Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nukentėjusiojo ir nukentėjusiosios nepilnametės R. R. atstovo pagal įstatymą K. R., nukentėjusiojo A. P. įgaliotai atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei - Ignatavičienei,

teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B., nuteistojo V. S., nukentėjusiojo ir nukentėjusiosios nepilnametės R. R. atstovo pagal įstatymą K. R., nukentėjusiojo A. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 ir 6 dalimis, D. B. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

D. B. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo T. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš D. B.: 12 060 Eur turtinei ir 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 19 060 Eur žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš D. B. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 600 Eur žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš D. B. priteista atstovavimo išlaidoms atlyginti: nukentėjusiojo A. P. naudai 950 Eur, o nukentėjusiojo T. S. naudai – 3753,42 Eur.

V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

V. S. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo K. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš V. S. 374 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 374 Eur žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo, civilinį ieškinį dalyje dėl 322 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš V. S. nukentėjusiojo K. R. naudai priteista 1050 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 8294,38 Eur civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinės žalos atlyginimui priteista 8135,76 Eur iš D. B. (už nukentėjusiesiems T. S. ir A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti) ir 158,62 Eur iš V. S. (už nukentėjusiajam K. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti).

Nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2024 m. birželio 24 d., apie 2.40 val., gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, sudavė kumščiais, kojomis, kryžiaus formos automobiliniu raktu ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam T. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kairėje kaktinėje - momeninėje srityje ir dešinėje pakaušinėje srityje, odos nubrozdinimais kaktinėje srityje, dešinio kaktikaulio įspaustiniu lūžiu, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais šioje srityje, dešinės pusės 10-o šonkaulio lūžį, lydimu oro - skysčio susikaupimu krūtinės ląstos ertmėje, bei poodinę kraujosruvą kairio klubakaulio didžiojo sparno projekcijoje, odos nubrozdinimus nugaros srityje, abiejų klubakaulių didžiųjų sparnų projekcijoje, dešinėje šlaunyje, tuo tyčia sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą;

1.2. 2024 m. birželio 24 d., apie 2.55 val., gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), ir gatvėje, tarpusavio konflikto metu, sudavė kumščiais, kojomis, kryžiaus formos automobiliniu raktu ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam A. P. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kaktoje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinės pėdos 1-o piršto srityje, tuo tyčia nežymiai sutrikdė A. P. sveikatą.

2. V. S. nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 24 d., apie 2.40 val., gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, sudavė kumščiais, kojomis, nenustatytu įrankiu ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam K. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus kaktoje, nugaroje, dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairiame dilbyje, kairio VI šonkaulio lūžį, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė K. R. sveikatą.

3. D. B. ir V. S. išteisinti iš jiems pareikšto kaltinimo, kad jie, 2024 m. birželio 24 d., apie 2.35 val., bendrais veiksmais, mėtydami plytas, trinkeles į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą, tyčia sugadino svetimą, K. R. priklausantį turtą, bendros 322 Eur vertės: lauko pavėsinę, namo sieną

II. Apeliacinių skundų argumentai

4.5. abiem nuteistiesiems skirtos per švelnios bausmės, mažesnės nei bausmės vidurkiai, o baudžiamojo poveikio priemonės taps tik teoriniais nepatogumais. Subendrinus nuteistajam D. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu, jis gavo tik vieną bausmę. Tokiu būdu už A. P. sumušimą, D. B. jokių neigiamų pasekmių iki šiol nepatyrė ir papildomų beveik jokių pasekmių net ir nepatirs;

5. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniu skundu prašoma iš dalies pakeisti skundžiamą nuosprendį, pripažinti kaltais D. B. ir V. S. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį arba šioje dalyje grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nukentėjusiojo K. R. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, R. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, nuteistajam V. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirti griežtesnę bausmę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, priteisti iš nuteistojo V. S. nukentėjusiojo K. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

5.11. K. R. vertinimu, nagrinėjamas atvejis atitinka išimtinumo sąlygas, įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veikų ir jo dukrai kilusių neigiamų sveikatai pasekmių, todėl R. R. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą;

6.3. kaip matyti iš bylos medžiagos ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys – nukentėjusieji, taip pat labai aktyviai dalyvavo konflikte – jie dominavo jėgos persvaroje, neblaivių ir dėl to agresyvių asmenų skaičiuje, buvo aktyvūs, vienas kitą raginantys smurtauti ir atsižvelgiant į smurto vietą – D. B. gyvenamojo namo kiemą, K. R. atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas atitinka visas būtinosios ginties sąlygas ir jų neperžengia. Teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai atsiribojo ir nevertino įvykio vietos reikšmės – šiuo atveju neteisėtą, atvirą, smurtinį prieš savininko valią įsibrovimą į kito žmogaus (šiuo atveju D. B.) saugomą, būsto teritoriją (BK 165 straipsnio 1 dalis) ir pastarojo teisę gintis.

7.10. nukentėjusiojo T. S. parodymų nėra pagrindo laikyti objektyviais (jis kaip nukentėjęs yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, ką patvirtina ir neleistinais įrodymais grindžiamas jo pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo) ir nuosekliais, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys;

8.10. dėl patirtų sužalojimų ženkliai pablogėjo nukentėjusiojo T. S. gyvenimo kokybė, kadangi dėl patiriamų skausmų nukentėjo jo emocinė būsena, atsirado irzlumas, kuris neabejotinai neigiamai veikia santykius su aplinkiniais. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą;

9. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. B. ir jo gynėja K. Rutkauskienė prašė tenkinti nuteistųjų D. B. ir V. S. apeliacinius skundus, o nukentėjusiųjų K. R. ir A. P. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis V. S. ir jo gynėjas Ž. Rutkauskas prašė tenkinti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą ir atmesti nukentėjusiojo K. R. apeliacinį skundą. Nukentėjusiojo A. P. ir nukentėjusiojo K. R. įgaliota atstovė advokatė Snieguolė Jurskytė – Ignatavičienė prašė tenkinti nukentėjusiųjų A. P. ir K. R. apeliacinius skundus ir atmesti nuteistųjų D. B. ir V. S. apeliacinius skundus. Prokuroras A. Gramba prašė nuteistųjų D. B. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusiųjų K. R. ir A. P. apeliacinius skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Nuteistųjų V. S. ir D. B., nukentėjusiųjų A. P. ir K. R. apeliaciniais skundais yra ginčijamos skundžiamo nuosprendžio dalys dėl nuteistųjų V. S. ir D. B. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje, taip pat kuriomis išspręsti nuteistiesiems V. S. ir D. B. paskirtų bausmių individualizavimo klausimai ir baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimai. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį gautų apeliacinių skundų ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo D. B. kaltės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį bei nuteistojo V. S. kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

12. Nuteistųjų V. S. ir D. B. apeliaciniais skundais prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį, kuriuo V. S. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o D. B. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei BK 140 straipsnio 1 dalį, ir priimti šioje dalyje naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 24 d., 02.40 val., gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. R. ir tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. R. sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis). D. B. nuteistas už tai, kad tą pačią dieną, t. y. 2024 m. birželio 24 d., apie 2.40 val., to paties gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. S. sveikatą (BK 135 straipsnio 1 dalis), o apie 2.55 val., to paties gyvenamojo namo kieme ir gatvėje, tarpusavio konflikto metu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šios nuteistųjų V. S. ir D. B. padarytos nusikalstamos veikos iš esmės susijusios. Nors nuteistieji V. S. ir D. B. nebuvo kaltinami tuo, kad šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje, tačiau matyti, kad baudžiamojoje byloje tirto įvykio metu jie buvo kartu. Aptariamos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo padarytos iš esmės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje prieš asmenis (nukentėjusiuosius A. P., K. R. ir T. S.), kurie prieš jiems nustatytų sužalojimų padarymą buvo vienoje kompanijoje – šventė gimtadienį. Be to, baudžiamojoje byloje apklausti nukentėjusieji, liudytojai, o taip pat ir patys nuteistieji iš esmės davė parodymus, kuriuos vertinant buvo sprendžiamas klausimas dėl abiejų nuteistųjų kaltės. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų V. S. ir D. B. apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo, o taip pat ir nuteistųjų kaltės, padarius jiems inkriminuotas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, yra svarbūs visų baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų, o taip pat ir nuteistųjų duoti parodymai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, juos vertinant tarpusavyje, t. y. jų visumoje.

13. Išvadą dėl nuteistųjų D. B. ir V. S. kaltės, padarius jiems inkriminuotas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs ne tik pačių nuteistųjų duotus parodymus, kuriais jie neigė savo kaltę, tačiau ir nukentėjusiųjų A. P., K. R. bei T. S. duotus parodymus, liudytojų A. R., J. K., D. D., N. G., B. R., M. K. duotus parodymus, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, tarnybinius pranešimus, Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą ir jo apžiūros protokole esančius duomenis, garso ir vaizdo įrašus ir jų apžiūrų protokoluose esančius duomenis, kitų objektų apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas apie nukentėjusiesiems nustatytus sužalojimus ir atliktų DNR tyrimų metu gautus rezultatus bei kitus rašytinius įrodymus. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo, baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus vertino jų visumoje, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis.

14. Nuteistieji D. B. ir V. S. viso baudžiamojo proceso metu, o taip pat ir savo pateiktuose apeliaciniuose skunduose pateikia argumentus, kuriais nesutinka, kad nukentėjusiesiems A. P., K. R. ir T. S. nustatyti sužalojimai buvo jų veiksmų padarinys. Nuteistieji D. B. ir V. S. apklausiami neginčijo aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje tirto įvykio metu tarp jų ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas, tačiau, neigdami savo kaltę, parodė, kad jie patys buvo užpulti nukentėjusiųjų, jog nukentėjusieji galėjo susižaloti patys griuvinėdami arba smurtaudami vieni prieš kitus to patys nesuprasdami, kadangi buvo neblaivūs. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistųjų D. B. ir V. S. duotus parodymus, kuriais jie neigė savo kaltę, vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybes ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas vertino nukentėjusiųjų A. P., K. R. ir T. S. ir kartu su jais toje pačioje kompanijoje buvusių ir apklaustų liudytojų duotus parodymus dėl tirto įvykio eigos ir nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų atsiradimo priežasties kaip patikimus, o taip pat ir kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams neprieštaraujančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų nukentėjusiųjų ar baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų siekį apkalbėti nuteistuosius ir todėl duoti neteisingus ir nuteistuosius nepagrįstai kaltinančius parodymus. Nuteistųjų V. S. ir D. B. apeliaciniais skundais su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis yra nesutinkama. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad nukentėjusysis K. R. pats veikė nusikalstamai ir todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi, o nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde taip pat atkreipė dėmesį į baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų K. R. bei A. P. asmeninius ir giminystės ryšius (liudytoja J. K. yra nukentėjusiojo A. P. sugyventinė, liudytoja D. D. gyvena tame pačiame name su nukentėjusiojo K. R. šeima, o liudytoja A. R. yra nukentėjusiojo K. R. sutuoktinė). Pasak nuteistųjų D. B. ir V. S., nukentėjusieji nebuvo nešališki įvykio stebėtojai, naudojo smurtą, o kartu su jais buvę liudytojai (vienoje grupėje šventę asmenys) taip pat yra tiesiogiai suinteresuoti padėti nukentėjusiesiems. Vertinant šiuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus svarbu įvertinti baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų duotų parodymų nuoseklumą ir neprieštaringumą vieni kitų parodymams bei kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.

