- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-2263-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03334-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“
- Atsakovas
- N. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ ieškinį atsakovui N. M. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2023 m. vasario 6 d. sprendimu išnagrinėjo darbuotojo N. M. prašymą dėl 4 405,15 Eur nesumokėto darbo užmokesčio bei dienpinigių išieškojimo iš darbdavės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Gintauto transportas“ ir darbuotojo prašymą tenkino: 1) pripažino, kad darbuotoją ir darbdavę siejo darbo santykiai nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.; 2) pripažino darbuotojui deklaruotus draudiminius laikotarpius neteisėtais; 3) pripažino, kad darbuotojo draudžiamosios pajamos sudarė: 2021 m. rugpjūčio mėn. – 638,18 Eur; 2021 m. rugsėjo mėn. – 1 170 Eur; 2021 m. spalio mėn. – 132,32 Eur; 2021 m. lapkričio mėn. – 1 842,68 Eur; 2021 m. gruodžio mėn. – 1 704,57 Eur; 2022 m. sausio mėn. – 2 353,15 Eur; 2022 m. vasario mėn. – 1 342,57 Eur; 2022 m. balandžio mėn. – 832,88 Eur; 2022 m. gegužės mėn. – 1 916,51 Eur; 2022 m. birželio mėn. – 2 018,70 Eur; 2022 m. liepos mėn. – 1 923,15 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1 913,53 Eur; 4) pripažino, kad darbuotojas 2022 m. kovo mėn. nedirbo dėl suteiktų nemokamų atostogų; 5) išieškojo iš darbdavės darbuotojui 4 662,95 Eur darbo užmokesčio ir 7 118,59 Eur netesybų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Gintauto transportas“ (toliau – ieškovė, darbdavė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. M. (toliau – atsakovas, darbuotojas) dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, prašydama pripažinti, kad atsakovo ir ieškovės laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. darbo santykiai nesiejo.
3. Ieškovė nurodė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.) atsakovas, tikėtina, dirbo UAB „Baltusa“, o ne UAB ,,Gintauto transportas“. Šį faktą patvirtina atsakovo pateikta banko sąskaitos išklotinė, iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. darbo užmokestį ir dienpinigius jam mokėjo UAB „Baltusa“, iš viso jam buvo sumokėta 16 943 Eur. Be to, atsakovas vairavo UAB ,,Baltusa“ nuomotą transporto priemonę. Todėl, ieškovės teigimu, DGK priėjo nepagrįstos išvados, jog atsakovas turėjo darbo santykius su ieškove. Jokio susitarimo su UAB „Baltusa“ dėl atsakovui mokėtinų sumų ieškovė nebuvo sudariusi, taip pat ieškovė nebuvo sudariusi darbo sutarties su atsakovu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas N. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas dirbo UAB ,,Gintauto transportas“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Ieškovė atsakovą atleido 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir iki šiol pilnai neatsiskaitė. Atsakovas darbą pradėjo 2021 m. rugpjūčio mėn., pirma komandiruotė truko iki 2021 m. spalio 3 d. Iš vairuotojo kortelės duomenų matyti, kad antra komandiruotė prasidėjo 2021 m. spalio 30 d. ir truko iki 2022 m. vasario 18 d., trečia komandiruotė – nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymos matyti, kad atsakovas buvo įdarbintas ieškovės įmonėje nuo 2022 m. birželio 3 d., o atleistas 2022 m. rugpjūčio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnį. Toje pačioje pažymoje nurodyta, kad nėra informacijos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą UAB „Baltusa“. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. sausio 2 d. pažymos matyti, kad atsakovas įdarbintas nuo 2022 m. birželio 3 d. ir atleistas 2022 m. rugpjūčio 10 d. pagal DK 58 straipsnį. