Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

1.2.18.10; 1.2.14.6.2; 1.2.17.13; 1.2.29.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; 1.1.9.7; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2024 m. gruodžio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba MB „P.“ direktoriumi, vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - (50 MGL) 2500 Eur bauda, uždraudimu naudotis specialia teise - 1 m. 6 mėn. vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, išieškoti konfiskuotino turto vertę - 1530 Eur, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, BK 183 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

A. M., nuo 2004 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 8 d., kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis UAB „P.“ iškelti bankroto bylą, būdamas UAB „P.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas savo žinioje UAB „P.“ kasoje ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke esančius pinigus bei disponuodamas visomis įmonės lėšomis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „P.“ priklausantį, didelės vertės turtą – 131 667,93 eurų šiomis aplinkybėmis:

- laikotarpiu iki 2019 m. sausio 1 d. iš UAB „P.“ gavo ir nuo 2019 m. sausio 1 d. avanso apyskaitų pagrindu turėjo 14 884,24 Eur;

- laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. sausio 26 d. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankomatuose išgrynino 113 150,00 Eur: 1390,00 Eur – 10-imi operacijų kortele Nr. ***9402; 111760,00 Eur - 155-iomis operacijomis kortele Nr. ***5443;

- iš UAB „P.“ kasos pagal 2019 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO-000034 gavo 31 649,00 Eur;

- laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko kortele Nr. ***5443 bendra 52 511,00 Eur suma atliko apmokėjimą už prekes ir paslaugas;

- iš nurodytų gautų lėšų 80526,31 Eur panaudojęs UAB „P.“ veikloje, 131 667,93 Eur sumai nepateikė dokumentų, pateisinančių šios pinigų sumos panaudojimą UAB „P.“ veikloje. (BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)).

Be to, A. M., nuo 2004 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 8 d., kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis UAB „P.“ iškelti bankroto bylą, būdamas UAB „P.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „P.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d. apgaulingai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „P.“ buhalterinę apskaitą šiomis aplinkybėmis:

- pažeidė šias teisės aktų nuostatas: LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykis, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu"; 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose;

- išvardintus teisės aktų pažeidimus padarė tuo, kad jis (A. M.) 2019 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, suklastojęs tikrus dokumentus - UAB „P.“ 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO00040 ir UAB „P.“ 2019 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO000041, pasirūpino, kad tuose dokumentuose kaip pinigų gavėjas pasirašytų E. Š., kuomet šiam pasirašius, dokumentus patvirtino savo, kaip UAB „P.“ atskaitingo asmens, parašu, bei įtraukimui į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką UAB „A.“ buhalterei J. B. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė grynųjų pinigų – 20000 Eur išmokėjimą E. Š. patvirtinančius suklastotus tikrus dokumentus - UAB „P.“ 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO00040 ir UAB „P.“ 2019 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO000041, kuriuose buvo nurodęs tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jis (A. M.) iš UAB „P.“ kasos E. Š. išmokėjo, o E. Š. gavo, atitinkamai, 2019 m. birželio 7 d. – 9 000 Eur ir 2019 m. birželio 21 d. – 11 000 Eur, bei taip į buhalterinę apskaitą įtraukė šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis apie grynųjų pinigų išmokėjimo ūkines operacijas, kurios faktiškai nebuvo atliktos;

dėl išvardintų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)).

A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2004 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 8 d., kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis UAB „P.“ iškelti bankroto bylą, būdamas UAB „P.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, privalėdamas veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, būdamas atsakingas už UAB „P.“ veiklos organizavimą bei jos tikslų, tuo pačiu nustatytų 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvirtintų UAB „P.“ įstatų 5 punkte – siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei išteklius, įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d. sąmoningai blogai valdydamas įmonę, padarė ją nemokia tuo, kad nurodytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d. pasisavindamas UAB „P.“ pinigus - 131 667,93 Eur, pablogino UAB „P.“ finansinę ir turtinę padėtį, kurioje nepaliko galimybės padengti 103 519,92 Eur įsiskolinimą kreditoriams, kuomet taip nulėmė UAB „P.“ bankrotą ir dėl to UAB „P.“ kreditoriams padarė didelės turtinės žalos. (BK 209 straipsnyje. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija))

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nors ir nurodė, kad prisipažįsta pilnai, tačiau duodant parodymus iš dalies, pripažino dalį faktinių aplinkybių susijusių su labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, tačiau neigė apgaulingai tvarkęs įmonės apskaitą, klastojo dokumentus, sąmoningai blogai valdęs įmonę ir nulėmęs jos bankrotą. Parodė, kad jis tikrai nėra pasisavinęs pinigų, nes grynaisiais pinigais buvo išmokėtos algos, mokama už nuomą, atsiskaityta už medžiagas. Teismo posėdžiuose dar netgi pats nežinodamas išgirdo, kad ir buhalterija buvo iki galo nesutvarkyta. Jis buvo UAB „P.“ direktorius ir akcininkas. UAB „P.“ pradėjo veiklą 2004 m., bet ilgą laikotarpį, jis buvo išvykęs, ir nevykdė veiklos lyg iki 2015 m. 2016 m. grįžęs į Lietuvą jis atnaujino UAB „P.“ veiklą, pradėjo statybos darbus. Kai vėl pradėjo veiklą, buvo darbuotojai: jis – direktorius, E. Š., jis buvo priimtas kaip darbininkas, o vykdė pareigas kaip darbų vadovas, O. buvo kaip E. Š. padėjėjas, kaip brigadininkas, o paskui perėjo pas jį dirbti, atlyginimų darbuotojams išmokėti negalėdavo, buvo administratorė-apskaitininkė. Kažkuriuo laiku jam ofise padėdavo M. M., kai reikėdavo kažkur nuvažiuoti ar prižiūrėti. Kai M. M. dirbo, jie turėjo jau atsidarę parduotuvę, ofisą ir motelį, tai ir prižiūrėdavo administracinį pastatą, bet veiklos prie statybų ar prie kažkokių pardavimų neturėjo. Buhalterės nebuvo, buvo tik samdomos firmos, kurios tvarkė buhalteriją, buvo UAB „A.“. Buvo išduotos įmonei dvi banko mokėjimo kortelės, bet sąskaita buvo ta pati. Negali pasakyti, kas šiomis banko kortelėmis disponavo, viena buvo pas jį, o kita gal buvo pas E. Š.. Duodamas parodymus nurodė, kad E. Š. visada duodavo pinigus grynais, bet buvo dar viena kortelė išimta, kad galėtų parduotuvėse atsiskaityti už medžiagas, už viską. Pagrinde buvo du tiekėjai – „E.“ ir „S.S.“.

2018 m. gavo didelio objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje, užsakymą, pas juos įmonėje, viskas buvo gerai, buvo ir pliusai, ir pelnas, o metų bėgyje prisidarė skolų, padidėjo darbų apimtys, ir dar pandemija. Objektas buvo gyvenamasis namas, darbų apimtys buvo didelės, t. y. apdailos darbai 3000 kvadratų, laiptinės, aikštelė vidinė, lauko. Sutarties suma buvo gal iki 300000-400000 Eur. Pagal pirmą sutartį turėjo per kelis mėnesius padaryti, nes buvo gavę tik dalį. Jie lapkričio 1 d. pradėjo, o gruodį seni rangovai turėjo pabaigti, bet užsitęsė ta visa statyba metams. Gavus didelio objekto užsakymą, jie nebuvo pasiruošę pradėti tokius darbus, darbų eigoje prasidėjo pandemija, kitų klientų, užsakovų užsitęsė neatsiskaitymai ir susiklosčius visoms toms aplinkybėms rado žmones, kiek galėjo dar stengėmės kažką ištaisyti, bet nesugebėjo. Jis nesuvaldė situacijos, t. y. pinigų, jų gavimo, atsiskaitymų, kuriuos reikėjo fiksuoti buhalteriškai, nesutvarkė pinigų apskaitos. Jie pagal darbus, aktus, išrašytas sąskaitas gaudavo į sąskaitą pinigus. Kai pradėjo dirbti darbininkų pagal subrangos sutartis arba verslo liudijimus buvo apie 24, bet eigoje buvo vienas laikotarpis, kai buvo kažkur 30. Sutartys buvo sudarytos, penkios subrangos, su jais ir buvo sudarytos sutartys šitam objektui. Atlyginimas pagal subrangas yra pagal išdirbtus kvadratus. Darbai vyko etapais, užsidaro kažkoks etapas, jie gauna 30 proc. nuo visos sumos ir išmoka jiems, dėl to pinigų visada trūkdavo, nes pvz. padaro už 50 000, bet gauna 30 000, nes visada užlaikomas yra, kol nesibaigė statybos garantinis laikotarpis, dėl to tas visada pinigų deficitas, nes kur turi 50 000 Eur išmokėti, o išmoka 30 000 Eur. Mokėdavo grynais, pavedimais, nes buvo subrangos, kurie ateidavo dirbti, ir kiekvieną penktadienį gaudavo avansus, algas, kur pateikia kiek reikia išmokėti, nuimami ir išmokami pinigai, tik kad buhalterijoje ne viskas buvo suvesta iki galo, nes buvo nepakankamai duomenų. Buvo samdomos buhalterinės apskaitos kompanijos, kurios tvarkydavo buhalteriją, pasako, kad kažko trūksta, kažką atveža, ieško, kažkas prarado, neužtenka sąskaitos. Kai buvo nusamdę kitą buhalterę, kad sutvarkytų visus buhalterinius dokumentus, prieigos neturėjo prie dokumentų, kad sutvarkyti. Prieš tai buvusi buhalterinės apskaitos kompanija netvarkė dokumentų, netgi nepridavė dokumentų visų iki galo, nes finansiškai negalėjo sumokėti už paslaugas. Paskui išaiškėjo, kad pas juos dar buvo likę labai daug dokumentų, o nusamdyta nauja buhalterė matė tik tą, kas yra sistemoje ir pagal tuos dokumentus tvarkė. Visur jau buvo laikotarpiai pratęsti, tai jiems tą krūvį darė, pradėjo kuo greičiau imti iš visų pusių subrangas, bet ištempė iki galo ir gavosi, kad su atsiskaitymais užtruko, nes nežinojo, kad tokioms firmoms, kaip jų negavo garantinių, buvo užlaikyta labai didelė suma – apie 20 000, o paskui dar po šito iš karto gavo objektą, ten dar viena firma paskelbė bankrotą, jiems neatsiskaitė, ten suma buvo apie 30 000. Po truputį dar ką įmanoma buvo galvojo „ištempti“, bet nesugebėjo, nes visus pinigus ir iš šeimos pradėjo „kišti“, kad išsilaikyti, bet kiekvieną mėnesį nuoma, butai, telekomunikacijos, spausti iš visų pusių pradėjo tiekėjai. (duomenys neskelbtini) g. objektą užbaigė. Buvo garantinis užlaikytas 16000-18000, nes jeigu neturi draudimo ar dar ko nors, jeigu firma neturi, jo negauni. Po to jie pradėjo dar viename objekte dirbti ir pandemija prasidėjo, ten jiems nesumokėjo. Taip pat nesumokėjo objekte UAB „D.“. Tikrai nepasakys, kiek ten negavo įmonė pinigų, gal 17000 Eur, bet darbininkams, nuomas mokėjo. Dar iš pradžių galvojo, kad išeis iš situacijos vekselį pasirašęs, galvojo, kad viskas bus tvarkoje, sutvarkys, dar leido dirbti, dar medžiagas teikdavo, bet po antro neatsiskaitymo ir dar pandemija, visi susirgo, išvažiavo, prarado viską.

Dėl kaltinimo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „P.“ priklausantį, didelės vertės turtą – daugiau nei 131 000 Eur, gali pasakyti, kad šitie pinigai ir yra, kurie buvo nuimti nuo sąskaitos ir išmokėti algoms, nuomai, už medžiagas. Supranta, kad pagal dokumentus, negali to įrodyti, tiekėjai ir nuomos, nežino kaip dabar įrodyti, tik žodiniai parodymai E. Š., kuris dirbo, ir buhalteriai, kurie buvo apklausti liudytojais.

Suma yra virš 131 000 Eur, bet pasižiūrėjus pas juos į sąskaitas pagal aktus, kiek darbų atlikdavo, kad pas juos į mėnesį būdavo aktas 30 000-40 000 Eur, tai galima išspręsti, kiek žmonių turėjo dirbti ir kiek išmokėta pinigų, nes objektas buvo labai didelis. Jis pats rašydavosi ant padarytų darbų atlikimo aktų, jie gaudavo tikrai apie 30 000 Eur į mėnesį. Ateina darbų vadovas, parašo, kokią sumą reikia išmokėti, jis paima, išmoka. Papildomai dokumentų neturi, nerado ir netgi nežino, kur tie likučiai dar buvo „A.“ ar kur, jie paskui perdavė administratoriui. Šituo laikotarpiu, kur nurodyta, kad pinigai, t. y. 131667,93 Eur, pasisavinti, tai jie susiję tik su objektu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ir išmokėta nuomai, rangovams, darbininkų darbo užmokesčiui.

Dėl kaltinimo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. sausio 26 d. bankomatuose buvo išgryninta 113 000 su kažkiek, tai galima matyti, kada gauti pinigai, kada bankomate nuimti. Jie mokėjo grynais už nuomas, už medžiagas. Kai grynais mokėdavo, sąskaitas faktūras už medžiagas ne visada išrašydavo. Kaip ir nuoma, darbininkams išnuomoti butus, tai nei vienas nepasirašys sutarties, duodi pinigų ir viskas. Paskui jie padarė pusiau oficialiai, surado namą, vienoje vietoje, bet ir ten pusę mokėjo taip, pusę taip. Jis kaltas, yra tikrai padaręs šitą veiką, kad mokėjo grynais ir negalėjo jų padengti. Tik viena išeitis buvo nusirašyti ant savęs dividendus, nes visus tuos pinigus jis tikrai leido darbininkams ir nuomai. Prisiėmė ant savęs atsakomybę ir prisiėmė tuos pinigus, nes įrodymų jis tikrai neturi, t. y. nei tas subrangas suras, nei tuos nuomininkus, kur buvo išnuomoti butai. Už nuomas, kad darbininkams leistų gyventi mokėdavo grynais pinigais už keturių žmonių patalpos nuomą apie 600 Eur. Buvo išnuomoti trys butai, taip pat vienu laiku buvo išnuomoti keturi butai, kur mokėjo tiek oficialiai, tiek neoficialiai. Paskui pamatė, kad labai didelės išlaidos, todėl išnuomojo vienoje patalpoje patalpas, kad jie galėtų vienoje vietoje gyventi, veždavo į darbą ir iš darbo, nes buvo atvažiavę baltarusiai, ukrainiečiai. Buvo nuomos sutartis, bet sutartyje visada buvo nurodomos kitokios sumos negu mokamos. Nei iš vieno darbuotojo ar buhalterės negavo tokių duomenų, kad įmonėje yra tam tikri įsiskolinimai, kad įmonėje yra sunki turtinė padėtis. Buvo ir apskaitininkė, tai jis iš vis beveik prie dokumentų nelįsdavo, atiduodi dokumentus, dar atvažiuoja brigadininkas, padeda už medžiagas, ji suveda, nusiunčia ir viskas. Kreditoriai mato, kad ne vienus metus dirbi, rodos viskas gerai sekasi, nors ten skola ir auga, bet jie vis tiek duoda, nes jie užsiima statybinėmis medžiagomis, jie žino kas darosi statybose, kad galų gale po pusės metų ar po metų pabaigsi objektą, gausi pinigus ir atsiskaitysi, tai jie duoda ir „kabina“ ant tavęs tą įsiskolinimą. Ateina žmogus, pasako, kad tiek padaryta kvadratų, tokia suma yra. Darbų vadovas E. Š. patikrina, kad tikrai tiek atlikta darbų, reikia išmokėti šitą sumą ir jis duoda tokią sumą E. Š. ir šis išmokėdavo. E. Š. pateikia, kad reikia tokios sumos išmokėti darbininkams už atliktus darbus. ir jis paduodavo grynus pinigus, niekaip neapskaitydavo. Jam E. Š. jokių dokumentų, kad būtų patvirtinantys, kad šis sumokėjo darbuotojams jokio sąrašo nei su parašais, nei be parašų nepateikė. Po ko duodamas parodymus jau nurodo, kad kai duodavo pinigus atlyginimams sumokėti, lapą kontoroje pasilikdavo. Yra A4, ten pavardės surašytos, atiduodi pinigus, išduoda, ten darbininkai pasirašo ir tas žurnalėlis visada buvo pas mus vagonėlyje. Tas lapas pasilikdavo vagonėlyje, kur darbo ofisas vagonėlis yra, kur ateina žmonės, gauna pinigus, ten yra spintelės ir yra ten visa buhalterija, kuri yra vidinė. Visi aktai, sąskaitos, dokumentai yra priduoti buhalterijoje. Buvo neoficialių pinigų išmokama. Išmokėtiems pinigams jis tikrai nevedė savo apskaitos, yra pasakyta suma, kad reikia šiandien 20000, jis duoda 20000, čia darbininkams sumokėti algoms. Kur nėra dokumentų, reiškia, nėra. Jeigu dokumentus pakelti, ten yra sutartys su subrangomis ir tikrai ten kokie 7, 10 tų subrangų, nes jie keičiasi, ateina šiandien dvylika, rytoj du žmonės lieka. Pasirašydavo, kad gaudavo pinigus, tačiau nežino kur tuos dokumentus dėjo, buhalterijoje kažkur turėjo būti, gal ne visoms sumoms. Sumoms, kurios buvo mokamos grynais pinigais nuomai, mokėdavo be jokių ataskaitų. Kur subranga dirbo, tai tikrais mokėdavo, yra ir 5000, ir 4000, gal ne visada pasirašydavo, nebūdavo vietoje, nes būna, kad jų nėra, tai paprasčiausiai duodavo ar užmiršdavo duoti pasirašyti. Galėjo būti, kad buhalteriams buvo teikiami dokumentai ir kažko neįtraukė buhalteriai į apskaitą, jis tikrai nekontroliavo ir negali pasakyti. Buhalteriams dokumentus iš pradžių teikė jis, o paskui apskaitininkė R. S.. Apskaitininkei dokumentus teikė jis ir darbų vadovas E. Š., dar kas nors atvažiuoja, pvz. prekių paimti, darbininkai netgi kvitukus ar ką sunešdavo, padeda ryte ant stalo pas juos ofise. E. Š. nebuvo atskaitingas asmuo, šis prižiūrėjo visą darbų eigą, nepasirašinėdavo gavus pinigus, t. y. kad gauna pinigus kasos išlaidų orderiuose, pajamų orderiuose. Kasos pajamų, išlaidų orderiuose pasirašydavo tik jis kaip direktorius, be jo niekas nepasirašinėdavo. Kasos išlaidų, pajamų orderius įtraukimui į apskaitą iš pradžių į buhalteriją anksčiau veždavo popieriniu variantu, o paskui apskaitininkei, ką ji turėjo, tą siųsdavo į buhalteriją. Paskui staigiai viskas įvyko, kad nei buhalterės neliko, nei pinigų, viskas pakibo ir kabėjo vos ne metus viskas. Buhalterija neuždaryta pusę metų, iš visų pusių VMI šaukė uždaryti metus, neuždarai metų, kiekvieną mėnesį baudą skiria, pinigų nėra buhalterę nusamdyti, pusę metų vieną nusamdė, tai pridarė nesąmonių, kad jam po 60000 pradėjo sąskaitoje daugėti minusų. 2020 metus tvarkė buhalterė D. E.. Buhalterei D. E. nebuvo perduoti kažkokie dokumentai, nes visi dokumentai tuo laiku buvo pas administratorių. Paskui teikė patikslinimus VMI ir administratoriui, D. E. bendravo su jais jau tiesiogiai, ką prašė, tą teikė ir uždarė, bet vis tiek liko tas įsiskolinimas. Apie 131000 trūkumą sužinojo iš VMI, kai paprašė užsidaryti viską ir tada sužinojo, kad yra trūkumas kasoje. Tą trūkumą pinigų pateisino VMI, išrašė dividendus vadovui iki 100 000 Eur. Čia su buhaltere D. E. sprendė, bei ji su VMI kalbėdavo, kaip sutvarkyti tuos reikalus. VMI pasakė, kad išsirašyti dividendus. Kai išsirašė dividendus, jo įmonė buvo skolinga. Jis neturi daugiau nei popierių, nei parašų, nei kvitukų, ką turėjo, jis viską pasakė, viską pridavė. Kad pagal kaltinimą virš 80000 Eur yra pateisinantys dokumentai, o virš 131000 Eur nėra pateisinančių dokumentų, tai viskas iš to ir išeina, jeigu jie moka 1200 Eur, o pateisina 400 Eur, tai ir susidaro ta suma. Jeigu nuo įmonės sąskaitos nuima 1200 Eur, o sumoka mažesnę sumą, tai likutį sumoka neoficialiai. Per metus tas 131 000 Eur, čia po 1000 Eur į mėnesį, tai čia vien nuomai praktiškai, neskaitant viso kito darbininkams, komunaliniai patarnavimai. Paskui jau nebuvo darbininkų, prasidėjo pandemija, dar jis kažkur pusę metų mokėjo, nes galvojo, kad praeis ta pandemija, grįš darbininkai, pradės toliau darbuotis, kol prisidarė tiek skolų, kad neturėjo nei už ką gyventi, nei už ką nusamdyti administratorių ar buhalterę. UAB „P.“ realiai nustojo veikti, gal 2020 m.. Po didžiojo objekto užbaigimo prasidėjo pandemija ir jie „užstrigo“.

Dėl tyčinio bankroto, tai tikrai čia nebuvo planuota, kaip sakyta prokuroro, čia paprasčiausiai susiklosčius aplinkybėms taip įvyko. Kad buvo iš anksto suplanuota ir privesta įmonė prie tyčinio bankroto, tai tikrai nebuvo šito. Kiek galėjo, tiek bandė išgelbėti įmonę su vekseliais ir skolindamasis pinigus, bet neužteko nei lėšų, nei jėgų. Bankroto byla UAB „P.“ buvo iškelta lyg SODROS iniciatyva. Kaip UAB „P.“ vadovas, pastebėjo, kad UAB „P.“ tampa nemoki, čia buvo 2020 m. ar 2019 m., objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje pabaigoje matė, kad lieka darbai neatlikti ir pinigai nesumokėti, tada pastebėjo, kad „neištemps“. Pagal sutartis matai apimtis, padarai tikrai greitai, bet žiema, viskas užsitęsė, kuo daugiau tęsiasi, tuo daugiau išlaidų nuomai, darbininkams, labai daug išlaidų, o nespėji uždirbti. Taip pat įtakos turėjo buhalterijos nekontroliavimas, pinigų davimas, neapskaitant buhalteriškai. Buvo paleista iš kontrolės viskas ir su darbų vadovu E. Š. išsiskyrimas, nes jis paliko jam pabaiginėti objektą, matė, kad negaus pinigų ir pradėjo visi „bėgti“. Nepamena, kurią dieną E. Š. išėjo vaiko priežiūros atostogų, bet šis išėjo vėliau negu buvo pateiktas prašymas. Šis tuo metu dar dirbo mano įmonėje. 2019 m. birželio 20 d. E. Š. pateikė prašymą atleisti iš darbo (3 t., b. l. 135). Prašymas yra nepasirašytas gal dėl to, kad E. Š. buhalterijoje parašė viską ir paliko, o jam buhalterija neatsiuntė, kad pasirašyti.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tai kaip ir buvo minėta, buvo duotos piniginės sumos E. Š. ir staigiai sugalvojo išeit, o mėnesis neuždarytas, yra nepateikti visi jo dokumentai, kur ir ką pirko, nes šis pirkdavo ir medžiagas už grynus, ir tokia suma turėjo būti jam duota, todėl ir paprašė, kad E. Š. pasirašytų. Pakalbėjo su buhalterėmis, ką išrašyti, kai žmogus išeina, bet šis nėra pateikęs už šitą sumą ataskaitos, tai buvo pasiūlyta išrašyti tuos du kvitus. Buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, o kai jis su E. Š. susitiko statybvietėje paskutinę dieną, ant tų orderių, t. y. 2019 m. birželio 7 d., 2019 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderiai (3 t., b. l. 125-126), tiek jis, tiek E. Š. pasirašė. Nuo sąskaitos įmonės nuėmė iš bankomato 20000 Eur ir davė E. Š.. Kiekvieną mėnesį apie 20 d., 25 d. buvo išduodami pinigai. Čia jokio klastojimo nėra, čia yra abiejų sutartis, kad jis tikrai E. Š. kiekvieną mėnesį duodavo pinigų, paskutinis mėnesis dar nebuvo pasibaigęs ir jis pasirašė, kad šis priėmęs, bet mėnesiui nepasibaigus negalėjo pateikti ir atsiskaityti nei jam, nei buhalterijai ir sutiko, kad tie pinigai yra gauti. Pinigai buvo gauti anksčiau nei surašyti kasos išlaidų orderiai. Pinigai buvo gauti gal dvi savaitės, trys savaitės anksčiau. Tie 20 000 Eur įeina į sumą 131 000 Eur, nes vienas objektas (duomenys neskelbtini) gatvėje, visa suma. E. Š. buvo tik šitame objekte ir sumos, ir skolos, ir problemos išaugo tik viename objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį sutinka, kad nekontroliavo, nepatikrino visko, pasitikėjo firmomis, buhalterėmis, kurios vedė buhalteriją, apskaitą. Pripažįsta, kad nebuvo įtrauktos visos ūkinės operacijos. Dėl dokumentų pagrįstumo, kad visos operacijos turi būti pagrįstos dokumentais, kurios buvo atliktos, kad turėjo būti viskas apiforminta dokumentais, tai pripažįsta, kad tokie dalykai nebuvo daromi. Pripažįsta, kad du netikrus dokumentus kasos išlaidų orderius, kuriuos buhalterija parengė, kurie buvo išrašyti E. Š., įtraukė į buhalterinę apskaitą. Skambino į buhalteriją ir konsultavosi, kad žmogus išeina, lieka nepadengta 20000 Eur suma, kai padaryti, kad būtų matyti, jog šis skoloje firmai. Buhalterija išrašė du orderius, susitiko, pasirašė ir viskas. Kai pateikę buhalterinei įmonei šituos dokumentus, jie nežinojo, kad pinigai nebuvo išmokėti tą dieną, kai išrašyti orderiai. Jis ir E. Š. buvo kaip partneriai ir už tą nuimtą sumą 130 000 Eur turėjo būti atsakingas jis ir E. Š., bet kadangi E. Š. nėra atsakingas žmogus, jis prisiėmė atsakomybę. Dabar E. Š. jo įmonei nieko neskolingas.