15. Baudžiamojoje byloje tirto įvykio pradžia sietina su gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme įvykusiu konfliktu tarp nuteistojo D. B. bei šio namo kieme esančioje lauko pavėsinėje šventusių asmenų. Tik vėliau konfliktas tęsėsi nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pagal baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus prieš nukentėjusiuosius buvo pradėti atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai. Tačiau baudžiamojoje byloje be nuteistųjų D. B. ir V. S. bei nukentėjusiųjų A. P., K. R. ir T. S., nė vienas iš apklaustų liudytojų nedavė parodymų apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įvykusį konfliktą, kadangi jo tiesiogiai nematė. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų D. B. ir V. S. duotus parodymus ir jų pateiktą versiją, kad jie prieš nukentėjusiuosius nesmurtavo, pagrįstai analizavo tirto įvykio aplinkybes nuo pat jo pradžios momento. Nuteistasis D. B. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 25 d. (4 t., b. l. 9–11) davė parodymus apie tai, kad grįžęs į namus pamatė ir išgirdo, kad jo krikšto mamos D. D. kieme vyksta kažkokia šventė, pasisėdėjimas, todėl jis nusprendė prisijungti ir perlipęs per jo paties ir kaimynų namą skiriančią tvorą, nuėjo prie švenčiančių asmenų grupės. Pagal nuteistąjį D. B., jis tuomet priėjo prie pavėsinėje esančio stalo ir, net nespėjus pasisveikinti, jam kumščiu smūgį į nosį sudavė nukentėjusysis K. R.. Nuteistasis D. B. parodė, kad po to kitas iš pavėsinėje buvusių asmenų jam rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį į nosį, dėl ko jam iš nosies labai smarkiai pradėjo bėgti kraujas (4 t., b. l. 9–11, 18–19; 24–25). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis D. B. šiuos savo parodymus patvirtino ir patikslino, kad jam antrąjį smūgį rankos kumščiu į nosį sudavė nukentėjusysis A. P.. Tačiau pažymėtina, kad nė vienas iš baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, o taip pat ir nukentėjusiųjų, kurie matė nuteistąjį D. B. atėjusį prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme esančios pavėsinės, nedavė parodymų apie nuteistajam D. B. suduotus du smūgius rankos kumščiais į nosį. Nukentėjusieji K. R., A. P. ir T. S. bei liudytojai A. R., J. K., D. D. ir N. G. patvirtino, kad atėjęs nuteistasis D. B. buvo nepageidaujamas šventusių asmenų grupėje, todėl buvo išvarytas, ir tvirtino, kad niekas nuteistajam D. B. smūgių nesudavė. Svarbu tai, kad paties nuteistojo D. B. krikšto mama liudytoja D. D. parodė, kad niekas iš šventusių asmenų grupės smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nuteistąjį D. B. tuo metu neatliko. Nors liudytoja D. D. taip pat parodė, kad išlydint nuteistąjį D. B. iš pavėsinės jis susistumdė su nukentėjusiuoju A. P., tačiau ši aplinkybė nepatvirtina nuteistojo D. B. duotų parodymų apie jam suduotus du smūgius kumščiais į nosį. Nors pats nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu kelia abejonių dėl liudytojos D. D. duotų parodymų patikimumo, atkreipdamas dėmesį, kad ji gyvena tame pačiame name kaip ir nukentėjusysis K. R., tačiau įvertinus aplinkybę, kad ją su nuteistuoju D. B. sieja giminystės ryšiai (nuteistasis D. B. yra liudytojos D. D. sūnėnas), atmetama galimybė, kad ji gali būti suinteresuota duoti neteisingus parodymus prieš nuteistąjį D. B.. Svarbu ir tai, kad liudytoja D. D. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad jos ir nuteistojo D. B. santykiai yra geri ir ji nebuvo verčiama duoti melagingus parodymus. Be to, pats nuteistasis D. B. parodė, kad į kaimynų gyvenamojo namo kiemą, perlipęs tvorą, atėjo žinodamas, kad ten gyvena jo teta, kuri yra konditerė ir praeityje jį vaišindavo tortais. Šie paties nuteistojo D. B. duoti parodymai patvirtina esant geriems santykiams tarp jo ir liudytojos D. D., kas taip pat patvirtina, kad liudytoja D. D. nesiekia apkalbėti nuteistąjį D. B..

16. Nukentėjusiųjų K. R., A. P., T. S. bei liudytojų A. R., J. K., D. D. ir N. G. duoti parodymai, kad nuteistajam D. B. nebuvo suduoti smūgiai rankos kumščiais į nosį neprieštarauja ir baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai apie nuteistajam D. B. nustatytus sužalojimus. Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam D. B. nustatytas nosikaulių distalinio galo lūžis, kas iš esmės neprieštarauja jo duotiems parodymams apie prieš jį nukentėjusiųjų K. R. ir A. P. suduotus smūgius rankos kumščiais į nosį, tačiau specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad nustatytas nosies lūžis yra senas, dalinai sugijęs ir galėjo būti padarytas prieš maždaug dvi savaites laiko (3 t., b. l. 111–112). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs ekspertas G. S. parodė, kad specialisto išvadą priėmė, vadovaudamasis pateiktais medicininiais dokumentais (VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (duomenys neskelbtini) duomenis, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis), kurie buvo pakankami spręsti dėl D. B. nosies sužalojimo. Ekspertas G. S. parodė ir tai, kad nuteistasis D. B. buvo apžiūrėtas jau po įvykio – 16 val., o įvertinus tai, kad kraujosruvos susiformuoja greitai, pažymėjo, kad sužalojimai (kraujosruvos ir nubrozdinimai) turėjo būti matomi ir ant nuteistojo D. B., tačiau šiuo atveju aprašyti nebuvo. Ekspertas G. S. paaiškino, jog jo iniciatyva kompetentingam teismo radiologui buvo nusiųsta užduotis atlikti tyrimą dėl nosies lūžio įvertinimo ir gautas atsakymas, kad nuteistajam D. B. nustatytas nosies lūžis nėra šviežias ir neatitinka įvykio laikotarpio, kadangi jau buvo susidarę ir matomi šio lūžio gijimo požymiai. Aplinkybė dėl nuteistajam D. B. objektyviai nenustatytų sužalojimų nosies srityje, iš esmės prieštarauja jo duotiems parodymams apie prieš jį naudotą fizinį smurtą ir verčia abejoti jo visų duotų parodymų patikimumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ar ją surašiusio eksperto kompetencija, o apeliacinio skundo argumentai apie prieš nuteistąjį D. B. atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus, specialisto išvados ar ją priėmusio eksperto duotų paaiškinimų nepaneigia. Nagrinėjamu atveju reikšmės neturi nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad užduotis atlikti objektų tyrimą, t. y. nustatyti nuteistojo D. B. galimą sveikatos sutrikdymo mastą, buvo paskirta 2024 m. rugpjūčio 30 d. (3 t., b. l. 106–109), ar kad nuteistasis D. B. po įvykio nebuvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto. Svarbu tai, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimta įvertinus nuteistojo D. B. apsilankymo gydymo įstaigoje 2024 m. birželio 24 d., 16.44 val., duomenis, t. y. tą pačią dieną po baudžiamojoje byloje tiriamo įvykio nustatytą ir aprašytą nuteistojo sveikatos būklę ir sužalojimus (sužalojimų nebuvimą). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais objektyviais įrodymais apie nuteistojo D. B. sveikatos būklę ir sužalojimus, kurie priimti įvertinus nuteistojo sveikatos būklę iškart po baudžiamojoje byloje tiriamo įvykio. Nuteistojo D. B. duotus parodymus apie jam suduotus du smūgius rankos kumščiais į nosį patvirtino tik nuteistasis V. S., kad pas jį į namus atėjęs nuteistasis D. B. skundėsi, kad kaimynų buvo sumuštas, kad nuteistasis D. B. buvo kruvinas, o jo nosis ištinusi. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo V. S. duotus parodymus vertino kritiškai. Pastebėtina, kad nuteistasis V. S. tiesiogiai nematė prieš nuteistąjį D. B. (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje atliktų smurtinių veiksmų, o jo duoti parodymai apie matytus nuteistojo D. B. nosies sužalojimus prieštarauja specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytais argumentais dėl nuteistojo V. S. duotų parodymų subjektyvumo, kuomet jis, pritardamas nuteistojo D. B. duotiems parodymams, siekia pateisinti savo paties atliktus neteisėtus veiksmus. Skundžiamame nuosprendyje specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją priėmusio eksperto G. S. duoti paaiškinimai pagrįstai buvo įvertinti, kadangi yra ne tik objektyvūs, tačiau ir svarbūs nustatant nuteistojo D. B. duotų parodymų teisingumą.

17. Priešingos išvados dėl nuteistojo D. B. duotų parodymų nepatikimumo daryti neleidžia ir specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kad ant nuteistojo D. B. sportinių batų, kuriuos jis avėjo tirto įvykio metu, rasti žmogaus kraujo pėdsakai sutampa su D. B. DNR profiliu (3 t., b. l. 123–134). Nors skundžiamame nuosprendyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) reikšmės, vertinant nuteistojo D. B. duotų parodymų patikimumą, tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys nėra pakankamai informatyvūs. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ant nuteistojo D. B. avėtų sportinių batų rastų kraujo pėdsakų atsiradimo laikotarpis ir aplinkybės. Todėl negalima kategoriškai teigti, kad ant tirti pateiktų nuteistojo D. B. avėtų sportinių batų rasti kraujo pėdsakai buvo palikti baudžiamojoje byloje tirto įvykio metu dėl paties nuteistojo nurodyto tariamo jo nosies sumušimo. Baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs įrodymai – garso ir vaizdo įrašas (pavadinimu „Messenger_creation_b490bdba_9fad-b093-f5cbc1ff714c.mp4-VLC media player“) bei jo apžiūros protokolas (2 t., b. l. 73, 121–123), patvirtina, kad konflikto gatvėje metu nukentėjusysis A. P. puolė jį (smūgiavo rankomis ir apkabino), po ko jie abu stumdėsi ir nugriuvo ant žemės. Šios aplinkybės nuteistasis D. B. ir nukentėjusysis A. P. neginčijo. Todėl nagrinėjamu atveju neatmetama galimybė, kad ant nuteistojo D. B. tirto įvykio metu avėtų sportinių batų rasti kraujo pėdsakai galėjo atsirasti ir jam grumiantis su nukentėjusiuoju A. P.. Tačiau, baudžiamojoje byloje nesant objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl ant nuteistojo D. B. avėtų sportinių batų rastų kraujo pėdsakų atsiradimo aplinkybių, be kita ko, įvertinus ir kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, negalima teigti, kad ši aplinkybė tiesiogiai patvirtina nuteistojo D. B. duotus parodymus apie jam suduotus smūgius į nosį.

