- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-128-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25719-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- A. M. I. H.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria ieškovės M. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui A. M. I. H. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui A. M. I. H. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė šalių nepilnamečių vaikų A. A. M. ir S. A. M laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 222 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo; uždraudė atsakovui be teismo leidimo išvežti iš Lietuvos Respublikos vaikus; nustatė, kad tik ieškovė turi teisę užsakyti vaikų asmens dokumentus ir šiuos duomenis gauti iš Lietuvos Respublikos veikiančių įstaigų.
3. Ieškovė pareiškė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – padidinti laikiną išlaikymą dukrai A. A. M. iki 561 Eur per mėnesį, o S. A. M. iki 316 Eur per mėnesį, nuo prašymo pateikimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo; nustatyti, kad atsakovas nurodytą sumą iki kiekvieno mėnesio 10 d. perveda į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. 2022 m. birželio mėn. metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lietuvos Respublikoje sudarė 21 proc., maistas brango daugiau, nei ketvirtadaliu; pabrango energijos prekės (degalai ir šilumos energija). Ši aplinkybė lemia objektyvų ir neišvengiamą vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimą. Lietuvos banko duomenimis, infliacijos pikas dar nėra pasiektas, todėl pragyvenimas (be kita ko, vaikų išlaikymas) ir toliau brangs. Atsižvelgiant į metinę infliaciją, laikinas išlaikymas didintinas kiekvienai dukrai po 20 proc. nuo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatytos sumos, t. y., 222 Eur + 44 Eur = 266 Eur.
3.2. Specialistai A. A. M. rekomendavo ilgalaikę psichologinę, psichoterapinę pagalbą, taip pat reabilitologo (kineziterapeuto), neurologo, dietologo konsultacijos. A. išnaudojo 20 valstybės kompensuojamų psichologo konsultacijų, gydymo tęsimas nėra kompensuojamas. Viena psichologo konsultacija kainuoja 60 Eur, o lankant konsultacijas vieną kartą per savaitę, mėnesiui yra reikalinga papildoma 240 Eur suma. Viena psichiatro konsultacija kainuoja vidutiniškai apie 50 Eur, o lankant konsultacijas vieną kartą per mėnesį, reikalinga papildoma 50 Eur suma. Vienas reabilitologo 35 min. trukmės užsiėmimas kainuoja 25 Eur, rekomenduojami bent du užsiėmimai per savaitę, tokiu atveju mėnesiui yra reikalinga papildoma 200 Eur suma. Vaikui taip pat būtina neurologo ir dietologo priežiūra, kiekviena šių specialistų konsultacija kainuoja apie 50 Eur. Lankant šiuos specialistus bent kas antrą mėnesį, vienam mėnesiui yra reikalinga papildoma 50 Eur suma. A. A. M. taip pat diagnozuotas netaisyklingas sąkandis, reikalinga sąkandžio korekcija, reguliari kasmėnesinė stebėsena pas ortodontą, vieno vizito kaina yra apie 100 Eur. Taigi A. A. M. per mėnesį dėl sveikatos būklės objektyviai reikalingas papildomas 590 Eur išlaikymas, kurio pusė, t. y., 295 Eur, priteistini iš atsakovo. Laikino išlaikymo suma A. A. M. turėtų būti padidinta nuo 222 Eur iki 561 Eur per mėnesį (222 Eur + 44 Eur + 295 Eur = 561 Eur).
3.3. S. A. M. taip pat buvo diagnozuotas netaisyklingas sąkandis, todėl reikalinga sąkandžio korekcija, reguliari kasmėnesinė stebėsena pas ortodontą, vieno vizito kaina yra apie 100 Eur. Dėl nurodytos sveikatos būklės S. A. M. objektyviai reikalingas papildomas 100 Eur per mėnesį išlaikymas, kurio pusė, t. y., 50 Eur, priteistini iš atsakovo. Laikino išlaikymo suma S. A. M. turėtų būti padidinta nuo 222 Eur iki 316 Eur per mėnesį (222 Eur + 44 Eur + 50 Eur).