Posėdžio metu pagarsinus kasos knygą (3 t., b. l. 123), kaltinamasis nurodė, kad nurodyta, jog iš kasos knygos yra išimti 9000 ir 11000, tai kai iš kasos knygos išima pinigus nežino kaip apskaito, čia buhalterija apskaito. Jis tuos pinigus išėmė tik iš bankomato, už tai ir susidaro tos sumos, jis nežino ką ten buhalterija surašiusi. Įmonė negaudavo grynais kažkokių atsiskaitymų. Dėl to, kad nurodyta, jos 2019 m. sausio 2 d. jam buvo išmokėta iš kasos 31649 Eur grynų pinigų, tai jie paprasčiausiai nurašo, kad skola yra jo, pas juos nebuvo grynų pinigų. Gali būti, kad kelis kartus buvo, kad savo pinigus įnešinėjo. Kad pagal kasos knygą jam 2019 m. sausio 2 d. buvo išmokėta 31649 Eur, E. Š. buvo išmokėta 11000 Eur ir 9000 Eur, tai jis nežino ką ten buhalterija rašo. Buhalterija tikriausiai ko trūksta, tai jie parašo, kad jam išmokėjo, jis taip supranta. Jeigu kasoje trūksta pinigų, jie išrašo ant vadovo, kad jis gavęs pinigus, kitaip jis negali paaiškinti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 23 d. A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad dėl apgaulingai tvarkomos apskaitos, dokumentų klastojimo ir nusikalstamo bankroto prisipažįsta visiškai, dėl turto pasisavinimo prisipažįsta iš dalies. Iš dalies kaltu prisipažįsta todėl, kad kaip įtarime nurodyta, kad jis pasisavino 131 667,93 Eur, tačiau jis visų jam inkriminuojamų pinigų nepasisavino, tik blogai tvarkė UAB „P.“ apskaitą, tai yra išgryninęs pinigus iš UAB „P.“ banko sąskaitos, juos įsirašęs į avanso apyskaitą, pinigus naudojo įmonės veikloje, dalį tai patvirtinančių dokumentų pateikė į buhalteriją, dalį dokumentų pametė. Taip pat parodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija dėl UAB „P.“ veiklos atliko patikrinimą ir patikrinimo metu UAB „P.“ 125 440 Eur užskaitė kaip jam, kaip vieninteliam bendrovės akcininkui, išmokėtus dividendus. Dėl dividendų išmokėjimo buvo užpildyta deklaracija, nuo dividendų išmokėjimo buvo paskaičiuoti mokesčiai, kurie sudarė 18 816 Eur. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių paaiškino, kad jei avanso apyskaitoje užfiksuota, kad jis iki 2019 m. sausio 1 d. turėjo 14 884,24 Eur nepanaudoto avanso likutį, tai jis toks ir galėjo būti, jis to tiksliai neprisimena, nes buvo seniai, be to kiekvieną mėnesį būdavo išrašoma nauja avanso apyskaita, galimai jis 2018 metais iš banko buvo išgryninęs kažkokią sumą pinigų, kokią nurodyti negali, nes ji visą laiką kito, už dalį išgrynintų pinigų pirko medžiagas bendrovei, jos nusirašė iš avanso apyskaitos, galėjo 2019 m. sausio 1 d. būti likutis 14 884, 24 Eur, ypač jei šie duomenys nustatyti pagal apskaitos dokumentus, ši suma galėjo būti tik išgryninta UAB „P.“ SEB banko sąskaitos, nes tuo metu kasos bendrovėje nebuvo, visi atsiskaitymai su UAB „P.“ vyko tik per banką, įmonėje kasa atsirado tik kažkur 2019 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena. UAB „P.“ turėjo banko sąskaitą SEB banke, banke buvo išduotos dvi mokėjimo kortelės. Jei iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. sausio 26 d. iš banko sąskaitos buvo išgryninta 113 150 Eur, tai tokia suma išgryninta nurodytame laikotarpyje galėjo būti, visi šie pinigai buvo išgryninti naudojantis banko kortelėmis, jų numerių nurodyti negali, jų niekada nebuvo įsidėmėjęs. Taip pat parodė, kad nemokumo administratorius dėl bankroto byloje kreditorių pareikštų ieškinių kreipėsi į teismą ir teismas iš jo priteisė visą padarytą turtinę žalą. Dėl nusikalstamo bankroto prisipažįsta, prisipažįsta, kad blogai valdė įmonę, prie bankroto prisidėjo prasidėjusi Covid pandemija, jis nenorėjo, kad įmonė bankrutuotų, dėl jo neturi ką daugiau parodyti, gailisi, kad jo įmonė bankrutavo. Dėl dokumentų klastojimo prisipažįsta ir nori patvirtinti, kad iš tikrųjų tomis dienomis, kai buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, realiai pinigai E. Š. išmokėti nebuvo. Dirbdamas direktoriumi, išgryninęs iš UAB „P.“ banko sąskaitos pinigus, įsitraukęs į avanso apyskaitą, dalį tų pinigų duodavo E. Š. statybos darbų atlikimui, įvairių prekių pirkimui, atlyginimų išmokėjimui. Duodamas pinigus E. Š., jokių apskaitos dokumentų nesurašydavo. Pinigus E. Š. duodavo dažnai, ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Padavęs pinigus E. Š., tik tai pasižymėdavo ant savo lapelio, apskaitos dokumentų nesurašydavo, buhalterijai duomenų neteikė. Kiek iš viso yra davęs pinigų E. Š. nurodyti negali, nes neprisimena, lapelį su informacija pametė. Per visą E. Š. darbo laikotarpį, galėjo jam duoti ne mažiau kaip 50 000 – 70 000 Eur sumą. Vėliau E. Š. jam perduodavo prekių įsigijimo kvitus, kitus dokumentus, patvirtinančius pinigų panaudojimą įmonės veikloje, šiuos dokumentus jis perduodavo buhalterei. Kai E. Š. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, abu bandė skaičiuoti ar jis liko skolingas bendrovei, tikslios sumos nesuskaičiavo, tai padaryti buvo neįmanoma, nes dalį E. Š. pateiktų dokumentų dėl pinigų panaudojimo buvo kažkur pametęs. Jis tiksliai neprisimena kai ten buvo, tik nori parodyti, kad, kiek prisimena, buhalterė jam pasakė, kad trūksta jai kažkokių dokumentų dėl 20 000 Eur, tuomet su E. Š. sutarė, kad jis užpildys du kasos išlaidų orderius dėl nurodytos sumos, vėliau radęs dokumentus dėl šių pinigų panaudojimo, juos perduos buhalterei. Šie abu kasos išlaidų orderiai buvo užpildyti vieną dieną, kada nurodyti negali, kur tiksliai davė juos pasirašyti E. Š., nurodyti negali, nes buvo seniai. Su E. Š. buvo sutarta, kad kadangi jis pinigų negavo, jų jam grąžinti nereikės. Dėl anksčiau E. Š. išduotų pinigų, kurie apskaitos dokumentais nebuvo sutvarkyti, E. Š. su bendrove buvo atsiskaitęs, gal kažkokią nedidelę sumą ir buvo jis skolingas, tačiau, kadangi nevedė apskaitos, jos nurodyti negali, gali tik patvirtinti, kad E. Š. bendrovei neliko skolingas bendrovei pagal išrašytus 2019 metų birželio mėnesį kasos išlaidų orderius. Dar kartą patvirtino, kad kasos išlaidų išrašymo metu, pagal kasos išlaiduose pateiktą informaciją, E. Š. iš tikrųjų bendrovei skolingas neliko, kasos išlaidų orderiuose įrašyta informacija neatitinka tikrovės. Dėl apgaulingos apskaitos prisipažįsta visiškai, nieko dėl to paaiškinti negali, gailisi, kad apgaulingai tvarkė apskaitą ( 4 t., b. l. 155-159, 160-163, 172-176, 5 t., b. l. 8-11). Pagarsinus parodymus kaltinamasis A. M. parodė, kad parodymai teisingi, bei papildomai nurodė, kad pripažįsta, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau dėl pinigų, dėl tyčinio bankroto nepripažįsta. Tyrimo metu sakė, kad yra dvi kortelės, bet bankas sakė, kad nerodo, jog dvi kortelės. Nežino kur dabar yra tos dvi kortelės, gal pas administratorių. Jis neatsimena ar kortelė buvo išrašyta E. Š. ar O. vardu. Kaltinime parašyta, kad viena kortele, kurios pabaiga yra 9402, išmokėta 1390 Eur, o kita kortele operacijomis išmokėta yra 111760 Eur, tai dabar negali pasakyti, kurią kortelę jis naudojo. Jis grynindavo dideles sumas. Dar galėjo būti kreditinė kortelė, tada gaunasi trys kortelės. Kartais būdavo, kad su kreditine kortele buvo vykdomos kažkokios finansinės operacijos.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2023 m. liepos 25 d., 2023 m. gruodžio 11 d. A. M. Kauno apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad jis vadovavo UAB ,,P.“. Visa ši veika įvykdyta nuo 2019 iki 2021 metų ir susijusi su vienu objektu, nes gavus šį objektą, niekada nebuvo susidūrę su tokia darbų apimtimi, žmonių keitimasis, laikotarpis užsitempė ir „nepatempė“, vietoje pusės metų užtruko pusantrų, kas liečia susidariusias aplinkybes ir skolas tiekėjams. Jie negavo garantinio užstato apie 18000 iš bendrovės užsakovo, tas padarė daug įtakos, kad jie negalėjo vykdyti veiklos. Baigus objektą bandė išgyventi, vėl papuolė, kad užsakovas jiems nesumokėjo 13 000, nes bendrovė bankrutavo. Ilgą laiką samdė bendrovę, kuri vedė buhalteriją. Nenorėjo bankroto, bendravo su tiekėjais, buvo susitarę, bet prisidėjo dar pandemija, buvo pinigai ne pasisavinti, o iš šeimų sutraukti, kad išgelbėti situaciją, gavosi kaip gavosi. Dėl pasisavinimo 131 667,97 eurų. Nurodyta suma teisinga, jis asmeniškai neskaičiavo, bet pagal visus parodymus, buhalterines ataskaitas gaunasi taip, kad jis nuėmė pinigus. Jis bendrovėje buvau atsakingas asmuo. Žinojo, kad turi pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius lėšų panaudojimą. Manė, kad viską padengs čekiais ir dokumentais, bet be buhalterijos kontrolės padarė aplaidžiai. Visi pinigai, paskaičiavus metus, darbininkų kiekį, buvo nelegalų, sumos buvo panaudotos uždarbiui sumokėti, transportui, butų nuomai, niekas nenorėjo nuomoti oficialiai, buvo apgyvendinti ukrainiečiai, baltarusiai, išnuomotos specialios patalpos. Dalis nuomos buvo neoficiali, mokėjo grynais. Visi 131 667,97 eurų buvo naudoti verslui. Gaunasi, kad jis pasisavino pinigines lėšas, bet jis nepasisavino piniginių lėšų, neėmė jų. Taip gaunasi, kad pinigines lėšas iš bendrovės panaudojo neoficialiems atsiskaitymams, jis to tuo metu galimų pasekmių nesuprato. Galvojo užteks oficialių pateikimų, kurie ėjo tuo metu. Atsirado minusas, kurio nesutvarkė buhalterija. Darbuotojams pinigus mokėdavo jis. Buhalterė pinigų nemokėjo niekam. Pinigus išmokėdavo jis, taip pat pinigus išmokėdavo ir E. Š.. Sąmoningai bankroto nebuvo, tiekėjai žinojo, kad jie nesiekia to, čia daugiau bankroto administratoriaus ėjo link to. Buvo VMI patikrinimas pusę metų, buvo nesutvarkyta buhalterija, neuždaryti metai, Buvo pasamdyta buhalterinė firma, kuri vedė visą buhalteriją, jis jos nekontroliavo, nes pasitikėjo buhalterijos suvedimais ir gavosi, kad buhalterija buvo neuždaryta iki galo. Negalėjo pilnai atsiskaityti už išleistus pinigus. Jis neturėjo pinigų sumokėti buhalteriams, o buhalterė be pinigų nenorėjo uždarinėti metų. Per pusę metų internete rado buhalterę, kad uždarytų metus ir tada pridavė VMI dokumentus. Po patikros visus dokumentus nuvežė į Šiaulius, administratoriui. Administratorius pradėjo, sakyti, kad nėra parašo, gal jis pasikarščiavo, bet buvo stresinėje padėtyje, stengtasi išlaikyti firmą, licencijas gauti, sakė, kad VMI viską patikrino, paskyrė jam baudas, valstybei skolingas 19 400 Eur. Bankroto byla buvo iškelta. Buvo kreditoriai, kurie neatsiskaitė su jais. Bankroto administratorius turi žinoti įmonės kreditorius, jie pateikė visus balansus, skolininkus. Buvo padarytos sutartys, kad jie atsiskaitys su laiku, buvo galimybės dirbti toliau su tais pačiais tiekėjais, jie ieškojo kelių. 131 000 eurų paėmimas iš įmonės nulėmė, kad neatsiskaitė su kreditoriais, bet nepripažįsta, kad specialiai sukėlė bankrotą. Jis pripažino kaltę, nes direktorius už viską atsako. Nepripažįsta, kad sąmoningai blogai valdė įmonę. Sąmoningai tikrai nieko nedarė, kad būtų iškeltas bankrotas. Per tiek laiko jie dirbo, turėjo reitingus ir buvo pripažinti ne iš paskutiniųjų Baltijos šalyse, turėjo pelno tol, kol nesusidūrė su vienu objektu ir vienu užsakovų neatsiskaitymu, prasidėjus pandemijai. Kiek įmanoma bandė ištemti, bet užsitęsus pandemijai, buvo paskolos, kurias reikėjo mokėti, jau pelno ir uždarbio neturėjo, atsirado skolos dėl užsakovų neatsiskaitymų, skolos vis augo, nes negalėjo pabaigti darbų. Žinojo, kad bendrovė turėjo įsipareigojimų, jis asmeniškai pasirašęs buvau vekselį vienoje bendrijoje, manė, kad pabaigę darbus galės toliau funkcionuoti. Bandė „po vienu“ objektu kai prasidėjo minusai, jie ėmėsi kitą objektą, bandė toliau dirbti, toliau lindo į skolas. Kai yra trūkumai, tada finansuoji savo pinigais, nes kai reikia atsiskaityti, tada savo pinigais moki. Asmeninių pinigų panaudojimas oficialiai įformintas nebuvo. Dėl dokumentų klastojimas. Už dokumentų pateikimą buvo atsakingas vadovas. Dokumentai buvo tiekiamai fiziškai kartą per mėnesį. žmogus išėjo iš darbo. Buhalteris išrašė ką reikia pasirašyti, jie susitiko prieš E. Š. išeinant, pasirašė. Aišku tuo momentu šis negavo pinigų, bet per laikotarpį nuo 2019 iki 2021 metų šis gaudavo pastoviai pinigų visokioms reikmėms, darbininkams, medžiagoms, už butus mokėti darbininkams. Yra kaltinamas, kad 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. E. Š. išmokėjo 9000 eurų ir 11 000 eurų sumas. E. Š. šias sumas yra gavęs anksčiau, bet tik ne tada, kai pasirašė. Jis pastoviai duodavo pinigus, daug žmonių dirbo. Nebuvo paskaičiuota tiksli suma kiek E. Š. buvo paėmęs pinigų, čia buvo apytikslė suma. Kad E. Š. buvo bendrovės veiklai išmokėta grynais pinigai 20000 eurų, tai patvirtinančių dokumentų neturi. Pakėlus darbų aktus matosi kokios apimtys padarytos. E. Š. gaudavo iš firmos pinigus, šis už gamybą buvo atsakingas, kai reikia dažams, transportui ar dar kažkam visada būdavo duodama suma, bet reikėjo pabaigti objektą, šis toliau nenorėjo dirbti, buvo nutarta skirtis. Jis turėjo užbaiginėti objektą už savo lėšas. Buvo išmokėti E. Š. pinigai, yra E. Š. parašas ir dokumentus pateikė buhalterijai kaip tikrus. E. Š. duodavo pinigus ir šis atsiskaitydavo su žmonėmis. Tai buvo didesnė suma nei 20 000 eurų. Tos sąskaitos atsirado prieš E. Š. išėjimą iš darbo, buvo leidimai parašyti, kur šis galėjo už bet kokią sumą paimti prekes. Šie pinigai buvo tam, kad E. Š. sumokėtų tiekėjams, vairuotojams, darbininkams. E. Š. pinigai buvo išmokėti iki dokumentų išrašymo, jis juos turėjo būti kažkam anksčiau sumokėjęs, ir po to surašė dokumentus, kad padengti tą sumą. Apytiksliai paskaičiavo 20 000, kai su žmogumi išsiskiri, nenori bendrauti, vesti reikalų, sakė rašytis už bet kažkokią sumą, jis negali ant savęs visko pasikabinti, kai veiklą vykdė dviese. Tikriausiai E. Š. žinojo, kad yra paėmęs ir pasirašė dėl 20000 eurų, niekas jo nespaudė. Kasos išlaidos orderius buhalterei jis pateikė, kad juos įtrauktų ir paskaičiuotų. 20 000 eurų E. Š. neskolingas įmonei. Supranta dabar, kad neteisingai vykdė apskaitą. Nepripažįsta, kad buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai. Įmonę turėjo nuo 2004 metų, įmonė ne visą laiką veikė. Jis gyveno pas žmoną Baltarusijoje, grįžo 2016 metais ir atnaujino veiklą. Tai jo vienintelė įmonė, bandė darytis licencijas, atestacijas praeiti. Suprato, kad įmonėje reikia tvarkyti buhalterinę apskaitą, buvo sudaryta sutartis su buhalterinės apskaitos įmone. Suprato, kad lėšos turi būti apskaitomos buhalterinėje apskaitoje. Stengėmės laikytis reikalavimų, bet realybėje yra kitaip. Turėjo galimybę pateikti duomenis, kiek, kam ir už ką sumokėta, kad pateisinti išgrynintus pinigus, to nepadarė, nes nukentėtų daug žmonių, t. y. nukentėtų visi, kurie neoficialiai nuomavo, pardavinėjo prekes. Jis mokėjo neoficialiai tuos pinigus, t. y. sumoki 300 oficialiai, o 500 neoficialiai. Suprato, kad šitaip mokėdamas įmonės pinigus daro pažeidimą. Jis nepripažįsta, kad sau paėmė pinigus. Neoficialių pajamų jis negavo, visos jėgos buvo sutelktos į vieną objektą. Jiems mokėjo už tą objektą, bet kai turi padaryti per keturis mėnesius, o darai aštuonis ir kiekvienas mėnesis dvigubai suvalgo ką gauni. Jie mokėjo darbininkams, kad pabaigti objektą. Buvo 60 darbininkų ir 60 darbininkų apmokėti ne 100 000. E. Š. kiek mokėjo neskaičiavo, bet didesnė dalis pinigų buvo, nes tiesiogiai su darbininkais šis atsiskaitinėdavo. Tik už atliktus darbus gaudavo pinigus. Užsakovai mokėdavo kas 2-3 savaites, po akto pridavimo, po savaitės sumokėdavo. UAB ,,M.“ turėjo su jais atsiskaityti, ji su jais atsiskaitė. Nieko jie nežino apie atsiskaitymą, jų sąskaitos pas bankroto administratorių. Kol vadovavo įmonė atsiskaitė pavedimais. Tiksliai sumų negali pasakyti, gal 300 000 pervedė. Galutinai įsiskolinimai nepasidengė. Jie daugiau pinigų išleido objekto statyboje, nei gavo. Nesigilino kiek brangiau kainavo objektas, negu gavo. Jis išėjo su skolomis, be mašinos, šeimos pinigų ir visiems skolingas. Dividendams sąlygas turėjo išsimokėti, tuo metu nebuvo įmonė nuostolinga. Jis tą sumą laikė kaip savo dividendais, juos naudojo bendrovės veikloje. Buvo sprendimas, kad akcininkui išmokėti dividendus, bet kada ir kokiai sumai neprisimena. Buhalterija viską tvarko, jis nenusimano. Dabar suvokia apie pasekmes, kurios gali kilti. Dėl pinigų pasisavinimo suvokė, bet nesitikėjo tokio rezultato, kad nueisim iki bankroto, jis manė baigus darbus susitvarkys. Jis asmeniškai nesitikėjo tokių padarinių, manė susitvarkys kaip vadovas. Savo veiką vertina taip, kad padarė nusikaltimą, padarė išvadas. Pripažįsta kaltinimus, per tiek laiko suprato ir prisiėmė kaltę už padarytus nusižengimus, bet norėjo kitokio rezultato (5 t., b. l. 94-96, 120-123). Pagarsinus parodymus kaltinamasis A. M. patvirtino, kad parodymai teisingi.