18. Nustačius, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma paneigia nuteistųjų D. B. ir V. S. duotus parodymus apie nuteistajam D. B. suduotus du smūgius rankos kumščiais į nosį, taip pat svarbu įvertinti ir tolimesnę konflikto eigą bei jos metu abiejų konflikto pusių atliktus veiksmus. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė kilusio konflikto iniciatorių. Pasak nuteistojo D. B., būtent nukentėjusieji ir su jais kartu šventę asmenys pirmi ėmė mėtyti plytas į D. B. gyvenamojo namo kiemą bei vėliau atėję į jo namų kiemą puolė ten buvusius nuteistuosius D. B. ir V. S.. Iš nuteistojo D. B. duotų parodymų ir apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad jis kelia versiją, jog nukentėjusieji ir kartu su jais buvę asmenys siekė susidoroti su nuteistuoju D. B., kuomet šis garsiai sušuko, kad kreipsis į policijos pareigūnus dėl prieš jį neva suduotų smūgių į nosį ir vėliau išgirstų žodžių, kad jį reikia užmušti. Tačiau nukentėjusieji bei kartu su jais buvę liudytojai davė parodymus, kad plytas ir trinkeles pradėjo mėtyti ne jie, jog būtent dėl mėtomų trinkelių ir plytų nukentėjusieji K. R. ir A. P. nuėjo į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą ir jų tikslas buvo sustabdyti plytų ir trinkelių mėtymą. Todėl šis viso kilusio konflikto epizodas taip pat yra svarbus vertinant nuteistųjų D. B. ir V. S. bei nukentėjusiųjų A. P., K. R. ir T. S. duotus parodymus apie nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kieme kilusio konflikto priežastį ir eigą.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp kaimyninių gyvenamųjų namų sklypų buvę asmenys per šiuos gyvenamųjų namų sklypus skiriančią tvorą mėtė plytas ir trinkeles. Nuteistasis D. B., nors ir parodė, kad pirmasis plytų ir trinkelių nemetė, tačiau pripažino, kad atgal permetė 3 plytas, taigi neneigė aplinkybės, kad plytos buvo mėtomos į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą. Taip pat, nukentėjusysis A. P. parodė, kad priėjęs prie tvoros pažiūrėti, kas mėto plytas pamatė, kaip nuteistasis D. B. ima nuo prie garažo sienos buvusias trinkeles, bėga prie tvoros ir jas meta (1 t., b. l. 115–118). Nukentėjusysis A. P. parodė ir tai, kad viena iš mestų plytų pataikė jam į krūtinę, kurią jis pakėlė ir metė atgal. Liudytoja J. K. šiuos nukentėjusiojo A. P. duotus parodymus patvirtino ir parodė, kad pati taip pat per tvorą atgal mėtė plytas. Be to, baudžiamojoje byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina užfiksuotas pavėsinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), sienos ir stogo apgadinimo žymes, o taip pat ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo, iškloto trinkelėmis, apgadinimus ir likusias baltos spalvos smulkių dalelių nuotrupas (1 t., b. l. 31–33, 34–50). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertinti įvykio vietos apžiūrų protokolai su priedais (nuotraukomis) bei tyrėjos I. S. 2024 m. spalio 29 d. tarnybinio pranešimo duomenys, kad (duomenys neskelbtini), kiemas išklotas trinkelėmis, o prie garažo pastato ir šalia (duomenys neskelbtini) namo teritorijos tvoros, yra užfiksuoti sukrauti šių trinkelių ir baltų silikatinių plytų likučiai (2 t., b. l. 110). Svarbu ir tai, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)kieme taip pat buvo rasta trinkelių ir baltų silikatinių plytų nuolaužų, pagal kurių išvaizdą galima spręsti, kad jos yra iš (duomenys neskelbtini) esančio kiemo (2 t., b. l. 110). Įvertinus šias aplinkybes negalima sutikti su nuteistojo D. B. duotais parodymais, kad jis plyteles į kaimynų kiemą tik atmetė atgal. Priešingu atveju, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme nebūtų buvusios rastos plytelių ir trinkelių nuolaužos, kurios pagal išvaizdą atitinka nuteistojo D. B. kieme įvykio vietos apžiūros metu rastas sukrautas plyteles ir trinkeles. Nuteistojo D. B. pateiktą versiją, kad jis plyteles ir trinkeles mėtė tik atgal paneigia ir nukentėjusiųjų K. R., T. S., A. P. ir liudytojų, J. K., D. D., N. G. duoti nuoseklūs parodymai, kad po nuteistojo D. B. išėjimo iš pavėsinės, praėjus tam tikram laiko tarpui iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo pusės, per tvorą pradėtos mėtyti plytos. Liudytoja A. R., kuri tuo metu buvo name, taip pat patvirtino girdėjusi duslius smūgių į namą garsus. Svarbu ir tai, kad nuteistojo D. B. krikšto mama liudytoja D. D. tiek teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu, tiek ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 19–21) davė parodymus, kad plytos pirmiausia buvo pradėtos mėtyti iš nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemo. Įvertinus aplinkybę, kad liudytoją D. D. su nuteistuoju D. B. sieja giminystės ryšiai, jog ji parodė, kad nebuvo verčiama duoti melagingus parodymus, atmetama galimybė, kad liudytoja suinteresuota duoti šią nuteistojo D. B. pateiktą įvykio versiją paneigiančius parodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių dėl tarp kaimyninių gyvenamųjų namų sklypų buvusių asmenų, per tvorą, mėtytų plytų ir trinkelių. Su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ne nukentėjusieji ar liudytojai aptariamų įvykių metu pirmi ėmė mėtyti plytas ir trinkeles, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

20. Baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų visumai paneigiant nuteistojo D. B. duotus parodymus apie jam suduotus du smūgius į nosį prie pavėsinės, apie tai, kad ne jis pirmasis pradėjo mėtyti plytas į kaimynų gyvenamojo namo teritoriją, nėra pagrindo sutikti ir su kitais nuteistojo D. B. duotais parodymais, o būtent – apie jo gyvenamojo namo kieme įvykusio konflikto aplinkybes. Nuteistieji D. B. ir V. S. viso baudžiamojo proceso metu davė analogiškus parodymus, kad jie buvo užpulti nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kieme. Pasak nuteistojo D. B., į jo kiemą atbėgę keturi asmenys, norėjo susidoroti su juo pačiu ir nuteistuoju V. S., kadangi jis prieš tai sušuko, kad dėl nukentėjusiųjų ir kartu su jais buvusių asmenų veiksmų kreipsis į policijos pareigūnus. Nuteistųjų D. B. ir V. S. apeliaciniais skundais nėra ginčijami nukentėjusiesiems A. P., K. R. ir T. S. nustatyti sveikatos sužalojimai. Nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų pobūdį ir jų atsiradimo laikotarpį patvirtina objektyvūs baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai – specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 64–65, 77–78, 82, 91–92). Tačiau, pasak nuteistųjų D. B. ir V. S., nukentėjusiesiems nustatyti sužalojimai buvo jų pačių veiksmų padarinys. Nuteistasis D. B. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jam nebuvo įmanoma sužaloti nukentėjusiųjų, kad nukentėjusiesiems nustatyti sužalojimai galėjo būti jų pačių atliktų veiksmų padarinys, kuomet jie mušėsi tarpusavyje, jog nuteistasis V. S. taip pat neatliko jokių veiksmų. Nuteistasis D. B. parodė, kad būtent prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, kadangi tirto įvykio metu, į jo namų kiemą atbėgę keturi asmenys jį vienu metu apsupo ir puolė. Pasak nuteistojo D. B., tuomet jam iš nugaros trenkė nukentėjusysis K. R., atėmė jo rankoje laikytą ratų varžtams sukti raktą, visi susimušė, jis pargriuvo ir matė kaip nukentėjusieji dėl savo girtumo mušasi tarpusavyje. Nuteistasis D. B. parodė, kad po to galimai nukentėjusysis A. P. metė į jį atimtą ratų varžtams atsukti raktą, dėl to jis šį susigrąžino, o po to nukentėjusysis A. P. trenkė jam į galvą ir jis išbėgo į kiemą bei bandė pabėgti paspirtuku. Nuteistasis V. S. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad tirto įvykio metu link jo pradėjo bėgti žmogus, kurio dėl tamsos neatpažino, kad šis asmuo įsibėgėjęs bandė jam trenkti, tačiau jis spėjo pasitraukti ir smūgis buvo suduotas už jo stovėjusiam dar kitam asmeniui. Pasak nuteistojo V. S. už jo stovėjęs asmuo, po suduoto smūgio atsitrenkė į tvorą ir sušuko: „K. ką darai, čia aš?“. Nuteistasis V. S. parodė ir tai, kad tirto įvykio metu jam pačiam taip pat buvo trenkta kažkokiu daiktu, jog jis užsidengė ranka, po to suklupo, o atsistojęs, bandė jį užpuolusį asmenį atsiplėšti, kad susikibę ir besistumdydami su šiuo asmeniu jie ėjo link gatvės, jog įvykio metu jis bandė pabėgti. Taigi nuteistieji D. B. ir V. S., neigdami savo kaltę, nedavė parodymų apie tai, kad patys būtų atlikę smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiuosius ir parodė, jog būtent nukentėjusieji, atbėgę į nuteistojo D. B. namų kiemą, juos užpuolė. Tačiau tarp nuteistųjų D. B. ir V. S. nurodytų įvykio aplinkybių yra prieštaravimų ir neatitikimų su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

