Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.11; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

2024 m. gegužės 7 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-39-547/2024 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. L. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino.

2. Patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-2268) prašo: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo T. L. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 365 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės, įpareigojant atsakovą šias lėšas pervesti į ieškovės banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 5 dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 6) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą; 7) priteisti iš atsakovo kompensaciją už bendro turto sumažėjimą ir išlaikymą; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, atsakovui – prigimtinę; 9) neskirti termino susitaikyti; 10) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas T. L. byloje pateikė priešieškinį (reg. Nr. DOK-7210).

4. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo: 1) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) palikti ieškovei jos santuokinę, atsakovui – prigimtinę pavardes; 3) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės po 306 Eur per mėnesį, periodines išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant naudoti ieškovei; 6) priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją už pasisavintus piniginius indėlius, sumažinant santuokinį turtą; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-2268) pareiškė prašymą pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant ne vėliau kaip einamojo mėnesio 5 dieną į ieškovės banko sąskaitą, nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant ieškovei nepilnamečiam vaikui skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

6. Prašyme nurodė, kad po 2023 m. kovo 6 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, ypač maisto bei komunalinių paslaugų, padidėjo įmoka už vaiko būrelį. Vidutinė 2023 m. metinė infliacija sudarė 9,1 proc., todėl minėta nutartimi priteistinas laikinas 250 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo yra nepakankamas. Ieškovė taip pat remiasi 2024 m. nustatytu 1 MMA dydžiu – 709 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius), kuris yra orientacinis tik minimalių vaiko poreikių užtikrinimo kriterijus. Visa kasdienė vaiko priežiūros našta (nuvežimas į mokyklą, papildomus užsiėmimus, maitinimas, apranga, laisvalaikio užtikrinimas ir t. t.) yra tik vienos ieškovės rūpestis, nes šiuo metu atsakovas su vaiku bendrauja minimaliai ir jokių išlaidų vaiko kasdieniams poreikiams užtikrinti nepatiria.

7. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2023 m. liepos mėn., atsižvelgdamas į padidėjusius vaiko poreikius, savanoriškai padidino teikiamą išlaikymą nuo 250 Eur iki 270 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 306 Eur. Ieškovė, prašydama padidinti laikino išlaikymo dydį, neįvertina, kad vaiko poreikiams kas mėnesį gauna po 96,25 Eur iš valstybės, ši išmoka yra skirta išimtinai vaiko kasdieniams poreikiams, todėl taikant vaikui reikalingą orientacinį išlaikymo dydį, tėvų prievolė vaiko išlaikymui šiuo atveju yra po 306 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, jei jų nesiėmus nebus užtikrinti vaiko poreikiai iki bylos išnagrinėjimo. Nors atsakovas visuomet nepertraukiamai vykdė pareigą išlaikyti savo vaiką, išlaikymas nebuvo vykdomas priverstinai, atsakovas išlaikymą vaikui, atsižvelgdamas į jo poreikius, padidina pats, tačiau ieškovė jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl išlaikymo vaikui didinimo.

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad priteisto laikino išlaikymo padidinimas iki 355 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų neprieštarauja šalių nepilnamečio vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

10. Teismas konstatavo, kad mokėtiną išlaikymą vaikui, t. y. 1/2 dalį MMA iš jos atėmus išmoką vaikui, sudaro 306,37 Eur, ir kad toks mokamas laikinas išlaikymas iki teismo sprendimo priėmimo yra pakankamas, užtikrinantis nepilnamečio vaiko interesus.

11. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuo 2023 m. liepos mėn. atsakovas gera valia pats padidino laikiną išlaikymą ir nepilnamečiam vaikui mokėjo po 270 Eur, o nuo 2024 m. sausio mėn. po 306 Eur, kurį įsipareigojo mokėti ir ateityje, sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Teismas taip pat ieškovei išaiškino, kad atsakovui nutraukus išlaikymo mokėjimą ar jį sumažinus, nesant teisėto pagrindo, ji turi teisę pateikti prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo spręsti iš naujo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė A. L. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, laikino išlaikymo dydį susiejęs su MMA, nepagrįstai iš MMA atėmė vaiko pinigus, kas prieštarauja teismų praktikai. Teismas nesivadovavo nei horizontaliuoju, nei vertikaliuoju precedentu (Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-314-955/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-520-587/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-128-855/2023). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad vaikui per mėnesį išleidžia apie 730 Eur, o atsakovas su vaiku bendrauja minimaliai (1 kartą per savaitę nuo 10 min. iki 1 val.), todėl jokių papildomų išlaidų vaiko kasdienių poreikių tenkinimui nepatiria, prie vaiko priežiūros niekaip neprisideda ir papildomai su vaiku nebendrauja, taigi, visa kasdienė vaiko priežiūros našta tenka vien ieškovei.