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. M. I. H. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikinojo nepilnamečių šalių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė prašo nustatyti laikiną išlaikymą, kuris gerokai viršija orientacinę vaiko išlaikymui reikalingą sumą ir kone prilygsta ieškinio reikalavimo patenkinimui, nors dar nėra nustatyti realūs vaikų poreikiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimą. Ieškovė neįrodinėja, kad nesiėmus prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovas perveda didesnes sumas vaikų išlaikymui, nei jį įpareigojo teismas. Atsakovas perka ir siunčia dukroms brangias dovanas. Laikinas tam tikrų prekių, susijusių su vaikų išlaikymu, kainų didėjimas nelaikytinas pagrindu keisti teismo nustatytą išlaikymo dydį, nes neįtakoja teismo sprendimo įvykdomumo.
4.2. Ieškovė nepateikė išlaidas vaikų gydymui patvirtinančių įrodymų. Šalių dukros yra socialiai draustos. Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuoja vaikų gydytojų odontologų specialistų konsultacijas, ortodonto aparatų, dantų protezavimo, stacionarines odontologines paslaugas ir kitas būtinas išlaidas. Privalomojo draudimo lėšomis yra kompensuojamos ir kitos ieškovės prašyme nurodytos vaikų psichiatro ir kineziterapeuto paslaugos. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu psichologo, psichiatro, reabilitologo ar kineziterapeuto paslaugos iš tiesų būtų būtinos, turėtų būti pateikti įrodymai, kad ieškovė išnaudojo galimybes jas gauti nemokamai. Priešingu atveju, tai neturėtų būti laikoma būtinosiomis išlaidomis vaikams.
4.3. Nuolatinė ilgalaikė psichoterapinė pagalba ir psichiatro konsultacija A. buvo rekomenduota dar 2022 m. kovo 9 d. Taigi ieškovė tik praėjus 5 mėnesiams šią vaiko sveikatos būklę paviešino atsakovui ir iki šiol slėpė. Pagrindinė A. nustatyta diagnozė yra „Kiti emociniai sutrikimai vaikystėje“ (F93.8), „Kiti valgymo sutrikimai“ (F.50.8), „Kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai“ (Z61.8). Tačiau atsakovo vertinimu, šie įvykiai susiję su ieškovės noru išsiskirti su atsakovu ir vaikų išvežimu į Lietuvą. Valgymo sutrikimai yra siejami su tuo, kad A. dienos bėgyje nevalgo pietų, negeria vandens, nors pusryčius pavalgo. Tačiau prie tyrimų ir konsultacijų nurodoma, kad A. pastaruoju metu labai paaugo ir yra aukšto ūgio. Ieškovė nenurodė didesnių svorio svyravimų. Mergaitė yra prieinama kontaktui, yra sociali, lanko plaukimą, modelių būrelį. A. nustatyta netaisyklinga laikysena. Glebus nugaros raumenynas, sumažėjęs raumenų tonusas ir jėga galūnėse, eisena kiek asimetriška. Tačiau jokių duomenų apie taikytą ar būtiną gydymą, jo periodiškumą byloje nėra. Kartu su 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškovės prašymu dėl įrodymų prijungimo pateiktas Santaros klinikų Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išrašas dėl ambulatorinio apsilankymo. Jame rekomenduota II etapo ambulatorinė reabilitacija įprastai yra teikiama specializuotuose stacionariniuose reabilitacijos skyriuose, kurie veikia daugiaprofilinėse ligoninėse, reabilitacijos ligoninėse, sanatorijose, todėl, kaip ir prieš tai aprašytos sveikatos priežiūros paslaugos, ypač vaikams, turi būti nemokamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino ieškovės M. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaikams su diagnozėmis, kurios nustatytos ir šalių nepilnametėms dukroms, psichologo, kineziterapeuto, reabilitologo konsultacijos turi būti teikiamos nemokamai valstybinėse gydymo įstaigose. Tačiau šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai gydymo paslaugos vaikams yra kompensuojamos, o kokios ne, tokių duomenų byloje nėra. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų visus vaikų poreikius. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikams nebuvo suteiktos nemokamos paslaugos bei dėl to turėtų būti kreipiamasi į privačius gydytojus ir reabilitologus, kaip tai darė ieškovė. Nėra duomenų, kad A. A. M. išnaudojo 20 valstybės kompensuojamų psichologo konsultacijų, kaip nurodo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, jog nėra pagrindo padidinti laikino išlaikymo vaikams dydžio remiantis pablogėjusia vaikų sveikata. Priešingu atveju būtų nepagrįstai iš esmės išnagrinėti ieškinio reikalavimai, neištyrus visų įrodymų.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad nutarties priėmimo metu (2021 m. gruodžio 10 d.) galiojantis indeksas periodinėms išmokoms yra 110,6, todėl 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi vaikams iš atsakovo priteistą po 222 Eur laikiną išlaikymą indeksuojant pagal nurodytą indeksą, išlaikymo suma būtų 246 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį (222 Eur x 110,6 indeksas). Tačiau, kaip pažymėjo teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į antstolį dėl laikino išlaikymo išieškojimo iš atsakovo.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra Egipto Arabų Respublikos pilietis, kurio turtinė padėtis ir galimybės teikti vaikams išlaikymą bus įvertintos tik priėmus galutinį sprendimą byloje. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės pagal pateiktus duomenis nustatyti realios atsakovo turtinės padėties, pragyvenimo lygio, įsipareigojimų apimties ir išlaikytinių skaičiaus, kitų svarbių aplinkybių. Nustatyti visus vaikų poreikius ir pagal tai nustatyti laikino išlaikymo dydį šioje proceso stadijoje neįmanoma ir tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių institutui, kurio taikymo pagrindas yra grėsmė minimalių vaikų poreikių patenkinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) M. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. priimta nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą, t. y. ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – priteisto laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams papidinimo, tenkinti pilna apimtimi. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas suteikė šalių nepilnamečiams vaikams didesnį nei teismo nustatytą laikiną išlaikymą. Sutinka, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. atsakovas pervedė vaikų išlaikymui 6 524 Eur, tačiau pažymi, jog išlaikymas vaikams pagal teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį turėjo būti teikiamas ne nuo 2022 m. sausio mėn., tačiau nuo ieškinio pateikimo dienos – 2021 m. rugsėjo 17 d. Tuo tarpu atsakovas iki 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo išlaikymo dukroms neteikė. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo pareigą suteikti išlaikymą dukroms ne už 8 mėnesius (kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas), o už 13 mėnesių.
9.2. Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė nepateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių vaikų poreikius. Sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo, teismas pirmiausia privalo atsižvelgti į prioritetinius vaikų interesus. Tuo tarpu sveikata yra prioritetinis vaikų interesas. Ieškovė, prašydama padidinti 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą, pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad šalių dukroms yra būtinas gydymas ir sveikatinimo paslaugos, taigi, ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė vaikų poreikius, dėl kurių yra reikalingas didesnis išlaikymas.
9.3. 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priteisiant laikinąjį išlaikymą, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad laikinasis išlaikymas yra indeksuojamas. Be to, atsakovui gyvenant Egipto Arabų Respublikoje, ieškovė neturi galimybės realiai išieškoti išlaikymo sumų per antstolį. Ieškovė taip pat paaiškina, kad reikšmingai pakilus maisto ir energetikos prekių kainoms ir atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, šiuo metu atsakovo pagal 2021 m. gruodžio 10 d. teismo nutartį teikiamas išlaikymas vaikams, net ir jį indeksavus, nebūtų pakankamas būtiniausiems mažamečių dukrų poreikiams patenkinti.
