Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Lisaitės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir skolos priteisimo ir pagal atsakovės L. M. priešieškinį ieškovui R. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovas atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

5. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ieškinio (2025-04-11 DOK-44998) nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Išvadoje dėl priešieškinio (2025-05-08 DOK-56144) nurodė, kad priteisto išlaikymo pakeitimas atitiktų nepilnamečio geriausius interesus.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius sūnaus mokymosi rezultatus mokykloje (ugdymo įstaigos mokinio charakteristika, duomenys apie mokymosi pasiekimus, Tamo elektroninio dienyno ir ugdymo valdymo sistemos duomenys) apeliantės ir ieškovo susirašinėjimą dėl reikalavimo apmokėti teismo priteistą išlaikymą, apeliantės ir ieškovo susirašinėjimą dėl susitikimo su vaiku, mokėjimus, patvirtinančius išlaikymo vaikui teikimą (2025-11-26 ieškovui pervesta 250 Eur, 2025-12-12 pervesta 300 Eur), duomenis apie gauto darbo užmokesčio dydį už 2025 m. lapkričio mėnesį (772,15 Eur). Minėtais įrodymais grindžia apeliacinio skundo argumentus.

15. Apeliantė taip pat prašo (2026-02-04 DOK-2698) priimti į bylą ugdymo įstaigos pateiktą mokinio charakteristiką ir mokymosi pasiekimus.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima apeliantės pateiktus papildomus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista vaiko gyvenamoji vieta, priteistas materialinis išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19. Ieškovei ir atsakovui nesant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M. (1 t. 5 l.).

20. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) J. V. progimnaziją, pateikta ugdymo įstaigos informacija apie A. M. (1 t. 32-33, 50-90 l.).

21. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-542- 813/2014 patvirtino taikos sutartį, ir nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su jo motina (ieškove), atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui nuo 2014 m. kovo 17 d. iki jo pilnametystės po 300 Lt kas mėnesį; vaiko išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė.

22. Nuo 2024 m. liepos mėnesio sūnus persikėlė gyventi pas tėvą (ieškovą). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys (2026-02-18 DOK-3756), kad šalių sūnus A. grįžo gyventi pas mamą (atsakovę) L. M..

23. Ieškovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (1 t. 6-7 l.). Lietuvos antstolių rūmų duomenimis iš ieškovo vykdoma 11 išieškojimų, tarp jų ir 7 957 Eur išlaikymo įsiskolinimas išieškotojai L. M. pagal Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-542-813/2014) (1 t. 126-129 l.), taip pat – 452 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas išieškotojai I. D. pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1497-217/2019). Sodros duomenimis ieškovas nedirbo (1 t. 152 l.), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2025 m. liepos 29 d. yra praradęs bedarbio statusą (1 t. 151 l.).

24. Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (1 t. 91-93 l.). Atsakovė nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2025 m. vasario 19 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Jos pajamas 2023-2024 m. sudarė nedarbo draudimo išmoka ir vaiko išlaikymo išmoka. 2025 m. jai paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Taip pat mokama išmoka vaikui (1 t. 94-105 l.). Augina dar vieną nepilnametį sūnų, gimusį 2019 m. (1 t. 106 l.). Nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio pervedė sūnui A. M. 2 450 Eur (1 t. 137 l.). Nuo 2025 m. rugsėjo dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t. 160-165, 197-199 l.).

25. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose (2025-04-11 DOK-44998, 2025-05-08 DOK-56144) nurodyta, kad šeima tarnybai žinoma. Atsakovės šeimai nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d., nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2024 m. sausio 17 d. ir nuo 2024 m. liepos 9 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovo šeimai nuo 2024 m. liepos 9 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovo šeima gyvena ieškovo motinai priklausančiame name, yra visi patogumai. Vaikui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, rašomasis stalas, komoda, televizorius ir kiti reikalingi baldai bei daiktai. Sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. R. M. nurodė, kad po įvykio liepos mėnesį, kai motina smurtavo prieš vaiką, tėvas neleidžia vaikui bendrauti su motina. Teigė, kad šalių santykiai konfliktiški. Vaikas gyvena kartu po įvykio liepos mėnesį. Nurodė, kad motina anksčiau nelabai leisdavo jam bendrauti su sūnumi. Atsakovės L. M. šeima gyvena socialiniame bute, yra visi patogumai. Vaikams skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, spinta, televizorius ir kiti reikalingi baldai bei daiktai. Sudarytos visos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. L. M. nurodė, kad tėvas niekada nemokėjo priteisto išlaikymo, todėl kreipėsi į antstolį. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Tėvas neleidžia vaikui su ja bendrauti, atrašinėja už vaiką jai į žinutes. Vaikas jai sakė, kad nebendrauja su ja, nes bijo tėvo. Vaikas yra nuteiktas prieš ją. A. M. nurodė, kad nori gyventi su tėvu. Tėvas neleidžia jam bendrauti su mama. Bendraujant mama liepia jam pasakyti tėvui, kad šis atsisakytų išlaikymo. Gyvenant su mama ši prieš jį naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, liepdavo tvarkyti namus, duodavo valgyti tik, kai paruoš namų darbus. Kartais, kai užsuka pas mamą, tai randa už lovos pastatytus tuščius butelius. Skyriaus nuomone, svarbu tai, kad A. M. faktiškai jau kuris laikas gyvena su tėvu ir išreiškė norą gyventi kartu su tėvu. Skyrius neturi objektyvių įrodymų, kad vaiko išreikštas noras prieštarauja jo interesams. Nustačius vaiko gyvenamą vietą su tėvu, tikslinga būtų nustatyti vaiko bendravimo su motina tvarką, byloje yra duomenų, kad tėvas neleidžia vaikui bendrauti su motina. Konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta, įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaikų konkrečius poreikius. Nustačius pagrindą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinimas neprieštarautų nepilnamečio vaiko geriausiems interesams. Priešieškinio tenkinimo atveju, priteisto išlaikymo pakeitimas atitiktų nepilnamečio geriausius interesus.

26. Byloje pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. balandžio 9 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai, vaiko nuomonės išklausymo aktas (1 t. 24-31 l.).

27. Pateikta (duomenys neskelbtini) rajono Socialinių paslaugų centro informacija apie ieškovo ir atsakovės šeimas (1 t. 122-124 l.).

28. Remiantis Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK duomenimis, 2024-2025 m. registruoti du pranešimai dėl vieno iš tėvų – L. M. ir R. M. smurto prieš sūnų A. M.. Abiem atvejais ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

29. Pateikti apeliantės ir jos sūnaus susirašinėjimai (1 t. 140-150 l.).

30. Pateiktas Tamo dienyno išrašas apie sūnaus pažymių vidurkį. Taip pat matyti, kad ieškovas 2025 m. mokslo metais nebuvo prisijungęs prie Tamo dienyno sistemos. Paskutinį kartą buvo prisijungęs 2024 m. gegužės 15 d. (1 t. 167-177 l.).

31. Iš pateikto atsakovės ir ieškovo draugės susirašinėjimo dėl A. M. matyti, kad ieškovo draugė ragina atsakovę pasiimti savo sūnų, skundžiasi jo elgesiu dėl sulaužytų jos vaiko akinių, prašo kompensacijos, grasina parašyti pareiškimą policijai dėl apeliantės sūnaus elgesio, yra nepatenkinta apeliantės vaiko buvimu ir t. t. (1 t. 178-187 l.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos

32. Apeliantė nesutikimą su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu (vaiko gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu) iš esmės grindžia argumentais, kad skundžiamas sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo priimtas, neišsiaiškinus, kokia yra tikroji vaiko faktinė situacija po to, kai vaikas persikėlė gyventi su tėvu, kaip keitėsi jo elgesys ir mokymosi rezultatai, kokie tikrieji vaiko santykiai su tėvu ir jo sugyventine, koks paties ieškovo tikslas išlaikyti vaiką pas save, ar jis užtikrina geriausius vaiko interesus. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir toje vietoje gyvenančių asmenų skaičių. Ieškovas neturi Lietuvos Respublikoje registruoto turto, neturi legalaus pajamų šaltinio, nors nurodo, kad gauna nelegalias pajamas. Apeliantės teigimu, per metus laiko, kai sūnus gyvena pas ieškovą, jo elgesys labai suprastėjo, smuko mokymosi rezultatai. Tai rodo, kad namuose jam nėra tinkamos sąlygos; nuolatinis miego trūkumas, apatija, nenoras dirbti rodo nervinį vaiko išsekimą. Teismo posėdžio metu buvo bandoma užduoti sūnui kausimą, kokie jo santykiai su tėvo drauge, kadangi pastaroji rašė atsakovei, kad pasiimtų savo vaiką. Tačiau teismo psichologė nesutiko užduoti šio klausimo vaikui, kad nebūtų sukelta neigiamų emocijų, o teismas tam pritarė. Todėl liko neatskleistos aplinkybės, kokios vaiko emocinės gyvenimo sąlygos pas ieškovą, ar nėra dažnų konfliktų su ieškovo sugyventine. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas iš esmės rėmėsi išvados teiginiu, kad šiuo metu Tarnybos Skyrius neturi objektyvių įrodymų, kad vaiko išreikštas noras prieštarauja jo interesams, tačiau teismas neanalizavo pokyčių, kurie įvyko berniuko elgesyje. Apeliantės vertinimu, aplinkos pasikeitimas neigiamai paveikė vaiko elgesį.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu, vertino tai, kad nėra objektyvių duomenų, kad tėvo namuose būtų pažeidžiami vaiko interesai; atsižvelgė į institucijos išvadą, į aplinkybę, kad sūnus su tėvu gyvena nuo 2024 m. liepos mėnesio; atsižvelgė į paties A. M. nuomonę, kuri, teismo vertinimu, neprieštaravo jo interesams.

34. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 63 punktas). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 25 punktas).

35. Iš 2025 m. balandžio 9 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto (1 t. 30-31 l.) matyti, kad vaikas su mama nebendrauja, nes neleidžia tėtis; nežino ar norėtų bendrauti su mama, gal „biškį“; mama naudojo psichologinį ir fizinį smurtą; liepdavo tvarkytis; nori gyventi su tėčiu. Iš pateikto apeliantės ir sūnaus susirašinėjimo 2025 m. rugpjūčio mėnesį (1 t. 140- l.) matyti, kad vaikas rašo, jog turbūt grįš pas mamą; pykstasi su „baba“ ir tėčiu; myli mamą; gailisi; tvirtai nori grįžti pas mamą; motina palaiko sūnų; skatina grįžti pas ją gyventi. Teismo posėdyje (2025-10-28 teismo posėdžio garso įrašas) nepilnametis vaikas paaiškino, kad nuo 2024 m. liepos gyvena su tėčiu, o iki to laiko gyveno su mama; su tėčiu sutaria normaliai; yra namų taisyklės; su tėčio sugyventine sutaria normaliai; mama griežta; nepamena, kada matė mamą paskutinį kartą; mama kartais parašo ir paskambina; bendrauti su mama nelabai nori, nes mama skriaudė, paskutinį kartą liepos mėnesį, kai pabėgo pas tėtį; nepatinka, kai mama kalba apie praeitį; patiko, kai su mama skrido į Ispaniją; dažniau mama būdavo pikta; savaitgaliais liepdavo tvarkyti namus; su mamos draugu sutarė geriau, nei su mama; jautėsi vienišas gyvendamas su mama, nes daugiau dėmesio buvo broliui; mokslai sekasi geriau nei 7 klasėje; rūbus, mokyklos priemones perka tėtis; rūpinasi tėtis, močiutė, jeigu serga; gyvenant pas mamą rūpinosi mama; buvo blogai pas mamą, todėl persikėlė pas tėtį, nes skriausdavo, trūko dėmesio, liepdavo tvarkytis; per atostogas, savaitgaliais gal norėtų nuvykti pas mamą; nenori, kad tėvai vienas apie kitą kalbėtų blogai; tėtis griežtesnis mokslo atžvilgiu; gyvenant su tėčiu pamokas padeda ruošti tėčio draugė, o gyvenant su mama, mama. Iš pateikto atsakovės ir ieškovo draugės susirašinėjimo dėl A. M. matyti, kad ieškovo draugė ragina atsakovę pasiimti savo sūnų, skundžiasi jo elgesiu dėl sulaužytų jos vaiko akinių, prašo kompensacijos, grasina parašyti pareiškimą policijai dėl apeliantės sūnaus elgesio, yra nepatenkinta apeliantės vaiko buvimu ir t. t. (1 t. 178-187 l.).