Liudytoja J. B. parodė, kad ji dirbo buhalterinių paslaugų įmonėje UAB „A.“, buhaltere. Pagal VMI patikrinimo aktą ji, kaip apskaitą tvarkantis įgaliotas asmuo, buvo nurodyta nuo 2020 m. spalio mėnesio iki gruodžio mėnesio, o prieš tai kaip atsakingas įgaliotas asmuo buvo nurodytas jų direktorius S. P.. Dabar jau sutvarkė kitaip, kad būtų įmonės pavadinimas, svarbiausia pririša prie įmonės, o apskaitą tvarkantis asmuo įgaliotas jau gali būti buhalteris. Nuo „P.“ ir „A.“ bendravimo pradžios, jai atrodo, kad prieš ją nebuvo kažkokio kito buhalterio, kuris tvarkė buhalteriją, bet buvo jos asistentė, tai ši galėjo vesti pirminę dokumentaciją. UAB „P.“ buvo buhalterė kokius tris, keturis metus bei kiek pamena lyg 2020 metų viduryje buvo nutraukta sutartis. Kai tvarkė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, visą laiką buvo tas pats direktorius. Iš pat pradžių įmonė buvo pelninga, viskas sekėsi tikrai neblogai, bet po to pradėjo blogėti įmonės padėtis ir pasakė, kad jų paslaugos yra per brangios. Tuo laikotarpiu, kai prastėjo įmonės finansinė padėtis, tikrai gali būti, kad buvo dažnesnis grynų pinigų išėmimas. Visais klausimais bendravo su A. M.. Po to UAB „P.“ turėjo savo apskaitininkę moterį, kuri vedė pirminę apskaitą į buhalterinę programą ir jie jai rašydavo, kad kažko trūksta, o ši arba rasdavo, arba nerasdavo. Mano, kad bet kuriuo atveju direktorius turėjo sprendimo teises kažkuriais klausimais, kuriuos jiems reikia išspręsti, nes jeigu jie kalbėdavo su ja, tai dažniausiai ji vis tiek turėdavo kalbėti su direktoriumi ir po to pasakyti jai (J. B.) sprendimą. Ta moteris derindavo viską su direktoriumi, nes, kaip suprato, ši vietoje būdavo, ši direktorių matydavo dažniau. Iš pradžių jie viską vedė, todėl A. M. pats atveždavo jiems pirminius visus dokumentus, o po to buvo moteris, kuri vesdavo tuos pirminius dokumentus, tai jie tiesiog teikdavo deklaracijas. Jie matydavo suvestas banko operacijas, ko trūksta, rašo laiškus. Iš pradžių UAB „P.“ buvo labai tvarkinga įmonė, t. y. A. M. viską pristatinėjo, labai atsakingai viską vedė. Nežino kas pasikeitė, kad paskui prasidėjo strigimai, gal nesulaukė atsiskaitymų iš kitų. UAB „P.“ darbo užmokestis lyg pagrinde buvo mokamas grynais pinigais. Jeigu darbuotojams buvo mokama darbo užmokestis, grynais pinigais, tai paprastai dažniausiai būna nuimami gryni pinigai arba kokie klientai atsiskaitydavo grynais pinigais. Kai būdavo nuimami gryni pinigai, nebūdavo užrašyta dėl ko tie gryni pinigai nuimami, kokiu tikslu. Pavedime parašyta tik grynų pinigų išėmimas. Paskui nebūdavo pateikiami dokumentai, kad atsiskaitė už tuos grynus pinigus, kurie buvo išimti, kad jie tikrai buvo panaudoti tam tikslui, kam ir buvo nuimti. Buhalteriškai jeigu pinigai išimti iš kasos, paima atskaitingas asmuo. Jeigu yra kasos išlaidų orderis, vis tiek turi būti ir kasos pajamų orderis. Jeigu mato, kad atskaitingas asmuo nuėmė, tai jie padeda į kasą, kad nebūtų nulinės, minusinės kasos. Jeigu trūkdavo kasoje pinigų, tai vadovui sako, kad trūksta pinigų, ką darome, tai liepdavo padaryti papildymą ant atskaitingo asmens, taip ir vykdavo. Visus tuos klausimus sprendė su vadovu. Nuėmus pinigus, kas toliau, kur tie pinigai būdavo, tai čia yra direktoriaus atsakomybė, jie nedirba su pinigais. Nepamena, ar tuo laikotarpiu kai ji dirbo UAB „P.“ tuo metu gryni pinigai dažnai būdavo nuimami didesnėmis sumomis. Ji rašė kiekvieną mėnesį pranešimą, kur visada parašo atskaitingo asmens likutį, tai tikrai buvo informuotas direktorius, koks yra atskaitingo asmens likutis. Tais laikais viskas buvo atsiskaitoma grynais pinigais ir tas likutis augo kaip „ant mielių. Lyg sakė direktoriui, kad yra nuimta tokia pinigų suma, kad reikalingi patvirtinantys dokumentai, kur ta pinigų suma panaudota. Jeigu direktorius dokumentų nepristatė, tai nėra dokumentų. Čia yra darbiniai dalykai ir tas likutis niekada nebuvo slepiamas, kiekvieną mėnesį direktorius gaudavo pranešimą, kur matydavo tą įsiskolinimą. Kiek gaudavo pagrindžiančių dokumentų, viskas būdavo iš karto suvesta į apskaitą. Kai įvesdavo į apskaitą, dokumentus saugodavo segtuvuose, o kai pabaigiami metai, juos išarchyvuodavo ir atiduodavo klientui. Tik direktorius turėjo parašo teisę kasos išlaidų orderiams, kasos pajamų orderiams. Nežino ar E. Š. turėjo parašo teisę. Negali atsakyti ar pats direktorius A. M. į kasą nešdavo savo asmeninius grynus pinigus, bet čia tikrai galimas variantas. Direktoriaus alga, gali būti jog buvo išmokama grynais, kaip ir visiems darbuotojams. Kur minėjo, kad buvo daug atsiskaitymų grynais, tai galėjo būti, kad tarp tų atsiskaitymų buvo atsiskaitymai ir su subrangovais. Nežino ar 2020 m. buvo sutvarkyta UAB „P.“ buhalterija, nes su jais buvo nutraukta sutartis. Gali būti, kad 2021 metais buvo suteiktas prisijungimas UAB „P.“ kitai buhalterei prie programos. Visus tuos duomenis, kas buvo jų apskaityta, ji turėjo viską matyti. Jų buvo apskaityti duomenys gal iki 2020 metų septinto mėnesio. Kai nutraukė sutartį su UAB „P.“, pas juos neliko buhalterinės apskaitos dokumentų, bet buvo įvykęs toks momentas, kai A. M. buvo atvažiavęs pasiimti visų dokumentų, jis pasiėmė dokumentus, bet pas juos tuo momentu vyko remontas, todėl dalis dokumentų buvo likę, kurių nepamatė. Kai ją kvietė apklausai į FNTT, tai jie pasakė, kad ji privalo tuos dokumentus pristatyti ir ji juos pristatė. Kiek atsimena, E. Š. buvo atskaitingas asmuo, bet iš pradžių jis buvo įmonės darbuotojas. Pamena, kad E. Š. buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai 9000 Eur, 11000 Eur. Jos galimai buvo prašoma, kad būtų išrašytas toks orderis, tikrai ne ji savo nuožiūra rašė. Visada daro tai, ko dažniausiai jų paprašo klientas. Užrašą – avansas atskaitingam asmeniui reikia suprasti, kad galimai buvo išmokėtas avansas. Kai yra gryni pinigai išgryninami kortele iš bankomatų, tai ant atskaitingo asmens, nes atskaitingas asmuo nuima tuos pinigus. Iš banko išrašo mato, kad iškeliauja pinigai ant atskaitingo žmogaus, kuris paima tuos pinigus. Dažniausiai atskaitingas asmuo būna įmonės vadovas. Ji neturėjo prisijungimo prie banko. Banko išrašus atsiųsdavo dažniausiai direktorius. UAB „P.“ buvo dvi atsiskaitymo kortelės ir turėjo tą pačią sąskaitą banke, bet dažniausiai per banką praeina, kad bankinis pavedimas ir po to eina atskiras išrašas kortelės. Neatsimena ant ko buvo tos dvi kortelės. Visi pinigai, kurie nuimami nuo banko sąskaitos, visada keliauja ant atskaitingo asmens ar įdeda tas atskaitingas asmuo į kasą, jeigu jam reikia grynų pinigų, bet tiesiogiai iš kortelės grynų pinigų į kasą negalėjo būti. Gryni pinigai patekdavo į kasą, jeigu sakydavo direktorius, kad reikia įnešti į kasą. Jeigu buvo gautas kasos išlaidų orderis, kuris yra įvestas į kasos knygą, tai juos arba atspausdindavo ir siųsdavo, arba siųsdavo elektroniniu paštu direktoriui. Direktorius privalo atsispausdinti ir pasirašyti. Gali būti ir taip, kad paskambina ir žodžiu pasako, kad iš kasos paims tokią pinigų sumą, tada ji atspausdindavo arba ta nauja apskaitininkė kasos išlaidų orderį. Kai dirbo buhaltere, nebuvo kalbama apie dividendus, apie vekselius. Su ja nebuvo nesutarimų, priekaištų iš A. M. pusės, ar kokių nors ginčų, kurių turinys būtų, kad jis kažką pateikė, o ji kažko nesuveda ir kažko trūksta iš jos pusės. Kai parodymus davė tyrimo metu, apylinkės teisme teisingai nurodė aplinkybes, t. y. ką atsiminė, tą ir išdėstė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2022 m. rugpjūčio 29 d. J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, jog UAB „A.“ buhaltere dirba 6 metus. Dirba su įvairiomis įmonėmis, su kuriomis UAB „A.“ sudaro sutartį dėl apskaitos tvarkymo. Su kuriomis įmonėmis dirbti, jai paveda UAB „A.“ vadovas S. P.. Pats S. P. nei vienos įmonės apskaitos neveda. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad apskaitą tvarko S. P. todėl, kad visų įmonių, kurių apskaitą tvarko UAB „A.“ pateiktos deklaracijos, kurias teikia UAB „A.“ buhalterės, yra teikiamos UAB „A.“ direktoriaus vardu. Ji tiksliai neprisimena nuo kada jai pavesta tvarkyti UAB „P.“ apskaitą, nes buvo seniai, mano, kad kažkur nuo 2017 metų. Apie UAB „P.“ tikslios informacijos suteikti negali, nes buvo seniai ir visko gerai neprisimena, be to, ji vienu metu apskaitą tvarko apie 40 įmonių. UAB „P.“ pradžioje veikla buvo statybiniai apdailos darbai, vėliau, kada tiksliai tai buvo pasakyti negali, gal tai buvo 2020 metais, bet tiksliai neprisimena, UAB „P.“ lyg tai buvo atsidarę kažkokią parduotuvę, bet tiksliai nurodyti negali, nei kurioje vietoje, nei kuo jie ten prekiavo. UAB „P.“ direktorius buvo A. M.. Pradžioje jai apskaitos dokumentus fiziškai į ofisą pristatydavo A. M.. Ji niekada neturėjo prisijungimų prie bendrovės banko sąskaitų. Pradžioje dokumentus jis jai pristatydavo tvarkingai, jokių problemų su juo nebuvo. UAB „P.“ apskaitą tvarkė iš tų dokumentų, kuriuos gaudavo iš A. M.. Maždaug 2019 metų vasara A. M. pasakė, kad jam yra per brangios UAB „A.“ paslaugos, kad jis į savo bendrovę priėmė dirbti moterį, kuri tvarkys, tai yra suvedinės pirminės apskaitos dokumentus į buhalterinę programą, kad jai reikės tik pateikti deklaracijas VMI, Sodrai, skaičiuoti darbo užmokestį darbuotojams. Taip nuo 2019 metų vasaros UAB „P.“ apskaitos dokumentus į buhalterinę programą suvedinėjo R. S.. Nuo tada ji daugiausiai bendravo su R. S., A. M. fiziškai jai apskaitos dokumentų nepristatinėjo. Deklaracijas teikė pagal R. S. suvestus dokumentus. Problemos su UAB „P.“ prasidėjo nuo 2020 metų pavasario, tikslios datos neprisimena, nes A. M. pradėjo nebemokėti už UAB „A.“ suteiktas buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus, tai galėjo būti nuo Covid pradžios. Apie tai, kad nutraukta su UAB „P.“ buhalterinės apskaitos sutartis ir kad jau nereikia toliau tvarkyti šios bendrovės apskaitos, jai pranešė UAB „A.“ administracija, kas tiksliai, nurodyti negali. Kiek žino, kad, kai UAB „A.“ nutraukia sutartį su klientu, tuomet klientas būna atjungiamas nuo buhalterinės apskaitos programos. Kaip buvo nutraukta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „P.“, kiek bendrovė buvo skolinga už suteiktas paslaugas, pasakyti negali, nes ji tų reikalų netvarko, tai yra UAB „A.“ administracijos reikalai. UAB „P.“ apskaita dėl atsargų nurašymo buvo tvarkoma ne kas mėnesį, o kiekvienų einamųjų metų pabaigoje, kai metų pabaigoje būdavo atliekama inventorizacija ir tuomet būdavo nustatoma, koks yra statybinių medžiagų likutis ir kiek buvo sunaudota įvairių medžiagų statybos darbams atlikti įvairiuose objektuose, šios medžiagos būdavo nurašomos. Kadangi 2020 m. pabaigoje UAB „A.“ apskaitos nebetvarkė, kas ją tvarkė nežino, nežino ar aplamai ji buvo tvarkoma, jei niekas bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė, tai galėjo būti, kad bendrovės atsargos ir nebuvo nurašytos. Kas sudarinėjo UAB „P.“ balansą už 2020 metus, nežino, pas ją niekas jokių duomenų neprašė, jokios informacijos neklausė, mano, kad šis balansas gal netikslus, nes apskaita buvo netiksli, nes jau kai ji tvarkė apskaitą, negaudavo dalies apskaitos dokumentų, be kurių negalėjo vesti tikslios apskaitos. Kadangi buvo seniai, tiksliai neprisimena kokios įmonės, bet tikrai buvo įmonių, kurios liko skolingos UAB „P.“, bet tų įmonių pavadinimų neprisimena. Dėl avansinių apyskaitų, pagal kurias A. M. buvo išmokėta didelė pinigų suma, kokia nurodyti negali, nes neprisimena, gali paaiškinti tai, kad į avansinę apyskaitą būdavo įtraukiamos tos piniginės lėšos, kurios būdavo nuimamos iš įmonės banko sąskaitos su įmonės kortele, taip pat tos lėšos, kai už prekes atsiskaitydavo su įmones kortele ir nepristatydavo jai dokumentų, pagrindžiančių už ką jis atsiskaitė. Prisimena, kad avansinėje apyskaitoje buvo susikaupusi nemaža pinigų suma, kokia, neprisimena. Negali pasakyti, kad šiuos pinigus A. M. pasisavino, mano, kad jis nepristatė jai visų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą. Kad buvo kažkam išmokėta iš UAB „P.“ sąskaitos didelė pinigų suma, neprisimena. Ji UAB „P.“ buhalterinę apskaitą tvarkė iš jai pateiktų apskaitos dokumentų, jei ji yra netiksli, nieko paaiškinti negali, nes jai matyt nebuvo pateikti visi apskaitos dokumentai. Dar nori pridurti, kad pas ją ofise buvo likę UAB „P.“ apskaitos dokumentai už 2018 metus, jie buvo negrąžinti A. M., nes kai jis atvyko į UAB „A.“ pasiimti apskaitos dokumentų, pas juos vyko remonto darbai ir tuomet ji jų nerado. Vėliau, kai rado UAB „P.“ apskaitos dokumentus, kada tiksliai buvo pasakyti negali, neprisimena net kuriais tai buvo metais, ji rašė elektroninį laišką A. M., kad jis pasiimti apskaitos dokumentus, bet jis neatrašė, dokumentų pasiimti neatvyko, todėl šiuos dokumentus atvežė, nori pateikti prie ikiteisminio tyrimo (4 t., b. l. 104-108). Pagarsinus parodymus liudytoja J. B. patvirtino, kad parodymai teisingi, bei papildomai nurodė, kad savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu (4 t., b. l. 109-112) pateikė buhalterinius dokumentus, kurių nerado tuo metu kai vyko remontas, yra už 2018 metus. Tie metai buvo užbaigti ir viskas suvesta, tik tiek, kad pirminiai dokumentai pas juos buvo likę, t. y. archyvas buvo likęs, bet jis buvo uždarytas ir finansinės ataskaitos buvo pateiktos į Registrų centrą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2024 m. vasario 15 d. J. B. Kauno apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad yra samdoma buhalterė, dirbo nuo 2016 m. liepos mėnesio. Bendrovės vadovas A. M., bendrovė vykdė remonto paslaugas ir apdailą, į juos kreipėsi dėl paslaugų teikimo. Bendravo tik su bendrovės direktoriumi, kuris atnešdavo visus turimus dokumentus, kurios jie vedė į programą. Vadovas dokumentus atveždavo pats kas mėnesį ir pateikdavo juos mėnesio viduryje. Vadovo buvo teikiama: pirkimo ir pardavimo dokumentai, sąskaitos faktūros ir banko išrašai. Jie suveda pristatytus dokumentus ir jei būdavo permokos, parašydavo pastabas. Vadovas kartais pristatydavo trūkstamus dokumentus, kartais nepristatydavo, bet dėl kokių priežasčių nepristatydavo nesakė. Pirkimo sąskaitas suvedinėjo, bet po to buvo pasamdyta apskaitininkė, kuri viską perėmė. Kol tvarkė jie, yra sąskaitos faktūros ir banko išrašai, ji suvesdavo, bet dokumentas pasirašomas nebuvo, tik būdavo pažymėta kur turi direktorius pasirašyti. Pateikti dokumentui būdavo atiduodami direktoriui su varnelėmis kur riekia pasirašyti ir jie likdavo pas direktorių. Atskaitingų asmenų registras sudaromas buvo jos, jų bendrovėje buvo du, direktorius ir E. Š.. Ar užregistruota programoje, kad E. Š. buvo atskaitingas asmuo, neprisimena. Pagal turimus duomenis E. Š. buvo kaip tiekėjas, bet jis buvo kaip atskaitingas asmuo. Įsakymo dėl atsakingų asmenų, patvirtinto atskaitingų asmenų sąrašo nebuvo. Buvo teikiami kasos išlaidų orderiai. Avansinės apyskaitos atskaitingų asmenų nebuvo, iš jų pusės gavo tik sąskaitas. Mato kintantį piniginių lėšų likutį pas atskaitingus asmenis, jis susidarydavo iš sąskaitų. Buvo nuimamos lėšos nuo sąskaitų grynais pinigais, bet ar buvo atliekami pavedimai į vadovo asmeninę sąskaitą nežino. Ji pastebėjo, kad kaupiasi vadovo skola, dėl to ji vadovą informavo žodžiu ne vieną kartą, bet vadovas nieko nesiėmė dėl to. Skola mažinama nebuvo, ji palaipsniui didėjo. Nežino, kur leisdavo pinigus, grįždavo sąskaitos faktūros, pagrinde būdavo statybinės medžiagos. Iš atskaitingų asmenų lėšų atlyginimai ar buvo mokami neprisimena, kaip atlyginimas buvo mokamas dabar nepasakys, bet pagrinde užmokestis buvo mokamas grynais pinigai iš kasos. Kasos registrai ir kasininkas buvo bendrovėje. Jie neturi nieko bendro su grynais pinigais, jie ruošė išlaidų orderius ir siųsdavo vadovui. Kasos aparatas buvo, jie nuomojosi patalpas, kuriose buvo parduotuvė statybinių medžiagų ir kur jie turėjo kasos aparatą. Kasos knygą ir registrą sugeneruodavo iš programos. Grynieji pinigai kaip judėjo matė, buvo mokamas darbo užmokestis. Banko išrašus atsiųsdavo ir jie vesdavo pagal tai į programą. Su kreditoriais atsiskaitydavo tik vadovas, nematė informacijos dėl kitų darbuotojų. Dokumentus tvirtino ir atnešdavo tik vadovas, kitų darbuotojų ji nematė. Ar administratorius teikė deklaracijas neprisimena. Darbo užmokestį skaičiuodavo, siuntė pranešimą kiek turi sumokėti kiekvienam darbuotojui ir kokius mokesčius turi sumokėti. Tuo laiku buvo galima mokėti grynais pinigais, ruošė orderius ir siųsdavo vadovui. Dokumentus apie sumokėta atlyginimą turi teikti direktorius, bet pranešimų dėl užmokesčių netikrino, buvo išrašyti orderiai, bet ar tikrai buvo mokami ji nežino. Matė, kad buvo išrašyti 2 kasos orderiai išeinant E. Š., bet jie jai nebuvo pateikti, apie juos ji žino, nes mato apskaitoje. Visus dokumentus atiduoda direktoriui po suvedimo. Operatyvių patikrinimų per laikotarpį kai jie tvarkė apskaitą nebuvo. Įmonė neatsiskaitė su jų įmonę ir buvo sustabdytos teikiamos paslaugos, ji asmeniškai neinformuoja apie tai, tai padaro kiti mūsų įmonės darbuotojai. Jei asmuo nemokėdavo, jie apskaitos netvarkydavo, atsiskaičius vėliau sutvarkydavo atgaline data. Įmonė nustojo mokėti ir dingo, todėl nutrūko paslaugų tiekimas jų įmonės valdžios iniciatyva. Bendrovė iš pradžių pirmus kelis metus buvo pelninga, mokėjo pelno mokestį ir sekėsi gerai, kas pasikeitė ji nežino, vadovas nieko nepasakojo. Atsargų, jie nesandėliuoja, nes pas juos suminė apskaita, metų pabaigoje atliekama inventorizacija, klientas atsiunčia likutį ir jie iškelia į atsargas. Atsargos buvo nurašomos iš karto kas metus. 2020 metais balanso ataskaitą rengė ar jų įmonė neprisimena. Apskaitos paslaugų dokumentus vedė kita mergina, jie tik apdorojo dalį, bet nuo kada neprisimena. Buvo pasamdyta R. S. kaip administratorė, ji suvedinėjo duomenis visa apimtimi. Avansines apyskaitas ir visus pirkimų pardavimų sąskaitas vedė R. S., ji skaičiavo darbo užmokestį ir rašė skolas, teikė deklaracijas susijusias su PVM ir darbo užmokesčiu. Sutvarkytus buhalterijos dokumentus atiduodavo direktoriui, dažniausiais atiduodavo kai uždarydavo metus. 2018 m. liko dokumentai, nes tuo metu vyko patalpose remontas, jie buvo užstumti ir kai sustatė baldus atgal, tik tada ir pamatė, kad dokumentai liko pas juos. Bankroto administratorius susisiekęs su ja nebuvo. Neįtrauktų, neįvestų į apyskaitas dokumentų negalėjo būti, gauti dokumentai buvo suvesi ir atiduoti (5 t., b. l. 158-160). Pagarsinus parodymus liudytoja J. B. patvirtino, kad parodymai teisingi, juos tvirtina, bei papildomai paaiškino, kad ar informavo vadovą žodžiu apie tai, kad kaupiasi skola, nepamena, bet pranešimą kiekvieną mėnesį ruošdavo ir tikrai žino, kad jie rašo kiekvieną mėnesį tą skolą, buvo sakoma, kad auga skola.

Liudytojai J. B. teisiamojo posėdžio parodžius kasos knygą apžiūrai (3 t., b. l. 123), paaiškino, kad tai kasos knyga. Tuo metu tikriausiai tvarkė buhalteriją. Kad 2019 m. sausio 2 d. A. M. išlaidos yra 31649 Eur, tai nepasakys, nepamena ar tie pinigai buvo išmokėti A. M., ar čia tik įrašyta, kad išlaidos. Jeigu toks įrašas buvo, tai tikriausiai kažkas buvo, ji tikrai ne savo nuožiūra paėmė ir parašė. Neatsimena, ar A. M. jiems pasakė ir įrašė šitą sumą, kur 31649 Eur. Galimai gali būti, kad buvo toks pinigų išėmimas iš kasos, bet ji gali klysti. Iš kasos tuos pinigus pats išsiimdavo, jie nedirbo su pinigais. Kaip atsirado įrašai kasos knygoje, kad atskaitingam asmeniui išmokėta pinigų suma, tai mano, kad galėjo tiesiog paprašyti padaryti tokį įrašą atskaitingam asmeniui. Neatsimena, neatsakys kaip atsirado įrašas, kad tai atskaitingam asmeniui, bet išmokama kasos išlaidų orderiu, ką kalbėjosi su vadovu. Prie įrašo, kur dokumento numeris, kur parašyta KIO-000034, tai čia yra kasos orderio numeriukas. Programoje, kai pasirenki kam išmokėti ir kur yra atskaitingas asmuo, tai ir rašo atskaitingas asmuo. Jeigu išlaidos, tai bus kasos išlaidų orderis, o KPO yra pajamų. KPO yra papildymas sąskaitos, o KIO yra išlaidos, išimami pinigai.