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad informacijos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą UAB „Baltusa“ nėra. Atsakovas nurodė, kad dirbo neturėdamas darbo sutarties, todėl darbo užmokestis buvo paskaičiuotas pagal kitų vairuotojų darbo sutartyse nurodytą mokėti darbo užmokestį ir pagal vairuotojo kortelės duomenis. Darbo santykių laikotarpiu paskaičiuotas darbo užmokestis turėjo sudaryti 10 696,11 Eur, o dienpinigiai – 8 694 Eur. Taigi, ieškovė turėjo priskaičiuoti ir išmokėti atsakovui 19 390,11 Eur sumą, susijusią su darbo santykiais, tačiau to nepadarė. Atsakovo teigimu, DGK tinkamai išnagrinėjo bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė: 1) pripažinti, kad atsakovą ir ieškovę siejo darbo santykiai laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.; 2) pripažinti atsakovui deklaruotus nedraudiminius laikotarpius neteisėtais; 3) pripažinti, kad atsakovo draudžiamosios pajamos dirbant ieškovės įmonėje sudarė: 2021 m. rugpjūčio mėn. – 638,18 Eur, rugsėjo mėn. – 1 170 Eur, spalio mėn. – 132,32 Eur, lapkričio mėn. – 1 842,68 Eur, gruodžio mėn. – 1 704,57 Eur, 2022 m. sausio mėn. – 2 353,15 Eur, vasario mėn. – 1 342,57 Eur, balandžio mėn. – 832,88 Eur, gegužės mėn. – 1 916,51 Eur, birželio mėn. – 2 018,70 Eur, liepos mėn. – 1 923,15 Eur, rugpjūčio mėn. – 1 913,53 Eur; 4) pripažinti, kad atsakovas 2022 m. kovo mėn. nedirbo dėl suteiktų nemokamų atostogų; 5) išieškoti iš ieškovės atsakovui 4 662,95 Eur darbo užmokesčio kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigius bei 7 118,59 Eur netesybų; 6) priteisti valstybei iš ieškovės 6,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; 7) įpareigoti ieškovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie atsakovo darbo pradžią ir pabaigą, nurodant, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.
6. Teismas apibrėžė, kad šalių ginčas kilęs dėl to, ar atsakovas dirbo ieškovės įmonėje: ieškovė teigia, jog šalių darbo teisiniai santykiai nebuvo susiklostę, darbo sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta ir jis UAB „Gintauto transportas“ nedirbo; atsakovas tvirtina, jog jis dirbo UAB „Gintauto transportas“, darbo sutartis buvo pasirašoma su darbdave kiekvieną kartą išvykstant į reisą, o po reiso darbo sutartis buvo darbdavės paimama.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas kreipėsi į UAB „Gintauto transportas“ ir bendravo su direktoriumi dėl įsidarbinimo įmonėje, tačiau šalys skirtingai aiškina šią situaciją. UAB „Gintauto transportas“ direktorius teigė, jog su atsakovu buvo tariamasi dėl darbo sąlygų ir jis buvo nukreiptas į personalą, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas daugiau įmonėje nepasirodė. Atsakovo teigimu, jis su UAB „Gintauto transportas“ direktoriumi dėl įsidarbinimo bendravo telefonu, o darbo sutartį jam pasirašyti davė įmonės mechanikas ir iš karto po to jį nuvežė prie transporto priemonės, su kuria atsakovas dirbo. Atsakovas nurodė, jog su direktoriumi pokalbiui jis susitiko po komandiruotės. Teismas sprendė, kad faktinė aplinkybė, jog nėra pateikta šalių pasirašyta darbo sutartis, pati savaime negali būti pagrindu šalių santykių nelaikyti darbo teisiniais santykiais.
8. Teismas vertino, kad ieškovės poziciją, jog atsakovas nedirbo UAB „Gintauto transportas“, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pati ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra deklaravusi darbo santykius su atsakovu nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. sausio 5 d. (atsakovui inicijavus ginčo sprendimą DGK) patikslindama, kad darbo santykiai truko iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir taip savo veiksmais patvirtino darbo santykių tarp ginčo šalių buvimą. Teismas kritiškai vertino UAB „Gintauto transportas“ direktoriaus paaiškinimus, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenys apie atsakovo įdarbinimą pateikti per klaidą, nes iš bylos duomenų nustatė, jog duomenys apie atsakovą ir jo draudžiamąsias pajamas teikti ne vieną kartą, t. y. 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn., be to, 2022 m. rugpjūčio mėn. pateikti duomenys ir apie atsakovo atleidimo iš darbo pagrindą, duomenys netgi buvo tikslinami, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad duomenys nebuvo teikti per klaidą, o esant susiklosčiusiems darbo santykiams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, o tokių duomenų teikimas neabejotinai yra susijęs su papildoma finansine našta įmonei, todėl būtų nelogiška, jog įmonėje būtų daromos tokio pobūdžio sisteminės klaidos, juolab, kaip patvirtino ieškovės atstovas, duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikė įmonės buhalterė. Įmonės poziciją dėl duomenų pateikimo dėl klaidos teismas laikė gynybine taktika siekiant išvengti prievolių įvykdymo.