36. Institucijų pateiktos išvados patvirtina, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės būstuose yra užtikrinamos sąlygos gyventi vaikui. Tačiau byloje yra neginčijami įrodymai, kad ieškovas niekur oficialiai nedirba ir nededa pastangų tam padaryti. Bylos duomenimis ieškovas dirba neoficialiai, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra; iš ieškovo vykdomi piniginiai išieškojimai 11 vykdomųjų bylų. Tuo tarpu apeliantė dirba, gauna nors ir nedideles, bet pastovias pajamas.

37. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantė pateikė duomenis – šalių nepilnamečio sūnaus A. M. rašytinį paaiškinimą, kad sūnus grįžo gyventi pas mamą (atsakovę) L. M. (2026-02-18 DOK-3756). Iš paaiškinimo turinio matyti, kad sūnus susipyko su tėvu (ieškovu) dėl jo moters; tarp jos ir šalių sūnaus vyksta konfliktai; tėvas neleido bendrauti su mama; tėvas mažai skiria dėmesio ir kt.

38. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu, neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, nepakankamai įvertino, ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra yra tinkamas vaiko vystymuisi, ar yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko geriausius interesus. Nors teismo posėdyje vaikas ir išreiškė norą gyventi su tėčiu, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad vaiko nuomonė, su kuriuo iš tėvų gyventi, nėra nuosekli, nėra pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai susiformavusi. Vaiko skirtingais momentais išreikšta skirtinga nuomonė, kuri galimai įtakota emocinių momentų, negali būti objektyviai vertinama kaip neprieštaraujanti jo interesams. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

40. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gavus duomenis apie tai, kad šalių sūnus 2026 m. vasario mėnesį grįžo gyventi pas mamą, iš esmės pasikeitė faktinė situacija. Ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Yra tikslinga išsiaiškinti vaiko poziciją dėl emocinio klimato tiek tėvo, tiek motinos gyvenamojoje aplinkoje. Nustačius, kad nepilnametis vaikas po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo grįžo gyventi pas motiną (atsakovę), egzistuoja pagrindas, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, iš naujo spręsti dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš naujo vertinant vaiko interesus, jo emocinį ryšį su tėvais, tėvų gyvenamosios vietos emocinį klimatą, tėvų pasiruošimą ir gebėjimą užtikrinti vaiko interesus, emocinį stabilumą.

41. Svarbu įvertinti ir tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gebėjimą užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas tiek buitine, tiek ir materialine prasme.

42. Iš institucijų pateiktų išvadų matyti, kad ir ieškovo, ir atsakovės būstuose yra užtikrinamos sąlygos gyventi vaikui. Tačiau byloje yra neginčijami įrodymai, kad ieškovas niekur oficialiai nedirba ir nededa pastangų tam padaryti, iš jo vykdomi piniginiai išieškojimai 11 vykdomųjų bylų. Bylos duomenimis ieškovas dirba neoficialiai, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. Tuo tarpu apeliantė dirba, gauna nors ir nedideles, bet pastovias pajamas.

43. Atsižvelgiant į nurodomus argumentus, ši sprendimo dalis naikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išnagrinėjimas tiesiogiai susijęs ir su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta atsakovės bendravimo su sūnumi bendravimo tvarka, todėl ši sprendimo dalis taip pat panaikinama.

Dėl išlaikymo priteisimo

44. Apeliantės teigimu, ji šiuo metu uždirba 772 Eur per mėnesį. Šeimoje yra dar vienas vaikas, todėl trijų asmenų šeimai tenka po 257,33 Eur. Apeliantė gali mokėti sūnaus išlaikymui po 220 Eur per mėnesį, nes prie šios sumos dar turėtų būti pridėti vaiko pinigai, kurie 2025 metais siekia 122,5 Eur. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ne visada pinigus gauna iki einamojo mėnesio 15 dienos, prašo vaiko išlaikymo mokėjimo terminą nustatyti iki einamojo mėnesio 25 dienos.

45. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių turtinė padėtis nėra ženkliai besiskirianti; ieškovo teigimu, sūnaus poreikiams reikia apie 600 Eur/mėn., neskaitant valstybės mokamos išmokos vaikui, todėl iš atsakovės priteisė materialinį išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025-03-27) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

46. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

48. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovo nurodyta 600 Eur suma, reikalinga sūnaus poreikiams per mėnesį, yra pagrįsta, tačiau iš atsakovės priteisdamas 300 Eur išlaikymą, neįvertino, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Nors ir nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino, ar tėvų turtinė padėtis leidžia nemažinti priteisto išlaikymo dydžio minėtu valstybės išmokos dydžiu.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu grąžinus iš naujo nagrinėti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tikslinga panaikinti ir sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovės materialinis išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo (2025-03-27) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo sumą į ieškovo nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos; paskirtas ieškovas sūnui teikiamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

51. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl paties ieškovo įsiskolinimo ir šio įsiskolinimo įskaitymo. Antstolių rūmų duomenimis, ieškovo įsiskolinimas siekia 7 957 Eur, o atsakovei priteista skola siekia 2 450 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar apeliantė turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, patvirtinančio įvykdytą prievolę, nustatymo. Teismas neįpareigojo ieškovo parodyti, kam jis panaudotų gautus 2 450 Eur, ir šias išlaidas pagrįsti oficialiais dokumentais, kadangi jis pats neturi legalių pajamų, ir yra galimybė, kad jis gali piktnaudžiauti gautais pinigais.

52. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

53. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

54. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2024 m. liepos 1 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos – 2025 m. kovo 27 d. Ieškovas teismui tiesiogiai nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur ir vaikui iš atsakovės priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Eur, ieškovas nenurodė, kad skolos laikotarpiu vaiko poreikiai būtų buvę didesnės apimties, tad ir išlaikymo skolą pirmosios instancijos teismas skaičiavo po 300 Eur už kiekvieną mėnesį, t. y. 2 700 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatęs, kad atsakovė nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio pervedė į sūnaus sąskaitą 2 450 Eur, laikė, kad išlaikymas buvo teikiamas, nepaisant to, kad vaikas šiais pinigais nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią sumą, pripažino, kad atsakovės išlaikymo skola sūnui yra 250 Eur, ir šią sumą priteisė iš atsakovės.

55. Nagrinėjamu atveju Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-542-813/2014 (teisminio proceso Nr. 2-17-3-00258-2014-5) patvirtino taikos sutartį, ir nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su jo motina (ieškove), atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui nuo 2014 m. kovo 17 d. iki jo pilnametystės po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį; vaiko išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė.

56. Nors ginčo laikotarpiu buvo atsiradusios teisinės ir faktinės prielaidos ieškovui kreiptis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu ieškovas ir atsakovė būtų susitarę dėl kitokio būdo/dydžio mokėti išlaikymą sūnui nei to, kuris buvo patvirtintas Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-542-813/2014.

57. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-542-813/2014 nėra nurodytas skirtingas tėvų (ieškovo ir atsakovės) indėlis į šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymą, atsižvelgiant į aplinkybę, su kuriuo iš tėvų nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, taip pat nėra ir nuostatos, jog atsakovė turi vykdyti sūnaus išlaikymo pareigą mažesne apimtimi nei ieškovas. Taigi, kol teismo nėra nustatyta kitaip, nėra pagrindo spręsti, kad ši vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo to, su kuo gyvena vaikas. Kitaip tariant, vaiko poreikiai tokia apimtimi turi būti tenkinami ir tuo metu, kai nepilnametis sūnus gyveno su atsakove, kaip nustatyta teismo nutartimi, ir tuo metu, kai, neatsižvelgiant į teismo nutartį, nepilnametis šalių sūnus faktiškai gyveno su ieškovu (atsižvelgiant į indeksavimą). Todėl išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tokio paties dydžio kaip ir ieškovas, turėjo teikti atsakovė (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-66-460/2023). Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas.

58. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti taikė 300 Eur išlaikymo sumą, kuri buvo nustatyta (priteista iš atsakovės) tik priimant skundžiamą sprendimą, kai tuo tarpu iš ieškovo priteisto išlaikymo suma Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi buvo nustatyta po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį ir vaiko išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

59. Grąžinus iš naujo nagrinėti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, panaikinama ir sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Iš naujo sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos ieškovo reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo išsprendimui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas dėl anksčiau nurodytų priežasčių nesiaiškino svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taigi neatskleidė bylos esmės. Dėl to, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės.

61. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ji būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties.

62. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuos klausimus turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.