Liudytojas K. Š. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, šiuo metu dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos. Maždaug prieš keturis metus jis su kolega atliko operatyvų patikrinimą UAB „P.“. Tikrinimo laikotarpis buvo gal 2019-2020 metų. Skyriaus vedėja pasirašo operatyvaus patikrinimo pavedimą, suformuoja užduotį. Operatyvinio patikrinimo metu nebuvo tikrinama ar įmonė turėjo skolų, buvo tikrinama ar įmonė vykdo savo veiklą. Kiek pamena, tuo metu buvo deklaruota veiklos vieta (duomenys neskelbtini), bei nuvykus nebuvo nustatyta jokių veiklos vykdymo požymių. Kai nuvyko pamatė apleistas patalpas. Direktorius pripažino, kad ten veikla nevykdoma, tiesiog buvo pamiršęs išdeklaruoti veiklos vykdymo vietą. Buvo reikalavimai, kad pateiktų dokumentus patikrinimui, buvo duodami mokesčių administratoriaus įvairiausi nurodymai. Gana ilgai užsitęsė tas visas patikrinimas, nes buvo pandeminis laikotarpis, ribojami kontaktai, kiek pamena, vadovas teikė įvairius mokesčių inspekcijai duomenis, kad dėl finansinių galimybių neturėjo 2021 metais, kai jie pradėjo patikrinimą, apskaitą tvarkančio asmens, dėl ko irgi už truko tas dokumentų pateikimas. Atvykęs direktorius, atsivežė dokumentus, t. y. pateikė tik kasos pinigus, ten buvo gal apie kokius 5000 suskaičiavimui. Direktorius buvo atskaitingas asmuo bendrovėje, nurodė, kad pinigų visiškai neturi, nei vieno nepateikė suskaičiavimui. Jie klausė, kodėl nėra pinigų ir kur jie, direktorius nurodė, kad tuos pinigus išsimokėjo sau, kaip akcininkas, dividendus. Dividendai yra iš nepaskirstytojo pelno likę pinigai, kuriuos gali paskirti sau įmonės akcininkai. Kiek pamena, įmonė iš ankstesnių laikotarpių turėjo nepaskirstytą pelną. Ar įmonė buvo pelninga, dėl 2021 metų negali pakomentuoti, nes 2021 metai deklaruojasi 2022 metais, o kiek pamena, 2020 metai ir 2019 metai buvo pelningi iš deklaracijų. Dividendai tai čia ne kasos pinigai, čia atskaitingo asmens pinigai, o kai jie yra atskaitingo asmens, tai formaliai pagal įstatymą reiškiasi, kad pas žmogų jie yra, tai jis jais disponuoja, gali pirkti įvairioms įmonės reikmėms prekes, paslaugas ir pan. Tie pinigai per ilgą laikotarpį buvo prisikaupę, nes matydavosi, kad iš kasos išimta, iš banko sąskaitos, tas likutis atskaitingo asmens vis didėjo pas atskaitingą asmenį, matėsi, kad yra didelė pinigų suma, dėl to jie ir prašė kaip įrodymo atnešti tuos pinigus, ar jie iš tikrųjų yra. Atvykęs pas mokesčių administratorių, direktorius pateikė paaiškinimą, kad juos jau seniai išleidęs. Taip pat, kai atvyko į mokesčių inspekciją, jau buvo deklaravęs deklaraciją. Jis deklaracijų netvirtina, tvirtina sistema. Ką pateikia mokesčių inspekcijai mokesčių mokėtojai, sistema patikrina automatiškai. Tų dividendų užskaitymo teisinis pagrindas yra atitinkamai pateikta deklaracija. Mokesčių inspekcija neatliko patikrinimo A. M., kaip fizinio asmens, nes čia turėtų atlikti jo patikrinimą ir žiūrėti ar jis turėjo, ar buvo pas jį tie pinigai. Čia jau nebe įmonės pinigai yra, čia dividendai, jau jo asmeniniai pinigai. Jeigu buvo nepaskirstytas pelnas, buvo pinigų, bendrovė turėjo, reiškiasi, teisiškai galėjo išsimokėti. Kaip minėjo, ilgą laiką bendrovė neturėjo apskaitą tvarkančio asmens. Kiek pamena, buhalterė atsirado 2021 metų antrą ketvirtį, ji teikė deklaracijas, suderinusi su vadovu, nes pats vadovas nežino ar sugebėjo, ar galėjo pateikti deklaracijas. Buvo blogai anksčiau tvarkoma apskaita, buvo atitinkamai neįforminti išmokėti dividendai, kurie praeityje buvo išmokėti dar iki patikrinimo pradžios. Neatsimena ar matė dokumentus, sprendimą išmokėti dividendus. Kiek pamena, to patikrinimo metu buvo nustatyta daugybė įvairių administracinių pažeidimų susijusių su įvairiais finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimais, deklaracijų nepateikimu, ataskaitų mokesčių administratoriaus, mokesčių sumokėjimo tvarkos pažeidimais, taip pat su darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais. Jam asmeniškai iš UAB „P.“ niekas neskambino ir nesiteiravo dėl tam tikrų problemų išsprendimo. Tam tikrų pažeidimų galbūt net nebuvo galimybės pašalinti, nes praėjęs ilgas laikas, bet, kiek pamena, tam tikrus pažeidimus mokesčių mokėtojas stengėsi ištaisyti, tam tikrus taisė. Kur patikrinime nurodytas Vyriausybės nutarimas, tai anksčiau buvo šis Vyriausybės nutarimas, kuris dabar jau nebeturi galios, jame buvo tas punktas numatytas, kad atskaitingas asmuo su įmone atsiskaitytų ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Buhalteriškai turėtų būti forminama, kad išima iš kasos ir mėnesio gale tie pinigai grąžinami į kasą, tuo metu taip buvo. Kadangi šitos tvarkos buvo nesilaikyta, tai buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Įmonės kasininkas, atskaitingas asmuo organizuoja šitą atsiskaitymą. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme, teisingai davė parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2023 m. kovo 14 d. K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad jis dirba Kauno apskrities mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriuje vyriausiuoju specialistu. 2021 m. pirmą pusmetį jis kartu su specialistu M. A., kuris jau VMI nedirba, atliko UAB „P.“ operatyvų patikrinimą. Operatyvaus patikrinimo metu jis kartu su kolega buvo nuvykęs į bendrovės veiklos vykdymo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten nieko nerado. Buvo susisiekta su UAB „P.“ vadovu A. M., kad šis pateiktų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jis įmonės dokumentus jiems teikė ilgai, vis kokių nors pritrūkdavo, atsirasdavo kokių nors priežasčių, kliūčių dėl dokumentų, informacijos pateikimo. Patikrinus bendrovės dokumentus, buvo nustatyta eilė pažeidimų, tai pavyzdžiui, kad įmonė nevykdė veiklos adresu, kuris buvo įregistruotas mokesčių mokėtojų registre, buvo nustatyti pažeidimai dėl kasos aparato taisyklių naudojimo, ne visiems darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokamas laiku, nebuvo pateiktos laiku deklaracijos, kitų buhalterinės apskaitos pažeidimų. Dėl šių visų pažeidimų A. M., kaip bendrovės vadovui, buvo surašyti įvairūs atitinkami administracinių pažeidimų protokolai. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad bendrovės vadovui A. M., kaip atskaitingam asmeniui, kas mėnesį išduodama iš bendrovės kasos papildoma pinigų suma, nors prieš tai pas jį vis likdavo nepanaudotas grynųjų pinigų likutis. Taip pat A. M., kaip pas atskaitingą asmenį buvo susidariusi didelė pinigų suma, virš 120 000 Eur. Pagal VMI numatytas procedūras, buvo duotas mokesčio administratoriaus nurodymas, pateikti visus bendrovės grynuosius pinigus suskaičiavimui. A. M. jiems pateikė tik pinigus, turėtus bendrovės kasoje. A. M. kaip atskaitingas asmuo, jokių jam grynųjų pinigų, išmokėtų pagal avanso apyskaitas, suskaičiavimui nepateikė, pažymėjo, kad jų neturi ir sakė, kad pinigai jam išmokėti kaip akcininkui, kaip dividendai. Tuomet buvo paklausta, kad jei tie pinigai išmokėti kaip dividendai, kodėl tai buvo nedeklaruota nustatyta tvarka ir terminais. A. M. atsakė, kad pas buhalterijoje nesusigaudo, kad anksčiau turėjo buhalterę, bet dėl tam tikrų aplinkybių šiuo metu jo apskaitos niekas netvarko, bendrovė veiklos nevykdo, todėl deklaracijos ir nebuvo pateiktos. Patikrinimo metu UAB „P.“ pateikė VMI GPM deklaracijas, pagal pateiktą deklaraciją, UAB „P.“ buvo paskaičiuoti mokesčiai dėl išmokėtų dividendų. Po pateiktų patikslintų deklaracijų UAB „P.“ atsirado prievolė sumokėti GPM. Už išmokamus dividendus, pagal nustatytą tvarką, GPM išskaičiuoja ir sumoka dividendus išmokėjusi bendrovė, o ne dividendus gavęs asmuo. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatinėjami bendras mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Patikrinimo metu nebuvo nustatinėjami finansiniai įsipareigojimai tarp kitų mokesčių mokėtojų. Apie UAB „P.“ skolas, jokios konkrečios informacijos neturėjo. Jie nevertino dividendų išmokėjimo pagrįstumo, nes jie neturėjo informacijos apie bendrovės skolas, taip pat, kaip minėta, patikrinimo metu buvo problemų su bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimu, nebuvo apskaitą tvarkančio asmens, jį susirado tik patikrinimo eigoje. Pagal VMI turimus duomenis, UAB „P.“ ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, įmonės veikla buvo pelninga. Kadangi bendrovė tiksliai ir laiku nedeklaravo privalomų deklaracijų, neįvykdė mokestinės prievolės ir teisingai neapskaičiavo mokesčių, bendrovės vadovas A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (4 t., b. l. 116-119). Pagarsinus parodymus liudytojas K. Š. patvirtino, kad parodymai teisingi, bei papildomai patvirtino, kad jeigu būdavo paimama iš kasos papildoma suma, tai likutis nebūdavo grąžinamas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2024 m. vasario 15 d. K. Š. Kauno apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2021 m., pirmą pusmetį dirbo VMI kontrolės departamento vyriausiuoju specialistu. Jam teko atlikti įmonės operatyvų patikrinimą. Tikrinama buvo dėl galimų neišmokėtų dividendų, turėjo duomenų, kad įmonė yra pelninga. Laikotarpis buvo per pandemiją. Reikalaujamus dokumentus pateikė palaipsniui, nes nurodydavo objektyvias priežastis kaip susirgimas, neturėjimas apskaitos tvarkančio asmens, dokumentų suradimas, nes dokumentai yra kitur, nes įmonė išsikraustė iš buvusios būstinės. Visus prašomus dokumentus pateikė vadovas. 2020 m. antrą pusmetį įmonė jau veikos nevykdė. Bendrovė ilgą laikotarpį buvo pelninga pagal tai ką deklaravo, buvo nustatyta daug pažeidimų, surašyti nusižengimų protokolai. Įmonėje iš surinktų duomenų matyti, kad buvo du atskaitingi asmenys, bet ar dėl to buvo oficialus dokumentas neprisimena. Avanso apyskaita buvo dviejų asmenų. Pažeidimai dėl atskaitingų asmenų buvo, tuo metu buvo vyriausiojo nutarimas reglamentuojamas atskaitingų asmenų tvarka ir kasos apskaita. Buvo nustatyti pažeidimai, kad neatsiskaitoma su bendrove, nes likdavo likutis, kuris stabiliai didėjo pas vadovą, kito asmens suma buvo mažesnė. Su vadovu apie pažeidimus kalbėjo, jis nurodė, kad pats nekontroliavo, tik teigė, kad buhalterijoje nesigaudo. Su buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis nebendravo, nes bendrovė neturėjo apskaitos tvarkančio asmens. Pagal procedūras duotas nurodymas pateikti pinigų suskaičiavimus, buvo pateikta tik kasos, atskaitingų asmenų nepateikta, dėl to pateikė vadovas paaiškinimą, kad tu pinigų nėra, nes buvo išmokėti dividendai. Akcininkas buvo vienas. Vadovas deklaraciją dėl dividendų išmokėjimo, teikė tikrinimo metu. Neapmokėti mokesčiai buvo deklaruoti dividendais, susidarė mokestis. Kreditorinis įsiskolinamas ir įsipareigojimas buvo kitos įmonės. 2020 m. finansinės ataskaitos jam atrodo nebuvo pateiktos. Atvyko vadovas į VMI su turimais pinigais, kurie buvo likę kasoje. Iš atskaitingo asmens nepateikė pinigų. Kalba apie dividendus buvo, duotas nurodytas pateikti atskaitingų asmenų apyskaitas, bet jų ilgai bendrovė neapteikė. Bendrovė buvo pelninga, buvo galima traktuoti, kad turėjo galimybę apie 120000 Eur išmokėti dividendus, tie pinigai buvo bendrovės pas atskaitinga asmenį. Deklaracija priimama automatiškai, kai pateikiamas VMI kortelėje ir susiformuoja suma. Buvo duotas nurodymas pateiki pinigus, bet jų nepateikė ir tada klausė kur jie yra, buvo atsakyta, kad praeityje buvo išmokėti dividendai, todėl liepė patiekti deklaracijas ir dokumentus, kad buvo išmokėta. Sprendimo išmokėti dividendus tvarką nustato vadovas, bet ne jų patikrinimo metu buvo išmokėta, dar prieš jų patikrinimą. Dividendai buvo išmokėti prieš metus ar daugiau. Dokumentus grąžino vadovui 2021 m. pavasarį, buvo įforminta patikrinimo pažyma. Nemokumo administratorius į juos nesikreipė (5 t., b. l. 160-161). Pagarsinus parodymus liudytojas K. Š. patvirtino, kad parodymai teisingi, juos tvirtina, bei papildomai paaiškino, kad kur nurodyta, kad nepateikti pinigai, nurodyta pateikti deklaracijas, tai ten, kur buvo teikiami siūlymai pateikti deklaracijas, tai buvo daugybė nepateiktų deklaracijų ir ankstesniame laikotarpyje – PVM deklaracija, pelno mokesčio deklaracija, GPM deklaracijų už daugybę mėnesių. Kiek pamena, buvo pasiūlymai, pastabos, kad atitinkamai visas deklaracijas pateikti. Deklaraciją apie dividendų išmokėjimą jau atvykęs mokesčių mokėtojas prieš pinigų skaičiavimą buvo pateikęs. Dėl perdavimo kitoms institucijoms, tai kadangi buvo nustatyta įvairių administracinių nusižengimų, tai visa ta surinkta medžiaga buvo perduota atitinkamam jų skyriui pažeidimų vertinimo, pastabų nagrinėjimui, jie atsakingi už tą visą medžiagos įvertinimą.

Liudytojas E. Š. parodė, kad nepamena nuo kada pradėjo dirbti UAB „P.“, darbų vadovo pareigose, kurias atlikdamas prižiūrėjo darbų kokybę, vykdė darbų, medžiagų organizavimą. UAB „P.“ dirbo gal apie pusę metų, kurios direktorius buvo A. M.. Jam direktoriaus buvo mokamas atlyginimas ar 700, ar 1000 Eur. Neatsimena kaip atlyginimas buvo išmokamas. Tuo metu UAB „P.“ buvo daug darbininkų ir subranga. Juos samdydavo direktorius. Jis dirbo objekte - A. gatvėje ir tam objektui vadovavo jis ir direktorius. Darbininkų buvo daugiau negu dešimt, buvo subranga, ten daug darbuotojų buvo. Buvo ir UAB „P.“ žmonės. Darbininkas gaudavo atlyginimą gal 700, gal 1000 Eur. Su darbininkais atsiskaitydavo direktorius, o jis padėdavo. Jis suskaičiuodavo kiek ir kam reikia mokėti, informuodavo direktorių. Direktorius duodavo grynų pinigų, jis eidavo ir atsiskaitinėjo su darbuotojais, nes tada buvo galima grynais atsiskaitinėti. Kai atsiskaitinėdavo su subrangovais, su kitais darbuotojas grynais pinigais, buvo direktoriaus parašyta kam, kiek duoti, viskas paskaičiuota. Jis gavo lapą, ant to lapo buvo surašyta kiek ir kam duoti, jis ateina ir sumoka. Kam jau sumokėjo tame lape pažymėdavo ir žmogus, ir jis, visaip buvo. Kai gaudavo iš įmonės direktoriaus pinigus atlyginimams, kažkokioms prekėms nupirkti, tai visada tuos pinigus išleisdavo arba sumokėdavo darbuotojams atlyginimus ir grąžindavo, kad jis tą pareigą įvykdė, kad sumokėjo atlyginimus. Atsiskaitydavo kiekvieną kartą gavęs pinigus. Jis tą lapą atiduodavo direktoriui, t. y. atsiskaitydavo direktoriui, kad išmokėjo atlyginimus. Imdavo sumą pinigų ir rašė tokį vekselį, kad jis paėmė tokią pinigų sumą, o kada darbininkams sumoka atlyginimą, jis tą lapą kur įrodo, kad atlyginimus išmokėjo, atiduodavo direktoriui, o direktorius tada sunaikindavo tą popieriuką. Jam būdavo duodamos atlyginimams išmokėti visokios sumos – ir 10000, ir 20000. Jam atrodo, kad 20 000 buvo didžiausia suma, bei pinigų sumas pagrinde duodavo vieną kartą į mėnesį. Jam atrodo, buvo ir avansinis mokėjimas, neprisimena kiek kartų, bet prašė žmonės išmokėti avansus. Tada jis eina pas direktorių, pasako, kad prašė avanso, direktorius duodavo pinigus arba jie patys ateidavo. Nežino iš kur direktorius gaudavo pinigų, turbūt uždirbo. Kai duodavo avansui taip pat vekselį pasirašydavo, sumokėjus avansą lapą atiduodavo direktoriui, ir vekselis naikinamas. Jeigu likdavo pinigų, tai grąžindavo tuos pinigus direktoriui kartu su lapu. Buvo tokia atskaitomybė. Jis gaudavo tą pačią dieną pinigus, sumoka atlyginimus, tą pačią dieną ir grąžina tą dokumentą direktoriui. Nebebūdavo to dokumento, kur jis pasirašė, kad pinigus gavo iš direktoriaus, jį naikindavo. Buvo, kad direktorius ir prie jo akių sunaikina. Nebūdavo taip, kad gauna pinigus, praeina du mėnesiai, tada kažkokį dokumentą pasirašo. Tą dokumentą, kad išmokėdavo pinigus, padėdavo ant stalo vagonėlyje. Vagonėlyje, kuris vadinamas ofisu, buvo dokumentų, faktūros, kažkokie lapai, brėžiniai. Tą vagonėlį galėjo atrakinti, užrakinti jis ir direktorius, nes ten buvo tik jo ir direktoriaus darbo vieta, darbininkai ateidavo, bet be jų niekas nebuvo atėjęs. Iki pat darbo pabaigos, kol jis dirbo nebuvo kilę problemų, kad paliko dokumentus ir direktorius nerado, nesueina galai. Taip pat jam reikėdavo pinigų medžiagoms, kurias pirkdavo, pinigus gaudavo ir grynais, ir atidėjimai visokie buvo. Grynus pinigus, t. y. sumomis 5000 Eur, 3000 Eur, paduodavo direktorius. Kai duodavo pinigus rašydavosi vekselį, tokia atsarga buvo, kad nepabėgtum. Kur minėjo, kad vekselis, tai ten raštelis, ant kurio užrašyta kiek pinigų gauna. Ant raštelio vardą ir pavardę parašydavo, čia ne vekselis, o kasos pajamų orderis toks buvo. Darbininkams buvo nuomojami butai, viešbutyje patalpos, duotos mašinos. Tai apmokėdavo UAB „P.“ direktorius, jis žinodavo kam ir kiek reikia mokėti. Visokiais būdais buvo mokama. Neprisimena ar jis turėjo įmonės banko kortelę atsiskaitymams ne grynais pinigais. Įmonė turėjo vieną banko kortelę. Pastoviai banko kortelę turėjo direktorius. Būdavo, kad direktorius jam duodavo banko kortelę, tačiau jis nuo tos kortelės iš bankomatų neimdavo pinigų. Šia banko kortele jis atsiskaitydavo, kas susiję su įmonės veikla. Paskui grąžindavo tą kortelę direktoriui. Nežino ar koks kitas UAB „P.“ darbuotojas turėjo banko kortelę atsiskaitymams.

Dėl kasos išlaidų orderių, kad gavo 11 000 Eur ir 9000 Eur, tai gal algoms, medžiagoms. Pasirašinėjo ant kasos išlaidų orderių. Neprisimena, kada buvo jo paskutinė darbo diena UAB „P.“. Negali atsakyti, ar jam 2019 m. birželio 7 d. buvo išmokėta 9000 Eur, o po to 2019 m. birželio 21 d. išmokėta 11000 Eur. Jeigu buvo išmokėta, tai atiduota arba medžiagoms, arba žmonėms, bet ne sau. Kai pasirašo vekselį ar kasos išlaidų orderį, ar jam pirma duoda grynus pinigus, o paskui užsipildo dokumentus, tai būdavo visaip. Neprisimena ar per savo darbo laikotarpį UAB „P.“ buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Pateikus prašymas apžiūrai (3 t., b. l. 132), nurodė, kad parašas jo, bei pagal tą prašymą buvo išėjęs į vaiko priežiūros atostogas, bet vis tiek į darbą ateidavo. Pagarsinus prašymą (3 t., b. l. 135), kad prašė atleisti iš darbo nuo 2019 m. birželio 21 d., o pagal kasos išlaidų orderį 2019 m. birželio 21 d. išmokami 11000, bet jis nebuvo gavęs tada pinigų. Gal anksčiau pasirašyta buvo, neatsimena dabar. Pateikus kasos išlaidų orderius apžiūrai (3 t., b. l. 125-126), nurodė, kad čia jo parašai, avansą kaip atskaitingas asmuo gavo gal algoms arba medžiagoms, neprisimena. Jis pastoviai gaudavo kažkokias sumas, negali pasakyti ar birželio 7 d. ir birželio 21 d. gavo tas sumas. Jeigu buvo gavęs, tai tikrai buvo atidavęs žmonėms algoms arba medžiagoms. Neprisimena ar tą pačią dieną, kai išėjo iš darbo, buvo gavęs 11 000 Eur. Pasirašė ant tų dviejų kasos išlaidų orderių, nes direktorius sakė, kad reikia buhalterijai, kad čia nieko baisaus, kad balansą reikia suvesti ir dėl to jis pasirašė tuos kasos išlaidų orderius. Kai UAB „P.“ baiginėjo darbus, jis asmeniškai nebuvo įmonei skolingas. Sakė, kad jis tikrai ne skoloje, bet sakė pasirašyti, jeigu viskas tvarkoje, tai jie panaikins. Buvo viską sumokėjęs ir direktoriui buvo atidavęs visus dokumentus. Direktorius sakė, čia tik dėl buhalterijos, kad būtų atsargoje, bet jis tikrai nieko nebuvo skolingas ir jokių pretenzijų negavo. Jis tikrai žinojo, kad jis ne skoloje ir pasirašė. Pasirašydamas tuos dokumentus nesuprato, kad tampu įmonės skolininku 20 000 Eur sumai. Per tą laiką, kiek dirbo, kasos išlaidų orderiai buvo pasirašyti, po to buvo direktoriaus naikinami. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės teisme, teisingai davė parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2022 m. spalio 7 d. ir 2023 m. kovo 15 d. E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad UAB „P.“ darbų vadovu dirbo nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. Bendrovės vadovas buvo A. M.. Įmonės veikla buvo statybos darbai. 2019 m., tikslios datos neprisimena, galėjo būti kovo, balandžio ar gegužės mėnesį, kai į statybos objektą, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo bendrovės direktorius A. M. ir jam grynais pinigais davė 20 000 eurų bei davė pasirašyti kasos orderį, ar tai kažkokį dokumentą, kokį tiksliai neprisimena, kur buvo nurodyta jam išmokamų pinigų suma. A. M., duodamas pinigus, jo paprašė išmokėti darbuotojams atlyginimus, sakė, kad pats neturi laiko. Jis sutiko. A. M. taip pat padavė jam lapą, ant kurio buvo užrašyti darbuotojų duomenys ir suma, kurią jis turėjo kiekvienam išmokėti. Gavęs pinigus, jis išmokėjo darbuotojams atlyginimus, kiekvienas, gavęs pinigus, pasirašė ant to pačio A. M. pateikto lapo, patvirtindamas, kad pinigus gavo. Jam A. M. pažadėjo vėliau buhalterinius dokumentus sutvarkyti, jis juo pasitikėjo, todėl vėliau net neklausė ar jis buhalteriškai sutvarkė dokumentus dėl atlyginimų išmokėjimo. Visi 20 000 eurų buvo skirti atlyginimas išmokėti. Tuo metu objekte dirbo apie 15 darbuotojų, ar jie visi konkrečiai buvo UAB „P.“ darbuotojai, ar dirbo pagal subrangos sutartį, nežino. Jis pats visada atlyginimą gaudavo grynais pinigais, gavęs pinigus pasirašydavo, ant kažkokių dokumentų, kokių neprisimena. Darbe buvo atsakingas už darbų kokybę, medžiagų tiekimą, su buhalteriniais dokumentais jokių reikalų neturėjo, išskyrus, kad kartais gaudavo pinigus statybinių medžiagų įsigijimui, nupirkęs medžiagas, sąskaitas faktūras kartu su pirkimo čekiais visada atiduodavo tik A. M.. Dar kartą patvirtino, kad jis jokių UAB „P.“ pinigų nepasisavino, už gautus 20 000 eurų išmokėjo atlyginimus, tai patvirtinančius dokumentus perdavė A. M. (4 t., b. l. 126-129). Parodė, kad fakto, jog pasirašė įvairius dokumentus neneigia, tačiau konkrečios datos nurodytos pranešime apie įtarimą jam šiuo metu nieko nesako, nes tai yra seni įvykiai, tačiau tai nepaneigia fakto, kaip jis yra nurodęs anksčiau apklausiamas liudytoju, gautus pinigus iš A. M., jo prašymu perduodavo statybininkams arba medžiagų pirkimui. Būdavo momentų, kad A. M. pinigus perduodavo, o dėl pinigų perdavimo fakto dokumentus perduodavo pasirašyti vėliau (4 t., b. l. 138-140). Pagarsinus parodymus liudytojas E. Š. parodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina bei papildomai paaiškino, kad šio posėdžio metu nurodė, jog nebūdavo, kad jam liepdavo pasirašyti vėliau, o įtariamojo apklausos metu nurodė, kad būdavo, jog ir vėliau duodavo pasirašyti, tai turbūt būdavo, tiek laiko praėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2024 m. balandžio 10 d. E. Š. Kauno apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad jis susipažino su A. M., kuris buvo įmonės direktorius ir jį pasamdė. Dirbo nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m., t. y. trumpiau nei metus. Jis buvo darbų vadovas, bei į jo pareigas įėjo ir darbas su žmonėmis. Dirbo direktoriaus padėjėju, paskaičiuodavo medžiagas, vykdė pirkimus bendrovės vardu, atsiskaitydavo su klientais bendrovės vardu. Būdavo, kad direktorius išduodavo pinigus ir jis atsiskaitydavo su įmonės darbuotojais ir sumokėdavo jiems. Įmonėje prekes pirkdavo ir iš direktoriaus duotų grynųjų pinigų, ir pavedimais. Paimdamas iš direktoriaus pinigus pasirašydavo ant popieriaus lapo, kad pinigus gavo. Direktorius buvo išdavęs jam 20000 Eur. Tuos pinigus panaudojo darbuotojams arba medžiagoms. Sumokant darbuotojams lape prie pavardžių pasirašydavo darbuotojai, kad gaudavo pinigus. Būdavo sąrašas a4 formatu su darbuotojų vardas ir pavardėmis, kiek turi gauti pinigų, tiek jiems ir mokėdavo. Darbininkams mokėdavo kas mėnesį, mokėdavo avansą kai prašydavo. Pinigus jei prašydavo direktorius mokėdavo jis. Dirbdamas įmonėje jis mokėdavo, bet ne kiekvieną kartą, tik kai direktorius nespėdavo, o taip jei paprašydavo sumokėti ar duoti avansą jis imdavo pinigus ir mokėdavo. Išmokėjęs pinigus yra mažiausiai du kartus. Kitas atvejais mokėjo direktorius ar buhalterija. Įmonėje dirbo daug baltarusių, lietuvių darbuotojų, gal 20 žmonių. Vidutinis atlyginimas mėnesio buvo 1500 eurų, minimalus 800 eurų. Įprastai darbuotojams 1000 eurų išmokėta būdavo, vienam žmogui buvo mokama 500-1000 eurų kokius 3-4 kartus. Išmokėdavo visiems objekte dirbantiems darbuotojams. Būdavo, kad ateina pas jį žmogus ir klausia ar turi darbų, parodo ką reikia padaryti ir sakydavo, kad darbą padarys, bet visais klausimais siųsdavo pas direktorių. Direktoriui padėdavo spręsdamas ar tinkamas darbuotojas, ir ar jie gali padaryti darbus už tokią sumą pinigų. Žmones dirbti priimdavo vadovas, jis prižiūrėdavo kaip dirba. Darbininkų valandas, darbo dienas apskaičiuodavo jis ir vadovas. Savo pinigais už padarytus darbus jis nemokėjo. Žmogus atidirbdavo ir atvažiuodavo direktorius sumokėti darbuotojams. Jis mokėjo kartais ir avansą išmokėdavo. Gaudavo pinigus, po to atnešdavo dokumentus, kuriuos atidavė direktoriui. Paskutinę darbo dieną atnešė dokumentus, kad buvo išmokėta žmonėms tokios algos. Skolingas įmonei išeidamas iš darbo nebuvo, pretenzijų, kad būtų skoloje ar nepagrindęs apskaitos dokumentų negavo. Sutartys pagal kurias darbai buvo atliekami buvo bendrai aptariami, matė, kokios yra sąmatos ir terminai. Yra sąrašas kas gaudavo pinigus, sąrašą darydavo direktorius, bet kad žmonės dirba neoficialiai jis nežinojo. Prekes pirkdavo iš įmonių, būdavo atvažiuoji paimti medžiagas ir tada išrašydavo sąskaitas arba atsiųsdavo sąskaitą. Visus dokumentus dėl pervedimų ir mokėjimų grynais perduodavo direktoriui. Ar jis įmonėje buvo atskaitingas asmuo, jis neprisimena. Gautų pinigų iš direktoriaus savo reikmėms neišleido. Mokėdavo užmokestį kas mėnesį, būdavo žmonės ir avanso prašydavo. Žmonių buvo nemažai ir visiems reikėjo mokėti. Iš įmonės išėjo 2019 metais, išeidamas atsiskaitė su žmonėmis. 11000 eurų gavo kaip atsiskaitymą su žmonėmis, sau pinigų nepaėmė. Paskutinę darbo dieną 11000 eurų iš bendrovės ar gavo neprisimena. Kad išmokėjo dirbusiems žmonėms pinigus patvirtinančius dokumentus atidavė direktoriui. Paskutinę darbo dieną atsiskaitė su žmonėmis ir pateikė direktoriui dokumentus. Kasos orderis būdavo įrašomas kaip papuola, buhalterija viską veda. Išeidamas iš darbo įmonei skoloje jis neliko. Direktorius sakė, kad reikia, jog buhalterijai būtų tokie orderiai, kad suvesti viską buhalteriai kur pinigai išėjo. Negali pasakyti ar išdavė, jis tikrai tų pinigų nepaėmė. Išėjo iš darbo ir gal liko tas orderis. 9000 eurų ir 11000 eurų jis negavo, ką gavo atidavė darbuotojams arba sumokėdavo už medžiagas. Tuo metu įmonė turėjo 1 objektą (duomenys neskelbtini) g., kur atlikinėjo darbus. Direktorius savo pareigas atliko gerai, buvo atsakingas vadovas. Gaudavo pinigus ir lapą su sąrašu, tą sąrašą jis laikė oficialiu dokumentu, po to jis keliaudavo pas direktorių. Žmogus gaudavo tiek pinigų, kiek būdavo sutarta, pasirašydavo ir po to atiduodavo direktoriui lapus. Jis savo parašo nedėdavo išmokėdamas žmonėms. (6 t., b. l. 4-6). Pagarsinus parodymus liudytojas E. Š. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina bei papildomai nurodė, kad neprisimena ar buvo atleistas tą pačią dieną kaip prašė, ar buvo anksčiau atleistas ir toliau dirbo. Darbuotojams atlyginimai buvo mokėti mažiausiai du kartus.

