Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui E. V., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui E. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

10. Ieškovė prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove nuo pat vaiko gimimo. Tarnyba pateikė išvadą su šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu, kuriuose nurodė, jog lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). Nustatė, kad ieškovės 1-o kambario butas yra su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais. Ieškovė ir vaikas dalinasi vienu kambariu, kuriame yra kelios sofos–lovos, vaikiška lovytė, dvi komodos, televizorius, žaislai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga. Tarnybos vertinimu, šiame bute vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Taip pat pažymėta, kad šalių nepilnamečio vaiko amžius yra per mažas, todėl vaiko nuomonė nebuvo išklausyta. Atsakovas nebendradarbiavo su Tarnybos specialistais, nusišalino nuo šio proceso, jame nedalyvavo. Tarnyba pateikė išvadą, kad pritaria, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

11. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo nuolatos gyvena su ieškove, vaiko ir ieškovės santykiai ypač artimi, atsižvelgiant į ieškovės pastangas dėl vaiko ir galimybes užtikrinti jam saugią aplinką, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą visiškai ir nustato šalių nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamąją vietą su motina, t. y. su ieškove V. R. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

12. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

13. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

14. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaikų tėvai, turi siūlyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

16. Bylos duomenys, ieškovės paaiškinimai tikėtina patvirtina, kad atsakovas bendrauja su vaiku minimaliai, retai, jo nelanko, tarpusavio ryšio palaikyti nesistengia, bendrauja tik raginamas, tačiau kartu nėra duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymui neprieštaravo. Nėra duomenų, kad ginčo šalys negalėtų derinti bendravimo tvarkos pagal ieškinyje nurodytą tvarką. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skatins ir nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku maksimaliai kiek tik įmanoma. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog kai įgyvendinus nustatytą minimalaus bendravimo su vaikais tvarką ji nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, jog atsakovas E. V. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su sūnumi A. V., tik iš anksto su jo motina V. R. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

18. Teismo vertinimu, ši nustatoma bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal susiklosčiusias aplinkybes.

Dėl periodinio išlaikymo vaikams priteisimo

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. V. nepilnamečio sūnaus A. V. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant kas mėnesį po 267 Eur iki jo pilnametystės.

21. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

22. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

23. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

24. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

25. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Taigi nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020). Šiuo metu MMA dydis yra 730 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro apie 533,65 Eur (t. y. apie 267 Eur išlaikymas laikomas orientaciniu).

27. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti šalių sūnui orientacinį kriterijų atitinkantį periodinį išlaikymą. Ieškovės skaičiavimais, sūnaus A. V. poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga apie 540 Eur suma (170 Eur – maistui; 120 Eur – drabužiams, avalynei; 80 Eur – higienos priemonėms, vaistams, maisto papildams; 40 Eur – laisvalaikiui; lavinimo priemonėms, žaislams; 70 Eur – mokestis už darželį; 60 Eur – vaiko dalis buto išlaikymui). Vaikų poreikiai detalizuoti. Ieškovė nurodė, kad kartais šios sumos (patiriamos išlaidos vaikui) yra net didesnės. Kaip jau buvo nurodyta, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys taip pat vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

29. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodyto išlaikymo dydžio ir vaiko poreikių. Pažymėtina ir tai, kad byloje 2022 m. birželio 13 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo E. V. nepilnamečiui vaikui A. V. laikinas periodinis išlaikymas po 230 Eur nuo prašymo pateikimo dienos (2022 m. birželio 13 d.) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

30. Teismas, detaliai išanalizavęs visą bylos medžiagą, pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškovės (jo atstovo) paaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė iš esmės tinkamai pagrindė vaiko poreikius, pažymint ir tai, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka orientacinį kriterijų, todėl ieškovei nebuvo būtina teikti teismui detalių įrodymų (pvz., kvitų) apie vaiko poreikius. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad šalių vaiko poreikiai galėtų būti mažesni, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo.

31. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šiai dienai ieškovė V. R. nebedirba (dirbo uždarojoje akcinėje bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. liepos 28 d.), gauna nedarbo išmoką, gauna išmoką vaikui (80,50 Eur) ir našlaičio pensiją (170 Eur), kuri mokama iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad šiai dienai aktyviai ieškosi kito darbo. Atsakovas E. V. pagal viešus duomenis (išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) nuo 2022 m. vasario 11 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini), paskutinis nurodytas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo 1 325 Eur. Pagal viešus duomenis nėra duomenų, kad atsakovas nebedirbtų (ieškovė paaiškino, kad atsakovas jai buvo nurodęs, jog nedirba). Nenustatyta, kad atsakovas turėtų kilnojamojo, nekilnojamojo ar dar kito turto. Teismas taip pat neturi duomenų, kad atsakovas E. V., gim. (duomenys neskelbtini) būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų.

32. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Šiuo atveju teismas turi duomenų, kad atsakovas dirba, disponuoja reguliariomis pajamomis, tačiau kartu bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas neskiria pakankamai dėmesio savo nepilnamečiui vaikui, iš esmės nusišalino nuo vaiko priežiūros, dėl to tuomet atsakovas turėtų mokėti ir atitinkamą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kad jis galėtų atitikti ne tik būtiniausius, bet ir kitus poreikius, jog būtų galima kompensuoti tėvo nebuvimą šalia. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovei, su kuriuo nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Iš bylos duomenų (pateiktų rašytinių įrodymų visumos) ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas susidarė teigiamą įspūdį apie ieškovę, apie jos pastangas padėti savo vaikui su jo visų poreikių įgyvendinimu, siekiant užtikrinti jam ne tik saugią aplinką ir būtiniausius poreikius, tačiau ir užtikrinti ir kitus vaiko poreikius, nepaisant tėvo nusišalinimo nuo šios pareigos. Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, turi jau ir nemažai darbinės patirties, taip pat ir ieškovė, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju, atsakovui buvus pasyviam procese, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

33. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas – priteisiama iš atsakovo E. V. nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui po 267 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motiną V. R.; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

34. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. V. naudai 5 263 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. Nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. (t. y. nuo tada, kai ginčo šalys pradėjo gyventi skyriumi). Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas taip pat pagal orientacinį kriterijų nuo pusės minimalios mėnesinės algos, kuris 2020 metais buvo 447 Eur (t. y. po 224 Eur išlaikymas); 2021 metais buvo 468 Eur (t. y. po 234 Eur išlaikymas); 2022 metais buvo 533 Eur (t. y. po 267 Eur išlaikymas). Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas pradėjo gyventi atskirai nuo ieškovės ir vaiko, tačiau prie vaiko išlaikymo materialiai visiškai neprisidėjo ir neprisideda iki šiol, atsakovas visiškai nusišalino nuo vaiko išlaikymo, dėl to buvo pateiktas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. (birželio mėn. pateiktas ieškinys teismui). Ieškovė paskaičiavo bendrai 5 263 Eur išlaikymo įsiskolinimą, įvertindama tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išlaikymo įsiskolinimas yra 1 120 Eur (224 Eur x 5 mėn.); nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. išlaikymo įsiskolinimas yra 2 808 Eur (234 Eur x 12 mėn.); nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. yra 1 335 Eur išlaikymo įsiskolinimas (267 Eur x 5 mėn.).

35. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

36. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

37. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

38. Nagrinėjamu atveju, turimais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena skyriumi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nusišalino nuo išlaikymo teikimo vaikui ir gyvendamas skyriumi neteikė išlaikymo vaikui, šiuo laikotarpiu ieškovė išlaikė vaiką viena. Atsakovas nepateikė teismui priešingų paaiškinimų ir įrodymų, t. y. jog išlaikymas buvo teikiamas vaikams nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. (bent dalinis išlaikymas ar išlaikymas kita forma). Ieškovės paskaičiuotas išlaikymas neviršija 3 metų laikotarpio, taip pat išlaikymo sumos paskaičiuotos už ne didesnę nei minimalioji alga atskaičius mokesčius, nurodyti dydžiai yra protingo ir teisingo dydžio, atsižvelgus į tuometinį vaiko amžių, poreikius, proporcingumą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitas aplinkybes. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas lygiomis dalimis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu ginčo šalys (atsakovas) neturėjo galimybių teikti tokio išlaikymo dėl objektyvių aplinkybių. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė (nepaneigė), kad jis, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir ieškovės, vykdė tinkamai savo išlaikymo vaikui pareigą, dėl to ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamas vaikui susidaręs bendras 5 263 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė V. R. atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pateikta pažyma apie patirtas 323,40 Eur antrinės pagalbos išlaidas.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinti 100 procentų. Dėl to proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 323,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

42. Taip pat ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dėl to iš atsakovo priteistinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminis mokestis. Už pareikšto ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas žyminis mokestis sudarė po 94 Eur (pagal tuo metų galiojusį vartotojų kainų indeksą); už reikalavimą dėl 5 263 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo žyminis mokestis sudarė 118 Eur; už 267 Eur periodinio išlaikymo priteisimą A. V. žyminis mokestis sudarė 72,09 Eur. Bendrai žyminis mokestis už pareikšto ieškinio visus reikalavimus sudarė 378,09 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos šios išlaidos, t. y. 378,09 Eur suma.

43. Byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (dokumentų siuntimo išlaidų) dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnamečio A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką: nustatyti, kad E. V. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su sūnumi A. V., tik iš anksto su jo motina V. R. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Priteisti iš atsakovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui sūnui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 267 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet teisės aktų nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui sūnui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5 263 Eur (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti ieškovę V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko A. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 323,40 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus ir 40 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 378,09 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.