9. Teismas kritiškai vertino liudytojo V. S., BUAB „Baltusa“ buvusio direktoriaus, parodymus apie tai, jog jis pasirašė darbo sutartį su atsakovu. Teismas nurodė, kad šią liudytojo nurodytą aplinkybę neigė atsakovas, paaiškindamas, jog minėtą asmenį žino iš matymo, nes įmonės UAB „Gintauto transportas“ ir BUAB „Baltusa“ yra įsikūrusios tose pačiose patalpose, tačiau dėl įsidarbinimo su juo nesitarė. Liudytojas teismo įpareigojimu pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį Nr. 455, pasirašytą atsakovo ir UAB ,,Baltusa“, ir 2021 m. sausio 2 d. automobilio nuomos sutartį Nr. FEN0201 dėl UAB ,,Baltusa“ nuomotos transporto priemonės, tačiau atsakovas neigė, jog jis pasirašė liudytojo pateiktą darbo sutartį su UAB „Baltusa“. Teismas pažymėjo, kad liudytojo pateikta darbo sutartis yra neva sudaryta 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau iš byloje esančios vairuotojo tachografo kortelės matyti, jog atsakovas vairuotoju jau dirbo 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir reisas truko iki 2021 m. spalio 3 d., taigi, darbo sutarties sudarymo metu atsakovo nebuvo Lietuvoje. Be to, pirmasis UAB „Baltusa“ dienpinigių pervedimas atsakovui atliktas 2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y. iki darbo sutarties pasirašymo, todėl tai taip pat kelia abejones dėl pateiktos sutarties realumo. Šios aplinkybės nepatvirtina joks oficialus rašytinis įrodymas. Atsakovas neigė pasirašęs minėtą darbo sutartį, todėl teismas abejojo minėtų dokumentų įrodomąja galia šioje byloje, nesant realių galimybių patikrinti dokumentų autentiškumą.
10. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1019-967/2023 UAB „Baltusa“ iškelta bankroto byla. Iš 2023 m. gegužės 23 d. BUAB „Baltusa“ nemokumo administratorės rašto matyti, jog, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, UAB „Baltusa“ ir atsakovo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. darbo santykiai nesiejo. UAB „Baltusa“ vadovas nemokumo administratorei įmonės dokumentų neperdavė. Liudytojo V. S. parodymais, šiuo metu jis gyvena Baltarusijoje ir įmonės dokumentai yra pas jį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, jog įmonės vadovas, turėdamas įmonės antspaudą bei esant šiandieninėms technologinėms galimybėms ir nebūdamas Lietuvoje (gyvendamas Baltarusijoje) turi sąlygas teikti abejotinos įrodomosios galios dokumentus.
11. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog atsakovą ir ieškovę darbo santykiai siejo nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau iš vairuotojo tachografo kortelės matyti, jog atsakovas tarptautinių pervežimų vairuotojo darbo funkciją vykdė nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Tachografo kortelės duomenys leidžia nustatyti vairuotojo tapatybę bei duomenis apie vairuotojo darbą (laikotarpius kuriais dirbo). Su darbo santykiais susiję mokėjimai yra atlikti laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. Teismo vidiniu įsitikinimu, nustatyta faktinė aplinkybė, jog atsakovui darbo užmokestį mokėjo UAB „Baltus“, nereiškia, jog atsakovas iš tiesų buvo saistomas darbo santykių su šia įmone, nes byloje nėra jokių oficialių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neturi jokių duomenų apie atsakovo įdarbinimą UAB „Baltusa“, o ieškovė minėtai institucijai šią faktinę aplinkybę patvirtinančius duomens teikė ne kartą. Be to, ieškovės atstovai ir liudytojas V. S. teismo posėdyje nepaneigė, jog yra buvę tokių situacijų, kai atskirais susitarimais UAB „Gintauto transportas“ darbuotojams atlyginimus pervesdavo UAB „Baltusa“; ieškovės direktoriaus paaiškinimais, tokiu būdu buvo dengiami sutartiniai bendrovių tarpusavio įsipareigojimai.