21. Nuteistasis D. B. parodė, kad prieš juos su nuteistuoju V. S. užpuolant jo gyvenamojo namo kieme, išgirdo kažką sakant žodžius – „apsupame juos“. Tačiau pats nuteistasis D. B. nurodė nežinantis, iš kur nukentėjusiesiems ir kartu su jais šventusiems asmenims buvo žinoma, jog nuteistasis D. B. tuo metu savo gyvenamojo namo kieme buvo ne vienas. Nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 24 d. atliktos apklausos metu parodė, kad vienas iš juos su nuteistuoju V. S. užpuolusių asmenų į jo kiemą pateko perlipęs tvorą, jog girdėjo kaip kažkas lipo per tvorą (4 t., b. l. 9–12). Tačiau teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis D. B. jau parodė, kad jį užpuolusių asmenų grupė atbėgo į jo kiemą pro namo vartus. Nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad visi jį apsupę asmenys į jį bėgo ir puolė vienu metu, jog apsupę sudavė smūgius į galvą iš visų pusių, kad nukentėjusysis K. R. atėmė iš jo raktą ratų varžtams sukti, o po to mušėsi su kitu atbėgusiu asmeniu, galimai su nukentėjusiuoju T. S.. Nuteistasis D. B. parodė ir tai, kad tuo metu nuteistasis V. S. stovėjo jam už nugaros, tačiau ką darė nematė. Tačiau nuteistasis V. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 26 d. parodė, kad pirma į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą pro vartus atėjo vienas vyras, kuris puolė nuteistąjį D. B., tada jis pamatė antrą vyrą, kuris puolė jį patį kažkokiu rankoje laikytu daiktu, tačiau nepataikęs trenkė pirmajam į kiemą atėjusiam vyrui, kuris stovėjo prie D. B. (4 t., b. l. 58–61). Pasak nuteistojo V. S. pirmasis vyras tuomet sušuko netyčia šiam trenkusiam antrajam atbėgusiam vyrui: „K., čia aš, ką gi darai?“, po ko tas antrasis vyras, t. y. nukentėjusysis K. R. vėl puolė nuteistąjį V. S. ir trenkė jam kažkokiu rankose laikytu daiktu į kairę ranką. Pasak nuteistojo V. S. tuomet jis pamatė atbėgant trečią vyrą, tačiau ką šis darė nematė, kadangi jį patį vėl užpuolė nukentėjusysis K. R., jog kartu jie grūmėsi ir išsistūmė pro namo vartus į gatvę (4 t., b. l. 58–61). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis V. S. davė parodymus, kad iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų atpažino, kad jį puolė nukentėjusysis K. R. ir iš esmės davė analogiškus parodymus, kad konflikto metu jį puolė ir jis grūmėsi bei stumdėsi su nukentėjusiuoju K. R.. Taigi nuteistųjų D. B. ir V. S. duoti parodymai skiriasi dėl juos užpuolusių asmenų patekimo į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą eiliškumo ir dėl nukentėjusiojo K. R. atliktų veiksmų. Pagal nuteistųjų duotus parodymus būtų galima daryti išvadą, kad juos abu puolė tas pats asmuo, t. y. nukentėjusysis K. R.. Be to, pasak nuteistojo V. S., nukentėjusysis K. R. įbėgęs į kiemą pro vartus jau rankose turėjo kažkokį įrankį, tačiau tai prieštarauja nuteistojo D. B. duotiems parodymams, kad nukentėjusysis K. R. iš jo atėmė raktą ratų varžtams atsukti. Nuteistojo D. B. nurodyta aplinkybė, kad atėmęs iš jo raktą ratų varžtams sukti nukentėjusysis K. R. toliau mušėsi su nukentėjusiuoju T. S., prieštarauja nuteistojo V. S. parodymams, iš kurių matyti, kad beveik viso konflikto metu, jis grūmėsi su nukentėjusiuoju K. R..

22. Abejoti nuteistųjų D. B. ir V. S. duotų parodymų patikimumu verčia ir aplinkybė, kad nė vienas iš jų, po to kuomet jie buvo užpulti, nesikreipė į policijos pareigūnus. Nuteistasis D. B. nurodė, kad į policijos pareigūnus nesikreipė, kadangi neveikė jo telefonas, o į gydymo įstaigą, po to kuomet jam neva buvo suduoti du smūgiai rankos kumščiais į nosį, jis nesikreipė, kadangi norėjo išvengti jo manymu buvusių didelių eilių gydymo įstaigoje. Nuteistasis V. S. parodė, kad jam įvykio metu, po to kuomet buvo mėtomos plytos, nekilo mintis kviesti policijos pareigūnus, kadangi konfliktas vyko tarp kaimynų ir giminaičių, manė, kad konfliktuojantys asmenys susitaikys. Šie nuteistųjų D. B. ir V. S. duoti parodymai, įvertinus jų nurodytas aplinkybes, kad jie buvo užpulti, prieš juos buvo atliekami smurtinio pobūdžio veiksmai, yra nelogiški. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi nukentėjusiojo A. P. sugyventinė liudytoja J. K., pranešusi, kad medikų pagalbą reikalinga jos 52 metų vyrui, kuriam kaimynas praskėlė galvą (1 t., b. l. 23; 2 t., b. l. 13). Be to, nuteistojo D. B. duoti parodymai dėl jo gyvenamojo namo kieme vykusio konflikto aplinkybių prieštarauja ir specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini). D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, parodė, kad konflikto jo paties gyvenamojo namo kieme metu, jį apsupę asmenys vienu metu jam sudavė net 3 smūgius į galvos sritį. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinta, kad nuteistasis D. B. 2024 m. birželio 24 d., 16.44 val., apžiūros pas gydytoją metu skundėsi galvos skausmais, nurodė, kad buvo sumuštas kaimyno. Tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 111-112) nuteistajam D. B. nėra aprašyti ir nustatyti sužalojimai galvoje (nubrozdinimai, kraujosruvos ar kt.).

23. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad priešingai nei nuteistųjų D. B. ir V. S. duoti parodymai, nukentėjusiųjų K. R., T. S. ir A. P. duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių neprieštarauja baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumai. Nukentėjusysis K. R. parodė, kad į nuteistojo D. B. kiemą ėjo kartu su nukentėjusiuoju T. S. po to, kuomet į jo gyvenamąjį namą ir į pavėsinę buvo mėtomos plytos. Liudytojai J. K., D. D. ir nukentėjusysis A. P. patvirtino, kad pirmieji į nuteistojo D. B. kiemą dviese nubėgo nukentėjusieji K. R. ir T. S.. Pagal nukentėjusiojo K. R. parodymus pirmasis į nuteistojo D. B. kiemą įėjo nukentėjusysis T. S., kuriam nuo garažo pusės atėjęs nuteistasis D. B. užsimojęs kažkuo trenkė iš priekio į galvą. Nukentėjusysis K. R. parodė, kad tuo momentu jis pats pajuto smūgį iš nugaros pusės, jog jam buvo suduota su kažkokiu pailgu daiktu, galimai strypu, kad dėl suduoto smūgio jis parkrito ant žemės, o jį užpuolęs nepažįstamas vyras (nuteistasis V. S.) jam nemažiau kaip 4 smūgius sudavė į galvą, į kairį šoną ir į kairę ranką (1 t., b. l. 55–59; 68). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis K. R. šiuos parodymus patvirtino, o taip pat jie neprieštarauja specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini) apie jam nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją (3 t., b. l. 64–65). Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu kartu su nukentėjusiuoju K. R. ėjo į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą link tvoros dalies, iš kur buvo mėtomos plytos, kad pamatė link jo einantį nuteistąjį D. B., kuris rankoje laikė blizgantį daiktą, kad užsimojo ir sudavė jam į galvą. Nukentėjusysis T. S. parodė, kad po to iškart prarado sąmonę, o atsipeikėjo tik ligoninėje (1 t., b. l. 147–150). Teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu nukentėjusysis T. S. davė analogiškus parodymus. Nukentėjusysis A. P. nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą nuėjo jau po nukentėjusiųjų K. R. ir V. S., kuomet išgirdo suduodamų smūgių garsus (1 t., b. l. 110–111). Matyti, kad pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 24 d. nukentėjusysis A. P. nedavė parodymų apie tai, kad grūmėsi su nuteistuoju D. B., tačiau ši jo apklausa buvo atlikta praėjus nedideliam laiko tarpui po tirto įvykio, kurio metu jam pačiam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl neatmetama galimybė, kad tai galėjo įtakoti pirmosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu duodamų parodymų išsamumą. Be to, antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. nukentėjusysis A. P. parodė, kad ankstesnėje apklausoje buvo po alkoholio vartojimo, neseniai grįžęs iš ligoninės, norėjo, kad kuo greičiau pabaigtų pareigūnas jo apklausą, todėl nedavė išsamių parodymų apie visas jam žinomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 112). Vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. davė išsamius parodymus, kurie neprieštaravo kitų nukentėjusiųjų duotiems ir liudytojų parodymams. Nukentėjusysis A. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 5 d. parodė, kad įbėgęs į nuteistojo D. B. kiemą, įkišęs galvą pro vartus, pajuto smūgį į galvą, matė, kad smūgį jam sudavė nuteistasis D. B. su kryžiaus formos automobilių ratų raktu, kad šiuo smūgiu jam buvo prakirsta kakta. Po šio smūgio, kitą nuteistojo D. B. smūgį nukentėjusysis A. P. blokavo dešine ranka, dėl ko jam buvo prakirsta ranka ties riešu, tuomet nuteistasis D. B. užsimojo dar kartą trenkti, tačiau nepataikė ir nukentėjusysis A. P. pats trenkė nuteistajam D. B. rankos kumščiu į veido sritį. Nukentėjusysis A. P. toliau parodė, kad po šių veiksmų nuteistasis D. B. išbėgo į gatvę pro kiemo vartelius, sėdosi ant paspirtuko ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jis nuteistąjį D. B. nustūmė ir jie toliau abu grūmėsi parkirtę ant žemės, nuteistasis D. B. toliau bandė suduoti smūgius turėtu kryžminiu atsuktuvu, kuriuo jam pataikė į dešinės rankos dilbį ir dešinės kojos nykštį (1 t., b. l. 115–118). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. patvirtino, kad nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kieme jam buvo suduotas smūgis kryžminės formos raktu į galvą, o po to į riešą, tačiau parodė, kad gatvėje, kuomet jis su nuteistuoju D. B. buvo nugriuvę ant žemės, jis smūgių išvengė. Baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai (2 t., b. l. 73) patvirtina nukentėjusiojo A. P. duotus parodymus apie tarp jo ir nuteistojo D. B. gatvėje vykusias grumtynes. Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „Messenger_creation_b490bdba_9fad-b093-f5cbc1ff714c.mp4-VLC media player“ užfiksuota kaip nukentėjusysis A. P. nuverčia ant paspirtuko užlipusį nuteistąjį D. B., tuomet vaizdo įraše filmuotas įvykis trumpam nėra aiškiai matomas (filmuotas vaizdas užstojamas ir yra neryškus dėl kameros judesio) ir matoma, kaip nuteistasis D. B., parkritęs ant žemės, smūgiuoja taip pat parkritusiam nukentėjusiajam A. P., turėtu kryžminės formos raktu, tačiau nepataiko. Nors nukentėjusysis A. P. apklausos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gatvėje nuteistojo D. B. suduotų smūgių jis išvengė, tačiau nukentėjusiojo A. P. duoti parodymai apie jam suduotus smūgius (smūgį kryžminės formos raktu į kaktos sritį, užblokuotą smūgį dešine ranka, pataikytą smūgį į dešinės kojos nykštį ir dešinės rankos dilbį) neprieštarauja specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini) apie jam nustatytus sužalojimus – muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kaktoje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinės pėdos 1-o piršto srityje, kurie susiformavo mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad nukentėjusysis A. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nedavė parodymų apie tai, kad nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kieme jam buvo suduoti smūgiai į dešinės kojos nykštį, kad jis ne tik davė parodymus, kurie neprieštarauja baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumai, tačiau ir nurodė aplinkybes apie savo paties atliktus fizinio smurto veiksmus prieš nuteistąjį D. B., sprendžia, kad nukentėjusiajam A. P. nustatyti sužalojimai dešinės kojos nykštyje buvo padaryti įvykio metu. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. P. duotų parodymų patikimumu dėl visų įvykio aplinkybių, kuomet juos patvirtina objektyvūs baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai – vaizdo ir garso įrašai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei baudžiamojoje byloje apklaustų kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai.