Liudytoja D. E. parodė, kad 2021 m. pavasarį, gal balandžio mėnesį su ja susisiekė iš UAB „P.“ vadovas, paprašė pateikti deklaracijas mokesčių inspekcijai, kurias paprašys administratorius. Mokesčių inspekcijoje, 2021 m. sausio 7 d., jau buvo pradėtas UAB „P.“ operatyvus tyrimas, patikrinimai visų dokumentų. Nebuvo įdarbinta UAB „P.“, buvo susitarimas tarp jų, buvo išrašyta sąskaita faktūra deklaravimą - 140 Eur. K. Š. buvo mokesčių inspekcijos administratorius, kuris tikrino UAB „P.“ veiklą. Buvo prašyta dokumentų nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. K. Š. prašė įmonės dokumentų, tačiau ji jų neturėjo, nes tą įmonę tvarkė visai kita įmonė, bet buvo galima prisijungti trumpam prie tos buhalterinės sistemos, kur buvo vedami visi duomenys. Jai buvo leista vieną dieną prisijungti prie prieš tai buhalteriją tvarkiusios UAB „A.“ programos. Kai prisijungė prie tos buhalterinės sistemos, kur anksčiau tvarkė buhalteriją, ten nebuvo jokių dokumentų, ten tiesiog buvo buhalterinė programa, kur buvo suvesti visi duomenys. Matėsi iki kurio momento buvo suvesti buhalteriniai duomenys, bet metai neuždaryti ir, kaip pati buhalterė minėjo, kad yra nesutvarkyta iki galo. Iš šitos buhalterinės sistemos galima buvo išsitraukti, kas buvo suvesta buhalterių, kurie tvarkė anksčiau tą buhalteriją, tai didžioji knyga, kasos knyga, skolos tiekėjams, pirkėjams, tokia informacija, bet ji asmeniškai gyvai nematė tų dokumentų. K. Š. reikėjo dokumentų - kasos knygos, avanso apyskaitos, didžiosios knygos, kiek pamena, lygtais buvo kasos aparatas, tai kontrolinę juostą. Tuos duomenis išsitraukė ir 2021 m. balandžio mėnesį pateikė mokesčių administratoriui. Administratorius peržiūrėjo visus duomenis ir susakė, kokias deklaracijas turi pateikti iki tam tikro laiko, kad uždaryti tą patikrinimą. Tuo metu, kai įsijungė į šitos bendrovės veiklą, bendrovė nevykdė veiklos. Apie dividendus jai žinoma tik tiek, kad mokesčių administratorius pasakė, kad reikėtų uždeklaruoti dividendus, ji informaciją perdavė vadovui, vadovas davė sutikimą ir pateikė. Kai pateikė deklaruoti dividendus, jai nebuvo pateikti kažkokie dokumentai, susiję su tais dividendais. Su vadovu neaptarinėjo ką daryti su pinigais, kad atskaitingam asmeniui išmokėtas lėšų likutis didelis. Mokesčių administratorius, kuris patikrino tą visą eigą, visą veiklą, pasakė, kad reikia uždeklaruoti ir uždaryti patikrinimą. Pasiūlymą suforminti deklaraciją kaip dividendus gavo iš mokesčių administratoriaus K. Š., ji tą padarė ir baigėsi jos darbai. Nesigilino ar įmonės veikla buvo pelninga, ar nepelninga, įsiskolinimų, kreditorių nežiūrėjo, nes jos pareiga buvo deklaravimas. Bankroto administratorius vieną kartą, paskambinęs paprašė pateikti dokumentus. Ji šį buvo informavusi, kad dokumentai yra mokesčių inspekcijoje ir taip greitai, kaip šis nori, negalėjo paimti ir perduoti. Kaip suprato iš vadovo pusės, tai šis geranoriškai norėjo susitvarkyti visą apskaitą, padaryti taip, kaip liepė mokesčių administratorius, bet kažkodėl bankroto administratorius kategoriškai nenorėjo klausyti šitokios informacijos, jam reikėjo čia ir dabar pateikti visus dokumentus. Mano, kad kažkiek pasikeistų skaičiai balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos sutvarkius buhalteriją. Jeigu daryti normalų auditą, tai turėtų būti visai kitaip, nes dar nebuvo net visi dokumentai surinkti iki galo, neuždaryti metai, dar buvo papildomų dokumentų, kurie nebuvo įtraukti į apskaitą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2024 m. balandžio 3 d. D. E. Kauno apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad 2021 m. balandžio mėnesį A. M. kreipėsi pas ją dėl pagalbos atliekant buhalterines paslaugas, nes ji yra buhalterė, t. y. prašė pateikti mokesčių inspekcijai deklaracijas už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, bei susisiekti su mokesčių inspektoriumi dėl įmonės dokumentų. Buhalterines paslaugas turėjo teikti A. M. įmonės vardu. Vykdant tokią veiklą darbo sutartis nebuvo sudaryta, bet už pateiktas deklaracijas žadėjo sumokėti pavedimu, už kurį ji būtų išrašiusi sąskaitą-faktūrą. Buvo išsiaiškinta, kad nebuvo pateiktos metinės deklaracijos už 2020 metų laikotarpį, GPM deklaracijos už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius ir 2021 m. balandžio mėnesį. Tuo metu nekontaktavo su buvusiais įmonės buhalteriais, teikė per įmonės prisijungimus, kuriuos jai atsiuntė įmonės direktorius el. paštu. Kai teikė deklaracijas, ji dalį informacijos apie įmonės veiką rado programoje, tačiau nebuvo daug pateiktų dokumentų programoje. Visus dokumentus, kuriuos rado programoje, tuos ir suvedė. Tuo metu įmonė veiklos nevykdė, tokia informacija gavo iš A. M.. Apie įmonės duomenis konsultavosi su mokesčių inspekcijos inspektoriumi K. Š., kuriam ir pateikė pelno deklaracijas, fiziniams asmenims paskirtas paskolas, įmonės atliktas operacijas, supildytas įmonei suteiktas paskolas. Duomenyse figūravo ir E. Š. pavardė, dėl jo nebuvo pildyta mokesčių forma, buvo tik paminėtas. Balansą ji teikė inspektoriui, bet duomenys buvo netikslūs. Apie įmonės bankrotą žino, su ja susiekė bankroto administratorius, paklausė ar ji turi įmonės dokumentų, atsakius, kad neturi, nurodė kreiptis į įmonės direktorių. Operatyvus patikrinimas baigėsi tuo, kad pranešė įmonės direktoriui, jog susižiūrėtų visas įmonės sąskaitas. Turėjo pateikti kasos aparato duomenis, susitvarkyti deklaracijas, pateikti balansą ir pateikti kitus dokumentus. Administratorius pasiūlė susitvarkyti dokumentus, o dividendus traktuoti kaip įsiskolinimą. Pagal gautus duomenis, įsiskolinimo padėtis buvo minusas, nuostolis, ir kasoje buvo pinigai. Kasoje buvo rastas likutis, ji, nežino iš ko jis buvo susidaręs. Kreditorių skolas matė, matėsi tik skolos. Įmonėje buvo nuostolis. Apie legalų dividendų išmoką nežino, pagal įstatymą negalimą išmokėti. Ji nematė sprendimo dėl dividendų išmokėjimą. Po atlikto operatyvaus patikrinimo, mano, kad buvo įmanomą sutvarkyti buhalteriją ir pateikti. Bankroto administratorius nesuteikė galimybės sutvarkyti dokumentus ( 5 t., b. l. 187-188). Pagarsinus liudytojos D. E. parodymus papildomai nurodė, kad galimai vadovas ją prijungė prie EDS prisijungimų kaip žmogų, kuris galėtų teikti deklaracijas mokesčių inspekcijai. Buhalterines paslaugas turėjo teikti A. M. įmonės vardu, tik jo vardu ir teikiamos deklaracijos.

Liudytoja R. S. parodė, kad A. M. jos buvęs darbdavys, kai dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „P.“. Kuriais metai dirbo toje įmonėje nepamena. Įmonėje „P.“, tai statybų įmonė. Toje įmonėje jos pareigos buvo išrašyti, suvesti sąskaitas, raštų siuntimas užsakovams arba subrangovams, sutarčių peržiūrėjimas. Jeigu ji peržiūri kažkuriuos dokumentus, tarkim sutartis, tai galutinius variantus visada pasirašo direktorius, o jeigu aktai, tai ar darbų vadovas, ar pats direktorius duodavo kiekius, ji įrašydavo į tą dokumentą, reikėdavo, kad pasirašytų tą dokumentą ir tada siųsdavo. Kad buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai 20000 Eur atskiromis sumomis, tai yra apie juos tik girdėjusi, ten su kažkokiu fiziniu asmeniu, bet ji jo nei mačiusi, nei girdėjusi. Kai dirbo įmonėje „P.“, matydavo gal tik tris žmones – direktorių A. M., darbų vadovą ir gal buvo viena mergina. Jai atrodo, mergina kažkuo prekiavo. Priimant darbuotoją, tai dažniausiai sudarydavo sutartį, abi pusės - A. M. ir darbuotojas pasirašo tą sutartį ir toliau siųsdavo tą sutartį į buhalteriją. Neatsimena kiek tokių sutarčių galėjo sudaryti dirbdama įmonė „P.“. Neatsimena ar buvo sudaromos kokios nuomos, ar dar kitokios sutartys. Atsimena, kai buvo apklausta Kauno apylinkės teisme, tuo metu geriau prisiminė tam tikras aplinkybes.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2024 m. balandžio 3 d. R. S. Kauno apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad jai yra žinoma įmonė, nes yra dirbusi įmonėje, neatsimena kiek laiko ten dirbo. Darbo pradžioje buvo administratorė-apskaitininkė, po to direktoriaus pavaduotoja. Administratore dirbo pusmetį, darė apskaitos darbus, nes ją apmokino įmonė, kaip išrašyti sąskaitas ir atlikti kitus apskaitos darbus. Ji buvo atskaitinga tik direktoriui, ji nesuvesdavo sąskaitos į sistemą, iki kol neatsiklausdavo A. M. ar galima įkelti į sistemą, ir į kokį objektą buvo skirta sąskaita už statybines medžiagas. Dažniausiai visas sąskaitas išrašydavo ir įrašydavo, tekdavo išrašinėti orderius. Ant išrašytų sąskaitų ir dokumentų pasirašydavo pati. A. M. išmokėdavo per kasos išlaidų orderį. Kasos išlaidų orderius tik kartais ji pati išrašydavo, tokiais klausimais ją visada konsultavo apskaitos įmonė, bendraudavo su J. B.. Dėl kitų iškilusių klausimų juos informuodavo buhalterijos įmonė, patikrindavo ir atsiųsdavo padarytas klaidas. Dokumentaciją suvesdavo ji ir buhalterijos įmonė. Dokumentai suvesti į programą būdavo išvežti į buhalterinę įmonę. Nežino, ar sąskaitas daugiau kas atnešdavo, nes sąskaitas atnešdavo tik direktorius arba jos būdavo paliktos jau iš vakaro. Jai pateikdavo įmonės direktoriaus surašytus dokumentus ir iš A. M. paimdavo pirkimo sutartis, o dėl parduodamų paslaugų informuodavo žodžiu. Visus pirkimo dokumentus pristatydavo asmeniškai A. M. ir ji pateiktus dokumentus sutvarkydavo. E. Š. asmeniškai nepažysta, bet yra susidūrusi, nes E. Š. nedirbdamas ir neturėdamas įgaliojimo iš parduotuvės „E.“ paėmė didelį kiekį už didelę sumą statybinių medžiagų įmonės sąskaitos vardu, todėl prašė įgaliojimo ir daugiau informacijos apie asmenį, bet parduotuvė „E.“ jai tokių duomenų nesuteikė. Nežino kaip pasibaigė konfliktas tarp minėtųjų asmenų. Nieko nežino ar 20 tūkstančių eurų orderiai buvo išrašyti. Ji nežino ar 2019 metais buvo išrašyti orderiai E. Š.. Jai nėra žinoma kiek buvo atskaitingų asmenų, bet jai visus nurodymus dėl atskaitingų asmenų duodavo direktorius. Dėl dokumentų negalėjo būti problemų, nes ji viską sąžiningai suvedinėjo. Gaudavo lapus, dėl kurių trukdavo sąskaitų, prašydavo kitų įmonių atsiusti jas. Ji neturi informacijos ar visi pardavimai vyko sklandžiai ir dėl visų pardavimų buvo sudarytos sutartys. 131 tūkstančiai eurų ir dokumentai, nežino ar buvo nepateikti, neturi informacijos. Įmonė veiklą vykdė sunkiai. Klaipėdos įmonė padavė antstoliams įmonę dėl įsiskolinimo ir pinigų neišmokėjimo, todėl antstolis uždarė sąskaitas. Dėl to įmonė buvo nemoki ir neišmokėjo darbuotojams algų, įmonės darbuotojai rašė laiškus antstoliui, kad bent algas leistų išmokėti. Buvo sunku, bet A. M. matėsi, kad stengėsi dėl įmonės išlikimo. Nemano, kad įmonės direktorius galėjo suklastoti dokumentus. Įmonė jai liko skolinga 1588,22 eurų už darbą. Darbovietėje buvo mokama alga įvairiais būdais, yra gavusi dalį algos grynaisiais pinigais, ir pasirašė dokumentą, apie tai informuodavo buhalterę. Tai buvo vienkartinis atvejis. Įmonės kasos ji nematė. Ji įmonės kasą matydavo tik tuo atveju, kai kasos išlaidas tvarkydavo, o visus kasos duomenis automatiškai suvesdavo pati sistema. Ji neatlikinėdavo mokėjimo operacijų, nemokėdavo algų įmonės darbuotojams ir neatlikdavo kitų veiksmų. Tuo momentu, kai ji dirbo įmonėje, dirbo tik keli darbuotojai. Nežino, ar įmonėje dirbo neįdarbinti darbuotojai, tačiau įmonė rimtai žiūrėjo į įdarbinimus ir atlyginimų mokėjimus. Įmonė su keliais asmenimis buvo sudarius darbo sutartis, kurie vykdė individualią veiklą. Sąskaitos buvo pildomos per sistemą. Kasos išlaidų orderis būdavo atspausdinamas iš programos, kuriame buvo įrašytą visa informacija. Neatsimena, kas surašydavo duomenis. Direktorius nemokėdavo dirbti su programa. Prie programos prisijungimą turėjo tik ji ir prižiūrinti buhalterė. Įmonės dokumentus supildydavo buhalterė. Ar prie ataskaitų buvo paskirta daugiau asmenų ji nežino. Prekes, kurios būdavo perkamos banko kortele, reikėdavo vesti pirkimo duomenis internetu, o prekes, kurios buvo pirktos grynaisiais pinigais, reikėdavo pažymėti žurnale. Jai nėra žinoma ar dirbantys asmenys buvo įsiskolinę. Parduotuvė parduodavo nedaug, tačiau kai iš parduotuvės kasos būdavo paimami pinigai, iš karto būdavo perduodami A. M.. Su parduotuvės kasa, kurį laiką ji dirbo, bet neatsimena, kaip ir kuriuo metu išimdavo pinigus. A. M. pasirašydavo ant kasos ataskaitos, pasirašydavo žurnale. Ji nežino, kas tvarkydavo visą dokumentaciją. Buhalterinė įmonė nustojo teikti paslaugas, kai būdavo sunkus laikas įmonei (5 t., b. l. 185-187). Pagarsinus parodymus liudytojo R. S. parodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina, bei papildomai paaiškino, kad kur kalba, jog paėmė didelį prekių kiekį už didelę sumą, tai čia kur kalbėjo apie 20000, čia kur su „E.“ buvo problema, kadangi ateidinėjo sąskaitos, kuriose buvo nurodytas asmuo, kurio ji neturėjo darbo sutarties. Ji ragino A. imtis teisinių priemonių dėl šito įvykio.

Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1307-896/2021 matyti, jog pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno valdybos skyriaus pareiškimą, UAB „P.“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „S.“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 8 d. ( 1 t., b. l. 128-134). Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-752-896/2022 matyti, jog išnagrinėjus bankrutuojančios UAB „P.“ bankroto administratorės UAB „S.“ prašymą dėl bankrutuojančios UAB „P.“ bankroto pripažinimu tyčiniu buvo nutarta pripažinti UAB „P.“ ( j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu. Dėl UAB „P.“ tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažintas A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 31-36).

Iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „P.“ įstatų matyti, kad 5 punkte numatyti bendrovės tikslai: siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus (1 t., b. l. 108-109).

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto dėl informacijos pateikimo apie UAB „P.“ matyti, kad mokesčių mokėtojų registro duomenys apie UAB „P.“ apskaitą tvarkančius asmenis yra: UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovavimo laikotarpis 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.; UAB „A.“ įgaliotas asmuo S. P., atstovavimo laikotarpis 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. spalio 21 d.; UAB „A.“ įgaliotas asmuo J. B., atstovavimo laikotarpis 2020 m. spalio 2 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.; D. E., atstovavimo laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 16 d. (2 t., b. l. 122-124).

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad <...>. Tikrinant pinigų judėjimą tarp bendrovės UAB „P.“ kasos, bankų sąskaitų (AB SEB bankas sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) avanso apyskaitų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad ne visada išmokant grynuosius pinigus iš bendrovės kasos užtikrinami pinigų gavėjo parašai ant kasos išlaidų orderių, kaip pvz. didžioji dalis 2020 m. kasos išlaidų orderių yra be gavėjo parašo. <...>. Taip pat nustatyta, kad pas atskaitingą asmenį, t. y. vadovą A. M. mėnesio gale lieka nepanaudoto avanso likutis, kuris negrąžinamas į bendrovės kasą. Minėtam atskaitingam asmeniui kas mėnesį išduodama iš bendrovės kasos papildoma grynųjų pinigų suma, nors prieš tai pas atskaitingą asmenį vis likdavo nepanaudoto grynųjų pinigų likučio, bendra pirkinių suma už grynuosius pinigus bendrovės reikmėms būdavo gerokai mažesnė, nei išmokėtų grynųjų pinigų suma atskaitingam asmeniui. Pas A. M. 2019 m. gruodžio 31 d. nepanaudotų grynųjų pinigų likutis sudarė 125 440,08, 2020 m. gruodžio 31 d. nepanaudotų grynųjų pinigų likutis sudarė 131 667,93 Eur. <...>. Bendrovė patikrinimo metu dalį nepanaudotą atskaitingo asmens grynųjų pinigų likučio sumą pripažino kaip išmokėtus akcininkui A. M. kaip dividendus. Bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui A. M. išmokėta 125 440 Eur dividendų suma. <...>. Nustatyta, kad bendrovė 2019 metais buvusiam darbuotojui E. Š. išmokėjo 20 000 Eur, kurių šiai dienai jis negrąžinęs. Bendrovė jokių juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenis suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas už 2020 m. mokestinį laikotarpį nepateikusi mokesčių administratoriui. <...> ( 2 t., b. l. 125-133).

Iš 2022 m. balandžio 22 d. nemokumo administratoriaus UAB „S.“ rašto matyti, kad 2022 m. kovo 29 d. nemokumo administratorė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-1953-653/2022) dėl žalos priteisimo iš buvusio įmonės direktoriaus A. M., po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, visai kreditorinių reikalavimų sumai (103 519,92 Eur). UAB „P.“ direktorius A. M. nemokumo administratorei perdavė tik įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Turtas: du automobiliai pagal 2020 m. gruodžio 31 d. balansą vertė 8 000 Eur, pinigai kasoje (4 720 Eur), debitorių sąrašas nebuvo perduoti. Pirminiais duomenimis ir vadovaujantis kreditorių pateiktais finansiniais reikalavimais, galima teigti, jog UAB „P.“ atsiskaitymai sutriko 2020 m. pradžioje. Nebemokėjo atlyginimų darbuotojams ir nevykdė įsipareigojimų VSDFV, VMI prie LR FM, bei kitiems paslaugų ir medžiagų tiekėjams.

Bankroto bylos iškėlimo dienai kreditoriniais reikalavimai sudarė 103 519,92 Eur. Teismo patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas: :

- R. S. -1 588,24 Eur;

VSDFV Kauno sk. - 9 554,84 Eur;

Pirmos eilės kreditoriai viso: 11 143,08 Eur.

- VMI prie FM - 37 199,20 Eur;

- VSDFV Kauno sk. - 1 821,32 Eur;

- UAB "B. p." - 3 498,39 Eur;

- UAB "S.S." - 24 776,68 Eur;

- UAB "C." - 704,99 Eur;

- UAB "Ar." - 649,37 Eur;

- UAB "L." - 19 125,79 Eur;

- UAB "V." - 4 601,10 Eur.

Antros eilės kreditoriai viso: 92 376,84 Eur. Viso 103 519,92 Eur (2 t., b. l. 137-139)

Iš 2022 m. birželio 15 d. nemokumo administratoriaus UAB „S.“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2022 m. kovo 29 d. nemokumo administratorė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui prašydama priteisti iš A. M. BUAB „P.“ atstovaujamai nemokumo administratorei UAB „S.“ naudai 103 519,92 eurų, kuris buvo patenkintas. Prie rašto pridėtas 2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1953-653/2022, pagal kurį iš A. M. priteista bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „P.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „S.“ 103 519,92 Eur (vieną šimtą tris tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų ir 92 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (103 519,92 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių vykdymui. <...>. UAB „P.“ direktorius A. M. nemokumo administratorei dokumentus perdavė tik 2022 m. kovo 22 d. Patikrinus įmonės sandorius nebuvo nustatyta priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ar galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, ar juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Pagal 2020 m. gruodžio 31 d. pateiktą balansą įmonės turtas 260.072,00 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas (dvi transporto priemonės „Ford Transit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - 8.000,00 Eur, trumpalaikį turtą sudaro atsargos 45.225,00 Eur, ir per vienerius metus gautinos sumos (debitoriai) 201.878,00 Eur. UAB „P.“ direktorius A. M. neperdavė nemokumo administratorei atsargų likučių ir debitorių sąrašų. Direktorius paaiškino, jog atsargos ir debitorinės skolos balanse apskaitytos neteisingai, nes keičiant buhalteres buvo padaryta daug klaidingų įrašų, kurie neatitinka tikrovės. A. M. paaiškino, kad paskelbus Lietuvoje pandemiją dėl COVID 19, didžioji dalis verslų buvo nustojusi vykdyti savo veiklą, tai turėjo ir įtakos UAB „P.“ veiklai. Strigo atsiskaitymai su tiekėjais, su rangovais, veikla buvo sustabdyta, tikintis, kad pasibaigus karantinui viskas grįš į savo vėžias ir toliau bus vykdomi darbai. Deja karantinai kelis kartus buvo tęsiami ir 2021 m. birželio 14 d. VMI prie LR FM pateikė prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „P.“ ( 2 t., b. l. 149-160)

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „Ford Transit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobili „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas yra UAB „P.“ (2 t., b. l. 164).

Iš 2019 m. birželio 7 d. Kasos išlaidų orderio Nr. KIO-000040 matyti, kad UAB „P.“ kasos išlaidų orderyje nurodyta, jog A. M. E. Š. išdavė 9 000 Eur, pagrindas „avansas atskaitingam asmeniui“. Kasos išlaidų orderį pasirašė kaip pinigus išdavęs asmuo - A. M., kaip pinigus gavęs asmuo E. Š. (3 t., b. l. 125).

Iš 2019 m. birželio 21 d. Kasos išlaidų orderio Nr. KIO-000041 matyti, kad UAB „P.“ kasos išlaidų orderyje nurodyta, jog A. M. E. Š. išdavė 11 000 Eur, pagrindas „avansas atskaitingam asmeniui“. Kasos išlaidų orderį pasirašė kaip pinigus išdavęs asmuo - A. M., kaip pinigus gavęs asmuo E. Š. (3 t., b. l. 126).

2023 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje IBPS-V-3128006-22, dėl BUAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos matyti, jog pagal 2022 m. rugsėjo 22 d. užduotį buvo atliktas UAB „P.“ ūkinės veiklos tyrimas. Tiriamasis laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (bankroto iškėlimo data):

Šioje išvadoje atsakant į 1-ąjį klausimą „Ar BUAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje yra užregistruotos atskaitingiems asmenims avansu išmokėtos piniginės lėšos? Ar jų panaudojimas pagal atskaitingų asmenų avansų apyskaitas pagrįstas apskaitos dokumentais? Koks negrąžintų piniginių lėšų likutis fiksuotas atskaitingų asmenų avanso apyskaitose tiriamojo laikotarpio pabaigai?“ konstatuota, jog:

UAB „P.“ atskaitingo asmens A. M. avansinėse apyskaitose (4 priedas) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. įrašyta, kad 2019 m. sausio 31 d. A. M. išmokėto ir nepanaudoto avanso likutis 14 884,24 Eur, atskaitingas asmuo iš banko atsiskaitomosios sąskaitos bankomatuose nuėmė grynais pinigais 113 150 Eur, duomenys pagal nurašymo datą, bankomato Nr., operacijos datą, kortelės Nr., sumą pateikti priede (5 priedas), kasos knygos įrašų duomenimis, 2019 m. sausio 2 d. pagal KIO Nr. 000034 jam išmokėti 31 649 Eur, atskaitingas asmuo apmokėjo bendrovės banko kortele už prekes ir paslaugas 52 511 Eur. Per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. atskaitingas asmuo A. M. pateikė dokumentus apie avanso panaudojimą už 80 526,97 Eur, 2020 m. liepos 31 d. apskaitytas nepanaudoto avanso likutis 131 667,93 Eur.

UAB „P.“ 2020 m. gegužės 20 d. pateikė VMI „Juridinių asmenų duomenų apie fizinių asmenų įsiskolinimus už atsiskaitytinai gautas išmokas, įsiskolinimus atskaitingiems fiziniams asmenims bei duomenys apie iš juridinio asmens dalyvių (fizinių asmenų) gautas pinigines įmokas“, forma FR0711E (10 priedas) už 2019 m., kurioje nurodė duomenis apie A. M. išmokėtus 125 440 Eur.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ nurodyta 9 p. "Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu" .

UAB „P.“ atskaitingas asmuo A. M. nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 9 p. reikalavimu, nepanaudoto avanso negrąžino į kasą (negrąžinta suma pagal mėnesį nurodyta 2 lentelėje), 2020 m. liepos 31 d. bendra avanso apyskaitose apskaityto negrąžinto avanso suma 131 667,93 Eur.

Šioje išvadoje atsakant į 2 -ąjį klausimą „Ar BUAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje yra registruotas pinigų lėšų išmokėjimas E. Š. ir jų grąžinimas bendrovei? Kokiu tikslu ir kokiais dokumentais tai įforminta? Ar buhalterinėje apskaitoje tiriamojo laikotarpio pabaigoje fiksuoti šio asmens įsipareigojimai ir kokiai sumai?“ konstatuota, jog:

UAB „P.“, darbdavio atstovas direktorius A. M. ir priimamas į darbą asmuo (toliau - darbuotojas) E. Š., 2018 m. lapkričio 14 d. sudarė darbo sutartį Nr.016 (7 priedas) dėl darbo direktoriaus pavaduotojo pareigoms, mokant darbuotojui 100 Eur darbo užmokestį.

