo, dažniausiai svyruoja tarp 150 ir 250 Eur. Pažymėtina, kad iš valstybės lėšų yra mokama vaiko išlaikymo išmoka – VSDFV išmoka vaikui, mokama kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiems tėvams. Šiuo metu šią išmoką, kuri savo esme yra pašalpa, sudaro 72 Eur. Taigi, atsakovo mokamas išlaikymas šiuo metu net nesiekia nurodytos išmokos. Teismo vertinimu, valstybės mokamos išmokos dydis yra absoliutus minimumas, kuris turėtų būti priteisiamas iš tėvų vaikų išlaikymui, nebent kito iš tėvų turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Atsižvelgiant į infliacijos šuolius, kainų ir pragyvenimo lygio kilimą valstybėje, 70 Eur suma vieno vaiko išlaikymui yra tikrai labai nedidelė ir kelianti akivaizdžių abejonių dėl jos pakankamumo.

37. Kaip minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, jog išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. Nagrinėjamu atveju prašymas pakeisti išlaikymo dydį motyvuojamas didesniais vaikų poreikiais, nei 2017-04-24 buvo priteistas išlaikymas. 70 Eur išlaikymo vienam vaikui suma šiuo metu, atsižvelgiant į infliacijos lygį, prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį šalyje, laikytina nedidele, turbūt net minimalia įmanoma, nedidelė ji buvo ir 2017 metais. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių vaikai per daugiau nei keturis metus yra paaugę, faktiškai du iš trijų vaikų yra paaugliai, o tokio amžiaus vaikams paprastai reikia daugiau išlaidų dėl besiformuojančių jų socialinių ryšių, socialinio gyvenimo poreikių, hobių, poreikio turėti galimybių dalyvauti popamokinėje veikloje (būreliuose), dėl sparčiau išaugamų rūbų, poreikio jų įvairovei.

38. Būtina įvertinti ir vaikų poreikius. Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga maždaug 350 Eur suma vienam vaikui: išlaidos būstui, maistas, kirpyklos išlaidos, rūbai ir avalynė, higienos priemonės, kanceliarinės ir mokymosi priemonės, išlaidos mokykloje, renginiai ir pramogos, laisvalaikis, būreliai, sporto klubai, internetas, kišenpinigiai. Vaikų išlaikymas iš esmės neturi apsiriboti tik jų maitinimo, aprangos, mokymo priemonių įsigijimo poreikių tenkinimu, bet ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, į kurias pagal galimybes įtrauktinos vaikų pramogos, protinis ir fizinis ugdymas. Iš esmės nurodytas išlaidas galima laikyti pagrįstomis, nors kai kurios jų galbūt ir gali būti skaičiuojamos skirtingai, pvz. mažiau būsto išlaidų, bet daugiau išlaidų rūbams, maistui, asmens higienai, kirpyklai, renginiams ir laisvalaikiui. Nurodytos išlaidos nėra tokios didelės ir neprotingos, kad jas būtų galima akivaizdžiai ginčyti, išskyrus pietus mokykloje, kuriuos bylos duomenimis bent du vaikai gauna nemokamai (t. 2, b. l. 39). Tačiau, kaip minėta, vienas išlaidas sumažinus ar išbraukus, tuo pačiu galima teigti, kad kitos išlaidos nurodytos galbūt ir per mažos. Vadovaujantis sprendimo 28 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Kiekvienas asmuo ar šeima turi panašias kasdienes būtinąsias išlaidas, todėl iš esmės galima laikyti visuotinai žinoma informacija apie tai, kiek ir ko reikia asmens ir šeimos pragyvenimui, kiek tai atsieina per mėnesį. Ieškovės nurodytos išlaidos yra laikytinos reikalingomis ir savaime suprantamomis.