24. Nukentėjusiųjų K. R., A. P., T. S., liudytojų D. D., J. K., B. R. duoti parodymai patvirtina, kad į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą pirmi nubėgo nukentėjusieji K. R. ir T. S., o tik po to ir nukentėjusysis A. P. su liudytojais B. R. ir J. K.. Tačiau priešingai nei parodė nuteistasis D. B., kad vienas iš pas jį į kiemą atbėgusių keturių vyrų buvo liudytojas B. R., baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad liudytojas B. R. link nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemo pradėjo bėgti jau po nukentėjusiojo A. P., o į patį kiemą nėjo, buvo gatvėje kartu su liudytoja J. K.. Taip pat atmetama kaip nepagrįsta nuteistųjų D. B. ir V. S. pateikta versija, kad konflikto nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kieme metu, nukentėjusieji mušėsi tarpusavyje ar griuvinėdami galėjo susižaloti patys. Nors nukentėjusieji K. R., T. S. ir A. P. neneigė, kad prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, jų neblaivumas fiksuotas byloje, tačiau baudžiamojo proceso metu jie davė išsamius parodymus apie nagrinėto įvykio aplinkybes. Aplinkybės, kad įvykio metu nukentėjusieji mušėsi tarpusavyje, be nuteistųjų D. B. ir V. S., nenurodė nė vienas baudžiamojoje byloje apklaustas asmuo. Be to, iš esmės yra nelogiški nuteistųjų argumentai, kad nustatytomis aplinkybėmis kartu gimtadienį šventę asmenys, kurie vienas kitą gerai pažįsta, svetimame kieme be jokios dingsties imtų vieni prieš kitus smurtauti.

25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistųjų D. B. ir V. S. duotų parodymų apie gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto eigos ir aplinkybių, nepatikimumo ir prieštaringumo. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent nukentėjusiųjų K. R., T. S., A. P. bei liudytojų A. R., B. R., D. D., J. K. duoti parodymai apie tirto įvykio eigą, nuo pat jo pradžios momento (nuteistojo D. B. atėjimo į kaimynų kiemą prie pavėsinės), yra teisingi ir jais pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistųjų kaltės, padarius jiems inkriminuotas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vadovavosi pagrįstai. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina nuteistojo D. B. nurodytų aplinkybių apie jam suduotus du smūgius rankos kumščiais į nosį, kad į jo gyvenamojo namo kiemą kaimynai pirmieji per tvorą pradėjo mėtyti plytas, kad jo paties gyvenamojo namo kieme vienu metu užpuolė keletas jį apsupusių asmenų. Įvertinus, kad nuteistasis V. S. davė analogiškus parodymus dėl prieš nuteistąjį D. B. suduotų dviejų smūgių į nosį, per tvorą į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą mėtytų plytų, padaryta pagrįsta išvada ir dėl nuteistojo V. S. duotų parodymų nepatikimumo. Be to, nukentėjusiesiems K. R., T. S. ir A. P. nustatyti sužalojimai patvirtinti objektyviais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – specialistų išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiesiems K. R., T. S. ir A. P. nustatyti sužalojimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nuteistųjų V. S. ir D. B. atliktais neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimu. Nuteistųjų D. B. ir V. S. apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl baudžiamojoje byloje nustatytų įvykio aplinkybių gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), todėl yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl būtinosios ginties ir nuteistajam D. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

26. Nuteistųjų V. S. ir D. B. apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl būtinosios ginties situacijos. Pasak nuteistojo V. S., nukentėjusiojo K. R. atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas atitinka visas būtinosios ginties sąlygas ir jų neperžengia, o pirmosios instancijos teismas neįvertino pačių nukentėjusiųjų elgesio, kuomet jie neteisėtai, atvirai įsibrovė į svetimą teritoriją, buvo agresyvūs ir aktyvūs. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jis pats buvo užpultas nukentėjusiųjų, o jo panaudota gynyba atitiko nukentėjusiųjų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

27. Sprendžiant, ar asmuo veikė būtinosios ginties situacijoje, būtina įvertinti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konkrečius asmenų atliktus veiksmus, jų duotų parodymų teisingumą bei nuoseklumą ir kitas nustatytas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl būtinosios ginties situacijos – įvertino pačių nuteistųjų D. B. ir V. S. atliktų veiksmų pobūdį prieš nukentėjusiuosius A. P., K. R. ir T. S., viso baudžiamojoje byloje tirto įvykio eigą, o taip pat ir nukentėjusiųjų neblaivumo būseną įvykio metu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad būtent nuteistasis D. B. buvo konflikto įvykusio iniciatorius, kuomet jis pirmasis pradėjo į kaimynų gyvenamąjį namą ir pavėsinę mėtyti plytas ir trinkeles. Neabejotina, jog būtent šis nuteistojo D. B. elgesys išprovokavo nukentėjusiuosius K. R. ir T. S. nueiti į jo gyvenamojo namo kiemą. Svarbu tai, kad nukentėjusieji nedavė parodymų apie tai, kad į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą jie ėjo, turėdami tikslą naudoti fizinį smurtą. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Nukentėjusysis K. R. parodė, kad norėjo tik sutramdyti plytas mėčiusį kaimyną, jog negalvojo, kaip tai padarys, o nukentėjusysis T. S. parodė, kad į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą ėjo, tiesiog sekdamas paskui nukentėjusįjį K. R., nekalbėjo, ką ten nuėję darys. Taip pat, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kieme pirmieji fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius K. R. ir T. S. pradėjo naudoti būtent nuteistieji D. B. ir V. S.. Po to, dėl prieš nukentėjusiuosius T. S. ir K. R. atliekamų smurtinio pobūdžio veiksmų padėti nukentėjusiesiems K. R. ir T. S. į nuteistojo D. B. kiemą nuėjo ir nukentėjusysis A. P., kuris nors ir neneigė, kad pats sudavė smūgį nuteistajam D. B., tačiau taip pat pirmasis smūgių nuteistajam D. B. nesudavė, o buvo iškart užpultas, todėl gynėsi. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusieji tirto įvykio metu buvo neblaivūs, kad atėjo į svetimą kiemą, neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusieji buvo puolančioji konflikto pusė. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis K. R., prieš ateidamas į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą, persiavė batus (prieš tai avėjo šlepetes). Pasak nuteistojo D. B. ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis K. R. ruošėsi smurtauti prieš nuteistuosius. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nepaneigia baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos apie konfliktą inicijavusio nuteistojo D. B. atliktus veiksmus. Pastebėtina ir tai, kad pats nuteistasis D. B., po to kuomet buvo išvarytas iš kaimynų pavėsinės, nuvyko pas savo draugą nuteistąjį V. S. ir į namus grįžo dviese. Nors nuteistasis D. B. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad nuteistasis V. S. jį į namus palydėjo iš draugiškumo, tačiau tikrosios nuteistojo V. S. atėjimo į nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kiemą priežasties nuteistieji nenurodė.

28. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. taip pat atkreipia dėmesį į medicininiuose dokumentuose – apsilankymo gydymo įstaigoje epikrizėje nurodytą sužalojimą – sumušimo žymes kairėje blauzdoje, kurios pasak jo patvirtina prieš jį patį atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus. Iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų išrašų matyti, kad nuteistojo D. B. apsilankymo pas gydytoją 2024 m. birželio 24 d., 16.44 val., nustatyta jo sveikatos būklė – kairėje blauzdoje sumušimo žymės (3 t., b. l. 146–147). Tačiau neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti nuteistajam D. B. nukritus ant žemės gatvėje prie jo namų kartu su nukentėjusiuoju A. P.. Be to, nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde nurodytoje epikrizėje esantys duomenys nepaneigia specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistajam D. B. nenustatomo sveikatos sutrikdymo masto ir todėl savaime nepatvirtina, kad konflikto metu nuteistieji buvo besiginančioji konflikto pusė. Šios išvados nepaneigia ir nuteistajam V. S. nustatyti ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyti sužalojimai, kurie kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistajam V. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais, prieš 2-5 dienas iki apžiūros, kuri atlikta 2024 m. birželio 27 d., 12 val. Be to, pagal šią specialisto išvadą nėra galimybės identifikuoti žalojusį daiktą (-us), nors nuteistajam V. S. nustatyti sužalojimai ir nėra būdingi padarymui suduodant smūgius kitam asmeniui (3 t., b. l. 105). Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys į nuteistojo D. B. duotus parodymus, kad jį įvykio metu neva puolė visi į jo kiemą atbėgę asmenys ir jis nematė, ką tuo metu jo kieme darė nuteistasis V. S.. Pats nuteistasis V. S. parodė, kad prieš jį fizinį smurtą naudojo K. R., tačiau šių jo parodymų baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Be to, nė vienas iš nukentėjusiųjų ar baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų nedavė parodymų apie tai, kad prieš nuteistąjį V. S. įvykio metu buvo naudojamas fizinis smurtas. Tik liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu neneigė aplinkybės, kad ji pati nuteistajam V. S. gatvėje galėjo suduoti smūgį į nugarą. Tačiau šie liudytojos J. K. parodymai nepatvirtina nuteistajam V. S. specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų. Tačiau nesant objektyvų duomenų apie specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytų nuteistojo V. S. sužalojimų atsiradimo aplinkybes, negalima kategoriškai teigti, kad jie buvo nukentėjusiojo K. R. veiksmų padarinys, patvirtinantis, kad nuteistasis V. S. buvo besiginančioji konflikto pusė. Be to, aplinkybė dėl nuteistajam V. S. padarytų sužalojimų nepaneigia baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos apie paties nuteistojo V. S. atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį K. R..

29. Nuteistieji V. S. ir D. B. teigdami, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja jų atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, duodami parodymus viso baudžiamojo proceso metu neigė, kad atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Nuteistasis V. S. parodė, kad konflikto metu stumdėsi su nukentėjusiuoju K. R., tačiau nedavė parodymų, jog būtų pats sudavęs nukentėjusiajam K. R. konkrečius smūgius. Nuteistasis D. B. apklausų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 9–12; 18–19; 24–25), o taip pat ir apeliaciniame skunde nurodė, kad konflikto metu mosikavosi rankoje laikytu kryžminės formos raktu, tačiau neigė, kad galėjo juo sužaloti nukentėjusiuosius. Tačiau baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs įrodymai, o būtent vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „Messenger_creation_b490bdba_9fad-b093-f5cbc1ff714c.mp4-VLC media player“, paneigia nuteistojo D. B. duotus parodymus, kad jis fizinio smurto nenaudojo. Šiame vaizdo įraše užfiksuota kaip nukentėjusysis A. P. konflikto su nuteistuoju D. B. gatvėje metu, nustumia jį nuo paspirtuko, besigrumdami D. B. ir A. P. nugriūna ant žemės, po ko D. B. smūgiuoja automobilio kryžiaus formos raktu į A. P. pusę, tačiau nepataiko, o raktas atsitrenkia į šalia esantį akmenį (2 t., b. l. 73, 121–123). Iš aptariamo vaizdo įrašo matyti, kad nuteistojo D. B. suduotas smūgis kryžminės formos metaliniu raktu, nors ir buvo netaiklus, tačiau buvo intensyvus ir stiprus. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertinti nukentėjusiojo A. P. veiksmai atlikti gatvėje prieš nuteistąjį D. B., kuomet nukentėjusysis bandė atimti iš nuteistojo smurtavimo įrankį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad aptariamame vaizdo ir garso įraše užfiksuoti nuteistojo D. B. veiksmai, nors ir buvo padaryti jį nustūmus nuo paspirtuko, tačiau patvirtina jo puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Svarbu ir tai, kad aptariamame vaizdo ir garso įraše užfiksuota kaip nukentėjusiajam A. P. ir nuteistajam D. B. atsistojus nuo žemės, nukentėjusysis A. P. veja nuteistąjį D. B. tolyn, jo nepuola, nors kartu su nukentėjusiuoju A. P. yra ir daugiau asmenų.

30. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriamos kelios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-350-222/2015, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023, 2K-7-48-495/2024 ir kt.). Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamo konflikto iniciatorius buvo nuteistasis D. B., o fizinį smurtą pirmieji pradėjo naudoti taip pat abu nuteistieji. Nuteistiesiems D. B. ir V. S. kategoriškai neigiant smurtinių veiksmų atlikimą, o taip pat ir įvertinus ir baudžiamojoje byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visumą daroma išvada, kad nagrinėjamo įvykio metu nebuvo nukentėjusiųjų K. R., T. S. ir A. P. pavojingo kėsinimosi, nuo kurio nuteistieji D. B. ir V. S. būtų turėję pagrįstą pagrindą gintis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistieji D. B. ir V. S., nuteistojo D. B. gyvenamojo namo kieme pirmieji pradėję naudoti fizinio smurto veiksmus, neveikė būtinosios ginties situacijoje.

Dėl nuteistųjų D. B. ir V. S. kaltės, padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

31. Nuteistieji D. B. ir V. S. buvo išteisinti iš jiems pareikšto kaltinimo, kad jie, 2024 m. birželio 24 d., apie 2.35 val., bendrais veiksmais, mėtydami plytas, trinkeles į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą, tyčia sugadino svetimą, K. R. priklausantį turtą, bendros 322 Eur vertės: lauko pavėsinę, namo sieną. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniu skundu prašoma šią skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti ir nuteistuosius D. B. ir V. S. nuteisti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį arba baudžiamąją bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

32. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nuteistasis V. S. atliko kokius nors tyčinius, svetimo turto sugadinimo veiksmus, todėl jį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistasis V. S. neigė savo kaltę dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad jis nagrinėjamo įvykio metu, kartu su nuteistuoju D. B. mėtė plyteles ir trinkeles per tvorą į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą. Nė vienas iš baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų negalėjo patvirtinti tiesiogiai matę nuteistąjį V. S. atliekant veiksmus, atitinkančius aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistojo V. S. veiksmuose nėra BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir jis pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį išteisintas pagrįstai.

33. Baudžiamojoje byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu nuteistasis D. B., būdamas savo gyvenamojo namo kieme, per tvorą į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą mėtė plytas ir trinkeles. Pats nuteistasis D. B. pripažino, kad per tvorą permetė 3 plytas, o nukentėjusysis A. P. parodė, kad priėjęs prie tvoros pažiūrėti kas mėto plytas pamatė, kaip tai daro nuteistasis D. B. (1 t., b. l. 115–118). Nukentėjusiajam K. R. priklausančio namo sienos ir pavėsinės apgadinimus, padarytus nuteistajam D. B. mėtant plytas ir trinkeles, patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti objektyvūs įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina užfiksuotas pavėsinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), sienos ir stogo apgadinimo žymes (1 t., b. l. 31–33, 34–50). Tačiau nuteistasis D. B. buvo išteisintas, nepadarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kadangi įvertinus sugadinto turto vertę nustatyta, kad ji nesiekia 3 MGL, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (BK 190 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad nuteistiesiems D. B. ir V. S. pareikštame kaltinime nurodyto sugadinto turto vertė – 322 Eur buvo nustatyta įvertinus sugadinto turto atkūrimo (atstatymo) sąnaudas (kaštus). Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019, 2K-128-511/2022). Todėl pagal paties nukentėjusiojo K. R. pateiktus duomenis (5 t., b. l. 33) sugadinto turto vertė siekia 144 Eur, t. y. neviršija BK 190 straipsnio 2 dalyje numatytos 3 MGL (150 Eur) dydžio. Nepaisant to, skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta dėl nuteistojo D. B. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK). ANK 115 straipsnyje numatyta, kad tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Matyti, kad nuteistojo D. B. atlikti veiksmai, pasireiškę svetimo turto sugadinimu, kuomet pagal nukentėjusiojo K. R. pateiktus duomenis sugadinto turto vertė siekia 144 Eur, turi ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Todėl baudžiamoji byla šioje dalyje perduotina spręsti nuteistojo D. B. atsakomybės klausimą administracine tvarka.

Dėl nuteistajam V. S. paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dydžio.

34. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam V. S. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės dydžiu, nurodant, kad ji yra per švelni. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistieji V. S. ir D. B. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė kartu, o jų panaudoti metaliniai įrankiai didina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

35. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bausmės individualizavimo klausimui išspręsti reikalingas įvertinti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis V. S. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, darbdavio ir bendrovės, su kuria jį siejo sutartiniai santykiai, charakterizuojamas teigiamai, yra vidutinio amžiaus, vedęs ir turi vieną nepilnametį vaiką, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Įvertinta ir tai, kad nėra nustatyta nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojimus ir laisvės apribojimo bausmės trukmę nustatant tokią, kuri savo dydžiu didesnė už tokios bausmės rūšies vidurkį. Taigi, priešingai nei nurodyta nukentėjusiojo K. R. apeliaciniame skunde, nuteistajam V. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė savo dydžiu jau yra didesnė už numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį V. S. charakterizuojančius duomenis, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jog jis yra teisiamas pirmą kartą, sprendžia, kad jam pagrįstai paskirta švelniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta galima skirti alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Svarbu ir tai, kad nuteistajam V. S. skirti ir du įpareigojimai, kurių jis privalės laikytis (įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir įpareigojimas dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje). Be to, nuteistajam V. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpis nėra aiškiai per trumpas. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nuteistajam V. S. kartu su laisvės apribojimo bausme skirti įpareigojimai nesukels realių padarinių yra nepagrįsti. Nuteistasis V. S. privalės laikytis jam teismo paskirtų įpareigojimų, priešingu atveju, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti nuteistajam papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ar BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nuteistajam V. S. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti griežtesnę bausmę. Todėl nukentėjusiojo K. R. apeliaciniame skunde nurodytas prašymas skirti nuteistajam V. S. griežtesnę bausmę už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra atmetamas.

Dėl nuteistajam D. B. paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dydžio.

37. Nukentėjusiojo A. P. apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam D. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžiu. Nukentėjusiojo A. P. apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistasis D. B. yra darbingas, dirba pagal darbo sutartį, ūkininkauja, o po nusikalstamų veikų padarymo jam neigiamų padarinių nekilo, jis neatsiprašė, nepasiūlė atlyginti žalos, o neigdamas savo kaltę, bandė versti ją kitiems. Nukentėjusysis A. P. apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį ir į nuteistojo D. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad jis pasikvietė kitą asmenį, veikė su juo kartu, o taip pat naudojo metalinius įrankius.

38. Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam D. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skiriamą bausmę, įvertino šiam klausimui reikalingas įvertinti aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis D. B. viso padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 140 straipsnio 1 dalis), o kita – sunkiems nusikaltimas (BK 135 straipsnio 1 dalis). Įvertinti nuteistąjį D. B. charakterizuojantys duomenys, kad jis yra vidutinio amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas, išsituokęs, jo teigimu – turi vieną nepilnametį vaiką, dirba, įvairių įstaigų, su kuriomis yra bendradarbiavęs ar dirbęs, charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Taip pat nėra nuteistojo D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą ir vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) nuteistajam D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant bausmės tikslus, teismo manymu, pasiekti padėsiančius įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Nukentėjusiojo A. P. apeliaciniame skunde nurodyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam D. B. turi būti skiriama griežtesnė laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis būtų didesnis už numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį. Tačiau bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Be to, nuteistajam D. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė (1 metai 2 mėnesiai) savo dydžiu yra didesnė už numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs nuteistojo D. B. charakterizuojančius duomenis, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (BK 140 straipsnio 1 dalis), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, skirdamas laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, o paskui šią bausmę subendrindamas bausmių apėmimo būdu griežtesne laisvės atėmimo bausme (BK 135 straipsnio 1 dalis), baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nukentėjusiojo A. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad subendrinus nuteistajam D. B. už atskirų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, jam buvo paskirta tik viena bausmė, nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeistos bausmių skyrimo taisyklės, o nuteistajam D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė ar už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra per švelnios ir bausmėms keliamų tikslų nepasieks. Todėl nukentėjusiojo A. P. apeliaciniame skunde nurodytas prašymas skirti nuteistajam D. B. griežtesnę bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra atmetamas.

Dėl R. R. interesais pareikšto civilinio ieškinio.

40. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo atmestas R. R. interesais pareikštas civilinis ieškinys 500 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniame skunde nurodyta, kad R. R. buvo netiesioginė įvykių liudininkė, jos girdėti garsai ir matyti vaizdai ją sukrėtė, sukėlė neigiamus mąstymo, elgsenos, jausmų, nuotaikos sutrikimus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl tirto įvykio, dėl to, kad nukentėjo jos tėvas K. R. R. R. patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie paveikė jos psichinę sveikatos būklę, todėl lankėsi 8 kartus (duomenys neskelbtini) tarnyboje pas psichologą.

41. Tačiau nukentėjusiojo K. R. apeliaciniame skunde nurodyti iš esmės tie patys argumentai ir aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas jau įvertino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad R. R. patyrė neigiamus išgyvenimus dėl įvykio metu į jos tėvų gyvenamojo namo sieną mėtomų plytų, girdėto triukšmo, matytos apgadintos pavėsinės ir sužaloto tėvo K. R.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į formuojamą teismų praktiką bylose, kuomet sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo asmenims, kurie tiesiogiai nenukentėjo nuo padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiajam, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Svarbu pažymėti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paprastai gali prašyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys – mirusiojo ar sužaloto asmens nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Atitinkamai, ar jie tokie yra, ar yra susiklosčiusi išskirtinė situacija byloje, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-331-976/2018, 2K-63-511/2021). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota taisykle dėl galimybės tiesiogiai nuo padarytos nusikalstamos veikos nenukentėjusiam asmeniui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, įvertino pateiktus duomenis apie R. R. patirtus neigiamus išgyvenimus. Matyti, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nagrinėjamas atvejis nėra išimtinis ir ypatingas, kad sąlygotų galimybę priteisti R. R. neturtinės žalos atlyginimą. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusieji ir kartu su jais buvę asmenys įvykio metu, nakties metu šventė savo gyvenamojo namo kieme buvusioje pavėsinėje, vartojo alkoholinius gėrimus, patys mėtė plytas per kaimyninius namus skiriančią tvorą, o po to šūkavo gatvėje, vartojo necenzūrinius žodžius. Todėl neatmetama galimybė, kad ir šie veiksmai galėjo prisidėti prie R. R. įvykio metu girdėto triukšmo ir patirtų neigiamų išgyvenimų. Be to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad R. R. pati įvykio vietoje, kuomet prieš jos tėvą K. R. buvo naudojamas fizinis smurtas, nebuvo ir atliekamų nusikalstamų veiksmų tiesiogiai nematė. Be to, nukentėjusiajam K. R. padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie ilgalaikį ir itin sunkų, intensyvaus gydymo reikalaujantį nukentėjusiojo K. R. gijimo procesą, kurį ilgą laiką būtų turėjusi stebėti R. R.. Todėl negalima spręsti apie ilgalaikius ir intensyvius R. R. neigiamus išgyvenimus po baudžiamojoje byloje tirto įvykio pabaigos.

42. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareikštą civilinį ieškinį atlyginti R. R. patirtą neturtinę žalą, nedaro tokio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad R. R. patirti neigiami išgyvenimai ir tirto įvykio aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo K. R. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytas prašymas priteisti R. R. naudai 500 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlygini buvo atmestas pagrįstai.

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio.

43. Nuteistojo D. B. apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria visiškai tenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir už nukentėjusiesiems T. S. ir A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš nuteistojo D. B. priteista 8135,76 Eur, o už nukentėjusiajam K. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš nuteistojo V. S. priteista 158,62 Eur. Kartu su Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu buvo pateikti ir dokumentai patvirtinantys nukentėjusiųjų K. R., A. P. ir T. S. gydymo išlaidas (2 t., b. l. 57–63). Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina nuteistojo D. B. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistojo V. S. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad gydymo paslaugos nukentėjusiesiems K. R., T. S. ir A. P. buvo suteiktos realiai. Nustačius, kad nukentėjusiesiems K. R., T. S. ir A. P. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos dėl nuteistųjų D. B. ir V. S. neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti buvo patenkintas pagrįstai. Keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo, todėl aptariamas nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde nurodytas prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nukentėjusiajam A. P. priteistos neturtinės žalos.

44. Nukentėjusiojo A. P. apeliaciniu skundu nesutinkama su jam skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo D. B. priteistu neturtinės žalos dyžiu, o nuteistojo D. B. apeliaciniu skundu prašoma nukentėjusiojo A. P. patikslintą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis A. P. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo D. B. priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo (5 t., b. l. 108–111). Tačiau skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies ir iš nuteistojo D. B. priteista 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

45. Pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina nuteistojo D. B. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį A. P.. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad dėl nuteistojo D. B. atliktų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį A. P., šis patyrė neigiamus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo A. P. patikslintame civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes, kad dėl nuteistojo D. B. veiksmų jis patyrė kūno sužalojimus, skausmą ir nepatogumus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam A. P. padaryta neturtinė žala privalo būti atlyginta.

46. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis CK nuostatomis, pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

47. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo D. B. atliktus neteisėtus veiksmus, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, nukentėjusiajam A. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, nuteistojo D. B. turtinę bei šeimyninę padėtį, sveikatos būklę ir galimybę atlyginti padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis D. B., būdamas vidutinio amžiaus, išsiskyręs, jo teigimu – turintis vieną nepilnametį vaiką, dirbantis, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą, kad savo kaltės nepripažino, pateikė versiją, kad pats gynėsi nuo jį užpuolusių nukentėjusiųjų. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir pačių nukentėjusiųjų elgesį iki įvykio ir jo metu bei aplinkybę, kad įvykio metu jie buvo neblaivūs. Duodamas parodymus nukentėjusysis A. P. neneigė, kad nors ir gynėsi nuo jį užpuolusio nuteistojo D. B., tačiau pats taip pat sudavė smūgius nuteistajam D. B., o gatvėje, jiems su nuteistuoju D. B. išėjus iš nuteistojo gyvenamojo namo kiemo, nustūmė nuteistąjį nuo paspirtuko, o vėliau besigrumdami, kartu nugriuvo ant žemės. Taigi negalima kategoriškai teigti, kad nukentėjusiojo A. P. elgesys įvykio metu buvo išimtinai pasyvus. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje nėra tiesiogiai išvardinti ar išsamiai aprašyti nukentėjusiojo A. P. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyti patirti neigiami išgyvenimai (patirtas skausmas, nerimas, galvos svaigimas, nepatogumai ir kt.), nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas jų neįvertino.

48. Įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajam A. P. priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti arba iš vis nepriteisti jau priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kita). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo A. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad po įvykio jis patyrė atsikartojantį skausmą, daugiau kaip du mėnesius negalėjo dirbti, buvo sutrikdytas įprastas jo darbo ir šeimyninis gyvenimas, nerimauja dėl negerėjančios neurologinės būsenos, nėra pakankamos spręsti, kad jam priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo A. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškė muštine žaizda ir odos nubrozdinimu kaktoje, odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, poodine kraujosruva dešinės pėdos 1-o piršto srityje. Taigi, nukentėjusiajam A. P. nustatyti sužalojimai neliudija apie sukeltus ilgalaikius ir sunkius padarinius sveikatai, dėl kurių nukentėjusysis ilgą laikotarpį turėtų patirti neigiamus išgyvenimus. Šiuo atveju priteistas neturtinės žalos dydis 600 Eur nėra neproporcingas ar neadekvatus ir nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam A. P. iš nuteistojo D. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, ją skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl nukentėjusiojo A. P. ir nuteistojo D. B. apeliaciniai skundai dalyse dėl nukentėjusiajam A. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir priteistos piniginės sumos dydžio atmetami.

Dėl nukentėjusiajam K. R. priteistos turtinės ir neturtinės žalos.

49. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniu skundu prašoma visiškai tenkinti jo pareikštą patikslintą civilinį ieškinį. Nukentėjusysis K. R. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė: iš nuteistųjų D. B. ir V. S. solidariai priteisti 322 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško 322 Eur turtinės žalos atlyginimo, už įvykio metu padarytus lauko pavėsinės apgadinimus; iš nuteistojo V. S. priteisti 374 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško bendros 6374 Eur žalos atlyginimo, už įvykio metu sugadintus nukentėjusiojo K. R. marškinius (30 Eur) ir akinius (344 Eur) (5 t., b. l. 27–33, 101–107).

50. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo K. R. patikslintas civilinis ieškinys dėl padarytos 322 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iš nuteistųjų D. B. ir V. S. paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji D. B. ir V. S. iš jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl svetimo turto – lauko pavėsinės ir namo sienos sugadinimo buvo išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 187 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistieji V. S. ir D. B. buvo pagrįstai išteisinti dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendžiu dėl nukentėjusiojo K. R. pareikšto civilinio ieškinio 322 Eur turtinei žalai atlyginti palikimo nenagrinėtu. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos medžiaga dalyje dėl nukentėjusiajam K. R. priklausančio turto sugadinimo perduotina spręsti dėl administracinės atsakomybės nuteistojo D. B. atžvilgiu. Be to, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusysis K. R. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

51. Skundžiamu nuosprendžiu visiškai tenkintas nukentėjusiojo K. R. pareikšto patikslinto civilinio ieškinio prašymas priteisti iš nuteistojo V. S. 374 Eur turtinei žalai atlyginti dėl jam tirto įvykio metu sugadintų marškinių ir akinių. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl nukentėjusiajam K. R. padarytos 374 Eur dydžio turtinės žalos ir nuteistojo V. S. prieš jį padarytos nusikalstamos veikos priežastinio ryšio. Be to, nukentėjusysis K. R. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas dėl naujų akinių įsigijimo (5 t., b. l. 27–33), o byloje esantys įrodymai (daiktų apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos), iš kurių matyti, kad baudžiamojoje byloje tirto įvykio metu nukentėjusiojo K. R. dėvėti marškiniai dėmėti, galimai sukruvinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nukentėjusiojo K. R. nurodyta marškinių vertė – 30 Eur, yra protingos dydžio. Todėl nukentėjusiajam K. R. padaryta 374 Eur turtinė žala pagrįstai priteista iš nuteistojo V. S..

52. Pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino nukentėjusiojo K. R. pareikštame patikslintame civiliniame ieškinyje pateiktą prašymą priteisti iš nuteistojo V. S. 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš nuteistojo V. S. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi nukentėjusiojo K. R. apeliaciniu skundu nesutinkama. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo K. R. pareikštame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl prieš jį nuteistojo V. S. atliktų veiksmų, nustatyto sveikatos sutrikdymo masto (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), patirto ilgalaikio fizinio skausmo, streso, kitų nepatogumų, sutrikdyto jo įprasto gyvenimo ritmo, atsiradusių neigiamų pasekmių sveikatai, psichologinei būklei, miegui, iki dabar jaučiamo nerimo ir dvasinio diskomforto. Taigi, priešingai nei nurodyta nukentėjusiojo K. R. apeliaciniame skunde, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jam priteistinos neturtinės žalos dydžio įvertino jo nurodytas aplinkybes dėl patirtų neigiamų išgyvenimų. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistąjį V. S. charakterizuojančių duomenų visumą, kad jis vidutinio amžiaus, vedęs, jo teigimu – turi vieną nepilnametį vaiką, dirba, jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. R. sveikatą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis V. S. savo kaltės nepripažino, davė pačius nukentėjusiuosius kaltinančius parodymus, kad jie buvo puolančioji konflikto pusė.

53. Neabejotina, kad nukentėjusysis K. R. dėl prieš jį nuteistojo V. S. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo V. S. padaryta nusikalstama veika. Todėl nukentėjusiajam K. R. padaryta neturtinė žala, išreikšta pinigais, privalo būti atlyginta (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam K. R. priteista 1000 Eur pinigų suma neturtinei žalai atlyginti nėra per maža ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų priteisiamų sumų dydžius panašaus pobūdžio bylose. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris pasireiškė muštine žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimais kaktoje, nugaroje, dešinėje alkūnėje, poodinėmis kraujosruvomis kairėje šlaunyje, kairiame dilbyje, kairio VI šonkaulio lūžiu. Teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam K. R. priteista 1000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti skiriasi nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-291-942/2018 – 1200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6000 Lt (1738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, kurioje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, kaip ir nagrinėjamu atveju, be kita ko, pasireiškė šonkaulio lūžiu, buvo priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal formuojamą teismų praktiką, didesnės pinigų sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiesiems konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pavyzdžiui, dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-289-693/2019 asmeniui priteista 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis K. R. apeliaciniame skunde nurodė argumentus dėl jam suduotų smūgių intensyvumo, kad smūgiai buvo suduoti įrankiu į įvairias kūno vietas, o taip pat ir į galvą, kad dėl suduotų smūgių jis kraujavo, dėl lūžusio šonkaulio apie 2 savaites sunkiai atsistodavo, juto skausmą, susidūrė su nepatogumais kasdieniame gyvenime, o bylos nagrinėjimo metu dar skundėsi galvos skausmais ir nusilpusia imunine sistema. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo K. R. itin sudėtingą ir ilgai trukusį, specifinio gydymo ar nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujantį gijimo procesą, kad būtų iš esmės apsunkintas jo kasdienis gyvenimas ar sukelti negrįžtami liekamieji reiškiniai sveikatai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam K. R. pagrįstai priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ši pinigų suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos didinti nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam K. R. iš nuteistojo V. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, ją skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl nukentėjusiajam T. S. priteistos turtinės ir neturtinės žalos.

54. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. S. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 12406,79 Eur turtinės, 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško minėtos žalos atlyginimo, šias sumas priteisiant iš nuteistojo D. B. (5 t., b. l. 19–26, 78–87). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo T. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jo naudai iš nuteistojo D. B. 12060 Eur turtinei ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19060 Eur žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais jis nesutinka su nukentėjusiajam T. S. priteista pinigų suma – 12060 Eur turtinei žalai atlyginti.