12. Nurodytų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Pripažinus šalis siejusius darbo santykius, gintina atsakovo teisė į darbo užmokestį. Atsakovas neginčijo DGK išvadų ir atliktų skaičiavimų dėl darbo užmokesčio, kurį jis turėjo gauti, todėl 4 662,95 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, teismo vertinimu, yra išieškotinas darbuotojo naudai. Konstatavus, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, jiems pasibaigus 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakovui nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis. DGK atsakovui priteisė netesybas už 5 mėnesių terminą. Atsakovas su tuo sutiko ir DGK sprendimo neskundė. Į tai atsižvelgdamas bei įvertinęs, jog iki šiol su atsakovu nėra atsiskaityta, teismas sprendė, jog yra pagrindas atsakovui priteisti 7 118,59 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už 5 mėn. laikotarpį. Teismui pripažinus, jog atsakovą su ieškove siejo darbo teisiniai santykiai laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., teismas įpareigojo ieškovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie atsakovo darbo pradžią ir pabaigą. Iš vairuotojo tachografo kortelės teismas nustatė, jog atsakovas buvo komandiruotėse nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. spalio 3 d., nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2022 m. vasario 18 d. ir nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., todėl ieškovės deklaruotus nedraudiminius laikotarpius teismas pripažino neteisėtais. Teismas nustatė, kad draudžiamosios pajamos sudarė: 2021 m. rugpjūčio mėn. – 638,18 Eur, rugsėjo mėn. – 1 170 Eur, spalio mėn. – 132,32 Eur, lapkričio mėn. – 1 842,68 Eur, gruodžio mėn. – 1 704,57 Eur, 2022 m. sausio mėn. – 2 353,15 Eur, vasario mėn. – 1 342,57 Eur, balandžio mėn. – 832,88 Eur, gegužės mėn. – 1 916,51 Eur, birželio mėn. – 2 018,70 Eur, liepos mėn. – 1 923,15 Eur, rugpjūčio mėn. – 1 913,53 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gintauto transportas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti – pripažinti, kad atsakovo ir ieškovės laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. darbo santykiai nesiejo.
14. Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teismo išvados jiems prieštarauja. Teismo išvados prieštarauja rašytiniams įrodymams ir liudytojo parodymams, nes: 1) byloje pateikti atsakovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad visą darbo santykių laikotarpį atsakovui darbo užmokestį mokėjo UAB „Baltusa“ (e. t. 1, b. l. 59-63); 2) pateikta darbo sutartis patvirtina, kad atsakovas buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Baltusa“ (e. t. 2, b. l. 7-23); 3) transporto priemonės, kurias vairavo atsakovas, nuomos sutarčių pagrindu naudojosi UAB „Baltusa“ (e. t. 2, b. l. 3-6); 4) buvęs UAB „Baltusa“ direktorius apklaustas liudytoju patvirtino, kad atsakovą darbo santykiai siejo būtent su UAB „Baltusa“; teismas netinkamai vertino šio liudytojo parodymus, nes liudytojas aiškiai nurodė, kad atsakovas dirbo UAB ,,Baltusa“, ir pateikė su atsakovu pasirašytą darbo sutartį. Ieškovės teigimu, visi objektyvūs duomenys byloje patvirtina, kad atsakovą darbo santykiai siejo ne su ieškove, o su UAB ,,Baltusa“, pastaroji buvo sudariusi su atsakovu darbo sutartį ir mokėjo atsakovui darbo užmokestį bei dienpinigius. Vien aplinkybė, kad UAB „Baltusa“ nevykdė įstatymo numatytos pareigos pranešti apie šį darbuotoją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neleidžia daryti išvados, kad šios bendrovės ir atsakovo nesiejo darbo santykiai.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pranešti prokurorui apie ieškovės galimą dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą.