13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeidžiant prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, didesnio laikino išlaikymo teikimą paliko gerai atsakovo valiai, o ne nustatė tai teismo nutartimi. Kadangi didesnis laikinas išlaikymas nėra nustatytas teismo nutartimi, atsakovas neturi pareigos teikti didesnio išlaikymo, atsakovui nusprendus gera valia neteikti didesnio išlaikymo, nebus galimybių priverstinai jį išieškoti. Be to, kadangi nėra nustatytas didesnio laikino išlaikymo pervedimo terminas, atsakovas skirtumą nuo 250 Eur gali pervesti kada nori. Taip pat ir indeksavimas šiuo atveju būtų taikomas ne nuo didesnio laikino išlaikymo sumos, o tik nuo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi nustatytos 250 Eur sumos. Nėra nustatyta ir tai, kas tvarko didesnio išlaikymo lėšas uzufrukto teise.

13.3. Pažymėjo, kad teismui 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nustačius pirminį laikiną 227 Eur dydžio išlaikymą, atsakovas šios nutarties nevykdė, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Tik užvedus vykdomąją bylą, atsakovas pradėjo teikti laikiną išlaikymą. Tai įrodo, jog atsakovas nėra geranoriškas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo suteikė jam laisvę pačiam spręsti, kiek padidinti laikiną išlaikymą vaikui ir kada jį pervesti.

13.4. Net ir skundžiamoje nutartyje nurodytas teismo argumentas, kad ieškovė turi teisę pateikti prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo iš naujo, jei atsakovas nutrauktų išlaikymo mokėjimą ar jį sumažintų, neužtikrina nepilnamečio vaiko interesų, nes tokio prašymo pateikimas, atsiliepimų į prašymą gavimas ir prašymo išnagrinėjimas užtruktų laike, todėl nepilnamečiam vaikui nebūtų laiku teikiamas reikalingas laikinas išlaikymas, nors toks poreikis jau 2024 m. sausio mėn. yra teismo nustatytas skundžiama nutartimi.

14. Atsakovas T. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino vaiko išlaikymui valstybės mokamus vaiko pinigus. Nors atsakovė vadovaujasi Kauno apylinkės teismo, taip pat Kauno bei Vilniaus apygardos teismų procesiniais sprendimais, tačiau vienodą praktiką formuoja ir užtikrina išimtinai kasacinės instancijos teismas. Be to, ieškovės nurodytuose procesiniuose teismų sprendimuose faktinės bylos aplinkybės nėra identiškos ir iš esmės skiriasi.

14.2. Atsakovas įrodė ir rašytiniais įrodymais pagrindė, jog vykdo išlaikymo pareigą ir gera valia teikia vaikui materialinį išlaikymą. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas nevykdė minėtos pareigos ir neišlaikė šalių vaiko. Ieškovės su atskiruoju skundu pateikti antstolio patvarkymai nereiškia, jog atsakovas vengė vykdyti išlaikymo prievolę ar atsisakė teikti išlaikymą vaikui, tai patvirtina 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis dėl 2022 m. spalio 10 d. nutarties išaiškinimo. Teismo priteisto laikino išlaikymo įsiskolinimo nėra, atsakovas visą laiką gera valia mokėjo didesnį išlaikymą nei buvo nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

16. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: 2022 m. spalio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-182-14303, 2022 m. spalio 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-182-14350, 2022 m. spalio 21 d. turto arešto aktą Nr. S-22-182-14349, 2022 m. spalio 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-182-14491. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo.

17. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos įrodymu: Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6614-1060/2022, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-707-887/2024.

18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių pateiktais įrodymais, sprendžia šių įrodymų prie bylos neprijungti. Ieškovės su atskiruoju skundu pateikti antstolio 2022 m. priimti dokumentai nėra susiję su skundžiama nutartimi ir jos priėmimu, o su atsakovo pateiktomis nutartimis apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, turi galimybę susipažinti naudodamasis teismų informacinės sistemos Liteko prieiga. Atsakovas pateiktomis nutartimis atsikirtinėja į ieškovės su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus, kurių neprijungus prie bylos, nėra pagrindo prijungti ir atsakovo pateiktų dokumentų dar ir dėl šios priežasties.

Dėl ginčo esmės

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, be kita ko, ir dėl šalių nepilnamečio vaiko J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo.

22. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad šioje byloje 2023 m. kovo 6 d. nutartimi buvo pakeistos 2022 m. spalio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo ir iš atsakovo vaikui priteistas laikinas 250 Eur dydžio išlaikymas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 18 d.

23. Šioje byloje skundžiama 2024 m. vasario 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui padidinimo – tuo pagrindu, jog atsakovas gera valia pats teikia padidintą laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui nei yra priteista 2023 m. kovo 6 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ir dėl atsakovo teiktino laikino išlaikymo vaikui sumos, kurią apskaičiavo iš 1 MMA dydžio, galiojančio nuo 2024 m. sausio 1 d. (atskaičius privalomuosius mokesčius), atėmęs valstybės mokamus vaiko pinigus ir padalinęs perpus.

24. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai iš laikino išlaikymo dydžio, kurį susiejo su MMA, atėmė iš valstybės gaunamus vaiko pinigus. Remiasi Kauno apylinkės teismo, taip pat Kauno bei Vilniaus apygardos teismų priimtomis nutartimis, todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo nei horizontaliuoju, nei vertikaliuoju precedentu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas nurodytame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

26. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Be to, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tik išsamaus bylos nagrinėjimo iš esmės metu gali ir turi būti galutinai atsakyta į klausimus, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, MMA dydžio išlaikymas (šiuo metu bei skundžiamos nutarties priėmimo metu, atskaičius mokesčius, jis yra 709 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

28. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

29. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiama dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo, kurio pagrindinis tikslas yra ne galutinai išspręsti šalių ginčą dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, bet užtikrinti pagrindinių vaiko poreikių patenkinimą iki ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikino išlaikymo sumos, pagrįstai nurodė, jog būtent šia bazinės socialinės išmokos dydžio suma, įvertinus jos dydį atitinkamu laikotarpiu, turėtų būti sumažintas atsakovo teiktino laikino išlaikymo vaikui dydis.

30. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog skundžiama nutartimi pažeidžiami prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai didesnio išlaikymo teikimą paliekant atsakovo gerai valiai, nes atsakovui nusprendus gera valia neteikti didesnio išlaikymo, nebus galimybių priverstinai jį išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

31. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju byloje esantys (atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai), taip pat antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovas iš esmės viso bylos nagrinėjimo metu geranoriškai teikia šalių sūnui išlaikymą, o teiktino laikino išlaikymo įsiskolinimo faktas nenustatytas. Nors 2023 m. kovo 6 d. nutartimi teismo priteistas laikino išlaikymo dydis buvo 250 Eur, atsakovas gera valia teikė didesnį – 270 Eur dydžio – išlaikymą, o ieškovei 2024 m. sausio 15 d. pateiktus patikslintą ieškinį ir jame pareiškus prašymą dėl laikino išlaikymo padidinimo, atsižvelgiant į nuo 2024 m. sausio 1 d. padidėjusį MMA dydį, atsakovas, gavęs ieškovės patikslintą ieškinį, gera valia teikiamo 270 Eur ir pusės MMA, atskaičius mokesčius ir atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus, sumos skirtumą pervedė 2024 m. sausio 27 d. Taigi, nelaukdamas teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikino išlaikymo padidinimo – geranoriškai pradėjo teikti dar didesnį laikiną išlaikymą nei jis buvo nustatytas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi. Nenustačius byloje aplinkybių, jog atsakovas būtų nusišalinęs nuo savo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi nenustačius didesnio teiktino laikino išlaikymo sumos, nepilnamečio vaiko interesai nebuvo ir nėra pažeidžiami, kadangi atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikymą teikia gera valia, todėl nėra pagrindo tik formaliai, nesant objektyvaus poreikio, keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

33. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, susiję su priteisto laikino išlaikymo indeksavimu. Pažymėtina, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, o periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba yra didesnis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktai). 2023 m. vartotojų kainų indeksas – 101,2 (Oficialiosios statistikos portalo duomenys). Taigi, šiuo atveju 2023 m. kovo 6 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydžio indeksacija turėjo būti atlikta 2024 m. vasario 1 d. ir laikino išlaikymo sumą nuo 2024 m. vasario mėn. sudarytų 253 Eur (250 Eur x 101,2 / 100), kas esminės reikšmės neturi, nes atsakovas jau nuo 2023 m. liepos mėn. gera valia teikia didesnį, t. y. 270 Eur, dydžio laikiną išlaikymą. Be to, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis yra priimta 2024 m. vasario 1 d., todėl net ir tuo atveju, jei šia nutartimi būtų buvusi priteista didesnė laikino išlaikymo suma, ji būtų indeksuojama tik 2025 m. vasario 1 d. ir tai tik tuo atveju, jei vartotojų kainų indeksas 2024 m. gruodžio mėn. bus lygus arba didesnis nei 101. Atsižvelgiant į tai, jog 2024 m. kovo 18 d. byloje vykusio posėdžio metu buvo pasirengta bylos nagrinėjimui iš esmės ir šioje byloje pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio bei rugpjūčio mėn. jau paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdžiuose, tikėtina, jog iki 2025 m. vasario 1 d. šalių ginčas pirmosios instancijos teisme gali būti išnagrinėtas iš esmės, priimant galutinį procesinį sprendimą, kuriame bus išsamiai išnagrinėtas bei išspręstas ir išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimo klausimas.

34. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą šeimos bylose, ir nenustatęs grėsmės vaiko interesams, pagrįstai šalių nepilnamečiam vaikui teiktino laikino išlaikymo dydžio nepakeitė, taigi, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.