55. Nukentėjusysis T. S. pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo D. B. 646,79 Eur turtinės žalos atlyginimui už įvykio metu sugadintus daiktus: telefoną „Samsung Galaxy M34“ – 212,90 Eur, striukę „Calvin Klein“ – 199 Eur, džemperį „Levis“ – 59,90 Eur, sportbačius „Nike air max“ – 124,99 Eur, džinsus – 50 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nurodyti daiktai buvo sugadinti dėl prieš nukentėjusįjį T. S. nuteistojo D. B. atliktų veiksmų, jog daiktų sugadinimus (įskilęs telefono ekranas, drabužiai sutepti krauju ir dėmėmis) patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai (daiktų apžiūrų protokolai). Tačiau pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo T. S. civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino tik iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusysis T. S. nepateikė prašomą priteisti 646,79 Eur dydžio turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs galimą nukentėjusiojo T. S. nurodytų daiktų susidėvėjimą, prašomą priteisti pinigų sumą sumažino iki 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nukentėjusiajam T. S. iš nuteistojo D. B. priteista 300 Eur pinigų suma turtinei žalai atlyginti dėl nusikalstamos veikos padarymo metu sugadintų daiktų. Nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde taip pat nėra pateikta argumentų, kuriais būtų ginčijama ši skundžiamo nuosprendžio dalis.

56. Nukentėjusysis T. S. pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš nuteistojo D. B. 11760 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl negautų pajamų dėl 2024 m. balandžio 29 d. sudarytos ir vėliau užsakovo liudytojo N. B. nutrauktos 2024 m. balandžio 29 d. darbų atlikimo sutarties. Nukentėjusiojo T. S. baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai (1 t., b. l. 176–180, 181–183, 184; 5 t., b. l. 19–26) patvirtina apie jo vykdomą individualią veiklą ir 2024 m. balandžio 29 d. sudarytą darbų atlikimo sutartį, kuria jis įsipareigojo užsakovui N. B. iki 2024 m. spalio 31 d. atlikti darbus už 18760 Eur, kurių dalį atliko – pamatų įrengimą už 7000 Eur (iš prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad ši dalis darbų buvo atlikta 2024 m. birželio 14 d.). Matyti, kad dėl prieš nukentėjusįjį T. S. padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir jis negalėjo vykdyti darbų, užsakovas – liudytojas N. B. 2024 m. balandžio 29 d. sudarytą darbų sutartį nutraukė.

57. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nukentėjusiojo T. S. prašoma priteisti pinigų suma – 11760 Eur yra negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl šią pinigų sumą priteisė iš nuteistojo D. B.. Nuteistojo D. B. apeliaciniu skundu su šiomis išvadomis nesutinkama, nurodant, kad nukentėjusiojo T. S. 7000 Eur pinigų gavimas už atliktus darbus yra grindžiamas neleistinais įrodymais – prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu, kuris pasak apelianto turėjo būti notarinės formos, kadangi juo patvirtintas atsiskaitymas viršijo 5000 Eur sumą. Nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad minėta darbų atlikimo sutartis nebuvo įregistruota, todėl nėra galimybės patikrinti kada ji buvo sudaryta ir ar pinigai – 7000 Eur tikrai buvo perduoti nukentėjusiajam T. S.. Tačiau šie nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis T. S. dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos ir padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, negalėjo tęsti aptariama statybos darbų sutartimi sulygtų atlikti darbų. Nukentėjusiojo T. S. pateikti dokumentai, o būtent 2024 m. birželio 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už atliktus darbus (sulygtą jų dalį – pamatų įrengimą) nukentėjusiajam T. S. užsakovas N. B. sumokėjo 7000 Eur (1 t., b. l. 181–182). Tiek 2024 m. balandžio 29 d. darbų atlikimo sutartis, tiek ir 2024 m. birželio 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) šalių pasirašyti, jie nėra nuginčyti ir jų teisine galia jas sudariusioms sutarties šalims nėra pagrindo abejoti. Be to, baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo T. S. pateikti dokumentai, o taip pat ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausto liudytojo N. B. duoti parodymai patvirtina, kad 2024 m. balandžio 29 d. sudaryta darbų atlikimo sutartis nukentėjusiojo T. S. buvo vykdoma, jog ši sutartis buvo nutraukta 2024 m. liepos 5 d. dėl nukentėjusiojo T. S. negalėjimo toliau vykdyti šią sutartį. 2024 m. balandžio 29 d. sudaryta darbų atlikimo sutartis patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis T. S. taip pat turėjo atlikti darbus – karkaso įrengimą (3000 Eur), apkalimą lentelėmis (2400 Eur), pamatų šiltinimą ir hidroizoliacijos įrengimą (2000 Eur), stogo įrengimą (2560 Eur), perdengimo įrengimą (1800 Eur).Dėl nuteistojo D. B. prieš nukentėjusįjį T. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis T. S. nebegalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir gauti už jų atlikimą sulygto atlygio – 11760 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pinigų sumą – 11760 Eur pripažino negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir priteisė iš nuteistojo D. B.. Priešingos išvados daryti neleidžia apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojo N. B. duotų parodymų, kad nutraukus 2024 m. balandžio 29 d. darbų atlikimo sutartį, jis neturėjo pinigų statybas tęsti. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad ši aplinkybė nereiškia, kad jis pinigų neturėjo 2024 m. balandžio 29 d. darbų atlikimo sutarties galiojimo metu ir kad tuo metu nebūtų atsiskaitęs su nukentėjusiuoju T. S.. Šie nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia to, kad 2024 m. balandžio 29 d. darbų atlikimo sutartyje ją sudariusios šalys susitarė dėl darbo užmokesčio ir nukentėjusiajam T. S. visiškai atlikus sutartus darbus nepriklausytų atlyginimas už juos. Todėl nuteistojo D. B. apeliacinis skundas dėl nukentėjusiajam T. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

58. Nuteistojo D. B. apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nukentėjusiojo T. S. pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu visa jo apimtimi, taigi matyti, kad nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo D. B. nukentėjusiajam T. S. priteista neturtinės žalos atlyginimu – 7000 Eur. Tačiau nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde nėra pateikti argumentai dėl nukentėjusiajam T. S. priteistos neturtinės žalos dydžio. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo T. S. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys priteisti iš nuteistojo D. B. 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies ir prašyta priteisti pinigų suma sumažinta iki 7000 Eur. Priteista pinigų suma atitinka formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusiajam dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 straipsnio 1 dalis), be kita ko, pasireiškusio kaukolės lūžiu, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas dėl patirto skausmo, nepatogumų ir kitų neigiamų išgyvenimų (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl nukentėjusiajam T. S. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Neabejotina, kad dėl nuteistojo D. B. atliktos smurtinės nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį T. S. šis patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl už juos turi būti atlyginta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nukentėjusiojo T. S. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti tenkinimo iš dalies. Todėl nuteistojo D. B. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam T. S. iš nuteistojo D. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, ją skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

59. Nuteistojo D. B. apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iš jo nukentėjusiųjų T. S. ir A. P. priteistos nukentėjusiųjų patirto atstovavimo išlaidos. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo D. B. nukentėjusiojo A. P. naudai priteista 950 Eur, o nukentėjusiojo T. S. naudai priteista 3753,42 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiųjų T. S. ir A. P. atstovų advokatų darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, suteiktų paslaugų apimtį, teisiamųjų posėdžių pirmosios instancijos teisme skaičių. Be to, nukentėjusiųjų T. S. ir A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtino ir pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (pinigų priėmimo kvitai, bankinių mokėjimų nurodymai, sąskaitos-faktūros).

60. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusiųjų T. S. ir A. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, jas pagrįstai priteisė iš nuteistojo D. B.. Keisti skundžiamą nuosprendį dėl nukentėjusiesiems T. S. ir A. P. priteistų atlyginti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, todėl šis nuteistojo D. B. apeliacinio skundo prašymas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

61. Nukentėjusiojo A. P. apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš nuteistojo D. B. 200 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Nukentėjusiojo K. R. apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš nuteistojo V. S. 200 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Nukentėjusiojo T. S. atstovo advokato V. V. atsiliepimu prašoma priteisti iš nuteistojo D. B. 653,40 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Šias nukentėjusiųjų A. P., K. R. ir T. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtina baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai – (6 t., b. l. 58, 66, 98-100).

62. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiųjų K. R. ir A. P. atstovė advokatė S. Jurskytė-Ignatavičienė papildomai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme: iš nuteistojo D. B. 200 Eur nukentėjusiajam A. P. ir iš nuteistojo V. S. 200 Eur nukentėjusiajam K. R.. Kartu pateikti ir šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (6 t., b. l. 101, 102, 116, 117).

63. Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikti dokumentai, kad nuteistajam D. B. suteiktos gynėjo paslaugos už apeliacinio skundo parengimą ir už gynybą apeliacinės instancijos teisme sudarė 1200 Eur (6 t., b. l. 103-106), o nuteistajam V. S. suteiktos gynėjo paslaugos sudarė 500 Eur (6 t., b. l. 107).

64. Pažymėtina, kad prašymams dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėti taikomos bendros BPK 106 straipsnyje nustatytos taisyklės. Tačiau tokiais atvejais, vadovaujantis teismų praktika, priteisiant atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020). Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus pateikė ne tik nuteistieji V. S. ir D. B., tačiau ir nukentėjusieji K. R. ir A. P.. Visi pateikti apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti. Todėl nukentėjusiųjų K. R. ir A. P. turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kuomet jų apeliaciniai skundai yra atmetami, priteisti iš nuteistųjų (atitinkamai iš nuteistųjų V. S. ir D. B.) nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2018, 2K-48-495/2021, 2K-54-628/2021, 2K-70-942/2022, 2K-198-303/2022). Taip pat, nėra atlyginamos ir nuteistųjų V. S. ir D. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

65. Apeliacinės instancijos teisme gautas nukentėjusiojo T. S. atstovo advokato V. V. atsiliepimas buvo pateiktas dėl nuteistojo D. B. pateikto apeliacinio skundo, kuriuo jis nesutiko ne tik su savo kalte, tačiau ir nukentėjusiojo T. S. priteistos turtinės žalos dydžiu. Kadangi apeliacinės instancijos procesas, be kita ko, vyko pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo T. S. interesais byloje, sprendžiama, kad jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, atstovaujant jam apeliaciniame procese. Dėl to nukentėjusiojo T. S. turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti atlygintos, taip pat turi būti proporcingos suteiktai pagalbai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (nukentėjusiojo T. S. atstovo advokato V. V. atsiliepimo apimtis 10 puslapių, jame pateikti argumentai dėl nukentėjusiajam T. S. skundžiamu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos – negautų pajamų, atlyginimo), kad nuteistojo D. B. apeliacinis skundas yra atmetamas, sprendžia, kad nukentėjusiojo T. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos todėl priteisiamos iš nuteistojo D. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų D. B., V. S. ir nukentėjusiųjų K. R., A. P. apeliacinius skundus atmesti.

Perduoti bylos medžiagą Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti D. B. administracinės atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį.

Priteisti iš nuteistojo D. B. nukentėjusiajam T. S. 653,40 Eur jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.