16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovė atsakovą atleido iš darbo 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir iki šiol pilnai neatsiskaitė. Atsakovas darbą pradėjo 2021 m. rugpjūčio mėn., pirma komandiruotė truko iki 2021 m. spalio 3 d. Antra komandiruotė prasidėjo 2021 m. spalio 30 d. ir truko iki 2022 m. vasario 18 d., trečia – nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymos matyti, kad atsakovas buvo įdarbintas nuo 2022 m. birželio 3 d., o atleistas 2022 m. rugpjūčio 17 d. pagal DK 58 straipsnį. Pati ieškovė yra deklaravusi darbo santykius su atsakovu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir ne kartą teikė duomenis apie atsakovą ir jo draudžiamąsias pajamas. Informacijos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą UAB „Baltusa“ nėra. Iš vairuotojo kortelės duomenų matyti, kad atsakovas važiavo ieškovės naudai, nes transporto priemonės numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra panašūs į kitų transporto priemonių numerius, kuriomis dirbę darbuotojai kreipėsi dėl nepriemokos už darbą į ieškovę. Darbo santykių laikotarpiu paskaičiuotas darbo užmokestis turėjo sudaryti 10 696,11 Eur, o dienpinigiai – 8 694 Eur. Ieškovė turėjo priskaičiuoti ir išmokėti atsakovui 19 390,11 Eur sumą, susijusią su darbo santykiais, tačiau to nepadarė. Atsakovo teigimu, DGK tinkamai išnagrinėjo bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
17. Atsakovas prašė pranešti prokurorui apie ieškovės galimą dokumentų – AB ,,Swedbank“ mokėjimo pavedimų (DOK-88323) – suklastojimą ir panaudojimą. Atsakovo teigimu, ieškovės atstovas, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kartu su prašymu pateikė AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimus, kuriuose nurodoma, kad ieškovė tariamai pervedė atstovui atsiskaitymą už teisines paslaugas. Iš paminėtų mokėjimo pavedimų matyti, kad jie galimai suklastoti, tai preliminariai patvirtino ir AB „Swedbank“ darbuotojas telefonu (pvz., ties ,,banko atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas“ yra nurodoma „2023041200000000“, nors vietoje „0“ turi būti skaičiai).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
20. Byloje nustatyta, kad DGK 2023 m. vasario 6 d. sprendimu išnagrinėjo darbuotojo N. M. prašymą dėl 4 405,15 Eur nesumokėto darbo užmokesčio bei dienpinigių išieškojimo iš darbdavės UAB ,,Gintauto transportas“ ir darbuotojo prašymą tenkino: 1) pripažino, kad darbuotoją ir darbdavę siejo darbo santykiai nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.; 2) pripažino darbuotojui deklaruotus draudiminius laikotarpius neteisėtais; 3) pripažino, kad darbuotojo draudžiamosios pajamos sudarė: 2021 m. rugpjūčio mėn. – 638,18 Eur; 2021 m. rugsėjo mėn. – 1 170 Eur; 2021 m. spalio mėn. – 132,32 Eur; 2021 m. lapkričio mėn. – 1 842,68 Eur; 2021 m. gruodžio mėn. – 1 704,57 Eur; 2022 m. sausio mėn. – 2 353,15 Eur; 2022 m. vasario mėn. – 1 342,57 Eur; 2022 m. balandžio mėn. – 832,88 Eur; 2022 m. gegužės mėn. – 1 916,51 Eur; 2022 m. birželio mėn. – 2 018,70 Eur; 2022 m. liepos mėn. – 1 923,15 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1 913,53 Eur; 4) pripažino, kad darbuotojas 2022 m. kovo mėn. nedirbo dėl suteiktų nemokamų atostogų; 5) išieškojo iš darbdavės darbuotojui 4 662,95 Eur darbo užmokesčio ir 7 118,59 Eur netesybų.
21. Pateiktu ieškiniu teismui ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovo ir ieškovės laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. darbo santykiai nesiejo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. darbo santykiai nesiejo. Kitų teismo sprendimo dalių – dėl deklaruotų nedraudiminių laikotarpių, draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo, priteistinų sumų (darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių, netesybų) dydžio ir skaičiavimo – ieškovė apeliaciniu skundu neskundė. Taigi, šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti, kad jos ir atsakovo nesiejo darbo santykiai ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai.
22. Apeliaciniame skunde ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog ginčo šalis siejo darbo santykiai, nes neatsižvelgė į tai, jog rašytiniai įrodymai – atsakovo ir UAB ,,Baltusa“ pasirašyta darbo sutartis, atsakovo sąskaitos išrašai, duomenys apie atsakovo vairuotas UAB ,,Baltusa“ nuomotas transporto priemones – ir liudytojo buvusio UAB ,,Baltusa“ vadovo paaiškinimai patvirtina, jog, ieškovės teigimu, darbo teisiniai santykiai atsakovą siejo su UAB ,,Baltusa“. Atsižvelgiant į šiuos ieškovės argumentus ir kilus ginčui dėl faktinės aplinkybės, ar ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai nurodytu laikotarpiu, svarbios įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės.