Dokumentiniam tyrimui pateiktas 2019 m. gegužės 27 d. E. Š. prašymas ( 8 priedas) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo iki vaikui sukaks 3 metai, vaiko gimimo diena 2019 m. gegužės 10 d. UAB „P.“ 2019 m. gegužės 27 d. pranešimu apie apdraustajam suteiktas (atšauktas) tėvystės atostogas arba atostogas vaikui prižiūrėti, forma 9-SD (8 priedas 2 lapas) pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie E. Š. suteiktas atostogas nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. E. Š. 2019 m. birželio 20 d. prašyme (nepasirašytas) dėl jo atleidimo iš darbo (9 priedas) nurodyta, kad prašoma atleisti iš darbo nuo 2019 m. birželio 21 d. UAB „P.“ 2019 m. birželio 21 d. pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą forma 2-SD (9 priedas 2 lapas ) pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie E. Š. draudimo pabaigą nuo 2019 m. birželio 21 d.

UAB „P.“ 2019 m. birželio 7 d. E. Š. vardu surašė kasos išlaidų orderį (toliau - KIO) Nr. KIO-000040 (6 priedas 3 lapas), kuriuo įformino 9 000 Eur išmokėjimą E. Š., nurodytas pagrindas - avansas atskaitingam asmeniui, KIO eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašyta.

UAB „P.“ 2019 m. birželio 21 d. E. Š. vardu surašė kasos išlaidų orderį (toliau - KIO) Nr. KIO-000041 (6 priedas 4 lapas), kuriuo įformino 11 000 Eur išmokėjimą E. Š., nurodytas pagrindas - avansas atskaitingam asmeniui, KIO eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašyta. Reikia pastebėti, kad šis KIO apie pinigų išmokėjimą E. Š. surašytas paskutinę jo darbo dieną bendrovėje, t. y 2019 m. birželio 21 d. UAB “P.“ E. Š. vardu surašė kasos išlaidų orderius Nr. KIO-000040 ir Nr. KIO-000041, kuriais įformino iš viso 20 000 Eur išmokėjimą E. Š..

A. M. 2022 m. birželio 20 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „UAB „P.“ darbų vykdytoju dirbo E. Š.. E. Š., kaip darbų vykdytojui 2019 metais buvo išmokėta 20 000 eurų, pagal kokį dokumentą dabar neprisimenu, šie pinigai buvo skirti bendrovės darbų atlikimui, medžiagų pirkimui, darbų vykdymui. Kiek UAB „P.“ dirbo E. Š., tiksliai neprisimenu, galimai apie pusę metų, vėliau jis išėjo vaiko auginimo atostogų. Aš kalbėjau su juo, kad jis pateiktų dokumentus, kurie patvirtintų, kur jis tuos pinigus padėjo arba grąžintų pinigus, bet jis nei pinigų grąžino, nei pateikė dokumentus.“

E. Š. 2022 m. spalio 7 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „2019 metais, tikslios datos neprisimenu, galėjo būti kovo, balandžio ar gegužės mėnesį, kai į statybos objektą, adresu - (duomenys neskelbtini), atvažiavo bendrovės direktorius A. M. ir man grynais pinigais davė 20 000 eurų bei davė pasirašyti kasos orderį, ar tai kažkokį dokumentą, kokį tiksliai neprisimenu, kur buvo nurodyta man išmokamų pinigų suma. A. M., duodamas pinigus, manęs paprašė išmokėti darbuotojams atlyginimus, sakė, kad pats neturi laiko. Aš sutikau. A. M. taip pat padavė man lapą, ant kurio buvo užrašyti darbuotojų duomenys ir suma, kurią aš turėjau kiekvienam išmokėti. Gavęs pinigus aš išmokėjau darbuotojams atlyginimus, kiekvienas, gavęs pinigus, pasirašė ant to pačio A. M. pateikto lapo, patvirtindamas, kad pinigus gavo. Man A. M. pažadėjo vėliau buhalterinius dokumentus sutvarkyti, aš juo pasitikėjau, todėl vėliau net neklausiau ar jis buhalteriškai sutvarkė dokumentus dėl atlyginimų išmokėjimo. Visi 20 000 eurų buvo skirti atlyginimas išmokėti. Tuo metu objekte dirbo apie 15 darbuotojų, ar jie visi konkrečiai buvo UAB „P.“ darbuotojai, ar dirbo pagal subrangos sutartį, nežinau. Aš pats visada atlyginimą gaudavau grynais pinigais, gavęs pinigus pasirašydavau, ant kažkokių dokumentų, kurių neprisimenu. Darbe buvau atsakingas už darbų kokybę, medžiagų teikimą, su buhalteriniais dokumentais reikalų neturėjau, išskyrus, kad kartais gaudavau pinigus statybinių medžiagų įsigijimui, nupirkęs medžiagas, sąskaitas faktūras kartu su pirkimo čekiais visada atiduodavau tik ji A. M.. Dar kartą patvirtinu, kad aš jokių UAB „P.“ pinigų nepasisavinau, už gautus 20 000 eurų išmokėjau atlyginimus, tai patvirtinančius dokumentus perdaviau A. M.“.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-118 redakcija) patvirtintų „Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR07.11B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklėse (toliau - Taisyklės) nurodyta, kad juridiniai asmenys privalo pateikti duomenis: 5.5. p. „apie fizinių asmenų įsiskolinimus už atsiskaitytinai gautas išmokas ir įsiskolinimus atskaitingiems fiziniams asmenims, jeigu įsiskolinimas vienam fiziniam asmeniui arba vieno fizinio asmens įsiskolinimas kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra lygus arba didesnis kaip 15 000 eurų<...>.“ UAB „P.“ pateikė VMI "Juridinių asmenų duomenų apie fizinių asmenų įsiskolinimus už atsiskaitytinai gautas išmokas, įsiskolinimus atskaitingiems fiziniams asmenims bei duomenys apie iš juridinio asmens dalyvių (fizinių asmenų) gautas pinigines įmokas“, forma FR0711E (10 priedas) už 2019 m., 2020 m. kuriose nurodė duomenis apie E. Š. išmokėtus 20 000 Eur.

Dokumentiniam tyrimui 2022 m. lapkričio 7 d. XLS formatu gauti iš apskaitą tvarkiusios UAB „A.“ bendrovės „P.“ dokumentai: operacijų registrai, kasos knygos, didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d..

Dokumentiniam tyrimui pateiktoje UAB „P.“ 2019 m. kasos knygoje ( 6 priedas), buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „Kasa" ir apskaitos registre Nr. 2080 „Sumokėtas avansas tiekėjams“ apskaitytas 20 000 Eur grynų pinigų išmokėjimas E. Š., nurodyta paskirtis - avansas atskaitingam asmeniui.

Pagal pateiktus bendrovės „P.“ dokumentus nustatyta, kad 2020 m. liepos 31 d. E. Š. skola bendrovei "P." buvo apskaityta 20 000 Eur.

Šioje išvadoje atsakant į 3 -ąjį klausimą „Kaip tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021m. rugpjūčio 31 d. (Bankroto iškėlimo data) keitėsi Įmonės debitoriniai - kreditoriniai įsiskolinimai ir nuo kada UAB „P.” pagal mokumo rodiklius tapo nemoki? Ar atsiskaitant su kreditoriais, UAB „P.“ laikėsi atsiskaitymo eiliškumo? Kokių kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti?“ konstatuota, jog:

UAB „P.“ debitoriniai įsiskolinimai (sumos, kurią įmonė turi gauti)

UAB „P.“ buhalterinės apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės duomenimis (15 priedas) 2019 m. sausio 1 d. debitoriniai įsiskolinimai bendrovei buvo 41 307,39 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. debitoriniai įsiskolinimai buvo 165 376,40 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyta debitorių skola - 201877,89 Eur, lyginant 2019 m. gruodžio 31 d. debitorines skolas bendrovei su 2020 m. gruodžio 31 d. skolomis nustatyta, kad debitoriniai įsiskolinimai padidėjo 36 501,49 Eur.

UAB „P.“ balanse už 2019 m., 2020 m. neparodyti bendrovės sumokėti avansai 39 080,33 Eur, tame tarpe iš kasos išmokėtas 20 000 Eur avansas E. Š..

UAB „P.“ 2020 m. liepos 31 d. atskaitingo asmens A. M. avanso apyskaitoje apskaityta jo skola bendrovei 131 667,393 Eur, UAB „P.“ balanse už 2020 m. parodyta jo skola -125 440,08 Eur, neparodytas atskaitingo asmens A. M. skolos padidėjimas 6 227,85 Eur (131 667,93-125 440,08).

UAB „P.“ apskaitos registrų ir 2020 m. balanso duomenimis atskaitingo asmens A. M. 125 440,08 Eur skola bendrovei sudarė 62,10%, pirkėjų skola 64 338,52 Eur (31,9%), kitos skolos - 12 099,27 Eur (6%).

Dokumentiniam tyrimui UAB „P.“ nepateikė debitorinių įsiskolinimų pagal skolininkus apskaitos registrų, todėl dokumentinio tyrimo metu nėra galimybės nustatyti debitorinių skolų dydžio pagal juridinius ir fizinius asmenis.

UAB „P.“ laikotarpio nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (Bankroto iškėlimo data) nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, todėl nėra galimybės nustatyti ar/kaip keitėsi įmonės debitoriniai įsiskolinimai per šį laikotarpį.

UAB „P.“ buhalterinės apskaitos registrų duomenimis ir balansų duomenimis (15 priedas) 2019 m. sausio 1 d. bendrovės skola buvo 63 621,06 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. skola 107 138,81 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. įrašyta skola 126 814,97 Eur, lyginant 2019 m. gruodžio 31 d. su 2020 m. liepos 31 d. apskaitytas skolos padidėjimas 18 676,16 Eur.

UAB „P.“ buhalterinės apskaitos registrų duomenis, kurie įrašyti į 2020 m. balansą nustatyta, kad 2020 m. liepos 31 d. bendrovės skola tiekėjams buvo 77 374,43 Eur, negrąžinti avansai 22 975,47 Eur, įsiskolinimas biudžetui neapmokėto PVM - 11 178,73 Eur, įsiskolinimas biudžetui GPM - 1 852,04 Eur, įsiskolinimas SODRA- 3 410,75 Eur, kiti į biudžetą mokėtini mokesčiai - 66 Eur, mokėtinas DU - 1 506,93 Eur, pelno mokesčio įsipareigojimas 6 641 Eur, sukaupta neišmokėtų atostoginių 1 809,62 Eur.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 2001 m. kovo 20 d. įstatymas Nr. IX-2168 (įsigalioja 2001-07-01, negalioja nuo 2020-01-01) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „Įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės“.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo 2019 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIII- 2221 (toliau - LR JANI) 2 straipsnio 7 dalyje (Įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad „Juridinio asmens nemokumas (toliau - nemokumas) - juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę“.

UAB „P.“ balanso duomenimis (15 priedas) 2019 m. gruodžio 31 d. pusė bendrovės turto viršijo įsipareigojimus 9951 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas viršijo įsipareigojimus 3 221 Eur, 2020 m. liepos – gruodžio mėn. sumažinus bendrovės turtą akcininkui A. M. išmokėtų 120 000 Eur dividendų suma, bendrovės turtas viršijo įsipareigojimus 13 257 Eur.

A. M. 2022 m. birželio 20 d. apklausos protokole apie 2020 m. balansą parodė „Šis balansas yra netikslus, jis buvo sudarytas labai greitai ir tik iš turimos ( bet ne visos) informacijos. Balanse nurodyta, kad bendrovė turto turi du automobilius, kurių bendra vertė 8000 eurų (pagal bendrovės dokumentus) nors realiai jų vertė dabar yra apie 1500 eurų. <...>Balanse įrašytos atsargos 45 000 eurų vertės, realiai tų atsargų niekada nebuvo, tai buvo statybinės medžiagos, kurios nuolat buvo naudojamos darbų atlikimams, mes jokių atsargų niekada neturėjome, tai yra nenurašytos medžiagos į objektus, tai yra blogai sutvarkyta buhalterijoje“.

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-752-896-2022 nurodyta „Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtini BUAB „P.“ kreditorių finansiniai reikalavimai, bendra suma 96 507,91 Eur <...>. Iš nurodytų duomenų darytina išvada, kad atsakovės finansiniai sunkumai prasidėjo jau 2019 metais, atsakovė jau negalėjo įvykdyti prievolės kreditoriams UAB „Ar.", UAB „S.S.“, UAB „C.“, UAB „L.“, 2020 m. tiek balanso duomenys, tiek Liteko duomenys patvirtina, kad atsakovės skolos didėjo“.

UAB „P.“ su kreditoriumi, bendrovės direktoriumi, vieninteliu akcininku A. M. 125 440 Eur atsiskaitė nesilaikant atsiskaitymo eiliškumo. 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtinti BUAB „P.“ kreditorių finansiniai reikalavimai, bendra suma 96 507,91 Eur nebuvo patenkinti. Plačiau išdėstyta atsakant į ketvirtą užduoties klausimą Išvada atsakant į ketvirtą klausimą.

Šioje išvadoje atsakant į 4 -ąjį klausimą „Ar pagal tyrimui pateiktus dokumentus galima nustatyti, kokia data, kokiu būdu (per banko sąskaitą, ar grynais pinigais) ir pagal kokius dokumentus įformintas dividendų išmokėjimas bendrovės vadovui A. M.? Ar bendrovė turėjo piniginių lėšų dividendų išmokėjimu, jei taip ar dividendų išmokėjimas bendrovės vadovui A. M. sumažino įmonės mokumą?“ konstatuota, jog:

UAB „P.“ pateikė VMI mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas, forma (duomenys neskelbtini) (13 priedas 4-17 lapas) už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2021 m. balandžio mėn., kuriose įrašė duomenis apie su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias su A klasės išmokas išmokėtas iš viso 125 440 Eur (2020 m. išmokėtus 120 000 Eur, 2021 m. išmokėtus 5 440 Eur) ir išskaičiuoto ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų iš viso 18816 Eur (2020 m. išskaičiuotus 18 000 Eur, 2021 m. išskaičiuotus 816 Eur). Deklaracijų suvestiniai duomenys pateikti 7 lentelėje.

UAB „P.“ direktorius A. M. 2021 m. balandžio 9 d. pateikė VMI 2020 m. metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaraciją, forma (duomenys neskelbtini) (13 priedas), kurios L8 laukelyje pateikė duomenis apie 2020 metais išmokėtą 120 000 Eur išmoką A. M., L10 laukelyje pateikė duomenis apie išskaičiuotą GPM - 18 000 Eur. UAB „P.“ 2019 m. balanse įrašytas nepaskirstytas pelnas 124 855 Eur. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatyme Nr. VIII-1835 (toliau - ABĮ) nurodyta 59 straipsnio 1 dalyje „Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius); 2 dalyje Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma 11 p. pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti“. Dokumentiniam tyrimui UAB „P.“ nepateikė vienintelio bendrovės akcininko sprendimo dėl pelno paskirstymo.

Įstatymo Nr. VIII-1835 59 straipsnio 6 dalyje nurodyta „Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą“.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 1 dalį dividendas – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, tačiau kaip nurodyta šio įstatymo 59 straipsnio 6 dalį teisė į dividendus nėra absoliuti, kadangi esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai negali priimti sprendimo išsimokėti ir išmokėti dividendus.??

A. M. 2022 m. birželio 20 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad jam dividendų išmokėjimas buvo įskaitytas iš jo skolos bendrovei. Kai paskirti dividendai įskaitomi kaip akcininko skolos grąžinimas, užskaitos momentas laikomas dividendų išmokėjimo momentu.

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-752-896-2022 nurodytais duomenimis, bendrovė „P.“ turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję iki dividendų išmokėjimo, todėl UAB „P.“ akcininkui A. M. išmokant 125 440 Eur dividendus nesivadovauta ABĮ Nr. VIII-1835 59 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Civilinio kodekso 6.9301 str. „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nuostatas "Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-752-896-2022 nurodytais duomenimis, bendrovė „P.“ turėjo neįvykdytų prievolių pagal vykdomuosius dokumentus. Dėl šios priežasties kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkui išsimokėti (įskaityti) 125 440 Eur dividendai buvo atlikti nesivadovaujant ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų.

Šioje išvadoje atsakant į 5 -ąjį klausimą „Kokiu bei kokios vertės turtu UAB „P.“ disponavo tiriamuoju laikotarpio pradžiai, tiriamuoju laikotarpiu ir bankroto iškėlimo datai?“ konstatuota, jog:

UAB „P.“ 2019 m. sausio 1 d. apskaityta transporto priemonių įsigijimo verte už 4 750 Eur (2018 m. gruodžio 3 d. įsigytas automobilis „Chevrolet Kalos“ už 2 000 Eur (14 priedas 11-12 lapas), 2018 m. rugpjūčio 4 d. įsigytas automobilis „Ford Transit“ už 2 750 Eur (14 priedas- 26-26 lapas), buvo apskaičiuotas jų nusidėvėjimas - 91,6 Eur, 2019 m. sausio 1 d. automobilių likutinė vertė 4 658,40 Eur;

UAB „P.“ per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. įsigijo transporto priemonių už 7 115 Eur (2019 m. sausio 3 d. įsigytas automobilis „BMW X5“ už 6500 Eur (14 priedas 19-21 lapas ), 2019 m. vasario 11d. įsigytas automobilis „Ford Mondeo“ už 615 Eur (14 priedas 16 lapas).

UAB „P.“ pagal 2019 m. lapkričio 30 d. pardavimo PVM sąskaitą faktūrą SF-0000151 (14 priedas 1-2 lapas) įformino turto pardavimą M. M. už 6 000 Eur, 2019 m. lapkričio 30 d. kasos knygoje įrašytas 6 000 Eur gavimas iš M. M. pagal kasos pajamų orderį Nr. KPO - 000026 už automobilį „BMW X5“, pagal 2019 m. gruodžio 1 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktą (14 priedas 29 lapas) bendrovė iš apskaitos nurašė automobilį „BMW X5“ įsigijimo verte už 6 500 Eur, 2020 m. balandžio 15 d. automobilį „Chevrolet Aveo“‘ pardavė M. M. pagal PVM SF Nr. 0000246 už 400 Eur (14 priedas 28, 30-31 lapas), automobilio likutinė vertė buvo 1 750,25 Eur (2 000-249,75).

UAB „P.“ 2020 m. liepos 30 d. buhalterinėje apskaitoje apskaityta transporto priemonės (įsigijimo verte) už 3 365 Eur, jų likutinė vertė 2 779,42 Eur. Suvestiniai duomenys apie ilgalaikio turto įsigijimą, nusidėvėjimą ir nurašymą pateikti 8 lentelėje.

UAB „P.“ 2019 m. sausio 1 d. apskaityta kito ilgalaikio turto (kompiuterinė technika) įsigijimo verte už 783,89 Eur (14 priedas 3-4 lapas), nusidėvėjimas 260,89 Eur, likutinė vertė 523 Eur. UAB „P.“ per 2019 - 2020 metus įsigijo siurblį ir kompiuterinės technikos už 6 413,97 Eur (14 priedas 7-8 lapas), nudėvėta 1 716.35 Eur, 2020 m. liepos 31 d. kito ilgalaikio turto likutinė vertė 5 220,62 Eur. UAB „P.“ 2019-2020 metų kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nurašymo duomenys pateikti 9 lentelėje.

UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų duomenimis 2019 m. sausio 1 d. bendrovė turėjo trumpalaikio turto iš viso už 154 779,85 Eur, iš jo: sumokėti avansai tiekėjams - 5 938,47 Eur, pirkėjų skolos - 12 871,88 Eur, gautinas pridėtinės vertės mokestis - 10 210,57 Eur, iš atskaitingų asmenų gautinos sumos - 18 224,94 Eur, tame tarpe iš A. M. - 14 884,24 Eur, kiti - 3340,7 Eur, pinigų likutis banke - 62 811,30 Eur, pinigų likutis kasoje - 44 363,14 Eur, ateinančių laikotarpių pajamos - 359,55 Eur.

UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų duomenimis per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės trumpalaikio turto pajamos buvo 1 152 425 Eur, išlaidos 1 055 133 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas trumpalaikio turto likutis už 252 071,9 Eur. UAB „P.“ laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. duomenų apie trumpalaikį turtą suvestiniai duomenys pateikti 10 lentelėje.

UAB „P.“ buhalterinės apskaitos registrų ir didžiosios knygos duomenimis 2020 m. liepos 31 d. bendrovės trumpalaikio turto turėjo už 252 071,9 Eur, iš jo prekių skirtų perparduoti už 6 144,42 Eur ( 2,4%), sumokėti avansai tiekėjams 39 080,33 Eur (15,50%) (iš jų E. Š. - 20 000 Eur), pirkėjų skolos 64 338,52 Eur (25,5%), gautinas PVM - 11 346,27 Eur (4,5%), iš anksto sumokėtas pelno mokestis 753 Eur (0,3%), pinigai banke 5 Eur, pinigai kasoje 4 715,28 Eur (1,9%), sukauptos ateinančių laikotarpių sąnaudos 248,95 Eur (0,1%), iš atskaitingų asmenų (A. M.) gautinos sumos 125 440,10 Eur (49,8%).

Pagal A. M. avansines apyskaitas nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. atskaitingas asmuo iš bendrovės sąskaitos banke išėmė grynais pinigais ir atsiskaitė banko kortele už 12 757,50 Eur, pateikė dokumentų apie piniginių lėšų panaudojimą už 6 529,65 Eur, 2020 m. liepos 31 d. atskaitingo asmens A. M. avanso apyskaitų duomenimis jo skola bendrovei buvo 131 667,93 Eur (125 440,08+12 757,50-6 529,65). Laikotarpio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. atskaitingo asmens A. M. avanso apyskaitos vadovo nepatvirtintos, atskaitingo asmens nepasirašytos.

Šioje išvadoje atsakant į 6 -ąjį klausimą „Ar UAB „P.“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (bankroto iškėlimo data) buvo tvarkoma laikantis LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Ar pagal pateiktus duomenis galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos rezultatus, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį ar struktūrą tiriamuoju laikotarpiu? Kas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už UAB „P.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai?“ konstatuota, jog:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ ( toliau - kasos taisyklės) patvirtintų taisyklių 3 p. nurodyta „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. 4l p. „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“. 5 p. „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai - žodžiais, centai – skaitmenimis“. UAB „P.“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 21 d. nesivadovavo kasos taisyklių 3 p. ir 5 p. reikalavimais, nes 17 (vnt) atvejų kasos pajamų orderiai 7 712,52 Eur sumai, 34 (vnt) atvejai kasos išlaidų orderiai (16 priedas) 9 931,23 Eur sumai pinigus įmokėjusio / pinigus gavusio asmens bei kasininko nepasirašyti.

Kasos taisyklių 9 p. nurodyta „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims - ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau - atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“. Pagal bendrovės „P.“ avanso apyskaitas nustatyta, kad pas atskaitingą asmenį, t. y. vadovą A. M., gale mėnesio lieka nepanaudoto avanso likutis, kuris negrąžintas į bendrovės kasą. Minėtam atskaitingam asmeniui kas mėnesį išduodama iš bendrovės kasos papildoma grynųjų pinigų suma, nors prieš tai pas atskaitingą asmenį likdavo nepanaudoto grynųjų pinigų likučio, bendra pirkinių suma už grynuosius pinigus bendrovės reikmėms būdavo mažesnė, nei išmokėta/iš banko kortelinės sąskaitos nuimta grynų pinigų suma. Pas A. M. 2019 m. gruodžio 31 d. nepanaudotų grynųjų pinigų likutis sudarė 125 440,08 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. nepanaudotų grynųjų pinigų likutis sudarė 131 667,93 Eur. Atskaitingo asmens A. M. negrąžinto jam išduoto avanso likutis kiekvieno mėnesio pabaigoje nurodytas 2 lentelėje, bendrovėje nesivadovauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimais.

LR įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-575 (toliau- LR ĮFAĮ) nurodyta 16 str. „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai, l d. Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. 2 d. Tarpines finansines ataskaitas įmonės sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatyta tvarka ar periodiškumu. 10 d. Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Jeigu yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi sudaryti finansines ataskaitas ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal įmonės reorganizavimo pabaigos dienos duomenis. UAB „P.“ nesivadovavo LR ĮFAĮ 16 str. l d., 2d., 10 d. reikalavimais VĮ Registrų centrui pateikta 2020 m. gruodžio 31 d. finansinė atskaitomybė įmonės sudaryta neįvertinus dividendų išmokėjimo, pelno paskirstymo, bendrovė nepateikė finansinių ataskaitų 2021 m. rugpjūčio 31 d. (bankroto dienai).

UAB „P.“ tvarkant apskaitą nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 66 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais:

6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes VMĮ pateikė GPM deklaracijas už 2020 m. 07-12 mėn. deklaravo 120 000 Eur, 2021m. balandžio mėn. deklaravo 5440 Eur akcininkui A. M. išmokėtus dividendus, šių ūkinių operacijų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą;

12 straipsnio l dalimi „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ nes, nesurašė apskaitos dokumentų (pažymų, užskaitos aktų ar kt. ) dėl 2020m. 07-12 mėn. 120 000 Eur, 2021m. 04 mėn. 5440 Eur dividendų išmokėjimo akcininkui A. M., nesurašė apskaitos dokumentų dėl atskaitingo asmens A. M. 125 440 Eur skolos padengimo bendrovei, nesurašė apskaitos dokumento dėl nepaskirstytojo pelno panaudojimo, apskaitos dokumentais nepagrindė skolos VMĮ dėl išskaičiuoto ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėto GPM nuo išmokų 18816 Eur;

16 straipsnio l dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neužregistravo: akcininko A. M. kaip bendrovės kreditoriaus reikalavimo dėl 125 440 Eur mokėtinų dividendų, bendrovės paskirstytino pelno panaudojimo, 125 440 Eur dividendų išmokėjimo A. M., atskaitingo asmens A. M. skolos bendrovei 125 440Eur padengimo, įsiskolinimo VMĮ dėl išskaičiuoto ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėto GPM 18 816 Eur.

Dėl to, kad tvarkant apskaitą nesivadovauta LR BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų negalima iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021m. rugpjūčio 31 d.

LR BAĮ 21 straipsnyje nurodyta „1 Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2 d. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės direktoriumi dirbo A. M..

Prie specialisto išvados pridėti priedai: avanso apyskaitos, UAB „P.“ iš banko atsiskaitomosios sąskaitos nuimtų grynų pinigų suvestinė, kasos knyga, kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitos-faktūros, deklaracijos ir kiti dokumentai (3 t., 1-8, 14, 15-42, 43-188, 4 t., b. l. 1-82).