9.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės pagal pateiktus duomenis nustatyti realios atsakovo turtinės padėties, pragyvenimo lygio, įsipareigojimų apimties, išlaikytinių skaičiaus ir kitų svarbių aplinkybių. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nuo išlaikymo reikalavimo nesigynė tuo, kad turi kitų turtinių įsipareigojimų ir/ar išlaikytinių, absoliučiai jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pats atsakovas savo atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodo, kad perka ir siunčia dukroms brangias dovanas (pvz. 329 Eur kainavusį telefoną „Samsung“, pervedė 360 Eur sumą dukros batams). Taip pat, į bylą Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas valdo vienos didžiausių Egipto įmonių grupės akcijų dalį, o atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad vien toje sąskaitoje, kuria atsakovas naudojasi tik pavedimams eurais atlikti (išlaikymui dukroms mokėti), sąskaitos likutis yra pakankamai didelis. Ieškovės nuomone, šie duomenys preliminariai pagrindžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis turi objektyvią galimybę teikti dukterims didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas A. M. I. H. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nors atskirajame skunde teigiama, kad iki nutarties priėmimo atsakovas išlaikymo šalių dukroms neteikė, būtina pabrėžti, jog tokią situaciją savo veiksmais (išveždama šalių vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos neturint jų tėvo – atsakovo, sutikimo bei atskirdama vaikus nuo atsakovo ir nesudarydama sąlygų juos remti) sąmoningai sukūrė pati ieškovė. Be to nėra ginčo, kad nuo nutarties priėmimo (kai buvo sudarytos sąlygos pervesti pinigus) atsakovas į ieškovės sąskaitą teikia vaikams laikiną išlaikymą ir ieškovė neginčija nurodytos atsakovo prievolės vykdymo tinkamumo bei atskirajame skunde pati pripažįsta, jog atsakovo teiktas išlaikymas 752 Eur netgi viršijo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo dydį.
10.2. Ieškovė neįrodė papildomų vaikų poreikių sveikatai. Atsakovo įsitikinimu, byloje esantys duomenys (keleto mėnesių čekiai/sąskaitos ir numatomų išlaidų suvestinės) nepatvirtina realių vaikų poreikių ir neįrodo, kad jie yra didesni, nei minimalioji mėnesio alga, nors atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent ieškovei. Būtinos gydymo, terapinės, kineziterapinės, reabilitacinės ir kitos sveikatos priežiūros ir sveikatinimo išlaidoms gali būti atlyginamos, jeigu nustatoma, kad tokio pobūdžio medicininės paslaugos negalėjo būti suteiktos nemokamai; papildomos išlaidos buvo būtinos; kad papildomos išlaidos realios, t. y. reikalingą medicininę pagalbą gydymo įstaigos ar atestuoti specialistai suteikė už tam tikrą atlyginimą. Prašydama padidinti priteistą laikiną išlaikymą ieškovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų, jog atitinkamų medicininių išlaidų dukrų gydymui ieškovė iš tiesų yra realiai patyrusi.
10.3. Tiek ieškovės, tiek atsakovo galimybės teikti išlaikymą yra lygios. Atsakovo teikiamas laikinas išlaikymas iš esmės atitinka jo finansines galimybes, yra joms proporcingas. Be to, kaip pagrįstai pažymi pirmosios instancijos teismas, nustatant galutinį vaikų išlaikymo dydį, be kita ko, turės būti įvertintos ir aplinkybės, susijusios su šalių turimais įsipareigojimais, būtinomis išlaidomis, kas taip pat apsprendžia galutines tėvų galimybes teikti išlaikymą savo vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
12. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naują įrodymą – VšĮ „Parama vaikams centras“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštą dėl informacijos suteikimo, kur nurodoma, jog šalių nepilnametei dukrai buvo teikiamos psichologo konsultacijos.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis jų atžvilgiu, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, susiję klausimai, sprendžia, kad ieškovės naujai pateiktas rašytinis įrodymas turi būti priimtas ir vertinamas visų įrodymų kontekste, juo labiau, kad šis įrodymas gali būti reikšmingas ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
16. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (laikino šalių nepilnamečių dukrų išlaikymo padidinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi, remdamasis teismų praktikoje su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu siejamu minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu (teismas taikė 2022 m. sausio 1 d. nustatytą 518 Eur (atskaičius mokesčius) MMA dydį), minusavęs iš šios sumos ieškovės gaunamus 73 Eur vaiko pinigus, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą po 222 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo.