23. Pagal bendrąją taisyklę, šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13 ir 178 straipsniai). Darbo teisinių santykių kontekste pažymėtina, kad pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus, tinkamai tvarkyti su darbo teisiniais santykiai susijusius dokumentus, tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų arba prieštaringai tvarkant su darbo teisniais santykiais susijusius dokumentus, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-684/2023). Taigi, tokiu atveju, kai tam tikra su darbo teisinių santykių tinkamu įforminimu susijusi informacija yra prieštaringa, rizika dėl to tenka darbdaviui.
24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Taigi, tik iš įrodymų visumos (viseto) sprendžiama apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tuo tarpu bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
25. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismo sprendimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas būtų nukrypęs nuo pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių.
26. Pirma, bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad byloje pateikta prieštaringa medžiaga, susijusi su ieškovės ir atsakovo tarpusavio darbo teisiniais santykiais ir / ar jų nebuvimu: byloje pateikti duomenys, kad atsakovui darbo užmokestį bei susijusias pinigines sumas mokėjo UAB ,,Baltusa“, kad atsakovas darbo metu vairavo UAB ,,Baltusa“ nuomotas transporto priemones, taip pat liudytojas, buvęs UAB ,,Baltusa“ vadovas, pateikė teismui su atsakovu pasirašytą darbo sutartį. Tačiau taip pat į bylą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie tai, kad atsakovas dirbo UAB ,,Gintauto transportas“, o duomenų apie atsakovo darbą UAB ,,Baltusa“ nėra. Šiame kontekste itin svarbi pirmosios instancijos teismo nustatyta ir nepaneigta aplinkybė, kad pati ieškovė ne kartą teikė ir tikslino duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie atsakovo įdarbinimą UAB ,,Gintauto transportas“ (e. t. 1, b. l. 67–69; 85; 126–128), t. y. ieškovė kelis kartus ir pakartotinai oficialiai deklaravo darbo santykius su atsakovu. Tuo tarpu oficialių duomenų apie atsakovo įdarbinimą UAB „Baltusa“ byloje nėra (e. t. 1, b. l. 71).
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, valstybės institucijos pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai deklaravo darbo santykius su atsakovu nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., o 2023 m. sausio 5 d. (atsakovui inicijavus ginčo sprendimą DGK) patikslino, kad darbo santykiai truko iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokiais savo veiksmais ieškovė patvirtino, jog ginčo šalis siejo darbo santykiai, o klaidos tikimybė teikiant šiuos duomenis atmestina, atsižvelgiant į pakartotinį tokio pobūdžio oficialių duomenų teikimą valstybinei institucijai.
28. Ieškovės atstovo teikti paaiškinimai, kad duomenys apie atsakovo įdarbinimą registrui perduoti per klaidą, nes buvo rengiamasi įdarbinti atsakovą ir to nepavyko padaryti negavus leidimo darbdavio pakeitimui, nėra patvirtinami jokiais byloje pateiktais duomenimis, t. y. nėra duomenų apie tai, jog buvo kreipiamasi dėl leidimo įdarbinti atsakovą, jog toks leidimas negautas, kada tai atsitiko ar pan. (CPK 178 straipsnis).