39. Vadovaujantis sprendimo 17 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad dabar mokamas 70 Eur išlaikymas vienam vaikui, atsižvelgiant į infliaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, nėra pakankamas vaikų būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti bei visapusiškam vaikų vystymuisi, kadangi turi būti tenkinami ne tik vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, bet ir skiriamas dėmesys vaikų bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams (sprendimo 25 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, kad vaikai šiuo metu plačiai neužsiima nurodyta veikla, reiškia, kad tam paprasčiausiai neužtenka lėšų. Todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovės reikalaujamos lėšos tokio pobūdžio išlaidoms yra nepagrįstos, nes nepateikta įrodymų apie tai, kad vaikai iki šiol užsiėmė tokia veikla.

40. Vadovaujantis sprendimo 15 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju iš esmės pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiai laikytini ne tik dėl nurodytų aplinkybių, bet ir todėl, kad jau nuo pat skyrybų išlaikymui iš atsakovo buvo priteista suma, kuri laikytina maža ir tikėtinai absoliučiai minimaliai galėjusi tenkinti tik vaikų elementarius būtinuosius poreikius, didesne dalimi perkėlusi būtinųjų ir visapusiško vaikų vystymosi poreikių tenkinimo naštą ieškovei, taip pat labai apribojusi šių vaikų poreikių tenkinimo galimybes.

41. Kaip teisingai vertina ieškovė, iš vaikų išlaikymo poreikių sumos turi būti atimta suma, ieškovės gaunama kaip vaiko pinigai (sprendimo 31 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovės pateikta informacija ši suma šiuo metu sudaro 111 Eur.

42. Ieškovė iš atsakovo priteistiną sumą sieja su minimalia mėnesine alga. Vadovaujantis sprendimo 16, 23, 29 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis už minimalų darbo užmokestį. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2021 m. nustatyta 642 Eur minimalioji mėnesinė alga. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant išlaikymo klausimus turėtų būti vertinamas šios algos dydis atskaičius mokesčius. Ieškovės skaičiavimu atskaičius mokesčius minimali alga sudaro 468,41 Eur. Tokią informaciją patvirtina ir duomenys, kuriuos galima rasti Google paieškos sistemos pagalba. Taigi, ieškovės nurodytas apie 350 Eur vieno vaiko poreikių dydis neviršija MMA ir nuo šio dydžio gerokai atsilieka. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika negalima vertinti, jog šalių kiekvieno iš vaikų poreikiai sudaro 468,41 Eur. Tačiau šis dydis parodo, kaip auga pragyvenimo, o kartu ir infliacijos lygis šalyje, todėl šios aplinkybės papildomai pagrindžia, kad ieškovės nurodytas apie 350 Eur vieno vaiko poreikių dydis tikrai yra realus, ne per didelis ir pagrįstas. Kadangi vaikai gyvena su ieškove, jai geriausiai yra žinoma, kokie yra vaikų poreikiai. Pati ieškovė ieškinyje šiuo poreikius nurodė bei detalizavo. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad nagrinėjamu atveju vieno vaiko poreikiai sudaro bent 350 Eur. Iš šios sumos atėmus 111 Eur vaiko pinigus išeina 239 Eur suma. Dalinant apytiksliai per pusę kiekvienam iš tėvų tektų po 120 Eur vaikų išlaikymo prievolė.