Iš specialistės Z. K. paaiškinimų protokolo (ikiteisminio tyrimo metu) matyti, kad pateikti paaiškinimai į pateiktus klausimus:

Specialisto išvados į 2 klausimą nurodyta, kad UAB „P.“ 2019 m. birželio 7 d. E. Š. vardu surašė kasos išlaidų orderį Nr. KIO-000040, kuriuo įformino 9 000 Eur išmokėjimą E. Š., nurodytas pagrindas – avansas atskaitingam asmeniui, 2019 m. birželio 21 d. E. Š. vardu surašė kasos išlaidų orderį Nr. KIO-000041, kuriuo įformino 11000 Eur išmokėjimą E. Š., nurodytas pagrindas – avansas atskaitingam asmeniui. A. M. įtariamojo apklausos metu parodė, kad pagal 2019 m. birželio 7 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO-000040 ir 2019 m. birželio 21 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO-000041 E. Š. realiai pinigai išmokėti nebuvo, tik buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, jie buvo išrašyti vienu metu, tik skirtingomis datomis dėl neįvykusių ūkinių operacijų.

Klausimas: 1. Jei ūkinės operacijos dėl kurių 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. data buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai 2019 m. birželio 7 d. Nr. KIO-000040 ir 2019 m. birželio 21 d. Nr. KIO-000041 bei pateikti buhalterijai neįvyko, koks dėl to padarytas pažeidimas ir kas atsakingas už pažeistų teisės aktų nuostatų vykdymą bei vykdymo užtikrinimą?

Atsakymas. Jei ūkinės operacijos dėl kurių 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. data buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai (toliau -KIO) 2019 m. birželio 7 d. Nr. KIO-000040 ir 2019 m. birželio 21 d. Nr. KIO-000041 iš viso 20 000 Eur sumai bei pateikti buhalterijai neįvyko, tuomet UAB "P." tvarkant buhalterinę apskaitą nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais:

- 6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes neįvykusioms ūkinėms operacijoms išrašyti kasos išlaidų orderiai 2019 m. birželio 7 d. Nr. KIO-000040 ir 2019 m. birželio 21 d. Nr. KIO-000041 įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą;

-12 straipsnio 1 dalimi „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, nes neįvykusioms ūkinėms operacijoms surašė apskaitos dokumentus – KIO Nr. KIO-000040 ir KIO-000041 dėl 20000 Eur išmokėjimo.

-16 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose - UAB „P.“ 2019 m. kasos knygoje, buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ ir apskaitos registre Nr. 2080 „Sumokėtas avansas tiekėjams“ užregistruotos neįvykusios ūkinės operacijos - 20 000 Eur (9 000+11 000) grynų pinigų išmokėjimas E. Š. .

Dėl to, kad tvarkant apskaitą nesivadovauta LR BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų negalima iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

LR BAĮ 21 straipsnyje nurodyta „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės „P.“ direktoriumi dirbo A. M..

Klausimas: 2. Ar A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kasos išlaidų orderiai Nr. KIO-000040 ir Nr. KIO-000041 buvo išrašyti dėl neįvykusių ūkinių operacijų keičia Specialisto išvadą Nr. IBPS-V-3128006-22?

Atsakymas. UAB „P.“ tvarkant apskaitą nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais:

- 6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes VMĮ pateikė GPM deklaracijas už 2020 m. 07-12 mėn. deklaravo 120 000 Eur, 2021m. 4 mėn. deklaravo 5440 Eur akcininkui A. M. išmokėtus dividendus, šių ūkinių operacijų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą; nes neįvykusioms ūkinėms operacijoms išrašytus kasos išlaidų orderius 2019 m. birželio 7 d. Nr. KIO-000040 ir 2019 m. birželio 21 d. Nr. KIO-000041 įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą;

-12 straipsnio 1 dalimi „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes, nesurašė apskaitos dokumentų (pažymų, užskaitos aktų ar kt. ) dėl 2020 m. 07-12 mėn. 120 000 Eur, 2021 m. 4 mėn. 5440 Eur dividendų išmokėjimo akcininkui A. M., nesurašė apskaitos dokumentų dėl atskaitingo asmens A. M. 125 440 Eur skolos padengimo bendrovei, nesurašė apskaitos dokumento dėl nepaskirstytojo pelno panaudojimo, apskaitos dokumentais nepagrindė skolos VMĮ dėl išskaičiuoto ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėto GPM nuo išmokų 18816 Eur.; nes, neįvykusioms ūkinėms operacijoms surašė apskaitos dokumentus – KIO Nr. KIO-000040 ir KIO-000041 dėl 20000 Eur išmokėjimo.

-16 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neužregistravo: akcininko A. M. kaip bendrovės kreditoriaus reikalavimo dėl 125 440 Eur mokėtinų dividendų, bendrovės paskirstytino pelno panaudojimo, 125 440 Eur dividendų išmokėjimo A. M., atskaitingo asmens A. M. skolos bendrovei 125 440 Eur padengimo, įsiskolinimo VMĮ dėl išskaičiuoto ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėto GPM 18 816 Eur; nes UAB „P.“ 2019 m. kasos knygoje, buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ ir apskaitos registre Nr. 2080 „Sumokėtas avansas tiekėjams“ užregistruotos neįvykusios ūkinės operacijos - 20 000 Eur (9 000+11 000) grynų pinigų išmokėjimas E. Š..

Dėl to, kad tvarkant apskaitą nesivadovauta LR BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d..

LR BAĮ 21 straipsnyje nurodyta „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2 d. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės direktoriumi dirbo A. M. (4 t., b. l. 84-86).

Specialistė Z. K. Kauno apylinkės teisme posėdžio metu paaiškino, kad pateiktą išvadą ir pateiktus rašytinius paaiškinimus tvirtina. Tyrimui buvo pateikti dokumentai, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, gauti iš tvarkančios apskaitą įmonės. Tarp pateiktų dokumentų buvo pateiktos finansinės atskaitomybės ir įmonės vesti dokumentai, didžiosios sąskaitų apyvartos, knygos registrai. Iš šių dokumentų išanalizavus nurodytus duomenis buvo atsakyta į specialisto išvadoje 3 klausimą. Pagal pateiktus dokumentus bendrovės nemokumas nustatomas remiantis bankroto įstatymo ir tomis nuostatomis, kad bendrovė buvo pripažinta teismo nutartimi nemoki. Įsiskolinimo susidarymo dieną, nutartyje pažymėta, kad su institucijomis įmonė neatsiskaitė iki nutarties priėmimo ir įsiskolinimas susidarė tiriamuoju laikotarpiu. 5 lentelėje fiksuoti įsiskolinimai tam tikrai datai, ji sudaryta remiantis įmonės balansu, minėtais registrai. Pagal lentelę mato, kad mokesčiai buvo. Lentelė sudaryta iš finansinių apyskaitų, iš kurių matyti, kad judėjimas tarp kreditorių kaip ir vyko, bet gale finansiniu laikotarpiu yra neatsiskaityta su kreditoriais. Teismas nustatė aplinkybę, kuria ji vadovavosi. Vertinant 6 lentelę yra į balansą įrašytas turtas, kurio pagrindinę dalį sudaro atskaitingam asmeniui išmokėtas avansas, kur nurodytas turto 4 lentelėje ir matosi, kad pagrindinę dalį sudaro kur yra skolų ir 62 proc. sudaro atskaitingo asmens skola bendrovei, tai yra svari aplinkybė nustatant nemokumą, nes turtas nepateko į įmonę, jis buvo užskaitytas kaip dividendai, pažeidžiant mokėjiškumą, neįforminant dokumentais ir neapskaitant. Vertina, nes tai yra turtas įeinantis į turto eilutę. Pateiktas priedas, kuriame matyti, kad į sąskaitas gautos lėšos buvo išgryninamos ir atiduodamos atskaitingam asmeniui, vidinės lėšas yra iššaldytos, nebuvo naudojamos lėšos įmonės reikmėms. Finansiniai rodikliai vertinami tam tikro laikotarpio pabaigoje, jų visumą rodiklių, kad vertinant turtą, įsiskolinimas atskaitingo asmens sudaro 2019 metais ir tyrimui nebuvo pateiktas bankroto dienai finansinė atskaitomybė, todėl jos negalėjo vertinti, vertino tik tam laikotarpiui. Skaičiai rodo kaip parašyta, kad yra tokie įsipareigojimai viršijantys pusę turto, bet imant dėmesį, kad visas turtas, didžiausia jo dalis yra vadovo išmokėtos piniginės sumos. Turtas yra jam išmokėtos piniginės lėšos, kurios buvo vertinamos kaip turtas, nes jos įeina į turto pusę. Yra apskaitos duomenys, kurie įrašyti į lentelę ir jie neišminusuoti. Apačioje įrašyta žodžiu, kad tai yra turtas, kuris viršija įsipareigojimus, matosi pagal skaičius, 6 lentelės duomenys tikslinami, nes yra žodžiu įrašyta teisingai pastraipoje, o paskutinėje lentelės 6 eilutės įrašyta neteisingai. Visu laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio bendrovės turtas viršijo įsipareigojimus. Teismas nustatė įmonės nemokumą, yra kiti nustatyti atvejai, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų, tai buvo padaryta, kad įmonė nemoki, nes neatsiskaito su kreditoriumi. Vertinant tai, kad turtas yra išmokėtos lėšos, kurios nepanaudotos įmonės reikmėms vadinasi įsipareigojimai viršijo ženkliai tą turtą. Ji rėmėsi finansinės atskaitomybės pateiktoje pažymoje nebuvo, kad turtas sumažintas ir dividendai išmokėti, tuo tarpu įmonė mokesčių inspekcijai teikė deklaraciją, kur nurodė išmokėtus dividendus minėtam asmeniui. Įvertinus tas deklaracijas jos deklaravo, kad tai yra išmokėta suma. Mokesčių administratorius nesigilina į teisėtumą, tik patikrinęs atskaitingo asmens avansą nustatė, kad įmonė išmokėjo, ir kad finansinės atskaitomybės ir apykaitoje išmokėtos piniginės lėšos, jos įstatymo nustatyta tvarka negražintos. Pagal gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas už tam tikrą laikotarpį laiko, kad yra išmokėta, nors nėra tam tikrų dokumentų, bet iš deklaracijų. Užskaitos dokumentai nebuvo pateikti. Atlikta užskaita VMI pateiktų mėnesinių mokesčių deklaracijų patiekimo data. Atskaitingas asmuo gavęs įmonės lėšas kaip atskaitingas asmuo tam tikru periodiškumu turi atsiskaityti, o neatsikaitymą - sumą turi grąžinti įmonei ir jos galėjo būti panaudotos, atsiskaityti su kreditoriais, tai įvertinus išmokėjimas nesilaikant mėgėjiškumo tvarkos dėl to kreditoriai to negavo. Jie nevertina mokesčių administratoriaus veiksmų tik remiamės pateiktomis jų deklaracijų duomenimis. Ji vertina tik dokumentus, o ne kitų institucijų veiksmų ir paskaičiavimo pagrįstumą. Turtą sudarė tik debitoriniai išmokėjimai ir pateis atskaitingo asmenis išmokėta suma. 6 lentelėje, paskutiniame stulpelyje yra įrašyta, kad įsipareigoja kadangi yra asmenų nemokumas, tai visas turtas yra su visais įsipareigojimais.

Specialistė Z. K. posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 23 d. surašė specialisto išvadą. Savo specialisto išvadą tvirtina. Ji surašyta remiantis jai pateiktais dokumentais, kurie išvardinti skiltyje – Tirti pateikta, t. y. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija ir visi jai pateikti dokumentai. Naujų dokumentų, kurių pagrindu kažkas keistųsi, ji neturi, dėl to pagal pateiktus dokumentus išvadą tvirtina. Kai yra tokie duomenys, kad buvo išmokėti dividendai, nesilaikant tam tikrų buhalterinės apskaitos reikalavimų, juos įforminant buhalteriškai, ir kai yra kasos išlaidų orderiai, tai yra trukdis nustatyti iš dalies šitos įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Pagal pateiktus dokumentus, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo, ūkinės operacijos, dividendų išmokėjimas, tas, kas buvo deklaruota atitinkamose deklaracijose, sumažinant atskaitingo asmens skolą bendrovei. Tos ūkinės operacijos pateiktose finansinėse atskaitomybėse ir buhalterinės apskaitos dokumentuose, t. y. finansinė atskaitomybė už 2019 ir 2020 metus buvo pateikta 2021 m. gegužės mėnesį, tos ūkinės operacijos yra neatvaizduotos, neįrašytos ir tose finansinėse ataskaitose yra nurodyta atskaitingo asmens skola ir nepaskirstytas pelnas. Tai dėl to, kad tos ūkinės operacijos neatvaizduotos įmonės finansinėje atskaitomybėje ir buhalterinės apskaitos dokumentuose, negalima nustatyti turto, nes atskaitingo asmens įsiskolinimas bendrovei yra apskaitomas turto pusėje ir įsipareigojimų, nes jeigu būtų išmokėti dividendai, tai turėtų būti paskirstytas pelnas, kas eitų įsipareigojimų pusėje, dėl to negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kad yra kasos išlaidų orderis 20000 Eur, tai nėra pirminio apskaitos dokumento, tačiau jis įtrauktas į buhalterinę apskaitą, yra pateikti duomenys, t. y. VMI apie gyventojams išmokėtas pajamas A klasės, kurios nesusietos su darbo užmokesčiu, ir ta skola yra parodyta, kaip išmokėta asmeniui pinigų suma. Ikiteisminio tyrimo duomenimis pinigų gavėjas neigė tą pinigų gavimą ir nėra, kad jo skola stovi įmonėje. Jis pabrėžia, kad tai yra išmokėtas darbo užmokestis. Darbo užmokesčio išmokėjimo patvirtinimui dokumentų nėra, tai irgi trukdo nustatyti tą įmonės turtą, nes pinigai yra įmonės turtas. Kad bylos nagrinėjimo metu asmuo patvirtino, kad jis gavo 20 000 Eur, tik gavo ne tą dieną, ar tai koreguoja jos išvadas, tai nėra pinigų panaudojimo dokumento. Jeigu yra išdavimas ir yra teigiama, kad jie buvo išmokėti kaip darbo užmokestis asmenims, nėra dokumentų, įrodančių kokiems asmenims, kada, kokiomis sumomis tie darbo užmokesčiai buvo išmokėti, tai negalima nustatyti iš dalies, nes kiekviena ūkinė operacija yra fiksuojama apskaitos dokumentu ir šiuo atveju asmens, gavusio darbo užmokestį, tai būtų pirmiausiai priskaičiuotas darbo užmokestis, išlaikyti mokesčiai, išmokėta suma, kuri turėtų būti patvirtinta parašu, kad asmuo gavo tą sumą. Jeigu nagrinėjamu atveju tai buvo ne darbo užmokestis, o mokestis subrangovams už paslaugas, tai jokio skirtumo. Kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta dokumentais. Pinigų išmokėjimas šiuo atveju subrangovui, tai turėtų suteikti įmonei pinigų gavimo kvitą, turėtų būti pinigų apmokėjimą įforminantis dokumentas, kuris įrodytų, kad tokia ūkinė operacija įvyko, ir pinigus gauna subrangovai už kažkokį atliktą darbą, suteiktas paslaugas, gautas prekes, tai tada turėtų būti dokumentas, už kokias paslaugas, kokius darbus, apskaitytas įmonės apskaitoje ir jeigu apmokėjimas įformintas dokumentais, jis patvirtina tą ūkinę operaciją, kad atlikti darbai ir pinigai už tą operaciją sumokėti. Jeigu pinigai yra panaudoti ir nėra dokumentų, tai yra nuostolis bendrovei. Dėl to negalima iš dalies nustatyti struktūros. Finansinės ataskaitos sudaromos buhalterinės apskaitos registrų pagrindu. Tyrimui buvo pateiktos didžiosios knygos, kurių pagrindu buvo sudarytos, ir tuose apskaitos registruose, didžiojoje knygoje ūkinės operacijos yra neįvertintos, neapskaitytos. Tos ūkinės operacijos suvestos į balansus, į finansines atskaitomybes, ne tik, kad finansinėse atskaitomybėse nėra tų įrašų, bet nėra ir buhalterinės apskaitos registruose, didžiosiose knygose ir kituose apskaitos registruose.

Dividendai buvo išmokėti per du kartus: 2020 m. išmokėta 120000 Eur, o 2021 m. išmokėta 5440 Eur. Pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, kurios turi būti teikiamos už praeitą mėnesį, jos už 2019 m. ir 2020 m. buvo pateiktos 2021 m. tai buvo pateikta patikrinimo metu, tai įrašais buvo, kad iš direktoriaus ir akcininko, kaip atskaitingo asmens, skolos yra jam išmokėti dividendai, reiškia, sumažina jo skolą bendrovei šita suma ir parodo, kad jam yra išmokėti dividendai.

197 310,66 Eur yra atskaitingo asmens avansinėje apyskaitoje 2020 m. liepos mėnesio fiksuota skola, reiškia, jis iš viso: iš banko, iš kasos sumokėjo tarkim parduotuvėse 197000 Eur, pateikė dokumentų už 80 000 Eur ir gavosi, kad jis skolingas įmonei už jam išmokėtus iš banko, iš kasos pinigus, jo skola būtų 131 000 Eur. Į 131 000 Eur dividendai neįeina, čia yra ta suma, kurią direktorius ir akcininkas būtų skolingas įmonei. Tada yra sakoma, kad įmonė savo pelną panaudoja dividendams išmokėti ir šita suma yra panaikinama ta skola direktoriaus bendrovei ir įforminama, kaip jo gauti dividendai. 131667,93 Eur yra direktoriaus negrąžinta gauta suma, jam išmokėta per banką ar per kasą ir dokumentais nepateisinta jo skola bendrovei, jis skolingas. Dividendai, tai kaip sau pasiima pelną. Yra keli dividendų išmokėjimo būdai, yra akcininkų sprendimas, kada yra tenkinamos tam tikros sąlygos, kada įmonė atsiskaito su kreditoriais, kada išmokėjus dividendus netampa nemoki ir dar kitos Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos nuostatos, tada yra galimas dividendų išmokėjimas. Dividendai gali būti išmokami grynais pinigais, gali būti išmokėjimo būdas pasirinktas. Šiuo atveju buvo pasirinktas kaip užskaitos, kad direktorius tampa jau neskolingas ir jam šitokiu būdu yra išmokami dividendai.

Pagal tą laikotarpį, kur surašė specialisto išvadą, tai pagal finansinius rodiklius tarytum tas turtas labai neženkliai viršija įsipareigojimus, bet yra dar kiti kriterijai, ne tik balansiniai rodikliai, bet ir tos faktinės aplinkybės surinktos ir teismas, priimdamas nutartį dėl įmonės bankroto paskelbimo, rėmėsi tais duomenimis, surinktais kreditorių pateiktais reikalavimais, surinktais dokumentais apie tai, kad įmonė nepajėgi buvo išmokėti dividendus, negalėjo išmokėti, nes ji turėjo skolų kreditoriams ir pagal Akcinių bendrovių įstatymą neleidžiama tada tokios ūkinės operacijos, yra tokios nuostatos, kad jeigu yra skola kreditoriams, pirmiausiai atsiskaito su jais ir kas jau lieka, tai tada gali naudoti dividendų išmokėjimui. Tuo metu, kai vadovas buvo skolingas įmonei, ar kažkokie papildomi įsipareigojimai pačiai įmonei dėl to ką jis buvo skolingas prieš mokesčių inspekciją.

Teismo posėdžio metu pagarsinus vykdomąjį raštą (6 t., b. l. 87), specialistė paaiškino, kad mano, jog šis vykdomasis raštas susijęs su specialisto išvada. „S.S.“ teismo yra pripažinta kreditoriumi ir kreditorius kreipėsi į antstolių kontorą, kad ta skola būtų išieškota ir jeigu nėra galimybės išieškoti iš juridinio asmens, tai turbūt yra nukreiptas išieškojimas iš direktoriaus, akcininko lėšų. Jis tik tiek susietas, kad jis yra apskaitytas kaip įmonės kreditorius, o toliau išieškojimo, tą padengimo tvarką jau sprendžia antstoliai. Tai neturėtų įtakos specialisto išvadai.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 183 straipsnio 3 dalies

atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą <...>. Turtas yra laikomas turintis labai didelę vertę, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio, tai yra 45 000 Eur sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020).

Šioje byloje kaltinamasis A. M., dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, kaltę pripažino iš dalies, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, neneigė disponavimo įmonės pinigais fakto, tačiau teigė, kad neturėjo tikslo jų pasisavinti, visus paimtus pinigus panaudojo įmonės veikloje, bet neturi visų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Teismas kaltinamojo A. M. parodymus, kad paimtus iš įmonės pinigus jis panaudojo tik įmonės reikmėms vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją byloje, siekiant išvengti ne tik baudžiamosios atsakomybės, bet ir padarytos įmonei turtinės žalos atlyginimo. Jo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina byloje surinktų, tiesiogiai teisme ištirtų žemiau aptariamų įrodymų visuma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2004 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo) UAB „P.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo A. M. (1 t., b. l. 138-145). Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1307-896/2021 (įsiteisėjusioje 2021 m. spalio 8 d. (1 t., b. l. 128-134)), pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno valdybos skyriaus pareiškimą UAB „P.“ iškėlus bankroto byla ir įmonės nemokumo administratore paskyrus UAB „S.“, kaltinamasis A. M. UAB „P.“ ėjo direktoriaus pareigas. Bendrovės faktiškai vykdyta veikla – kiti statybos baigiamieji darbai, valdymo veikla, didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis (1 t., b. l. 78).

A. M. apklausiamas teisme patvirtino, kad nepaisant to, jog tuo laikotarpiu, kai buvo vykdomas objekto, esančio (duomenys neskelbtini) užsakymas, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinės įmonės UAB „A.“ buhalterė J. B., tačiau tik jis įmonėje visą darbo joje laikotarpį turėjo teisę laisvai disponuoti tiek įmonės grynaisiais pinigais, tiek ir esančiais banko sąskaitoje, turėjo įmonės vardu dvi išduotas „SEB“ banko mokėjimo korteles, arba tik su jo leidimu, ir jam žinant buvo galima atsiskaityti su viena iš išduotų įmonės vardu kortele įsigyjant su įmonės veikla susijusias prekes. Apklausta teisme liudytoja J. B., tvarkiusi UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, taip pat patvirtino, kad dėl įmonės grynųjų pinigų paėmimo, panaudojimo, jai direktoriaus A. M. buvo teikiami tai pagrindžiantys dokumentai, tačiau nebuvo pateikiami visą paimtų pinigų sumą panaudojimo dokumentai, todėl vis didėjo įsiskolinimas, visi pinigai, kurie nuimami nuo banko sąskaitos, visada keliauja ant atskaitingo asmens ( atskaitingas asmuo buvo įmonės direktorius A. M.), apie tai pranešdavo direktoriui A. M., nes jis turėjo prieigą prie įmonės banko sąskaitos, tuo tarpu jai buvo suteikti įgaliojimai tvarkyti buhalteriją, apie kurios tvarkymą buvo visada informuojama ir derinama su įmonės direktoriumi A. M., niekada nedarė jokių veiksmų nesuderinusi su įmonės direktoriumi, ji grynųjų pinigų nematė. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta R. S., jog ji UAB „P.“ dirbo administratore-apskaitininke, buvo atskaitinga tik direktoriui ir ji nesuvesdavo sąskaitos į sistemą prieš tai neatsiklaususi direktoriaus A. M., bei sąskaitas visada atnešdavo direktorius, ji pati neatlikinėdavo mokėjimo operacijų, nemokėdavo algų įmonės darbuotojams. Taip pat ir liudytoju apklaustas E. Š., parodė, kad jam grynų pinigų visada duodavo UAB „P.“ direktorius prieš tai pasirašius ar tai raštelį, ar vekselį, kur užrašoma jam duodama pinigų suma, o tą pinigų sumą panaudojus, kur jam nurodo direktorius, t. y. darbininkams atlyginimus sumokėti, kažkokioms prekėms nupirkti, ir pristačius lapą su darbininkių patvirtinimais, kad atlyginimas išmokėtas, direktorius tą raštelį ar vekselį sunaikindavo prie jo. Be to, liudytojas E. Š. parodė, kad įmonė turėjo banko kortelę, kurią pastoviai turėjo direktorius, būdavo, kad direktorius duodavo įmonės banko kortelę, tačiau jis nuo tos banko kortelės iš bankomatų neimdavo pinigų, o tik atsiskaitydavo, kas yra susiję su įmonės veikla ir kortelę grąžindavo direktoriui. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „P.“ piniginės lėšos, nusikalstamos veikos darymo metu buvo perduotos kaltinamojo A. M. žiniai, jis šioje įmonėje vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas, turėjo laisvą prieigą prie įmonės piniginių lėšų ir galėjo jomis laisvai disponuoti. Taip pat ir liudytoju apklaustas K. Š. (VMI darbuotojas), kuris atliko operatyvų patikrinimą UAB „P.“, kurio metu buvo nustatyta, jog bendrovės vadovui A. M., kaip atskaitingam asmeniui, kas mėnesį išduodama iš bendrovės kasos papildoma pinigų suma, nors prieš tai pas jį vis likdavo nepanaudotas grynųjų pinigų likutis. Taip A. M., kaip pas atskaitingą asmenį buvo susidariusi didelė pinigų suma, virš 120 000 Eur.

Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamu laikotarpiu pasisavinus jo žinioje buvusias UAB „P.“ pinigines lėšas – iš viso 131 667,93 Eur pagrindžia, liudytojų J. B., R. S., E. Š., K. Š. parodymai, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys, 2023 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, pridėti priedai: avanso apyskaitos, UAB „P.“ iš banko atsiskaitomosios sąskaitos nuimtų grynų pinigų suvestinė, kasos knyga, kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitos-faktūros, deklaracijos ir kiti dokumentai, bei specialistės paaiškinimai. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d., pagal UAB „P.“ atskaitingo asmens A. M. avansinėse apyskaitose už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. įrašyta, kad 2019 m. sausio 31 d. A. M. išmokėto ir nepanaudoto avanso likutis 14 884,24 Eur, atskaitingas asmuo iš banko atsiskaitomosios sąskaitos bankomatuose nuėmė grynais pinigais 113 150 Eur, duomenys pagal nurašymo datą, bankomato Nr., operacijos datą, kortelės Nr., kasos knygos įrašų duomenimis, 2019 m. sausio 2 d. pagal KIO Nr. 000034 jam išmokėti 31 649 Eur, atskaitingas asmuo apmokėjo bendrovės banko kortele už prekes ir paslaugas 52 511 Eur. Per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. atskaitingas asmuo A. M. pateikė dokumentus apie avanso panaudojimą už 80 526,97 Eur, 2020 m. liepos 31 d. apskaitytas nepanaudoto avanso likutis 131 667,93 Eur. Dėl apskaityto nepanaudoto avanso likučio - 131 667,93 Eur skirto bendrovės veiklos išlaidoms, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „P.“ veikloje, bei piniginių lėšų į įmonės banko sąskaitą ar kasą negrąžino.