29. Antra, iš atsakovo pirmosios instancijos teisme 2023 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio duotų paaiškinimų (įrašo laikas nuo 01:03:20 iki 01:50:00) nustatyta, kad atsakovas nurodė, jog įdarbinimo klausimus jis derino su ieškovės UAB „Gintauto transportas“ vadovu, taip pat šis asmuo suteikė atsakovui automobilį, kuriuo atsakovas dirbo, bei pateikė nurodymus, kur reikia vykti, po komandiruočių reikėjo atsiskaityti UAB ,,Gintauto transportas“ vadovui ir kt. Atsakovas paaiškino, kad darbo sutarties jis neturi, nes darbo sutartys buvo paimamos iš jo grįžus po komandiruočių. To paties teismo posėdžio metu liudytojas V. S. duodamas parodymus (įrašo laikas nuo 01:53:38 iki 02:03:55) paaiškino, jog jis buvo UAB „Baltusa“ direktorius ir darbo sutartį atsakovas pasirašė su juo. 2023 m. liepos 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės vadovas A. K. paaiškino (įrašo laikas nuo 00:23:30 iki 00:41:40), jog negalįs pagrįsti, kodėl ieškovė mokėjo socialinio draudimo įmokas už atsakovą, taip pat parodė, jog būdavo atvejų, jog UAB „Baltusa“, vykdydama savo sutartines prievoles ieškovei, atsiskaitydavo su ieškovės darbuotojais. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykusių teismo posėdžių metu nei ieškovės atstovai, nei liudytojas V. S. nepaneigė, jog yra buvę tokių situacijų, kai atskirais susitarimais UAB „Gintauto transportas“ darbuotojams užmokestį pervesdavo UAB „Baltusa“, nes tokiu būdu buvo dengiami tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog aplinkybė, kad lėšas į atsakovo sąskaitą mokėjo UAB ,,Baltusa“, šios bylos medžiagos bendrame kontekste nepatvirtina atsakovo ir UAB ,,Baltusa“ darbo santykių.
30. Trečia, atsakovas paaiškino, kad dėl darbo santykių jis tarėsi su ieškovės vadovu. Tuo tarpu buvęs UAB ,,Baltusa“ vadovas V. S. nurodė, jog jis kalbėjo su atsakovu dėl įdarbinimo, bei pateikė su atsakovu pasirašytą darbo sutartį. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš liudytojo pateiktos darbo sutarties (e. t. 2, b. l. 7–23) matyti, kad ji turėjo būti sudaryta ir atsakovo fiziškai pasirašyta 2021 m. rugsėjo 1 d., o iš atsakovo vairuotojo kortelės duomenų (e. t. 1, b. l. 101–102) nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. spalio 3 d. buvo išvykęs į reisą. Taigi, liudytojo nurodytos darbo sutarties pasirašymo aplinkybės abejotinos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvęs UAB ,,Baltusa“ vadovas nėra perdavęs bendrovės nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų, o nemokumo administratorius patvirtino neturintis jokių duomenų apie atsakovo darbo santykius su UAB ,,Baltusa“ ginčo laikotarpiu (e. t. 1, b. l. 164). Be to, kaip minėta, UAB ,,Baltusa“ niekada neteikė duomenų apie atsakovo darbą šioje bendrovėje ginčo laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytoju apklausto buvusio UAB ,,Baltusa“ teikti paaiškinimai ir 2021 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis kaip įrodymai vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys byloje esančių kitų, ypač oficialiųjų, įrodymų ir prieštaringi. Tuo tarpu atsakovas nuosekliai tvirtino dėl įdarbinimo bendravęs su ieškovės vadovu, su pastaruoju pasirašęs darbo sutartį, kurios visos neskaitė, tik pasirašė daug dokumentų jam nurodytose vietose, taip pat nuosekliai paaiškino, jog su darbo santykiais susijusius klausimus sprendė ir po komandiruočių ataskaitas teikė ieškovės vadovui.
31. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nepažeisdamas proceso teisės normų nustatė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu bei pagrįstumu. Vadovaujantis civiliniame procese vertinant įrodymus taikytinu tikėtinumo principu, nagrinėjamu atveju bylos medžiaga leidžia labiau tikėtinu pripažinti tai, kad atsakovą ginčo laikotarpiu darbo santykiai siejo su ieškove, o ne su UAB ,,Baltusa“. Ieškovė skunde kitaip vertina bylos medžiagos visumą, tačiau tai nepagrindžia apeliacinio skundo teiginių, kuriais ginčijamos teismo išvados, ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgęs į reikšmingas bylos aplinkybes bei medžiagą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
32. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl kreipimosi į prokurorą
33. CPK 299 straipsnis nustato, kad tais atvejais kai teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Atskiroji nutartis – tai teismo reagavimo į nagrinėjant civilinę bylą išaiškintus teisėtumo pažeidimus ir esminius valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, kitų organizacijų ar valstybės tarnautojų darbo trūkumus procesinė priemonė. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia atsakovo nurodomuose ieškovės veiksmuose pateikiant duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nusikalstamos veikos požymių. Dėl šios priežasties, atsakovo prašymas priimti atskirąją nutartį yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.