43. Nesutiktina su atsakovo 2021-08-23 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, pradedant nuo to, kad ieškovė be pagrindo reikalauja pinigų vaikų stovykloms, nors vaikai į jas nevyksta. Kaip jau minėta, atsakovui mokant nedidelį išlaikymą, pinigų tokiems dalykams ieškovei gali ir neužtekti. Tačiau tai nereiškia, kad neturi būti užtikrinama tokia vaikų ugdymo ir laisvalaikio galimybė. Išlaidos ortopediniams batams ieškinyje neįtrauktos, todėl nediskutuotinos. Dėl vaikų kirpimo atsakovas išreiškė nuomonę, kad ieškovė moka juos apkirpti pati. Ieškovė nurodė, kad tokio amžiaus vaikams bet koks apkirpimas nebetinka, o ji nemoka jų apkirpti taip, kaip vaikai pageidauja. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad išlaidos kirpimui nurodytos pagrįstai, be to, jos tesudaro 3 Eur. Ieškovės įsigytas automobilis yra 1997 m. laidos, daugiau nei 24 metų senumo, todėl jo vertė yra labai nedidelė. Karantino apribojimai galiojo ne ištisus metus, taip pat negalios amžinai. Siekiant patenkinti vaikų poreikius automobilis gali būti reikalingas (pvz. nuvežant į mokyklą, būrelius, stovyklas ar pan.), todėl išlaidos jam gali būti skaičiuojamos. Nepriklausomai nuo to, kas registruotas ieškovės gyvenamame būste, už šiukšles vis tiek reikia mokėti, ar tai būtų ieškovės 4 asmenų šeima, ar kiti keturi asmenys. Ieškovės sudarytos nuomos sutartys yra šalių pasirašytos, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, kažkur turi gyventi, todėl nuomos mokestis, komunaliniai mokesčiai į išlaidas skaičiuojami pagrįstai. Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos netgi žodžiu (CK 6.579 str. 2 d.). Praktikoje būsto nuomos sutartys retai būna registruojamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo laikyti, kad ieškovės nuomos sutartys negalioja ir neegzistuoja nuomos teisiniai santykiai. Skolos raštelio surašymo forma esminės reikšmės bylai neturi, kadangi jis tiesiogiai nesiejamas su išlaidomis vaikui, tai tik ieškovės pateiktas įrodymas apie jos nelengvą finansinę padėtį. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d.). Paskolos rašteliu patvirtinta paskola buvo 600 Eur dydžio, todėl neturėjo būti notarinės formos. Su atsakovo argumentais apie tai, kad ieškovės visos pajamos turėjo būti išleistos vaikų išlaikymui, o jai pačiai turėjo nieko nelikti, sutiktina iš dalies ir į tai atsižvelgtina priteisiant mažesnę išlaikymo sumą, nei ieškovė reikalauja ieškiniu, svarstant išlaikymo įsiskolinimo sumą. Vadovaujantis teismo 2017-04-24 sprendimo dėl santuokos nutraukimo turiniu (t. 1, b. l. 13-15), kredito sutartimi (t. 1, b. l. 66, 69), atsakovas paskolas santuokos nutraukimo metu prisiėmė ne todėl, kad galėtų mokėti mažesnį išlaikymą, o todėl, kad ieškovė atsisakė kompensacijos už kitam asmeniui (tikėtinai atsakovo motinai) priklausiusio būsto remontą. Santuokos metu, dar gerokai iki santuokos nutraukimo, atsakovo ieškovei atlikti įvairūs mokėjimo pavedimai atlikti šeimos bendro ūkio vedimo metu ir tikslais, todėl neturi ryšio su dabar sprendžiamu išlaikymo vaikams dydžiu. Gyvūnai į išlaidų vaikams sąrašą neįtraukti, todėl neturi reikšmės. Kompiuterinė technika reikalinga ne tik pramogoms, bet ir vaikų nuotoliniam mokymuisi, todėl jos įsigijimas pagrįstas. Ieškovės šeima nėra asociali, todėl turi teisę turėti nuosavus tokio pobūdžio daiktus. Atsakovo argumentai apie kelis eurus, išleistus vaikui nupirkti maisto, laikytini nereikšmingais. Atsakovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atsakovo bendravimas su vaikais yra išlikęs. 1 Eur kišenpinigių per dieną vaikui nėra didelė suma. Vaikų pajamos savo asmeninėms reikmėms paprastai tik iš tokių lėšų ir susideda, kadangi vaikai kitokių pajamų šaltinių neturi. Nors mokyklose rinkliavos nebūtinai būna privalomos, tačiau galima laikyti visuotinai žinoma informacija, kad tokios rinkliavos būna, o prie jų neprisidėti vaikams visų pirma būtų psichologiškai žeminama prieš klasės draugus. Savaime suprantama, kad kanceliarinės ir mokymosi priemonės vaikams mokykloje tikrai reikalingos. Ieškovė nurodė, kad pasibaigus sutarčiai brangių interneto paslaugų atsisakys, tačiau savaime suprantama, kad namuose yra būtinas internetas, ne tik pramogai, bet ir mokymuisi, taip pat šiais laikais praktiškai visi, net vaikai, turi telefonus su interneto paslauga, kurių paslaugos mokamos. Dėl būrelių ir sporto klubų būtinybės vaikams jau pasisakyta anksčiau. Be to, vaikai neprivalo lankyti vien tai, kas nemokama. Tai priklauso nuo vaikų poreikių ir pomėgių. Žaislai, laisvalaikis, renginiai vaikams savaime suprantama taip pat būtini. Vandens telkiniai, kaip pramogos galimybė, yra riboti tiek savo paskirtimi, tiek šalies klimato. Ieškovės šeima nėra asociali, turi teisę gyventi savo pasirinktomis sąlygomis, todėl socialinio būsto galimybė yra teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad socialinio būsto gavimo procesas nėra operatyvus. Taip pat toks būstas gali neužtikrinti vaikų interesų turėti saugią, tinkamą gyvenimo aplinką. Atsakovas, teigiantis, kad visiškai neturi pajamų, taip pat gali kreiptis dėl socialinio būsto gavimo, kad pagerintų savo turtinę padėtį bei galėtų skirti daugiau lėšų vaikams išlaikyti.

44. Iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, šiuo metu nedirba, jo pajamos labai nedidelės. Atsakovas turi dar du vaikus, iš viso penkis. Vienas iš atsakovo dabartinės šeimos vaikų turi sveikatos sutrikimų. Paskolų atsakovas neturi. Atsakovas turi pradinį išsilavinimą. Turi sveikatos problemų, kurias patvirtina atsakovo pateikti įrodymai. Žmonos pajamos apie 600 Eur, gyvena žmonos bute, sutuoktinė jam padeda pragyventi, padeda jo mama. Jo vienas vaikas gauna neįgalumo išmokas.

45. Iš surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, turi seną transporto priemonę, kurios vertė yra nedidelė. Ieškovė gauna pajamas iš darbo santykių, karinės tarnybos. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos 2020 m. buvo apie 900 Eur per mėnesį. Posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos iš darbo veiklos yra maždaug 600-700 Eur, atlyginimas priklauso nuo apyvartos. Yra turėjusi paskolų, augina tris vaikus. Iš šių duomenų galima vertinti, kad ieškovė deda maksimalias pastangas gauti pajamų, ne tik iš darbo užmkesčio.

46. Nors formaliai vertinant ieškovės turtinė padėtis atrodo šiek tiek geriau, tai nėra pagrindas ieškinio netenkinti visiškai. Kaip minėta, ieškovės automobilis yra senas, dėl to mažos vertės, todėl reikšmės ieškovės turtinei padėčiai jis iš esmės neturi. Atsakovas tuo tarpu gyvena žmonos būste, už kurį nuomos mokesčio nėra, kai ieškovei kainuoja būsto nuoma. Ieškovė gauna palyginti nemažai pajamų, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas taip pat negali dirbti ir gauti pajamų. Atsakovas yra dirbęs, gyvena Palangoje, visai netoli Klaipėdos miesto, kuris yra vakarų Lietuvos regiono centras, todėl kritiškai vertintini atsakovo argumentai apie tai, kad jis neranda ar negali susirasti darbo ar veiklos, teikiančių pajamas. Be abejo įvertintina tai, kad atsakovas turi išlaikyti penkis vaikus, turi sveikatos problemų, kurios gali riboti jo darbo veiklos pasirinkimą. Tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas turi tik labai ribotas darbo galimybes.

47. Kaip minėta, turi būti vertinamas tėvų elgesys siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (sprendimo 18, 19, 27 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, jei atsakovo padėtis yra bloga. Dabartinė padėtis, kai atsakovas, būdamas atsakingas už penkių vaikų išlaikymą, yra nutraukęs darbo santykius ir skubiai nesusiradęs naujo pajamų šaltinio, negali būti vertinama kaip tinkamas tėvo elgesys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėtų būti laikomas nesąžiningu savo pajamų klausimu, tačiau galėtų būti laikomas pakankamai nerūpestingu, atsižvelgiant į turimą vaikų kiekį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti vertinamos vaikų interesų naudai, esant abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų. Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti didesnį vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, o atsakovas turi dėti pastangas uždirbti lėšų vaikų išlaikymui. Nagrinėjamu atveju atsakomybė už atsakovo sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką – turėti penkis vaikus, taip pat pasekmes – pareigą juos tinkamai išlaikyti, tenka pačiam atsakovui.

49. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas iš principo yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikui, o jo dabartinė momentinė turtinė padėtis neatspindi atsakovo bendros ilgalaikės turtinės padėties ir atsakovo galimybių ją pasigerinti. Pažymėtina, kad R. G. gana greit taps pilnamete. Kaip minėta, pagal nustatytus vaikų poreikius, dalinant apytiksliai per pusę kiekvienam iš tėvų tektų po 120 Eur vaikų išlaikymo prievolė. Vadovaujantis sprendimo 30 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir tam iš tėvų neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju šis rūpestis tenka ieškovei. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių pajamas, turimą turtą, galimybes uždirbti didesnes pajamas, išlaikytinių skaičių, darytina išvada, kad anksčiau priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas vaikams išlaikyti, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo 125 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

50. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Nagrinėjamu atveju išlaikymo dydžio keitimas sietinas su padidėjusiais vaikų poreikiais. Vaikų poreikių padidėjimas nesisieja su teismo sprendimo priėmimo data ir, jei yra įrodytas, akivaizdu, kad atsiranda anksčiau. Vadovaujantis sprendimo 33, 34 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo. Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021-02-24. Tai taip pat atitinka ir geriausius vaikų interesus.

51. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 11880 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Vadovaujantis sprendimo 35 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi realias pretenzijas atsakovui dėl išlaikymo dydžio anksčiau nei pateikiant ieškinį. Vadovaujantis sprendimo 35 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Vadovaujantis sprendimo 33, 34 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Nuo 2017 m. teismo sprendimo praėjo tik kiek daugiau nei keturi metai. Šalys skyrybų metu pačios susitarė dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo dydžio klausimas kilo tik po beveik keturių metų, anksčiau ieškinys nebuvo pareikštas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, kad išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti priteisiamas. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas taip pat turėtų sunkių ekonominių pasekmių atsakovui.

Kiti klausimai.

52. Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagal patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, sudaro 17,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo priteistina 17,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

53. Ieškovei byloje buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos advokatui sudarė 241,56 Eur. Ieškovės ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies, dėl įsiskolinimo priteisimo netenkinti. Pagal suminę ieškinio vertę būtų galima teigti, kad ieškovės reikalavimai tenkinti nedidele apimtimi.

Atsakovas patyrė 1500,00 Eur išlaidų advokatui. Pažymėtina, kad atsakovas galėjo nepatirti savo išlaidų advokatui, kadangi viso proceso metu deklaravo savo sunkią finansinę padėtį, todėl labai tikėtina, kad jam taip pat galėjo būti suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakovas nurodė, kad advokatą jam pasamdė jo mama, kas matyti ir iš pinigų priėmimo kvito.

54. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovas nebandė naudotis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos galimybe, dėl ko būtų nepatyręs bylinėjimosi išlaidų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės labai apsunkintų jos finansinę padėtį, kas be abejo atsilieptų vaikų išlaikymo interesams. Sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas iki šiol teikė tikrai nedidelį išlaikymą vaikams, o teismo sprendimu visgi buvo nuspręsta nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo išlaidos advokatui neatlygintinos.

Kadangi ieškovės reikalavimai tenkinti nedidele apimtimi, kurios proporcija nuo 241,56 Eur būtų nedidelė, siekiant šalių interesų pusiausvyros, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos ieškovės advokatui iš atsakovo taip pat nepriteistinos.

Iš atsakovo valstybei priteistina 17,00 Eur žyminio mokesčio.

Teismo pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimu byloje Nr. 2YT-1146-291/2017 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur) per mėnesį, skaičiuojant nuo 2021-02-24, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę R. G. paskiriant gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. G. 17,00 Eur (septyniolika Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino vaikų išlaikymo panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.