Nors kaltinamasis A. M. teigė, kad visus pinigus, kurių pasisavinimu jis yra kaltinamas, panaudojo įmonės veikloje, darbuotojams, mokėjo nuomą, tačiau tokie jo teiginiai nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti A. M. minimų nuomos ar paslaugų darbininkams apmokėjimo faktai. Be to, A. M. teigdamas, kad iš bendrovės gautus pinigus panaudojo įmonei reikalingoms prekėms ir atsiskaitymams, savo pozicijos nepagrindžia jokiais duomenimis, kaip konkrečiai tokia didelė pinigų suma (iš viso 131 667,93 Eur buvo panaudota. Taigi, A. M. teiginiai dėl gautų piniginių lėšų panaudojimo UAB „P.“ naudai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį UAB „P.“ turtą – 131 667,93 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalį, įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Taigi, vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019).

Pasisavinto turto (piniginių lėšų) suma – 131 667,93 Eur viršija 900 MGL dydį, todėl laikoma, kad A. M. pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą UAB „P.“ priklausantį turtą ir, be kita ko, padarė įmonei minėto dydžio labai didelę turtinę žalą (BK 190 straipsnis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)).

A. M., kaip įmonės vadovas, veikdamas uždarosios akcinės bendrovės vardu ir turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, akivaizdu, kad veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog neteisėtai savinasi UAB „P.“ turtą – įmonės pinigines lėšas ir tokiu būdu pažeidžia įmonės turtinius interesus bei daro jai žalą ir to norėjo.

Nors byloje nenustatyta, kokiais kitais tikslais, nesusijusiais su UAB „P.“ poreikių tenkinimu, buvo panaudotos kaltinamojo pasisavintos įmonės lėšos (131 667,93 Eur), tačiau vien tai neužkerta kelio A. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį. Minėta, kad nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais tokios lėšos buvo naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-430/2013, 2K-P-78-2012, 2K-197/2012, 2K-213/2012, 2K-411/2012).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Pažymėtina, kad kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikoma ne nusikalstamos veikos įvykdymo metu, bet nauja – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija, kadangi ši norma lyginant su veikos metu galiojusia BK 183 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (nustatyta papildoma švelnesnė bausmė sankcijoje) ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021 ir kt.). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019).

Nagrinėjamu atveju nors kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta apgaulingai tvarkęs UAB „P.“ finansinę apskaitą, tačiau teigė, kad staiga sugalvojus E. Š. išeiti iš darbo, o šis buvo neatsiskaitęs už jam anksčiau duotus grynus pinigus, todėl pasitarus su buhaltere buvo išrašyti du kasos išlaidų odreriai, t. y. vienas 9000 Eur, kitas 11000 Eur, kuriuos tiek jis, tiek E. Š. pasirašė, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo kaltė dėl apgaulingo UAB „P.“ apskaitos tvarkymo ir organizavimo, susijusio, jog kaltinamasis A. M. pateikė įtraukimui į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką UAB „A.“ buhalterei J. B. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų – 20000 Eur išmokėjimą E. Š. patvirtinančius netikrus dokumentus - UAB „P.“ 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO00040 ir UAB „P.“ 2019 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO000041, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog jis (A. M.) iš UAB „P.“ kasos E. Š. išmokėjo, o E. Š. gavo, atitinkamai, 2019 m. birželio 7 d. – 9 000 Eur ir 2019 m. birželio 21 d. – 11 000 Eur bei taip į buhalterinę apskaitą įtraukė šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis apie grynųjų pinigų išmokėjimo ūkines operacijas, kurios faktiškai nebuvo atliktos, yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, kurių patikimumu teismui nėra pagrindo abejoti.

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2004 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 8 d. A. M. buvo UAB „P.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Šiuo laikotarpiu bendrovės finansinę apskaitą tvarkė UAB „A.“ buhalterė J. B. (2 t., b. l. 122-124) ir kaip nurodė teisme apklausiama ši liudytoja, apskaitą tvarkė pagal vadovo A. M. jai pateiktus dokumentus, buvo prašoma, kad būtų išrašytas toks orderis, tikrai ne ji savo nuožiūra. Šių aplinkybių neginčijo ir teisme apklaustas A. M..

Tačiau kaltinamojo parodymai viso proceso metu dėl šio kaltinimo buvo nenuoseklūs, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl dokumentų klastojimo prisipažįsta ir nori patvirtinti, kad iš tikrųjų tomis dienomis, kai buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, realiai pinigai E. Š. išmokėti nebuvo. Kai E. Š. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, abu bandė skaičiuoti ar jis liko skolingas bendrovei, tikslios sumos nesuskaičiavo, tai padaryti buvo neįmanoma, nes dalį E. Š. pateiktų dokumentų dėl pinigų panaudojimo buvo kažkur pametęs. Kiek prisimena, buhalterė jam pasakė, kad trūksta jai kažkokių dokumentų dėl 20 000 Eur, tuomet su E. Š. sutarė, kad jis užpildys du kasos išlaidų orderius dėl nurodytos sumos, vėliau radęs dokumentus dėl šių pinigų panaudojimo, juos perduos buhalterei. Šie abu kasos išlaidų orderiai buvo užpildyti vieną dieną. Su E. Š. buvo sutarta, kad kadangi jis pinigų negavo, jų jam grąžinti nereikės. E. Š. bendrovei neliko skolingas pagal išrašytus 2019 metų birželio mėnesį kasos išlaidų orderius. Dar kartą patvirtino, kad kasos išlaidų išrašymo metu, pagal kasos išlaiduose pateiktą informaciją, E. Š. iš tikrųjų bendrovei skolingas neliko, kasos išlaidų orderiuose įrašyta informacija neatitinka tikrovės. Kauno apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu jau parodė, kad E. Š. šias sumas yra gavęs anksčiau, bet tik ne tada, kai pasirašė. E. Š. pinigai buvo išmokėti iki dokumentų išrašymo, jis juos turėjo būti kažkam anksčiau sumokėjęs, ir po to surašė dokumentus, kad padengti tą sumą. Apytiksliai paskaičiavo 20 000 Eur, kai su žmogumi išsiskiri, nenori bendrauti, vesti reikalų, sakė rašytis už bet kažkokią sumą. Tikriausiai E. Š. žinojo, kad yra paėmęs ir pasirašė dėl 20000 Eur, niekas jo nespaudė. Kasos išlaidos orderius buhalterei jis pateikė, kad juos įtrauktų ir paskaičiuotų. A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, jog staiga sugalvojus E. Š. išeiti iš darbo, o šis buvo neatsiskaitęs už jam anksčiau duotus grynus pinigus, todėl pasitarus su buhaltere buvo išrašyti du kasos išlaidų odreriai, t. y. vienas 9000 Eur, kitas 11000 Eur, kuriuos tiek jis, tiek E. Š. pasirašė.

Tokius nenuoseklius kaltinamojo parodymus paneigia būtent liudytojo E. Š. parodymai, jog jis pasirašė ant tų dviejų kasos išlaidų orderių, nes direktorius sakė, kad reikia buhalterijai, kad čia nieko baisaus, kad balansą reikia suvesti ir dėl to jis pasirašė tuos kasos išlaidų orderius. Kai UAB „P.“ baiginėjo darbus, jis asmeniškai nebuvo įmonei skolingas. Direktorius sakė, kad jis tikrai ne skoloje, bet sakė pasirašyti, jeigu viskas tvarkoje, tai jie panaikins. Buvo viską sumokėjęs ir direktoriui buvo atidavęs visus dokumentus. Direktorius sakė, čia tik dėl buhalterijos, kad būtų atsargoje, bet jis tikrai nieko nebuvo skolingas ir jokių pretenzijų negavo. Jis tikrai žinojo, kad jis ne skoloje ir pasirašė. Pasirašydamas tuos dokumentus nesuprato, kad tampu įmonės skolininku 20 000 Eur sumai. Per tą laiką, kiek dirbo, kasos išlaidų orderiai buvo pasirašyti, po to buvo direktoriaus naikinami.

Nutraukiant darbinius santykius su UAB „P.“ E. Š. buvo kaltinamojo A. M. pateikti pasirašyti šie kasos išlaidų orderiai: 2019 m. birželio 7 d. Kasos išlaidų orderis Nr. KIO-000040, kuriame nurodyta, kad A. M. E. Š. išdavė 9 000 Eur, pagrindas „avansas atskaitingam asmeniui“. Kasos išlaidų orderį pasirašė kaip pinigus išdavęs asmuo - A. M., kaip pinigus gavęs asmuo E. Š. (3 t., b. l. 125), ir 2019 m. birželio 21 d. Kasos išlaidų orderis Nr. KIO-000041, kuriame nurodyta, jog A. M. E. Š. išdavė 11 000 Eur, pagrindas „avansas atskaitingam asmeniui“. Kasos išlaidų orderį pasirašė kaip pinigus išdavęs asmuo - A. M., kaip pinigus gavęs asmuo E. Š. (3 t., b. l. 126).

Liudytoja apklausta J. B. parodė, kad pamena, jog buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai 9000 Eur ir 11000 Eur, bei direktorius A. M. juos prašė išrašyti. Iš specialisto išvados dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veikos (atsakant į 2-ąjį klausimą) matyti, kad dokumentiniam tyrimui pateiktoje UAB „P.“ 2019 m. kasos knygoje ( 6 priedas), buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ ir apskaitos registre Nr. 2080 „Sumokėtas avansas tiekėjams“ apskaitytas 20 000 Eur grynų pinigų išmokėjimas E. Š., nurodyta paskirtis - avansas atskaitingam asmeniui. Pagal pateiktus bendrovės „P.“ dokumentus nustatyta, kad 2020 m. liepos 31 d. E. Š. skola bendrovei "P." buvo apskaityta 20 000 Eur.

Kadangi šioje byloje aukščiau nustatyta, jog A. M. tuo metu kai dirbo E. Š. ir jie vykdė didelį užsakymą, t. y. objektą (duomenys neskelbtini), bei pirmiau įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamais A. M. pasisavino 131 667, 93 Eur, todėl visos šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad minėti įmonės finansinės apskaitos dokumentai kaltinamojo sąmoningai buvo perduoti įmonės buhalterei J. B., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, jog šis įvykis buvo įtraukiamas į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, siekiant šiais buhalteriniais dokumentais, t. y. kasos išlaidų orderiais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grynųjų pinigų išmokėjimą E. Š., ir jų gavimą, sumažinti ir pateisinti pasisavintą sumą, tokiu būdu apgaulingai tvarkė ir organizavo įmonės apskaitą.

Šiais veiksmais A. M. pažeidė: LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, nuostatas kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykis, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu"; 12 straipsnio 1 dalies, nuostatas, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalies, nuostatas, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Kaip matyti iš specialistės išvados, dėl minėtų A. M. neteisėtų veiksmų ir paminėto teisės akto, reglamentuojančio buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimų kilo neigiamos pasekmės, nes dėl išvardintų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Kaltinamasis A. M. veikė tiesiogine tyčia, jis, būdamas UAB „P.“ vadovu, žinodamas savo pareigą tinkamai tvarkyti įmonės finansinę apskaitą, sąmoningai ją tvarkė apgaulingai, tai yra pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių finansinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pateikdamas į buhalterinę apskaitą įtraukti du kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grynųjų pinigų išmokėjimo ūkines operacijas, kurios faktiškai nebuvo atliktos), jis suvokė ir numatė, jog dėl jo neteisėto elgesio gali kilti padariniai, tai yra nebus galima iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos ir jos turto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), aptartoje kaltinimo dalyje yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Pažymėtina, kad kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikoma ne nusikalstamos veikos įvykdymo metu, bet nauja – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, kadangi ši norma lyginant su veikos metu galiojusia BK 222 straipsnio 2 dalimi (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. X-692 redakcija) švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (nustatyta papildoma švelnesnė bausmė sankcijoje) ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Kaltinamasis A. M. taip pat yra kaltinamas, kad 2019 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pagamino netikrus dokumentus - UAB „P.“ 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO00040 ir UAB „P.“ 2019 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO000041 (toliau – Dokumentai) šiomis aplinkybėmis: dokumentuose surašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis (A. M.) iš UAB „P.“ kasos E. Š. išmokėjo, o E. Š. gavo, atitinkamai, 2019 m. birželio 7 d. - 9000 Eur ir 2019 m. birželio 21 d. - 11000 Eur, kuomet faktiškai Dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis pinigų A. M. neišmokėjo, o E. Š. negavo; pasirūpino, kad Dokumentuose kaip pinigų gavėjas pasirašytų E. Š., kuomet šiam pasirašius, Dokumentus patvirtino savo, kaip UAB „P.“ atskaitingo asmens, parašu.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šis nusikaltimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-104-1073/2020).

Kaltinamasis A. M. nurodė, kad du kasos išlaidos orderius, kuriuos davė pasirašyti E. Š. ir pasirašė pats, jam išrašė, jo, kaip UAB „P.“ direktoriaus nurodymu, jo bendrovėje dirbusi buhalterė J. B., bei jis kaip direktorius turi teisę pasirašyti šiuos orderius ir šie kasos išlaidų orderiai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta J. B.. Atsižvelgiant į tai, teismas tikslina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad pagamino netikrus dokumentus, nurodant, jog A. M. kaltinime nurodytose dvejose kasos išlaidų orderiuose už bendrą 20000 Eur sumą E. Š., nurodė žinomai netikrus duomenis apie realioje tikrovėje neįvykusius grynųjų pinigų išmokėjimą A. M. E. Š., ir taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus, bei vėliau šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė įtraukimui į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką UAB „A.“ buhalterei J. B., kuri įtraukė į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą.

Apgaulingo apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Apskaitos registrais laikomos didžiosios knygos, žurnalai-orderiai, analitinės apskaitos knygelės ir pan.

Buhalterinės apskaitos įstatyme, yra įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Taigi, buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimas yra vienas iš apgaulingo apskaitos tvarkymo būdų ir gali būti kvalifikuojamas pagal BK 222 straipsnį. Apskaitos dokumentų klastojimas gali pasireikšti arba viso netikro apskaitos dokumento ar apskaitos registro pagaminimu, arba galiojančio apskaitos dokumento ar apskaitos registro atskirų rekvizitų falsifikavimu. Todėl tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartis), veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, konstatuotina, kad šiuo atveju A. M. veiksmų vertinimas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl jo nusikalstami veiksmai??? apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir suklastojant buhalterinės apskaitos dokumentus

kvalifikuotini taikant tik BK 222 straipsnį.

Dėl BK 209 straipsnio

Šioje byloje prokurorui pakeitus kaltinimą, A. M. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), jog jis nuo 2004 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 8 d., kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis UAB „P.“ iškelti bankroto bylą, būdamas UAB „P.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, privalėdamas veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, būdamas atsakingas už UAB „P.“ veiklos organizavimą bei jos tikslų, tuo pačiu nustatytų 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvirtintų UAB „P.“ įstatų 5 punkte – siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei išteklius, įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d. sąmoningai blogai valdydamas įmonę, padarė ją nemokia tuo, kad nurodytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d. pasisavindamas UAB „P.“ pinigus - 131 667,93 Eur, pablogino UAB „P.“ finansinę ir turtinę padėtį, kurioje nepaliko galimybės padengti 103 519,92 Eur įsiskolinimą kreditoriams, kuomet taip nulėmė UAB „P.“ bankrotą ir dėl to UAB „P.“ kreditoriams padarė didelės turtinės žalos.

Pagal BK 209 straipsnį, tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Pagal BK 209 straipsnį, žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-64-1073/2022).

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme nurodė, kad įmonės bankrotą nulėmė ne jo tyčiniai veiksmai, jis stengėsi nenutraukti įmonės veiklos, turėjo subūręs kolektyvą, bet 2018 m. gavo didelio objekto (duomenys neskelbtini), užsakymą ir metų bėgyje prisidarė bėdų, skolų. Objektas buvo gyvenamasis namas. Darbų apimtys buvo didelės, t. y. apdailos darbai 3000 kvadratų, laiptinės, aikštelė vidinė lauko. Sutarties suma buvo gal iki 300000-400000 Eur. Pagal pirmą sutartį turėjo per kelis mėnesius padaryti, nes buvo gavę tik dalį pinigų. Jie lapkričio 1 d. pradėjo, o gruodį seni rangovai turėjo pabaigti, bet buvo užtempimas, užsitempė ta visa statyba metams. Gavus didelio objekto užsakymą, jie nebuvo pasiruošę pradėti tokius darbus, darbų eigoje prasidėjo pandemija, kitų klientų, užsakovų neatsiskaitymai buvo užtempti ir susiklosčius visoms toms aplinkybėms rado žmones, kiek galėjo, dar stengėsi kažką ištaisyti, bet nesugebėjo. Tai, kad UAB „P.“ vykdė objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje, užsakymą patvirtino ir liudytojas E. Š.. Be to, iš 2022 m. balandžio 22 d. nemokumo administratoriaus UAB „S.“ rašto matyti, kad pirminiais duomenimis ir vadovaujantis kreditorių pateiktais finansiniais reikalavimais, gali teigti, jog įmonės atsiskaitymai sutriko 2020 m. pradžioje. Nebemokėjo atlyginimų darbuotojams ir nevykdė įsipareigojimų VSDFV, VMI prie LRFM, bei kitiems paslaugų ir medžiagų tiekėjams (2 t., b. l. 138). Iš 2022 m. birželio 15 d. nemokumo administratoriaus UAB „S.“ rašto matyti, kad UAB „P.“ direktorius A. M. nemokumo administratorei dokumentus perdavė tik 20222 m. kovo 22 d. Patikrinus įmonės sandorius nebuvo nustatyta priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, ar juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoto (2 t., b. l. 150). Liudytoja apklausta J. B. taip pat patvirtino, kad kai ji, lyg nuo 2017 m. pradėjo dirbti buhaltere UAB „P.“, iš pradžių įmonė buvo pelninga, viskas sekėsi neblogai, bet po to įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti ir 2020 m. viduryje su UAB „A.“, kurios buhalterė buvo, buvo nutraukta sutartis, nes jų paslaugos buvo per brangios. Tokios liudytojos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonėje finansiniai sunkumai prasidėjo tuo metu, kai buvo pradėtas vykdyti užsakymas (duomenys neskelbtini). Taip pat, ir iš 2022 m. vasario 24 d. Kauno apygardos teismo nutarties, matyti, kad kreditorių finansiniai reikalavimai taip pat yra susiję su tuo laikotarpiu, kai buvo vykdomas didelis užsakymas (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Be to, panašiu laikotarpiu taip pat Lietuvoje buvo prasidėjusi Covid pandemija, kuri taip pat įtakos turėjo verslo plėtrai, t. y. dėl užsakymų ir jų atsiskaitymų.

Įvertinęs bylos duomenis, susijusius su UAB „P.“ bankroto priežastimis, teismas sprendžia, jog byloje nepakanka duomenų neginčijamai išvadai, kad A. M. tyčia, sąmoningai blogai valdydamas UAB „P.“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams. Jo veiksmuose, teismo vertinimu yra ne tyčinei, bet neatsargiai kaltės formai – nusikalstamam pasitikėjimui būdingi požymiai, kuomet asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti, tuo tarpu įrodinėjant kaltės klausimą dėl BK 209 straipsnyje įvykdyto nusikaltimo turi būti nustatyta tiesioginė arba netiesioginė tyčia.

Tokio siekio, teismo vertinimu, nepatvirtina netgi nustatyti įmonės turto pasisavinimo atvejai. Vien minėto turto pasisavinimo faktai savaime neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis be kitų tikslų, kurių siekta pasisavinant turtą, siekė ir UAB „P.“ bankroto bei žalos kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius asmens kaltę dėl įmonės turto pasisavinimo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma tik tada, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2014, 2K-261-648/2017). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad A. M. tyčia pasisavino 131 667, 93 Eur vertės UAB „P.“ turtą, t. y. padarė BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Visgi, teismo vertinimu, šie jo veiksmai buvo ne vieninteliai ir esminiai iš veiksnių, kurie nulėmė UAB „P.“ bankrotą ir didelę žalą kreditoriams.

Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamasis A. M., nors ir pervertindamas savo patirtį, įmonės finansinius pajėgumus, galimą įmonei gauti pelną įvykdžius užsakymą (duomenys neskelbtini), net ir šiam projektui tapus įmonei nuostolingu, jį baigė, bei toliau bandė vystyti įmonės veiklą ir vykdyti įsipareigojimus darbuotojams, tiekėjams (buvo patvirtintas UAB „S.S.“ ir atsakovų A. M., UAB „P.“ taikos sutartis (5 t., b. l. 87)). Minėtų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo tvirtoms ir kategoriškoms išvadoms, kad A. M. valdydamas įmonę nuostolingai veikė tyčia, o ne veikdamas neatsargiai.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad A. M. reikštas kaltinimas, jog jis savo tyčiniais veiksmais nulėmė UAB „P.“ bankrotą ir žalą šios įmonės kreditoriams, yra neįrodytas, t. y. neįrodytas tyčinis sąmoningai blogas įmonės valdymas bei priežastinis ryšys tarp A. M. tyčinių veiksmų ir dėl to kilusių neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog A. M. nepadarė veikos, turinčios BK 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl A. M. dėl šio nusikaltimo padarymo išteisintinas.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamasis A. M. pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas apysunkių (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį), o vienas jų – sunkių nusikaltimų kategorijai (pagal BK 183 straipsnio 3 dalį) (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Nusikaltimais kėsintasi į svetimą nuosavybę ir valstybės finansų sistemą. Nusikaltimai įvykdyti tyčine kaltės forma ir yra baigti.

Vertinant kaltinamojo A. M. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad jis yra viena kartą teistas (5 t., b. l. 17–21), teistumas neišnykęs, bauda nesumokėta (5 t., b. l. 28), yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, daugumą jo įvykdytų administracinių nusižengimų, yra susiję su UAB „P.“ (5 t., b. l. 29-47). Šios aplinkybės rodo, kad visgi A. M. yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu dirba MB „P.“ direktoriumi bei vykdo individualią veiklą. (duomenys neskelbtini) parapijos klebono charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 154). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės. (duomenys neskelbtini) vienuolyno dėl atliktų remonto darbų charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 154, 155). Vedęs. UAB „P.“ sertifikatas, jog įmonė sertifikuojama kaip A klasės lyderė savo veiklos sektoriuje Baltijos regione; įmonė turi aukštą kredito reitingą ir padeda kurti geresnę Lietuvos ekonomikos ateitį (5 t., b. l. 145, 146, 153). Duomenų, jog A. M. būtų įskaitoje ar gydęsis dėl psichikos sutrikimų ir/ar priklausomybės ligų, byloje nėra (5 t., b. l. 50, 53).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir/ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje už kaltinamojo A. M. padarytą nusikaltimą yra numatytos dvi bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos keturios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat ir tai, jog kaltinamasis A. M. veikų padarymo metu buvo neteistas, tik 2022 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta bauda (bauda nesumokėta), dirba ir gauna nuolatines pajamas, jokių duomenų apie naujai jo įvykdytas teisei priešingas veikas byloje nėra, jam už įvykdytus nusikaltimus, skirtinos geriausiai bausmės paskirtį atitinkančios šių straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys – baudos, jų dydžius nustatant didesnius nei minimalūs, tai yra už BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įvykdytą nusikaltimą jam paskyrus 400 MGL dydžio baudą, už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įvykdytą nusikaltimą jam paskyrus 130 MGL dydžio baudą.

Kaltinamojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (nustačius, jog A. M. 131 667, 93 Eur, negalėjo pateikti dokumentų, pateisinančių šios pinigų sumos panaudojimo UAB „P.“ veikloje, kaltinamais A. M. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. du kasos išlaidos orderius, siekdamas per UAB „P.“ dirbusį asmenį, t. y. E. Š. sumažinti pinigų sumą dėl kurios negalėjo pateikti pateisinančių dokumentų), dėl šios priežasties jam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta (50 MGL) 2500 Eur bauda, subendrintinos apėmimo būdu.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam A. M. 2023 m. vasario 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2–ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. G. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 12–15). Ši kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M. savo veiksmais padarė žalą UAB „P.“, kadangi nusikalstamu būdu įgijo (pasisavino) 131 667,93 Eur, kuriai nepateiktas civilinis ieškinys, bet buvo pateiktas civilinis ieškinys kaip kreditorinis reikalavimas 103 519, 92 Eur, bei 2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1953-653/2022 iš A. M. priteista BUAB „P.“. Priteista suma yra mažesnė nei nustatyta pasisavinta pinigų suma iš įmonės ir ta dalis lėšų, kuri konstatuotina kaip pasisavinta, tas skirtumas, kadangi nėra spręstas atlyginimo įmonei klausimas, tai pinigų sumos daliai nėra civilinio ieškinio ir nėra susitarimo, tad šis sumos likutis, t. y. 131 667,93-103 519, 92 Eur = 28 148,01 Eur suma, laikytinas nusikalstamos veikos rezultatu. Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys A. M. nėra pareikštas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš jo valstybės naudai išieškotina 28 148,01 Eur suma kaip padarytos nusikalstamos veikos rezultatas.

Dėl daiktinių įrodymų

Kompaktinis diskas su banko sąskaitų išrašais (2 t., b. l. 181) paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301– 305, 307, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam bausmę – 400 (keturių šimtų) MGL dydžio, tai yra 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam bausmę – 130 (vieno šimto trisdešimt) MGL dydžio, tai yra 6 500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – 400 (keturių šimtų) MGL dydžio, tai yra 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą (50 MGL) 2500 Eur baudą, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. M.galutinę subendrintą bausmę – 400 (keturių šimtų) MGL dydžio, tai yra 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš A. M. 28 148,01 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius šimtą keturiasdešimt aštuonis Eur, 1 ct) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Įpareigoti A. M. per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jam išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. M. dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kompaktinį diską su banko sąskaitų išrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).