19. Ieškovė pateikė prašymą padidinti 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatytą šalių nepilnamečių dukrų laikiną išlaikymą, t. y. nuo prašymo pateikimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo padidinti laikiną išlaikymą dukrai A. A. M. iki 561 Eur per mėnesį, o S. A. M. iki 316 Eur per mėnesį. Prašymą motyvavo iš esmės padidėjusiomis išlaidomis dukrų išlaikymui, o būtent – papildomais vaikų sveikatos / sveikatinimo poreikiais bei šalyje išaugusia metine infliacija, pabrangusiomis kainomis.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinojo išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), nurodydamas, jog ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo padidinimo būtinumo ir pagrįstumo (t. y. ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog nebuvo galimybės šalių dukrai sveikatos priežiūros ir sveikatinimo paslaugų, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai, gauti nemokamai, kad buvo išnaudotas valstybės kompensuojamų konsultacijų limitas, ar toks limitas apskritai egzistuoja), tuo pačiu teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų visus vaikų poreikius, nėra nustatyta, kokios konkrečiai gydymo paslaugos vaikams yra kompensuojamos, o kokios ne; taip pat teismas nurodė, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės teikti vaikams išlaikymą (ir kokio dydžio) bus įvertintos tik priėmus galutinį sprendimą byloje.
21. Apeliantė (ieškovė) nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikė atskirąjį skundą.
22. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.
23. Visų pirma pažymėtina, jog šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
25. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d., t. y. po 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo, kuria teismo buvo įpareigotas kiekvieną mėnesį teikti kiekvienam iš vaikų po 222 Eur laikiną išlaikymą, vykdė savo pareigą ir, kaip nustatyta byloje ir ko nei viena iš šalių neginčijo, pervedė į ieškovės sąskaitą bendrą 6 524 Eur sumą vaikų išlaikymui.
26. Šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai paskaičiavo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties pagrindu atsakovo teikto kasmėnesinio išlaikymo vaikams dydį, kadangi, kaip teisingai nurodė ieškovė, laikino išlaikymo teikimas turėjo būti vykdomas ne nuo nutarties priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 10 d.), tačiau nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2021 m. rugsėjo 17 d. Būtent taip nurodyta teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartyje. Atitinkamai 6 524 Eur suma, kurią atsakovas per nurodytą laikotarpį pervedė į ieškovės banko sąskaitą, dalintina iš 13 mėnesių (skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d.), kas reiškia, kad už atitinkamą laikotarpį buvo teiktas laikinas dviejų dukrų išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį (6 524 Eur / 13 mėn. / 2). Kita vertus, net ir šiuo atveju, nustačius, kad atsakovas kas mėnesį teikė išlaikymą po 250 Eur, ši suma vis tiek viršija 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatyto laikino išlaikymo sumą. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nevykdytų / netinkamai vykdytų savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir kad būtų šiuo pagrindu pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
27. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrindė visų vaikų poreikių. Nors ieškovė nurodė ir pateikė teismui gydytojų / specialistų rekomendacijas dėl nepilnamečių vaikų gydymo ir sveikatinimo poreikio, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad, visų pirma, tokios paslaugos, kurios rekomenduojamos šalių vaikams (psichologinė, psichoterapinė pagalba, neurologo, dietologo konsultacijos, reabilitologo, kineziterapeuto paslaugos) yra teikiamos valstybinių įstaigų ir kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto; antra, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų / įrodymų, kad buvo imtasi kokių nors veiksmų pasinaudoti šiomis paslaugomis nemokamai arba gauti nors dalinę šių paslaugų kompensaciją; trečia, byloje apskritai nėra duomenų, kad ieškovė realiai būtų patyrusi šias išlaidas vaikų gydymui / sveikatinimui.
28. Nors savo atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad visuotinai yra žinoma, jog kompensuojamųjų psichologo, kineziterapeuto, reabilitologo paslaugų laukti tenka itin ilgai (kaip nurodo ieškovė, tokių paslaugų reikėtų laukti nuo 4 mėnesių), todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis į privačias įstaigas, tačiau šį argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviu ir nepagrįstu, kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie, tai: a) kad dėl valstybės kompensuojamų paslaugų ieškovės apskritai buvo kreiptasi; b) kokie patekimo pas specialistus terminai; c) ar nėra galimybės iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gauti nors ir dalinę kompensaciją už paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokios konkrečiais gydymo paslaugos vaikams yra pilnai ar dalinai kompensuojamos, o kokios ne.
29. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog dėl ženkliai išaugusių būtinųjų prekių ir paslaugų kainų bei didelės infliacijos (o kainų ženklus augimas bei didelė infliacija šiuo atveju vertintini kaip visuotinai žinomos aplinkybės, juo labiau patvirtintos oficialios valstybės institucijos – Lietuvos statistikos departamento) 2021 m. gruodžio 10 d. teismo nutartimi priteistas iš atsakovo vaikams laikinas išlaikymas (po 222 Eur kiekvienam vaikui) objektyviai nebegali užtikrinti net minimalių vaikų poreikių. Apeliacinės instancijos teismas dėl žemiau nurodomų argumentų mano, kad yra pagrindas panaikinti 2022 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą mokėti laikiną išlaikymą (jo dydį) pakeisti (padidinti).
30. Kaip pagrįstai nurodė ir tuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas bei kaip su tuo savo procesiniuose dokumentuose sutinka ir atsakovas, orientacinis priteistino išlaikymo dydžio kriterijus laikytinas 1 MMA dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
31. Minėta, 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatydamas laikino išlaikymo dydį (po 222 Eur kiekvienam vaikui), teismas rėmėsi 2022 metais nustatytu 1 MMA dydžiu (518 Eur atskaičius mokesčius), minusavęs iš šios sumos ieškovės gaunamus 73 Eur vaiko pinigus ((518 Eur – 73 Eur)/2)). Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pagrįstai savo atskirajame skunde nurodo ieškovė, teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartyje nenurodė pareigos / galimybės priteisto laikinojo išlaikymo dydį indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
32. Nors ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikė 2022 metais, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė taip pat 2022 metais, tačiau apeliacinės instancijos teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose (kur sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais jų interesais), laiko, kad negali būti ignoruojamas faktas, kad skundžiama nutartis priimta pačioje 2022 m. pabaigoje, o nuo 2023 metų pakeistas MMA dydis, kuris, kaip jau ne kartą minėta, laikytinas tik minimalių vaikų poreikių užtikrinimo kriterijumi, juo labiau atsižvelgiant į šiuo metu šalyje esančią infliaciją.
33. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA sudaro 840 Eur (neatskaičius mokesčių) / 602 Eur (atskaičius mokesčius). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad momentas, nuo kuriuo turi būti mokamas padidintas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, laikytinas nuo tada, kai atsirado pagrindas pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas remtis 2023 metais nustatytu 1 MMA dydžiu, kuris yra 602 Eur ir kuris, minėta, yra orientacinis tik minimalių vaikų poreikių užtikrinimo kriterijus.
34. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos skiriamos išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinį atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (valstybei, savivaldybei ar pan.) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.
35. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jog abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo (CK 3.192 straipsnis), į tai, kad nuo 2023 metų pakeistas MMA dydis (ir yra 602 Eur), į kasacinio teismo išaiškinimus tiek nepilnamečių vaikų turtinių ir neturtinių teisių bei teisėtų interesų apsaugos aspektu (CK 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/201), tiek momento, nuo kuriuo turi būti mokamas padidintas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, aspektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018), vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant užtikrinti bent minimalius šalių nepilnamečių vaikų poreikius iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nuo 2023 m. sausio 1 d. pakeisti / padidinti atsakovo kiekvienam vaikui kas mėnesį teiktino periodinio laikinojo išlaikymo dydį iki 301 Eur.
36. Tuo pačiu pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis be kita ko, išsprendžiamas ir klausimas dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos / panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis.
37. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
38. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, didžiąja dalimi teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (nutartį), tačiau, atsižvelgiant į 2023 metais pakeistą MMA dydį, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra svarus nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti sumos didinimo kriterijus, bei vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principu, taip pat nesant pagrindo eliminuoti / išskaičiuoti iš vaikams teiktino išlaikymo sumos valstybės skiriamų vaikams išmokų, yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies - pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatyto laikino iš atsakovo vaikams priteistino išlaikymo dydį, nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinant jį iki 301 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės M. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi iš atsakovo A. M. I. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams A. A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisto laikino išlaikymo dydį, nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinant jį iki 301 Eur (trys šimtai vienas euras) per mėnesį kiekvienam iš vaikų iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.